Civilinė byla Nr. e2-2882-872/2016
Proceso Nr. 2-68-3-35263-2015-6
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Fausta Vitkienė,
sekretoriaujant Gintarei Jusčiūtei,
dalyvaujant ieškovui E. V., jo advokatui Juozui Kuncai,
atsakovei B. Ž., jos advokatei Mėtai Jurgaitei Kubilienei,
trečiajam asmeniui V. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovei B. Ž., trečiajam asmeniui (atsakovės pusėje) V. V. dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl dalies sandorio pripažinimo apsimestiniu,
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės jo naudai 3000 EUR skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog atsakovė pagal Ukmergės rajono 1-ojo notarų biuro notarės 2015-05-07 patvirtintą, jo išduotą, įgaliojimą, pardavė tretiesiems asmenims jam nuosavybės teise priklausiusį 2,32 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 3000 EUR. Pagal įgaliojimo sąlygas atsakovė, įvykdžiusi pavedimą, privalėjo ieškovui pateikti įvykdymo ataskaitą ir atsiskaityti su juo, t.y. sumokėti jam visą gautą sumą. Atsakovė ataskaitos apie įgaliojimo įvykdymą nepateikė ir nesumokėjo ieškovui už jam priklausiusį sklypą gautos sumos, todėl prašo šią sumą priteisti.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškovo reikalavimu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, jog ieškovas yra jos brolis, o reikalaudamas priteisti iš jos skolą, elgiasi nesąžiningai. Notarės 2015-05-07 patvirtinto įgaliojimo antra dalis, kuria ieškovas įgaliojo atsakovę parduoti jam nuosavybės teisė priklausantį paveldėtą sklypą, už jos kaip įgaliotinės sutartą kainą ir sąlygas bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šio pavedimo vykdymu, buvo sudaryta siekiant išvengti kelių sandorių sudarymo tarp brolio ir sesers ir tokiu būdu sudaryti galimybę atsakovei ir jos broliui V. V. patiems parduoti žemės sklypą, kuris jiems atiteko pagal susitarimą. Po šalių tėvo B. V. mirties 1995-11-12, visi vaikai – B. Ž., A. V., E. V., V. V., J. V., kuris yra miręs, susitarė kaip dalinsis tėvo ir senelių turtą, o palikimo priėmimo dokumentus sutvarkys vienas iš jų. Tėvo B. V. palikimą priėmė ieškovas, o 1996-11-16 buvo sudarytas susitarimas, kuriuo buvo patvirtinta, koks turtas kiekvienam iš jų atitenka. Šis susitarimas buvo vykdomas ir kiekvienas su paveldėta dalimi elgėsi savo nuožiūra. Visus dokumentus, reikalingus paveldėjimo teisės liudijimui ir ieškovo nuosavybės teisių įregistravimui savo sąskaita sutvarkė atsakovė. Ji teikė prašymus VĮ Registrų centrui, gavo išrašus apie žemės sklypą, įregistravo ieškovo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą. Įregistravus ieškovo nuosavybės teises buvo surastas pirkėjas ir atsakovė kartu su broliu V. V. šį žemės sklypą pardavė bei gautas lėšas pasidalino. Tvirtinant įgaliojimą pas notarę ji nedalyvavusi, o priėmusi jį iš ieškovo, ji buvo įsitikinusi, jog jai pavesta sutvarkyti dokumentus ir pardavus žemės sklypą, už jį gauti pinigai priklausys tik jai ir trečiajam asmeniui. Kadangi šių lėšų įgijimas grindžiamas artimųjų giminaičių tarpusavio susitarimu, toks turtas laikytinas įgytu teisėtai.
Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį palaikė atsakovės argumentus ir prašė ieškinį atmesti. Patvirtino, jog po tėvo B. V. mirties jo vaikai susitarė kaip dalinsis turtą ir tam tikslui pasirašė 1996-11-16 susitarimą, kurio visi laikėsi. Ieškinyje nurodytas 2,32 ha ploto žemės sklypas nebuvo priskirtas ieškovui, todėl jis išdavė atsakovei 2015-05-07 įgaliojimą paveldėjimo dokumentų tvarkymui ir žemės sklypo pardavimui. Prieš išduodamas įgaliojimą jis skambino jam ir teiravosi, ar įgaliojimą įforminti jiems abiem su atsakove, ar tik jai vienai. Siekiant paprastumo, įgaliojimas buvo įformintas atsakovei. Įgaliojime numatyta galimybė atsakovei laisva valia nuspręsti žemės sklypo pardavimo kainą ir sąlygas, parduoti sklypą bei gauti pinigus, netiesiogiai reiškia, kad atsakovei buvo leista su žemės sklypu elgtis visiškai savarankiškai, kaip su savo. Asmeniškai jis daug kartų kalbėjosi su ieškovu apie žemės sklypo likimą ir ieškovas aiškiai nurodydavo, jog „su savo sklypu elgitės kaip norit, savo nuožiūra“. Jo teigimu, ieškovas be pagrindo reikalauja iš atsakovės už sklypo pardavimą gautų pinigų.
Ieškovas pateikė dubliką į atsakovės atsiliepimą, kuriame palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus. Teigė, jog susitarimas, kuriuo remiasi atsakovė ir trečiasis asmuo neatitinka įstatymų reikalaujamos formos, todėl jis negalioja. Pagal 1964 m. galiojusį CK 600 str. paveldėtas turtas pasidalijamas palikimą priėmusių įpėdinių susitarimu. Atsakovė nėra priėmusi palikimo, todėl ji negali remtis šiuo susitarimu. Atsakovė ir trečiasis asmuo klaidingai teigia, jog visi laikėsi minėto susitarimo. Be to, ji niekada į ginčo sklypą nepretendavo ir palikimo nepriėmė. Sklypą jis eksploatavęs kaip ūkininkas ir kaip palikimą priėmęs asmuo, be to, jį deklaravęs nustatyta tvarka, mokėjęs žemės mokestį.
Atsakovė pateikė tripliką į ieškovo dubliką, kuriame teigė, jog 1996-11-16 susitarime buvo įtvirtintas ne tik brolių susitarimas dėl tėvo turto pasidalinimo, bet ir susitarimas dėl senelių žemės pasidalinimo, nors prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio žemę buvo padavęs tik brolis J. V.. Be to, minimą susitarimą surašė pats ieškovas. Palikimo atsisakė, net nesant rašytinio susitarimo, nes vienas kitu pasitikėję ir pakako žodinio susitarimo. Pažymėjo, jog ieškovas rūpinosi tik savo žeme ir ne ieškovas, o A. V. rūpinosi 3 ha žemės nuosavybės teisių atkūrimu. Įrašas Nekilojamojo turto registre apie ieškovą kaip savininką galiojo tik nuo 2015-05-28 iki 2015-07-16, todėl ne ieškovas, o mokesčių administratorius, gavęs duomenis apie ieškovo vardu registruotą žemės sklypą suformavo 2015-10-30 žemės mokesčio deklaraciją. Ieškovas žemės pardavimo procese nedalyvavo ir žemės sklypo pardavimo kaina su juo nebuvo derinama, nes žinojo, jog sklypas jam nepriklauso. Atsakovė pati 2015-06-05 pateikusi Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriui pranešimą apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame nurodžiusi kainą. Tą pačią dieną sumokėjusi ir valstybės rinkliavą 26 Eur. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis būtų atlikęs kažkokius veiksmus, susijusius su žemės sklypo pardavimu, ar jo kaina.
Trečiasis asmuo pateikė tripliką į ieškovo dubliką, kuriame teigė, jog Susitarimas buvo sudarytas ne kaip palikimą priėmusių įpėdinių ir ne kaip nekilnojamojoj turto sandoris. Juo buvo susitarta kaip ir kokiomis dalimis ateityje pasidalins mirusio tėvo ir senelių turtą ir kokiu būdu tvarkys paveldėjimo dokumentus. Keturi broliai ir sesuo pasirašė šį susitarimą pasitikėdami vienas kitu kaip artimu giminaičiu ir savo tikrąją valią patvirtino savo parašais. Šalių susitarimas ir buvo toks, jog oficialiai visą tėvų ir senelių turtą paveldi vienas sūnus – ieškovas, o vėliau tas turtas bus realiai pasidalinamas pagal susitarimą.
