Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-02-08][nuasmenintas nuosprendis byloje][1-16-417-2017].docx
Bylos nr.: 1-16-417/2017
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)
Bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius)
Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.)
Sunkus kvalifikuotas sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 2 d.)
Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
Specialioji dalis
Sunkus kvalifikuotas sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 2 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Sunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 2 d. 3 p.)
Sunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 2 d. 3 p.)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Sunkus kvalifikuotas sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 2 d.)
Sunkus savo motinos, tėvo ar vaiko sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 2 d. 3 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-16-417/2017

                                                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39391-2016-7                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 4.1.2.3

(S)

 

 

 

 

Klaipėdos apygardos teismas

N U O S P R E N D I S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 8 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius,

sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,

dalyvaujant prokurorui A. S.,

kaltinamajai V. G.,

nukentėjusiajam A. J.,

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdama baudžiamąją bylą, kurioje V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Plungės r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, našlė, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini)., Tverų sen., Rietavo sav., neteista, kaltinama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą,

 

n u s t a t ė:

 

kaltinamoji V. G. 2016 m. rugpjūčio 19 d., apie  20 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Rietavo seniūnijoje, Plungės r., virtuvėje,  būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su šeimos nariu A. J., su kuriuo gyvena neįregistravę santuokos,  metu du kartus dūrė peiliu jam  į abiejų kojų šlaunis ir padarė durtines-pjautines žaizdas ant abiejų šlaunų bei  vieną kartą dūrė į pilvą ir padarė kiaurinę durtinę-pjautinę pilvo sienos žaizdą  dešiniame viršutiniame kvadrante pakenkiant kepenų-dvylikapirštės  žarnos raiščiui bei mažajai taukinei, taip A. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyrius 6, 9punktas).

Kaltinamoji V. G. kalta prisipažino visiškai ir parodė, jog 2016 m. rugpjūčio 19 d., apie  20 val., gyvenamojo namo virtuvėje,  šiek tiek apsvaigusi nuo išgerto vyno, du kartus dūrė peiliu sugyventiniui A. J. į abiejų kojų šlaunis ir vieną kartą dūrė jam į pilvą. Aiškina, kad prieš tai nukentėjusysis tampė jai už plaukų bei sudavė smūgius į veidą.

Šiuos parodymus V. G. patvirtino parodymų patikrinimo metu (b. l. 118–123).
Be kaltinamosios parodymų, jos kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys.

Nukentėjusysis  A. J. parodė, kad 2016-08-19 namuose  mušė savo sugyventinę V. G., suduodamas jai smūgius į veidą, taip pat tampė ją už plaukų. Teigia, kad kaltinamoji jam dūrė vieną kartą peiliu į pilvą bei du kartus į šlaunis. Aiškina, kad kaltinamosios suduoti  dūriai peiliu buvę nestiprūs. Nurodo, kad turįs sveikatos problemų, todėl dažnai supyksta  ir prieš kaltinamąją vartoja smurtą.

Liudytoja E. Š. parodė, kad 2016-08-19 pas ją į namus atėjo V. G. ir pasakė, jog padūrė Antaną, bei paprašė kviesti greitąją ir policiją.

Liudytoja N. J. parodė, kad A. J. su V. G. gyvena kartu 18 metų. Teigia, jog A. J. išgėręs alkoholio būna neprognozuojamas, nuolat prieš kaltinamąją vartoja smurtą.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1799/2016(03) konstatuota, kad A. J. buvo padarytos durtinės-pjautinės žaizdos abiejose šlaunyse ir kiaurinė durtinė-pjautinė pilvo sienos žaizda dešiniame viršutiniame kvadrante pakenkiant kepenų-dvylikapirštės žarnos raiščiui bei mažajai taukinei (b. l. 43–44).

Iš 2016-08-19 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Rietavo sav., Tverų sen., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Namo kambaryje aptiktos raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraują, dėmės, taip pat rastas ir paimtas peilis (b. l. 9–16).

