Civilinė byla Nr. 2A-528-260/2011
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2;
44.5.2.17;
121.21;
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2011 m. balandžio 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,
kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės ir Arūno
Rudzinsko,
sekretoriaujant
Editai Vazgienei,
dalyvaujant ieškovui K. Š.,
ieškovo atstovui advokatui Algimantui Palijanskui, atsakovo atstovui advokatui
Arūnui Bertuliui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio
proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. Š. ir atsakovo R. V. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės
teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimo, ieškovo K. Š. apeliacinį
skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. papildomo
sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2295-249/2010 pagal ieškovo K.
Š. ieškinį atsakovui R. V., treysis asmuo UAB „BTA
draudimas“, dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir
n u s t a t ė :
Ieškovas K. Š. ieškiniu (b.l. 3)
prašė teismo priteisti iš atsakovo antstolio R. V. 50.000
Lt neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad 2003-07-23 Eismo
priežiūros poskyrio komisaro nutarimu buvo nubaustas 100 Lt administracine
nuobauda. Bauda ir vykdymo išlaidos 247,87 Lt buvo išieškotos iš ieškovo darbo
užmokesčio iki ieškovo atleidimo iš darbo dienos, t.y. iki 2006-05-31.
Antstolis R. V. dar pareikalavo 417,56 Lt vykdymo išlaidų.
Ieškovui apskundus antstolio veiksmus, Kauno miesto apylinkės teismas
2008-04-02 nutartimi pripažino neteisėtu ir panaikino antstolio R.
V. 2007-09-17 patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo vykdomojoje byloje
Nr.0147/03/03807 ir įpareigojo antstolį R. V. grąžinti K. Š. neteisėtai gautus 417,56 Lt. Dėl neteisėtų antstolio
veiksmų ieškovui buvo padaryta ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala. Vykdymas
užsitiesė kelis metus ir dar šiuo metu neužbaigtas. Ieškovas, būdamas ligoniu,
privalėjo ne kartą lankytis atsakovo kontoroje, ilgai laukti priėmimo, teikti
prašymus, o antstolis jį žemino kaip asmenį. Dėl neteisėtų antstolio veiksmų ieškovas
labai pergyveno, jautė nervinę įtampą, todėl atsakovas privalo atlyginti jam atsakovo
neteisėtais veiksmais padarytą neturtinę žalą.
Atsakovas antstolis R. V. su
ieškiniu nesutiko, teigė, kad ieškovas nenurodė įstatyminio pagrindo, kuriuo
remiantis iš atsakovo būtų priteista neturtinė žala. Taip pat ieškovas nenurodė
ir atitinkamai nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo kaltę, veiksmų
neteisėtumą, žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Be
to ieškovas yra pats kaltas, kad savo veiksmais sukėlė situaciją, jog bauda
buvo išieškoma priverstine tvarka.
Kauno miesto apylinkės
teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimu (b.l. 87-90) ieškinį tenkino iš dalies,
priteisė iš atsakovo R. V. 1.500 Lt neturtinės žalos
atlyginimą ieškovo K. Š. naudai, kitoje dalyje ieškinį
atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovas R. V. savo
neteisėtais veiksmais padarė ieškovui 417,56 Lt turtinę žalą, ką patvirtina
Kauno miesto apylinkės teismo 2008-04-02 nutartis. Antstolis R.
V. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)
611 straipsnio reikalavimus, nes nepasiūlė raštu skolininkui K.
