Civilinė byla Nr. 2S-932-492/2010
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
110.1.;
122.2; 122.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. rugsėjo 27 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
teisėjų
Dalios Kačinskienės, Petro Jaržemskio,
apeliacine rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. K. atskirąjį skundą
dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. nutarties
civilinėje byloje Nr. 2-2314-852/2010 pagal ieškovės V. J. ieškinį
atsakovui K. K. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio
kaltei bei kitų reikalavimų, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi civilinę bylą,
nustatė:
ieškovė V. J. ieškiniu prašė nutraukti jos ir
atsakovo K. K. santuoką dėl atsakovo kaltės; nustatyti
nepilnamečių vaikų V. K. ir S. K. gyvenamąją
vietą su jų motina V. J.; priteisti iš atsakovo K. K. vaikams išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį iki jų
pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą už 18 mėnesių; nustatyti, kad lėšas,
skirtas nepilnamečių vaikų išlaikymui, tvarkys jų motina V. J.;
nustatyti atsakovo K. K. bendravimo su vaikais tvarką;
padalinti santuokoje įgytą turtą, automobilį Subaru Legacy, v/n (duomenys
neskelbtini) paliekant atsakovui; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi
išlaidas. Kol byla bus išnagrinėta teisme prašė taikyti laikinąsias apsaugos
priemones – priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams V. K.
ir S. K. laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis,
mokant po 400 Lt kas mėnesį. Nurodė, kad ji šiuo metu negali tenkinti net
minimalių vaikų poreikių, todėl, atsižvelgiant į LR CK 3.196 str. 2 d.,
atsakovas turėtų mokėti laikiną išlaikymą iki byla bus išnagrinėta teisme.
Atsakovas K. K. pateikė priešieškinį, kuriuo
prašė nutraukti jo ir ieškovės santuoką dėl ieškovės kaltės, nustatyti
nepilnamečių vaikų V. K. ir S. K. gyvenamąją
vietą su vaikų motina V. J., nustatyti vaikams 130 Lt per
mėnesį išlaikymą priteisiant jį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki
vaikų pilnametystės, įskaityti lengvojo automobilio Subaru Legacy, v/n (duomenys neskelbtini) saugojimą, priežiūrą ir remontą
įsiskolinimui padengti už vaikų išlaikymą nuo 2008 m. birželio mėnesio iki
sprendimo įsiteisėjimo, nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką,
padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė,
kad vaikų bendrasis ir papildomas mokymas, ugdymas ir lavinimas yra nemokamas,
papildomam fiziniam ugdymui vaikai siunčiami ir išlaidos skiriamos nepagrįstai,
atsakovas neturi turto, yra atleistas iš darbo, nuolatinio darbo ir pajamų
neturi, ieškovės pajamos viršija 3 000 Lt, be to ji gauna pinigines išmokas
vaikams iš valstybės, todėl vaikams skirtina suma neturi viršyti 130 Lt.
Vilniaus
miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. vasario 9 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo K. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams V.
K. ir S. K. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis
periodinėmis išmokomis iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Paskyrė
ieškovę V. J. nepilnamečiams vaikams priteisto laikino
išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas, atsižvelgęs, kad V.
K. ir S. K. šiuo metu yra beveik ( duomenys
neskelbtini) metų amžiaus, pripažino, jog jų poreikiai maistui, aprangai,
būstui nedaug skiriasi nuo pilnamečio asmens poreikių, taip pat padidėję jų
poreikiai mokslui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, S. K. turi
specialių poreikių. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės gaunamų pajamų
nepakanka visiškai patenkinti nepilnamečių vaikų poreikiams. Atsakovas K. K. niekur nedirba, pagal gaunamas pajamas ieškovės V. J. turtinė padėtis yra geresnė, todėl jai proporcingai skyrė
didesnę dalį šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui. Tuo pačiu pažymėjo, kad
atsakovas yra darbingas, todėl turi pareigą dirbti ir gauti lėšų savo
nepilnamečių vaikų išlaikymui. Spręsdamas klausimą dėl laikino išlaikymo
priteisimo, teismas vadovavosi teismų praktikoje pripažįstamu orientaciniu
kriterijumi (CK 6.461 str. 2 d.), kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti
mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA).
Atskiruoju skundu
atsakovas K. K. prašė iš naujo įvertinti byloje esančius
įrodymus ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį panaikinti. Nurodė, kad teismas,
spręsdamas dėl vaikų poreikių ir atsakovo galimybių teikti išlaikymą, įvertino
tik dalį byloje esančių įrodymų. Šie įrodymai vertintini naujai, įvertinant ir
kitus byloje esančius įrodymus. Pažymėjo, kad teismas turėtų įvertinti tai, kad
jis rūpinosi šeimos turtu – lengvuoju automobiliu. Išlaidos šio automobilio
priežiūrai turėtų būti įskaitytos į lėšas vaikų laikinam išlaikymui. Teigė, kad
ieškovė šiuo šeimos turtu nesirūpino, trukdė atsakovui bendrauti su vaikais jų
gyvenamojoje vietoje, teikti vaikams tiesiogiai būtiną išlaikymą. Teismui
priteisiant išlaikymą vaikams ir kartu atsakovui skiriant lėšas šeimos turto
išlaikymui, atsakovui nepagrįstai didinama jam tenkanti dalis išlaikyti ir
rūpintis šeimos turtu ir vaikais, ieškovei sudaroma galimybė nepagrįstai
praturtėti ar be pagrindo įgyti turtą. Teismas nepagrįstai nustatė 300 Lt
priteisiamo išlaikymo dydį, nes tokiu būdu iš atsakovo priteisė daugiau, negu
jis objektyviai gali mokėti, nepagrįstai vaikų faktinius minimalius poreikius
prilygino dirbančio suaugusio žmogaus minimaliai mėnesinei algai. Netinkamai
nustatęs minimalių poreikių kriterijų, teismas pažeidė teismų praktiką, pagal
kurią orientaciniu minimalių poreikių kriterijumi laikytinas 1 MGL (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 16 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-584/2001).