Iš 2016-10-04 ir 2016-10-28 apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis (b. l. 17–20, 25–28).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad dėl A. J. sužalojimo greitoji medicinos pagalba buvo kviesta 2016-08-19 20 val. 36 min. (b. l. 67–68).

2016-08-19 23 val. 42 min. V. G. nustatytas 1,68 prom. girtumas (b. l. 84).

Taigi aptarti bylos duomenys neginčytinai leidžia teigti, kad 2016 m. rugpjūčio 19 d., apie  20 val., tarpusavio konflikto metu V. G. durdama peiliu į pilvą bei šlaunis sunkiai sužalojo šeimos narį – savo sugyventinį A. J., todėl jos veika kvalifikuotina pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Tenkintinas pareikštas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys, nes dėl kaltinamosios tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis, gydėsi ligoninėje ir tuo padaryta turtinė žala. Kadangi nukentėjusiojo A. J. gydymo išlaidos apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, PSDF biudžetui padaryta 900,63 Eur žala, todėl ši suma priteistina iš kaltinamosios V. G..

Atkreiptinas dėmesys, jog A. J., atlikdamas paminėtus veiksmus, elgėsi provokuojamai ir turėjo suprasti, jog tai sukels kaltinamosios negatyvią reakciją (tai ir įvyko – paėmusi peilį dūrė į pilvą ir šlaunis). Ši aplinkybė lengvina kaltinamosios atsakomybę.

Kaltinamosios V. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui. Jos atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padariusi nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi, bandė išvengti sunkesnių padarinių (paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą), be to, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojamas nukentėjusiojo elgesys.

BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, ir kaltininko asmenybė, ir jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas paskiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje, vadovaujantis BK Bendrosios dalies nuostatomis. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai V. G., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamoji nusikalto pirmą kartą, padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, administracine tvarka nebausta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis smurtą prieš kaltinamąją vartodavo nuolat, be to, jis tęsėsi ir po inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Skiriant bausmę svarbu atsižvelgti ir į tai, jog pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę, teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltininką. Todėl baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmės rūšį arba sumažinti laisvės atėmimo bausmės trukmę. Tai reiškia, kad teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas jau paminėtas kitas bylos aplinkybes, gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Pažymėtina, kad kaltinamajai nėra galimybės skiriant bausmę taikyti BK 62, 75 straipsnių nuostatų, nes nėra tam pagrindų ir sąlygų, tačiau leidžia svarstyti klausimą dėl kito baudžiamojo įstatymo, numatančio švelnesnės bausmės skyrimą, taikymo (BK 54 straipsnio 3 dalis).

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo (šiuo atveju – sunkaus sveikatos sutrikdymo) pavojingumas, atsižvelgiant į padarytos veikos vietą, laiką, būdą, motyvus, pavartoto fizinio smurto intensyvumą, yra žymiai mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Teismo nuomone, šioje byloje yra nustatytos aplinkybės, apibūdinančios ir nusikalstamos veikos pavojingumą, ir tą veiką padariusio kaltinamosios asmenybę, jos gali būti laikomos išimtinėmis ir todėl straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Nustatyta, kad smurtas nebuvo intensyvus, padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. 

Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant kaltinamajai švelnesnę negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalyje sankcijoje rūšies bausmę – laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus. Skirdamas kaltinamajai V. G. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, teismas atsižvelgia ir į priteisto civilinio ieškinio dydį, suteikiant galimybę būnant laisvėje dirbti ir gauti pajamų tam, kad būtų atlyginta padaryta žala.

 

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 302, 303, 304, 305, 307, 308 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

           V. G. pripažinti kalta ir nuteisti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant ją pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per vienerius metus neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

        Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti.

        Priteisti iš V. G. 900,63 Eur Valstybinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti.

         Daiktinį įrodymą – peilį – grąžinti nukentėjusiajam A. J..

         Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

 

 

          Teisėjas                                                                                Eduardas Maškevičius

 


Paminėta tekste:
  • BK 135 str. Sunkus sveikatos sutrikdymas
  • BK
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • BPK