Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-07-12][nuasmeninta nutartis byloje][1A-20-487-2018].docx
Bylos nr.: 1A-20-487/2018
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
Kontrabanda (BK 199 str.)
Kontrabanda (BK 199 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
Kontrabanda (BK 199 str.)
Kontrabanda (BK 199 str. 1 d.)
Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
Specialioji dalis
Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 199-2 str.)
Organizatorius (BK 24 str. 4 d.)
Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 199-2 str.)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nusikalstamos veikos stadijos ir formos (BK IV skyrius)
Bendrininkavimas, bendrininkų rūšys (BK 24 str.)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Nuosprendžio pakeitimo pagrindai
Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai (BK XXXI skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai (BK XXXI skyrius)

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 1A-20-398/2018

Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00660-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.3.;

(S)

1.2.17.1.1.; 1.2.17.3.; 1.2.4.6.2.1.; 2.4.6.4.4.

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. liepos 12 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Aloyzo Kruopio,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Ingai Jurgaitienei, Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui,

nuteistiesiems K. G., V. R.,

gynėjoms advokatėms Aušrai Ručienei, Eugenijai Liutvinskienei,

ekspertėms Žavintai Pikutienei, Elenai Šalnaitei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. G. ir V. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo 4 metams bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirta, bet neatlikta laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 45 paroms; pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio bauda; pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 45 paroms ir 150 MGL dydžio bauda.

 

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

             

1. K. G. ir V. R. nuteisti už tai, kad 2014 m. sausio mėn. laikotarpyje nuo 8 d. iki 11 d. 21.30 val., susitarę ir veikdami bendrininkų grupe (K. G. kaip organizatorius, o V. R. kaip vykdytojas) kartu su vykdytojais R. K., D. M. (kurie baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išskirtoje iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pripažinti kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje), ir nenustatytais asmenimis, K. G. parengus nusikalstamą veiką ir jai vadovaujant, iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, išvengdami muitinės kontrolės, ne per muitinės kontrolės postą gabeno 250 MGL dydžio sumą viršijančios vertės prekes: 3500 pakelių cigarečių „Jin Ling“, 6050 pakelių cigarečių ,,Golden Gate Red“, 950 pakelių cigarečių ,,Golden Gate Blue“, kurių bendra vertė sudaro 76 464 Lt, bei šias akcizais apmokestinamas prekes, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-09 nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkto nustatyta tvarka, toliau gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir laikė, pažeisdami nustatytą tvarką, t. y. LR Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 papunkčio, kuris numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, nuostatas, 2.2 papunkčio, kuris numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose kontrabandinius tabako gaminius, nuostatas, 3.4 papunkčio, kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, nuostatas, neturėdami cigarečių įgijimo, gabenimo, laikymo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, o būtent:

K. G. suplanavus iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės, ne per muitinės kontrolės postą ir Lietuvos Respublikos teritorijoje pažeidžiant nustatytą tvarką gabenti 250 MGL dydžio sumą viršijančios vertės cigaretes, K. G. su V. R., nusikalstamos veikos atlikimui pasitelkę R. K. ir D. M., K. G. iniciatyva bei laikotarpyje iki 2014 m. sausio 8 d. 17.00 val. susitarus su bendrininkais, iš nenustatytų asmenų, kurie iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos ruožo, esančio (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT prie LR VRM) (duomenys neskelbtini) užkardos saugomame pasienio ruože atgabeno 4050 pakelių cigarečių ,,Golden gate Red“, 950 pakelių cigarečių ,,Golden gate Blue“ ir 2000 pakelių cigarečių ,,Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių vertė yra 51 039,60 Lt (toliau tekste – ir Prekes). K. G. parengus nusikalstamą veiką ir jai vadovaujant, vykdant jo nurodymus ir bendrai veikiant pagal K. G. paskirstytus vaidmenis, V. R. susitarė jas perimti, toliau gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, o K. G. su V. R. papildomai susitarė Prekes gabenti iki V. R. gyvenamosios vietos – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio A. R., ir laikyti šio namo rūsyje K. G. numatytą laiko tarpą.

K. G. prekių gabenimui parūpino automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir Automobilį), ir 2014 m. sausio 8 d., apie 17.00 val., kartu su V. R., K. G. vairuojant Automobilį, atvyko prie (duomenys neskelbtini), kur susitiko su nusikalstamą veiką daryti susitarusiais R. K. ir D. M..

Po to, kai K. G. mobiliojo ryšio telefonu susisiekė su asmenimis, esančiais Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje, ir susitarė dėl Prekių atgabenimo, paskirstė vaidmenis bei davė nurodymus – V. R. stebėti nuo atvykimo vietos link (duomenys neskelbtini) esančio kelio (duomenys neskelbtini) atkarpą bei aplinką, siekiant įspėti bendrininkus apie aplinkybes, kuriomis grėstų nusikalstamos veikos išaiškinimas ir bendrininkų sulaikymas, o R. K. ir D. M. per laukus pėsčiomis nueiti prie (duomenys neskelbtini), kurios vidurys atitinka valstybės sieną, ir atnešti Prekes iki Automobilio.

Po to V. R., vykdydamas šiuos K. G. nurodymus, stebėjo aplinką, o R. K. su D. M., vykdydami K. G. nurodymus, nuėjo prie (duomenys neskelbtini), prie kurio perėmė iš Rusijos Federacijos teritorijoje bendrai veikusių nenustatytų asmenų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną perduodamas Prekes, supakuotas 14-oje dėžių, iš jų 7 dėžes bendrais veiksmais atnešė Lietuvos Respublikos teritorijoje arčiau automobilio, o po to, prie jų prisijungus V. R., bendrais veiksmais paslėpė kanale, bei likusias 7 dėžes Prekių V. R. su R. K., nuėję prie (duomenys neskelbtini), toliau aplinką stebint D. M., Lietuvos Respublikos teritorijoje nunešė ir sukrovė į Automobilį.

Vėliau šiam K. G. vairuojamam Automobiliui užklimpus, K. G. nurodymu V. R. ir R. K., tas pačias 7 Prekių dėžes, toliau aplinką stebint D. M., nešė Lietuvos Respublikos teritorijoje pėsčiomis iki (duomenys neskelbtini), iki kito Prekių gabenimui vėliau K. G. atvairuoto nenustatyto automobilio, sukrovė į jį Prekes, K. G. toliau nugabeno jas iki V. R. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio A. R., kur K. G. kartu su V. R. atgabentas 7 Prekių dėžes sukrovė į šio namo rūsį ir jame laikė iki 2014-01-11 apie 21.30 val., kol Prekes kratos metu surado VSAT prie LR VRM pareigūnai.

Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, siekiant gabenti likusią nurodytomis aplinkybėmis paslėptą dalį Prekių, K. G. davė nurodymą  V. R., R. K. ir D. M. 2014 m. sausio 10 d. apie 18.00 val. atvykti ir pats Prekių gabenimui pasirinktu Automobiliu atvyko prie (duomenys neskelbtini), kur nurodytu laiku su jais susitiko, paskirstė vaidmenis bei davė nurodymus – V. R. stebėti kelio atkarpą nuo atvykimo vietos link paslėptų Prekių buvimo vietos, esančios kelio (duomenys neskelbtini) dalyje, bei aplinką, siekiant įspėti bendrininkus apie aplinkybes, kuriomis grėstų nusikalstamos veikos išaiškinimas ir jų sulaikymas, o R. K. ir D. M. nueiti ir iš kanalo parnešti paliktas 7 dėžes Prekių.

V. R., vykdydamas šiuos K. G. nurodymus, nurodytu tikslu stebėjo aplinką, o R. K. su D. M., vykdydami K. G. nurodymus, šią dalį Prekių Lietuvos Respublikos teritorijoje atnešė ir sukrovė į Automobilį, kuriuo K. G. šią dalį Prekių toliau gabeno iki V. R. namų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančio A. R.,  kur kartu su V. R. atgabentą šią dalį Prekių – 7 dėžes, sukrovė į gyvenamojo namo rūsį ir jame laikė kartu su prieš tai atgabenta Prekių dalimi iki 2014-01-11 apie 21.30 val., kol Prekes kratos metu surado VSAT prie LR VRM pareigūnai.

Be to, K. G., tęsdamas nusikaltimą, būdamas suplanavęs iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išvengiant muitinės kontrolės ne per muitinės kontrolės postą ir Lietuvos Respublikos teritorijoje pažeidžiant nustatytą tvarką gabenti 250 MGL dydžio sumą viršijančios vertės cigaretes, nusikalstamos veikos tęsimui pasitelkė V. R., R. K. ir D. M., bei laikotarpyje iki 2014 m. sausio 11 d. 18 val. susitarė su jais iš nenustatytų asmenų, kurie iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos ruožo, esančio (duomenys neskelbtini), VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) užkardos saugomame pasienio ruože, atgabeno 1500 pakelių cigarečių ,,Jin Ling“ ir 2000 pakelių cigarečių ,,Golden gate Red“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių vertė yra 25 424,40 Lt (toliau tekste – ir Papildomas Prekes), K. G. parengus nusikalstamą veiką ir jai vadovaujant, vykdant jo nurodymus ir bendrai veikiant pagal jo paskirstytus vaidmenis, jas perimti ir toliau gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Papildomų Prekių gabenimui K. G. 2014 m. sausio 11 d., apie 18.00 val., Automobiliu atvyko prie (duomenys neskelbtini), kur susitiko su nusikalstamą veiką daryti susitarusiais V. R., R. K., D. M. bei paskirstė vaidmenis ir davė nurodymus – V. R. stebėti pakeliui nuo atvykimo vietos link Širvintos upelio esančio kelio (duomenys neskelbtini) atkarpą bei aplinką, siekiant įspėti bendrininkus apie aplinkybes, kuriomis grėstų nusikalstamos veikos išaiškinimas ir jų sulaikymas, o R. K. ir D. M. per laukus pėsčiomis nueiti prie Širvintos upės, kurios vidurys atitinka valstybės sieną, ir atnešti Papildomas Prekes iki Automobilio.

Vykdydami K. G. nurodymus, V. R. stebėjo aplinką, o R. K. su D. M. nuėjo prie (duomenys neskelbtini), prie kurio perėmė iš Rusijos Federacijos teritorijoje bendrai veikusių nenustatytų asmenų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną perduodamas Papildomas Prekes, supakuotas 7-iose dėžėse, kurias nešė Lietuvos Respublikos teritorijoje link Automobilio tolimesniam gabenimui, kol R. K. ir D. M. VSAT prie LR VRM pareigūnų buvo sulaikyti 2014 m. sausio 11 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini),  o pasišalinęs iš stebėjimo vietos V. R. buvo sulaikytas 2014 m. sausio 11 d. apie 20.05 val. (duomenys neskelbtini).

2. V. R. taip pat nuteistas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 12 d., apie 00.30 val., gyvenamojo namo, priklausančio A. R., esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į galvos sritį ir vieną kartą įspyrė į dešinę koją sutuoktinei D. R.. Tokiais savo veiksmais smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą.

 

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

 

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. G. prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 13 d. nuosprendį panaikinti ir jį pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį išteisinti.

3.1. Nuteistasis K. G. teigia, kad apygardos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, jis yra pripažintas kaltu, nesant jokių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Nagrinėdamas baudžiamąją bylą, teismas įrodymus tyrė šališkai, nesistengdamas būti jo atžvilgiu objektyvus, išsamiai išanalizuoti visus įrodymus ir priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Teismas išimtinai vertino tik kaltinimo pateiktus įrodymus, nuosprendyje iš esmės perrašė kaltinamąjį aktą, visiškai neaptardamas jį teisinančių įrodymų. Teismas nustatė, kad jis atliko daugybę veiksmų, tačiau nuosprendyje nesugebėjo pagrįsti šių jo tariamai atliktų veiksmų įrodymais, savo išvadas grindė tik vidiniu įsitikinimu. Pasak apelianto, byloje neginčijamai įrodyta, kad nusikaltimo vietoje jis nebuvo, jokių cigarečių niekam nevežė, jokių nurodymų, susijusių su jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, nedavė. Jis pats kategoriškai neigė ir neigia faktą, kad pranešime apie įtarimą nurodytomis datomis būtų važinėjęs su V. D. priklausančiu automobiliu „Audi A6“. Jis tik padėjo šį automobilį nuvaryti į remontą, jį paėmė iš remonto ir V. D. prašymu sumokėjo už remontą. Apie tai, kaip ir kokiu būdu automobilis atsirado prie prekybos centro, kaip ir apie nusikaltimo aplinkybes, jam nėra žinoma. Be to, dar ikiteisminio tyrimo pradžioje jis nurodė šios bylos atsiradimo priežastis – tai pareigūno T. Ž., su kuriuo jo santykiai yra konfliktiški, kerštas jam, būtent pastarasis buvo šio ikiteisminio tyrimo iniciatorius ir organizatorius.

3.2. Apeliantas nurodo, kad aplinkybę, jog jis nedalyvavo jam inkriminuotose veikose, patvirtino ir V. R.. Be to, pastarasis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu T. Ž. jo atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą, vertė apkalbėti K. G.. Šias aplinkybes teisme taip pat patvirtino V. R. žmona ir motina. V. R. taip pat parodė, kad cigaretes jo namuose pasidėjo R. V. ir kad tai su K. G. niekaip nesusiję. Be to, V. R. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti jo parodymai yra neteisingi, jis tokių parodymų nedavė, juos surašė tyrėja (aiškiai matyti, kad parodymai nukopijuoti nuo kito asmens, t. y. R. K., apklausos protokolo), advokato neturėjo. Su K. G. jį supažindino pareigūnai, iki tol jis jo nepažinojo. Nuteistasis pažymi, kad 2014-01-12 vykusios pirminės apklausos metu V. R. nenurodė, kad nusikaltime būtų dalyvavęs jis – K. G.. 2014-01-13, nedalyvaujant advokatui, jį apklausiant vėlai vakare, V. R. jau pakeitė parodymus ir nurodė, kad nusikaltime dalyvavo asmuo, vardu K.. Dalis frazių jo apklausos protokole yra pasakytos ne jo, o įkeltos iš kito asmens apklausos protokolo. 2014-01-16 taikant BPK 158 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę, užfiksuotas pokalbis tarp pareigūno V. K. ir V. R., kurio metu pastarajam užduodami menami klausimai apie K. G. dalyvavimą nusikaltime, tačiau jis atsako tik „umhu“. Pareigūnai jam įrodinėja, kad laikas paimti K. G., kad apie K. G. yra renkama informacija, tačiau V. R. nenurodo, kas vežė jį į nusikaltimo vietą. Pareigūnas aiškina, kad akcizai bus paskaičiuoti K., jei jis cigarečių savininkas, kad V. R. nieko nebus, siekdamas, kad pastarasis apkalbėtų K. G., kaip asmenį, dalyvavusį nusikaltime. 2014-01-16 papildomos apklausos protokole nukopijuoti V. R. parodymai, užfiksuoti 2014-01-13 apklausos protokole, realiai jokia apklausa neatlikta. 2014-10-09 V. R. apklausoje gynėjas nedalyvavo, V. R. teismui paaiškino, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas, jo duoti parodymai yra neteisingi, pareigūnai, nuvedus jį pas tyrėją, nurodė, kad jo parodymai turi būti vienodi su D. M. ir R. K. parodymais, todėl teks pasirašyti ant protokolo, jam net nedavė perskaityti, kas ten parašyta, apklausų metu buvo pagiringas, norėjo greičiau išeiti, nurodė, kad cigaretes atvežė R. V., K. G. nepažįsta. 2014-10-09 V. R. iš nuotraukų atpažino R. V., kuris jam atgabeno cigaretes. 2015-02-05 papildomos apklausos metu V. R. pasiliko prie savo parodymų, duotų 2014-10-09. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją V. R. taip pat patvirtino, kad K. G. jokiose nusikalstamose veikose nedalyvavo. Teismas šių V. R. parodymų neanalizavo ir nuosprendyje nenurodė, kodėl tiki vienais jo parodymais ir kodėl netiki kitais, nors iš aptartų V. R. parodymų matyti, kad pastarasis jį – K. G. apkalbėjo, priverstas ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Šias aplinkybes patvirtina ir 2014-02-05 gauti D. M., V. R. ir R. K. pareiškimai apie neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, fizinio smurto naudojimą jų atžvilgiu.

3.3. Nuteistasis K. G. teigia, kad teismas jo kaltę grindė rašytiniais įrodymais, kurių nei vienas nepatvirtina fakto, kad jis įvykdė inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apeliantas neneigia, kad automobilyje „Audi A6“ rastas megztinis ir pirštinės priklauso jam, tačiau tai nėra susiję su inkriminuotomis veikomis, tiesiog jis šį automobilį vairavo 2013-08-12 ir 2013-08-21. Automobilyje „Audi A6“ taip pat buvo rastas telefonas, tačiau jokių sąsajų su juo šiame telefone nenustatyta. Be to, jo kaltės nepatvirtino nei vienas liudytojas. Kaip liudytojai apklausti V. R., G. N., A. K., A. G., R. M., V. L. nurodė tik tiek, kad šios operacijos iniciatorius ir koordinatorius buvo kriminalinės žvalgybos pareigūnas T. Ž., kuris vadovavo operacijai. V. L. teigė, kad prie (duomenys neskelbtini) fabriko matė baltą automobilį „Audi A6“, kiti liudytojai nurodė, kad matė kitos spalvos automobilį, tačiau šis faktas jokiomis priemonėmis neužfiksuotas.  Tai leidžia daryti išvadą, kad šią versiją sukūrė T. Ž., siekdamas, kad jis – K. G. būtų pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kurių nepadarė. Juolab, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog automobilyje D. M., V. R. bei jo – K. G. kvapų nėra, taigi jie nei vienas nėra buvęs tame automobilyje, tačiau šio įrodymo teismas nevertino.

3.4. Pasak apelianto, liudytojo V. K. parodymus teismas privalėjo vertinti kaip nepatikimus, nes pastarasis parodymus davė apie savo atliktus procesinius veiksmus, taigi, buvo suinteresuotas, kad jo nurodytos aplinkybės pasitvirtintų. Šis liudytojas teigė, kad V. R. nurodė, jog cigaretes į jo namus atvežė K. G., tačiau vėliau ikiteisminiame tyrime V. R. nurodė, kad cigaretes į jo namus atvežė R. V.. Nuosprendyje visiškai neaptarta aplinkybė, kodėl teismas tiki R. V. parodymais, kad cigarečių jis nevežė, bet netiki juo – K. G., nors jis kategoriškai tvirtina, kad apie jokias cigaretes jam nėra žinoma, jokiose nusikalstamose veikose nedalyvavo. Liudytojas V. K., nurodydamas, kad kontrabandos organizatorius buvo K. G., jį apkalbėjo, jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, byloje nėra. Liudytojo T. Ž. parodymai taip pat turi būti vertinami kritiškai, nes pastarasis asmeniškai suinteresuotas, kad jo – K. G. atžvilgiu būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Liudytojas T. Ž. patvirtino, kad jam buvo žinoma apie pilkos spalvos automobilį “Audi A6“, kuris buvo užklimpęs prie (duomenys neskelbtini) fabriko. Šis liudytojas taip pat davė melagingus parodymus apie automobilį „Audi A6“, nurodydamas, kad automobilis buvo išregistruotas iš registro. Tai paneigta rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais. Liudytojas T. Ž. patvirtino, kad įtarė K. G. sudeginus jo tėvų pirtį, todėl darytina išvada, kad T. Ž. norėjo jam – K. G. už tai atkeršyti ir tikrai atkeršijo, pasistengęs, kad už nusikaltimą, kurio nepadarė, jam būtų paskirta labai griežta laisvės atėmimo bausmė. T. Ž. taip pat pripažino, kad lankėsi pas V. R. namuose, o tai patvirtina V. R. nurodytas psichologinio smurto naudojimo jo atžvilgiu aplinkybes. T. Ž. taip pat nurodė objektyvios tiesos neatitinkančias aplinkybes, kad T. F. žvejodamas aptiko kažkokį telefoną, kuris gali būti reikšmingas šiai bylai. Jis taip pat nurodė visiškai nepagrįstas aplinkybes, kad K. G. tariamai darė spaudimą R. K. ir D. M. dėl parodymų keitimo. Šių jo išgalvotų aplinkybių nepatvirtina nei vienas byloje esantis įrodymas. Tai, kad T. Ž. jį – K. G. apkalba, patvirtina ir atliktos jo namuose kratos, kurių metu nieko nerasta. Jokių duomenų apie jį nerasta ir apžiūrėtuose V. R. ir D. M. mobilaus ryšio telefonuose. Liudytojo A. M. parodymai, kad jis kontroliavo telefoninius pokalbius ir pažino K. G. balsą telefonu, nors jie niekada nebuvo bendravę, apelianto teigimu, yra absurdiški. Be to, šis liudytojas nenurodė nei kokiu telefonu K. G. naudojosi, nei kuriuo metu buvo vykdomas nurodytas veiksmas, tik patvirtino, kad pokalbiai buvo sunaikinti. Tokie parodymai leidžia daryti išvadą, kad liudytojas pasakoja aplinkybes, kurios neatitinka objektyvios tiesos, tai tik noras bet kokiu būdu pastiprinti kaltinimo poziciją šioje byloje, kuri jo atžvilgiu yra nepakankama ir tai pareigūnams buvo žinoma tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos atidavimo į teismą metu. Tyrimui nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys liudytojo A. M. nurodytas aplinkybes. Šiuo atveju jo – K. G. kaltė yra grindžiama pareigūnų parodymais, kurie yra šališki.

