Civilinė byla Nr. e2-2217-776/2022

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00539-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.16.8; 3.2.6.1

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Svetlanai Anusevičienei, Tomai Ivoškutei,

dalyvaujant ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei J. P.,

dalyvaujant atsakovės UAB „Tytus“ atstovei advokatei Akvilei Gargasaitei,

 viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei UAB „Tytus“, dėl skolos už žemės nuomos mokestį priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Tytus“ 420,36 Eur skolą, 23,46 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad atsakovė netinkamai vykdė pareigą mokėti nuomos mokestį už jai priklausančiais statiniais – 97/500 dalimis patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), ir patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiomis (duomenys neskelbtini) – užimtą valstybinę žemę. Ieškovė nurodė, kad atsakovei proporcingai nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), dalies plotui tenka 0,0129 ha užstatyto pastato ploto (741 kv. m (pastato, kuriame yra patalpa, užstatytas pastato plotas) × 45,15 kv. m (atsakovei nuosavybės teise priklausančios dalies bendras plotas) / 259,10 kv. m (bendras pastato plotas, kuriame yra patalpa) = 129,12 kv. m = 0,0129 ha) ir kad, atsakovei 2020 m. lapkričio 12 d. sumokėjus 256,93 Eur sumą, liko nesumokėti 0,74 Eur delspinigiai už 2017 m., už 2018-2020 m. skola po 84,24 Eur ir delspinigiai po 4,56 Eur, t. y. iš viso 252,72 Eur skola ir 14,42 Eur delspinigiai. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovei nuo 2015 m. buvo skaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis už patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), užimtą valstybinę žemę, ieškovė nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2015 m. iki 2019 m. sumokėjo, tačiau už 2020 m. nesumokėjo 167,64 Eur nuomos mokesčio ir 9,04 Eur delspinigių.

2.       Atsakovė UAB „Tytus“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka,  ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė sutiko, kad turi pareigą mokėti jai priklausančiais statiniais užimtos valstybinės žemės nuomos mokestį, tačiau atsakovė nesutiko su ieškovės apskaičiuotu valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžiu už patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), dalimi užimtą valstybinę žemę. Atsakovė, remdamasi tuo, kad norint apskaičiuoti valstybinės žemės naudotojui tenkantį mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, kai įsigyta tik dalis pastato, reikia apskaičiuoti įsigytos patalpos ploto dalį visame pastate ir atitinkamai tokiai patalpai tenkančią užstatyto statinio ploto dalį, nesutiko su ieškovės bendro pastato ploto vertinimu bei atitinkamai atsakovės naudojamo valstybinės žemės ploto skaičiavimu. Atsakovė paaiškino, kad pastatas – automatinė telefonų stotis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausanti dalis patalpos, yra nebaigtas statyti (baigtumo procentas – 49 procentai) ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota tik 259,10 kv. m. nebaigtame statyti pastate, o tai lemia, kad įregistruotas pastato plotas yra ženkliai mažesnis už realų pastato plotą. Atsakovės nuomone, kadangi pastato užstatytas plotas yra 741 kv. m, įvertinus aplinkybę, kad pastatas yra trijų aukštų, bendras pastato plotas galėtų būti apie 2 223 kv. m, ir būtent nuo šio bendro pastato ploto turėtų būti skaičiuojama atsakovei priklausančios patalpos dalies ir viso bendro pastato plotų santykis. Atsakovė aplinkybę, kad jai skaičiuojamas neteisingo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestis grindė ir tuo, kad likusių 403/500 dalių patalpų savininkei Telia Lietuva, AB pagal valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį nuomojama 0,0146 ha ploto dalis, t. y. vos 0,0017 ha daugiau nei atsakovei, nors atsakovei priklauso daugiau nei keturis kartus mažesnė patalpos dalis. Atsakovė taip pat nesutiko, kad ieškovė turėjo teisę apskaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokestį už penkerių metų laikotarpį (t. y. už laikotarpį nuo 2015 m. iki 2020 m.), nes pranešimas dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę buvo pateiktas tik 2020 m. rugpjūčio 24 d., mokestis apskaičiuotas remiantis teisės aktu, kuris įsigaliojo 2018 m.

