VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė,

sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,

administracinėn atsakomybėn patrauktam ir skundą padavusiam M. V.,

jo atstovui advokatui Sigitui Mikliušui,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio atstovui Ramūnui Katinui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. V. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės tarnybos organizavimo poskyrio vyr. specialisto 2016 m. liepos 7 d. nutarimo, kuriuo M. V. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1242 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta 289 eurų bauda su specialiosios teisės atėmimu 12 mėnesių laikotarpiui, panaikinimo,

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 3 būrio vyr. patrulis P. K. 2016 m. liepos 2 d. surašė M. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-65206474-16 dėl ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo, t. y. dėl to, jog 2016 m. liepos 2 d., apie 15.50 val., Vilniuje, Justiniškių – Taikos g. sankryžoje M. V., vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą, sukdamas į dešinę ir didindamas greitį, akseleruodamas privertė automobilio ratus prasisukti ir slysti automobilį šonu.

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyr. specialistas R. Katinas 2016 m. liepos 7 d. nutarimu pripažino M. V. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė 289 eurų baudą su teisės vairuoti atėmimu 12 mėnesių laikotarpiui.

Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. V. prašo panaikinti priimtą nutarimą ir grąžinti bylą tirti iš naujo arba skirti švelnesnę nuobaudą. Nurodo, kad minėtas nutarimas buvo priimtas nepagrįstai, neteisingai įvertinus visas aplinkybes. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad 2016-07-02, apie 15.50 val., Vilniuje, Justiniškių-Taikos g., vairuodamas automobilį „BMW“, įvažiavo į sankryžą, degant leistinam šviesoforo signalui, galbūt tik šiek tiek viršydamas greitį, kadangi tuo metu nežiūrėjo į spidometrą, tačiau tikina neprivertęs automobilio ratų prasisukti ir automobilio slysti šonu apie 90 laipsnių kampu. Nepripažįsta vairavęs pavojingai ir chuliganiškai. Nurodo į sankryžą įvažiavęs degant leidžiamam šviesoforo signalui, aplinkui nebuvo žmonių ar kitų automobilių, kuriems galėjo kilti pavojus. Sustabdžiusiam policijos pareigūnui kaip tik ir nurodė, jog viršijo greitį, tačiau jokiu būdu nesielgė chuliganiškai, tačiau pareigūnas nesutiko su jo paaiškinimu, nurodė geriau sutikti su pažeidimu ir pasirašyti, siekiant tokiu būdu sulaukti švelnesnės administracinės nuobaudos. Tikina tuo metu buvęs susinervinęs, o taip pat neturi teisinio išsilavinimo, dėl ko sutiko pasirašyti protokole neva su pažeidimu sutinka ir nuoširdžiai gailisi. Pasirašydamas protokole, jis šiuo atveju sutiko, jog sankryžoje viršijo leistiną greitį ir padarė pažeidimą, tačiau nesutiko su pavojingu ir chuliganišku vairavimu. Mano, esantis nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį, kadangi įvažiuodamas į sankryžą neturėjo chuliganiškų paskatų pažeisti KET ir sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams. Kaip jau minėjo, įvažiavo į sankryžą degant leistinam šviesoforo signalui, aplinkui nebuvo žmonių ar kitų automobilių, kuriems galėjo kilti pavojus (tą gali patvirtinti kartu važiavęs A. M.).

Anot skundą padavusio M. V., jo veiksmai galėjo būti kvalifikuoti pagal to paties straipsnio 1 dalį. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje protokolas surašytas bei nutarimas priimtas remiantis dviejų pareigūnų parodymais. Šiuo atveju byloje nėra filmuotos medžiagos ir nuobauda paskirta, remiantis tik pareigūnų nuomone, jog sankryžoje jis elgėsi chuliganiškai, t. y. subjektyviu pastarųjų įsitikinimu. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų. Visos šioje administracinio teisės pažeidimo byloje visos kylančios abejonės turi būti vertinamos jo naudai. Tuo atveju, jeigu jis visgi būtų galutinai pripažintas kaltu pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį, paskirta nuobauda yra per griežta ir neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, kadangi yra jaunas, nepatyręs vairuotojas, anksčiau administracine tvarka nebaustas, šiuo metu mokosi ir dirba, automobilis jam reikalingas kiekvieną dieną, dėl ko mano, kad jam gali būti paskirta švelnesnė nuobauda nei specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesių laikotarpiui.

