Civilinė byla Nr.2-621-848/2017
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15923-2016-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.6; 3.2.3.8.;3.1.7.;3.2.3.;3.2.4.
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 29 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė,
sekretoriaujant Vaidai Ambrozevičienei, Jurgitai Radauskaitei,
dalyvaujant ieškovui V. J.,
atsakovo atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovui D. G. dėl asmens garbės ir orumo įžeidimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas kreipėsi su patikslintu ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo D. G. 130 Eur turtinę žalą, 1 070 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ir teismo sprendimu pripažinti atsakovo 2011-01-19 pareiškime Nr. 20-65-8-AP-5 apie ieškovą paskleistus duomenis, neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę bei orumą: „Mano kaimynas yra konfliktiškas asmuo, kurio turi bijoti visi gyventojai“, „kadangi jis grasina susidoroti“, „Bijome kreiptis pagalbos, kadangi V. J. sužinojęs apie tokį pareiškimą gali imtis veiksmų prieš mane ir mano šeimą, vaiką“, „Prašome apie pareiškimą neinformuoti, nes girdėjome, kad jis turi psichinę ligą. Prašome neatidėliotinai jo atžvilgiu imtis veiksmų“.
Ieškovas patikslintame ieškinyje, teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Garliavos policijos nuovadai įteikė 2011-01-19 pareiškimą, kurį Garliavos policijos nuovada 2011-01-20 užregistravo numeriu 20-65-8-AP-32. Šiame pareiškime atsakovas sąmoningai tyčia paskleidė tikrovės neatitinkančią, ieškovo garbę ir orumą žeminančią, pasitikėjimą ieškovu pakirtusią, informaciją. Garliavos policijos nuovados viršininkas S. N. L. (S. N. L.) 2011-01-20 ant pareiškimo padarė įrašą: “V. B.. Pr. parengti informaciją psichiatrijos specialistams. 2011-01-19“. D. G. 2011-01-19 pareiškimas ir juo apie ieškovą Garliavos policijos nuovadai paskleistos tikrovės neatitinkančios, jo orumą ir garbę žeminančios žinios (faktai ir duomenys) pakirto Garliavos policijos nuovadoje policijos pareigūnais dirbančių S. N. L. ir V. B. pasitikėjimą ieškovu, sudarė sąlygas tokias žinias paskleisti psichikos priežiūros įstaigoms, teisėsaugos institucijoms, ieškovo namo laiptinės gyventojams. Dėl atsakovo paaiškinime paskleistų apie ieškovą tikrovės neatitinkančias žinių Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Garliavos policijos nuovadoje pradėtas baudžiamasis procesas medžiagoje Nr. 65-At-00165-11, o V. B. 2011-01-19 nuvyko pas ieškovo kaimynus ir juos apklausdamas toliau paskleidė tikrovės neatitinkančias, ieškovo garbę ir orumą žeminančias žinias. Dėl atsakovo pareiškime paskleistų žinių Kauno rajono apylinkės prokurorė Rita Poškienė 2012-04-25 nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 65-2-00002-11 dėl ieškovo sužalojimo. Taip pat dėl šių žinių Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr.1-23-749/2015 tyrėjas V. B. 2015-04-07 teismo posėdyje teisėjui V. K. girdint kitiems asmenims - prokurorui Evaldui Šidlauskui, advokatui Č. P., teismo posėdžių sekretorei Loretai Butėnienei, stebėtojams, proceso dalyviams E. J. G., R. M., Sergejui N. L., jam pateiktus kaltinimus grindė ir atsakovo 2011-01-19 pareiškime paskleistomis tikrovės neatitinkančiomis, jo garbę ir orumą žeminančiomis žiniomis, kaip tariamai patikrintomis. Dėl nurodytų veiksmų ieškovas patyrė materialinę žalą. Gindamasis nuo atsakovo paskleistų tikrovės neatitinkančių žinių, ieškovas kreipėsi į antstolį Saulių Užkuraitį, prašydamas surašyti Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Protokolas buvo surašytas 2015-03-16, už protokolo surašymą ieškovas patyrė 130,00 Eur išlaidas, šią sumą laiko turtine žala ir prašo priteisti iš atsakovo. Taip pat ieškovas dėl tikrovės neatitinkančių žinių patyrė ir 1 070 Eur neturtinę žalą. Žala pasireiškė dvasiniu sukrėtimu, ilgalaikiais dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu ir reputacijos pablogėjimu, ilgalaikiais nepatogumais ir baime būti ne dėl ligos patalpintu į psichiatrijos ligoninę, buvo priverstas gaišti laiką dėl tikrovės neatitinkančių žinių nepaneigimo, taip pat ilgalaike emocine įtampa ir nerimu, ilgalaikiu bendravimo galimybių su kaimynais sumažėjimu, elgsenos pasikeitimais (2 t., b. l. 106-119).
Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime, teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovo nuomone 2011-01-19 pareiškime, kuriuo jis kreipėsi į policiją, nėra nurodyta jokių faktų ar žinių, kurie neatitiktų tikrovės. Tai, kad ieškovas yra konfliktiškas asmuo yra atsakovo asmeninė nuomonė, o ne faktiniai duomenys apie ieškovą. Tas pats pasakytina ir apie atsakovo teiginį pareiškime - „<...bijome kreiptis pagalbos, kadangi V. J. sužinojęs apie pareiškimą gali imtis veiksmų prieš mane ir mano šeimą, vaiką...>“. Atsakovas tai laiko ne tikrovės neatitinkančia informacija, bet tiesa, kurią dalinai patvirtina ir šios civilinės bylos inicijavimas. Pareiškime, kurį pateikė policijai pagal jo vidinį įsitikinimą įvardintos baimės dėl galimų konfliktų ateityje, pasitvirtino realybėje, nes V. J. ėmėsi konkrečių veiksmų – inicijavo šį teisminį procesą, kurio metu reikalauja skelbti paiešką, skirti psichiatrinę ekspertizę, atlyginti jam neva padarytą žalą. 2011-01-19 pareiškime yra išdėstyta tik atsakovo nuomonė ir aplinkybės, kurias atsakovas prašė ištirti, tačiau pareiškime nėra jokių faktų, kurie žemintų ieškovo garbę ir orumą. Atsakovo pareiškimas buvo skirtas tik policijos pareigūnams, pareiškimo turinys nebuvo paskleistas viešai, todėl akivaizdu, kad atsakovas nieko nepaskleidė ir nesiekė paskleisti negatyvios informacijos apie ieškovą tretiesiems asmenims, o tik nurodė savo asmeninius pastebėjimus ir baimes. Todėl ieškovo nurodyti veiksmai negalėjo sukelti tokių negatyvių pasekmių, kurias nurodo ieškovas. Kadangi atsakovas nesutinka, jog atsakovo veiksmais buvo padaryta žala atsakovui, todėl nėra teisinio pagrindo ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimui. Ieškinyje atsakovas nurodė, kad yra suėjusi ieškinio senatis ir prašė ją taikyti. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog atsakovas apie 2011-01-19 pareiškimą sužinojo apie 2015 metus, atsakovo atstovė ieškinio senatį prašė taikyti teismo nuožiūra. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta bei ieškovui neįrodžius ieškinio reikalavimų, atsakovas ieškinį prašė atmesti (4 t., b. l. 4-7).
Ieškinys atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovo pareiškime policijos tyrėjui, nagrinėjusiam ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą, yra ieškovo garbę ir orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių, ar yra nurodytų žinių paskleidimas.
Asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančio Civilinio kodekso 2.24 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2011-01-19 atsakovas D. G. kreipėsi su pareiškimu į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Garliavos policijos nuovadą (toliau - Garliavos PN). Pareiškime nurodė, kad gyvena greta V. J. buto, kaimynas yra konfliktiškas asmuo, kurio turi bijoti visi gyventojai, nes jis grasina susidoroti, girdėjo, jog jis ketina įsigyti ginklą, nežino, kam jį panaudos, prieš gyventojus ar prieš save, gyventojai bijo kreiptis pagalbos, kadangi V. J. sužinojęs apie tokį pareiškimą gali imtis veiksmų prieš atsakovą, jo šeimą, vaiką. Pareiškime buvo prašoma neinformuoti V. J., nes atsakovas nurodo, kad girdėjo, jog jis turi psichinę ligą, taip pat prašo neatidėliotinai imtis veiksmų (t. 2, b. l. 8). Pareiškimo pagrindu buvo apklausti ieškovo kaimynai L. S. Z., V. R., V. S., K. T., T. R. (2 t., b. l. 178-186), kurie patvirtino aplinkybes nurodytas atsakovo pareiškime. 2011-02-18 Garliavos PN tyrėjas V. B. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo. Nutarime nuspręsta, vadovaujantis LR psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 23 str. ir LR policijos veiklos įstatymo 19 str. 5 p., kreiptis į medikus dėl V. J. psichikos būklės patikrinimo ir įvertinimo (2 t., b. l. 9).
Remiantis CK 2.24 str., asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatomas faktas, jog yra paskleisti asmens garbę ir orumą žeminantys ir tikrovės neatitinkantys duomenys. Paskleidimas sietinas su tam tikrų duomenų apie asmenį pranešimu tretiesiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 str. ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, ir, ketvirta, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2012-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012).
Ieškovas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad atsakovas kreipėsi į policijos pareigūnus pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir ši informacija buvo paskleista psichikos priežiūros įstaigoms, teisėsaugos institucijoms, ieškovo namo laiptinės gyventojams.
Byloje nustatyta, kad atliekant 2011-01-19 pareiškimo tyrimą buvo apklausti ieškovo kaimynai, užklausti duomenys seniūnijoje, priimtas sprendimas, vadovaujantis atitinkamais norminiais aktais, kreiptis į medikus dėl ieškovo psichikos būklės patikrinimo ir įvertinimo (2 t., b. l. 9, 178-188).
Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, kad duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiškime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi aiškintis, ar kreipimasis (pareiškimas, skundas) buvo paskleistas tretiesiems (nesusijusiems su skundo tyrimu) asmenims. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomu pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims. Ieškovas nurodė, jog duomenys, kuriais pažeistos jo asmeninės neturinės teisės, buvo paskleisti psichikos priežiūros įstaigoms, teisėsaugos institucijoms, ieškovo namo gyventojams.
Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str.). Prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareiga kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 str.). Baudžiamojo proceso kodekso 168 str. numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad policijos pareigūnas, prieš priimdamas nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali rinkti duomenis, reikalingus pareiškimo patikslinimui, ką šiuo konkrečiu atveju ir padarė tyrėjas V. B. – apklausė kaimynus, užsiklausė duomenų iš Alšėnų seniūnijos ir tai nelaikytina atitinkamų duomenų paskleidimu tretiesiems asmenims, kadangi informacija buvo renkama susijusi su pareiškimo tyrimu. Kaip jau minėta, gavus pareiškimą, policijos pareigūnai privalo imtis atitinkamų veiksmų, kurių atlikimą reguliuoja įstatyminės teisės normos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas ieškinyje nurodytus duomenis būtų paskleidęs tretiesiems asmenims, atsakovas kreipėsi tik į policijos pareigūnus, o policijos pareigūnai ėmėsi atitinkamų veiksmų, už kuriuos atsakovas negali būti atsakingas. Atsakovas, jausdamas tam tikras grėsmes ir baimes, laikydamas, kad gali iškilti grėsmė ne tik jam, bet ir jo šeimai, aplinkiniams, turėjo teisę kreiptis į policijos pareigūnus. Duodamas paaiškinimus teisme, atsakovas nurodė, kad jis pareiškime pateikė savo nuomonę, nuogąstavimus. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktinių duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie duomenis, susijusius su tikrais įvykiais, tai tam tikra asmens išvada iš jau esančių kitų duomenų; nuomonei tiesos kriterijus netaikytinas. Atsakovo teiginiai dėl ieškovo konfliktavimo, jo nuogąstavimai ir dvejonės dėl galimų ieškovo veiksmų, galėjo būti hiperbolizuoti, tačiau jie nelaikytini ieškovo teisių ir laisvių pažeidimu, t. y. nesąžiningų (melagingų) duomenų pateikimu.