3.       Išvadą byloje teikianti institucija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovei, kuri nėra sudariusi valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurie užstatyti jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais, nuomos sutarčių, teisės aktai numato pareigą mokėti valstybinės žemės sklypo naudotojo mokestį. Išvadoje taip pat nurodyta, kad ieškovė teisingai apskaičiavo mokėtino mokesčio dydį.  

4.       Ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovė J. P. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Atstovė paaiškino, kad nuo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), dalies įsigijimo 2009 m. atsakovė nemokėjo valstybinės žemės nuomos mokesčio, tačiau ieškovė nuomos mokestį apskaičiavo tik už 5 metų laikotarpį. Atstovė pažymėjo, kad nors pastatas, kuriame yra atsakovės patalpų dalis, nebaigtas statyti, tačiau nuomos mokestis apskaičiuotas teisingai. Atstovė pažymėjo, kad ieškovė tik administruoja valstybinės žemės nuomos mokesčio surinkimą, tačiau nesprendžia valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo klausimų, todėl naudojamo valstybinės sklypo dalies ploto, už kurį turi būti mokamas nuomos mokestis, apskaičiavimas yra skirtingas.      

5.       Atsakovės UAB „Tytus“ atstovė advokatė Akvilė Gargasaitė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovė pirmiausia pastebėjo, kad iš ieškinio ir ieškovės atstovės paaiškinimų nėra tiksliai aiški ieškinio suma. Atstovė pažymėjo, kad ieškovė nepagrindė valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio. Atstovės nuomone, ieškovė neįvertino, kad visas bendras trijų aukštų pastato plotas yra daugiau nei 2 000 kv. m, atsakovei priklauso tik 45,15 kv. m, užstatytas plotas sudaro 741 kv. m, todėl atsakovės mokėtinas valstybinės žemės nuomos mokestis turi būti apskaičiuojamas proporcingai nuo viso bendro pastato ploto, o tai, kad kiti pastato bendrasavininkai nėra tinkamai įregistravę nuosavybės teisės, negali lemti atsakovės pareigos mokėti didesnį nuomos mokestį, priešingu atveju, sudaroma teisinės nelygybės situacija. Atstovė pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytą argumentą, kad kitam patalpų bendrasavininkui išnuomota 0,0146 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalis, nors jam priklauso daugiau nei keturis kartus didesnė patalpos dalis, paaiškindama, kad pagal tokį naudojamos valstybinės žemės sklypo dalies apskaičiavimą atsakovei priklausytų mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už 0,0035 ha.      

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6.       Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad valstybinės žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra užstatytas nebaigtu statyti (baigtumas 49 procentai) trijų aukštų pastatu – automatinė telefonų stotis, policijos komisariatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Viso pastato kadastro duomenys nenustatyti, tačiau šiuo metu yra įregistruotas jo bendras 259,10 kv. m plotas, nurodant, kad likusios dalies vidaus patalpų kadastriniai matavimai neatlikti. 2009 m. spalio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsakovei nuosavybės teise priklauso šiame nebaigtame statyti pastate esančios 232,74 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos – telefono stoties patalpa, patalpa Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 97/500 dalys. Likusios 806/1000 (arba 403/500) šios patalpos dalys priklauso Telia Lietuva, AB, kuriai 2002 m. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N29/02-0255 pagrindu yra išnuomota 0,0146 ha dalis valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o valstybinės žemės sklypo dalies, reikalingos atsakovės pastato daliai eksploatuoti, nuomos sutartis su atsakove nėra sudaryta. Atsakovei 2015 m. gegužės 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu taip pat priklauso negyvenamoji patalpa – grožio salonas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini), kuri yra pastate, kuris stovi ant valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), tačiau valstybinės žemės sklypo dalies, reikalingos atsakovės pastato daliai eksploatuoti, nuomos sutartis su atsakove taip pat nėra sudaryta. Ieškovė, 2020 m. nustačiusi, kad atsakovei nuo 2009 m. nuosavybės teise priklauso dalis negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), patikslino atsakovės už valstybinės žemės naudojimą už laikotarpį nuo 2015 m. iki 2020 m. mokėtiną mokestį, įtraukdama pagal jos skaičiavimus už atsakovės naudojamą 0,0129 ha dalį valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), mokėtiną mokestį, tačiau atsakovė viso ieškovės apskaičiuoto valstybinės žemės naudojimo mokesčio nesumokėjo. Atsakovė, kad nesumokėjo ieškovės apskaičiuoto mokesčio už valstybinės žemės naudojimą, nes nesutinka su ieškovės bendro pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ploto vertinimu bei atitinkamai atsakovės naudojamo valstybinės žemės ploto skaičiavimu.