Atsakovė pateikė priešieškinį ieškovui, kuriame prašė pripažinti apsimestiniu sandoriu, kuriuo buvo dengiamas žemės sklypo dovanojimo sandoris, ieškovo 2015-05-07 išduoto įgaliojimo (registro Nr. RS-2370) dalį dėl ieškovo E. V. atstovavimo parduodant ieškovui E. V. asmeninės nuosavybės teise priklausantį paveldėtą žemės sklypą, kurio plotas 2,32 ha, esantį (duomenys neskelbtini); priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog išimtinai savo sąskaita atlikdama visus veiksmus, numatytus įgaliojime, ji neturėjusi jokio kito intereso bei tikslo, išskyrus gauti pinigus už jai pagal susitarimą su broliais tekusią dalį, o ne savo sąskaita sutvarkyti ieškovui paveldėjimo bylą, parduoti žemės sklypą ir gautus pinigus atiduoti jam. Įgaliojimo antrosios dalies tikrasis ketinimas buvo sukurti ne atstovavimo santykis, bet iš esmės neatlygintino turto perdavimo santykius, vykdant 1996-11-16 susitarimą. Kadangi neatlygintinis turto perdavimas iš esmės yra dovanojimas, šiuo atveju turėtų būti taikomos dovanojimo sandorio taisyklės. Šiai dienai žemės sklypas yra parduotas sąžiningiems tretiesiems asmenims, todėl restitucija netaikytina.
Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nesutiko su atsakovės pateiktu priešieškiniu ir prašė jį atmesti. Pripažinus įgaliojimo dalį dėl pardavimo apsimestiniu sandoriu, negalima būtų pardavimo sandorio laikyti dovanojimo sandoriu. Be to, atsakovė sklypo pirkėjų byloje dalyvaujančiais asmenimis nenurodė.
Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinio reikalavimą procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais.
Atsakovė ir jos atstovė nesutiko su ieškovo reikalavimu, prašė jį atmesti, tenkinti priešieškinio reikalavimą procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.
Trečiasis asmuo palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus, prašė tenkinti priešieškinį, ieškinį atmesti.
Ieškinys ir priešieškinis atmestini.
Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, jog ieškovas 2015-05-07 įgaliojimu, kurį patvirtino Ukmergės rajono 1-ojo notarų biuro notarė, įgaliojo savo seserį – atsakovę B. Ž.: 1. vesti paveldėjimo bylą 1995-11-12 mirus tėvui B. V., užsakyti ir gauti reikiamas pažymas <...>, gauti paveldėjimo teisės liudijimus, įregistruoti paveldėjimo teisės liudijimus registrų centre, gauti nuosavybės dokumentus už ieškovą, pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šio pavedimo vykdymu; 2. parduoti ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį paveldėtą žemės sklypą, kurio plotas 2,32 ha, esantį (duomenys neskelbtini) už įgaliotinio sutartą kainą ir sąlygas <...>, sudaryti ir pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, priėmimo-perdavimo aktą, gauti pinigus grynais ir/arba pavedimu į įgaliotinio nurodytą sąskaitą, pasirašyti galutinio atsiskaitymo dokumentus <...>. Pagal šalių paaiškinimus nustatyta, jog surašant pas notarę šį įgaliojimą, atsakovė nedalyvavo. Ieškovas atsakovei skirto įgaliojimo egzempliorių atidavė žemėtvarkos skyriaus kieme, pareikalavęs sumokėti notaro išlaidas, kurias ji sumokėjusi. Atsakovės teigimu, ji pasiūliusi ieškovui pačiam įsigyti šį sklypą, tačiau ieškovas pareiškęs, jog sklypas jam nereikalingas, nes yra bevertis ir netinkamas žemdirbystei.
