Civilinė byla Nr. 3K-3-283/2011
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00526-2009-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 52.1; 114.11 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Sigito Gurevičiaus ir Zigmo Levickio (kolegijos primininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. individualios įmonės „Miltema“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo individualios įmonės „Minvalda“ ieškinį atsakovui R. P. individualiai įmonei „Miltema“ dėl 79 328,66 Lt priteisimo bei atsakovo R. P. individualios įmonės „Miltema“ priešieškinį ieškovui individualiai įmonei „Minvalda“ dėl 16 695,52 Lt priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų įvertinimą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas 2007 m. gegužės 17 d. įsigijo 2003 metų gamybos mini krautuvą „Bobcat 863“, kuris 2007 m. liepos mėnesį prarado galią ir ieškovas dėl to kreipėsi į R. P. individualią įmonę „Miltema“, kuri užsiėmė automobilių ir traktorių variklių remontu. Šalys žodžiu sutarė, kad atsakovas atliks krautuvo turbinos remontą, o jis sumokės už darbą ir detales; atsakovui pranešus, kad krautuvas suremontuotas, ieškovas sumokėjo 1300 Lt už turbinos remontą, tačiau užvedus krautuvą jis dirbo blogai, neturėjo galios, negalėjo kasti. Kadangi krautuvas nebuvo visiškai suremontuotas, atsakovas pažadėjo dar kartą jį sutvarkyti ir parengti sutartį bei sudaryti remonto darbų sąmatą; atsakovas nurodė remonto kainą – 5700 Lt, kuriuos ieškovas sumokėjo dalimis. 2007 m. rugsėjo 25 d. atsakovas pranešė, kad krautuvo variklio remontas baigtas; ieškovui nuvykus atsiimti krautuvo ir užvedus krautuvą, jis dirbo blogai, buvo girdėti pašaliniai garsai. Atsakovas, tvirtindamas, kad remontas baigtas, 2007 m. rugsėjo 25 d. įteikė ieškovui 3894 Lt sąmatą ir atliktų darbų bei detalių garantiją, tačiau ieškovas atsisakė sumokėti nurodytus pinigus, atsakovas krautuvo jam neatidavė. Ieškovas nurodytą sumą sumokėjo 2008 m. sausio 29 d., kai išvežė krautuvą į Klaipėdoje esančią UAB „Technikos jėga“, kurioje ieškovo prašymu 2008 m. vasario 19 d. buvo atlikta krautuvo variklio diagnostika ir surašytas variklio diagnostikos aktas; diagnostiko metu buvo nustatyti matomi variklio netinkamo darbo požymiai, padaryta išvada, kad variklis stipriai susidėvėjęs ir kai kurias detales būtina keisti. Ieškovas, gavęs UAB „Technikos jėga“ komercinį pasiūlymą dėl variklio remonto, pakeitė variklį ir pagal 2008 m. kovo 26 d. PVM sąskaitą–faktūrą už tai sumokėjo 36 028,94 Lt. Ieškovas teigė, kad dėl netinkamai atlikto variklio remonto jam buvo padaryta 42 608,66 Lt žalos (1300 Lt sumokėti atsakovui už turbinos remontą, 5700 Lt – už naują veleną, 3894 Lt – atsiimant krautuvą, variklio pakeitimo darbai UAB „Technikos jėga“ – 1600 Lt, krautuvo transportavimas iš Kėdainių į Klaipėdą ir iš Klaipėdos į Kėdainius 1600 Lt, variklio vertė, atskaičiavus nusidėvėjimą – 26 298,66 Lt, už išvadą A. P. firmai – 800 Lt bei variklio diagnostiką UAB „Technikos jėga“ – 1416 Lt). Kadangi ieškovas be krautuvo neturėjo galimybės tinkamai atlikti darbus, tai 2007 m. liepos 21 d. sudarė su G. G. kito krautuvo nuomos sutartį, todėl patyrė 36 720 Lt nuostolių. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 79 328,66 Lt žalos ir nuostolių atlyginimą.
