Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-12-29][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-4088-868-2015].docx
Bylos nr.: e2-4088-868/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
SĮ "VILNIAUS MIESTO BŪSTAS" 124568293 Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 188710061 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl atlygintinų paslaugų teikimo (paslaugų sutartis):
BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos dėl iškeldinimo iš patalpų
CIVILINIS PROCESAS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-4088-868/2015

Vieningas proceso Nr. 2-68-3-41675-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 50.11.2, 116.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S 

Lietuvos Respublikos vardu

 

2015 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska,

sekretoriaujant Rasai Martynėnienei,

dalyvaujant ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovei J. D.-Milašienei,  atsakovo V. R. atstovui advokatui  A. R.,

            viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams V. R., T. Š. ir J. Š. dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

 

n u s t a t ė:

 

Ieškovas  pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo  priteisti iš atsakovo V. R. 1570,08 Lt skolą už buto nuomą,  priteisti iš atsakovo V. R. 5 procentų dydžio metines procentines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nutraukti 2001-05-10 su T. F. sudarytą Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos  sutartį Nr. 8 bei iškeldinti atsakovus V. R., T. Š. ir J. Š. su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

Nurodė, kad 2001-05-10 butas, esantis (duomenys neskelbtini), išnuomotas T. F. ((duomenys neskelbtini)), buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 8. Sutartimi nuomotojas įsipareigojo perduoti nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui gyvenamąsias patalpas, o nuomininkas įsipareigojo mokėti Buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, nuomininkė T. F. mirė (duomenys neskelbtini). Po nuomininkės mirties bute liko gyventi jos sūnus atsakovas V. R. ir duktė atsakovė T. Š.. Bute deklaruota atsakovų, taip pat atsakovės T. Š. nepilnamečio sūnaus J. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta. LR CK 6.602 str. nustatyta pareiga mirus pagrindiniam būsto nuomininkui, šeimos nariams, jeigu jie ir toliau gyvena nuomojamoje patalpoje, per du mėnesius po nuomininko mirties informuoti apie tai nuomotoją ir pakeisti nuomos sutartį. Atsakovai po pagrindinės buto nuomininkės mirties į patalpų savininką nesikreipė, tarpusavyje nesitarė dėl pagrindinio Buto nuomininko pakeitimo, nors ne kartą buvo informuoti ir raginti tai padaryti. Ieškovo duomenimis, Atsakovams Vilniaus miesto savivaldybė nebuvo ir nėra suteikusi teisės naudotis Butu, nėra priėmusi sprendimo nei vieno iš jų skirti pagrindiniu Buto nuomininku, o Ieškovas nėra sudaręs gyvenamosios patalpos nuomos sutarties.

Atsakovų kaip ginčo buto nuomininkų statusas buvo konstatuotas kitoje Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1421-155/2010 pagal T. Š. ieškinį V. R., Vilniaus miesto savivaldybei dėl jos pripažinimo pagrindine Buto nuomininke ir Buto nuomos sutarties su ja sudarymo ir pagal Vilniaus miesto savivaldybės priešieškinį atsakovams dėl iškeldinimo iš minėto buto dėl be teisinio pagrindo (savavališkai) užimtų gyvenamųjų patalpų ir susidariusių įsiskolinimų.

Atsakovai tinkamai ir laiku nevykdė sutartinių įsipareigojimų mokėti nuomos mokestį, todėl laikotarpiu nuo 2013-12-01 iki 2014-09-30 susidarė 1528,80 Lt įsiskolinimas už Buto nuomą, o už termino sumokėti nuomos mokestį praleidimą yra paskaičiuoti 41,28 Lt delspinigiai.

Be to, atsakovai netinkamai ir ne pagal paskirtį naudoja Butą (atsakovai T. Š. ir J. Š. bute faktiškai negyvena nuo 2008 m., turi kitą faktinę gyvenamąją patalpą, atsakovas V. R. B. lankosi tik retkarčiais, jame girtauja, neprižiūri gyvenamųjų patalpų ir jomis nesirūpina), nesilaiko įstatymų ir sutartinių įsipareigojimų, todėl darytina išvada, kad socialinis būstas atsakovams nėra reikalingas naudoti pagal tokio būsto tikslinę paskirtį, ir jie turi būti iš nurodyto buto iškeldinti.