3.5. Nuteistasis K. G. pažymi, kad V. D. patvirtino faktą, jog automobilis „Audi A6“ priklauso jam. Taip pat jis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apgautas tyrėjo, nes negalėjo perskaityti, kas parašyta jo apklausos protokole, kadangi lietuviškai nemoka. Šis liudytojas taip pat patvirtino, kad jam priklausančiu automobiliu K. G. negalėjo naudotis, nes dokumentai ir rakteliai buvo pas jį, nurodė aplinkybes, kaip automobilis buvo paliktas prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Be to,  V. D. patvirtino, kad kartu su K. G. nutempė automobilį į servisą, jo pinigais už automobilio remontą atsiskaitė K. G.. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir liudytojas Ž. B.. L. M. parodė, kad 2014-01-08 jį pavežė, tačiau niekada nėra buvęs su juo prie (duomenys neskelbtini) fabriko. Šis liudytojas paneigė bylos baigtimi suinteresuotų pareigūnų parodymus, kad tempė užklimpusį automobilį „Audi A6“ kitą dieną, t. y. 2014-01-09, nurodė, kad tą dieną jo iš viso nematė, todėl teismas privalėjo konstatuoti, kad pareigūnų nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Tai, kad pareigūnai dėl automobilio „Audi A6“ tempimo nurodo išgalvotas aplinkybes, patvirtina ir tai, kad šios aplinkybės nėra fiksuotos jokiomis techninėmis priemonėmis, nors tokią galimybę pareigūnai turėjo. Liudytojas D. M. taip pat patvirtino, kad K. G. jokiame nusikaltime nedalyvavo. Šis liudytojas nurodė, kad ir ikiteisminio tyrimo metu nesakė, jog nusikaltime dalyvavo K. G., jo parodymai buvo neteisingai užrašyti. Be to, ikiteisminio tyrimo metu jo atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas, jis buvo sumuštas pareigūnų, L. J. nepažįsta, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją davė teisingus parodymus. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nuosprendyje net nėra nurodyta, jog šio asmens parodymai buvo duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Šie parodymai teismo posėdyje buvo perskaityti, bet teismas, būdamas aiškiai šališkas, juos pamiršo. Apeliantas pažymi, kad 2014-01-12 pirmosios apklausos metu, dalyvaujant adv. P., D. M. parodė, kad cigaretes gabenti jam pasiūlė R. K.. Jis nusikaltimą padarė tik su juo. 2014-01-13, apklausiant po darbo valandų, nedalyvaujant advokatui (protokolo, kad atsisako advokato, nėra), pastarasis keičia parodymus ir nurodo, kad prie fermų susitiko su R. K., V. R. ir nepažįstamu žmogumi, taip pat, kad K. jį atvežė prie fermų. Ši frazė yra įkelta iš V. R. apklausos protokolo. 2014-01-16 BPK 158 straipsnio tvarka įrašytas pareigūnų M. N. bei V. K. pokalbis su D. M., kuriame nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu D. M. buvo verčiamas duoti parodymus prieš K. G., jo atžvilgiu buvo vartotas fizinis smurtas, jis nurodė, kad jį pareigūnai mušė. Pokalbio metu jo klausiama apie K., K., kuris tariamai dalyvavo nusikaltime, tačiau D. M. neigia, kad toks žmogus iš viso dalyvavo. Pokalbyje nurodoma, kad pareigūnai eina pas tyrėją, iš karto po to, po psichologinio poveikio, atliekama dar viena D. M. apklausa. Jos metu tyrėja V. V. nukopijuoja visus pastarojo parodymus iš 2014-01-13 apklausos protokolo. 2014-08-29 atliekamas D. M. parodymų patikrinimas vietoje, jame advokatas nedalyvauja, D. M. nurodo, kad K. G. nurodymu vyko prie linų fabriko. 2014-09-04 vėl atliekama D. M. apklausa, advokatas nedalyvauja, D. M. patvirtina ankstesnius parodymus ir nurodo, kad cigarečių gabenimą organizavo K., tačiau jo pavardės nežino. 2014-09-04 parodymo atpažinti metu D. M. atpažįsta L. J.. Pastaroji šiuos parodymus paneigia, vėliau ir pats D. M. parodo, kad šie parodymai yra neteisingi. 2014-09-05 papildomos apklausos metu, nedalyvaujant advokatui, D. M. patvirtino ankstesnius parodymus ir nurodė, kad K. neatsiskaitė. 2015-01-22 patvirtino, kad nuo pat pirmos apklausos davė teisingus parodymus, kad nusikaltimą organizavo Ž., bet jo nei vardo, nei pavardės nežino, iš nuotraukos atpažino K. G.. Taigi, D. M. parodymai negali būti vertinami kaip patikimi, nes jie prieštarauja tiek tarpusavyje, tiek V. R. bei R. K. parodymams. Iš įrašyto pokalbio su pareigūnais matyti, kad D. M. atžvilgiu, siekiant, kad pastarasis apkalbėtų K. G., buvo vartojamas fizinis smurtas, parodymai išgauti prieš jo valią. Dėl fizinio smurto jis kreipėsi į prokurorą, tačiau prokuroras skundą išnagrinėjo atmestinai, net nesugebėjo išklausyti pokalbio, kuris yra prijungtas prie bylos.

3.6. Apeliantas nurodo, kad L. J. patvirtino, jog V. R. niekada niekur nevežė. R. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtino, kad jokių nusikalstamų veikų su K. G. niekada nedarė. Teismas privalėjo tinkamai įvertinti šio asmens parodymus, nes 2014-01-12 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad cigaretes pasiūlė gabenti „(duomenys neskelbtini)“, sulaikant veikė kartu su D. M.. 2014-01-13 papildomoje apklausoje advokatas nedalyvavo, jokių duomenų, kad R. K. būtų atsisakęs advokato, byloje nėra. Atliekant šį neteisėtą veiksmą R. K. nurodė, kad nusikaltime dalyvavo K. G.. 2014-01-16 R. K. patvirtino 2014-01-13 apklausos metu duotus parodymus, tačiau į šios apklausos protokolą nukopijuotas visas 2014-01-13 R. K. apklausos protokolas, todėl laikytina, kad apklausa neįvyko. 2014-08-26 parodymų patikrinimo vietoje metu R. K., nedalyvaujant advokatui, nurodė dar kitas aplinkybes – kad nusikaltime dalyvavo ne tik K. G., bet ir moteris vardu L.. 2014-09-04 papildomoje apklausoje, nedalyvaujant advokatui, R. K. nurodo, kad K. G. dalyvavo nusikaltime bei tą pačią dieną atpažįsta iš nuotraukų L. J.. Tačiau šiuos K. parodymus paneigė ne tik jis – K. G., bet ir liudytoja L. J., ja patikėjo ir tyrėjai, nes jokių įtarimų pagal R. K. parodymus jai nepareiškė. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir pats R. K. paneigė šiuos parodymus bei patvirtino savo parodymus, duotus 2014-01-12. Taigi, tokie prieštaringi R. K. parodymai taip pat negali patvirtinti fakto, kad jis – K. G. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tik ikiteisminio tyrimo teisėjui R. K. parodymus davė niekieno neverčiamas, todėl jais teismas ir privalėjo vadovautis. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, byloje nėra.

3.7. Nuteistasis teigia, kad apygardos teismas nuosprendyje nustatė, jog jis padarė inkriminuojamas veikas, pacitavo, kas sudaro veikų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, tačiau neatliko išsamios įrodymų analizės, neaptarė, kokie įrodymai patvirtina jo kaltę, tik neteisingai konstatavo, kad D. M. ir R. K. parodė, jog K. G. dalyvavo nusikalstamose veikose. Teismas neaptarė aplinkybių, kad šių asmenų parodymai buvo prieštaringi, kad ikiteisminio tyrimo metu jie buvo verčiami jį – K. G. apkalbėti, kad buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur patvirtino, kad jokiuose nusikaltimuose jis nedalyvavo. Toks nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio nuostatų ir turi būti panaikintas. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nenurodyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus. Esminių BPK reikalavimų pažeidimų buvimas argumentuojamas tuo, kad susiklosčiusioje situacijoje, kai viena ir kita įvykių versija pagrįsta bylos baigtimi suinteresuotų asmenų parodymais, loginis įrodymų vertinimas (kaip tai padarė Kauno apygardos teismas) negali garantuoti objektyvių ir teisingų išvadų, nes teoriškai kiekviena prielaida (tiek teismo, tiek jo – K. G.) yra galima. Dėl to, analizuojant byloje esančius duomenis, ypatingą dėmesį būtina atkreipti į pateiktų detalių loginę seką, nes neatmestina, kad net vienos detalės ar aplinkybės paneigimas gali sugriauti visą loginę konstrukciją. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai išanalizavo nustatytas aplinkybes ir nemotyvuotai bei nepagrįstai nustatė jo veiksmuose esant visus būtinuosius nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje, požymius. Jis niekada su niekuo nesitarė padaryti nusikalstamas veikas, nei V. R., nei D. M., nei R. K. nepažinojo ir su jais nebendravo. Jis niekada su niekuo nesitarė dėl cigarečių gabenimo ir apie šias nusikalstamas veikas nieko nežino.

3.8. Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė BK 54 straipsnio reikalavimus ir paskyrė jam aiškiai per griežtą bausmę, neaptarė galimybės skirti jam kitą bausmės rūšį (šiuo metu neturi paskirtų ir nesumokėtų piniginių baudų). Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis teigiamai charakterizuojamas, dirba pagal verslo liudijimą, turi pragyvenimo šaltinį, vienas išlaiko nepilnamečius vaikus, kurie, paskyrus jam tokią griežtą bausmę, atsidurs beviltiškoje padėtyje.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 13 d. nuosprendį ir jį pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį išteisinti, o dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, palikti galioti nutarimą nutraukti ikiteisminio tyrimą BK 38 straipsnio pagrindu, arba paskirti švelnesnę subendrintą bausmę – minimalią baudą. Taip pat prašo grąžinti kratos metu iš jo paimtą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy 19300“.

4.1. Nuteistasis V. R. nurodo, kad teismo nuosprendis dėl jo nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas byloje surinktus įrodymus vertino, nesilaikydamas BPK 20 straipsnio nuostatų ir tai sukliudė priimti teisėtą, pagrįstą bei teisingą nuosprendį. Šiuo atveju teismas jo kaltę iš esmės grindė tik pasienio policijos pareigūnų parodymais, kurie yra prieštaringi, taip pat melagingais liudytojų D. M. bei R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Bylą nagrinėjant teisme D. M. paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei paaiškino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu davė tokius parodymus (prieš jį buvo naudojamas smurtas, apklausoje nedalyvavo advokatas, po smurto buvo įbaugintas, bijojo tyrėjo ir kt.). Apklausiamas teisme D. M. vienareikšmiai nurodė, kad cigaretes nešė tik dviese su R. K.. R. K. teisme apklaustas nebuvo. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, teisminio nagrinėjimo metu buvo perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie taip pat nebuvo nuoseklūs. Pirminėje apklausoje R. K. nurodė, kad cigaretes nešė tik su D. M., kitoje apklausoje jau nurodė, kad cigarečių nešime jau dalyvavo ir jis – V. R. bei K. G., o 2015-02-19 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją šiuos savo parodymus paneigė, nurodydamas, kad teisingus parodymus davė pirmos apklausos metu. Kitus jo parodymus surašė pareigūnai, jis jų neskaitė, tik po jais pasirašė. Nepaisant šių aplinkybių, teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi tiek D. M., tiek R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose pastarieji jį apkalbėjo. Kodėl būtent šiuos liudytojų parodymus laikė teisingais, teismas nuosprendyje nemotyvavo. Taip pat teismui nesukėlė abejonių aplinkybė, kad tiek D. M., tiek R. K., pirminių apklausų metu pripažinę, jog tik dviese nešė cigaretes, staiga po paros laiko, būdami sulaikyti, nedalyvaujant advokatui, vieningai pakeitė parodymus ir nurodė, jog be jų cigarečių gabenime dalyvavo jis – V. R. ir K. G., kas leidžia daryti prielaidą, kad tokius šių liudytojų parodymus įtakojo pareigūnų prieš juos naudotas psichologinis smurtas (D. M. teigimu – ir fizinis) bei bauginimai.

4.2. Pasak apelianto, jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teismas nepagrįstai interpretavo kaltinimui palankia prasme, neatsižvelgė į jo paaiškinimus, kad pokalbio, kurio turinys užfiksuotas 2014-01-27 techninių priemonių panaudojimo atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus protokole, metu jis tiesiog pareigūnų nurodymu skaitė pastarųjų duotą lapą su iš anksto paruoštais atsakymais. Be to, nei iš jo – V. R. apklausų ikiteisminio tyrimo metu, nei iš minėto pokalbio įrašo jokiu būdu negalima vienareikšmiškai tvirtinti, kad jis – V. R. nurodė, jog kontrabandą organizavo ir cigaretes į jo namus atgabeno K. G., daugeliu atvejų jo atsakymai būdavo „nežinau“ arba tiesiog nutylėjimas. Be to, iš esmės viso pokalbio metu K. G. pavardę pirmasis visuomet paminėdavo pareigūnas, o jam tik buvo liepta patvirtinti jo teiginius, ką jis ir padarė.

4.3. Nuteistasis teigia, jog kategoriškai nesutinka su byloje apklaustos liudytojos (tyrėjos) V. V. parodymais, kad jis – V. R. sakė jai bijantis „(duomenys neskelbtini)“, t. y. K. G.. Tokių aplinkybių jis niekuomet nenurodė ir negalėjo nurodyti, nes su K. G. susipažino tik bylos eigoje, anksčiau jį žinojo tik iš matymo, bet jokiais asmeniniais reikalais nebendravo. Mano, kad paminėtus liudytojos V. V. parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, juolab, kad jie yra prieštaringi: pastaroji teisme parodė, kad protokoluose fiksavo tai, ką V. R. pasakojo, bet tuo pačiu teigė, kad apie tai, jog jis tariamai bijo K. G., sakė ne protokolui.

4.4. Apeliantas nurodo, kad teismas jo kaltę grindė ir 2015-03-13 mobiliojo ryšio telefono „Nokia“, rasto  2014 m. balandžio pradžioje netoli įvykio vietos, kur buvo sulaikyti D. M. ir R. K., apžiūros protokolu. Tačiau, pasak nuteistojo, pareigūnų pateikta šio telefono „atsiradimo“ byloje versija verčia pagrįstai abejoti jos realumu: D. M. ir R. K. buvo sulaikyti 2014-01-11, minėtą telefoną 2014 m. balandžio mėn. netoli jų sulaikymo vietos „rado“ nieko bendro su minėtų asmenų sulaikymu neturintis pareigūnas T. F. ir perdavė jį pareigūnui T. Ž., kurio seife telefonas išbuvo iki 2015 m. kovo mėn., o jį įjungus buvo „rasti“ įvesti keli numeriai, sutampantys su numeriais, įvestais jam – V. R. priklausančiame telefone. Apelianto nuomone, tokios aplinkybės leidžia daryti prielaidą, kad minėtas telefonas byloje „atsirado“, siekiant bet kokiomis priemonėmis, net ir neleistinomis, įrodyti tiek jo, tiek K. G. kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, todėl turėjo sukelti abejones bylą nagrinėjusiam teismui.

4.5. Nuteistasis V. R. teigia, kad teismas neteisingai išsprendė daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, klausimą. Teismas, be kitų daiktų, nusprendė sunaikinti kratos metu iš jo paimtą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy 19300“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Bitė“ Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau šis telefonas priklauso jo žmonai D. R. (buvusi pavardė D.), tai patvirtina prie apeliacinio skundo pridedamas telefono įsigijimo išsimokėtinai dokumentas. Jo įsigijimo vertė buvo 1999 Lt, šiuo metu – apie 300 Eur. Dokumentus (sutartį, mokėjimo kvitus ir kt.) jis teismo posėdžio metu teikė ir apygardos teismui, tačiau jie nebuvo priimti, motyvuojant, kad jie neturi jokios reikšmės bylai. Be to, sprendimą dėl daiktų sunaikinimo teismas priėmė vadovaudamasis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, bet jo žmonai priklausantis telefonas nėra daiktas, kurio apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio l dalies 2 punktas), taip pat nėra menkavertis ar negali būti naudojamas (BKP 94 straipsnio l dalies 4 punktas), todėl jis turėjo būti jam grąžintas.

4.6. Pasak apelianto, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio l dalyje bei 1992 straipsnio l dalyje, jis nepadarė, atitinkamai nebuvo pagrindo nuteisti jį pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes pagal šį kaltinimą byla jam buvo atnaujinta vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis. Mano, kad šiuo atveju turėtų būti paliktas galioti 2013 m. rugsėjo 24 d. Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės priimtas nutarimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nuketėjusiu asmeniu.

4.7. Jei apeliacinės instancijos teismas bus kitokios nuomonės dėl jo kaltės pagal BK 199 straipsnio l dalį ir 1992 straipsnio l dalį, nuteistojo nuomone, turėtų būti peržiūrėtas jam paskirtų bausmių pagrįstumas, nes paskirta subendrinta bausmė yra per griežta. Teismas, pripažinęs jį kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, be jokių motyvų bei argumentų nubaudė areštu 45 paroms, t. y. paskyrė bene griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį, nors tam nebuvo jokio pagrindo. Jis praeityje neteistas, savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino pilnai, susitaikė su nukentėjusiąja, ji jokių pretenzijų neturi. Be to, tokios griežtos (arešto) bausmės paskyrimas neigiamai įtakos ne tik jo, bet ir jo šeimos gyvenimą: jis neteks darbo, o tuo pačiu ir pajamų, iš kurių šiuo metu išlaiko 4 asmenų šeimą. Paskyrus arešto bausmę atlikinėti savaitgaliais, jis ilgam laikui praras ryšį su šeima bei nepilnametėmis dukromis, nes 45 parų arešto bausmę savaitgaliais tektų atlikinėti daugiau nei 5 mėnesius. Atsižvelgiant į tai, kad jis anksčiau neteistas, neturi galiojančių nuobaudų, dirba, turi šeimą, augina du nepilnamečius vaikus. jam paskirta subendrinta 150 MGL dydžio bauda taip pat yra per griežta.

             5. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjos nuteistųjų apeliacinius skundus palaikė, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

 

 

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

 

             6. Nuteistųjų K. G. ir V. R. apeliaciniai skundai atmetami.

6.1. Apeliantai nesutinka su teismo išvadomis, kad byloje yra įrodyta, jog jie padarė nusikalstamas veikas – K. G. - nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje, V. R. – nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 1992 straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis V. R. skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau šioje dalyje apeliantas savo kaltės neginčija, todėl teisėjų kolegija dėl V. R. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio  1 dalį pagrįstumo nepasisako.