Ieškovas neginčijo atsakovės teiginių, jog ji sutvarkiusi visus dokumentus, reikalingus paveldėjimo teisės liudijimui ir ieškovo nuosavybės teisių įregistravimui savo sąskaita. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai į bylą patvirtina jos išdėstytas aplinkybes, kurių ieškovas neginčijo, jog ji teikė prašymus VĮ Registrų centrui, gavo išrašus apie žemės sklypą, įregistravo ieškovo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus 2016-01-19 rašto Nr. 47SD-154-(14.47.104) turinį nustatyta, jog 2015-06-05 gautas ieškovą pagal įgaliojimą atstovavusios atsakovės pranešimas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties 2,32 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Apmokėjimas už pažymos apie pirmumo teisę turinčius asmenis išdavimą atliktas atsakovės, tai įrodo mokesčio kvite esantis mokėtojo asmens kodas. 2015-06-12 ieškovui išduota pažyma Nr. 47SD-154-(14.47.33) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“, kurioje pažymėta, jog E. V. gali parduoti 2,32 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) pasirinktiems asmenims už 3000 EUR, kadangi parduodamo žemės sklypo nepageidavo pirkti Žemės ūkio paskirties įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodyti asmenys. Įregistravus ieškovo nuosavybės teises buvo surastas pirkėjas ir atsakovė šį žemės sklypą pagal 2015-07-09 pirkimo-pardavimo sutartį pardavė už 3000 EUR ir gautas lėšas pasidalino su broliu (trečiuoju asmeniu byloje) V. V.. Atsakovės teigimu, priėmus įgaliojimą iš ieškovo, ji buvo įsitikinusi, jog jai pavesta sutvarkyti dokumentus ir pardavus žemės sklypą, už jį gauti pinigai priklausys tik jai ir trečiajam asmeniui. Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės jos gautą 3000 EUR sumą, teigdamas, jog ji privalėjusi atsiskaityti su juo pagal išduotą įgaliojimą.
Atsakovė su ieškovo reikalavimu nesutiko, teigdama, jog ieškovas neatskleidė visų aplinkybių, kokiam tikslui buvo surašytas minimas įgaliojimas. Jos teigimu, notarės 2015-05-07 patvirtinto įgaliojimo antra dalis, kuria ieškovas įgaliojo atsakovę parduoti jam nuosavybės teise priklausantį paveldėtą sklypą, buvo sudaryta siekiant išvengti kelių sandorių sudarymo tarp brolio ir sesers ir tokiu būdu sudaryti galimybę atsakovei ir jos broliui V. V. patiems parduoti žemės sklypą, kuris jiems atiteko pagal artimųjų giminaičių susitarimą. Po šalių tėvo B. V. mirties 1995-11-12, visi vaikai – B. Ž., A. V., E. V., V. V., J. V., kuris yra miręs, susitarė kaip dalinsis tėvo ir senelių turtą, o palikimo priėmimo dokumentus sutvarkys vienas iš jų. Tėvo B. V. palikimą priėmė ieškovas, o 1996-11-16 buvo sudarytas susitarimas, kuriuo buvo patvirtinta, koks turtas kiekvienam iš jų atitenka. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus nustatyta, jog šis susitarimas buvo vykdomas ir kiekvienas su paveldėta dalimi elgėsi savo nuožiūra. Susitarimo 1 ir 2 punktuose nurodyta tėvų ir senelių namų valda su žemės sklypu (apytiksliai 3 ha žemės), esanti (duomenys neskelbtini) atitenka B., A. ir V.; senelių K. žemės (apie 10 ha) atitenka J. ir E. lygiomis dalimis; kiekvienas, dėl savo dalies atgavimo rūpinasi pats, išskyrus, jeigu patogiau tai sutvarkyti kitam, Susitarime taip pat nustatyta, kad broliai ir sesuo netrukdo vienas kitam tvarkytis dokumentų bei su savo dalimi kiekvienas elgiasi savo nuožiūra. Taigi, šalių susitarimas buvo toks, jog oficialiai visą tėvų ir senelių turtą paveldi vienas sūnus – ieškovas, o vėliau tas turtas realiai pasidalinamas pagal susitarimą. Kaip paaiškino atsakovė ir trečiasis asmuo, visiems buvo žinoma, kad