|
Civilinė byla Nr. 2A-81/2008
Procesinio sprendimo
kategorijos: 36, 121.20
|

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
n u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. sausio 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio
teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio
Kailiūno, Danutės Milašienės ir Vinco Versecko (pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui A. Ivanciui,
atsakovo atstovei advokatei Džiolanai Tarvainytei,
viešame teismo posėdyje
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VĮ
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir atsakovo uždarosios akcinės
bendrovės „Ferteksos transportas“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos
teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-40-194/2007
pagal ieškovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį atsakovui uždarajai
akcinei bendrovei dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo, ir
n u s t a t ė :
Ieškovas VĮ
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kreipėsi į teismą su keliais
ieškiniais, kuriuose prašė priteisti iš atsakovo UAB „Ferteksos transportas“
delspinigius, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Visose bylose ginčas kilo
tarp tų pačių šalių, reikalavimas priteisti delspinigius atsirado iš tų pačių
sutartinių santykių, tik skyrėsi laikotarpis, už kurį juos prašoma priteisti.
Teismo nutartimi visos bylos yra sujungtos į vieną bylą, pagal visus ieškinio
reikalavimus ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 295 808,45 Lt delspinigių, 5
procentus metinių palūkanų, bei bylinėjimosi išlaidas ( žyminį mokestį ir 7500
Lt advokato pagalbai apmokėti). ( Tomas IX. b.l. 208-210, procesinis
dokumentas – duplikas).
Ieškovas VĮ
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nurodė, jog su atsakovu UAB
„Ferteksos transportas“ buvo sudaryta sutartis Nr. 20-2001-445( 2001-05-03)
dėl atsiskaitymų už uosto rinkliavas, pagal kurią yra numatyta tvarka, kaip
apmokama už uosto rinkliavas. Pagal sutarties 3.2.p ir 3.3.p. atsakovas,
neapmokėjęs ieškovo pateiktos sąskaitos už uosto rinkliavas, moka ieškovui
0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo neapmokėtos
sumos. Ieškovas, remdamasis minėta atsiskaitymų už uosto rinkliavas sutartimi,
pareiškė teisme ieškinius, kuriais prašė priteisti iš atsakovo 0,2 procentų
dydžio delspinigius pagal sutarties 3.3.p., nes atsakovas vėlavo apmokėti
sąskaitas už uosto rinkliavas. Pagrindinė skola, kaip nurodė ieškovas,
atsakovo apmokėta paskutiniais 2006 m. sausio 20 d. mokėjimo pavedimais per
banką, tačiau už netinkamą sutartinės prievolės vykdymą atsakovas privalėjo
sumokėti sutartyje numatytus delspinigius. Pirmame ieškinyje ( b.l.2-3, tomas
I) ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 31 656,46 Lt delspinigių už laikotarpį
nuo 2004 m. balandžio 4 d. iki gegužės 13 d. pagal pridėtas sąskaitas,
antrajame (b.l.2-3, tomas II) – 44 060,45 Lt delspinigių už laikotarpį 2004 m.
liepos 1 d. iki rugsėjo 30 d.; pagal pateiktas sąskaitas, trečiajame (b.l.2-3,
tomas IV) – 32 842,55 Lt delspinigių pagal pridėtas prie ieškinio sąskaitas,
šeštajame (b.l.2-3, tomas V) – 49 318,23 Lt delspinigių pagal pateiktas
sąskaitas, septintajame (b.l.29, tomas VI) – 76 054,82 Lt delspinigių pagal
pridėtas sąskaitas, aštuntajame ( b.l.2-3, tomas VII) – 50 154,14 Lt
delspinigių pagal pridėtas sąskaitas, devintajame (b.l.2-3, tomas IX) – 76
067,08 Lt delspinigių pagal pateiktas sąskaitas.