Byloje nenustatyta, jog minėto pareiškimo turinį pareigūnai būtų paskleidę tretiesiems asmenims, t.y. asmenims, kurie nesusiję su skundo nagrinėjimu. Surinkta medžiaga pagal gautą skundą yra riboto naudojimo, nėra vieša, todėl su atsakovo pareiškimu susipažinti galėjo tik siauras ratas asmenų, privalantys tą padaryti pagal savo užimamas pareigas (tyrėjas, prokuroras) ar pats pareiškėjas. Ieškovo nurodomi duomenys, nebuvo paskleisti viešai, per visuomenės informavimo priemones, interneto tinklalapiuose, elektroniniu paštu ar pan., tokių įrodymų ieškovas byloje nepateikė. Kadangi duomenys nebuvo paskleisti, tai ir negalėjo pakenkti ieškovo garbei, kadangi nei kaimynai, nei giminės, nei kiti asmenys negalėjo apie tai žinoti. Pagal kasacinio teismo praktiką vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos, gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 str. aspektu, pažymėtina, kad esminę reikšmę turi nukentėjusiojo kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo; tai teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 str. 3 d.). Šiuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi dėl baudžiamojo persekiojimo, kai atsakovo teisinis statusas ir kitos aplinkybės rodytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2008). Tokios pačios nuostatos taikytinos ir kreipiantis į ikiteisminio tyrimo institucijas.
Atsakovas su pareiškimu kreipėsi į policijos pareigūnus, kurie ėmėsi atitinkamų veiksmų už kuriuos atsakovas negali būti atsakingas, todėl atmestini ieškovo argumentai, kad atitinkami duomenys buvo paskleisti Kauno rajono apylinkės prokurorei Ritai Poškienė ir todėl 2012-04-25 nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr.65-2-00002-11 dėl ieškovo sužalojimo (3 t., b. l. 109-118), taip pat Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr.1-23-749/2015 tyrėjas V. B. 2015-04-07 teismo posėdyje teisėjui V. K. girdint kitiems asmenims - prokurorui Evaldui Šidlauskui, advokatui Č. P., teismo posėdžių sekretorei Loretai Butėnienei, stebėtojams, proceso dalyviams E. J. G., R. M., Sergejui N. L., jam pateiktus kaltinimus grindė atsakovo 2011-01-19 pareiškime paskleistomis tikrovės neatitinkančiomis, jo garbę ir orumą žeminančiomis žiniomis, kaip tariamai patikrintomis (1 t., b. l. 44-50, 63-110, 2 t. b. l. 70). Be to atmestinas ieškovo argumentas, kad jis buvo pažemintas teisėsaugos pareigūnų ir teisėjų akivaizdoje, kadangi nurodyti asmenys atlieka savo pareigas – Konstitucijos 29 straipsnis ir kiti įstatymai įpareigoja juos būti nešališkais ir laikytis lygybės įstatymui ir teismui prezumpcijos (fakto pripažinimas teisėtai patikimu, kol neįrodyta kitaip). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomu pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad išnagrinėjęs surinktą medžiagą tyrėjas V. B. 2011-02-18 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 20-65-8-AP-32 pagal D. G. pareiškimą, nes nebuvo nustatytas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Tyrėjas, atsižvelgęs ne tik į atsakovo, bet ir į kitų ieškovo kaimynų paaiškinimus, seniūnijos raštą, inicijavo ieškovo pristatymą į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą psichikos būklės patikrinimui ir įvertinimui. Pažymėtina, kad nurodytas nutarimas nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovo pareiškime buvo nurodyta akivaizdžiai melaginga, tikrovės neatitinkanti informacija. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tyrėjas vertino ne tik atsakovo, bet ir kitų apklaustų gyventojų paaiškinimus, Alšėnų seniūno pateiktus duomenis (2 t., b. l. 178-188). Nenustačius bylos nagrinėjimo metu duomenų paskleidimo fakto, teismas plačiau dėl faktų, ar žinios žemina asmens garbę ir orumą, ir, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės, nepasisako.
LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Ištyrus visus byloje surinktus įrodymus ir nenustačius vienos iš būtinų sąlygų CK 2.24 str. taikymui – duomenų paskleidimo fakto, ieškinys atmestinas (CPK 178 str. 185 str., CK 2.24 str.).
Ieškovo pateikti įrodymai – ieškovo charakteristikos (3 t., b. l. 146-150), pažymos, kuriuose nurodoma, kad ieškovas rūpinasi savo mama (2 t., b. l. 192-198, bendrijos susirinkimo protokolas (1 t., b. l. 55), siūlymai tapti policijos rėmėju (1 t., b. l. 56, 61), A. J. pareiškimas (2 t., b. l. 172) nesudaro pagrindo kitokio sprendimo priėmimui, kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ieškinio tenkinimui viena iš būtinų sąlygų – duomenų paskleidimas.
Taip pat atmestini ieškovo argumentai, dėl 2015-03-16 antstolio Sauliaus Užkuraičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo – protokole fiksuoti duomenys patvirtina aplinkybę, jog ieškovas nekonfliktuoja su protokole apklaustais kaimynais, tačiau tai nepaneigia atsakovo pareiškime nurodytų jo nuogąstavimų, santykių su aplinkiniais asmenimis (2 t., b. l. 10-12).
Teismas dėl kitų ieškovo argumentų bei pateiktų įrodymų nepasisako, kadangi jie nesusiję su byloje pareikštais reikalavimais ir nėra reikšmingi sprendimo priėmimui (1 t., b. l.134-138, 157-181, 184-185, 2 t., b. l. 5, 33-35, 37-42, 59-61, 63-65, 104, 127-134, 153-168, 169-171, 189-191, 3 t., b. l. 66-70, 119-124, 155-173, 182-184, 4 t., b. l. 62-64).
Dėl ieškinio senaties. Atsakovas byloje prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškovas nurodė, kad apie 2011-01-19 atsakovo pareiškimą jis sužinojo tik 2015 metais, todėl ieškinio senaties terminas nėra suėjęs. Byloje liudytoju apklausta tyrėjas V. B. patvirtino aplinkybę, jog apie pareiškimą ieškovui nebuvo pranešta ir jis apie jį galėjo sužinoti vėliau. Įvertinus ieškovo paaiškinimus, liudytojo V. B. parodymus teismas konstatuoja, jog tikėtina, kad ieškovui apie pareiškimą tapo žinoma 2015 metais, todėl ieškinio senaties terminas nėra suėjęs ir atsakovo prašymas jį taikyti atmestinas (CK 1.124 str., 1.125 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato teisinę pagalbą (4 t., b. l. 65). Advokatės Editos Marijos Šlapikienės nurodytos atsakovo išlaidos už atstovavimą, atsiliepimo surašymą yra pagrįstos ir neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl ieškinį atmetus atsakovui iš ieškovo priteistinos (CPK 88 str., 93 str. 1 d.).
Valstybė patyrė 15,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (4 t., b. l. 2). Ieškinį atmetus valstybei iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str., 92 str., 96 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) atsakovui D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) valstybei teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 15,04 Eur (penkiolika eurų 04 ct) (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Eglė Kriaučiūnienė