Civilinė byla Nr. 2YT-4428-805/2020

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00578-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 16 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei,

dalyvaujant pareiškėjo A. S. atstovei advokatei A. B.,

nedalyvaujant pareiškėjui A. S.,

suinteresuotų asmenų Prienų rajono savivaldybės administracijos, Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Prienų rajono savivaldybės administracijai, Nemuno kilpų regioninio parko direkcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą patikslintu pareiškimu (b. l. 32-37) suinteresuotiems asmenims Prienų rajono savivaldybės administracijai, Nemuno kilpų regioninio parko direkcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo buvusios sodybos atstatymo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo sodyba – gyvenamasis namas su tvartu-daržine.

Patikslintame pareiškime nurodė, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,6757 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šį sklypą pareiškėjas gavo dovanų iš savo motinos A. S. pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina A. S. minėtą žemės sklypą įgijo nuosavybės teisių atkūrimo būdu pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui suformuotas tokiu būdu, kad į jo ribas patenka buvusi sodyba su pastatais, kuri priklausė A. R.. Pastarasis yra pareiškėjo senelės O. S. brolis. Pareiškėjo tėvas K. S. yra O. S. sūnus. Sodybos pastatai neišliko, kadangi apie 1970 metus jie sudegė. Pareiškėjas kreipėsi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Prienų priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, kad gauti duomenis apie 1970 metais įvykusį gaisrą, tačiau ši atsakė, kad tokių duomenų saugojimo terminas 10 metų, todėl pateikti informacijos apie prašomą įvykį neturi galimybės. Sodyba sunaikinta visiškai, sklype nėra išlikusių pamatų ar kitokių liekanų, kadangi sklypas naudojamas žemės ūkio veiklai ir visi tam trukdantys objektai, tame tarpe ir sklype buvę akmenys, galėję būti sodybos liekanomis, yra pašalinti. Pareiškėjas A. S. šiuo metu siekia atstatyti buvusią sodybą. Žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Nemuno kilpų regioninio parko teritoriją ir jam yra taikomi 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimai, kad žemės sklype, kuris patenka į valstybinių parkų teritorija draudžiama statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atvejus, kai Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis statomi sodybos statiniai buvusios sodybos vietoje.

Pareiškėjo A. S. atstovė advokatė A. B. teismo posėdyje pareiškėjo pareiškimą suinteresuotiems asmenims Prienų rajono savivaldybės administracijai, Nemuno kilpų regioninio parko direkcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto buvusios sodybos atstatymo tikslu, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo sodyba – gyvenamasis namas su tvartu - daržine, palaiko. Nurodė, kad pagal Kauno regioninio valstybės archyvo duomenis akivaizdu, kad namai priklausė A. R., jo šeimai, kurie buvo sietini giminystės ryšiais per pareiškėjo motinos A. S. liniją. Lietuvos Centrinio valstybės archyvo duomenys, pateikti teismo pareikalavimu, taip pat neprieštarauja pirmesniems įrodymams, jie vieni kitus papildo.

Nurodė, kad A. R. buvo pareiškėjo senelės O. S. brolis, jis gimė (duomenys neskelbtini), jo žmona M., gimė (duomenys neskelbtini), vienintelė jų dukra A. R. buvo netekėjusi. Ši šeima turėjo sodybą, kurioje buvo namų valdos žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir tvartu. R. namai, buvę (duomenys neskelbtini) kaime, sudegė 1970 m., nuo tada ši šeima išvyko į Kauną, namų neatstatinėjo ir toliau juose nebegyveno. Visi šios šeimos nariai mirė iki nepriklausomybės atkūrimo, R. giminės šaka baigėsi. Jie sodybos neatkūrė, neteikė prašymų nuosavybės teisių atkūrimui. Tokiu būdu ši žemė tapo niekieno, nes niekas neturėjo nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų ir nepretendavo į žemę.

Kad R (duomenys neskelbtini) kaime turėjo žemės bei trobesius matyti ir pagal Lietuvos Valstybės archyvo pažymą, kas patvirtina, jog buvę ūkio priklausiniai, gyvenamasis namas ir daržinė. Iš butų ūkio lapo taip pat matyti, kad R. buvo (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojas, kas reiškia, kad jisturėjo gyvenamąjį namą, nes tuo metu daugiabučių namų nebuvo. Ekspertizės aktas, kuris, atstovės manymu, yra pagrindinis įrodymas, teismui pateikus 1947 m. žemėlapį, 1949 m. antras leidimas, rodo, kad jame yra pažymėta sodybos vieta. Šalia R. žemės pagal orto foto nuotraukas taip pat buvo gretimų namų valdos, pagal topografinį žemėlapį matyti, jog yra išlikusių namų valdų. Aplinkiniai vietiniai gyventojai į svetimą žemę nepretendavo, dėl ko ši atsirado laisvame valstybinės žemės fonde.