Atsakovas V. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies.

Nurodė, kad su ieškiniu dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nesutinka dėl sekančių priežasčių. Gyvendamas žemiau skurdo ribos neturi galimybės laiku susimokėti už butą, o naujas Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas įsigaliojo nuo 2015-01-01. Įsiskolinimas už būstą atsirado dėl to, kad anksčiau valstybė būsto nuomai neteikė jam jokios paramos. Gavęs valstybės paramą būsto nuomai, jis būtinai sumokės ieškovui už jo naudojamas gyvenamąsias patalpas. Šiuo metu atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos, nes pagal šio Įstatymo 7 str. , norint gauti paramą būsto nuomai susimokėti, būtina kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį patenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovo V. R. atstovas prašė ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad atsakovai remiantis  Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos nutartimi Nr. 8, kaip  T. F. šeimos nariai gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris  nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Atsakovas V. R. nuomos mokesčio laikotarpiu nuo 2013-12-01 iki 2014-09-30 nemokėjo, todėl susidarė 1528 Lt įsiskolinimas.  Taip pat  už termino sumokėti nuomos mokestį praleidimą ieškovas paskaičiavo 41,28 Lt delspinigių.

Atsakovas V. R. visiškai nesutinka su reikalavimu dėl iškeldinimo, ir iš dalies sutinka sumokėti skolą už nuomą. Teismo posėdžio metu atsakovo V. R. atstovas nurodė, kad nuomos mokestis turi būti sumažintas, atsižvelgiant į nuomojamo buto blogą būklę. Be to, atsakovo V. R. atstovas mano, kad nuompinigiai turi buti priteisiami ir iš kito atsakovo - iš T. Š..

CK 6.583 str. 1 d., 2 d. numato, kad už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

CK 6.589 str. 1 d. numato, kad gyvenamosios patalpos nuomininko   šeimos nariai  turi tokias  pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kai ir nuomininkas.

Byloje nustatyta, kad atsakovai kaip pagrindinės nuomininkės T. F. šeimos nariai, bute esančiame  (duomenys neskelbtini), gyveno pagal faktiškai susiklosčiusius  nuomos teisinius santykius.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Duomenų apie tai, kad atsakovai būtų sumokėję skolą ir delspinigius, byloje nėra, pagrįstų prieštaravimų dėl skolos dydžio atsakovai nepareiškė, todėl ieškinys dalyje dėl 1528,80 Lt skolos už buto nuomą  ( už laikotarpį nuo 2013-12-01  iki 2014-09-30) ir 41,28 Lt delspinigių ( 0,02 proc. dydžio už laikotarpį nuo 2014 m. 04 mėn. iki 2014 m. 09 mėn.) priteisimo  iš atsakovo V. R. pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.583 str., Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymas Nr. 1-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtas paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmens“) .

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas  iš atsakovo V. R. yra pagrįstas ir tenkintinas.

Be reikalavimų priteisti skolą ir delspinigius  ieškovas prašo   nutraukti 2001-05-10 su T. F. sudarytą Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr, bei  iškeldinti atsakovus V. R., T. Š. ir J. Š. su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