6.2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, nenustatė pirmosios instancijos teismo padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, įtakojusių nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nenustatyta ir tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų neišsamiai ir šališkai ištyręs bylos duomenis, kurie, anot apeliantų, buvo gauti neteisėtais būdais ir nepagrįstai pripažinti juos kaltinančiais įrodymais. Taip pat nėra pagrindo sutikti su nuteistųjų apeliacinių skundų argumentais, kad teismas byloje ištyrė bei pripažino įrodymais tik tuos duomenis, kurie kaltino nuteistuosius, tačiau objektyviai neįvertino įrodymų visumos. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas priimtame nuosprendyje išdėstė byloje surinktus, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pateikė jų vertinimo motyvus, grįsdamas savo padarytas išvadas dėl nuteistųjų kaltės, padarius jiems įkaltintas nusikalstamas veikas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, išimtinė teisė, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės bei pasiūlymai dėl įrodymų vertinimo ir išvadų darymo teismui nėra privalomos. Tai, kad teismas neatsižvelgė į nuteistųjų ir jų gynėjų siūlytą tam tikrų atskirų įrodymų vertinimo būdą, savaime negali būti laikoma teisės į gynybą pažeidimu ar esminiu BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu.

    6.3. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo ištirtų byloje surinktų įrodymų visuma nustatyti faktiniai duomenys, papildant juos apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo metu gautais įrodymų šaltiniais nustatytais duomenimis, neginčytinai patvirtina nuteistųjų kaltę dėl jiems įkaltintų nusikaltimų padarymo. Apeliantų apeliacinių skundų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, selektyviai vertino ištirtus duomenis, nepagrįstai rėmėsi apeliantus kaltinančiais įrodymais, neapsisakydamas dėl apeliantus teisinančių įrodymų, atmestini, kaip paneigti baudžiamosios bylos medžiaga.

 

Dėl kaltės

 

   6.4. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis K. G. viso proceso metu neigė kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis K. G. atsisakė duoti parodymus. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme K. G. nurodė, kad minimuose nusikalstamų veikų epizoduose nedalyvavo, nieko nevežė ir su V. D. automobiliu „Audi A6“ nevažinėjo. Šį automobilį tik padėjo nuvaryti į remontą, t.y. pats nevarė, o jį tik paėmė iš remonto ir parvežė į (duomenys neskelbtini), sumokėjo pinigus ir pasirašė ant čekio. Kaip automobilis atsirado prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ – nežino. Sausio 9-11 d. prie (duomenys neskelbtini) fabriko jis nebuvo, apie kaltinime nurodytas aplinkybes nieko nežino. V. R. cigarečių nevežė, su juo niekur nevažiavo ir su juo cigarečių niekur nevežiojo. Su jokiu džipu nevažinėja. Kodėl pareigūnai nurodo jį – gali paaiškinti tuo, kad visos operacijos iniciatorius pareigūnas T. Ž. mano, jog jis sudegino jo tėvų pirtį, todėl yra suinteresuotas jį apkaltinti. Tai suprato ir iš jį sulaikiusių pareigūnų pasakymo.

6.5. Nuteistasis V. R. teisminio proceso metu neigė kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje  ir 1992 straipsnio 1 dalyje, padarymo, vienok, jo parodymai šioje dalyje viso proceso metu yra prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu keletą kartų apklaustas įtariamuoju, V. R. nurodė skirtingai tiek dėl jo tėvų namuose kratos metu rastų dėžių atsiradimo aplinkybių, tiek dėl su tuo susijusių jo paties veiksmų.

6.5. 1. 2014-01-12 apklaustas įtariamuoju (įtariamojo apklausos protokolas t.5, b. l. 12-13)  V. R. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies; 2014-01-11 rytą, jam būnant prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstamas vyras (apibūdino jo amžių, išvaizdą, aprangą) pasiūlė užsidirbti pinigų, stebint pasieniečius. Jam sutikus, davė mobiliojo ryšio telefoną su kortele, sakė, kad paskambins, reikės dirbti vakare (duomenys neskelbtini), jei jis neturi kaip ten nuvykti – bus atvežtas. Tačiau jis paprašė pažįstamo ir į asmens nurodytą vietą buvo nuvežtas 17.30 val., kur rado R. K., o taip pat aikštelėje buvo D. M., šiuos asmenis jis pažinojo iš anksčiau. Iš R. K. jis sužinojo, kad jam reikia eiti prie kažkokio angaro ir stebėti padėtį dėl pasieniečių bei pranešti tam, kuris jam davė telefoną. Pamatęs pasieniečius, jis telefonu apie juos informavo minėtą asmenį, o pats iš vietos pabėgo ir buvo sulaikytas toliau nuo jo stebėjimo vietos. Iš K. ir M. pokalbių telefonu su cigarečių gabenimo organizatoriumi jis buvo girdėjęs, kad dėžes su cigaretėmis, kurias atneš K. su M., jie sukraus į sidabrinės spalvos Audi markės automobilį, kuris stovės ant (duomenys neskelbtini) kelio. Asmuo, pasiūlęs šį darbą, jam pasiūlė ir cigarečių nusipirkti. V. R. nusipirko 14 dėžių, kurias minėtas asmuo su sidabrinės spalvos Audi markės automobiliu, sedanu atvežė į jo tėvų namus, o jis sukrovė rūsyje po laiptais. Šios cigaretės ir buvo surastos kratos metu. Pinigų už jas nemokėjo, turėjo sumokėti po realizavimo. Šios apklausos metu dalyvavo įtariamojo gynėju paskirtas advokatas E. P..

6.5.2. 2014-01-13 papildomai apklaustas įtariamuoju (įtariamojo papildomos apklausos protokolas t. 5, b. l. 15-16), V. R. nurodė, kad nori iš dalies pakeisti apklausos įtariamuoju metu duotus parodymus (kaip matyti iš bylos medžiagos, apklaustas buvo 2014-01-12), nes, bijodamas dėl savo šeimos saugumo, nepapasakojo, kaip viskas buvo iš tikrųjų. Nurodė, kad apie 2-3 metus pažįsta asmenį vardu K., kurio pavardės neatsimena, gali būti G., jo pravardė Ž., šis asmuo atvažiuodavo pas vieną žmogų, kuriam V. R. dirbo, griovė namą. Būtent minėtas asmuo jam prie parduotuvės pasiūlė stebėti aplinką, kad pasieniečiai nesugautų nešančių cigaretes. V. R. apklausos metu apibūdino minėto asmens išvaizdą, amžių, nurodė vietą, kur šis gyvena, apie šeimą duomenų nežinojo. Toliau V. R. nurodė, kad minėtas K. jam davė mobiliojo ryšio telefoną su rusiška SIM kortele, kuris kratos metu iš jo buvo paimtas. Minėtas asmuo jį sidabrinės spalvos Audi markės automobiliu sedanu, kurio valstybinio numerio neprisimena, raidės gali būti (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), kvadratinės formos valstybinio numerio skydeliu nuvežė į (duomenys neskelbtini) prie kažkokių fermų, kur jau buvo D. M. ir R. K.. K. pakalbėjus telefonu, jis liepė M. ir K. eiti paimti dėžių, o jam (V. R.) stebėti aplinką, ar neatvažiuoja pasieniečiai ar kiti pašaliniai asmenys, taip pat sakė, kad paskambinus reikės eiti pakeisti. Kiek bus dėžių – jis nežinojo. K. stebėjo aplinką iš kitos vietos. Po kiek laiko telefonu K. jam pasakė, kad reikia eiti prie upelio ir pakeisti M., šiam atiduodant telefoną. Kai V. R. nuėjo pakeisti M., K. ir M. cigarečių neturėjo, tik vėliau V. R. sužinojo, kad jos buvo paslėptos kanale. Nuėję prie upelio, jie rado 7 dėžes, paėmė jas ir nunešė prie K. automobilio. Jį ir M. į namus parvežė moteris S., K. pasiėmė žmona. Ketvirtadienio pavakaryje (2014-01-09) pas jį atvažiavo K. ir paprašė priimti pasaugoti 7 dėžes cigarečių, kurias jie nešė trečiadienį (2014-01-08), jis sutiko. Penktadienį vakare K. atvežė dar 7 dėžes ir pasakė, kad čia kitos dėžės iš trečiadienio. 2014-01-11 jam vėl parašė K. ir paprašė atvažiuoti. V. R. pavežė draugas, vietoje jau buvo M. ir K.. Pastarieji ėjo prie upelio cigarečių, o V. R. stebėjo aplinką, K. toje vietoje jis nematė. Stebėdamas aplinką, jis pamatė pasieniečius, apie tai telefonu pranešė K., o pats ėmė trauktis nuo pasieniečių, tačiau toliau nuo tos vietos buvo sulaikytas. Nurodė, kad jis cigarečių gabenimo neorganizavo, pas jį namuose rastos 14 dėžių su cigaretėmis yra K., jas saugojo pastarojo paprašytas. Šios apklausos metu įtariamojo gynėjas nedalyvavo.

6.5.3. 2014-01-16 papildomai apklaustas įtariamuoju (įtariamojo papildomos apklausos protokolas t. 5, b. l. 17 - 18), V. R. parodė, kad patvirtina 2014-01-13 apklausos metu duotus parodymus, iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir 2014-01-13 apklausos metu, taip pat paaiškino, kad atsisako dalyvauti akistatoje ar procesiniuose veiksmuose kartu su jo minimu K., nes bijo dėl savo šeimos saugumo, išreiškė pageidavimą, kad procesas jo atžvilgiu būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Apklausos metu dalyvavo gynėjas advokatas E. P..

6.5.4. 2014-10-06 apklaustas įtariamuoju (įtariamojo apklausos protokolas t. 5, b. l. 27-28), V. R. parodė, kad po 2014-01-11 jo sulaikymo sekančią dieną jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Pirmos apklausos metu jis kaltę pripažino iš dalies, tačiau sekančios apklausos metu jis kaltę pripažino pilnai ir nurodė jam žinomas įvykio aplinkybes. Prieš šią apklausą jam buvo išaiškinta teisė turėti gynėją ir šią teisę jis pilnai suprato. Po to jis kelis kartus buvo kviečiamas į apklausas, tačiau į jas nevyko, nes neturėjo lėšų. Prieš šią apklausą jam išaiškinta teisė turėti gynėją, jis susipažino su patikslintu pranešimu apie įtarimą ir nurodo, kad kaltės nepripažįsta, jo ankstesni parodymai buvo neteisingi. 2014-01-11 sulaikius jis buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) tarnybines patalpas, kur iš pareigūnų pusės jautė psichologinį spaudimą, pareigūnai jam sakė, kad uždarys 3-4 mėnesiams, kas jam darė spaudimą – įvardinti negali, pavardžių nežino. Nuvedus pas tyrėją, buvo vėlus metas, todėl tyrėja sakė, kad jo parodymai turi būti vienodi su M. ir K. parodymais, todėl tiesiog pagal K. parodymus surašė jo apklausos protokolą ir liepė jam pasirašyti, šios apklausos metu dalyvavęs advokatas matė, kad tyrėja jam nedavė skaityti protokolo, o tik liepė jį pasirašyti, tačiau į tai nekreipė dėmesio, norėjo, kad apklausa kuo greičiau baigtųsi. Dėl pranešime nurodytų aplinkybių gali paaiškinti, kad jis jokių nusikalstamų veiksmų neatliko. Buvo sulaikytas einantis iš draugo, kuriam padėjo atlikti buities darbus. Jokios L. J. jis nepažįsta, jai galėjo būti skambinęs atsitiktinai, norėdamas pajuokauti. Jo turėtame mobiliojo ryšio telefone su rusiška SIM kortele įvesti telefono numeriai, su kuriais sulaikymo dieną jis intensyviai kontaktavo, priklauso jo pusseserei S. (jos pavardės nežino), kuri tą vakarą žadėjo atvažiuoti. Dėl pas jį namuose rastų cigarečių gali paaiškinti, kad ankstesnių apklausų metu neteisingai nurodė, iš kur jos atsirado. Iš tikrųjų – iki sulaikymo pas jį automobiliu atvyko pažįstamas R. ar R., pavardės nežino, žino, kur pastarasis gyvena, pavardė gali būti V.. Šis asmuo sakė, kad jam iš Vokietijos pristatys prekių ir prašė leisti jas pasidėti pas jį (V. R.) namuose. Prašė jo, nes jie buvo truputį pažįstami. V. R. leidus, R. atvežė 7 dėžes, o kitą vakarą dar 7 dėžes. Jo manymu, dėžėse turėjo būti batai, tačiau, pareigūnams kratos metu praplėšus dėžes, matė, kad ten sudėtos cigaretės. Jis pažįsta K., yra bendravęs su M., tokio asmens, kaip K. G., nepažįsta, asmens pravarde Ž. taip pat nepažįsta. Minėtos apklausos metu gynėjas nedalyvavo.

6.6. Teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme V. R. parodė, kad, jam būnant kaime, jį susirado ir parvežė į namus pareigūnas T. Ž., kuris  rūsyje po laiptais rado sudėtas dėžes. Šias dėžes V. R. leidimu padėjo jo pažįstamas R. V. pravarde „S.“, kuris, kiek jam žinoma, užsiima įvairių daiktų įsigijimu užsienyje ir jų pristatymu greitosiomis siuntomis. Kada R. V. dėžes atvežė  - jis nežino, nes tuo metu nebuvo namuose. Kas buvo dėžėse – jis nežino, tų dėžių nematė, R. V. skambino, bet pastarasis nekėlė ragelio. Mano, kad pats buvo apgautas, prie dėžėse buvusių cigarečių gabenimo neprisidėjo.

6.6.1. Paaiškino, kad teisme duoti parodymai skiriasi nuo pirminių dėl to, kad pirminiai parodymai buvo duoti 22 val. vakaro, protokole nukopijuojant pirminius R. K. parodymus. Advokato jis neturėjo, niekas jo nesiūlė, tik liepė pasirašyti ir viskas. Buvo išsigandęs, susinervinęs, todėl padėjo parašą. Iš kur R. K. žinojo, kad pas jį namuose yra dėžės su cigaretėmis – nežino. D. M. ir R. K. pažinojo, jie parašydavo jam, paklausdavo, kas geresnio, ir viskas. Su K. G. bylos eigoje jį supažindino pareigūnai, asmeniškai jo nepažinojo. Po visų kaltinimų K. G. buvo atvažiavęs pas jį, sakė, kad jis išvis nieko nežino. Gal K. G. buvo matęs prieš tai, gal jis buvo atvaręs mašiną remontuoti. Apklausų metu apie K. G. jis nieko nesakė, nebent ką liepė pareigūnai, tai jo atsakymai būdavo „nežinau“ arba „mh“, kodėl viename iš protokolų nurodyta, jog jis atsisakė dalyvauti akistatoje su K. G. - nežino, nes neatsisakė. Garso įraše užfiksuoto jo pokalbio su pareigūnais metu jis pareigūnų nurodymu skaitė atsakymus nuo pastarųjų duoto lapo. Visa ši istorija yra sugalvota pareigūnų. Advokatas P. dalyvavo tik  trečioje ir ketvirtoje apklausoje, jis, paskaitęs bylą, sakė, kad viskas gerai ir liepė pasirašyti, pats V. R. neskaitė ir pasirašė, pasitikėdamas advokatu.

6.6.2. Nurodė, kad sausio 9-11 prie upelio nebuvo, cigarečių nematė, tik vieną dieną buvo (duomenys neskelbtini) ir buvo sulaikytas, einantis iš draugo. Buvo sušlapęs ir pavargęs, nes kaime skaldė malkas ir tą dieną lijo lietus. Jo manymu, visi ikiteisminio tyrimo apklausos protokolai suklastoti, tyrėja jam jokių klausimų neuždavė, sakė pasirašyti, kadangi visų trijų asmenų parodymai vienodi ir viskas greičiau bei lengviau pasibaigs. Pareigūnas T. Ž. jam sakė, kad, jei nesakys taip, kaip jiems reikia – jį pasodins į kalėjimą. Kratos metu buvo paimti du telefonai – ,,Nokia“ ir ,,Samsung“. Dėl užfiksuotų sausio 11 d. vykusių susirašinėjimų su R. K. gali paaiškinti, kad jam rašydavo, su juo eidavo žvejoti. Kitame telefone buvo ne Lietuvos operatoriaus kortelė, nes užsienyje turi giminių, su kuriais bendrauja, todėl naudojasi ne lietuviško operatoriaus, o iš Rusijos parvežta SIM kortele. Teisingi jo parodymai yra tie, kurie duoti (duomenys neskelbtini).

6.7. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo V. R. teisme duotų parodymų nepatvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys, priešingai - juos paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Apeliantas V. R. teisme teigė, kad tą dieną, kai jis buvo sulaikytas, jis ėjo iš draugo, kuriam padėjo atlikti darbus, todėl jis buvo sušlapęs ir purvinas, o jo namuose kratos metu rastas dėžes su cigaretėmis pas jį pasidėjo iš matymo pažįstamas R. V.. Gi R. V., pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytoju (o taip pat patvirtindamas BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu perskaitytus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus), paneigė šiuos nuteistojo V. R. parodymus, paaiškindamas, kad jokių reikalų su pastaruoju neturėjo, jo neprašė namuose palaikyti dėžes; nurodė pažįstantis nuteistąjį K. G., pravarde Ž.. Iš 2014-10-09 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (t. 5, b. l. 29 - 31) matyti, kad nuteistasis V. R. iš pateiktų nuotraukų neatpažino R. V., minėtu asmeniu įvardindamas visai kitą žmogų, kaip tą, kuris prašė jo leisti pasidėti dėžes ir per du kartus atveržė bei paliko kratos metu rastas keturiolika dėžių.

6.8. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, byloje ištirtais įrodymais paneigtos ir apelianto V. R. ikiteisminio tyrimo metu 2014-10-06 atliktos apklausos metu nurodytos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi pirminiais V. R. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose nurodytas aplinkybes patvirtina kiti bylos duomenys.

7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, siekiant ištirti nuteistojo V. R. apeliacinio skundo argumentą, kad pokalbio su pareigūnais, kurio garso įrašas yra pateiktas prie baudžiamosios bylos, jis neprisimena, jei toks pokalbis buvo, jis vyko pareigūnų iniciatyva, jam buvo pateiktas surašytas tekstas, kurį jis skaitė, atsakydamas į pareigūnų užduotus klausimus, jo paties atsakymai buvo trumpi, patvirtinantys „umh“, „aha“, buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas. Jo metu apie šio pokalbio aplinkybes buvo pakartotinai apklaustas nuteistasis V. R., ištirtas rašytinis įrodymas - 2014-01-27 techninių priemonių panaudojimo, atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, protokolas ir jo priedas suvestinė, padaryto garso įrašo  tyrimas buvo pavestas ekspertams ir gauta ekspertizės išvada dėl jo autentiškumo bei pokalbio pobūdžio, o taip pat apklaustos teismo posėdyje ekspertinį tyrimą atlikusios ekspertės Žavinta Pikutienė ir Elena Šalnaitė.

7.1. Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, V. R. parodė, kad jis yra susipažinęs su garso įrašu, kuriame užfiksuotas jo pokalbis su pareigūnu. Dėl jo gali paaiškinti, kad pareigūnai jam darė psichologinį ir fizinį spaudimą, liepė skaityti jų užrašus, kas tai per užrašai – jis neprisimena. Jam darė pastabas, kad jis ne taip skaito, dar kažko klausė, į ką jis atsakė žodeliais „mh“, „aha“, o kur atsakymai yra platesni, ten yra jo perskaityta iš pareigūnų pateikto lapo. Šio pokalbio metu K. G. jis nepažinojo, šio asmens vardą ir pavardę sužinojo tik teisme. Pokalbio metu šio asmens pavardė minima, nes ji buvo nurodyta pareigūnų pateiktame rašte, kurį jam davė skaityti. Be to, pareigūnai naudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą – mušė į kaklą. Dėl šių veiksmų jis skundėsi, rašė pareiškimą, tačiau jis buvo atmestas. Dėl panaudoto fizinio smurto už kelių savaičių jis kreipėsi pas šeimos gydytoją, pastaroji davė siuntimą pas specialistą, tačiau šis pasakė, kad smurto žymių nelikę. Jam žinoma tvarka, kad po smurto jis galėjo kreiptis dėl smurto žymių užfiksavimo pas specialų gydytoją, tačiau tam neturėjo piniginių lėšų. Minimu laikotarpiu santykiai su pareigūnu T. Ž. buvo normalūs, tik, bylą pradėjus nagrinėti teisme, T. Ž. ne vieną kartą lankėsi pas jį namuose ir grasino, kad jis bus pasodintas, nes kalba ne taip, kaip reikia.

7.2. Iš 2014-01-16 Tauragės rajono apylinkės teismo nutarties dėl leidimo atlikti veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės (t.2, b. l. 85 - 86), matyti, kad laikotarpiu nuo 2014-01-16 iki 2014-02-16 leista savo tapatybės ir tikslų neatskleidžiantiems VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams užmegzti ryšį su įtariamaisiais V. R., D. M., R. K., nuslepiant pokalbių su jais tikslus, šių kontaktų metu daryti vaizdo ir garso įrašus, panaudoti visų rūšių technines priemones, kontroliuojant ir fiksuojant šių asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma.