Atsiliepimu Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinė nurodo, kad M. V. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas teisėtai ir teisingai, dėl ko prašo palikti galioti institucijos priimtą nutarimą.

Teismo posėdyje Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas R. Katinas parodė, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Prašė skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad nagrinėjant bylą M. V. pripažino padaręs nurodytus veiksmus, tačiau pabrėžė, jog greitį didino, privertė automobilio ratus prasisukti ir automobilį slysti šonu tik labai nežymiai.

Teismo posėdyje skundą padavęs administracinėn atsakomybėn patrauktas M. V. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. 2016-07-02 draugas paprašė pavežti nupirkti detalių. Prie Rygos sankryžos, šalia klinikos „Kardiolita“, susitiko su pažįstamu, važiavusiu kitu automobiliu ir turėjusiu rodyti kelią. Jie važiavo paskui pastarojo automobilį. Priekyje važiavęs automobilis, matyt, gerai žinojo kelią, judėjo apvažiuodamas duobes, pakankamai atitolo. Norėdamas prisivyti ir nepamesti jo iš akių, į Justiniškių-Taigos gatvių sankryžą įvažiavo viršydamas leistiną greitį (koks tiksliai greitis buvo, pasakyti negali, tačiau tikrai didesnis už leidžiamą; iki sankryžos važiavo apie 60 km/h greičiu, prieš sankryžą pradėjo lėtinti, pasukęs vėl padidino). Sankryžoje pasuko į dešinę ir važiavo tolyn, prieš pėsčiųjų perėją pristabdė, kol per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė pareigūnų automobilį. Iš pradžių net nesuprato, dėl ko buvo sustabdytas, nes nuo tos sankryžos buvo jau nuvažiavęs apie 1 km. Pareigūnas patikrino dokumentus, liepė palaukti, tuomet pakvietė prie tarnybinio automobilio, padavė protokolą pasirašyti. Jam paklausus, už ką protokolas, pasakė, jog „už tai, kaip pravažiavai sankryžą“. Pagalvojo, jog dėl to, kada važiavo viršydamas greitį. Padavę protokolą, pareigūnai jam liepė sutikti, pasirašyti, sakė, jog tokiu atveju grės tik bauda. Jis su pareigūnais susidūrė pirmą kartą, todėl protokole nurodė sutinkantis ir pasirašė. Skundą padavęs      M. V. nesutiko su Institucijos atstovo teismo posėdžio metu išsakytais teiginiais neva jis bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad jo automobilio ratai šiek tiek prasisuko ir automobilis nežymiai slydo šonu. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. V. kategoriškai neigė, kad įvažiavus į sankryžą dėl viršyto leistino greičio automobilio ratai prasisuko ir automobilis slydo šonu, juo labiau, sunkiai įsivaizduojama, kad automobilis galėjo pasisukti 90 laipsnių kampu. Jis neturėjo jokių chuliganiškų paskatų, į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, joje nebuvo nei jokių kitų automobilių, nei pėsčiųjų (nebuvo jokio tarnybinio policijos pareigūnų automobilio, priešingu atveju sunkiai suvokiama, kad matydamas pareigūnus būtų taip elgęsis) (b. l. 29-34).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. M. parodė esantis administracinėn atsakomybėn patraukto M. V. gana artimas draugas, bendrauja apie 3 metus. Tą dieną važiavo kartu su M. V., jis buvo paprašęs pastarojo pavežti pirkti detalių, važiavo paskui kitą automobilį, kuris rodė kelią iki garažų. Į sankryžą, esančią netoli „Norfa“ parduotuvės, jo draugas M. V. įvažiavo gana greitai (koks buvo greitis, pasakyti negali), kadangi norėjo suspėti degant žaliam šviesoforo signalui, vijosi priekyje važiavusį ir jau pakankamai nutolusį automobilį, nenorėjo pasimesti. Girdėjo, kad „BMW“ ratai sucypė, tačiau sukdamas M. V. greičio tikrai nedidino, automobilis šonu neslydo. Sankryža buvo tuščia, joje nebuvo nei automobilių, nei pėsčiųjų. Juos sustabdė toli nuo minėtos sankryžos, buvo nuvažiavę apie kilometrą, galvojo, jog stabdo dėl greičio viršijimo, tačiau jokiu būdu ne dėl chuliganiško vairavimo, kadangi M. V. jokių chuliganiškų veiksmų neatliko. Koks buvo pokalbis tarp M. V. ir pareigūnų, jis negirdėjo (b. l. 29-34).