Atsakovas priešieškiniu prašė atmesti ieškovo reikalavimus ir priteisti iš ieškovo 16 695,52 Lt, kurių ieškovas nesumokėjo už atsakovo atliktus krautuvo remonto darbus ir 15,21 proc. dydžio metinių palūkanų. Jis nurodė, kad šalys sudarė žodinę sutartį, pagal kurią jo įmonė įsipareigojo pašalinti nurodytus krautuvo gedimus, o ieškovas įsipareigojo sumokėti už atliktus remonto darbus ir detales. Krautuvo turbiną remontavo ne atsakovas, o UAB „Šalvis“, už ką atsakovas bendrovei sumokėjo 1300 Lt. Turbinos remonto darbus baigė 2007 m. rugpjūčio 20 d.; remonto kainą sudarė darbas – 1500 Lt ir pakeistų detalių vertė – 2609,97 Lt (iš viso – 4109,97 Lt); sąskaitos atliktiems darbams neišrašė. Atlikus remontą, krautuvas negalėjo tinkamai dirbti, todėl su ieškovu dar kartą buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl krautuvo variklio remonto. Kadangi ieškovas už remonto darbus dar nebuvo sumokėjęs, tai šalys susitarė, kad ieškovas už remontą apmokės po visų darbų atlikimo. Ieškovas nusprendė tik pakeisti sulūžusias ir sulankstytas detales. Atsakovo teigimu, jis informavo ieškovą, kad remontui reikalingų detalių paieška ir variklio remontas užtruks iki penkių mėnesių, ieškovas sutiko ir pretenzijų nereiškė, tačiau to pagrįsti jis negalėjo, nes nebuvo rašytinio susitarimo dėl krautuvo remonto. Ieškovas už variklio remonto darbus jam nemokėjo. Krautuvo variklio remontas buvo atliktas pakeitus tas detales, kurių pageidavo ieškovas; atliktų visų darbų ir pakeistų detalių vertė – 20 589,52 Lt. Atsakovas neišrašė ieškovui sąskaitos, nes nenorėjo mokėti mokesčių negavęs pinigų už atliktus darbus. Atsakovas nurodė, kad ieškovas po krautuvo remonto jo neatsiėmė, nes neturėjo pinigų sumokėti už atliktus remonto darbus. Kadangi ieškovas turėjo 3894 Lt, tai atsakovas 2008 m. sausio 29 d. išrašė PVM sąskaitą–faktūrą šiai sumai, tačiau ieškovas, atsiėmęs krautuvą, vengė apmokėti likusią 16 695,52 Lt remonto darbų sumą, tai jis informavo ieškovą, kad už likusius variklio remonto darbus išrašys sąskaitą–faktūrą tik tada, kai šis turės pinigų ir atvyks atsiskaityti. Atsakovas Klaipėdoje dalyvavo tik pradinio krautuvo variklio defektavimo metu. Jis nurodė, kad UAB „Technikos jėga“ nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, jog ji iš atsakovo priėmė krautuvą remontui, nebuvo sudaryta sutartis dėl variklio remonto. Atsakovo teigimu, jo įmonė savo įsipareigojimus atliko tinkamai ir nustatytus krautuvo gedimus pašalino, todėl ieškovas privalo sumokėti likusią remonto kainą – 16 695,52 Lt, o jo ieškinio reikalavimas nepagrįstas.
- Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas 2007 m. rugsėjo 25 d. Remonto, dalių pardavimo ir garantinių įsipareigojimų sutartį pagal atliekamų darbų apimtį pripažino kapitalinio remonto sutartimi; juolab kad atsakovas to neginčijo, pasirašydamas sutartį bei suteikdamas atliktiems darbams šešių mėnesių garantiją. Teismas nurodė, kad krautuvo turbinos ir variklio kapitalinio remonto sutartis savo esme atitiko rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti variklio kapitalinį remontą savo rizika pagal ieškovo užsakymą ir perduoti ieškovui krautuvą su suremontuotu varikliu (CK 6.644, 6.645 straipsniai). Teismas, remdamasis „Bobcat“ oficialaus atstovo – liudytojo UAB „Technikos jėga“ technikos direktoriaus E. D., atlikusio krautuvo „Bobcat“ techninės būklės įvertinimą ir diagnostiką, aktu ir parodymais, nustatė, kad po atsakovo atlikto remonto krautuvo turbinos darbas buvo netinkamos kokybės ir dėl to nebuvo galima nustatyti, ar iš viso buvo atliktas variklio turbinos remontas. Analogiškai buvo atlikti ir krautuvo variklio kapitalinio remonto darbai. Teismo teigimu, atsakovas įsipareigojo atlikti variklio kapitalinį remontą, neturėdamas tam žinių ir techninių galimybių – krautuvo variklio ardymo ir gedimo priežastis nustatinėjo įmonėje nedirbantis asmuo, kuriam už darbus apmokėta nebuvo, variklio alkūninis velenas buvo įdėtas ne naujas, stūmokliai buvo padengti titanu, tai neatitiko standartų. Teismas, vertindamas