Kai kurie
iš ieškinio reikalavimų jau buvo spręsti ir teismai dalį ieškinio reikalavimų
išsprendė, delspinigių dydį sumažino, o kitą dalį reikalavimų grąžino nagrinėti
iš naujo į pirmosios instancijos teismą ( Lietuvos Aukščiausio Teismo 2005-12-21
nutartis 3K-3-552/2005 ( b.l.134-140, tomas IV), Lietuvos Aukščiausio Teismo
2006-01-16 nutartis Nr. 3K-3-31/2006 (b.l.76-80, tomas III), Lietuvos
Aukščiausio Teismo 2005-09-19 nutartis Nr. 3k-3-400/2005).
Šiaulių
apygardos teismas 2007 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies,
priteisė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai iš atsakovo UAB
„Ferteksos transportas“ 29 129,95 Lt sumažintų 0,02 procento dydžio delspinigių
pagal 2001 m. gegužės 3 d. sutartį Nr. 20-2001-445 už laikotarpį nuo 2004 m.
balandžio 1 d. iki 2005 m. liepos 29 d., 5 procentų palūkanas nuo pagal
kiekvieną ieškinį priteistos sumos, 3 078 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti
ir 3 663 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo atsakovui, 101,62 Lt pašto
išlaidų iš ieškovo valstybei ir 11,29 Lt pašto išlaidų iš atsakovo valstybei.
Kitus reikalavimus teismas atmetė. Nurodė, kad ieškovo reikalavimai priteisti
delspinigius pagal visus sujungtus ieškinius yra teisėti, nes atsakovas vėlavo
įvykdyti sutartinę prievolę – sumokėti uosto rinkliavos mokestį. Nustačius, kad
piniginė prievolė nėra įvykdyta, ieškovas turi teisę reikalauti priteisti
delspinigius ir už naujus laikotarpius. Teismas laikė, kad ieškovo nuostoliai
yra minimalūs, kadangi jis jų dydžio neįrodinėjo. Teismas, vadovaudamasis LR CK
6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi bei Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo suformuota praktika, priėjo prie išvados, kad prašoma priteisti
delspinigių suma yra aiškiai per didelė, todėl sumažino delspinigius iki 0,02
procento ir pagal pirmo ieškinio reikalavimus priteisė 4 460,39 Lt, pagal antro
– 3 139,74 Lt, pagal trečio už likusias PVM sąskaitas faktūras Nr. 836618,
8365970, 8365885, 8365893 – 667,25 Lt, pagal šešto už likusias PVM sąskaitas
faktūras Nr. 8365970, 8365885, 8365893, 836618 – 634,97 Lt, pagal septinto – 7
605,48, pagal aštunto – 5 015,41 Lt, pagal devinto – 7 606,71 Lt, bendrai 29
129,95 Lt. Teismas taip pat nurodė, kad Klaipėdos jūrų uosto direkcija yra
viešojo administravimo įstaiga, o ne verslininkas ar privatus ūkio subjektas,
todėl taikė ne 6, o 5 procentų palūkanų nuo reikalaujamos sumos tarifą nuo
kreipimosi į teismą pagal atskirus ieškinius dienos. Teismas bylos šalims
priteisė jų turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai jų patenkintų
reikalavimų daliai, o ekspertizės atlikimo išlaidas paskirstė po lygiai abiem
šalims, nes ji buvo atlikta abiejų šalių interesais, kad kuo tiksliau ir
kvalifikuočiau būtų išaiškintos bylos aplinkybės.