ginčo turtas tik formaliai buvo registruotas ieškovo vardu, siekiant supaprastinti paveldėjimo ir turto perleidimo procedūras, nors realiai jis priklausė A., trečiajam asmeniui ir atsakovei. Su broliu A. V. trečiasis asmuo susitarė, jog turtas natūra liks A., o trečiajam asmeniui bus išmokėta kompensacija, tokiu būdu Susitarimas ir buvo vykdomas. Atsakovės ir trečiojo asmens teigimu, ieškovas vykdydamas susitarimą (pagal kurį jam nepriklausė minimas 2,32 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)), atsakovei išdavė įgaliojimą paveldėjimo dokumentų tvarkymui ir žemės sklypo pardavimui. Trečiasis asmuo teismo posėdyje teigė, jog dėl įgaliojimo jis pats kalbėjęsis su ieškovu, kadangi minimas žemės sklypas turėjęs atitekti ne tik atsakovei, bet ir jam. Kadangi trečiasis asmuo turėjo sveikatos problemų, gyveno Kaune, siekiant lengvesnio proceso tvarkant dokumentus, įgaliojimas buvo išduotas tik atsakovei, nors žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudaryme pas notarę trečiasis asmuo dalyvavo kartu su atsakove. Ieškovas atsakovės ir trečiojo asmens išdėstytų aplinkybių neginčijo.
Atsakovė teismo posėdyje taip pat paaiškino, jog nuvykus į Ukmergės rajono 1-ąjį notarų biurą, kuriame buvo užvesta B. V. paveldėjimo byla, ji paaiškinusi notarei jos ir brolių Susitarimo turinį, kad žemės sklypas priklauso ne ieškovui, ir pasiteiravusi, kaip susitvarkyti dokumentus, kad galėtų ji pati parduoti sklypą. Notarė pasiūliusi tris variantus – kad ieškovas jai padovanotų žemė sklypą, kad ieškovas jai išduotų įgaliojimą pardavimui arba kreiptis į teismą dėl paveldėjimo teisių ginčijimo, jeigu yra ginčas. Informavus ieškovą apie galimus variantus, ieškovas pasiūlęs išduoti įgaliojimą tiek paveldėjimo bylos tvarkymui, tiek pardavimui savo nuožiūra. Prieš tai ieškovas pasitaręs su trečiuoju asmeniu, kuris sutikęs, jog viską sutvarkytų atsakovė.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Tarp šalių kilęs ginčas dėl to, ar atsakovė turi sumokėti ieškovui visą gautą 3000 EUR sumą už parduotą žemės sklypą. Ieškovo parodymai teismo posėdyje dėl įgaliojimo pasirašymo tikslo buvo prieštaringi – teigė, jog išdavė įgaliojimą, norėdamas padėti seseriai, atnaujinti su ja santykius, bet tuo pačiu reikalavo priteisti iš jos už žemės sklypo pardavimą gautus pinigus. Atsakovė teigė, jog buvo parduota seneliams ir tėvams priklausiusi žemė pagal rašytinį artimųjų giminaičių susitarimą ir ji neprivalanti šių pinigų atiduoti ieškovui. Atsakovė įrodinėjo šią aplinkybę savo ir trečiojo asmens paaiškinimais, rašytiniais įrodymais dėl nuosavybės teisės į senelių žemę atkūrimo, 1996-11-16 Susitarimu, paveldėjimo bylos ir kitais rašytiniais duomenimis, kurių pagrįstumo ieškovas nepaneigė kitais leistinais įrodymais. Nors ieškovas ginčijo Susitarimo autentiškumą, tvirtindamas, jog jame nėra pačios atsakovės parašo, tačiau nepaneigė atsakovės nurodytos aplinkybės, jog jis pats minėtą Susitarimą ir surašė. Byloje nustatyta, jog 1996-11-16 Susitarimas buvo sudarytas ne kaip palikimą priėmusių įpėdinių, ir ne kaip nekilnojamojo turto sandoris, pakeičiantis nekilnojamojo turto statusą, dėl ko būtų reikalinga įregistruoti Susitarimą. Minimu susitarimu ieškovas, atsakovė, trečiasis asmuo, J. V. ir E. V. susitarė kaip ir kokiomis dalimis ateityje pasidalins mirusio tėvo ir senelių turtą ir kokiu būdu tvarkys paveldėjimo dokumentus. Įstatymas nenumato privalomos registravimo tvarkos, ar būtino notaro patvirtinimo tokiems susitarimams, tačiau Susitarimas, kaip ir visi sandoriai, turi įstatymo galią jį pasirašiusioms šalims (CK 6.189 str.).