krautuvo varikliui diagnozuotus gedimus, vadovavosi ieškovo pateiktu aktu, nes atsakovas, jam pasiūlius pateikti savo įrodymus, kviesti specialistą ar atlikti ekspertizę, tai daryti atsisakė, ir liudytojų parodymais dėl netinkamos kokybės darbų ir detalių naudojimo, o atsakovas išdėstytų aplinkybių nepaneigė. Tuo tarpu ieškovo teiginius, kad jis prašė atsakovo tinkamai sutvarkyti krautuvo variklį, nes jį toliau ketino naudoti statybos darbams, patvirtino tolimesni ieškovo veiksmai – variklio defektų nustatymas ir jo keitimas. Teismas, įvertinęs ieškovo paaiškinimus, aktą ir liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad atsakovas savo įsipareigojimus vykdė aplaidžiai, nesąžiningai ir netinkamai, ir tai lėmė, jog krautuvo variklio kapitalinis remontas buvo atliktas netinkamai (CK 6.663 straipsnis).Teismas pažymėjo, kad kiekvieną kartą, kai atsakovas pranešdavo apie darbų pabaigą ir būdavo išbandomas krautuvas, šio variklis dirbo negerai ir atsakovas toliau remontavo variklį; jokio atliktų darbų perdavimo akto jis neįformino (CK 6.662 straipsnio 1 dalis), taip užkirsdamas kelią ieškovui apie pastebėtus trūkumus pažymėti akte (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), o kilus ginčui dėl remonto, ieškovas kreipėsi dėl variklio techninės būklės įvertinimo (CK 6.662 straipsnio 5 dalis), tačiau atsakovas tai daryti atsisakė. Teismas nesprendė klausimo dėl atliktų darbų garantijos, nes byloje sprendžiamas ne defektų šalinimo ar jų išlaidų atlyginimo klausimas pagal CK 6.664 straipsnį, o atsakovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbą ir žalos kaip nuostolių atlyginimas pagal CK 6.249 straipsnį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo, pripažino visiškai įrodytomis ieškovo išlaidas už krautuvo turbinos ir variklio remontą 10 894 Lt (1300+5700+3894), tai patvirtino liudytojai, kasos pajamų orderis RPM Nr. 0800013, R. P. rašytame rašte „Remontas“ esantis įrašas „dalims gauta iš M. 5700 Lt“ bei krautuvo remontui panaudotų detalių sąmatoje esantis įrašas „velenas su indėklais 1x5700 Lt apmokėjo M. visą sumą“, taip pat rašytiniai įrodymai. Tuo tarpu atsakovas neįrodė, kad patyrė nurodytų išlaidų, atliko darbus bei keitė detales, kurias nurodė finansiniuose dokumentuose. Teismo teigimu, atsakovo pateiktoje 2007 m. rugsėjo 25 d. sudarytoje, tačiau tik 2009 m. birželio 4 d. išrašytoje PVM sąskaitoje–faktūroje nurodyti tie patys darbai, už kuriuos ieškovas jau buvo apmokėjęs pagal 2007 m. rugsėjo 25 d. sudarytą bei 2007 m. sausio 29 d. išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą. Atsakovas neišrašė vienos sąskaitos–faktūros, kurioje būtų nurodyti visi darbai ir pakeistos detalės ar panaudotos medžiagos, o sąskaitą skaidė į dvi dalis, vieną jų pateikdamas kaip dalinę, tačiau toks sąskaitų išrašymo būdas prieštarauja įstatymo nuostatoms, reglamentuojančioms sąskaitų išrašymo tvarką. Be to, sąskaitose nedetalizuoti darbai bei panaudotos medžiagos ir detalės, nėra aiškūs darbų, medžiagų įkainiai ir panašiai, o ieškovas pateikė mokėjimo dokumentą patvirtinantį 2007 m. sausio 29 d. PVM sąskaitos–faktūros apmokėjimą bei įrodymais pagrindė, jog sumokėjo atsakovui 10 894 Lt, nors šie pinigai neįtraukti į atsakovo finansinius dokumentus. Teismas nurodė, kad 2009 m. birželio 4 d. PVM sąskaita–faktūra buvo išrašyta po to, kai atsakovas gavo ieškinį, sąskaitoje nurodytas jos apmokėjimo terminas – tą pačią dieną; atsakovas paaiškinimais nepagrindė sąskaitoje nurodytų darbų ir detalių. Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovas darbų dalies neatliko iš viso, o likusius atliko netinkamai, naudojo netinkamos kokybės detales.