Š. sumokėti vykdymo išlaidas, nepateikė jam vykdymo išlaidų paskaičiavimo,
areštavo lėšas ieškovo sąskaitose ir išieškojo vykdymo išlaidas neužbaigęs vykdomosios
bylos. Dėl šių neteisėtų antstolio veiksmų ieškovas turėjo nepatogumų,
pergyveno, sirgdamas privalėjo daug kartų atvykti į antstolio kontorą, laukti
priėmimo, prašyti ieškovui priklausančių pinigų. Šios aplinkybės patvirtino,
kad vykdymo eigoje skolininkui K. Š. nebuvo išaiškintos
nei jo pareigos, nei teisės. Dėl šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad
atsakovas privalo atlyginti ieškovui neturtinę žalą, kurios dydį sumažino iki 1.500
Lt. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 15 d. papildomu sprendimu
priteisė iš ieškovo K. Š. atsakovo R. V. naudai
582 Lt išlaidų, susijusių su teisine pagalba. Teismas nurodė, kad patenkino 3
procentus ieškovo reikalavimų, kitoje dalyje ieškinį atmetė, todėl
vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi iš ieškovo atsakovui priteisė 97
procentus bylinėjimosi išlaidų.
Apeliaciniu
skundu (b.l. 107-108) ieškovas K. Š. prašo 2010 m. spalio
21 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinys
panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai. Nurodo, kad teismas
nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes, dėl ko iš dalies priėmė nepagrįstą
sprendimą. Atsakovas antstolis R. V. nesutiko ir
nesutinka nei su vienu teisminiu aktu, priimtu civilinėse bylose. Kauno miesto
apylinkės teismas, civilinėje byloje Nr.2-518-199/2008, 2008-04-02 nutartimi
įpareigojo atsakovą grąžinti neteisėtai gautus 417,56 Lt, nurodydamas įstatymus
ir motyvus, dėl ko atsakovas elgėsi neteisėtai kaip antstolis ir kaip žmogus. 2008 m. pagal
pareiškėjo atsakovo R. V. pareiškimą buvo užvesta civilinė
byla Nr.2-8202-568/2008 dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Kauno miesto apylinkės
teismas 2008-11-27 nutartimi atsakovo prašymą, kaip nepagrįstą, atmetė. Antros
instancijos teismas 2010-04-21 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo
2008-11-27 nutartį paliko galioti. Atsakovo antstolio reikalavimai buvo
neteisėti ir neteisingi.
Kauno miesto apylinkės teismo
civilinėje byloje Nr.2-1490-249/2009 atsakovas 2009-06-30 atskiruoju skundu vėl
skundė Kauno miesto apylinkės teismo 2009-06-17 nutartį. Kauno apygardos
teismas 2009-11-24 nutartimi nutraukė apeliacinį procesą pagal atsakovo R.
V. atskirąjį skundą. Ir taip ieškovas atsakovo buvo kankinamas nuo
2003 metų. Teismas šių aplinkybių savo sprendime nevertino, neįsigilino į ieškovo
pergyvenimus, kuriuos teko patirti tiek bendraujant su atsakovu kaip su
antstoliu, tiek ginantis nuo atsakovo neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų. Dėl
atsakovo neteisėtų veiksmų 2008-04-22 skundu ieškovas kreipėsi į Teisingumo
ministrą, kurio nurodymu teko kreiptis ir į teismą. Ieškovui netekus 60 procentų
sveikatos, teko žymiai sunkiau išgyventi atsakovo daromus ieškovui pažeminimus,
patirti beveik septynis metus moralinį ir teisinį kankinimą.