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas P. K. parodė, jog jam kartu su kolega kursantu tarnybiniu automobiliu patruliuojant ir stovint Justiniškių-Taigos g. sankryžoje pamatė į sankryžą dideliu greičiu atvažiuojantį „BMW“ markės automobilį (iš Taikos gatvės įsuko į Justiniškių gatvę). Dėmesį patraukė būtent tai, kad automobilis lėkė dideliu greičiu, į sankryžą galima sakyti įčiuožė slysdamas šonu, galiniai ratai prasisuko (tiksliai pasakyti, koks buvo greitis negali, tačiau aiškiai didelis; neatsimena, ar girdėjo kažkokį ratų ar kitokį garsą). Tą vaizdą matė gerai, stovėjo priešais, niekas neužstojo, skyrė apie 20 atstumas. Pamatę tokią situaciją, nutarė automobilį sustabdyti, įjungė šviesos ir garso signalus, sustabdė daugmaž už 1 km nuo sankryžos (netoli Medeinos gatvės). Priėjus prie vairuotojo ir paklausus, kaip šis važiuoja, M. V. pasiūlė dėl visko pasišnekėti per draugą. Akivaizdu, kad vairuotojas suprato, ką neteisėtai padarė, priešingu atveju nebūtų siūlęs šnekėtis per kažkokius kitus asmenis. Atsimena, kad vairuotojo klausė, kodėl šis į sankryžą įvažiavo skersas. Surašius protokolą, vairuotojas jį perskaitė ir parašė savo poziciją (kokią tiksliai, dabar jau nebeatsimena). Jie tikrai nekalbėjo su vairuotoju apie tai, kokia bus nuobauda, negali pasakyti, ar buvo kalba apie tai, kad vairuotojui geriau prisipažinti. Ką, išskyrus nurodytą pasiūlymą, aiškino vairuotojas, nebeatsimena. Liudytojas kategoriškai patvirtino, jog M. V. vairuojamas „BMW“ markės automobilis, kuris buvo pažemintas, į sankryžą įvažiavo skersas, slydo netgi daugiau nei 90 laipsnių kampu, jis įčiuožė šonu. Tuo metu sankryžoje buvo kitų automobilių, tikrai ne tuščia (b. l. 29-34).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. V. parodė, jog tarnybos metu kartu su kolega P. K. stovėjo sankryžoje, laukė žalio šviesoforo signalo, kai iš dešinės pamatė dideliu greičiu į sankryžą įlekiantį „BMW“ markės automobilį. Automobilis didino greitį, slydo šonu, cypė ratai, kas aiškiai girdėjosi, automobilis stipriai pasisuko šonu, galu slydo 90 laipsnių kampu, o gal netgi ir daugiau. Prie sankryžos stovėjo pėstieji, kurie laukė žalios spalvos signalo, važiavo kiti automobiliai, be to, šalikelėje buvo priparkuota transporto priemonių. Nematė, kad „BMW“ būtu važiavęs paskui kitą automobilį, į sankryžą įvažiavo vienas. Nutarė automobilį sustabdyti, tą padaryti pavyko jau nuvažiavus toliau. Prie vairuotojo nuėjo kolega P. K., ką jie kalbėjo, jis (A. V.) negirdėjo. Jis su vairuotoju bendravo tik vėliau, kai pastarajam buvo įteiktas protokolas. Kai padavė protokolą, paklausė vairuotojo, ar jis sutinka ar ne, paprašė parašyti poziciją. Jokių nurodymų, ką šis turėtų rašyti, nedavė. Vairuotojas su pažeidimu sutiko ir pasirašė (b. l. 39-41).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. V. skundas atmestinas

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo

kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo turinio matyti, jog pastarasis nesutinka su jo veiksmų kvalifikacija. Neneigia viršijęs leistiną greitį, tačiau tvirtina neturėjęs jokių chuliganiškų paskatų, į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalo, skubėjo paskui priekyje kelią rodžiusį asmenį, dėl ko yra įsitikinęs, kad jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį.