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2010 m. gruodžio 1 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies ir sumažino teismo ieškovui iš atsakovo priteistą nuostolių atlyginimą iki 78 028,66 Lt; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas netinkamai vykdė prievoles ieškovui, jo kaltė dėl ieškovui padarytos žalos bei priežastinis ryšys tarp atsakovo veikos ir ieškovui padarytos žalos bei nuostolių yra visiškai įrodyti, įrodymų įvertinimo taisyklės nepažeistos. Kolegija, įvertinusi įrodymus dėl nuostolių dydžio, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui priteisė pagal PVM sąskaitą–faktūrą 2008 m. sausio 29 d. atsakovui sumokėtus 3894 Lt ir 5700 Lt (tai patvirtino R. P. rašytame rašte „Remontas“ nurodyti krautuvo detalių ir remonto darbų įkainiai, nurodant, kad „dalimis gauta iš M. 5700 Lt“), tačiau pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 1300 Lt už turbinos remontą, vadovavosi tik liudytojų parodymai, byloje nepateikta rašytinių įrodymų šiai aplinkybei patvirtinti, o liudytojų paaiškinimai prieštaringi, todėl kolegija ieškinio reikalavimą priteisti 1300 Lt atmetė kaip neįrodytą. Kolegija pažymėjo, kad atsakovo priešieškinis buvo atmestas pagrįstai, atsakovui neįrodžius, jog šis patyrė išlaidų už atliktus darbus ar pakeistas detales, kurias nurodė finansiniuose dokumentuose.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 1 d. nutartį ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai padarė proceso teisės normų pažeidimų dėl įrodymų įvertinimo, nepagrįstai pareigą prašyti skirti ekspertizę perkėlė kasatoriui, neteisingai nurodė, jog atsakovas neprašė teismo atlikti 2007 m. rugsėjo 25 d. Remonto, dalių pardavimo ir garantinių įsipareigojimų sutarties originalo, rašysenos ekspertizės. Teismai, darydami neteisingą išvadą, kad šalys sudarė sutartį dėl krautuvo variklio kapitalinio remonto, rėmėsi tik nurodyta sutartimi, kurioje yra ranka padarytas įrašas apie kapitalinį krautuvo variklio ir turbinos remontą. Kasatoriaus teigimu, ieškovas dėl tuo metu sunkios jo finansinės padėties nesutiko atlikti kapitalinio krautuvo variklio remonto, o prašė tik sutvarkyti ir pakeisti sulūžusias detales, teismai nesiaiškino tikrosios variklio gedimo priežasties, kaip variklis turėtų veikti po tų darbų, kuriuos atliko kasatorius, ar jo remontuotos variklio detalės gali būti naudojamos pagal jų tiesioginę paskirtį. Krautuvo variklio diagnostikos aktas, atliktas UAB „Technikos jėga“, negalėjo būti tinkamas ir pakankamas įrodymas šioje byloje, nes prie akto nepridėta įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiame akte nurodyti duomenys atitinka variklio diagnostikos rezultatus, atliekant variklio diagnostiką nedalyvavo kasatorius, o vienašalis defektų nustatymo aktas negalėjo būti tinkamas įrodymas byloje. Bylą nagrinėję teismai neteisingai nustatė ir žalos dydį, nes už 2007 metų liepos–rugsėjo mėnesius iš kasatoriaus negalėjo būti priteisiamos ieškovo patirtos išlaidos, teismai neteisingai nustatė datą, kada buvo pažeistas variklio remonto terminas ir nuo kada kasatorius turėtų atlyginti kito krautuvo nuomos išlaidas. Be to, ieškovas nurodė, kad kasatoriui už darbą sumokėjo 10 894 Lt, tačiau patikimais ir leistinais įrodymais įrodė tik 3894 Lt sumokėjimą.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistus skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus. Jis nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas išvadas dėl krautuvo variklio kapitalinio remonto atlikimo, atsakovas pateikė teismui suklastotas sąskaitas–faktūras, piktnaudžiauja procesinės teisėmis. Kasatoriaus teiginiai dėl ekspertizės yra nepagrįsti, nes jis, teigdamas, kad sutarties kopija suklastota, turėjo pateikti teismui sutarties originalą, kuriame nebūtų ranka įrašyto teiginio apie krautuvo variklio kapitalinį remontą, tačiau tokio sutarties originalo nepateikė. Kasatoriaus teiginius apie tai, kad ieškovas dėl sunkios turtinės padėties neturėjo galimybių iš karto atsiskaityti su kasatoriumi, paneigė rašytiniai įrodymai (sąskaitos išrašai) bei faktas, kad ieškovas su UAB „Technikos jėga“ atsiskaitė, sumokėdamas 16 000 Lt. Kasatoriaus nurodyti argumentai, kad vienašalis defektų nustatymo aktas negali būti tinkamas įrodymas byloje, patvirtinta jo atsisakymą bendradarbiauti sprendžiant problemą, nes kasatoriaus buvo informuotas apie krautuvo variklio diagnostikos