Baudžiamoji byla Nr. 1-2090-1033/2016
Proceso Nr. 1-01-1-40665-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
1.2.14.1.1; 1.2.14.1.3; 1.1.7.2.7;
2.1.15.3; 2.3.6.4.2.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. lapkričio 4 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,
sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Burbuliui,
kaltinamajam V. P.,
gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,
nukentėjusiajam Ž. B.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-02 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį areštu 10 parų;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-11 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine 20 parų arešto bausme, šį areštą atlikęs;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-27 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine 40 parų arešto bausme,
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-05 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 56 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 56 parų arešto bausmės iš dalies pridėta arešto bausmė, paskirta teismo 2016-06-27 nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 80 parų areštas, į bausmės laiką įskaityti 2016-06-27 nuosprendžiu įskaitytą bei atliktą bausmės dalį, bausmės pradžią skaičiuojant nuo jo faktinio sulaikymo dienos,
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-31 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį areštu 40 parų, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-05-30 04.20 val. iki 2016-05-30 14.00 val. (vieną para) ir paskirta 39 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-05 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme (subendrinta su 2016-06-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme), bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės 2016-09-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės iš dalies pridedant šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje; į bausmės laiką įskaityti 2016-09-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu įskaitytus laikotarpius bei atliktą bausmės dalį (baudžiamasis įsakymas nėra įsiteisėjęs),
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymu.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
V. P. 2015 m. liepos 20 d. apie 02.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), metalui karpyti skirtomis žirklėmis nukirpo grandinę su spynele, su kuria prie minėto namo tvoros buvo prirakintas Ž. B. priklausantis raudonos spalvos dviratis, 250 eurų vertės, ir jį nusivarė, t. y. pagrobė svetimą, Ž. B. priklausantį turtą bei padarė jam 250 eurų turtinę žalą.
Šiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 dalyje.
Taip pat V. P. 2015 m. rugsėjo 1 d. apie 10.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bute, priklausančiame Ž. B., iš Ž. B. priklausančios kuprinės kortelių dėklo, pagrobė 120 eurų grynaisiais ir išėjo iš buto, t. y. pagrobė svetimą nedidelės vertės, Ž. B. priklausantį, turtą bei padarė jam 120 eurų vertės turtinę žalą.
Šiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 4 dalyje.
Kaltinamasis V. P. teismo posėdyje savo kaltę dėl nusikalstamų veikų visiškai pripažino ir parodė, kad 2015-07-19 nuėjo pas draugą ir paprašė paskolinti žirkles. Draugui nesakė kam jos reikalingos. Pasiėmė žirkles. Liepos 20 d. ėjo prie Kalvarijų turgaus ir pamatė, kad su grandine prirakintas dviratis. Pagalvojo, kad gali nukirpti žirklėm grandinę, paimti dviratį ir parduoti, nes žinojo, kam reikia. Paėmė tą dviratį, nuvarė ir pardavė už 80 Eur nepažįstamam žmogui. Norėjo turguje parduoti, bet niekas neėmė, sakė, kad nereikalingas. Gautus 80 eurų išleido maistui, bučiai. Žinojo kam priklauso dviratis, kurį pavogė. Vagystę įvykdė vienas. Antras įvykis buvo 2015 m. rugsėjo 1 d. Atėjo pas Ž. B., paklausė ar gali išgerti pas jį kavos. Ž. padarė kavos, įjungė televizorių, todėl jis sėdėjo ir žiūrėjo. Paskui Ž. nuėjo į virtuvę ir kalbėjosi su kaimynu. Kadangi žinojo kur Ž. laikė pinigus, nuėjo ir atidaręs kuprinę ištraukė iš piniginės 120 eurų. Pinigus pasiėmė. Pasakęs Ž., kad jam reikia eiti, išėjo. Ž. nematė, kaip jis paėmė pinigus. Pavogtus pinigus panaudojo skolai grąžinti, sumokėjo už elektrą. Pirmą kartą gyvenime paėmė svetimą turtą. Lietuvoje sunku išgyventi už minimalią algą, todėl ir vogė. Labai gailisi dėl padarytų veikų. Civilinį ieškinį 370 Eur visiškai pripažįsta.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. P. parodė, kad dviratį nusprendė pavogti 2015-07-19, nes važiavo pro šalį pas pažįstamą V. ir pamanė, kad Ž. B. galimai dviratį paliks prie namų. Iš draugo pasiskolino žirkles skirtas metalui karpyti, tačiau kam žirklės reikalingos nesakė. 2015-07-20 apie 2 val. nakties išėjo iš namų. Kitą dieną dviratį pardavė, tačiau, kad daiktas vogtas pirkėjui nesakė. V. P. taip pat parodė, kad pas Ž. B. nuo rugpjūčio 29 d. porą naktų nakvojo. Globos namai pas Ž. B. jam nuomojo kambarį, nuoma baigėsi rugsėjo pradžioje. Tame kambaryje, kur jis nakvojo, yra dvi lovos. Ž. B. irgi ten nakvojo. Jam atsikėlus Ž. B. pasiūlė pavalgyti. Jis atsakė, kad norėtų kavos. Ž. B. paruošė maisto ir pamatęs pro langą, kad atėjo draugas, išėjo su juo pasikalbėti. Tuo metu jis (V. P.) liko bute vienas. Nuėjo į kambarį, kuriame nakvojo ir ant lovos pamatė juodos spalvos kuprinę. Atidaręs kuprinę rado joje dėklą ir, paėmęs 120 eurų, kurie buvo reikalingi telefono remontui, išėjo. Jam išeinant Ž. B. dar kalbėjo su atėjusiu žmogumi. Tą pačią dieną jis nuėjo į taisyklą (duomenys neskelbtini) ir sumokėjo už telefono remontą. Mintis pavogti pinigus jam kilo staiga. Dėl savo veiksmų gailisi. Vogė dėl sunkios finansinės padėties, veikė vienas. Žalą nori atlyginti ir aktyviai ieškosi darbo (b. l. 46, 55, 69, 74-75).