7.3. Iš 2014-01-27 techninių priemonių panaudojimo, atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, protokolo ir jo priedo suvestinės ( t. 2, b. l. 87 – 93) matyti, kad užfiksuotas 2014-01-16 15.30 val. iki 15.45 val. vykęs įtariamojo V. R. ir pareigūno V. K., veikiančio pagal teismo nutartį, leidžiančią atlikti slaptą ikiteisminio tyrimo veiksmą; iš pokalbio turinio matyti, kad kalbama apie dėžes su cigaretėmis, atvežtas pas V. R. į namus, kas ir kada jas atvežė, V. R. sako, kad tai padarė K., pareigūnui perklausus, ar tai G. - patvirtina; nurodo, kad K. G. jam sakė mažiau kalbėti, nes ir sienos turi ausis, į klausimus atsakinėti galvos linktelėjimu, V. R. patvirtina, kad jo apklausos metu duoti parodymai teisingi, jam poveikis nebuvo darytas, smurto veiksmų nepatyrė, buvo tiesiog normalus pokalbis, po kurio jis buvo paleistas namo. Taip pat pokalbio metu V. R. pakartotinai patvirtino, kad pas jį namuose rastas dėžes paprašė palaikyti K. G., pirmas septynias atvežė trečiadienį (teismo pastaba- aštuntą dieną), tą dieną jis dirbo garaže, K. G. jam parašė į rusišką telefoną žinutę, atvažiavo jo pasiimti darbui prie upelio; kartu buvo M. ir K.; kitas septynias dėžes K. G. jam atvežė penktadienį (teismo pastaba - dešimtą dieną); šeštadienį (teismo pastaba - vienuoliktą dieną) jie vėl turėjo eiti cigarečių, jis turėjo stebėti aplinką, bet buvo iš vietos pasitraukęs ir neperspėjo apie pasieniečius, todėl visi ir buvo sulaikyti.

7.4. Iš 2017-09-11 Lietuvos teismo ekspertizės centro  ekspertizės akto Nr. 11 – 1012 (17) (t. 9, b. l. 84-89) matyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2017-05-17 nutarties pagrindu buvo atlikta teismo fonoskopinė ekspertizė, siekiant nustatyti, ar tyrimui pateiktas garso įrašas nėra sumontuotas ir ar pateiktame garso įraše užfiksuoto pokalbio dalyvis, įvardintas V. R., skaito tekstą ar kalba pats. Tyrimui buvo pateikta: 2014-01-27 techninių priemonių panaudojimo, atliekant slaptus tyrimo veiksmus, protokolo ir suvestinės kopija; Kauno apygardos teisme vykusių teismo posėdžių protokolų kopijos, rašytiniai duomenys apie lyginamųjų V. R. balso pavyzdžių paėmimą. Išvada konstatuota, kad tikėtina, jog tyrimui pateiktoje kompaktinėje plokštelėje įrašytas tiriamasis garso įrašas, prasidedantis žodžiais „susidaro tokia nuomonė“ ir pasibaigiantis žodžiais „gerai tada, V. eime iki tyrėjo“ yra ištisinis ir nesumontuotas. Tiriamame garso įraše užfiksuoto pokalbio dalyvis, kuris įvardintas V. R., natūraliai kalba, o neskaito teksto.

7.5. Apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertė Ž. Pikutienė patvirtino ekspertizės akto Nr. 11 – 1012 (17) išvadas ir parodė, kad pirmoji išvados dalis yra tikėtina, kadangi, ištyrus garso įrašo skaitmenį failą, buvo matyti, kad jis buvo įrašytas programa „Cool edit“ kuri įgalina atlikti failo kopijavimą/modifikavimą. Nors pačiame signale ekspertės jokių montavimo požymių nenustatė, vien šios programos panaudojimas neduoda pagrindo kategoriškai išvadai dėl garso įrašo nesumontavimo ar kitokio nemodifikavimo. Dėl antros išvados dalies ekspertė kategoriškai nurodė, kad iš garso įraše užfiksuoto pokalbio pobūdžio, turinio, naudojamų kalbos išsireiškimų seka, kad vyko natūralus pokalbis, kurio dalyviai (tame tarpe dalyvis, įvardintas V. R.) Kalba su intonacijomis, išreiškia emocijas, neretai ir necenzūriniais žodžiais, vietomis jų kalba persidengia, pašnekovai tarsi keičiasi, perima vienas iš kito iniciatyvą, klausia, pertraukia, vyksta gyvas dialogas, pokalbis vyksta normaliu tempu, su nutylėjimais. Norint tokį pokalbį užfiksuoti taip, kaip nurodo V. R. – jam skaitant atsakymus iš pareigūnų duoto rašto, ekspertės nuomone, reikėtų repetuoti. Ji nurodė, kad tyrimui pateiktos medžiagos, tame tarpe medžiagos, susijusios su pokalbio dalyviu, buvo pateikta pakankamai. Klausimas apie pokalbyje kalbėjusio dalyvio, įvardinto kaip V. R., asmenybės nebuvo keliamas.

7.6. Ekspertė E. Šalnaitė apklausos metu patvirtino ekspertizės akto Nr. 11 – 1012 (17) išvadas ir papildomai parodė, kad tyrimui ekspertėms be garso įrašo buvo pateikta techninių priemonių panaudojimo, atliekant slaptus tyrimo veiksmus, protokolo ir suvestinės kopija, suvestinėje tiriamasis asmuo buvo įvardintas V.  R., o pateiktuose teismo posėdžių garso įrašuose pats asmuo save pristatė, kaip V. R., duomenų padaryti atitinkamas išvadas jiems pakako.

7.7. Darytina išvada, kad šio ekspertizės akto ir jį surašiusių ekspertų Ž. Pikutienės  ir E. Šalnaitės  parodymais pilnai paneigta nuteistojo V. R. apeliacinio skundo pozicija, kad byloje esantis jo pokalbio su pareigūnu garso įrašas, kuris yra padarytas pareigūnų iniciatyva, užfiksavo, kaip V. R., atsakydamas į pareigūnų klausimus, skaito pareigūnų pateiktą tekstą, o pats jis nenurodo jokių pavardžių ir aplinkybių. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje, įstatymų nustatyta tvarka sankcionavus techninių priemonių panaudojimą, atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, užfiksuotas nuteistojo V. R. pokalbis su pareigūnu yra laisvos formos, vyksta gyvo dialogo forma, nevengiant necenzūrinių išsireiškimų, išreiškiant emocijas, kas rodo, kad nuteistasis V. R. kalbėjo pats, laisvai nurodydamas jam žinomas aplinkybes. Iš pokalbio turinio matyti, kad jis aiškiai vengia įvardinti R. G., kas natūralu, įvertinus pastarojo instrukcijas V. R. mažiau kalbėti, nes ir sienos turi ausis. Taip pat šio pokalbio turinys paneigia V. R. poziciją apie jam, o taip pat kitiems – V. K. ir D. M. sulaikymo metu ir po sulaikymo pareigūnų taikytą fizinį smurtą. Aplinkybė, kai V. R. nurodė, jog pirmosios 7 dėžės cigarečių atvežtos aštuntą dieną, paneigia V. R. teisme išsakytą poziciją, kad jis tik skaitęs pareigūnų surašytą tekstą – ši informacija pareigūnams nebuvo žinoma, aplinkos, siekiant išsiaiškinti galimą cigarečių gabenimą, stebėjimas buvo pradėtas tik 2014-01-09 dieną, kada, kaip nurodo liudytojai, jokie pareigūnus dominantys veiksmai, išskyrus bandymą ištraukti įklimpusį automobilį, nevyko.

7.8. Procesinio veiksmo - techninių priemonių panaudojimą, atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, metu užfiksuoto pokalbio metu V. R. nurodyti duomenys atitinka pastarojo ikiteisminiame tyrime pirminių apklausų metu nurodytas jo nusikalstamų veiksmų įvykdymo aplinkybes, o taip pat atitinka kitais įrodymų šaltiniais byloje nustatytas faktines aplinkybes. Šiame kontekste pasakytina, kad kaltinamojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012).

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistųjų V. R. ir K. G. dalyvavimą jiems inkriminuotų nusikaltimų padaryme pilnai patvirtina ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai.

9. Liudytojo V. R. ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 1-3) ir teisme duotais parodymais nustatyta, kad jis 2014 m. sausio 9-11 dienomis pagal (duomenys neskelbtini) Kriminalinės žvalgybos pareigūnų nurodymą jis kartu su pareigūnu A. K. vykdė aplinkos stebėjimą (duomenys neskelbtini) užkardos veikimo teritorijoje (duomenys neskelbtini). Stebėjo įvažiavimą  į (duomenys neskelbtini) buvusį (duomenys neskelbtini) fabriką nuo (duomenys neskelbtini) pusės. 2014-01-09 apie 19 val. išgirdo dviejų automobilių variklių skleidžiamus garsus, sklindančius nuo buvusio (duomenys neskelbtini) fabriko, naktinio matymo prietaisu pamatė, kad yra užklimpęs automobilis, kurį bando ištraukti kitas automobilis, o apie juos vaikšto keli asmenys. Matė, kad užklimpusio automobilio ištraukti nepavyko, todėl asmenys sulipo į automobilį, kuris bandė ištraukti, ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi. Išvykus šiam automobiliui, jis gavo nurodymą užfiksuoti užklimpusį automobilį.  Priėjęs prie jo, pamatė, kad tai „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, automobilis buvo užrakintas.  2014-01-10 17 val. tęsė vietovės stebėjimą su pareigūnu A. K..  Apie 18.30 val. pastebėjo nuo (duomenys neskelbtini) keliu be šviesų atvažiuojantį automobilį, kuris nuvažiavo link buvusio linų fabriko. Pagal išorinius automobilio požymius suprato, kad tai tas pats automobilis, kurį dieną prieš tai matė užklimpusį.  Stebėdamas matė, kaip keliuku nuo linų fabriko ateina vienas asmuo, kuris atėjo iki kelio ir apžiūrėjo, ar  juo nevažiuoja  mašinos, kažkam paskambino. Netrukus nuo buvusio linų fabriko be šviesų atvažiavo ankščiau pastebėtas automobilis „Audi A6“ ir įsisodino keliuku atėjusį asmenį bei be šviesų nuvažiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi. 2014-01-11 17 val. toliau stebėjo minėtą vietovę. Apie 18.30 val. per naktinio matymo prietaisą pastebėjo keliu (duomenys neskelbtini) ateinantį vieną asmenį. Netrukus  nuo (duomenys neskelbtini) keliu atvažiavo automobilis, kiek matė – tai buvo tas pats „Audi A6“ automobilis, kurį matė ir anksčiau, jis įsisodino atėjusį asmenį ir atvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestelio pradžią. Ten iš jo išlipo 3 asmenys, nuėjo link keliuko vedančio į buvusį linų fabriką. Asmenims nuėjus,  automobilis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestelio gilumą ir po 10 minučių grįžo, trumpam stabtelėjo prie keliuko, vedančio link buvusio linų fabriko, ir nuvažiavo keliu (duomenys neskelbtini) kryptimi.  Apie 19.00 val. per radijo ryšio priemonę jis išgirdo, kad pareigūnai, žvalgę Lietuvos Respublikos valstybės sienos atkarpą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), sulaiko asmenis su kontrabandinėmis cigaretėmis. Buvo gauta informacija, kad vienas asmuo iš įvykio vietos pabėgo. Už  pusvalandžio jis pamatė nuo buvusio linų fabriko laukais einantį žmogų link (duomenys neskelbtini) kaimo. Vėliau jis sužinojo, kad prie  (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyti du asmenys su juodos spalvos polietilene supakuotomis 7 dėžėmis cigarečių, o netoli (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas trečias asmuo, kuris buvo pabėgęs iš įvykio vietos.

10. Liudytojai A. K., V. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė analogiškas aplinkybes, kaip liudytojas V. R.. V. L. nurodė, kad šios operacijos koordinatorius buvo pareigūnas T. Ž., kiti veikė pagal pastarojo nurodymus. V. L. dalyvavo asmenų sulaikyme, pagal T. Ž. nurodymus jis ieškojo pasislėpusio asmens, kurį sulaikė Kataučiznos kaime, sustabdė einantį, šis negalėjo paaiškinti, kur eina, todėl pristatė jį į užkardą, kiek pamena iš dokumentų, tai galėjo būti V. R.. Sulaikymo metu asmuo nesipriešino, todėl fiziniai veiksmai ar smurtas nebuvo naudojamas.

11. Liudytojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b.l. 31) ir teisme duotais parodymais nustatyta, kad jis 2014-01-10 pagal (duomenys neskelbtini) rinktinės Kriminalinės žvalgybos pareigūnų nurodymą stebėjo aplinką tarp (duomenys neskelbtini) buvusio (duomenys neskelbtini) fabriko ir (duomenys neskelbtini) ribų. Po gauto pranešimo, kad nuo (duomenys neskelbtini) be  šviesų atvažiavo automobilis ir įsuko į buvusio linų fabriko teritoriją, po kelių minučių jis pastebėjo, kaip nuo linų fabriko teritorijos pusės bėgo du asmenys, kurie kirto kelią (duomenys neskelbtini) ir nusileido į melioracijos griovį. Už kelių minučių jo matyti asmenys iš melioracijos griovio grįžo atgal ir įbėgo į buvusio linų fabriko teritoriją. 

12. Liudytojo R. V. ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b.l. 127-128, 134-135) ir teisme duotais parodymais nustatyta, kad jis pažįsta K. G. ir V. R., buvo apklausiamas (duomenys neskelbtini) rinktinėje apie V. R., K. G., apie dėžes su cigaretėmis, kontrabandą. Ikiteisminio tyrimo metu jis sakė tiesą, parodymus davė laisva valia, niekieno neverčiamas. Apie 2014 m. sausio mėn. įvykį, kai, gabenat kontrabandines cigaretes, buvo sulaikytas V. R. ir pas jį namuose kratos metu buvo rasta cigarečių, jis sužinojo iš aplinkinių žmonių kalbų. Asmeniškai jis niekaip nėra susijęs su šiuo tiriamu įvykiu. Kad V. R. davė  parodymus, jog 2014 m. sausio mėn. cigaretes pas jį atvežė jis (R. V.), sužinojo iš pareigūnų. To melo jis niekaip negali paaiškinti, nei su V. R., nei su K. G. susipykęs nebuvo. Dėl V. R. nurodyto žalios spalvos automobilio ,,Audi“, kuriuo jis, neva, atvežęs dėžes, gali paaiškinti, kad V. R. žinojo, jog tokios spalvos automobilį jis turi.  Dėl tokio V. R. teiginio parodė, kad jis paprasčiausiai yra apkalbėtas ir cigarečių gabenimu nebeužsiima, kadangi turi gerai apmokamą darbą.  Jis žino, kad R. G. turi pravardę „Ž.“ ir visi aplinkiniai tai gerai žino.

13. Liudytojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu (t. 3., b.l. 160-161) ir teisme duotais parodymais nustatyta, kad  jis, kaip (duomenys neskelbtini) rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis tyrėjas, 2014-01-11 dalyvavo (duomenys neskelbtini) rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. Ž. organizuotame kontrabandines cigaretes gabenusių per valstybės sieną asmenų sulaikyme. Jiems su kolegomis pavyko sulaikyti tris asmenis. Tuo metu buvo disponuojama informacija, kad šį kontrabandinių cigarečių pergabenimą organizavo (duomenys neskelbtini) gyventojas K. G. pravarde ,,Ž.“, kuriam pavyko iš įvykio vietos pabėgti. Kiek jam buvo žinoma, sulaikytieji V. R., D. M. ir R. K. pirmų apklausų metu pripažino savo kaltę ir davė parodymus apie įvykio aplinkybes, o taip pat kratos V. R. namuose metu buvo surastos ir paimtos dėžės su cigaretėmis. Kadangi minėtų asmenų sulaikymo metu prie jų buvo tik septynios dėžės cigarečių, o pas V. R. buvo rasta keturiolika dėžių, buvo siekiama išsiaiškinti nusikaltimo aplinkybes. Kaip pas V. R. buvo atgabentos dėžės su cigaretėmis - tuo laiku nebuvo žinoma, todėl buvo nuspręsta V. R., D. M. ir R. K. papildomai apklausti. 2014 m. sausio mėn. 16 d., praėjus trims dienoms po minėtų asmenų paleidimo iš laikino sulaikymo, jie buvo iškviesti papildomai apklausai į (duomenys neskelbtini) rinktinę. Jis (V. K.) gavo užduotį su jais užmegzti pokalbį ir nieko neprotokoluojant bandyti išsiaiškinti paminėtas aplinkybes. Tuo metu K. G. dar nebuvo surastas. V. R., prieš jo papildomą apklausą pakviestas į tarnybinį kabinetą, pradėjo bendrauti geranoriškai ir laisvai, iš pradžių dėstė savo pamąstymus apie kai kurias jo sulaikymo aplinkybes, vėliau, atsakydamas į užduodamus klausimus, jis pradėjo bendrauti laisva forma. Girdint įrašytą jų pokalbį, akivaizdu, kad asmuo kalba geranoriškai ir atsipalaidavęs. Kadangi buvo informacijos, jog cigarečių pergabenimą organizavo K. G., V. R. į klausimą, ar tai K. G. cigaretes pas jį atvežė į namus, tai patvirtino ir geranoriškai paaiškino, kad pirmą kartą septynias cigarečių dėžes K. G. pas jį į namus atvežė 2014-01-08,  o sekančias septynias dėžes - dieną iki jų sulaikymo, tai yra 2014-01-10. Šio pokalbio metu pareigūnams nebuvo žinoma, kaip viskas vyko iki 2014-01-09, kai minėti asmenys buvo pradėti stebėti. V. R. į  papildomai užduotus klausimus, ar pas jį cigaretes atvežė K. G., keletą kartų šią aplinkybę patvirtino, taip pat nurodė, kad su juo cigaretes gabeno D. M. ir R. K.. Į klausimą, kas atsiskaitydavo už  pergabentas cigaretes, V. R. nurodė, kad atsiskaitydavo K. G.. Iš pokalbio metu V. R. nurodytų faktų buvo galima suprasti, kad jis padėjo gabenti cigaretes K. G. bent tris kartus. Visas pokalbis būtent vyko apie K. G., o ne apie kokį nors kitą asmenį. Šio pokalbio metu joks smurtas prieš V. R. nebuvo naudojamas. Kadangi V. R. geranoriškai patvirtino savo parodymus, kurios jau buvo davęs po sulaikymo tyrėjai, liudytojas po pokalbio jį palydėjo iki tyrėjos V. V. kabineto ir, kiek jam žinoma, savo parodymus V. R. patvirtino, dalyvaujant advokatui. Jo (V. K.) manymu, V. R. pakeitė savo parodymus, siekdamas, kad baudžiamosios atsakomybės išvengtų K. G., apie kurį jis buvo davęs gana išsamius parodymus.

14. Liudytojo G. N. parodymais nustatyta, kad jis, kaip VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) Specialiosios paskirties užkardos vyresnysis pasienietis, prižiūrintis tarnybinį šunį C., 2014-01-11 dirbo su kolegomis R. M., D. V. tarp (duomenys neskelbtini), ties keliu, einančiu ties siena, ir stebėjo kelią. Apie 18 val. gavo informaciją, kad nuo (duomenys neskelbtini) buvusio (duomenys neskelbtini) fabriko link jų melioracijos grioviu eina 3 asmenys, R. M. termovizoriumi pamatė ateinančius tris asmenis prie (duomenys neskelbtini) Rusijos pusėje, taip pat kad du asmenys virvės pagalba į Lietuvą per (duomenys neskelbtini) iš Rusijos pusės parsitraukė ryšulius ir su jais juda į valstybės gilumą. Buvo gautas nurodymas sulaikyti stebėtus asmenis. Jis, R. M., D. V. priartėjo prie tų asmenų, vienas iš ryšulius nešusių asmenų juos pastebėjo, metė ryšulius ir pradėjo bėgti, paskui jį pradėjo bėgti ir antras asmuo. Davus komandą tarnybiniam šuniui, šuo bėgančius asmenis pavijo ir pradėjo loti, o šie sustojo. Pribėgęs jis sulaikė vieną asmenį, o R. M. pribėgęs sulaikė antrąjį asmenį. Sulaikymo metu asmenys nesipriešino. D. V. termovizoriumi pastebėjo, kad trečias asmuo iš įvykio vietos bėga, siekė jį surasti tarnybinio šuns pagalba. Kas sulaikė trečią asmenį, jis nepamena, jis (G. N.) nedalyvavo jo sulaikyme, to asmens nematė. Sulaikytųjų pavardžių nežino, jų nebuvo matęs. Patvirtina, kad buvo sulaikyti du asmenys – D. M. ir R. K.. Surastas 7 dėžes cigarečių nešė dviese. Nei vieno iš kaltinamųjų sulaikymo vietoje nematė. Apie konfliktą tarp T. Ž., K. G. ir V. R. jam nėra žinoma.