7.       Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, žemės naudotojas – tai žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu.

8.       Nagrinėjamu atveju atsakovė naudojasi valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), dalimis, reikalingomis jai nuosavybės teise priklausančioms patalpoms eksploatuoti, taigi yra valstybinės žemės naudotoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalies prasme. Atsakovė nėra sudariusi valstybinės žemės numos sutarčių, todėl iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo turi įstatymine pareigą mokėti žemės nuomos mokestį. Atsakovė sutiko, kad ji turi iš įstatymo kylančią pareigą mokėti jai priklausančiomis statinių dalimis užimtos valstybinės žemės nuomos mokestį, tačiau, kaip minėta, nesutiko su ieškovės apskaičiuotu valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies plotu, už kurio naudojimą atsakovei skaičiuojamas mokestis. Todėl laikytina, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovės pareigos mokėti mokestį už valstybinės žemės naudojimą, tačiau byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio, jo apskaičiavimo tvarkos ir laikotarpio, už kurį jis apskaičiuotas.

9.       Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatą įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ (toliau – Nutarimas), kurio 3 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus.

10.       Ieškovė nurodė, kad apskaičiuodama atsakovės mokėtiną mokestį rėmėsi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimo „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ Nr. T-278, kuris įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d., 1.3. papunkčiu, nustatančiu valstybinės žemės naudotojams, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių, 4 procentų mokesčio tarifą. Šiuo sprendimu buvo pripažintas netekusiu galios Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. T-139 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“, kurio 1.3. papunktyje valstybinės žemės naudotojams, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių, taip pat buvo nustatytas 4 procentų mokesčio tarifas. Ginčo dėl taikytino mokesčio tarifo byloje nėra.  

11.       Nutarimo 6 punkte nustatyta, kad juridiniai asmenys, naudojantys valstybinės žemės sklypus, pagal pateiktus kadastro duomenis patys apskaičiuoja žemės nuomos mokesčio dydį, o pagal Nutarimo 7 punktą valstybinės žemės sklypų naudotojai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos. 

12.       Nagrinėjamu atveju atsakovė 97/500 dalis negyvenamosios patalpos, esančios pastate, kuris stovi ant valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijo 2009 m. spalio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Kaip minėta, valstybinės žemės nuomos sutarties nesudarė, tačiau nuo patalpos dalies įsigijimo 2009 m. pati neapskaičiavo mokesčio už valstybinės žemės naudojimą ir jo nemokėjo. Ieškovei apie atsakovės nuosavybės teisę į negyvenamosios patalpos dalį tapo žinoma 2020 m. Ieškovė 2020 m. liepos 10 d. raštu Nr. 8-2561 informavo atsakovę apie pareigą mokėti mokestį už valstybinės žemės naudojimą bei paprašė iki 2020 m. liepos 20 d. pateikti valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo deklaraciją ir nurodė, kad to nepadarius bus apskaičiuotas mokestis už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

13.       Nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypus, išnuomotus ne aukciono būdu, ir už naudojamą valstybinę žemę, suteiktą teisės aktų nustatyta tvarka, arba už sklypus, kuriais naudotis leista valstybinę žemę administruojančių institucijų sprendimais, nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarties, apskaičiavimo, mokėjimo, apskaitos, lengvatų taikymo, skolų pripažinimo beviltiškomis Šiaulių mieste tvarką nustato Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklės, patvirtintos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. T-372 „Dėl Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 16 punkte įtvirtina, kad, nustačius, kad buvo naudojamasi valstybine žeme, bet nebuvo pateikta mokėtojo deklaracija, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir finansų skyrius turi teisę reikalauti deklaruoti valstybinės žemės naudojimą ir apskaičiuoti nuomos mokestį nuo nekilnojamojo turto įsigijimo datos, bet ne ilgiau kaip už einamuosius ir penkerius ankstesnius mokestinius metus. Pagal Taisyklių 23 puntą nuomos mokestis už ankstesnius penkerius kalendorinius metus skaičiuojamas (ar perskaičiuojamas) pagal apskaičiavimo laikotarpiu galiojančią nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir galiojančius tarifus. Todėl, priešingai nei nurodė atsakovė, ieškovė turėjo teisę apskaičiuoti nuomos mokestį už valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies naudojimą už einamuosius ir penkerius ankstesnius mokestinius metus bei teisėtai vadovavosi Taisyklių nuostatomis.