Nukentėjusysis Ž. B. teismo posėdyje parodė, kad pažįsta V. P., kuris ir toliau nesitaiso, dirbti nesistengia, tik nuolat girdi, kad jis kažką pavogė. Palaiko savo civilinį ieškinį 370 Eur sumai. Reikalauja kaltinamajam griežtesnės bausmės.
Baudžiamoji byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Nukentėjusysis Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-07-20 apie 19.00 val. jis dar matė savo raudonos spalvos dviratį, prirakintą prie namo tvoros (duomenys neskelbtini). 2015-07-21 apie 09.00 val. pastebėjo, kad dviratis pavogtas. Dviračio vertė 250 eurų. Dviračio įgijimo dokumentų neturi, nes pirko Kalvarijų turguje. Prieš apie 2,5 metų dviratis buvo žymėtas, tačiau žymėjimo numerio neturi. 2015-09-01 apie 10.00 val. pas jį į butą užėjo pažįstamas V. P., kuris paprašė pavalgyti. Kol jis valgė, jam į duris paskambino kaimynas Vladas, todėl nuėjo į lauką pabendrauti su juo. Jie kalbėjosi apie 15 min. Kol bendravo, į kiemą išėjo V. P. ir atsisveikinęs nuėjo. Baigęs pokalbį su kaimynu grįžo į namus ir patikrinęs kambaryje buvusią kuprinę, kurioje buvo kortelių dėklas, pastebėjo, kad iš dėklo dingo 120 eurų. Jis tiksliai žinojo, kad iki V. P. atėjimo į namus, pinigai dar buvo dėkle, nes tikrino. Pabandė paskambinti V. P., tačiau jo telefonas buvo išjungtas, dėl to nusprendė kreiptis į policiją (b. l. 10-11, 37).
Liudytojas A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta Ž. B. apie metus laiko. Ž. B. gyvena (duomenys neskelbtini). Pas jį apsilanko, padeda, kai reikia nudirbti darbus. Prieš porą mėnesių iš Ž. B. sužinojo, kad buvo pavogtas jo dviratis. Jis žinojo kaip tas dviratis atrodo, pačiam teko kelis kartus kieme su tuo dviračiu važinėti. Ž. B. dėl vagystės kaltino V. P.. 2015-09-16 apie 19.00 val. jis buvo Pilaitės mikrorajone, nes ėjo pas ten gyvenantį draugą. Eidamas (duomenys neskelbtini) gatve, ties 13-uoju namu prie kioskelių pastebėjo minėtu dviračiu važiuojantį V. P.. Jis važiavo šaligatviu kitoje gatvės pusėje raudonos spalvos kalnų dviračiu, kurio priekyje buvo juodas krepšys ir du veidrodėliai ant vairo. V. P. jo nepastebėjo ir nuvažiavo prie parduotuvės RIMI. Apie tai, ką matė jis papasakojo Ž. B. (b. l. 23).
Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Ž. B. pažįsta apie metus laiko. Su juo konfliktų neturėjo. Žino, kad Ž. B. laiko savo dviratį prirakinęs prie tvoros. V. P. jis pažįsta, tenka su juo susitikti ir pabendrauti. Nežino ar V. P. galėjo pavogti dviratį, nes apie tai nieko nepasakojo (b. l. 28-29).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad Ž. B. 2015-07-21 pranešė policijai, kad apie 9.00 val. pastebėjo, kad iš jo pavogtas raudonos spalvos dviratis, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) prirakintas prie tvoros. Jam padaryta 250 Eur turtinė žala. 2015-07-20 apie 17.00 val. dviratis dar buvo savo vietoje (b. l. 10-11).
Įvykio registracijos kortelė patvirtina, kad 2015-07-21 08.56 val. Ž. B. pranešė, jog naktį pavogtas jo dviratis, kuris stovėjo prirakintas kieme prie 60 namo. Laukia pareigūnų vietoje (b.l. 14-15).