Atsiliepimu į
atskirąjį skundą ieškovė V. J. prašė atsakovo K. K. atskirojo skundo netenkinti. Nurodė, kad atsakovas,
būdamas darbingas, turintis reikiamą išsilavinimą, profesinių įgūdžių,
užtikrinančių jam galimybę įsidarbinti ir gauti pajamų, vengia pareigos
išlaikyti savo vaikus. Atsakovo argumentas dėl automobilio išlaikymui skirtų
lėšų įskaitymo nepilnamečių išlaikymui yra nepagrįstas, nes šiuo automobiliu
naudojasi pats atsakovas, vaikams juo naudotis nereikia, vaikų poreikis gauti
išlaikymą piniginėmis lėšomis negali būti pakeičiamas automobiliu. Pažymėjo,
kad laikino išlaikymo dydžio sumažinimas iki 130 Lt kiekvienam nepilnamečiui
vaikui prieštarauja vaikų teisės į pilnavertį ir visapusišką išlaikymą
principui.
Atsakovo K. K. atskirasis skundas netenkintinas.
Civilinio kodekso 3.65
straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų,
taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos
priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi laikinosiomis apsaugos
priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų prioritetiškai yra siekiama užtikrinti
tinkamą nepilnamečių vaikų interesų apsaugą.
Atsakovas
nesutiko su įrodymų, kurių pagrindu padaryta išvada dėl laikino išlaikymo,
vertinimu, prašė vertinti ir kitus byloje esančius įrodymus. Kolegija atkreipia
dėmesį, kad spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas atlieka tik
preliminarų byloje esančių įrodymų tyrimą, t.y. jų išsamiai neanalizuoja ir
nevertina. Teismas vertina grėsmę vaikų interesams ir preliminarias tėvų
galimybes užtikrinti vaikams jų poreikių patenkinimą.
Nagrinėjamu
atveju teismas atsižvelgė į vaikų amžių, preliminarius jų poreikius ir tėvų
galimybes juos patenkinti. Vaikai yra atitinkamai (duomenys neskelbtini) metų
amžiaus, jie mokosi, yra tikslingas ir pagrįstas jų poreikis sportuoti, mokytis
muzikos, Skirmantas turi specialių poreikių. Šie duomenys leidžia daryti
išvadą, kad yra pagrindas vaikams skirti laikiną išlaikymą. Teismas
preliminariai įvertino tėvų galimybes teikti vaikams išlaikymą ir, atsižvelgęs
į atsakovo sunkesnę turtinę padėtį nei ieškovės, jam priteisė mažesnę išlaikymo
vaikams dalį. Mažinti laikino išlaikymo dydį dėl atsakovo rūpinimosi šeimos
automobiliu nėra pagrindo, nes nėra duomenų, kad šis automobilis naudojamas
vaikų poreikiams užtikrinti.
Atsakovo
nurodytos aplinkybės, kad ieškovė trukdė jam bendrauti su vaikais ir teikti
jiems išlaikymą, nėra svarbios sprendžiant laikino išlaikymo nustatymą.
Laikinasis išlaikymas skiriamas užtikrinti, kad vaikai kiekvieną mėnesį gautų
jiems reikalingas materialines lėšas. Aplinkybė, kad atsakovas siekė teikti
išlaikymą, bet ieškovė jam nesudarė sąlygų, nėra pagrindas atsakovą atleisti
nuo šios pareigos.
Atsakovas K. K. nesutiko su jam skirto mokėti laikino išlaikymo dydžiu,
nurodęs, kad pagal teismų praktiką orientaciniu minimalių poreikių kriterijumi
laikytinas 1 MGL (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 16 d. nutartis
civ. b. Nr. 3K-3-584/2001). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų
praktika keičiasi ir šiuo metu kasacinio teismo praktikoje orientaciniu
kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti
pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Taigi pirmos
instancijos teismas pagrįstai orientaciniu kriterijumi nustatant laikino
išlaikymo vaikams dydį laikė minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 800
Lt. Kita vertus, reikia pažymėti, kad pirmos instancijos teismas 800 Lt dydžio
išlaikymo nepadalino lygiai, o atsižvelgęs į tai, kad atsakovas šiuo metu
nedirba, jam tenkančią išlaikymo vaikams dalį sumažino iki 300 Lt, didesnę
išlaikymo naštos dalį palikęs ieškovei. Dar labiau mažinti iš atsakovo
priteistiną laikino išlaikymo dydį nėra pagrindo, nes atsakovas yra darbingas,
nėra pateikta duomenų, dėl kurių jis negalėtų dirbti ir įgyti pajamų vaikų
išlaikymui. Taigi išlaikymo naštos perkėlimas vien tik ieškovei neatitiktų
teisingumo ir sąžiningumo principų.
Kolegija,
įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia,
jog skundžiama teismo nutartis yra
priimta tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas,
reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl ją
panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo.
Remiantis Vilniaus
apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų
įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,30 Lt išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 84). Netenkinus atskirojo skundo,
procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1
d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 338
str., 339 str., teisėjų kolegija
n u t a r ė :
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 9
d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo K. K. 11,30
Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Kolegijos
pirmininkė
Virginija Volskienė
Teisėjai
Dalia Kačinskienė
Petras Jaržemskis