14.       Sprendžiant dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies nuomos mokesčio dydžio, jo apskaičiavimo tvarkos, svarbu įvertinti, ar ieškovė tinkamai taikė Taisyklių 20 punktą, nustatantį, kad, jeigu asmuo įsigijo ne visą statinį (pastatą), o jo dalį, apmokestinama užstatyto statinio (pastato) ploto dalis, tenkanti proporcingai įsigytų ar išsinuomotų patalpų daliai. Taigi valstybinės žemės nuomos mokesčio dydis už faktinį žemės naudojimąsi nustatomas atsižvelgiant į faktiškai naudojamos žemės sklypo dalies dydį. Pažymėtina, kad pagal bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, faktinę aplinkybę dėl faktiškai naudojamo žemės (žemės sklypo) dydžio turi įrodyti ieškovas, pareiškęs reikalavimą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo, o atsakovas, nesutinkantis su ieškovo nurodomu faktiškai naudojamu žemės (žemės sklypo) dydžiu, turi pateikti tai paneigiančius įrodymus.

15.       Ieškovė, negavusi iš atsakovės valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo deklaracijos, apskaičiavo mokestį už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. bei patikslintus 2015-2019 m. pranešimus apie valstybinės žemės nuomos mokestį ir 2020 m. pranešimą apie valstybinės žemės nuomos mokestį pateikė atsakovei. Ieškovė, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, patvirtinančiais, kad atsakovei iš 232,74 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos nuosavybės teise priklauso 45,15 kv. m, kad pastato, kuriame yra patalpa, užstatytas plotas sudaro 741 kv. m , bei kad bendras pastato, kuriame yra patalpa, plotas sudaro 259,10 kv. m, apskaičiavo, kad užstatyto ploto dalis, tenkanti atsakovės proporcingai nuosavybės teise priklausančių patalpų daliai, yra 0,0129 ha. Pagal nustatytą mokestinę vertę ir pritaikytą 4 procentų tarifą mokėtinas mokestis už 0,0129 ha dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimą 2015-2019 m. sudarė po 84,24 Eur bei 2020 m. taip pat sudarė 84,24 Eur. Ieškovė atsakovei taip pat apskaičiavo mokestį už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies naudojimą: 2015 m. – 54,55 Eur, 2016 m. – 177,20 Eur, 2017 m. – 162,80 Eur, 2018 m. – 165,20 Eur, 2019 m. – 167,60 Eur ir 2020 m. – 167,60 Eur.

16.       Nors sutiktina su atsakove, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad viso pastato, kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausanti patalpos dalis, kadastriniai matavimai nėra atlikti ir nėra nustatytas bendras pastato plotas, tačiau ieškovei, skaičiuojant mokestines prievoles už valstybinės žemės naudojimą, ji privalo vadovautis suformuoto sklypo duomenimis ir skaičiuojama tai sklypo daliai, kuri tenka kiekvienam naudotojui proporcingai pagal kiekvieno bendraturčio valdomą pastatų (patalpų), statinių dalį jų užimame žemės sklype, nes tai yra objektyvus duomuo, gautas ir žinomas iš Nekilnojamojo turto registro. 

17.       Jei būtų atlikti viso pastato kadastriniai matavimai ir būtų žinomas faktinis bendras pastato plotas, atsakovei proporcingai naudotis tenkanti žemės sklypo dalis būtų mažesnė. Tačiau Taisyklės nereglamentuoja, kaip turėtų būti apskaičiuojama pastato dalies savininkui proporcingai tenkanti žemės sklypo dalis, jei nėra atlikti viso pastato kadastriniai matavimai. Pažymėtina, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017). Todėl nesant teisinio reglamentavimo dėl susiklosčiusios situacijos, ieškovė negali taikyti atsakovės nurodyto mokesčio apskaičiavimo, kai įvertinus, kad pastatas yra 3 aukštų ir jo užstatymo plotas yra 741 kv. m, gaunamas 2 223 kv. m bendras pastato plotas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad esant tokiai išimtinei situacijai, ieškovė tinkamai taikė galiojančią nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir tinkamai apskaičiavo atsakovės mokėtiną mokestį už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies nuomą. 