O. R. (S.) buvo pareiškėjo močiutė, K. S. – senelis. A. R. ir O. S., buvusi R. – brolis ir sesuo, pareiškėjo tėvas – O. S. sūnus. Pareiškėjo motina A. S., buvusi K., atėjo į R. giminę kaip marti. Pareiškėjo motina A. turėjo žemės kitoje vietovėje, jai nuosavybę atkūrė 2013 m. į tėvo P. K. žemę, šią žemę ji gavo ne natūra, o kaip lygiavertį sklypą perkėlimo būdu. Pareiškėjo motina šią žemę 2017 metais padovanojo pareiškėjui, šis nori išsaugoti šaknis, o, kadangi sodyba buvo saugomoje teritorijoje, todėl tik teismo tvarka galimas fakto nustatymas, kuris pareiškėjui sukels pasekmes paveldo išsaugojimo tikslu. Paaiškino, kad tai nėra miško vietovė, toje vietoje buvo sodyba, sodybą galima atstatyti.

Suinteresuoti asmenys, tame tarpe Nemuno kilpų regioninis parkas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, pastabų pareiškimui pastabų neturi ir jokių kitų įrodymų neteikia, neprieštarauja, jog dabartiniame žemės sklype, kuris priklauso A. S., buvus sodybai. Pagal 1942 m. ir dabartinę koordinačių sistemą dabartinis žemės sklypas – sodybos vieta, kurio paskirtis žemė ūkio, išvalytas ir dirbamas. Aptartų įrodymų visuma patvirtina juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nes kitokių duomenų suinteresuoti asmenys nepateikė, prieštaravimų byloje nėra gauta. Prašo tenkinti pareiškimą nurodytais motyvais ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą (b. l. 86-88), kuriame prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra įvertinus visus byloje esančius įrodymus. Pažymėjo, kad suinteresuoto asmens apskaitoje minimo žemės sklypo ir statinių jame nėra.

Suinteresuotas asmuo Nemuno kilpų regioninio parko direkcija per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą (b. l. 89-90), kuriame nurodė, kad su pareikštu reikalavimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė (b. l. 92-95), kad palieka teismui vertinti ar pareiškėjo pateikti įrodymai ir patikslintame pareiškime nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Suinteresuotų asmenų Prienų rajono savivaldybės administracijos, Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai būdami tinkamai informuoti apie paskirtą teismo posėdį, į jį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, pateiktuose teismui atsiliepimuose į patikslintą pareiškimą prašė bylą nagrinėti suinteresuotiems asmenis nedalyvaujant teismo posėdyje, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turinčiam (sodybos buvimo) faktui nustatyti pirmiausia reikia konstatuoti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose buvo sodyba. Ši aplinkybė - sodybos buvimo žemės sklype faktas, yra esminė ir suteikianti statybos teisę (nustačius juridinę reikšmę turintį faktą). Tokią praktiką (statybos galimybę siejant su sodybos fakto nustatymu) formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2009). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau yra suformuota taisyklė, kad pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Molėtų rajono savivaldybės administracija ir kt.; bylos Nr. 3K-3-179/2009; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir kt.; bylos Nr. 3K-3-259/2008, 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. Labanoro regioninio parko direkcija ir kt.; bylos Nr. 3K-3-373/2007 ir kt.).

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą nustatė, kad pareiškėjas A. S. yra A. S. ir K. S. sūnus (b. l. 10). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei A. S.“ (b. l. 35) A. S. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko P. K. 1,73 ha žemės, perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam 0.6507 ha ir suteikiant neatlygintinai nuosavybėn 0.0250 ha kitos žemės ūkio paskirties žemės sklypą, 3.0932 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartimi R. S. ir A. S. A. S., be kito nekilnojamojo turto, padovanojo ir 0.6757 ha žemės sklypą, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 42-73). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu 0.6757 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. gegužės 24 d. priklauso pareiškėjui A. S. (b. l. 7-8), nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki minėto laikotarpio priklausė A. S.. Kauno regioninio valstybės archyvo 2020 m. kovo 30 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. R. namų valdos nurodyta (b. l. 11), kad Prienų rajono Balbieriškio apylinkės LDT vykdomojo komiteto duomenų fonde 1964-1966 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje įrašytas R. A., Jono, gimusio (duomenys neskelbtini), ūkis. Šeimos narių sąraše įrašyta žmona R. M., Juozo, gimusi (duomenys neskelbtini). Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamasis namas (1918 m.), tvartas-daržinė (1918 m.). Skiltyje „Ūkio asmeninio naudojimosi žemė (arais)“ įrašyta: viso žemės 61. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020 m. liepos 21 d. pažymoje apie A. R. nuosavybę Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 75-76) nurodyta, kad Marijampolės apskrities ir valsčių savivaldybių archyviniame fonde, sąrašų byloje, Balbieriškio valsčiaus II rūšies kelių taisytojų 1925-06-02 (lydraščio data) sąraše įrašytas R. A., (duomenys neskelbtini) kaime turėjęs 5,4 ha žemės. Tame pačiame archyviniame fonde, sąrašų byloje, Balbieriškio valsčiaus kelių taisytojų 1926 m. sąraše įrašytas R. A., gyvenantis (duomenys neskelbtini), turėjęs 7.4 ha žemės, 1946 – 1947 naujakurių sąraše įrašytas A. R., turėjęs trobesį, arklį, karvę, žemės ūkui inventoriaus, nurodyta jo šeimos sudėtis, pateikta buto – ūkio lapas (b. l. 78-81).Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Geodezijos ir kadastro katedros 2020 m. kovo 30 d. ekspertizės akte konstatuota (b. l. 12-21), jog atlikus archyvinės-kartografinės medžiagos analizę nustatyta, kad A. S. kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribose 1949 m. buvo sodyba su pastatais. Ekspertizės akto Priede Nr. 3(duomenys neskelbtini) (b. l. 20) pateiktos nustatytos topografiniame žemėlapyje identifikuotos sodybos centro stačiakampės koordinatės LKS-94 m. koordinačių sistemoje. Be to, ekspertizės akto Priede Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21) pateiktas sodybos išdėstymo planas. Iš prie ekspertizės akto Priedo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18, 19) – Topografinio žemėlapio išlaisto 1949 metais, nomenklatūros lapo – (duomenys neskelbtini) matyti jame užfiksuota sodybos vieta, gretimai matomi kitų gyventojų ūkiai (sodybos). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Prienų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, atsakydama į pareiškėjo prašymą, pažymoje dėl kilusio gaisro nurodė (b. l. 39), kad informacijos apie kilusį gaisrą apskaitos žurnalas yra saugomas 10 metų, todėl pateikti duomenų apie 1970 m. kilusį gaisrą negali. Iš pareiškėjo teismui pateiktų fotonuotraukų matyti A. S. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdas (b. l. 40-41).