Pateiktoje fotonuotraukoje užfiksuota, kaip atrodė pavogtas dviratis (b. l. 24).
Iš protokolo -pareiškimo matyti, kad Ž. B. pranešė, jog 2015-09-01 apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pas jį į butą užėjo V. P. ir iš kuprinės pavogė 120 eurų. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 30).
Apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kambaryje kampe padėta juodos spalvos kuprinė, iš kurios buvo pavogti pinigai (b.l. 32-34).
Specialisto išvadoje Nr. 89TPK-14/2016 nurodyta, kad skirti V. P. teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 89).
Kaltinamojo V. P. kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo (dviračio ir pinigų pagrobimo) visiškai įrodyta nukentėjusiojo Ž. B. parodymais ir pareiškimais, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, įvykio registracijos kortelės duomenimis, fotonuotrauka, taip pat paties kaltinamojo V. P. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais.
V. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes jis pagrobė svetimą turtą (dviratį). Taip pat jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 str. 4 dalį, nes jis pagrobė nedidelės vertės turtą (pinigus).
Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat teismas mano, kad 2015-07-20 nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos rizikingas nukentėjusiojo elgesys, nes nakties metu dviratį buvo palikęs lauke prirakintą prie tvoros ir bet kas galėjo nesunkiai jį pavogti (BK 59 str. 1 d. 2 p., 6 p.). V. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę V. P., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas), į pagrobto turto vertę ir žalos dydį (370 Eur), kuri nėra atlyginta, kaltinamojo asmenybę (yra jauno amžiaus, teistas 4 kartus, daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei, tačiau minėtų nusikalstamų veikų padarymo metu teistumo neturėjo, yra baustas už administracinius teisės pažeidimus (b.l. 102-115), oficialiai nedirba, neregistruotas darbo biržoje, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą minimaliam (BK 50 str. 2 d., 41 str. 2 d., 54 str.). Už baudžiamąjį nusižengimą V. P. skirtina arešto bausmė. Teismo nuomone, skirti švelnesnes bausmes nėra pagrindo, kadangi jomis kaltinamojo elgesio pakeisti negalima. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jo teistumų, jis pastoviai daro nusikalstamas veikas, pasitaisyti nesistengia ir tai tampa jo pragyvenimo būdu, jo atžvilgiu yra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų (b.l. 175, 184). Taip pat šiuo atveju nėra pagrindo taikyti V. P. BK 75 str. nuostatas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, kadangi bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 41 str. 2 d.).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės už 2015-07-20 ir 2015-09-01 nusikalstamas veikas bendrintinos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl šiuo nuosprendžiu kaltinamajam V. P. paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 str.).
Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turėtų būti subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-31 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bet, kadangi minėtas teismo baudžiamasis įsakymas dar nėra įsiteisėjęs ir gali būti pakeistas ar panaikintas, todėl bausmės nebendrinamos.
V. P. laikinai sulaikytas BPK 140 str. numatyta tvarka nebuvo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-12 nutartimi V. P. ikiteisiminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje nebuvo veiksmingos, todėl pakeistos į kardomąją priemonė - suėmimą (b.l. 47-50, 147-147). To paties teismo 2016-09-29 nutartimi V. P. kardomoji priemonė (suėmimas) pratęsta 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016-09-27 (b.l. 167-168). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. P. kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, kaltinamajam V. P. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Civilinis ieškovas Ž. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 370 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 122-123). Šį ieškinį kaltinamasis pripažino, jo sumos neginčijo, žala atsirado dėl neteisėtų V. P. veiksmų ir iki šiol žala nėra atlyginta, ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, iš V. P. priteistina civiliniam ieškovui Ž. B. 370 Eur turtinės žalos atlyginimo (BPK 115 str. 1 d., CK 6.249 str. 1 d., 6.263 str.).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą priteisti iš V. P. 60,80 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo (advokato užmokesčio). Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas, nagrinėjant bylas asmenų, kurie yra suimti. Šia įstatymo nuostata teismas vadovavosi paskirdamas kaltinamajam gynėją. Nagrinėjamoje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, pagal teismų praktiką, sprendžiant prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, byloje turi būti duomenys apie kaltinamojo turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167-693/2016). Šiuo atveju byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepateikė teismui duomenų apie V. P., kurio byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tuo atveju, kai teisingumo interesų įgyvendinimo užtikrinimui gynėjo dalyvavimas įstatymais nustatyta tvarka pripažįstamas būtinu, kaltinamasis turi teisę gauti valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš V. P. nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273, 297-298, 303-307 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ė:
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti bausmę – areštą 30 (trisdešimt parų).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti V. P. subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. P. galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Nustatyti, kad laisvės atėmimo bausmė turi būti atlikta pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2016 m. lapkričio 4 d.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2016-09-27 iki 2016-11-04.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. P. palikti kardomąją priemonę - suėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš V. P. civilinio ieškovo Ž. B. naudai 370 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 60,80 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. P. netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas (parašas) Rolandas Bužinskas
Nuorašas tikras
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
2016-11-04