CK 6.611 str. numato, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp atsakovų  V. R. ir T. Š. yra nesutarimai dėl buto naudojimo.   Taip pat byloje yra  įrodymai, kad  atsakovė T. Š. kreipėsi į teismą dėl reikalavimų  pripažinti ją  pagrindine buto, esančio (duomenys neskelbtini),     nuomininke, tačiau teismas  jos reikalavimo netenkino ir nustatė, kad  abu atsakovai yra faktiniai buto nuomininkai.   Atsakovė T. Š. nurodo, kad jai savivaldybė nesudaro galimybės sudaryti  buto nuomos sutartį. Ir atsakovė T. Š., ir ieškovas teigia, kad atsakovas V. R. ginčo butą naudoja ne pagal paskirtį. Jame girtaujama bei butas neprižiūrimas.  Tačiau teismas nurodo, kad  šiems teiginiams pagrįsti byloje nėra  objektyvių ir nešališkų įrodymų, tam kad teismas konstatuotu, kad atsakovas tikrai ginčo butą naudoja ne pagal paskirtį. Ta aplinkybė, kad atsakovui V. R. yra teikiama antrinė teisinė pagalba liudija, kad jo  turtinė padėtis yra sunki, todėl teismas konstatuoja, kad skola susidarė dėl sunkios materialinės padėties.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į socialinio būsto nuomos paskirtį – mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti, taip pat į žmogaus būsto neliečiamybės gerbimo principą, socialinio būsto nuomotojui (ieškovui), pareiškusiam ieškinį dėl nuomininkų iškeldinimo iš socialinio būsto, tenka procesinė pareiga įrodyti, jog nėra pagrindo su šiais asmenimis sudaryti ir (arba) tęsti socialinio būsto nuomos sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šiuo metu atsakovė T. Š. faktiškai bute (duomenys neskelbtini), negyvena.  Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau byloje nustatyta, kad ji norėjo su savivaldybe sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Byloje yra įrodymai, kad ieškovas siuntė pranešimus (kvietimus) sudaryti nuomos sutartį dėl patalpų (duomenys neskelbtini), tačiau šie raštai buvo siųsti adresu (duomenys neskelbtini), kai byloje yra duomenys kad atsakovė gyvena adresu  (duomenys neskelbtini). B. M. g. 50-66, Vilnius, priklauso atsakovės T. Š. suaugusiam sūnui. Duomenų, kad atsakovė T. Š. gavo Savivaldybės  pasiūlymą sudaryti  nuomos sutartį ir su tuo pasiūlymu nesutiko nėra.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė T. Š. turi nepilnametį sūnų, J. Š., gim. 2008 m., kurį ieškovas irgi prašo iškeldinti iš ginčo buto.  Ir ji, ir nepilnametis sūnus yra priregistruoti adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad  atsakovė dirba  (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje virėja, bei ji gauna  netekto darbingumo pensiją dėl onkologinės ligos. Duomenų, kad atsakovė  T. Š. nuosavybės teise turi kitą gyvenamąją patalpą nėra.

Taikant prievolių teisės normas, jos turi būti derinamos su šeimos teise, kurioje prioritetine pripažįstama vaiko teisių apsauga, nes nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių. Tarptautinė bendrija bei atskiros valstybės vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis). Dėl to, ginant vaikų teises, turi būti pasirenkamas toks racionalus sprendimo būdas, kad tos minimalios gyvenimo sąlygos, kurias jie turėjo, būtų išsaugotos. Įstatymas formuluoja bendrąjį principą, jog nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė T. Š. siekė  sudaryti nuomos sutartį su Savivaldybe dėl buto, esančio  (duomenys neskelbtini). Šiuo klausimu kreipėsi į teismą,  tačiau teismas šio reikalavimo netenkino. Ieškovas  adresu (duomenys neskelbtini)siuntė pranešimus-kvietimus sudaryti su Savivaldybe nuomos sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad  atsakovė  su nepilnamečiu vaiku  dabar gyvena adresu (duomenys neskelbtini).   Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė T. Š. turi sveikatos problemų.  Taip pat byloje nėra duomenų, kad T. Š. atsisako sudaryti su savivaldybe nuomos sutartį dėl ginčo buto. Todėl nustatytina, kad nėra pagrindo iškeldinti atsakovę T. Š. su nepilnamečiu vaiku J. Š. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nes byloje nėra duomenų, kad Savivaldybė, kaip turto savininkė sudarė realias galimybes atsakovei   T. Š. teisėtai naudotis socialiniu būstu, esančiu t.y. (duomenys neskelbtini), tinkamai ją informavo apie galimybę sudaryti nuomos sutartį ir tokią informaciją  siuntė pagal jos dabartinę faktinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjant reikalavimą dėl atsakovo V. R. iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini),    nustatytina, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kad jis butu naudojasi ne pagal paskirtį, t.y.  nenustatyta, kad jis faktiškai bute retai būna ir, kad bute girtaujama.   Taip pat teismas nurodo, kad pagal byloje esančius įrodymus, o būtent atsižvelgiant į tai, kad skolą už būsto nuomą susidarė laikotarpiu   nuo 20013-12-01 iki 2014-09-30, negalima laikyti, kad dėl susidariusios skolos už 10 mėn. būtų pagrindas atsakovą V. R. iškeldinti iš buto remiantis CK 6.611 str., formaliai taikant įstatymo nuostatą.