Atsakovas
UAB „Ferteksos transportas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių
apygardos teismo 2007 m. birželio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui VĮ
Klaipėdos jūrų uosto direkcijai yra priteisti už laikotarpį nuo 2004 m.
balandžio 1 d. iki 2005 m. liepos 29 d. 29 129,95 Lt sumažinti (0,02 procento)
delspinigiai ir priteisti už laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 4 d. iki 2004 m.
gegužės 31 d. 108,85 Lt sumažintų (0,02 procento) delspinigių bei priteistos 5
procentų palūkanos nuo pagal kiekvieną ieškinį patenkintų reikalavimų ir
priteisti 5 procentų palūkanas nuo 108.85 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme
iki sprendimo visiško įvykdymo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė,
kad pirmajame ieškinyje ieškovas prašė priteisti 53 810,75 Lt skolos ir 31
656,46 Lt delspinigių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. lapkričio 28 d.
nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-606 pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismo sprendimus panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios
instancijos teismui – Klaipėdos miesto apylinkės teismui. 2006 m. sausio 20 d.
mokėjimo nurodymais atsakovas apmokėjo skolą, todėl liko pirmojo ieškinio
reikalavimas priteisti delspinigius už minėtos skolos nesumokėjimą laiku nuo
2004 m. balandžio 4 d. iki 2004 m. gegužės 31 d. ir procesines palūkanas. Šis
pirmojo ieškinio reikalavimas buvo sujungtas kartu su kitais ieškovo
reikalavimais. Atsakovas apeliaciniame skunde paaiškino, kad kitų, išskyrus
pirmąjį, sujungtų ieškinių reikalavimai yra pareikšti dėl delspinigių
priteisimo už kitus (vėlesnius) laikotarpius, kai delspinigiai ir procesinės
palūkanos pagal tas pačias PVM sąskaitas faktūras jau yra priteisti
įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Pirmosios instancijos teismas netinkamai
taikė LR CK 6.71, 6.37, 6.210, 6.258 ir 6.261 straipsnių nuostatas ir
netinkamai išsprendė netesybų ir palūkanų santykį, todėl priėmė nepagrįstą ir
neteisėtą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo
teismo suformuota praktika, kad netesybos (delspinigiai) ir (arba) palūkanos
skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, nebent šalių susitarime numatyta, kad
jie skaičiuojami iki visiško prievolės įvykdymo, o nuo kreipimosi į teismą
kreditoriaus minimalūs nuostoliai yra padengiami procesinėmis palūkanomis, t.y.
nuo kreipimosi į teismą dienos netesybos (delspinigiai) nepriteisiamos (2006 m.
rugsėjo 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis
byloje Nr. 3K-7-367/2006). Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo suformuota taisykle ir priteisė delspinigius bei palūkanas
pagal PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias jie jau buvo priteisti už
ankstesnius laikotarpius, todėl reikalavimai priteisti delspinigius ir
palūkanas už vėlesnius laikotarpius pagal antrą, trečią, šeštą, septintą,
aštuntą ir devintą ieškinius turi būti atmestas, o reikalavimas dėl delspinigių
ir palūkanų priteisimo pagal pirmąjį ieškinį – patenkintas. Atsakovas pažymėjo,
kad ieškovas neginčijo tos aplinkybės, kad delspinigiai pagal tas pačias PVM
sąskaitas faktūras jau buvo priteisti už ankstesnius laikotarpius.
VĮ
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo
apeliacinį skundą prašo atmesti ir tenkinti jo (ieškovo) apeliacinį skundą.
Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog
atsakovas pradelsė įvykdyti prievolę – vėlavo apmokėti uosto rinkliavos
mokestį, todėl reikalavimas priteisti delspinigius yra pagrįstas, tačiau
teismas nepagrįstai nevertino ieškovo pateiktų įrodymų, iš kurių matyti, kad
atsakovas, turėdamas skolinių įsipareigojimų ieškovui, neatlygintinai skolino
lėšas kitai bendrovei – UAB „Birių krovinių terminalas“ – bei įsigijo
nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. UAB „Ferteksos transportas“ vykdė
laivų agentavimo paslaugas ir iš laivų savininkų rinko Klaipėdos valstybinio
jūrų uosto rinkliavas, todėl VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai
svarbu, kad atsakovas jai laiku apmokėtų už suteiktas paslaugas. Ieškovo
pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas turėjo galimybę atsiskaityti su
ieškovu, tačiau to nepadarė. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m.
birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2005 nurodė, kad šalys
gali pačios susitarti, kokio dydžio delspinigiai bus mokami, jei bus praleistas
prievolės mokėti įvykdymo terminas. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad
ūkio subjekto veikla priklauso nuo atsiskaitymų terminų laikymosi.