Pagal Civilinio kodekso 2.150, 2.151 straipsnių nuostatas atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Atstovaujamasis turi atlyginti atstovo turėtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita. Atstovui už darbą atstovaujamasis turi sumokėti atlyginimą, išskyrus atvejus, kai sutartis ar įstatymai numato, kad atstovaujama nealtygintinai. Minimu atveju, pagal ieškovo išduoti įgaliojimo 2 dalies turinį jis įgaliojo atsakovę parduoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį paveldėtą žemės sklypą, kurio plotas 2,32 ha, esantį (duomenys neskelbtini), už įgaliotinio sutartą kainą ir sąlygas <...>, sudaryti ir pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, priėmimo-perdavimo aktą, gauti pinigus grynais ir/arba pavedimu į įgaliotinio nurodytą sąskaitą, pasirašyti galutinio atsiskaitymo dokumentus <...>. Atsakovė pateikė įrodymus, jog dokumentus dėl žemės sklypo paveldėjimo ir pardavimo ji tvarkiusi viena, važinėjusi iš Vilniaus į Ukmergę, taigi, patyrusi ir kelionės išlaidas, netgi sumokėjusi ieškovui už įgaliojimo pas notarę patvirtinimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju, nenustatyta, jog ieškovas būtų atlyginęs atsakovei jos patirtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu. Taip pat ieškovo išduotame įgaliojime nenumatyta, jog ieškovas atsakovei už darbą turi sumokėti atlyginimą. Įgaliojime numatyta galimybė atsakovei laisva valia nuspręsti žemės sklypo pardavimo kainą ir sąlygas, parduoti sklypą bei gauti pinigus, netiesiogiai reiškia, kad atsakovei buvo leista su žemės sklypu elgtis visiškai savarankiškai, kaip su savo. Pažymėtina, jog trečiasis asmuo teigė, jog asmeniškai jis daug kartų kalbėjosi su ieškovu apie žemės sklypo likimą ir ieškovas aiškiai nurodydavo, jog „su savo sklypu elgitės kaip norit, savo nuožiūra“.
Atsakovė pateikė priešieškinį ieškovui, kuriame prašė pripažinti apsimestiniu sandoriu, kuriuo buvo dengiamas žemės sklypo dovanojimo sandoris, ieškovo 2015-05-07 išduoto įgaliojimo (registro Nr. RS-2370) dalį dėl ieškovo E. V. atstovavimo parduodant ieškovui E. V. asmeninės nuosavybės teise priklausantį paveldėtą žemės sklypą, kurio plotas 2,32 ha, esantį (duomenys neskelbtini). Ji teigė, jog išimtinai savo sąskaitą atlikdama visus veiksmus, numatytus įgaliojime, ji neturėjusi jokio kito intereso bei tikslo, išskyrus gauti pinigus už jai pagal susitarimą su broliais tekusią dalį, o ne savo sąskaita sutvarkyti ieškovui paveldėjimo bylą, parduoti žemės sklypą ir gautus pinigus atiduoti jam. Įgaliojimo antrosios dalies tikrasis ketinimas buvo sukurti ne atstovavimo santykius, bet iš esmės neatlygintino turto perdavimo santykius, vykdant 1996-11-16 susitarimą. Kadangi neatlygintinis turto perdavimas iš esmės yra dovanojimas, šiuo atveju turėtų būti taikomos dovanojimo sandorio taisyklės. Šiai dienai žemės sklypas yra parduotas sąžiningiems tretiesiems asmenims, todėl restitucijos prašė netaikyti.