18.       Nors atsakovė pateikė duomenis ir juos pagrindžiančius įrodymus, kad likusių 403/500 dalių patalpų savininkei Telia Lietuva, AB pagal valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį nuomojama, tik 0,0146 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, tačiau, teismo vertinimu, tai nepaneigia ieškovės atlikto apskaičiavimo teisingumo. Tarp Telia Lietuva, AB ir valstybinės žemės patikėtinio yra susiklostę valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai, todėl Telia Lietuva, AB tenkanti minėto žemės sklypo dalis yra apskaičiuota valstybinės žemės nuomos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pagrindu. Ginčo atveju ieškovė atlieka valstybinės žemės naudojimo mokesčio administratoriaus funkcijas ir apskaičiavusi mokėtiną mokestį praneša mokesčio mokėtojui apie pareigą sumokėti mokestį, o atsakovė, kaip valstybinės žemės sklypo dalies naudotoja, turi įstatyminę pareigą mokėti už naudojimąsi apskaičiuotą mokestį. Šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra aplinkybės, kokią valstybinės žemės sklypo dalį atsakovei pagal valstybinės žemės nuomos sutartį išnuomotų valstybinės žemės patikėtinis. 

19.       Nustatyta, kad atsakovė 2020 m. lapkričio 12 d. ieškovei sumokėjo 256,93 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodyta skolos dengimas). Pagal Taisyklių 28 punktą mokesčių mokėtojų sumokėtos sumos pirmiausia skiriamos nesumokėto nuomos mokesčio delspinigiams dengti ir nesumokėtam nuomos mokesčiui dengti pradedant nuo anksčiausiai susidariusiųjų. Likusia suma dengiamas nuomos mokestis, kurio mokėjimo terminas nepasibaigęs. Kadangi ieškovė padengė atsakovės susidariusius delspinigius ir skolą už valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies naudojimą (505,44 Eur - 256,93 Eur = 248,51 Eur), liko nesumokėtas nuomos mokestis už šio žemės sklypo dalį už 2018-2020 m. po 84,24 už kiekvienus metus (iš viso 252,72 Eur) ir 0,74 Eur delspinigiai už 2017 m. ir po 4,56 Eur už 2018-2020 m. (iš viso 14,44 Eur delspinigių) bei 167,64 Eur mokestis už valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies naudojimą už 2020 m. ir 9,04 Eur delspinigiai. Iš viso atsakovės skola ieškovei už valstybinės žemės sklypų dalių, reikalingų atsakovei priklausančių patalpų (jų dalių) eksploatavimui, sudaro 420,36 Eur, bei yra susidarę 23,46 Eur delspinigiai. Kadangi ieškinys yra pagrįstas, jis tenkintinas ir iš atsakovės ieškovei priteistina 420,36 Eur mokesčio už valstybinės žemės naudojimą skola ir 23,46 Eur delspinigiai. Ieškovės ieškinio dalyje, kurioje ji suformulavo savo reikalavimą, nurodyta reikalaujama priteisti 443,48 Eur suma laikytina parašyta su rašymo apsirikimu, nes iš viso ieškinio turinio matyti, kad ieškovė reikalavo priteisti 443,82 Eur (420,36 Eur + 23,46 Eur), t. y. ši suma laikytina teisinga ieškinio suma.

20.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti 5 dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką aiškina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Ieškovė prašo priteisti procesines palūkanas, ieškinys teisme priimtas 2022 m. vasario 3 d., todėl nuo šios dienos ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 443,82 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

21.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad šis sprendimas yra priimtas ieškovo naudai.

22.       Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudarė 17,00 Eur. Todėl 17,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės valstybei.

23.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284, 294 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Tytus“, kodas 300930533, ieškovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, kodas 188771865, 420,36 Eur (keturių šimtų dvidešimties eurų 36 ct) skolą,
23,46 Eur (dvidešimt trijų eurų 46 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 443,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. vasario 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės UAB „Tytus“, kodas 300930533, valstybei 17,00 Eur (septyniolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                                                                                         Erminijus Baziulis