Apeliaciniu skundu (b.l. 114-120) atsakovas R. V. prašo
panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą ir
priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi
išlaidas. Nurodo, kad teismas, nesant įstatyminio pagrindo, atsakovo atžvilgiu
pritaikė neturtinės žalos atlyginimo institutą. Neturtinė žala yra atlyginama
tik įstatymų numatytais atvejais. Nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas,
nei Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas nenumato atvejų, kad dėl savo
neteisėtų veiksmų vykdymo procese antstolis privalo atlyginti dar ir neturtinę
žalą. Teismas sprendime net nenurodė konkretaus įstatymo, kuris numatytų
atsakovo kaip antstolio prievolę civilinės atsakomybės atveju atlyginti ir
neturtinė žalą, todėl pažeidė 270 straipsnio 4 dalies 4 punktą. Jeigu teismo
sprendime ir būtų nurodytas neturtinės žalos atlyginimo įstatyme nustatytas
atvejis, ieškovas turėjo įrodyti ir pagrįsti visas deliktinės civilinės
atsakomybės sąlygas. Teismas sprendime taip pat turėjo nurodyti visas ieškovo
įrodytas ir atsakovo civilinę atsakomybę pagrindžiančias aplinkybes, tačiau to
nepadarė. Ieškovas kaip neteisėtą atsakovo veiksmą nurodė tik atsakovo įvykdytą
lėšų paskirstymą, įformintą 2007-09-17 patvarkymu, kurį panaikino Kauno miesto
apylinkės teismas 2008-04-02 nutartimi. Dėl kitų atsakovo veiksmų, įformintų
patvarkymais vykdomojoje byloje Nr.0147/03/03807, ieškovas šioje byloje
nepasisakė ir neprašė juos pripažinti neteisėtais atsakovo veiksmais, jais
atsakovo civilinės atsakomybės negrindė. Taip pat teismo sprendime nebuvo nustatyta
ir įrodyta atsakovo kaltė. Ieškovas šioje byloje ne tik kad neįrodinėjo
atsakovo kaltės, bet net ir nenurodė, kuo ta atsakovo kaltė pasireiškė. Teismas
sprendime taip pat neįvardino nei atsakovo kaltės, nei kokiais įrodymais yra
pagrįsta ši privaloma civilinės atsakomybės sąlyga. Taip pat teismo sprendimu
nebuvo nustatyta ir įrodyta ieškovo patirta neturtinė žala bei priežastinis
ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos. Ieškovas savo neturtinę žalą įrodinėjo
tuo, kad ją patyrė dėl penkerius metus trukusio atsakovo elgesio vykdant savo
pareigas, kad jis neva buvo priverstas laukti atsakovo priėmimo, buvo neva
įžeidinėjamas ir žeminamas, be to, neva dėl to pablogėjo jo sveikata. Taip pat
ieškovas turėjo įrodyti priežastinį ryšį tarp tariamai neteisėto atsakovo
elgesio ir šios žalos. Tačiau ieškovas byloje neprašė teismo pripažinti ir
neįrodinėjo, jog atsakovo elgesys trukęs 5 metus buvo neteisėtas. Ieškovas
nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog atsakovas jį įžeidinėjo ir žemino.
Nenustačius, kad atsakovas neteisėtai 5 metus vykdė baudos išieškojimą iš
ieškovo, ar kad galimai įžeidinėjo bei žemino ieškovą, ieškovui negalėjo
atsirasti ir jo minima žala. Teismas, pažeisdamas šalių lygybės ir rungimosi
principus, faktiškai pasisakė dėl ieškovo nenurodytų faktinių aplinkybių ir
atsakovo tariamą civilinę atsakomybę pagrindė ieškinyje nenurodytais
pagrindais. Taip teismas sprendimu pripažino neteisėtu 2005-08-18 atsakovo
priimtą patvarkymą, nors ieškovas tokio reikalavimo byloje nekėlė, ieškovas šio
atsakovo veiksmo nevertino kaip neteisėto. Tuo tarpu teismas, išeidamas už
ieškinio ribų, būtent šia aplinkybe grindė atsakovo veiksmų neteisėtumą ir
tariamą žalos atsiradimą. Ieškovas nenurodė ieškinyje ir nesirėmė aplinkybe,
jog atsakovas neišaiškino ieškovui kaip skolininkui jo teisių ir pareigų, dėl
ko teismo išvada apie tariamą ieškovo kaip skolininko teisių ir pareigų
neinformavimą laikytina nepagrįsta. Be to Kauno miesto apylinkės teismas
2008-04-02 nutartimi konstatavo, kad neteisėtas buvo tik atsakovo 2007-09-17
patvarkymas dėl lėšų paskirstymo. Teismas nepripažino neteisėtais iki
tol buvusių atsakovo įvykdytų veiksmų vykdomojoje byloje, todėl nepagrįsti
teismo teiginiai apie tariamą kitų atsakovo veiksmų neteisėtumą (vykdymo
išlaidų paskaičiavimą, lėšų areštą ir kt.). Teismas nepagrįstai nesirėmė Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio 1 dalimi ir
ieškovo ieškinio reikalavimo atlyginti neturtinę žalą neatmetė dėl paties