15. Liudytojo T. Ž. ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 171) ir teisme duotais parodymais nustatyta, kad jis pažįsta V. R. ir K. G.. Jis dirba (duomenys neskelbtini) užkardoje, yra atsakingas už (duomenys neskelbtini) ruožo kriminogeninę padėtį ir visa kriminalinės žvalgybos informacija sueina pas jį. Siekiant patikrinti turimą informaciją, kad sausio mėnesį (duomenys neskelbtini) rajono gyventojai aktyviai darbuojasi (duomenys neskelbtini) užkardos saugomame ruože, vykdė su kitais pareigūnais (duomenys neskelbtini) miestelio prie (duomenys neskelbtini), kuri eina ties LR valstybės siena, stebėjimą. Į (duomenys neskelbtini) miestelį galima patekti trimis būdais: nuo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini). Jis sudarė pareigūnų vietovės stebėjimo grafiką, stebėjimas buvo vykdomas 2014 m. sausio 9, 10, 11 dienomis. Analizuojant visą turimą informaciją, buvo nustatyta, kad kontrabanda vykdoma užkardos pamainų keitimosi metu, maždaug 20-21 val. 2014-01-09 pareigūnai, stebėję fabriko teritoriją, informavo, kad girdi mašinos gausmus, tarsi buksuotų, pranešė, kad stebimas užklimpęs automobilis, kurį tempia kitas automobilis. Vėliau gauta informacija, kad toje vietoje, kur (duomenys neskelbtini) fabrikas, asmenys įsėdo į mašiną ir važiuoja (duomenys neskelbtini) kryptimi. Stebėtojų buvo nustatyta, kad tai buvo automobilis „Isuzu Monterey“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Paliktas užklimpęs automobilis jo nurodymu pareigūnų buvo apžiūrėtas. Jam buvo pranešta, kad yra užklimpęs pilkos spalvos automobilis „Audi“, nurodyti valstybiniai numeriai. Jis prisiminė, kad keletą kartų yra matęs šiuo automobiliu besinaudojantį K. G., kurio važinėjimas po miestelį krisdavo į akį dėl savito vairavimo stiliaus. Tą dieną daugiau asmenų ar automobilių nesimatė, termovizoriumi buvo patikrinta aplinka, judėjimo požymių nesimatė, todėl stebėjimas buvo nutrauktas. Kadangi buvo žinoma, kad veiksmas vyksta prieš pareigūnų pamainų pasikeitimą, buvo nutarta paankstinti stebėjimo laiką ir kitą dieną pradėti stebėti nuo 19 val. Stebėtojas, stebėjęs kelią nuo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), perdavė informaciją, kad panašus automobilis, kuris prieš tai buvo užklimpęs, panašiomis aplinkybėmis atvyko į teritoriją ir paleido kelis asmenis. Toliau stebint, matė, kad minėti asmenys perėjo kelią (duomenys neskelbtini) ir ėjo melioracijos grioviu link valstybės sienos. Tačiau jie iki valstybės sienos neatėjo, po kiek laiko gauta informacija, kad tie asmenys grįžo prie automobilio, sėdo į jį ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi. Galimai buvo situacija, kai negalima perduoti krovinio, todėl žmonės iš vietos pasitraukė. Atsižvelgus į situaciją, buvo nutarta stebėjimą pratęsti kitą dieną.

15.1. Toliau jis nurodė, kad sausio 11 d. iš stebinčio pareigūno gavo pranešimą, kad vėl nuo (duomenys neskelbtini) pusės atvyko automobilis, paleido asmenis, kitas stebėtojas iš (duomenys neskelbtini) fabriko nurodė, kad žmonės perėjo kelią (duomenys neskelbtini) ir melioracijos grioviu juda link valstybės sienos. Praėjus kažkuriam laikui, pareigūnas R. M., buvęs netoli valstybės sienos, pranešė, jog pamatė ateinančius iš valstybės sienos gilumos 3 asmenis, pamatė ir iš Rusijos Federacijos pusės 2-3 asmenis, ir informavo, kad perkeltos dėžės, nes upelis neplatus, per jį galima perbristi. Prie upės stebėjimui skiriamas pats stipriausias pareigūnas, kinologas ir dar vienas žmogus operatorius. Jis (T. Ž.) pasiteiravo, ar bus galimybė judančius asmenis sulaikyti, gavus patvirtinimą, davė nurodymą kuo arčiau priartėti ir vykdyti sulaikymą, kai stebimi asmenys perims dėžes su cigaretėmis. Specialios užkardos pareigūnai priartėjo arčiau ir vykdė sulaikymą, tačiau vienas iš asmenų pamatė pareigūnus bei pradėjo bėgti, todėl buvo panaudotas tarnybinis šuo. Netrukus T. Ž. buvo informuotas, kad du bėgantys asmenys su septyniomis dėžėmis yra sulaikyti prie melioracijos griovio, o vienas asmuo, pasinaudodamas vietovės ypatumais, melioracijos grioviu bando pasišalinti į valstybės gilumą. Davė nurodymą kinologui su šuniu eiti į valstybės gilumą, tačiau dviejų kilometrų atstume tarp kelio (duomenys neskelbtini) ir kelio (duomenys neskelbtini) šuo prarado pėdsakus, o tas žmogus judėjo kažkur gilyn į valstybės gilumą. Tada T. Ž. nurodė kinologui išeiti į pagrindinį kelią ir nuvežė jį su šuniu į įvykio vietą iš naujo pakartoti maršrutą. Tada davė nurodymą visiems pareigūnams uždaryti išvykimo kelius iš (duomenys neskelbtini) kryptimis ir tęsti to pasišalinusio asmens paiešką. Tačiau tai rezultatų nedavė, todėl paieška buvo išplėsta, nurodyta pareigūnams vykti link (duomenys neskelbtini), kitiems link (duomenys neskelbtini), kitiems pareigūnams - iššukuoti įvykio vietą. Paieškos metu vienas iš pareigūnų informavo, kad už 8 km nuo (duomenys neskelbtini) miestelio, kelyje link (duomenys neskelbtini) sustabdytas vienas asmuo, kuris eina iš pobūvio. Kur tuo metu jis pats buvo – neatsimena. Pareigūnas pranešė, kad sulaikytasis asmuo prisistatė V. R., todėl T. Ž. liepė jį sulaikyti bei pristatyti į užkardą.

15.2. Toliau jis nurodė, kad pareigūnai vyko pas V. R. į namus, kadangi, paklausus jo, koks jo vykimo tikslas, ką jis veikė, šis aiškino, kad kelias dienas pas paneles užsuka. Kadangi žinojo, jog V. R. vedęs, pasiūlė važiuoti patikrinti, pas kokias paneles, tuomet V. R. pasimetė ir negalėjo nurodyti, kur gyvena, tada T. Ž. suprato, kad šis meluoja, ir davė nurodymą vykti pas jį į namus patikrinti, ar nieko nėra. Pats pas V. R. nevyko, pareigūnai informavo, kad pas V. R. rasta 14 dėžių cigarečių, jos buvo analogiškos išvaizdos, pakuotės, ant dėžių buvo tokie patys užrašai, kaip ir sulaikytos įvykio vietoje. Įvykio vietoje buvusių 7 dėžių rūšys buvo skirtingos. Kai krovinys tiekiamas iš Rusijos Federacijos, tam, kad nesusimaišytų, tiekėjas užsideda lipdukus, kad žinotų kieno ir kam atiduoti. Šiuo atveju užkliuvo, kad užrašai buvo analogiški. Pats jis bendravo su V. R. dėl namuose rastų cigarečių, norėdamas išsiaiškinti visas aplinkybes, kaip, kas, iš kur atsirado, kas atvežė, kas vairavo automobilį. Jis bendravo tiek ir su R. K., D. M., tiek ir su V. R., pokalbių metu bandė išsiaiškinti visą jų sistemą ir veiksmų mechanizmą. Iki minėtų asmenų apklausų visos aplinkybės pareigūnams nebuvo žinomos, kaip buvo išgabentos dėžės su cigaretėmis, ir paaiškėjo, kai parodymus davė sulaikytieji, tai yra, kad 2014 m. sausio mėn. 9 d. jiems cigarečių išgabenti nepavyko, kadangi K. G. su automobiliu užbuksavo, o sekančią dieną nebuvo užfiksuotas joks judėjimas prie sienos, kadangi jie septynias dėžes su cigaretėmis buvo pasislėpę kanale, pusiaukelėje tarp (duomenys neskelbtini) ir buvusio (duomenys neskelbtini) fabriko, kurias išgabeno K. G., o pirmas septynias dėžes jie išgabeno 2014 m. sausio mėn. 8 d., kol dar nebuvo pradėtas stebėjimas. Šios įvykio aplinkybės buvo sužinotos tik iš V. R., D. M. ir R. K. parodymų. Kadangi jų parodymai sutapo su faktinėmis įvykio aplinkybėmis, todėl nekilo abejonių, kad jie davė teisingus parodymus.

15.3. Toliau jis nurodė, kad ir vieni, ir kiti šiek tiek atsivėrė ir papasakojo, jog į įvykio vietą juos atvežė K. G., kad dirba jam. R. K. pasakojo apie atvejį, kai jis iš K. G. jautė spaudimą, nes jo žmona rašė policijai pareiškimą dėl sugadinto jų automobilio, kad K. G. su L. J. lankosi namuose, prašo pakeisti parodymus ir kaip pavyzdį nurodydavo vieną bylą, kurioje K. G. pabėgo iš įvykio vietos ir buvo įtariamas pareigūnas, kuris davė jam žalią šviesą, tačiau akistatos metu jis jo neatpažino, todėl jo atžvilgiu bylą nutraukė. Todėl, kaip pavyzdį, šią bylą tiek R. K., tiek D, M. rodė. Kai įvyko jų apklausos (duomenys neskelbtini) rinktinėje, užsiminė, kad K. G. nurodymu D. M. turėjo kreiptis į prokuratūrą dėl pareigūnų naudoto fizinio smurto. Siekiant įteikti procesinius dokumentus, pats K. G. policijos kieme, rodydamas kažkokius popierius, gąsdino, bandė įrodyti, kad pareigūnų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kaltinamiesiems jokios įtakos, spaudimo nei psichologinio, nei fizinio T. Ž. nedarė.

15.4. Toliau jis nurodė, kad automobilį ,,Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis pamatė stovintį prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje. Priėmė sprendimą atlikti automobilio detalią apžiūrą, siekiant rasti mikrodaleles ar kokius kitokius duomenis ir būtų įrodyta, kad įtariamieji tikrai susieti su tuo automobiliu. Automobilis buvo visas apsnigtas, toje vietoje patogu į jį persėsti, atvykus iš vieno miesto su kitu automobiliu, ir važiuoti į (duomenys neskelbtini) užkardą, jis galimai buvo naudojamas neteisėtų kontrabandinių cigarečių vežiojimui. Apie paimamą automobilį K. G. nebuvo informuotas, kadangi jo kelias dienas nepavyko rasti, o tas automobilis jau buvo išregistruotas iš Registro. Automobilis galimai buvo naudojamas nusikalstamoje veikoje, kaip nusikaltimo įrankis. Kad K. G. vairavo tą automobilį, užfiksuota užkardos veikimo teritorijoje, kadangi buvo sustabdytas su šiuo automobiliu (duomenys neskelbtini) rinktinės darbuotojų.

15.5. Toliau jis nurodė, kad sulaikymo metu jis, kaip sulaikymo iniciatorius, apžiūrėjo sulaikytuosius R. K., D. M. – sužalojimo žymių pas juos nebuvo rasta, jie nesiskundė, kad jiems kažką skauda, V. R., pristatytas į užkardą, medicininės pagalbos neprašė. Su K. G. ir V. R. T. Ž. piktumų neturėjo. Dėl sudegintos pirties gali paaiškinti, kad tėvams priklausanti pirtis nebuvo sudeginta, ji buvo tik dalinai apgadinta, atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl turto apgadinimo, buvo keliama viena iš versijų, kad jį gali bandyti įtakoti asmenys, kuriuos jis buvo neseniai sulaikęs, todėl policijai nurodė, jog daugelis asmenų gali paveikti ir taip susidoroti – tarp jų nurodė K. G., V. R.. K. G. jam yra užsiminęs, kad už automobilį nedovanos. Kai organizavo sulaikymą – tuo metu dar niekas nebuvo sugadinta, raštas policijai buvo parašytas dėl pirties sugadinimo, kad prie to galėjo prisidėti ir K. G., ir V. R.. Pas V. R. į namus buvo atvykęs, atveždavo šaukimus, kadangi V. R. sakydavo, kad nevyks, tai atvažiuodavo, paimdavo V. R. iš namų, derindavo laiką. Jokio spaudimo nedarė. V. R. jam sakė, kad, neva, cigaretes pas jį R. V. atsivežė ir pasidėjo.

15.6. Toliau jis nurodė, kad 2014 m. balandžio mėn. pradžioje (duomenys neskelbtini) Sargybų būrio jaunesnysis specialistas T. F. pranešė, kad jis vieną dieną  buvo nuvykęs žvejoti prie (duomenys neskelbtini) upės ir netoli upės, kur 2014 m. sausio mėn. 11 d. buvo sulaikyti D. M. ir R. K., rado pamestą mobiliojo ryšio telefoną su rusiška SIM kortele, kurį T. F. perdavė jam. T. Ž., perėmęs telefoną, pabandė įjungti, tačiau telefonas buvo pritraukęs drėgmės ir įjungti nepavyko. Kadangi jame buvo rusų operatoriaus ,,(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelė, jis manė, kad juo galėjo naudotis asmenys, susiję su tiriamu įvykiu, tačiau, nepavykus jo įjungti, kabinete įdėjo į seifą, kur jis gulėjo. Praėjus daug laiko, tvarkydamas seifą, minėtą  telefoną pabandė įkrauti ir jį pavyko įjungti. Jame radęs įvestus kelis numerius, sutapusius su numeriais, įvestais pas įtariamąjį V. R., iš kurio telefonas buvo paimtas asmens kratos metu, T. Ž. suprato,  kad šį telefoną pametė vienas iš asmenų, buvusių įvykio vietoje. Todėl jis informavo tyrimą atliekantį tyrėją ir pateikė jam telefoną. Be to, T. Ž. parodė, kad, ikiteisminio tyrimo metu vykdydamas tyrėjo pavestas užduotis, ne kartą asmeniškai bendravo su D. M. ir R. K., pastarieji sakė, kad po jų paleidimo juos K. G. buvo nusivežęs pas savo advokatę, kuri, išklausiusi jų parodymus, nurodė jiems su K. G. imtis tam tikrų veiksmų, neigti savo duotus parodymus, rašyti skundą, kad prieš juos buvo panaudotas  smurtas. Planuojant vieną iš D. M. apklausų (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, T. Ž. matė, kaip D. M. atvyko su K. G., kuris, mosuodamas kažkokiais dokumentais, sakė jiems, kad jie prieš D. M. naudojo smurtą, kad jų atžvilgiu yra parašyti skundai prokuratūroje ir prieš juos pačius jau yra pradėtas tyrimas dėl smurto panaudojimo, tuo tarpu D. M. tylėjo ir nieko nesakė. Vėliau, susitikus  su R. K. dėl jo vestuvinio žiedo, likusio po sulaikymo areštinėje, grąžinimo, pastarasis jam sakė, kad pas jį pastoviai lankosi K. G., siūlo piniginį atlygį, kad jis pakeistų duotus parodymus ir jo neatpažintų. Taip pat K. G. R. K. minėjo, kad kitame tyrime, kai jo akistatos metu nepažino kitas įtariamasis, prieš jį tyrimas buvo nutrauktas. Dėl to poveikio, jo manymu, R. K. su D. M. ir pakeitė duotus parodymus.

16. Liudytojo A. M. parodymais nustatyta, kad jis, dirbdamas (duomenys neskelbtini) rinktinės kriminalinės žvalgybos skyriaus tyrėju, žinojo, kad buvo gauta informacija apie grupę asmenų, K. G., V. R., R. K. ir D. M., kurie užsiima kontrabandinių cigarečių gabenimu. Buvo pradėtas tyrimas ir jo metu buvo gauta informacija, kad nusikalstama veika tęsiasi jau ne (duomenys neskelbtini) užkardos teritorijoje, o persikėlė į (duomenys neskelbtini) užkardos teritoriją. Todėl jis šia informacija pasidalino su kolegomis iš (duomenys neskelbtini) rinktinės ir paskui sužinojo, kad su kroviniu – 7 dėžėmis buvo sulaikyti V. R., R. K. ir D. M., kad kratų pas V. R. metu buvo rasta kontrabandinių cigarečių. Dažniausiai kontrabanda gabenama prie (duomenys neskelbtini) užkardos, netoli sienos su Rusija ir Lenkija. K. G. važinėjo pilkos spalvos automobiliu „Audi A6“, tai automobilis galingu varikliu, sedanas. V. R. ir D. M. transporto priemonių neturėjo. K. G. pravardė buvo ,,Ž.“. Tyrimo metu buvo atliekami veiksmai pagal pirminę informaciją, vėliau, atlikus sankcionuotus veiksmus, paaiškėjo, kad veiksmai padaryti ne jo teritorijoje. Pats jis nei su vienu iš minėtų keturių asmenų nebendravo. Kriminalinės žvalgybos byloje jis kontroliavo K. G. telefoninius pokalbius. K. G. balsą telefonu pažino. Su K. G. jis nėra bendravęs, nėra asmeniškai kalbėjęs, tačiau girdėjęs viešoje patalpoje. Nėra specialistas, atlikti fonoskopines ekspertizes nekompetentingas. Po sausio 11 d. įvykių iš bendro situacijos konteksto buvo galima suprasti, kad jis (k. G.) ten buvo, kad jį vijosi pasieniečiai, jis bėgo ir bėgdamas išmetė savo telefoną. K. G. apie tai telefonu kalbėjo su piliečiu, turinčiu Rusijos Federacijos pilietybę, neprisimena, ar tas pokalbis vyko lietuvių kalba. K. G. telefonu pasiskundė, kad pametė ar išmetė telefoną, tai buvo po sausio 11 d. Jie naudoja Rusijos Federacijos mobilaus ryšio korteles, operatoriaus (duomenys neskelbtini), tas ryšys pakankamai gerai veikia. Šis pokalbis buvo sunaikintas pagal kriminalinės žvalgybos taisykles, tai nusprendė ne jis, nes ne jis atliko tyrimą. 