VĮ
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija apeliaciniame skunde prašo Šiaulių
apygardos teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimą pakeisti, ieškinį patenkinti
visiškai ir priteisti ieškovui 295 808,45 Lt delspinigių bei turėtas
bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo
išvada, jog 2001 m. gegužės 3 d. šalių sudarytoje sutartyje numatyti 0,2
procento delspinigiai yra per dideli bei tai, kad ieškovas savo nuostolių
dydžio neįrodinėjo, todėl jie laikytini minimaliais. Pagal Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką šalys turi teisę nustatyti, kokio
dydžio palūkanas turės mokėti atsiskaitymo terminą praleidusi šalis, o šalių
sutartyje nurodytas delspinigių dydis (procentas nuo skolos sumos) yra laikomi
ieškovo minimaliais nuostoliais. Be to, priimdamas sprendimą teismas neįvertino
ieškovo pateiktų įrodymų, iš kurių matyti, kad atsakovas turėjo pakankamai lėšų
savo piniginei prievolei įvykdyti ir atsiskaityti su ieškovu, tačiau turėtas
lėšas paskolino tretiesiems asmenims bei įsigijo nekilnojamojo turto ir
transporto priemonių. Teismas savo nuožiūra gali mažinti priteistinus
delspinigius, kai yra tam reikšmingos aplinkybės, tai yra atsižvelgiant į
prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą ir kitus
kriterijus. Nagrinėjamu atveju teismas tokių aplinkybių nenustatinėjo ir
netyrė. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo suformuotus precedentus civilinėse bylose Nr.
3K-3-400/2005, 3K-3-31/2006, 3K-3-552/2005 bei nemotyvavo, kodėl nesivadovavo
civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2005 suformuotomis taisyklėmis, kurios numatė,
kad delspinigiai savo paskirtimi skirti užtikrinti, kad pavėluotų mokėjimų
pasekmės būtų tokios, kurios neskatintų skolininką praleidinėti prievolių
vykdymo terminus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, 10 kartų sumažinęs
delspinigių sumą, skatina praleidinėti prievolių vykdymo terminus, nes yra
suteikiama galimybė už itin mažą kainą naudotis ieškovo pinigais. Toks
delspinigių mažinimas prieštarauja LR CPK 3 straipsnyje įtvirtintam teisingumo,
protingumo ir sąžiningumo principams.
Atsakovas
UAB „Ferteksos transportas“ atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą
atmesti. Atsakovas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartyje suformuoto
precedento, nes šioje nutartyje jis nėra suformuotas. Pirmosios instancijos
teismas pagrįstai vadovavosi 2003 metais ir 2005 metais priimtomis Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kuriose pasakyta, kad 0,2 procento delspinigiai
yra aiškiai per dideli, nes per metus susidaro 73 procentai nuo skolos sumos.
Tokios praktikos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikėsi ir vėliau. Be to,
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje
byloje Nr. 3K-3-218/2003 nurodė, kad netesybos negali leisti nukentėjusiajai
šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies
sąskaita. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi sprendime
nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, nes jose buvo
sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko bei nenukrypo
nuo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Atsakovas apeliaciniame
skunde vadovaujasi viena Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi ir nevertina
kitų to paties teismo priimtų nutarčių, kuriose yra pasakyta priešingai, todėl
atsakovo nurodyta nutartis turi būti vertinama kaip išimtis iš taisyklės, o ne
kaip taisyklė. Galimybė sumažinti sutartyje numatytus delspinigius yra
įtvirtinta LR CK 6.73 str. 2 d. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei
nurodo ieškovas, tinkamai taikė šią teisės normą ir vadovavosi teismų praktika
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2005 m. birželio 6 d. nutartis
civilinėje byloje 3K-3-316/2005, 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 3K-3-578/2004, 2005 m. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-552/2005).