Taigi šioje vietoje kaip tik ir apžvelgtina minėto įstatymo nuostata. ATPK 1242 straipsnio         1 dalis numato atsakomybę tam, kas vairuodamas transporto priemonę vienu metu ar paeiliui padaro kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, t. y. priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo išvadai, jog          M. V. veiksmai buvo kvalifikuoti neteisingai. Pirmiausia pažymėtina tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, reikšdamas prašymą dėl veiksmų perkvalifikavimo į to paties straipsnio 1 dalį, yra aiškiai nenuoseklus. Kaip matyti, taikant atsakomybę už ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvų, t. y. 1) vienu metu ar paeiliui padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai, kurie kelia grėsmę eismo saugumui arba 2) padarytas vienas KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Šiuo atveju M. V. pripažįsta padaręs vienintelį pažeidimą, t. y. viršijęs greitį, kuris, jo kategorišku įsitikinimu, niekam nesukėlė jokio pavojaus ir nesukūrė jokios pavojingos situacijos. Tai rodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės nepripažįsta padaręs veiksmus, numatytus ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje, nors tuo pačiu prašo taikyti būtent tokią kvalifikaciją, t. y. jau vien dėl šios priežasties prašymas dėl veiksmų perkvalifikavimo yra sunkiai suprantamas. Kita vertus, pagrindo taikyti kitokią veiksmų kvalifikaciją nei konstatuotą skundžiamame nutarime nėra ir dėl byloje surinktų įrodymų.

ATPK 1242 straipsnio 2 dalis, kurios padarymu M. V. ir buvo pripažintas kaltu, numato atsakomybę už chuliganišką vairavimą, t. y. kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį gali būti patrauktas tik tada, kai yra nustatoma: 1) chuliganiškos paskatos; 2) tai, kad vairavimas sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui (Vilniaus apygardos teismo 2011-03-03 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-330-171/2011). Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau ši norma yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą. Apibūdinant subjektyviuosius chuliganiško vairavimo požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Chuliganiškas vairavimas pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka ir rodomas aiškus visuomenės negerbimas: aktyvūs veiksmai - tai kūno judėjimas sąmoningai nukreiptas į tam tikrą tikslą; šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka – tai tokie pažeidimai, kuriems įvykus atsiranda realios pasekmės (reali žala); aiškus visuomenės negerbimas – įstatymų ir visuomenės nustatytų normų nesilaikymas sukeliantis visuomenės narių pasipiktinimą.