17. Liudytojo V. D. parodymais nustatyta, kad apie 8-10 metų K. G. yra jo pažįstamas, bendrauja šeimomis. Jis nuo 2006 metų užsiima automobilių pirkimu-pardavimu, tais kartais, kai jis Lietuvoje perka automobilius, pasiima padėti K. G., kad pavertėjautų. Taip, padedant K. G., jis pirko daug automobilių. Šiuo metu jis gyvena (duomenys neskelbtini). Automobilį „Audi A6“ jis pirko prieš 2,5 metų iš merginos (duomenys neskelbtini), jos vardo, pavardės nepamena. 2013-05-30 sutartyje, kuria apiformintas automobilio pirkimas, tikriausiai yra jo parašas. Iš K. G. automobilio jis nepirko. K. G. dukters G. G. nepažįsta. Buvo apklaustas pasieniečių. Lietuviškai skaityti nemoka. Pasienietis surašytą protokolą išvertė, vertėjo nebuvo, pasieniečiu pasitikėjo, todėl jį pasirašė. Jam einant per sieną, pasieniečiai jo paprašė su jais nuvažiuoti, užkardoje 5 minutes gėrė kavą, jo klausinėjo apie automobilį, kur jį paėmė, kas juo naudojosi. Klausinėjo ne tik apie „Audi“ automobilį, ir apie kitus, kadangi jis pirkęs ir daugiau automobilių. Kiek jo vardu automobilių registruota – neatsimena, bet šiaip turi 3. Rodė nuotraukas, klausė, ar jis ką nors iš tų asmenų pažįsta. Nežinojo, kad vyksta tyrimas. Paskui 2 metus niekas nevyko. Jo minėtas automobilis „Audi A6“ stovėjo (duomenys neskelbtini), kieme pas K. G., juo jis (V. D.) naudodavosi tada, kai atvykdavo į Lietuvą ir reikėdavo kažkur važiuoti. Laikydavo ten dėl to, kad su K. G. draugauja, šis prižiūrėjo, kad nepavogtų. Nepamena, ar pirko šiam automobiliui draudimą. K. G. vargu ar tuo automobiliu naudojosi, kadangi rakteliai ir dokumentai buvo pas jį. Savo vardu automobilio neregistravo, nes nespėjo, po pirkimo buvo praėję 4-5 mėnesiai. Gal mergina neišregistravo jo, nežino. To automobilio jis neremontavo. Tyrėjai apklausos metu jam pasakė, kad pasieniečiai paėmė automobilį iš aikštelės (duomenys neskelbtini). Nežino, ar tyrėjai blogai surašė jo apklausos protokolą, kodėl parašyta, jog jis sakęs, kad tuo automobiliu nevažinėja, nors jis važinėjo, negali paaiškinti. Su tuo automobiliu Lietuvoje niekur nebuvo užklimpęs, juo nelegalių cigarečių nevežiojo.

17.1. Pakartotinai apklausiamas liudytojas V. D. parodė, kad automobilis buvo paimtas nuo ,, (duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Jis minėtu automobiliu iš (duomenys neskelbtini) atvyko prie ,, (duomenys neskelbtini)“, išėjus iš parduotuvės, neužsivedė automobilio variklis, todėl jis jį ir paliko aikštelėje prie parduotuvės. Su K. G. kartu nutempė automobilį į servisą, meistro pavardės nežino. Jis negalėjo atvykti pasiimti automobilio, todėl iš anksto padavė pinigus ir automobilį pasiėmė bei už remontą atsiskaitė K. G.. Jis tuo automobiliu naudojosi periodiškai. Kai atvyko sužinoti, kur automobilis, jam pasakė, kad jis paimtas pasieniečių.

18. Liudytojo R. M. parodymais nustatyta, kad jis, kaip (duomenys neskelbtini) gyventojas, iš matymo pažįsta V. R. ir K. G.. Jis yra girdėjęs K. G. pravardę - panaši į „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“. Jis važinėja visokiais automobiliais. 2014 m. sausio 9 d. apie 18 val. vežė K. G. už (duomenys neskelbtini). Jam važiuojant (duomenys neskelbtini) kryptimi, automobilį sustabdė iš matymo pažįstamas žmogus (K. G.), kurį jis pavežė iki (duomenys neskelbtini) sankryžos, kelio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kampo, ten jis išlipo. Kur jis važiavo – liudytojas neklausinėjo, vėliau miestelyje buvo susitikę, bet nebendravo. Tą kartą buvo sustabdę ir pasienio pareigūnai, patikrino dokumentus ir paleido. Jokio užklimpusio automobilio tempti neteko.

19. Apklausto ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b.l. 94, 95-96, 97-98, 102-109, 134-138) ir teismo posėdyje D. M. parodymais nustatyta, kad jo atžvilgiu už cigarečių kontrabandą buvo priimtas baudžiamasis įsakymas. Kartu su juo buvo R. K., kuris jį įkalbėjo padaryti šią veiką. Jis turėjo kažkur (duomenys neskelbtini) nešti prekes, tikslai neatsimena. Nieko neatsimena apie cigarečių nešimą, nes praėjo laiko tarpas. V. R. yra matęs per R. K. gimtadienį. Nematė, kas tamsoje vyko, kas važiavo „Audi“ automobiliu. Parodymuose apibūdinto asmens teismo posėdžių salėje nėra. Jo joks K. iki fermų neatvežė, atvežė žmona. Kur V. R. liko – nieko neatsimena. Cigarečių ėjo tik vieną vakarą. Ikiteisminio tyrimo metu niekas jo nevertė duoti tokius parodymus, kokius davė. O parodymai dabar skiriasi dėl to, kad praėjęs laiko tarpas ir jis dabar neatsimena. Baudžiamuoju įsakymu paskirtos 14 000 Eur baudos nėra sumokėjęs, nes neturi už ką, baudžiamojo įsakymo neskundė. Neatsimena, ką pareigūnams pasakojo parodymų patikrinimo vietoje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ką rodė, taip ir buvo. Neatsimena, ar į (duomenys neskelbtini) teismą jį atvežė K. G.. Pas tyrėją davė teisingus parodymus. Užklimpusio „Audi“ automobilio nematė. Cigarečių dėžės buvo juodai celofanu aptrauktos. Cigaretes nešė su diržais. Jį sulaikė su R. K. ir nuvežė į (duomenys neskelbtini), į tarnybines patalpas. Ar daugiau ten buvo sulaikytų asmenų – neatsimena. Uždarytus juos pralaikė 2 paras. Jo atžvilgiu buvo naudotas fizinis smurtas, buvo sumuštas, kalbėjo su tyrėjais. Sausio 12 d., iš karto po sulaikymo duoti parodymai teisingi. Neteisingi parodymai, kuriuose kaip dalyvavęs minimas K. G., kadangi jis buvo tik su R. K.. Niekas iš tyrėjų jo neįkalbinėjo apkalbėti K. G., kaip atsirado parodymai apie K. G. – nežino, tokių parodymų jis nedavė. Po smurto naudojimo buvo įbaugintas, bijojo tyrėjo, tačiau dėl patirtų sužalojimų niekur nesikreipė. Kai buvo apklausiamas pas teisėją, jam niekas jokios įtakos nedarė, teisėjas nevertė duoti parodymų. V. R. dėžių nešime nebuvo, jie dviese su R. K. nešė cigaretes. Jokios įtakos jam nedarė nei R. K., nei V. R., nei K. G..

              19.1.Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad 2014-01-11 po pietų jis paskambino V. K. ir besikalbant jam pasiūlė užsidirbti pinigų, pernešant kontrabandines cigaretes. Kai susitarė nešti dėžes su cigaretėmis ir būtų patogiau jas nešti, susitarė pasidaryti diržus. 2014-01-11 apie 18 val. į (duomenys neskelbtini) jį nuvežė žmona E. M., kur susitiko su R. K.. Prie upės nuėjo su R. K., kur rado sudėtas septynias dėžes su cigaretėmis, kurias turėjo parnešti iki kelio, tačiau įvykio vietoje juos sulaikė pasieniečiai. 2014-01-13 papildomos apklausos metu parodė, kad, nenorėdamas išduoti kitų asmenų dalyvavusių kontrabandinių cigarečių gabenime, pirmos apklausos metu nevisiškai teisingai nurodė įvykio aplinkybes, kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad už vieną perneštą dėžę su cigaretėmis turėjo gauti po 100 litų. Asmens vardu K. ir  pravarde ,,Ž.“ nepažįsta. Kai jį žmona nuvežė  prie (duomenys neskelbtini) buvusių fermų, sutiko R. K., V. R. ir nepažįstamą asmenį, vardu K., kuris buvo atvykęs automobiliu ,,Audi A6“, pastarasis, pakalbėjęs telefonu, nurodė eiti prie upės, paimti ir parnešti dėžes su cigaretėmis. Prie (duomenys neskelbtini) upelio nuėjo su R. K., o V. R. pasiliko ant kelio stebėti aplinką, kad, atvažiavus pasieniečiams, galėtų laiku juos perspėti. Nuėję prie upelio, dalį dėžių rado ant kranto, kitos buvo vandenyje, tarpusavyje surištos virve. Su R. K. paėmę septynias dėžes su cigaretėmis, nuo upelio nešė link fermų. Pusiaukelėje  atbėgo V. R.. Atneštas dėžes jie paslėpė kanale, jis su V. R. susikeitė vietomis, liko stebėti aplinką, o V. R. su R. K. nuėjo prie upelio paimti dar septynių dėžių su cigaretėmis. 2014-01-10 R. K. pranešė, kad vėl reikia vykti nešti dėžių su cigaretėmis. Į (duomenys neskelbtini) jį nuvežė žmona, kur susitiko su R. K. ir tuo pačiu asmeniu, su automobiliu ,,Audi A6“. Su R. K. nuėjo iki kanalo, kur buvo paslėpę septynias dėžes su cigaretėmis, jas paėmė ir parnešė iki automobilio ,,Audi A6“. Į namus grįžo, kaip ir pirmą kartą. 2014-01-11 apie 17 val. K. vėl pranešė, kad reikia važiuoti nešti cigaretes. Kaip ir pirmais kartais jį į (duomenys neskelbtini) atvežė žmona, kur susitiko R. K., kaip atvyko kiti - nežino. Su R. K. nuėjo į tą pačią vietą prie upelio, kur rado  septynias dėžes ir jas nešant juos sulaikė pasieniečiai. 2014-01-16, dalyvaujant advokatui, D. M. patvirtino savo duotus parodymus. 2014-08-29 atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu D. M. patikslino savo duotus parodymus – įvardino tikslią vietą ir kryptį, kur 2014-01-08 K. G. buvo pastatęs automobilį Audi A6, kuris vėliau užklimpo. Parodė, iš kur, kokia kryptimi ir su kuo ėjo, nešė ir padėjo dėžes su cigaretėmis. Parodymų patikrinimo vietoje metu D. M. iš esmės patvirtino, kad jis su R. K. ir V. R., vykdydami K. G. nurodymus, nešė cigaretes, o K. G. stebėdavo aplinką, pastarasis atvykdavo automobiliu Audi A6.

20. Liudytojo Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b.l. 94,95-96) ir teisme duotais parodymais nustatyta, kad jis žino K. G. kaip klientą. K. G. buvo atvaręs remontui automobilį „Audi A6“, jie suremontavo, K. G. atsiskaitė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, jis prisiminė visas aplinkybes ir jas teisingai nurodė. Jo  ranka yra išrašyta 2014-04-20 remonto detalių, kurias pakeitė automobilyje, pardavimo garantinių įsipareigojimų sutartis.  Kas konkrečiai buvo keičiama tame automobilyje - neatsimena. Kėbulo remontais jis neužsiima. K. G. buvo nuolatinis, labai geras klientas, visada atsiskaitydavo, norėdavo dėti normalias detales. K. G. su automobiliu „Audi A6“ atvažiuodavo reguliariai - į metus du kartus automobilį tvarkytis. Tokio asmens - V. D. – nežino, jis matytas, kadangi varydavo kitų rusų mašinas. Kas yra ,,Audi A6“ savininkas - nesidomėjo. V. D. žinojo, jis atvairuodavo visai kitus automobilius, jį daug anksčiau pažinojo, nei su K. G. susipažino. Tas asmuo varinėdavo rusams priklausančius automobilius, jis buvo, kaip rusų vadybininkas – atvarydavo, išvarydavo, net žiūrėdavo mašinas. Minėtos ,,Audi A6“ tas asmuo nebuvo atvaręs.

20.1. Ikiteisminio tyrimo metu Ž. B. paaiškino, kad pagal 2014 m. balandžio mėn. remontui pristatytų automobilių paraiškas, tarp kitų pristatytų automobilių buvo pristatytas automobilis ,,Audi A6“ pilkos spalvos. Automobilio savininko pavardės nežino, tačiau žino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką Ž. B. atpažino K. G., kaip asmenį, kuris 2014 m. balandžio mėn. be kitų automobilių remontui buvo pristatęs automobilį ,,Audi A6“ pilkos spalvos.

21. Liudytojos L. J. ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b.l. 122-123) ir teisme duotais parodymais nustatyta, kad pažįsta K. G. ir V. R., labiau žino K. G., nes jis gyvena (duomenys neskelbtini), o V. R. pažįsta mažiau. Žino, kuo jie kaltinami. K. G. pažįsta tik iš matymo, kaip Ž. K., su kurios dukra bendrauja jos dukra, sugyventinį. Kad ji būtų kartu su važiavusi automobiliu ,,Audi A6“ - nepamena. Yra mačiusi, kad K. G. važinėjo šviesios spalvos automobiliu ,,Audi A6“, tačiau iki kurio laiko juo naudojosi nežino. Apie 2014 m. sausio mėn. gabentas cigaretes nieko nežino ir jokių asmenų į (duomenys neskelbtini) nėra vežusi.

              22. Ikiteisminio tyrimo metu apklausto R. K. parodymais (t. 4, b.l. 9, 10-11,12-13, 16-30, 33-34, 42, 44-45, 46-49, 55-59 ) nustatyta, kad 2014-01-11 jam būnant (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“ privažiavo sidabrinės spalvos automobilis ,,Audi“ ir jame buvęs vaikinas pravarde ,,P.“, pasiūlė užsidirbti pinigų. Kadangi jam pinigai buvo reikalingi, sutiko vykti pernešti cigaretes. Minėtas vaikinas nuvežė prie (duomenys neskelbtini), kur susitiko su D. M.. ,,P.“ įdavė diržus cigaretėms nešti ir nurodė eiti iki upės. Prie upės nuėjo su D. M., kur rado sudėtas septynias dėžes su cigaretėmis, kurias turėjo parnešti iki kelio, tačiau įvykio vietoje juos sulaikė pasieniečiai.

              22.1. 2014-01-13 papildomos apklausos metu R. K. parodė, kad, nenorėdamas išduoti kitų asmenų, dalyvavusių kontrabandinių cigarečių gabenime, pirmos apklausos metu nevisiškai teisingai nurodė įvykio aplinkybes, kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad cigaretes gabenti jam pasiūlė asmuo vardu K., kurio pavardė gali būti G. ar tai G.s, pravarde ,,Ž.“, pas kurį yra dirbęs. 2014-01-08 apie 17 val. K. jam atsiuntė užšifruotą SMS pranešimą, kad išeitų ant pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini), kur privažiuos automobilis ,,Golf“ ir jį nuveš į (duomenys neskelbtini). Privažiavo K. pažįstama, vardu L., kuri nuvežė prie (duomenys neskelbtini) buvusių fermų, kur susitiko su V. R. ir D. M.. Nuo fermų atėjo K., kuris, pakalbėjęs telefonu, nurodė eiti prie upės, paimti ir parnešti dėžes su cigaretėmis. Žinojo, kad pirmu kartu reikės parnešti septynias dėžes su cigaretėmis. Prie (duomenys neskelbtini) upelio nuėjo su D. M., o V. R. pasiliko ant kelio stebėti aplinką , kad galėtų laiku perspėti apie atvažiuojančius pasieniečius. Nuėjus prie upelio, dalį dėžių rado ant kranto, kitos buvo vandenyje, tarpusavyje surištos virve. Su D. M. paėmę septynias dėžes su cigaretėmis nuo upelio nešė link fermų. Pusiaukelėje  atbėgo V. R.. Atneštas dėžes paslėpė kanale, D. M. su V. R. susikeitė vietomis, D. M. liko stebėti aplinką, o jis  su V. R. nuėjo prie upelio paimti dar septynių dėžių su cigaretėmis. Dėžes taip pat rado ant kranto, jas su V. R. nunešė  prie fermų, kur laukė K. ir jas sudėjo į jo sidabrinės spalvos automobilį ,,Audi A6“, kuris jį nuvežė iki (duomenys neskelbtini). Ten jis persėdo į L. automobilį ir grįžo į namus. 2014-01-10 K. vėl parašė SMS pranešimą, kad reikia važiuoti. Prie (duomenys neskelbtini) esančių fermų jį vėl nuvežė L., ten susitiko V. R. ir D. M.. Jis su D. M. nuėjo į vietą, kur kanale buvo paslėpęs septynias dėžes su cigaretėmis, jas parnešė iki fermų ir sudėjo į K. automobilį, kuris jį vėl pavežė iki (duomenys neskelbtini). 2014-01-11 apie 17 val. K. vėl atsiuntė SMS pranešimą, kad reikia važiuoti pernešti cigaretes. Kaip ir pirmais kartais, jį į (duomenys neskelbtini) nuvežė L., ten susitiko D. M. ir V. R.. V. R. liko stebėti aplinkos o jis su D. M. nuėjo į tą pačią vietą prie upelio, kur rado dar septynias dėžes ir, jas nešant, juos sulaikė pasieniečiai. Už vienos dėžės su cigaretėmis pernešimą K. buvo žadėjęs sumokėti po 100 litų. R. K. duotus parodymus patikslino,  nurodydamas, kad 2014-01-09 K. G. nurodymu atvykus pergabenti kanale paslėptas dėžes su cigaretėmis, jas sudėjus  į jo automobilį ,,Audi A6“ prie buvusio linų fabriko, jis užbuksavo. Nepavykus išvažiuoti, K. G. nurodymu jis su V. R. paėmė dėžes su cigaretėmis iš automobilio ir jas nunešė link (duomenys neskelbtini), kur su kitu automobiliu privažiavo K. G. ir jas išsivežė. Patikslino, kad jie su D. M., nuėję prie (duomenys neskelbtini), cigaretes perėmė iš kitame krante buvusių asmenų, jie permetė per upelį virvę ir jos pagalba parsitempė dėžes su cigaretėmis. 2014-09-05 apklausos metu R. K. nurodė, kad už dėžių pernešimą K. G. neatsiskaitė, mano, kad jis būtų atsiskaitęs, pernešus visą jo numatytą kiekį. 2015-01-22 R. K. liudytojo apklausos metu parodė, kad jis ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir jų nekeičia. Patvirtino, kad kontrabandinių cigarečių gabenimą organizavo K. G., kurio pravardė yra ,,Ž.“, jį pažįsta apie 4-5 metus, kadangi yra pas jį dirbęs. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu R. K. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino K. G., kaip asmenį, pravarde ,,Ž.“, apie kurį davė teisingus parodymus. 2015-02-19 R. K. liudytojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu pakeitė ankščiau duotus parodymus, teigdamas, kad teisingus parodymus davė pirmos apklausos metu, o vėlesnius parodymus surašė pareigūnai, kurių jis neskaitė, tik po jais pasirašė. Neigė, kad cigarečių pergabenimą organizavo K. G..

23. Liudytojos V. V. parodymais nustatyta, kad ji, kaip tyrėja, atliko pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, tačiau ikiteisminio tyrimo nebaigė, nes išėjo dirbti į kitą tarnybą. Ji apklausinėjo kaltinamus asmenis - V. R. apklausinėjo du kartus, o K. G. – vieną kartą, tačiau šis atsisakė duoti parodymus. Apklausiant R. K., be jos daugiau niekas nedalyvavo. Pirmą kartą R. K. apklausė jos viršininkė, nes buvo savaitgalis, antrą kartą jau apklausė ji, apklausa vyko be gynėjo, bet paaiškėjo, kad jie pasakojo visai kitas aplinkybes, nei duodami parodymus areštinėje, ir tada po dviejų dienų ji pakartojo apklausas su gynėju. Apklausoje dalyvavo R. K., jo advokatas ir ji. Jos žiniomis, prieš apklausas R. K. tikrai nebuvo įtakojamas duoti vienokius ar kitokius parodymus. Visi asmenys kalbėjo tą patį, pasakojo nuosekliai ir išsamiai, netgi ne protokolui jie daug daugiau papasakojo, dėl to nekilo abejonių, kad jie laisvu noru pasakoja aplinkybes. Pagrindinį iniciatorių jie įvardijo asmenį pravarde „Ž.“, galimai V. R. pasakė vardą pavardę - dabar neprisimena. V. R. pravardės neatsimena, gali būti, kad „V.“. „Ž.“ pravardę jie visi minėjo. Tikrai atsimena, kad V. R. įvardijo, jog asmuo pravarde „Ž.“ yra K. G.. Nepamena, ar D. M. su R. K. pasakė, kas tas „Ž.“. Po kažkiek laiko jie parašė skundą, kad prieš juos buvo naudota prievarta ir (duomenys neskelbtini) prokuratūra nagrinėjo skundą. Atsimena, kad pareigūnai rašė tarnybinius pranešimus. Įtariamųjų nuotaika prieš apklausą buvo gera, jie buvo netgi linksmi, bendraujantys, netgi papasakojo daugiau. Negali pasakyti, kad prieš juos buvo naudotas smurtas. Ji girdėjo iš jų pačių, kad jie bijo ne pareigūnų. Dėl R. K. ir D. M. - neatsimena, bet V. R. ne vieną kartą ne protokolui sakė, kad bijo „Ž.“, kad jam bus blogai ir jo šeima gali nukentėti, nes tai, kad K. G. atvežė cigaretes, matė V. R. žmona. Tie V. R. parodymai protokole nebuvo fiksuoti. Ar apklausiamas V. R. buvo sulaikytas, ar laisvas – ji nebeprisimena. Antrą kartą apklausinėjami su gynėjais, įtariamieji buvo laisvi ir duodamų parodymų nekeitė. Gynėjai jiems buvo paskirti institucijos, jie jų nekeitė. Liudytoją V. D. dėl automobilio apklausinėjo ji, dalyvaujant vertėjai. Parodymuose fiksavo tai, ką jis pasakojo. Įteikus pranešimą apie įtarimą K. G., jis pasinaudojo savo teise ir atsisakė duoti parodymus. Jis vienintelis nedavė parodymų, neaiškino, kodėl atsisako juos duoti. Apklaustųjų girtumo netikrino, kadangi abejonių dėl jų būklės jai nekilo.