Apeliaciniai skundai tenkintini iš
dalies.
Byloje
nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo UAB „Ferteksos transportas“ pareigos sumokėti
ieškovui VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai skolą ir delspinigius
už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą. Apeliacinės instancijos
teismas, nagrinėdamas abiejų šalių pateiktus apeliacinius skundus, nustatė, kad
nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. liepos 29 d. atsakovas netinkamai vykdė
sutartines prievoles ir laiku neatsiskaitė su ieškovu. Ieškovo VĮ Klaipėdos
valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškiniai dėl skolų pagal neapmokėtas
sąskaitas faktūras priteisimo buvo nagrinėjami tiek apylinkės, tiek apygardos
teismuose, dalis šių sprendimų buvo apskųsta apeliacine ir kasacine tvarka.
Šalys apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad kai kurie teismo sprendimai
yra įsiteisėję ir pripažino, kad 2006 m. sausio 20 d. atsakovas skolas pagal visas
ieškovo sąskaitas faktūras apmokėjo, tačiau tarp šalių išliko ginčas dėl
delspinigių už pavėluotą piniginės prievolės įvykdymą priteisimo.
Atsakovas UAB
„Ferteksos transportas“ Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 1 d.
sprendimą ginčija tuo pagrindu, kad iš atsakovo pagal šios bylos pirmojo
ieškinio reikalavimą ir kitose bylose priimtus įsiteisėjusius sprendimus yra
priteista skola, delspinigiai ir procesinės palūkanos, kurios užtikrina
atsakovo minimalių nuostolių atlyginimą, todėl ieškovas neturi pagrindo už
vėlesnius, negu priteista, laikotarpius reikalauti iš atsakovo delspinigių
priteisimo.
Pagal CPK 4
straipsnį teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta
tvarka kasacinės instancijos priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus.
2006 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka buvo
išnagrinėtas analogiškas ginčas tarp tų pačių šalių (bylos Nr. 3K-7-367/2006). Išplėstinė
teisėjų kolegija nutartimi išaiškino, kad palūkanos atlieka kompensuojamą
funkciją. Jos yra numatomos sutartyje (sutartinės) arba nustatomos įstatymuose
(įstatyminės). Vienos iš įstatymo nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra
kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos
nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37
straipsnio 2 dalis). Jos dar vadinamos procesinėmis palūkanomis ir
skaičiuojamos tuo atveju, jeigu pareiškiami teisme reikalavimai dėl skolos
priteisimo ir šių palūkanų priteisimo. Jeigu civilinėje byloje pareikšti
reikalavimai priteisti skolą, kurios mokėjimo terminas suėjo, ir procesines
palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, tai su pagrindinės skolos
reikalavimu yra reikalaujama ir nuostolių, patiriamų dėl skolininko praleisto
termino, priteisimo. Jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio
nuostolių dydžio, o tik remiasi įstatymo nustatytu procesinių palūkanų dydžiu,
tai jis reikalauja minimalių nuostolių. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi
įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į
minimalius. Kasacinės instancijos teismas taip pat išaiškino, kad netesybos
(delspinigiai) ir (arba) palūkanos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme,
išskyrus šalių susitarime ar įstatyme numatytus atvejus, kai netesybos
(delspinigiai) ar palūkanos skaičiuojami iki visiško prievolės įvykdymo. Jeigu
šalių sutartimi nenumatyta mokėti netesybų iki visiško prievolės įvykdymo, o
kreditorius dėl praleisto prievolės įvykdymo kreipiasi į teismą prašydamas
priteisti pagrindinę skolą ir procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2
dalį, tai nuo kreipimosi į teismą dienos kreditoriaus minimalūs nuostoliai yra
padengiami procesinių palūkanų skaičiavimu ir priteisimu, o nuo kreipimosi į
teismą dienos netesybos (delspinigiai) nepriteisiamos.