ieškovo didelio neatsargumo. Jeigu ieškovas būtų sumokėjęs 100 Lt baudą iš
karto, ji nebūtų buvusi išieškoma priverstine tvarka. Teismas
nepagrįstai priėmė bylą savo žinion ir tuo pažeidė CPK 29 straipsnį. Ieškovas
pateikė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, padarytos tariamais neteisėtais
antstolio veiksmais, tačiau šis atvejis nepatenka nei į vieną išimtį, numatytą
CPK 30 ir 31 straipsniuose. Todėl ieškinys turėjo būti nagrinėjamas pagal
atsakovo gyvenamąją vietą Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme. Dėl šių pažeidimų
sprendimas turėtų būti panaikintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkto
pagrindu. Teismas
neteisingai išsprendė šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
Už 50.000 Lt ieškinį turėjo būti mokamas 1.500 Lt žyminis mokestis. Teismui
patenkinus tik 3 procentus ieškinio reikalavimų, iš atsakovo turėjo būti
priteistas ne 66 Lt žyminis mokestis, o 45 Lt, o iš ieškovo - 1.455 Lt žyminio
mokesčio, nes prašymo atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo
byloje nebuvo pateikta. Tačiau teismas visas bylinėjimosi išlaidas –
nepagrįstai nustatytą 66 Lt žyminį mokestį ir 30 Lt už procesinių dokumentų
įteikimą, priteisė vien tik iš atsakovo.
Apeliaciniu
skundu (b.l. 127) ieškovas K. Š. prašo panaikinti 2010 m. lapkričio
15 d. Kauno miesto apylinkės teismo papildomą sprendimą. Nurodo, kad antstoliui,
turinčiam teisinį išsilavinimą, nebuvo būtinybės naudotis kitų asmenų teisine
pagalba. Byla tęsiasi daugiau nei dvejus metus dėl atsakovo neteisėto elgesio
tiek kaip antstolio, tiek kaip žmogaus, todėl nesuprantama teismo pozicija
priteisti iš ieškovo atsakovui 582 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepime į atsakovo R.
V. apeliacinį skundą (b.l. 130-131) tretysis asmuo UAB „BTA
draudimas“ prašo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą. Nurodo, kad Kauno miesto
apylinkės teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimu be jokio teisinio pagrindo
priteisė ieškovui neturtinę žalą, kadangi neturtinė žala yra atlyginama tik
įstatymo numatytais atvejais. Be to ieškovas turėjo įrodyti visas deliktinės
atsakomybės sąlygas, tačiau jų neįrodė. Ieškovas byloje taip pat nepateikė
jokių įrodymų, kad sveikatos pablogėjimas buvo susijęs būtent su 2007-09-17
antstolio priimtu patvarkymu.
Atsiliepime į ieškovo apeliacinius
skundus (b.l. 135-138) atsakovas R. V. prašo
ieškovo apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio
21 d. sprendimo ir dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d.
papildomo sprendimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo
apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su civilinės bylos
Nr.2-8202-568/2008 ir Nr.2-1490-249/2009 nagrinėjimu turėtų būti atmestos,
kadangi ieškovas šiomis aplinkybėmis nesirėmė pirmos instancijos teisme. Dėl
šių priežasčių neturėtų būti prijungi ir Kauno apygardos teismo 2010-04-21
nutartis, 2008-04-22 skundas Teisingumo ministerijai bei 2008-06-09 Teisingumo
ministerijos atsakymas. Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ieškovas tariamos
neturtinės žalos atlyginimą grindė CK 6.271 ir 6.272 str. bei nurodė, kad yra
atleistas nuo žyminio mokesčio. Tačiau antstolio civilinė atsakomybė pagal CK
6.272 straipsnio 2 dalį gali būti taikomo tik už žalą, padarytą neteisėtais
teismo antstolio veiksmais iki 2003 m. sausio 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-456/2008). Todėl sprendžiant atsakovo
neturtinės žalos atlyginimo klausimą CK 6.271 ir 6.272 str. normos negalėjo
būti taikomos. Pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas civilinę atsakomybę
kitu pagrindu, išėjo už ieškinio ribų. Atsakovo nuomone, Kauno miesto apylinkės
teismo 2010 m. lapkričio 15 d. papildomas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas,
o ieškovo argumentai yra atmestini. Įstatymai garantuoja teisę asmeniui bylą
vesti per atstovą, gauti patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą ir šių teisių
neriboja.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ieškovas K. Š.