Teismas atkreipia dėmesį į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus, taip pat atkreipia dėmesį į EŽTT iškeldinimo bylose suformuluotas nuostatas, kad būsto praradimas yra radikaliausia teisės į būsto neliečiamybę gerbimą apribojimo forma; bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje iš esmės turėtų turėti galimybę šios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimą ištirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme; neužtenka taikomą ribojimą vien tik pagrįsti įstatymo norma.

Byloje nėra pakankamai įrodymų nustatyti tikras priežastis dėl ko susidarė atsakovui V. R. prašomas priteisti įsiskolinimas. Teismas siūlė atsakovo atstovui, kad teismas gali  surinkti duomenys apie atsakovo gaunamus darbo užmokesčius, tačiau atsakovo atstovas    su tokiu teismo pasiūlymu nesutiko. Nurodė, kad jo  kaip atstovo žiniomis  atsakovas V. R. dirba statybose. Atsiliepime  V. R. nurodo, kad gyvena žemiau skurdo ribos. Tačiau  atsakovas V. R. bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdyje nedalyvavo bei išsamių paaiškinimų nedavė, todėl teismas nežino, dėl kokių priežasčių susidarė įsiskolinimas už butą. Tačiau tenkinti ieškovo prašymą dėl atsakovo V. R. iškeldinimo iš socialinio buto kai ieškovas prašo skolos už 10 mėn., ir kai byloje nenustatyta, kad  atsakovas butą naudoja ne pagal paskirtį, nėra pagrindo atsižvelgiant į socialinio būsto paskirtį, bei į tai, kad iškeldinimu būtų pažeistas proporcingumo principas, nes atsakovas būtų iškeldintas iš socialinio būsto, kai  faktiškai jis atitinka socialiai remtino asmens statusą.  Byloje esantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas patvirtina, kad atsakovo V. R. turtinė padėtis yra sunki, nes antrinė teisinė pagalba teikiama atsižvelgiant į asmens turimą turtą ir metines pajamos.

Atsižvelgiant į savivaldybei deleguota funkciją teikti socialinio būsto paslaugas, bei į tai, kad atsakovas V. R. nemokėjo laiku nuomos mokesčio tik 10 mėn. , o atsakovei  T. Š. nebuvo sudaryta reali galimybė sudaryti socialinio būsto nuomos sutartį, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus nutraukti 2001-05-10 su T. F. sudarytą Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos  sutartį Nr. 8 bei iškeldinti atsakovus V. R., T. Š. ir J. Š. su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš  ieškovo valstybei priteisiama  80,98 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (69,48 Eur už atsiliepimo parengimą bei 11,58 Eur už atstovavimą teismo posėdyje) bei  3,27 Eur pašto išlaidų ( 50 proc. visų pašto išlaidų, nes ieškinys patenkintas iš dalies) (CPK 93 str., 96 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės  2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69  patvirtintos Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklės,  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-10 nutartis  civ. byloje Nr. 3K-3-319/2014). 

Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., 93 str., teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. R. 454,72 Eur (1570,08 Lt) skolos su delspinigiais,  5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 454,72 Eur sumą nuo 2014-12-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai.

Priteisti valstybei iš ieškovo  SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 80,98 Eur  valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j.a.k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti valstybei iš ieškovo  SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 3,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įtekimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j.a.k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.

 

 

            Teisėja                                                                                                                                Vanda Višnevska

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK6 6.602 str. Sutarties pakeitimas dėl kito šeimos nario pripažinimo nuomininku
  • 2-1421-155/2010
  • CK6 6.583 str. Gyvenamosios patalpos nuomos mokestis
  • CK6 6.589 str. Nuomininko šeimos narių teisės ir pareigos
  • CK6 6.38 str. Prievolių vykdymo principai
  • CK6 6.59 str. Draudimas vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę
  • CK
  • CK6 6.37 str. Palūkanos pagal prievoles
  • CK6 6.611 str. Sutarties nutraukimas nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas
  • 3K-3-413/2011
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • 3K-3-319/2014