Iš byloje
esančios 2001 m. gegužės 3 d. sutarties dėl atsiskaitymų už uosto rinkliavas
matyti, kad šalys sutartyje dėl delspinigių mokėjimo iki visiško prievolės
įvykdymo nesusitarė, todėl, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą
praktiką, nuo kreipimosi į teismą dienos skolos grąžinimas yra užtikrinamas
procesinėmis palūkanomis, jeigu ieškovas jų prašo. Kolegija nustatė, kad tik
2006 m. birželio 16 d. teisme gautame ieškinyje (t. 1, b. l. 2-3) yra prašoma
priteisti skolą, delspinigius ir procesines palūkanas, o kituose, teismo
nutartimi sujungtuose, ieškiniuose prašoma priteisti tik atitinkamas
delspinigių sumas. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pasisakė
tik dėl atsakovo pareigos sumokėti delspinigius už piniginės prievolės įvykdymo
termino praleidimą, sprendė delspinigių mažinimo klausimą, tačiau visiškai netyrė
aplinkybių dėl skolos pagal šioje byloje pateiktas ir jau užbaigtose bylose
pateiktas sąskaitas faktūras priteisimo bei delspinigių ir palūkanų santykio. Atsižvelgiant
į paminėtą teisminę praktiką, kolegijos nuomone, būtina išaiškinti, ar kitose
tarp šios bylos šalių išnagrinėtose bylose jau yra priteisti delspinigiai ir
minimalius nuostolius užtikrinančios palūkanos pagal visas ieškovo nurodytas
sąskaitas faktūras, kuriomis jis grindžia delspinigių skaičiavimą, kadangi ši
aplinkybė reikšminga sprendžiant šioje byloje priteistinų delspinigių dydį.
Kolegija, papildomai neišreikalaudama didelio kiekio dokumentų, paminėtas
aplinkybes išaiškinti negali, kadangi iš byloje esančių apylinkės ir apygardos
teismų pirmąja instancija priimtų kitose bylose procesinių sprendimų nėra
aišku, už kokius laikotarpius ir pagal kokias sąskaitas faktūras skola,
delspinigiai ir palūkanos jau yra priteisti, nėra taip pat aišku, ar teismų
priimti sprendimai jau yra įsiteisėję ir tokiu būdu jau yra išspręstas ieškovo
nuostolių, užtikrintų procesinių palūkanų priteisimu, atlyginimo klausimas.
Atsižvelgdama į
tai, kas pasakyta, kolegija priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos
teismas, neanalizuodamas formuojamos teisminės praktikos delspinigių ir
procesinių palūkanų priteisimo klausimais bei neišaiškindamas reikšmingų
teisingam ginčo išsprendimui aplinkybių, neatskleidė bylos esmės ir pagal
byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos
teisme, todėl ginčijamas teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina
pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2
punktas). Be to, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovo
atstovas paaiškino, jog reiškiant šioje byloje nagrinėtus ieškinius teisminė
praktika dėl delspinigių priteisimo buvo formuojama kita linkme, negu
suformuota minėtoje Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m.
rugsėjo 12 d. nutartyje. Jo teigimu, esant šiuo metu formuojamai praktikai,
ieškovo interesai būtų ginami kitokiu procesiniu būdu. Dėl to kolegija mano,
kad bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui sudaro
ieškovui galimybę civilinio proceso normų nustatyta tvarka koreguoti pažeistų jo
teisių teisminę gynybą.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 4 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimą
panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Šiaulių apygardos teismui.
Teisėjai Kazys
Kailiūnas
Danutė
Milašienė
Vincas Verseckas