Nagrinėjamu atveju iš liudytojų P. K. ir A. V., kurie, siekiant patikrinti tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes, buvo apklausti tiesiogiai teismo posėdyje, parodymų matyti, jog M. V. vairuojamas „BMW“ markės automobilis į Justiniškių-Taikos g. sankryžą įlėkė dideliu greičiu, sukdamas į dešinę didino greitį, kaip nurodė P. K., tiesiog įčiuožė į sankryžą slysdamas šonu, prasisuko padangos, skleisdamos atitinkamą garsą (liudytojas A. V. aiškiai girdėjo cypiančius ratus). Abu liudytojai kategoriškai patvirtino matę tiek didelį greitį įvažiuojant į sankryžą, ratų prasisukimą, tiek parodė, jog automobilis stipriai slydo šonu mažiausiai 90 laipsnių kampu (b. l. 29-34, 39-41). Liudytojai pažymėjo, jog vaizdą matė aiškiai, stovėjo nedideliu atstumu. Taip pat iš liudytojų parodymų matyti ir tai, kad sankryža nebuvo tuščia, stovėjo kiti automobiliai. Liudytojas P. K. parodė, jog buvo automobilis, kuris ketino sukti į kairę, dar kitos transporto priemonės, A. V. teigimu, buvo ir pėsčiųjų, laukiančių gatvę pereiti leidžiančio šviesoforo signalo, kitų važiuojančių bei šalikelėje priparkuotų automobilių. Nors tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek jo atstovas akcentavo neva pareigūnų parodymai dėl važiavimo greičio yra subjektyvūs, o dėl gatvėje buvusių kitų eismo dalyvių - neteisingi, teismas neturi pagrindo liudytojų P. K. ir A. V. parodymais nesivadovauti bei jais nesiremti. Nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, jog liudytojai turi bent kokį suinteresuotumą M. V. nepagrįstai apkalbėti bei tokiu būdu nepagrįstai apkaltinti. Galiausiai apskritai sunkiai įsivaizduojama situacija, jog mieste, pakankamai didelėje ir judrioje sankryžoje, dienos metu (įskaitant ir savaitgalio dieną) nebūtų absoliučiai jokių transporto priemonių ar pėsčiųjų. M. V., dideliu greičiu įvažiuodamas į sankryžą ir dar didindamas greitį, priversdamas automobilio ratus prasisukti bei automobilį stipriai slysti šonu, veikė tyčia, vedamas chuliganiškų paskatų. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nebuvo jokio būtinumo važiuoti nesaugiu greičiu, sankryžoje dar labiau didinti greitį. Oro sąlygos buvo geros, vairuotojui neatsirado jokių netikėtų kliūčių, todėl automobilio slydimas šonu, padangų cypimas, kilo ne dėl kažkokių objektyvių išskirtinių aplinkybių, o buvo sukelti būtent paties M. V. netinkamo elgesio. Nubaustasis savo veiksmais ne tik be jokio pagrindo ignoravo saugų vairavimą tačiau tuo pačiu parodė aiškią nepagarbą kitiems vairuotojams bei sukėlė jiems realų pavojų. Tokių teismo išvadų nepaneigia aplinkybė, kad byloje nėra nustatyti ar apklausti konkretūs asmenys, tuo metu važiavę ar ėję minėtoje sankryžoje. Teismas šiuo atveju, kaip minėta, remiasi liudytojų P. K. ir A. V. parodymais, kurie pripažinti kaip pilnai patikimi. Nubaustojo  M. V. ir jo draugo, t. y. liudytojo A. M., parodymai, jog sankryžoje nebuvo kitų eismo dalyvių, vertintini kritiškai. Kaip matyti, pastarieji nurodė nepastebėję netgi sankryžoje stovinčio policijos pareigūnų automobilio, ko nepamatyti objektyviai tikrai nebuvo įmanoma. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paminėta aplinkybė neva jis skubėjo paskui kitą transporto priemonę (beje, liudytojas A. V. parodė, jog M. V. vairuojamas „BMW“ markės automobilis paskui jokią kitą transporto priemonę nevažiavo), nesudaro pagrindo M. V. veiksmus vertinti kitaip nei chuliganišką vairavimą. Tuo pačiu nurodytina, jog M. V. ir A. M. parodymai dėl ratų cypimo skiriasi – antai, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tikino jokio ratų cypimo nebuvus, kai tuo tarpu liudytojas nurodė priešingai.

Teismas negali nepažymėti ir to, jog M. V. protokole prie asmens paaiškinimo savo ranka užrašė, jog su nurodytu pažeidimu, t. y. dėl to, kad sankryžoje sukdamas į dešinę ir didindamas greitį, akseleruodamas privertė automobilio ratus prasisukti ir slysti automobilį šonu, sutinka ir gailisi (b. l. 13-14). Skunde bei teismo posėdyje išsakyti teiginiai neva jis nėra teisininkas, neišmano tokių dalykų, dėl ko, klausydamas pareigūnų, kurie liepė geriau sutikti ir pasirašyti, taip ir pasielgė, laikytini gynybinės pozicijos dalimi. Perskaityti protokolą, kurio grafoje „pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ aiškiai, nevartojant jokių nesuprantamų terminų, trumpinių ir pan., yra nurodyta pažeidimo esmė, teisininko išsilavinimas tikrai nėra reikalingas. Sunkiai tikėtina situacija, jog vien tik dėl siekio sulaukti švelnesnės administracinės nuobaudos asmuo sutiktų ir gailėtųsi dėl pažeidimo, kurio net nėra padaręs. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas P. K. parodė, jog vos tik priėjus prie sustabdyto „BMW“ automobilio vairuotojo ir paklausus, kaip šis važiuoja, M. V. iš karto pasiūlė dėl visko pašnekėti per draugą, kas visumoje tik rodo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, kad buvo sustabdytas ne dėl greičio viršijimo, o dėl kur kas šiurkštesnio pažeidimo. Skundą padavusio asmens pozicijos kitimas (nuo pilno pripažinimo, iki dalinio (Institucijos atstovas R. Katinas parodė, jog bylos nagrinėjimo metu M. V. pripažino atlikęs protokole nurodytus veiksmus, tačiau teigė, jog automobilis šonu slydo tik labai nežymiai) ir galiausiai kategoriškai neigiant greičio didinimą sankryžoje bei tuo priverčiant prasisukti ratus, o automobilį slysti šonu, yra susijęs su siekiu sulaukti kuo švelnesnės administracinės nuobaudos, o ne atspindi objektyvias pažeidimo aplinkybes.