ir jo atstovas advokatas Algimantas Palijanskas prašė tenkinti
ieškovo apeliacinius skundus ir atmesti atsakovo apeliacinį skundą, o
atsakovo atstovas advokatas Arūnas Bertulis prašė patenkinti atsakovo
apeliacinį skundą, ieškovo apeliacinius skundus atmesti.
Ieškovo apeliaciniai skundai
atmestini, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.
CPK 320 straipsnio 1 dalis
nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio
skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo
pagrindų patikrinimas.
Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė
CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo
pagrindų. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad byla turėjo būti nagrinėjama
pagal atsakovo gyvenamąją vietą Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, tačiau
teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Ieškinys buvo pareikštas antstoliui R.
V., o šio antstolio kontora yra Kauno mieste.
Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo
sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja
apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Atsakovas R. V. apeliaciniu
skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d.
sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovui priteista 1.500 Lt neturtinės žalos
atlyginimo ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti
bylinėjimosi išlaidas, kadangi teismas, nesant įstatyminio pagrindo, atsakovo
atžvilgiu pritaikė neturtinės žalos atlyginimo institutą.
Teisėjų kolegija laiko pagrįstu
apeliacinio skundo argumentą, jog neturinę žalą ieškovui teismas priteisė nesant
įstatyminio pagrindo.
Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta,
kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato
įstatymas. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala
atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejai, taip pat neturtinė žala atlyginama
visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl
asmens gyvybės atėmimo.
Nagrinėjamuoju atveju
ieškovas nurodė, kad neturinę žalą patyrė dėl neteisėtų antstolio veiksmų
vykdymo procese, t.y. vykdant antstoliui baudos išieškojimą, ieškovas buvo
priverstas ne kartą lankytis antstolio kontoroje, laukti atsakovo priėmimo, kai
tuo metu ieškovui reikėjo lankytis pas gydytojus, kreiptis į teismą dėl
antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais, visa tai ieškovui sukėlė pažeminimą,
sugadino ieškovui sveikatą.
Antstolių įstatymo
įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad neteisėtais
teismo antstolių veiksmais iki 2003 m. sausio 1 d. padarytą žalą atlygina
valstybė. Už po 2003 m. sausio 1 d. padarytą žalą atsako antstolis asmeniškai
(Antstolių įstatymo 16 straipsnis). Pagal to paties įstatymo 17 straipsnio 1
dalį antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams
asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 1.000 Lt,
draudžiama privalomuoju draudimu. Tai reiškia, kad antstolio R.
V. atsakomybė turėtų būti nustatyta pagal bendrąsias deliktinės civilinės
atsakomybės taisykles (CK 6.263 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas
prašė priteisti tik neturinę žalą, kuri atlyginama tiktai įstatymo numatytais
atvejais.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimo Dėl antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo
taisyklių patvirtinimo 2004-08-12 Nr. 957 10.1 punkte nurodyta, jog neturtinė
žala nėra draudiminis įvykis. Antstolių įstatyme, CK taip pat nėra numatyti
atvejai, jog dėl savo neteisėtų veiksmų vykdymo procese antstolis privalo
atlyginti dar ir neturtinė žalą. Todėl nagrinėjamu atveju antstolio R. V. atsakomybei atsirasti būtina nustatyti visas deliktinės
civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus antstolio veiksmus (neveikimą)
vykdymo procese, ieškovo patirtą žalą, priežastinį neteisėtų antstolio veiksmų
(neveikimo) bei ieškovo patirtos žalos ryšį, antstolio kaltę (CK 6.246–6.249
straipsniai). Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, deliktinė civilinė
atsakomybė negalima.