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą CPK 444 straipsnio pagrindu. Vertinant pareiškėjo patikslintame pareiškime nurodytus motyvus darytina išvada, kad jis prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog žemės sklype, kurį jam perleido motina, buvo sodyba. Be to, kadangi pareiškėjo nuosavybės teise valdomas sklypas yra Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje, jame draudžiama naujų pastatų statyba, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjas galėtų gauti leidimą atstatyti buvusią sodybą, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą. Kadangi pareiškime nurodytas objektas nėra išlikęs, o galimybę nustatyti sodybos buvimo faktą teismo sprendimu numato specialūs teisės aktai, šio fakto nustatymo juridiniu pagrindu laikytinas CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas ir tokio fakto nustatymas sukels pareiškėjui teisinius padarinius.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3, 5, 6 punktais draudžiama draustinyje statyti su draustinio tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat kitus minėto įstatymo 9 straipsnyje nurodytus atvejus. Pažymėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punktą, buvusios sodybos atstatymo teisė šioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi valstybiniuose parkuose draudžiama statyti su valstybinio parko steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus statinius esamose ir buvusiose sodybose, taip pat kitais minėto įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus. Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 9 punkte taip pat nustatyta, kad buvusios sodybos atstatymo teisė šioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba. Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnyje išdėstytos sodybos ir buvusios sodybos, sąvokos. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 52 punktą, buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą teismo sprendimu. Remiantis minėto įstatymo 2 straipsnio 55 punktu, sodyba – vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ir su šių statinių, sodybos želdinių, sodo, daržo, aikštelių užimama žeme.

Įrodinėjant buvusios sodybos faktą statinių ir sodų fizinio buvimo būdu įrodymais gali būti bet kurie faktiniai duomenys. Tai gali būti ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, specialisto išvada, topografinė nuotrauka, pateiktos vaizdo medžiagos (fotonuotraukų su atitinkamais aprašais ir schemomis), detalus planas. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad buvusi sodyba – tai sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais – archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu. Istoriniu – archyviniu dokumentu gali būti laikomas nustatyta tvarka iš Nacionalinio dokumentų ar kito fondo nustatyta tvarka gauti dokumentai, kuriuose užfiksuota atitinkamo Lietuvos istorijos laikotarpio informacija. Šiuo atveju be kitų pirmiau aptartų duomenų, esminiu įrodymu dėl buvusios sodybos fakto nustatymo laikoma Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Geodezijos ir kadastro katedros 2020 m. kovo 30 d. ekspertizės akte konstatuota išvada (b. l. 12-21), jog atlikus archyvinės-kartografinės medžiagos analizę nustatyta, kad A. S. kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribose 1949 m. buvo sodyba su pastatais, tokias aplinkybes patvirtina ir archyvų pažymos, kurios papildo viena kitą, tarpusavyje neprieštarauja ir atitinka kitiems bylos duomenims. Suinteresuoti asmenys patikslintam pareiškimui neprieštarauja, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškime išdėstytais argumentais, pareiškėjo atstovės paaiškinimais teismo posėdyje bei kitais byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais visų bylos duomenų kontekste. Pareiškėjui norint atstatyti buvusią sodybą reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sodyba, tai yra gyvenamasis namas su tvartu-daržine, prašomas nustatyti faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes, todėl įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes pareiškėjo patikslintas pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas.

Valstybė šioje byloje patyrė 3,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, todėl teismas iš pareiškėjo šios sumos nepriteisia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Patikslintą pareiškimą tenkinti.

Gyvenamosios sodybos atstatymo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sodyba – gyvenamasis namas su tvartu-daržine.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja                                                         Loreta Radzevičienė