VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. lapkričio 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal (apeliantės) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovams G. R. ir S. R., trečiajam asmeniui Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro notarei R. M. dėl vienašalio sandorio dėl palikimo atsisakymo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. B. į teismą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu jo 2021 m. kovo 15 d. atsisakymą nuo palikimo į jam priklausančią dalį po motinos D. R. mirties; 2) pripažinti negaliojančiu atsakovams G. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. R., gim. (duomenys neskelbtini), išduotą paveldėjimo teises pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); 3) atnaujinti jam praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
2. Teismui buvo pateikta ieškovo G. B. ir atsakovų G. R. ir S. R. 2022 m. rugsėjo 26 d. taikos sutartis, šalys prašė ją patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. patvirtino ieškovo G. B. ir atsakovų G. R. ir S. R. 2022 m. rugsėjo 26 d. taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylą Nr. e2-15943-433/2022 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovams G. R. ir S. R., trečiajam asmeniui Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro notarei R. M. dėl vienašalio sandorio dėl palikimo atsisakymo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais.
4. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo būtų išspręstas klausimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą ieškovui G. B.. Paminėjo, kad proceso šalims nesuteikta teisė atsisakyti valstybės patirtų išlaidų priteisimo valstybės naudai ar numatyti jų atlyginimo tvarką. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos, kaip atskiros specifinės išlaidos, šiuo atveju paskirstomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 99 straipsnio įtvirtintomis nuostatomis ir atskirai, neįtraukiant į taikos sutarties sąlygas. Tarnyba pateikė teismui 2022 m. spalio 4 d. pažymą Nr. (12.33Mr) PT-7350, kurioje nurodyta, kad valstybės patirtos išlaidos už sprendimu Nr. (8.2)TP-22-T-681-2586 G. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 545,59 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 7 d. nutartimi atmetė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
5.1. Teismas nustatė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba byloje patyrė 545,59 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro advokato užmokestis. Tačiau teismas pažymėjo, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. (8.2 Mr)TP-22-T-681-2586 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ ieškovas G. B. 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo.
5.2. Pažymėta, kad šalys 2022 m. rugsėjo 26 d. Taikos sutarties 5 punktu susitarė, kad ginčo šalys pasilieka prie savų bylinėjimosi išlaidų ir neprašo jų priteisti iš kitos proceso šalies. Byloje nėra duomenų apie atsakovų netinkamą elgesį, dėl kurio ieškovas privalėjo kreiptis į teismą (CPK 178, 185 straipsniai). Todėl sprendė, kad nėra pagrindo priimti papildomą sprendimą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimą, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą G. B., t. y. 545,59 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pažymėjo, kad teismas sprendžia klausimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kiekvienoje teismo instancijoje nustatoma, kokių išlaidų turėta, koks jų dydis, ir nutariama, kaip jos turi būti paskirstytos tarp šalių. Spręsti klausimą ar priteisti, ar nepriteisti patirtas bylos šalių išlaidas ir kaip jas paskirstyti teisė yra suteikta tik teismui, o ne bylos šalims. Teismas ex officio privalo taikyti procesinį įstatymą ir jo pagrindu spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas ex officio privalo spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, patiria ne šalis, kuriai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, o valstybė (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1357-221/2018).
6.2. Tarnybai nusprendus teikti ieškovui valstybės garantuojamą, t. y. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovui advokatą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas turi priteisti savo iniciatyva pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles ir ginčo šalys dėl jų paskirstymo negali susitarti (Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-897-773/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1240-638/2018; 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-779-555/2017 ir kt.). Bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintos remiantis CPK 96 straipsniu (CPK 99 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti papildomą sprendimą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų paskirstymo
10. Teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą (nutartį), jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal CPK 277 straipsnio 2 dalį iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Ši civilinio proceso taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 302, 338 straipsniai). Tais atvejais, kai byla užbaigiama teismo nutartimi, kuria neišsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, jis gali būti išsprendžiamas papildoma nutartimi, pagal įstatymo analogiją taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017 24 punktas).
11. Byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. (8.2 Mr)TP-22-T-681-2586 ieškovui G. B. teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovą 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytų, mokėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtino ieškovo G. B. ir atsakovų G. R. ir S. R. 2022 m. rugsėjo 26 d. taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Nutartimi nebuvo spręstas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Skundžiama 2022 m. spalio 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsprendė klausimo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskirstymo. Pažymėtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą šaliai bylos nagrinėjimo metu. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalies nuostatas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei yra atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamas teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendime dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka.
13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys susitarė pasiliekančios prie savų bylinėjimosi išlaidų ir neprašo jų priteisti iš kitos proceso šalies (taikos sutarties 5 punktas). Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra sutapatinamos su bylinėjimosi išlaidomis, kurias patyrė valstybė, teikdama antrinę teisinę pagalbą nagrinėtoje civilinėje byloje. Teisės aktai nenumato šalims teisės atsisakyti valstybės patirtų išlaidų priteisimo valstybės naudai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos, kaip atskiros specifinės išlaidos, paskirstomos vadovaujantis jau minėtomis CPK 99 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-793-516/2021). Todėl sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų paskirstymo. Šalims sudarius taikos sutartį, tokios išlaidos paskirstomos vadovaujantis CPK 99, 96 ir 94 straipsniais.
14. CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, kaip ir įvyko nagrinėjamu atveju, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Toks pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas nustatytas ir CPK 96 straipsnio 5 dalyje, t. y. vertintina, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, kokios buvo priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).
15. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019, 24 punktas).
16. Byloje nustatyta, kad šalys 2022 m. rugsėjo 26 d. sudarė taikos sutartį, kuria iš esmės ieškovo G. B. siektas teisinis rezultatas buvo įgyvendintas, t. y. atsakovė G. R. perleido ieškovui dalį nekilnojamojo turto (taikos sutarties 1.1 – 1.14 punktai), paveldėto po G. B. ir G. R. motinos D. R. mirties. Nors atsakovė G. R. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau parengiamajame teismo posėdyje sutiko sudaryti taikos sutartį, nurodė, kad ginčo byloje nėra. Atsakovas S. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ginčą perduoti spręsti mediacijos būdu, o nepavykus susitarti – ieškinį atmesti. Parengiamame teismo posėdyje atsakovas S. R. nedalyvavo, tačiau 2022 m. rugsėjo 26 d. taikos sutartį pasirašė. Paminėtina, taikos sutartimi nustatyta, kad atsakovo S. R. turto dalis paveldėta po sutuoktinės D. R. mirties lieka nepakitusi (taikos sutarties 3 punktas). Byloje vyko tik vienas parengiamasis teismo posėdis, po kurio buvo sudaryta taikos sutartis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad tiek ieškovo, pareiškiant ieškinį teisme, kuris atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, tiek ir atsakovų procesinis elgesys buvo tinkamas, jie sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kadangi abiejų šalių procesinis elgesys vertintinas kaip tinkamas, jų bylinėjimosi išlaidų nesąlygojo netinkamas priešingos šalies procesinis elgesys byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą šiuo atveju iš atsakovų yra nepriteistinos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus ir nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias papildomo sprendimo priėmimą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nepagrįstai neišsprendė klausimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų paskirstymo, todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išspręstinas iš esmės – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
18. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Urmila Valiukienė