Taigi, įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog šioje administracinio teisės pažeidimo byloje yra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių M. V. inkriminuoto pažeidimo padarymą.

Skundžiamu nutarimu M. V., dėl kurio, kaip nurodoma nutarime, nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį buvo paskirta sankcijoje numatyta minimali bauda bei minimaliam terminui atimta specialioji teisė vairuoti. Teismas neturi pagrindo laikyti, kad paskirta administracinė nuobauda yra netinkama ar per griežta bei ją švelninti. Taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių. Skundą padavęs asmuo, kuris yra jauno amžiaus, pažeidimo padarymo dieną turintis vos vienerių metų vairavimo stažą, padarė šiurkštų pažeidimą. Pažeidimo pobūdis neleidžia laikyti, kad nusižengta buvo dėl patirties stokos. M. V., būdamas jaunas  vairuotojas, privalėjo būti juo labiau atsargus, dalyvaudamas viešajame eisme elgtis apdairiai, kai tuo tarpu pastarojo veiksmai buvo priešingi, aktyvūs, tyčiniai. Pažeidėjas kaltės nepripažįsta. Taigi nenustatyta ne tik išimtinių, tačiau ir lengvinančių aplinkybių. Teismo įsitikinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirta minimali administracinė nuobauda nėra per griežta (formaliai toks nuobaudos dydis netgi nukrypsta nuo nuobaudos skyrimo taisyklių atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių atžvilgiu), siekiant nubausti bei auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų, o šia nuobauda taikyti apribojimai bei jų trukmė nelaikytini akivaizdžiai neproporcingais siekiamiems tikslams. Ta aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbe, taip pat nuvykimui į mokymosi įstaigą, savaime nėra laikytinos ypatingomis aplinkybėmis, duodančiomis pagrindą taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą. Administracine nuobauda yra siekiama tiek nubaudimo už padarytą teisės pažeidimą, tiek prevencinių tikslų, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams, todėl viešasis interesas – eismo ir visuomenės saugumas, turi viršenybę už asmens, padariusio teisės pažeidimą, interesus išvengti nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Galiausiai tam tikri asmeniniai nepatogumai, susiję su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, yra natūrali administracinės atsakomybės taikymo pasekmė, kuri nelaikytina ypatinga, išimtine aplinkybe. Iš byloje esančios darbovietės pažymos matyti, jog M. V. eina pardavėjo pareigas (b. l. 7), kas reiškia, jog pastarojo tiesioginių darbo funkcijų atlikimui vairuotojo pažymėjimas nėra būtinas. Suprantama, jog specialiosios teisės atėmimas apsunkins darbo funkcijų vykdymą, galimai sukels kliūčių vykstant pas klientus, darbinius susitikimus, tačiau tokios pasekmės yra savaime suprantamos ir nelaikytinos kaip turinčios išskirtinę reikšmę.

Tai pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracine nuobauda taikomi apribojimai yra laikini, o, suėjus pusei skirtosios specialiosios teisės atėmimo termino, įstatymas suteikia galimybę prašyti sutrumpinti šios nuobaudos terminą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,         283 straipsniu, 284 straipsniu,

n u t a r i a :

M. V. skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto R. Katino 2016 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 10N-65527225-16, kuriuo M. V. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1242 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, panaikinimo, netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.

Teisėja                                                                                                                 Julita Dabulskytė – Raizgienė