23.1. Apklausinėdama R. K., ji nesiaiškino, kodėl jis pakeitė parodymus, kadangi dažnai asmenys apgalvoja per naktį. Kokie pareigūnai buvo su juo ir jį pristatė į apklausą – negali pasakyti, neatsimena. Kodėl R. K. nepateikė išaiškinimo dėl gynėjo ir jis tokio protokolo nepasirašė - atsakyti negali, jai tokia byla buvo pirmoji, gal pritrūko patirties. Kai R. K. pakeitė parodymus, po kelių dienų - sausio 16 d. pakartojo apklausą su advokatu. Visiškai vienodi parodymai perkelti iš sausio 13 d. į sausio 16 d. apklausos protokolą todėl, kad visi parodymai buvo perskaityti, dalyvaujant advokatui, ir pasirašyti apklausiamojo. Parodymus perskaitė kartu, R. K. buvo paklaustas, ar pasilieka prie savo tokių pačių parodymų. Ji nesiaiškino, kodėl skiriasi parodymai.

23.2. Ji nurodė apklaususi ir D. M.. Jis pirmą kartą buvo apklaustas ne jos, antrą kartą apklausė ji. Kuris pirmas buvo apklaustas, ar R. K., ar D. M. – neatsimena. D. M. buvo apklaustas tą pačią dieną, kaip ir visi kiti, t.y. pirmą dieną nedalyvaujant advokatui. V. R. buvo apklausinėjamas ne darbo metu dėl to, kad, vykdant veiksmus, pareigūnai juos vykdo ir po darbo valandų, iki 22 val.

23.3 Toliau ji nurodė, kad D. M. atžvilgiu smurtas nebuvo naudotas. Jos leidimu su D. M. buvo atliekami kažkokie slapti veiksmai BPK 158 str. tvarka, detaliau nebeprisimena. Padaryto įrašo, atliekant šiuos veiksmus, ji neklausė. Paaiškino, kad rašė paaiškinimą prokuratūrai, jog šitame tyrime fizinis smurtas nebuvo vartotas, ji tikrai nežino, kad prieš šioje byloje kaltintus asmenis kas nors būtų vartojęs smurtą, iš jų elgesio per apklausas ji tikrai negalėjo spręsti apie prieš juos naudotą smurtą. Sausio 16 d. atliktos apklausos metu D. M. pasiliko prie tų pačių parodymų, duotų sausio 13 d., parodymai buvo perskaityti ir jie pasirašė už juos. Kas atvežė sausio 16 d. D. M. į kabinetą apklausai – neatsimena. Daugiau veiksmų nuo 2014 m. balandžio neatlikinėjo, nes nuo balandžio pradžios jau dirba (duomenys neskelbtini). Apie kitus atliktus veiksmus ji nieko nežino.

23.4. Toliau ji nurodė, kad V. R. apklausos metu buvo labiausiai bendraujantis iš visų apklausiamųjų, jis rodė žmonos, vaiko nuotraukas, todėl mano, kad jis nebuvo patyręs prievartos ar smurto, nes taip nebendrautų. Iš to, kaip V. R. bijojo K. G. ir tą ne kartą sakė apklausų metu, ji tikrai suprato, kad jiems buvo padarytas poveikis iš pastarojo pusės.

24. Liudytojos R. R. parodymais nustatyta, kad V. R. yra jos sūnus, o K. G. matytas iš matymo. Ikiteisminio tyrimo metu ji nebuvo apklausta, jai teko bendrauti tik su pareigūnu T. Ž., kuris atvažiuodavo, nervus pagadindavo, sakydamas, kad jos sūnus kaltas ir jį pasodins, ir išvažiuodavo. T. Ž. po pirmos kratos pas juos lankėsi gal kokius 4 kartus. Jis, įkalbinėjo, kad V. R. prisipažintų, auklėjo ją, kaip ką sakyti sūnui, bandė paveikti, kad ji įkalbėtų sūnų prisipažinti, todėl dėl šių visų T. Ž. veiksmų ji jautė psichologinį spaudimą. T. Ž. žino kaip kaimynų giminaitį, piktumų su juo nebuvo, dar ir dabar sveikinasi. Po antros kratos T. Ž. atvažiavęs pradėjo klausti, su ja kalbėti dėl sūnaus, o taip pat sakė, kodėl jo tėvų pirtis turėjo degti. Dėl jų namo rūsyje rastų  dėžių su cigaretėmis sūnus jai pasakė, kad jį apgavo pažįstamas, kuriam leido pasinaudot rūsiu, nepaaiškinęs, ką planuoja jame laikyti Rūsyje sudėtų dėžių ji nepastebėjo, kaip jos atsirado ir kas jas ten galėjo padėti – nežino. 

25.Nuteistųjų kaltė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu įrodyta ir rašytiniais bylos įrodymais.

25.1. Iš 2014-01-11 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), kurios vidurys atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, apžiūrėta vieta, kurioje buvo sulaikyti R. K. ir D. M., surastos 7 dėžės su 1500 pakelių cigarečių ,,Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis ir 2000 pakelių cigarečių ,,Golden Gate Red“ be banderolių, trys savadarbiai naščiai (t. 1, b.l. 20-23). Minėti daiktai buvo apžiūrėti (2014-08-11 daiktų apžiūros protokolas t. 1, b.l.  28-38).

25.2. Iš 2014-01-23 Klaipėdos teritorinės muitinės pažymos Nr. (LM19)V-14-1498 matyti, kad 3500 pakelių cigarečių ,,Jin Ling“ bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius-25 043,00 Lt. 6050 pakelių cigarečių ,,Golden Gate Red“ bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius- 44 442,50 Lt. 950 pakelių cigarečių ,,Golden Gate Blue“ bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius-6 978,50 Lt. Viso: bendra cigarečių vertė sudaro 76 464,00 Lt (kas atitinka 22145,50 Eur) (t. 1, b.l. 40 ).

25.3. Iš 2014-01-16 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), prekybos centro ,, (duomenys neskelbtini) “ automobilių stovėjimo aikštelėje surastas ir paimtas automobilis ,,Audi A6“ VIN: (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 44-46).

25.4. 2014-02-05 daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad automobilis ,,Audi A6“ VIN: (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas ir iš jo paimti daiktai:  2013-04-26 techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-11-11 pinigų priėmimo kvitas serija SID Nr. (duomenys neskelbtini),  įprastinė transporto 2013-11-11 priemonės sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės privalomo civilinio draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas G. G. vardu (t. 1, b. l. 48-50, 51-63, 117, 120, 121 ). Taip pat iš automobilio ,,Audi A6“ VIN: (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimti 2 savadarbiai naščiai, kurie apžiūrėti (2014-08-11 daiktų apžiūros protokolas t. 1, b. l. 67, 68-69).

25.5. 2013-08-12 (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos pasienio patrulio sustabdytų automobilių ir patikrintų transporto priemonių ir asmenų sąrašas bei budėtojo darbo registras patvirtina, kad 2013-08-12/2013-08-21 (duomenys neskelbtini) užkardos teritorijoje patikrinimui buvo sustabdytas automobilis ,,Audi A6“  valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. G., kaip keleivė vyko L. J. (t. 1, b. l. 134-135).

25.6. Iš 2014-02-05 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas ,,Nokia“ (IMEI panaikintas) su SIM kortele ,, (duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), rastas automobilyje  ,,Audi A6“  valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įvesti V. R., R. K. ir D. M. telefonų numeriai (t. 1, b. l. 138, 139-141).

25.7. 2014-01-11 kratos protokolu užfiksuota, kad 2014-01-11 kratos V. R. gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) rūsyje metu rasta ir paimta: 14 dėžių su 4050 pakelių cigarečių ,,Golden Gate Red“ be banderolių, 950 pakeliai cigarečių ,,Golden Gate Blue“ be banderolių ir 2000 pakelių cigarečių ,,Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis (t. 2, b. l. 11-12, 13-15).

25.8. Kratos pas V. R. metu rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung Galaxy 19300“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele ,,(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurio apžiūros metu nustatyta jame likusi informacija apie 2014-01-11 vykusį intensyvų V. R., R. K., D. M. tarpusavio bendravimą, taip pat V. R. asmens kratos metu iš jo paimtas mobiliojo ryšio telefonas ,,Nokia 1280“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele ,,(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 49-50, 53-54, 55-58).

25.9. Iš 2015-03-13 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas ,,Nokia“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele ,,(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris  buvo rastas 2014 m. balandžio mėn. pradžioje  netoli įvykio vietos, kurioje buvo sulaikyti D. M. ir R. K. (t. 2, b.l.72-73, 74-76).

25.10. 2014-01-27 techninių priemonių panaudojimo, atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, protokolais su suvestinėmis užfiksuoti savo tapatybės ir tikslų neatskleidžiančių pareigūnų pokalbiai su įtariamaisiais V. R. ir D. M.. V. R. be kitų aplinkybių nurodė, kad cigarečių kontrabandą organizavo ir į jo namus cigaretes atgabeno K. G., sulaikymo metu tiek jo, tiek kitų sulaikytųjų – D. M., R. K. atžvilgiu smurtas nebuvo naudojamas (t. 2, b. l. 87, 88-93, 94, 95-98).

25.11. Iš 2014-09-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 295/14(01) matyti, kad ant automobilyje ,,Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastų pilko megztinio ir pirštinės gautas dominuojantis DNR profilis sutampa su K. G. DNR profiliu su 99, 9999999999999994% tikimybe (t. 2, b. l. 125-130).

25.12. 2014-01-08 (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos pasienio sargybos tarnybiniame žiniaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys, kad 2013-01-09 17.34 val. pasienio kvadrate Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų patikrinimui buvo sustabdytas automobilis ,,Isuzu Monterey“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. M., keleivis K. G. (t. 3, b. l. 82).

26. Baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai tarnybos metu, tikrindami gautą informaciją apie galimą kontrabandos gabenimą, 2014 m. sausio 9 d., 10 d., 11 d. vykdė aplinkos stebėjimą (duomenys neskelbtini) užkardos veikimo teritorijoje (duomenys neskelbtini). Liudytojai V. R., A. K., V. L. patvirtino, kad minėto stebėjimo metu 2014-01-09 apie 19 val. netoli buvusio (duomenys neskelbtini) fabriko buvo fiksuotas užklimpęs automobilis, kurį bandė ištraukti kitas automobilis, aplink juos vaikščiojo žmonės, tačiau užklimpusio automobilio ištraukti nepavyko ir žmonės kitu automobiliu išvyko. Liudytojas  V. R. nuėjo prie užklimpusio automobilio ir fiksavo, kad tai Audi A6 markės automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėti liudytojai, o taip pat liudytojas A. G. patvirtino, kad 2014-01-10 minėtos vietovės stebėjimo metu pastebėtas važiuojantis tas pats automobilis (kuris dieną prieš tai pastebėtas užklimpęs), nusukęs į buvusio (duomenys neskelbtini) fabriko teritoriją, iš kurios stebėti netrukus išbėgę du asmenys, nubėgę į melioracijos griovį, o taip pat minėtoje teritorijoje stabėtas bevaikštantis ir besidairantis asmuo, kuris skambino telefonu. Kaip nustatyta minėtų liudytojų parodymais, 2014-01-11 minėtoje teritorijoje vėl stebėtas tas pats Audi A6 automobilis, vienas vaikštantis ir besidairantis asmuo, o taip pat du žmonės, nešini dėžėmis. Liudytojas G. N. patvirtino, kad, stebint aplinką termovizoriumi, matė, kaip melioracijos grioviu ėję du vyrai per (duomenys neskelbtini) upę virve iš Rusijos teritorijos persitraukė ryšulius su dėžėmis ir su jais juda nuo valstybės sienos. Gavus nurodymą, buvo vykdomas asmenų sulaikymas. Pareigūnų vykdyto sulaikymo metu buvo sulaikyti du vyriškiai, nešini dėžėmis - R. K. ir D. M., o taip pat toliau nuo stebėtos vietos – keliu einantis vyriškis V. R.. Dviejų vyriškių sulaikymo vietoje rastos septynios dėžės su cigaretėmis. Nei vienas iš sulaikytųjų nesipriešino, todėl nebuvo reikalo jų atžvilgiu panaudoti fizinių sulaikymo/smurto veiksmų. Analogiškas aplinkybes patvirtino liudytojas T. Ž., kuris nurodė, buvęs minėtos operacijos koordinatoriumi, gavęs informaciją iš visų stebėjimo vietų ir pagal susiklosčiusią situaciją sprendęs dėl tolesnių pareigūnų veiksmų. Operacijos organizavimas buvo sąlygotas gautos informacijos apie galimai minėtoje teritorijoje vykdomą nusikalstamą veiką – cigarečių be Lietuvos Respublikos banderolių gabenimą per valstybės sieną, apeinant muitinį patikrinimą. Jokių priežasčių apkaltinti kokius nors asmenis minėtų nusikalstamų veiksmų padarymu jis neturėjo tikslo, operacijos metu ir vėliau ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad veikė R. K., D. M., V. R., juos organizavo K. G. pravarde Ž.. Liudytojas T. Ž. taip pat nurodė, kad matytu Audi A6 markės automobiliu važinėjo K. G., kuris išsiskiria savitu važinėjimo stiliumi. Apie K. G. dalyvavimą minėtuose veiksmuose sprendė ir iš to, kad, atlikus kratą V. R. namuose, buvo rasta keturiolika dėžių su cigaretėmis be LR banderolių, kurios buvo ženklintos analogišku ženklinimu tiek tarpusavyje, tiek ir ant sulaikytų įvykio vietoje; aiškinantis dėl jų atsiradimo aplinkybių V. R. pirminiuose parodymuose nurodė, kad jas 2014-01-08 ir 2014-01-10 atvežė K. G.. Šias aplinkybes taip pat patvirtino liudytojas V. K., visų nusikalstamas veikas vykdžiusių asmenų, tame tarpe K. G., veiksmus pirminiuose parodymuose nuosekliai ir detaliai įvardino V. R., R. K. ir D. M.. Liudytojas A. M. patvirtino, kad jam, kaip kriminalinės žvalgybos skyriaus tyrėjui, žinoma, jog, tikrinant informaciją dėl galimo kontrabandos vykdymo, buvo atliekamas tyrimas, tačiau, paaiškėjus, kad veiksmai persikėlė į kitą teritoriją, ši informacija buvo perduota kolegoms, kurie toliau realizavo veiksmus; pagal turimą informaciją veikė V. R., R. K., D. M., K. G., vėliau jis sužinojo, kad su septynių dėžių cigarečių kroviniu buvo sulaikyti R. K., D. M., V. R.. Iš jo disponuotos informacijos galima spręsti, kad minėtuose veiksmuose dalyvavo ir K. G., kuris minėtoje teritorijoje pametė telefoną; kadangi informacija buvo gauta kitame tyrime ir jame nebuvo panaudota, todėl ji buvo sunaikinta. V. R., R. K., D. M. pirminiuose parodymuose nurodytos aplinkybės patvirtintos byloje ištirtais rašytiniais įrodymais –įvykio vietos apžiūros, kratos, daiktų (dėžių su cigaretėmis, automobilio Audi A6, mobiliojo ryšio telefonų, naščių, megztinio, pirštinių) apžiūros protokolais, specialisto išvadomis, techninių priemonių panaudojimo, atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, protokolais nustatytais faktiniais duomenimis. V. R., R. K., D. M. apklausų aplinkybes nurodė liudytoja L. V., iš kurios parodymų galima spręsti apie pastarųjų parodymų pakeitimo priežastis – jie ne protokolui nurodė, kad bijo K. G., kuris pas juos lankosi ir veikia, kad nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Būtent pirminiais V. R., R. K., D. M. parodymais nustatytos aplinkybės pasitvirtino tiek tarpusavyje, tiek su kitais įrodymais byloje nustatytomis aplinkybėmis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi minėtais parodymais, išanalizavęs parodymų pakeitimo priežastis.

27. Taigi, remiantis pirminiais V. R., R. K., D. M. parodymais nustatyta, kad K. G. suorganizavo nuteistiesiems inkriminuojamų veikų padarymą – susitaręs su nenustatytais asmenis, veikusiais Rusijos Federacijoje dėl dėžių su cigaretėmis perdavimo per Lietuvos Respublikos sieną, apeinant muitinį patikrinimą, ne per pasienio postą, suorganizavo minėtoms dėžėms priimti Lietuvos Respublikoje V. R., D. M., R. K., kuriems paskirstė vaidmenis – V. R. stebėti aplinką, kad nebūtų užklumpti pasienio pareigūnų, D. M. su R. K. – eiti prie (duomenys neskelbtini) upės, kurios vidurys yra LR valstybės siena, ištraukti iš upės perduotas iš Rusijos Federacijos dėžes ir jas nešti iki automobilio, kurį jis parūpino. K. G. automobiliu pristatė juos prie buvusio linų fabriko teritorijos, jam susisiekus telefonu su bendravykdytojais, davė nurodymą veikti pagal paskirstytus vaidmenis. Pareigūnų stebėjimo metu nustatyta, kad vieną iš stebėjimo dieną – 2014-01-09 visiems susirinkus numatytoje vietoje, dėžės nebuvo nešamos, iš ko galima spręsti, kad, K. G. susiskambinus su bendravykdytojais, paaiškėjo apie neįvykusį cigarečių krovinio perdavimą per LR valstybės sieną. Nustatyta, kad K. G. taip pat susitarė su V. R. dėl dėžių su cigaretėmis saugojimo pastarojo namuose. K. G. naudotas automobilis Audi A6 buvo užfiksuotas nusikalstamų veikų padarymo vietoje, jame rastos priemonės nusikalstamoms veikoms vykdyti - savadarbiai naščiai, mobiliojo ryšio telefonas, kuriame įvesti V. R., D. M. ir R. K. K. numeriai). Taip pat baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad, prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, K. G. aktyviai veikė, siekdamas, kad sulaikytieji bendrininkai neduotų parodymų apie jo dalyvavimą nusikalstamose veikose. Kaip minėta, K. G. veikiami V. R., R. K., D. M. skundė ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl neteisėto poveikio jiems darymo, nors apie jiems darytą poveikį nebuvo jokių duomenų. Ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto poveikio darymo nebuvo atliekamas. Procesiniai sprendimai šiuo klausimu yra įsiteisėję.

28. Apeliantų apeliacinių skundų argumentai, kad teismas, nustatydamas padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, turėjo remtis vėlesniais V. R., R. K., D. M. parodymais, kuriuos jie patvirtino ir apklausiami teisme, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad šių parodymų, o taip pat jų nurodytų aplinkybių dėl pirminių parodymų neteisingumo nepatvirtina jokia bylos medžiaga. V. R., nors teisme teigė, kad dėžes su cigaretėmis į namus jam atvežė pažįstamas R. V., šio asmens iš jam pateiktų fotonuotraukų neatpažino ir nurodė visai kitą asmenį, kaip jam žinomą R. V., atvežusį į jo namus pasaugoti dėžes. R. V., kaip minėta, šiuos V. R. parodymus kategoriškai paneigė. Aplinkybė, kad R. K. įvardino kaip dalyvavusią nusikalstamos veikos padaryme L. J., kuri kategoriškai šias aplinkybes paneigė, ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai ja patikėjo, nereikšdami jai jokių įtarimų, teisėjų kolegijos vertinimu, neduoda pagrindo vienareikšmiškai neigti pirminius R. K. parodymus. Pastarasis neprivalo pateikti teisingo savo, o ir kitų asmenų veiksmų teisinio vertinimo, o vien jo nurodytas faktas, kad L. J. vežė automobiliu į nusikaltimų padarymo vietą, nesant kitų duomenų, galėjo nebūti pakankamas pagrindas atitinkamiems įtarimams pareikšti.