Ieškovas, teigdamas, kad
vykdant antstoliui baudos išieškojimą, jis buvo priverstas ne kartą lankytis
antstolio kontoroje, laukti atsakovo priėmimo, kai tuo metu ieškovui reikėjo
lankytis pas gydytojus, kreiptis į teismą dėl antstolio veiksmų pripažinimo
neteisėtais, visa tai ieškovui sukėlė pažeminimą, nervinę įtampą, dėl ko
pablogėjo ieškovo sveikata, nepateikė byloje jokių įrodymų, kad sveikatos
pablogėjimas (žala sveikatai) buvo susijęs būtent su antstolio veiksmais
vykdant baudos išieškojimą. Ieškovo pateiktas 2008-05-29 išrašas iš medicininių
dokumentų, kuriame nurodyta, jog ieškovui apie 10 metų diagnozuotas chroniškas
bronchitas, kuris paskutiniu metu paūmėjo, išvada apie nustatytą 40 proc.
darbingumo lygį, pagrindžia tik ieškovo sveikatos būklę, tačiau neįrodo, jog
sveikatos pablogėjimą bei vėliau nustatytą darbingumo lygį, lėmė ieškovo
patirti išgyvenimai, kuomet antstolis vykdė baudos išieškojimą iš ieškovo. Priešingai,
ieškovas teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jo sveikatos
problemos susijusios su plaučių vėžiu, kuris galėjo kilti dėl ilgalaikio
rūkymo. Neįrodžius priežastinio ryšio tarp antstolio neteisėtų veiksmų ir
ieškovo patirtos žalos (žalos sveikatai), pirmosios instancijos teismas
nepagrįstai priteisė 1.500 Lt neturtinę žalą. Todėl atsakovo apeliacinis
skundas tenkintinas, sprendimo dalis, kuria priteista ieškovui iš atsakovo
1.500 Lt neturtinės žalos naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys
atmestinas pilnai.
Patenkinus atsakovo
apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinius skundus. Teisėjų
kolegija pripažįsta, kad ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį, kuris
atmetamas. Todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir
padidinti jam nepagrįstai priteistą neturtinės žalos atlyginimą bei
sumažinti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atmetus ieškovo ieškinį
pilnai, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos sekančiai: iš ieškovo atsakovui
priteistinos šios išlaidos: I instancijos teisme – 300 Lt paaiškinimo parengimo
išlaidos (b.l. 50), 200 Lt pareiškimo paruošimo ir atstovavimo išlaidos (b.l.
81), 100 Lt pareiškimo dėl papildomo sprendimo išlaidos (b.l. 97), apeliacinės
instancijos teisme – 67 Lt žyminio mokesčio (b.l. 121), 900 Lt apeliacinio
skundo ir atsiliepimų paruošimo išlaidos (b.l. 139), 200 Lt atstovavimo
išlaidos. Viso iš ieškovo atsakovui priteistinos 1.767 Lt bylinėjimosi išlaidos
(CPK 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų
įteikimu, iš ieškovo valstybei nepriteistinos, kadangi ieškovui yra teikiama
valstybės garantuojama pagalba apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos
išlaidų (CPK 96 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio
proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu, teisėjų
kolegija
n u s p r e n d ž i a :
ieškovo apeliacinius skundus atmesti, atsakovo apeliacinį
skundą tenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą
panaikinti ir priimti byloje naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo K. Š. (asmens
kodas (duomenys neskelbtini) 1.767 Lt (vieną
tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų atsakovui
R. V., asmens kodas (duomenys
neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Kolegijos
pirmininkas Raimondas
Buzelis
Kolegijos
teisėjai Izolda
Nėnienė
Arūnas Rudzinskas