MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto patvirtinimo, suinteresuoti asmenys M. L., G. N..

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas G. L. (toliau - pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo sutuoktinės Z. L. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini). mirė jo sutuoktinė Z. L., kuri turėjo teisę paveldėti jos motinai J. Z. priklausantį turtą, nes dar 2015 m. vasario 13 d. padavė pareiškimą notarui ir užsivedė paveldėjimo bylą po jos mirties, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas išduotas nebuvo. Todėl ir paveldimas turtas - statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) kuriuose iki mirties gyveno jo sutuoktinė Z. L. ir kuriuose po jos mirties jis likęs gyventi, iki šiol yra registruoti sutuoktinės motinos J. Z. vardu. Kadangi jis yra Z. L. sutuoktinis, tai turintis teisę paveldėti jos turtą bei turtines teises. Kad paveldėti sutuoktinei Z. L. priklausantį turtą bei turtines teises, jis per tris mėnesius nuo jos mirties turėjęs kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo. Tačiau to nepadaręs, kadangi neturėdamas teisinių žinių nežinojęs galiojančių įstatymų dėl paveldėjimo. Kaip matyti iš prie šio pareiškimo pridedamo VĮ Registrų centras paieškos pagal fizinį asmenį išrašo, jo sutuoktinė savo vardu jokio nekilnojamojo turto neturėjo, todėl jis buvo įsitikinęs, kad ir paveldėti nėra ką. Apie tai, kad jis turintis teisę paveldėti ne tik turtą, bet ir turtines teises (paveldėjimo teisę) jam tiesiog nebuvo žinoma. Jam pradėjus domėtis kaip jis galėtų paveldėti statinius, esančius (duomenys neskelbtini)  kuriuose su sutuoktine gyvenę, remontavę, tvarkę ir kuriuos paveldėti ji turėjo teisę, paaiškėjo, kad jis negalintis gauti paveldėjimo teisės liudijimo į jos motinai priklausiusį turtą, nes praleidęs įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą paduoti pareiškimui notarui dėl palikimo priėmimo po sutuoktinės Z. L. mirties. Šiuo metu notaras priimti iš jo tokio pareiškimo jau nebegali, nes jau yra praėjęs trijų mėnesių terminas nuo jos mirties. Šiuo metu, norėdamas susitvarkyti sutuoktinei priklausančio turto bei turtinių teisių paveldėjimo dokumentus, jis turintis kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jis priėmęs palikimą po savo sutuoktinės Z. L. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Po sutuoktinės Z. L. mirties jis likęs gyventi name ((duomenys neskelbtini)), kurį ji turėjo teisę paveldėti, todėl jam liko ir visi jai priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, baldai ir kt. Jis prižiūrintis bei tvarkantis šį namą, mokantis komunalinius mokesčius už jį, naudojasi prie namo esančiu ūkiniu pastatu, t. y. disponuojantis ir valdantis turtą, kurį turėjo teisę paveldėti jo sutuoktinė Z. L.. Tokiu būdu jis priėmęs palikimą po savo sutuoktinės Z. L. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti (b. l. 1-2).

Suinteresuoti asmenys M. L. ir G. N. (buvusi L.) pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriame sutiko su pareiškimu (b. l. 23,24).

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto, jo įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).

Pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais – mirties liudijimu nustatyta, kad Z. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 3); santuokos liudijimu nustatyta, kad ji buvo pareiškėjo žmona (b. l.4). Mirties liudijimais nustatyta, kad J. Z. mitė (duomenys neskelbtini) J. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-6). VĮ ,,Registrų centras“ išrašu nustatyta, kad J. Z. priėmė palikimą po J. Z. mirties (b. l. 7-8). VĮ ,,Registrų centras“ išrašais nustatyta, kad Z. J. jokio turto neturi, o J. Z. turi nuosavybę- statinius adresu (duomenys neskelbtini), Z. L. nuosavybės neturi (b. l. 9-13). Šiais rašytiniais įrodymais patikimai nustatyta, kad po pareiškėjos žmonos Z. L. mirties atsirado palikimas, J. Z. vardu registruotas nekilnojamas turtas, kurį kaip palikimą buvo priėmusi mirusioji Z. L.. Notaro liudijimu nustatyta, kad dėl mirusiosios palikimo priėmimo po jos mirties į notaro biurą niekas nesikreipė (b. l.4).

Po savo žmonos mirties, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsniu, pareiškėjas turėjo teisę paveldėti jos turtą. Jis palikimą galėjo paveldėti trims būdais – faktiniu valdymu, pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), tačiau visais atvejais palikimą turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasis į notarą, jeigu paveldi pagal testamentą ar įstatymą, ar palikimą priimdama faktiniu valdymu per tą patį laikotarpį (CK 5.50 straipsnio 2 dalis.). Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad žmonos mirties metu jis su ja gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kur esantis nekilnojamas turtas buvo registruotas jo žmonos motinos J. Z. vardu, kurios palikimą buvo priėmusi jo žmona; jam po žmonos mirties liko visi jos asmeniniai ir namų apyvokos daiktai, jis mokėjo mokesčius, naudojosi pastatais. Šie visi duomenys rodo, kad jis žmonos palikimu rūpinosi kaip savo, nepraėjus 3 mėnesiams nuo jo mirties. Byloje jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti pareiškėjo teiginiais, dėl ko darytina išvada, kad pareiškėjas šiais savo aktyviais veiksmais priėmė palikimą per 3 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais nustatyta, jog pareiškėjas po savo žmonos mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai), todėl pareiškimas tenkintinas visiškai. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjas faktinio valdymo būdu priėmė visą palikimą, atsiradusį po savo žmonos mirties. Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos, nes jos sumoje 3,58 Eur neviršija minimalią 5 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nauja redakcija nuo 2020-01-13).

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinės Z. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.

Sprendimą per tris dienas nuo jo priėmimo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas                       Jonas Abraitis