28.1. Nepasitvirtino ir aplinkybė, kad V. R. parodymai buvo nukopijuoti nuo R. K. parodymų, nes, palyginus abiejų protokolų turinį, matyti skirtumai, tiek apibūdinant K. G. ir susipažinimo su juo aplinkybes, tiek įvardinant kiekvieno iš veikusių veiksmus. Šių veiksmų įvardinimo panašumas teisėjų kolegijai nekelia abejonių, atsižvelgiant į tai, kad jie buvo šių veiksmų dalyviai. V. R., R. K., D. M. vėliau nurodyta aplinkybė, kad jų atžvilgiu pareigūnai vartojo fizinį smurtą, paneigta tiek liudytojų –pareigūnų, atlikusių minėtų asmenų sulaikymą, parodymais apie sulaikymo aplinkybes bei apie netikslingumą jų atžvilgiu naudoti fizinius veiksmus, tiek ir techninių priemonių panaudojimo, atliekant slaptus tyrimo veiksmus, protokole užfiksuoto pokalbio su V. R. turiniu, o taip pat vertintina ir tai, kad smurto panaudojimo aplinkybės nepatvirtintos jokiais objektyviais įrodymais – apsilankymų gydymo įstaigose duomenimis, med. ekspertų išvadomis, išrašais iš medicininių dokumentų, pažymomis ar kt.

28.2. Nors apeliantas K. G. neigė savo sąsajas su, kaip nustatyta byloje, nusikaltimų padarymo metu naudotu automobiliu Audi A6, šią jo poziciją paneigia tiek liudytojo Ž. B. parodymai, kad minėtą automobilį remontui 2014-04-20 pristatė K. G., kuris šį automobilį atvarydavo tvarkyti reguliariai – kartą - du į metus, jį prisimena, kaip gerą klientą, kuris norėdavo dėti kokybiškas, naujas detales, gi V. D. atvarydavo visai kitus rusams priklausančius automobilius, o minėto automobilio Audi A6 nėra atvaręs. V. D., apklaustas liudytoju, ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jam priklausantį automobilį Audi A6 laikė pas K. G. kieme ir naudodavo, kai atvykdavo į Lietuvą, tačiau paaiškinti, kodėl minėtas automobilis buvo registruotas G. G. vardu – negalėjo; dėl aplinkybės, kad automobilis Audi A6 buvo rastas ir pareigūnų paimtas iš (duomenys neskelbtini) esančio prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės, nurodė, kad šiame mieste automobilis jam sugedo ir jis kartu su K. G. jį pristatė į autoservisą, o K. G. patikėjo jį iš ten paimti bei apmokėti už remontą. Tokiu atveju teisėjų kolegijai kyla abejonių dėl automobilio palikimo vietos – ne pas K. G. kieme, kur, kaip teigia V. D., automobilis būdavo laikomas iki jam prireiks, o viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) mieste aikštelėje prie prekybos centro.

28.3. Apeliantas K. G. nurodo nesąs automobilio naudotojas, ką, jo teigimu, patvirtina ir specialisto išvada, kad automobilyje nebuvo rasta tiek jo, tiek kitų inkriminuotų nusikaltimų dalyvių kvapo. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, analizuotina kartu su kitais byloje nustatytais faktiniais duomenimis. Pažymėtina, kad automobilis buvo rastas ir apžiūrėtas, praėjus nemažam laiko tarpui po nuteistiesiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo, bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis K. G. žinojo apie  V. K., D. M., V. R. sulaikymą po įvykdytos nusikalstamos veikos, kurios padarymui, kaip matyti iš liudytojų parodymų, buvo naudojamas minėtas automobilis, automobilis buvo rastas paliktas viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) aikštelėje prie prekybos centro, todėl laiko tarpas, nesinaudojant automobiliu, galėjo įtakoti negalimumą surinkti iš jo informatyvius kvapo pavyzdžius. Vis tik aplinkybę, kad automobiliu K. G. yra naudojęsis, patvirtina specialistų išvadomis konstatuotas jame rasto megztinio ir pirštinės priklausymas K. G.. Tuo pačiu pažymėtina, kad pats K. G. negalėjo logiškai paaiškinti, kaip kitaip jam priklausantys daiktai – megztinis, pirštinė būtų patekę į automobilį, kuriuo jis, klaip teigia nesinaudojo. Gi liudytojų T. Ž., Ž. B. parodymais nustatyta, kad K. G. važinėdavo automobiliu Audi A6, reguliariai juo lankydavosi automobilių remonto dirbtuvėse automobilio patikrinimui, rūpinosi jam reikalingų detalių įsigijimu. Duomenys iš pasienio apsaugos pareigūnų sustabdytų automobilių ir patikrintų transporto priemonių ir asmenų sąrašo bei budėtojo darbo registro patvirtina, kad 2013-08-12 20.49 val. ir 2013-08-21 15.45 val. (duomenys neskelbtini) užkardos teritorijoje patikrinimui buvo sustabdytas automobilis ,,Audi A6“  valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. G. (2013-08-21 kartu su juo vyko L. J.) (t. 1, b. l. 134-135).

29. Kolegijos vertinimu, V. K., D. M., V. R. pirminiai parodymai yra nuoseklūs esminėse aplinkybėse, vieni kitus papildantys, nurodantys ir tas aplinkybes, kurios ikiteisminio tyrimo pareigūnams parodymų davimo metu dar nebuvo žinomos, paneigiant pastarųjų įtaką parodymų turiniui, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai jais vadovavosi, kaip kaltinančiais įrodymais. Juose nustatyti neesminiai prieštaravimai nėra reikšmingi, sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimą. Vertintina ir tai, kad apeliaciniuose skunduose abejonės tiek dėl pirminių V. K., D. M., V. R. parodymų, tiek dėl liudytojų – Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų parodymų - keliamos ne dėl viso minėtų asmenų parodymų turinio, jo atitikties kitiems bylos įrodymams, o dėl atskirų detalių, nepagrįstai akcentuojant bet kokius neatitikimus ar sutapimus ir tuo remiantis siūlant pripažinti visą šių bylos duomenų įrodomąjį turinį niekiniu. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo byloje nagrinėjamų įvykių yra praėjęs nemažas laiko tarpas, todėl natūralu, jog, per tam tikrą laiko tarpą rekonstruojant atmintyje šias aplinkybes, galimi nukrypimai bei netikslumai, kurie ne paneigia, bet, atvirkščiai, patvirtina, jog tai nėra dirbtinai išmokta ir tiksliai atkartojama „legenda“. Šiuo atveju įvertinant parodymų autentiškumą bei patikimumą, yra žymiai svarbiau įvertinti tai, kad jie atitinka kitus bylos duomenis, kiekvienas kontrabandos gabenimo atvejis nėra šabloniškas, o turi individualias aplinkybes, detales. Pagrindo pripažinti, kad liudytojais apklausti pareigūnai buvo suinteresuoti bylos baigtimi, šališki, todėl jų parodymais negalima remtis, taip pat nebuvo nustatyta.

30. Atskirai pasisakytina dėl apeliantų argumento, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytoju apklausto pareigūno T. Ž. parodymais, nes jis buvo suinteresuotas bylos baigtimi, buvo operacijos iniciatorius, naudojo prieš V. R. ir jo šeimą psichologinę prievartą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis apeliantų argumentas nepagrįstas, todėl atmestinas. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad T. Ž., kaip (duomenys neskelbtini) užkardos kriminalinės žvalgybos pareigūnas, iniciavo 2014-01-09-11 dienomis pareigūnų vykdomą aplinkos stebėjimą (duomenys neskelbtini) užkardos saugomoje teritorijoje, kurio pasekoje buvo įvykdytas asmenų sulaikymas. Vienok, bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad šis stebėjimas buvo organizuotas turėtos informacijos apie minėtoje teritorijoje vykdomą cigarečių kontrabandą pagrindu; stebėjimo metu minėto pobūdžio veikla buvo nustatyta, sulaikyta dalis ją vykdžiusių asmenų, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pareigūnas T. Ž. davė parodymus, kaip bylos baigtimi suinteresuotas asmuo. Taip pat pareigūnas T. Ž. teismui paaiškino apeliantų nurodytas aplinkybes dėl poveikio V. R. ir jo šeimai, o taip pat dėl galimo keršto K. G. už sudegintą tėvų pirtį. T. Ž. paaiškinimu, jis lankėsi V. R. tėvų namuose, siekiant įteikti V. R. šaukimus pas tyrėją, o taip pat jį nuvežti tyrimo veiksmams atlikti; dėl tėvų pirties apgadinimo – nurodė, kad minėto fakto tyrimo metu buvo keliama viena iš versijų apie galimą jo neseniai sulaikytų asmenų kerštą jam, todėl jis ir įvardino tokius asmenis ar asmenis, galinčius jam keršyti; šis raštas buvo parašytas jau po nagrinėjamoje byloje įvykdyto asmenų sulaikymo. Šiuos liudytojo T. Ž. paaiškinimus teisėjų kolegija laiko gyvenimiškais ir nesuteikiančiais pagrindo T. Ž. pripažinti suinteresuotu nepagrįstu apeliantų apkaltinimu.

31. Sutiktina su apelianto K. G. argumentu dėl praėjusio ilgo laiko tarpo, kai į bylą buvo pateiktas mobiliojo ryšio telefonas– po daugiau kaip metų laikotarpio nuo byloje nagrinėjamų įvykių. Vienok, pati laikotarpio trukmė vienareikšmiškai nesudaro pagrindo pripažinti duomenį neleistinu įrodymu. Liudytojų T. Ž., A. M. parodymais nustatytos šio telefono praradimo ir atradimo aplinkybės, o taip pat paaiškintos ilgo jo nepateikimo į bylą laikotarpio priežastys. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas šiam įrodymui nesuteikė išskirtinės įrodomosios reikšmės ir vertino jį visumos byloje ištirtų įrodymų kontekste. Nors apeliantas K. G. ginčija liudytojo A. M. nurodytas aplinkybes dėl neva girdėto K. G. telefoninio pokalbio apie jo pamestą mobiliojo ryšio telefoną, nurodydamas, kad pastarasis neatskleidė, kokiu telefono abonentu K. G. tuo metu naudojosi, kokio veiksmo atlikimo metu atitinkamą informaciją jis sužinojo ir kad tokia informacija į nagrinėjamą bylą nebuvo pateikta, su šiais argumentais sutikti nėra pagrindo. Iš liudytojo A. M. parodymų seka, kad atitinkama informacija jam tapo žinoma kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka atliekamų veiksmų pagrindu kriminalinės žvalgybos byloje, kuri su nagrinėjama byla nėra susijusi, jos duomenys tyrimo subjekto sprendimu buvo sunaikinti. Liudytojo A. M. parodymams pirmosios instancijos teismas taip pat išskirtinės įrodomosios reikšmės nesuteikė, o ją vertino visumos įrodymų kontekste.

32. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės buvo atkurtos, remiantis bylos duomenimis, kurie buvo surinkti ir patikrinti, laikantis BPK 20 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, išdėstęs juos skundžiamame nuosprendyje, vertino jų atitiktį kitiems įrodymams, išdėstė nustatytų aplinkybių loginę seką ir tinkamai motyvavo padarytas išvadas tiek dėl nuteistiesiems pareikštų kaltinimų pagrįstumo, tiek dėl kitų byloje reikšmingų aplinkybių. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu dėl teismo šališkumo. Kaip jau minėta, byloje įrodymai surinkti ir įvertinti laikantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų  (BPK 20 straipsnio 5 dalis), nenustatyta ir teismo šališkumo požymių nei subjektyviuoju, nei objektyviuoju aspektais.

33. Baudžiamojo proceso teorija ir teismų praktika leidžia, nesant tiesioginių įrodymų, asmens kaltę pagrįsti esamų duomenų viseto analizės, jų lyginimo ir vertinimo rezultatu. Teismo išvadų apie įrodymų vertinimą pateikimas nuosprendyje negali būti laikomas tik samprotavimais ir įtarimais vien dėl to, jog turimi įrodymai byloje nėra tiesioginiai. Pažymėtina, kad įrodymu gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patvirtinti arba paneigti tiriamas versijas. Įstatymas neteikia pirmenybės nė vienai įrodymų grupei pagal jų klasifikavimą (pirminiai ir išvestiniai, tiesioginiai ir netiesioginiai, etc.). Visi įrodymai įvertinami bendra tvarka ir pagal jų visumą daromos atitinkamos išvados.

34. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tokia tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimas pagal baudžiamąjį įstatymą reiškia tai, kad bendras nusikalstamas sumanymas įgyvendinamas dviejų ar daugiau asmenų veiksmais ir kiekvieno jų veiksmai yra būtina sąlyga tam, kad būtų realizuota nusikaltimo sudėtis. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2008, 2K-36/2013 ir kt.). Be to, susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje.

35. LR BK 24 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nusikaltimo organizatoriumi be kitų alternatyvių pagrindų laikomas asmuo, parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Aptartų anksčiau įrodymų visetas patvirtina, kad K. G. pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažintas nurodytų nusikalstamų veikų organizatoriumi, nes jas parengė, surado nusikaltimo vykdytojus, nurodė kiekvieno iš jų veiksmus, koordinavo nusikalstamų veikų darymą tiek su nustatytais, tiek su nenustatytais bendrininkais.

36. Teismų praktikoje išaiškinta, jog išsamus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2P-89/2014, 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos reikšmingos bylai teisingai išspręsti (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismai, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, nustatė tikrąsias nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kurių pakako daryti neabejotinoms išvadoms dėl V. R. ir K. G. kaltės. Apeliantams nepriimtinos pirmosios instancijos teismo išvados savaime nereiškia, kad nuteistųjų paaiškinimai ar kiti bylos duomenys buvo įvertinti netinkamai ir kad buvo iš esmės pažeisti BPK reikalavimai.

 

Dėl bausmių

 

37. Apeliantai apeliaciniuose skunduose nesutinka ir su jiems paskirtomis bausmėmis, teigdami, kad jos yra per griežtos, pirmosios instancijos teismo skirtos, neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinių skundų argumentu.

38. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, Nr. 2K-429-303/2015, Nr. 2K-477-746/2015 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad, taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones, būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

39. Nagrinėjamoje byloje minėtų įstatymo nuostatų pažeidimų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad K. G. padarė tyčinius sunkius nusikaltimus, veikdamas bendrininkų grupėje, kaip organizatorius, ką laikė jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatė. Teismas taip pat vertino ir kitas reikšmingas aplinkybes – kad K. G. dirba pagal verslo liudijimą, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, negavus apie jį neigiamų pastabų ar pranešimų. Jis nėra registruotas psichikos ir priklausomybių ligų apskaitoje. Vienok, kaip nustatė teismas, K. G. anksčiau ne vieną kartą teistas, tame tarpe ir už nusikaltimus, susijusius su neteisėtu sienos kirtimu, keletą kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus. Anksčiau jis buvo baustas ir baudomis, kurios buvo keičiamos į kitas bausmės rūšis, kadangi baudos buvo nemokamos, be to, nusikalstamas veikas nagrinėjamoje byloje K. G. padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Šių aplinkybių visumos pagrindu teismas padarė pagrįstą išvadą, kad įstatyme numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, paskyrus švelnesnes bausmes, K. G. iš ankstesnio teistumo reikiamų išvadų nedarė, toliau nesilaikė įstatymų. Todėl teismas K. G. pagrįstai paskyrė realias laisvės atėmimo bausmes, lygias straipsnių sankcijoje numatytiems bausmių vidurkiams. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – kad jis šiuo metu neturi paskirtų ir nesumokėtų piniginių baudų, teigiamai charakterizuojamas, dirba pagal verslo liudijimą, turi pragyvenimo šaltinį, vienas išlaiko nepilnamečius vaikus, yra reikšmingos, tačiau į vienas iš jų jau atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmių rūšį ir nustatydamas jų dydį, o kitos  - vertinant visų reikšmingų aplinkybių visumos kontekste, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jam paskirtosios bausmės  yra per griežtos, ir jas peržiūrėti.

40. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai vertino aplinkybes, reikšmingas, parenkant nuteistajam V. R. bausmės rūšį ir nustatant jos dydį. V. R. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą ir du tyčinius sunkius nusikaltimus. Jis yra dirbantis, vedęs, turintis mažamečių vaikų, buvo baustas administracine tvarka, bet galiojančių nuobaudų anksčiau neteistas, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti, jam paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – areštą ir baudas. Pagrindo konstatuoti, kad parinktosios bausmės rūšys ir nustatytas jų dydis, o taip pat subendrinta bausmė yra per griežta, nėra. Aplinkybės, kurių pagrindu siūlyta apeliacinės instancijos teismui padaryti tokią išvadą, pirmosios instancijos teismo jau įvertintos, nėra pagrindo jas vertinti pakartotinai.

 

Dėl daiktų, turinčių reikšmės bylai, klausimo išsprendimo

 

41. Nuteistasis V. R. apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas neteisingai išsprendė daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, klausimą, kai jis be kitų daiktų nusprendė sunaikinti kratos metu iš V. R. paimtą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy 19300“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini). Prie skundo pateikė telefono įsigijimo išsimokėtinai dokumentą – 2012-09-10 vartojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiąją dalį, patvirtinantį, kad telefoną išsimokėtinai įgijo D. D. (kaip teigia V. R. - jo žmona D. R. (buvusi pavardė D.)). Šis dokumentas buvo teiktas ir pirmosios instancijos teismui, tačiau jis nebuvo priimtas, kaip neturintis reikšmės bylai. Apeliantas nurodo, kad teismas sprendimą sunaikinti daiktus priėmė, vadovaudamasis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, tačiau jo žmonai priklausantis telefonas nėra daiktas, kurio apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio l dalies 2 punktas), taip pat nėra menkavertis ar negali būti naudojamas (BKP 94 straipsnio l dalies 4 punktas), todėl jis pripažintas naikintinu nepagrįstai ir turėjo būti jam grąžintas.

41.1.              Šis apelianto V. R. skundo argumentas yra pagrįstas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, sprendimas sunaikinti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy 19300“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktų pagrindu. Kaip pagrįstai nurodė apeliantas, minėtas telefonas neatitinka nei viename iš šio straipsnio dalies punktų nurodytų daiktų kriterijų – t.y. jis nėra daiktas, kurio apyvarta yra uždrausta, taip pat nėra menkavertis ar negalintis būti naudojamas. Apelianto pateikti duomenys apie minėto telefono priklausymą jo sutuoktinei byloje ištirtais įrodymais nėra paneigti. Šį telefoną, paimtą kratos pas nuteistąjį metu, vertinti kitaip, nei įvertino pirmosios instancijos teismas, ir tuo pagrindu kitaip spręsti jo klausimą, nesant prokuroro apeliacinio skundo, nėra teisinio pagrindo. Todėl konstatuotina, kad skundžiamo nuosprendžio  sprendimas minėtą mobiliojo ryšio telefoną sunaikinti yra neteisėtas. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, panaikinant sprendimą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy 19300“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) sunaikinti ir nurodant jį grąžinti daikto savininkei - nuteistojo V. R. žmonai D. R. (buvusi pavardė D.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 13 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio rezoliucinės dalies sprendimą BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktų pagrindu sunaikinti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy 19300“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą mobiliojo ryšio telefoną grąžinti daikto savininkei - nuteistojo V. R. žmonai D. R. (buvusi pavardė D.)

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

 

 

 

 

Teisėjai                                                                      Jolanta Čepukėnienė                                               

 

Aloyzas Kruopys

 

 

Daiva Pranytė-Zalieckienė

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 24 str. Bendrininkavimas ir bendrininkų rūšys
  • BK 63 str. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas
  • BK 64 str. Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika
  • BK 140 str. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas
  • BK 199 str. Kontrabanda
  • BPK
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • BK 38 str. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko
  • BPK 20 str. Įrodymai
  • 2K-372/2005
  • BPK 158 str. Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai
  • BK 25 str. Bendrininkavimo formos
  • 2K-509/2010
  • 2K-114/2008
  • BPK 94 str. Priemonės, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutraukiant procesą ir priimant nuosprendį
  • BPK 328 str. Nuosprendžio pakeitimo pagrindai