Įgaliojimas yra vienašalis rašytinės formos sandoris, išreiškiantis atstovaujamojo asmens valią dėl numatomo per atstovą sudaryti sandorio turinio ir suteikiantis teisę atstovui veikti atstovaujamojo vardu santykyje su trečiaisiais asmenimis (CK 2.173 str. 1 d.). Vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo apsimestinumas. CK 1.87 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, jie aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009). Minimu atveju, po 2015-05-07 įgaliojimo išdavimo, įregistravus ieškovo nuosavybės teises, atsakovė ginčo žemės sklypą pagal 2015-07-09 pirkimo-pardavimo sutartį pardavė už 3000 EUR ir gautas lėšas pasidalino su broliu (trečiuoju asmeniu byloje) V. V..
Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nuoseklius šalių paaiškinimus dėl įgaliojimo bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo aplinkybių, darytina išvada, jog 2015-05-07 įgaliojimo antroji dalis atitiko tikruosius abiejų šalių ketinimus, t.y. pagal ieškovo išduotą įgaliojimą atsakovei ieškovo vardu įregistravus žemės sklypo nuosavybės teisės dokumentus, pagal pirkimo-pardavimo sutartį parduoti sklypą tretiesiems asmenims. Remiantis protingumo kriterijumi, asmuo nesutiktų atlikti tokių veiksmų, kokius atliko atsakovė, jeigu ji nebūtų turėjusi asmeninio intereso. Nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė būtų sutikusi atstovauti ieškovą be jokio atlygio, jeigu nebūtų žinojusi, jog dalis pinigų už parduotą sklypą atiteks jai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, jog atsakovė privalėjo jam perduoti už parduotą žemės sklypą gautą 3000 EUR sumą, todėl ieškovo reikalavimas yra atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat nėra pagrindo tenkinti atsakovės pareikštą priešieškinį byloje dėl įgaliojimo dalies pripažinimo apsimestiniu sandoriu, kadangi nustatyta, jog jis atitiko tikrąją šalių valią ir jų ketinimus, todėl atsakovės priešieškinis yra atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.87 str., CPK 178, 185 str.).
Atsakovė prašė skirti ieškovui iki 5 792 EUR dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iki 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovei. Ji teigė, jog ieškovas, puikiai žinodamas šalių Susitarimo turinį, pats jį vykdydamas, neteisėtai nusprendė, jog jam turi būti grąžinti pinigai, gauti už parduotą žemes sklypą, kuris jam pagal susitarimą nepriklausė. Ieškovo reikalavimas ginti jo teises teisme, esant tokiai situacijai, turėtų būti pripažintas nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis.
Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs dalyvaujančio byloje asmens piktnaudžiavimo procesu atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 792 EUR baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Atvejai, kada asmens elgesys gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, yra apibrėžti šio straipsnio 1 dalyje, tai yra nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo, prašymo atnaujinti procesą, kito procesinio dokumento) nesąžiningas pareiškimas arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Taigi pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Pažymėtina, kad pagal CPK 95 straipsnį turi būti vertinamas tik šalies procesinis elgesys, bet ne jos nuomonė dėl pareikšto reikalavimo bei veiksmai, dėl kurių kilo ginčas dėl materialinės teisės taikymo ar bylos faktinių aplinkybių vertinimo. Minimu atveju, atsakovė, prašydama skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pasisakė dėl, jos teigimu, nesąžiningai pareikšto nepagrįsto ieškinio. Teismo vertinimu, šis atsakovės nurodytas argumentas pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindas išvadai, jog ieškovo elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo yra atmestinas.
Kadangi tiek ieškinys, tiek priešieškinis buvo atmesti, todėl šalims neatlygintinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str., 98 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 186-188 str., 259 str., 263 str., 268 str., 270 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Fausta Vitkienė