laiką ir vietą, jis atvyko ir pradžioje dalyvavo, tačiau vėliau išvyko ir nesidomėjo diagnostikos procesu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas apskųstus žemesniųjų instancijų teismų sprendimus ir (ar) nutartis patikrina teisės taikymo aspektu neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų ir savo veikloje vadovaujasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas negali nagrinėti bylos nesiremdamas faktinėmis bylos aplinkybėmis, nes teisės normų taikymas ir aiškinimas galimas tik atsižvelgiant į konkrečias faktines byloje nustatytas aplinkybes, tačiau žemesniųjų instancijų teismų procesinius sprendimus fakto klausimų aspektu analizuoja tiek, kiek reikia nustatyti, ar teismas teisingai taikė materialiosios teisės normas, taip pat įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančias proceso teisės normas.
Nagrinėjamoje byloje kasaciniame skunde iš esmės keliamas įrodymų įvertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo klausimas.
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų įvertinimą
Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nagrinėdami bylą dėl krautuvo remonto apimties nustatymo ir skolos dydžio, pažeidė įrodinėjimo taisykles.
Kasacinio teismo praktika dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas nebūtinai turi įvertinti ir pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės, reikia vertinti įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).
Nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami šalių ginčą dėl skolos priteisimo, tyrė ir vertino tiek rašytinius įrodymus (2007 m. rugsėjo 25 d. Remonto, dalių pardavimo ir garantinių įsipareigojimų sutartį, 2008 m. vasario 19 d. krautuvo variklio diagnostikos aktą), tiek liudytojų parodymus. Kasatorius, pateikdamas priešinį reikalavimą – priteisti iš ieškovo pinigus už atliktus krautuvo remonto darbus, nesutiko su ieškovo reikalavimu, tačiau nepateikė iš esmės jokių tokį nesutikimą pagrindžiančių įrodymų, tik nurodė, jog nebuvo pagrindo remtis krautuvo variklio diagnostikos aktu bei Remonto, dalių pardavimo ir garantinių įsipareigojimų sutartimi. Iš byloje pateiktų teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai analizavo ir vertino 2007 m. rugsėjo 25 d. Remonto, dalių pardavimo ir garantinių įsipareigojimų sutartį, 2008 m. vasario 19 d. krautuvo variklio diagnostikos aktą, šalių nurodytas aplinkybes ir šias pagrindžiančius įrodymus, „Bobcat“ oficialaus atstovo – liudytojo UAB „Technikos jėga“ technikos direktoriaus E. D., atlikusio krautuvo „Bobcat“ techninės būklės įvertinimą ir diagnostiką, parodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės ginčui byloje išspręsti. Nors kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai tinkamu įrodymu byloje pripažino 2008 m. vasario 19 d. krautuvo variklio diagnostikos aktą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). CPK 197 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rašytiniai įrodymai yra dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Rašytinei įrodinėjimo priemonei nekeliami specialūs formos reikalavimai, išskyrus tai, kad duomenys dokumente ar rašte būtų išdėstyti raštu, t. y. laisva forma surašomuose dokumentuose turi būti nurodyta informacija, bylai svarbios aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje esančiame 2008 m. vasario 19 d. krautuvo variklio diagnostikos akte nurodyta, kas atliko tikrinimą, kas buvo patikrinta, kas patikrinimo metu buvo nustatyta ir kokiu būdu, t. y. nurodyta informacija, todėl, remiantis CPK 197 straipsnio 1 dalimi, nėra teisinio pagrindo teigti, kad ginčijamas aktas yra neteisėta ar neleistina įrodinėjimo priemonė.
Dėl ekspertizės skyrimo
Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį pagrindas skirti ekspertizę yra poreikis išsiaiškinti tam tikrus bylai reikšmingus klausimus, į kuriuos negali būti atsakyta be specialiųjų mokslo žinių. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad byloje pateiktų įrodymų pakanka ginčui išspręsti, todėl nesprendė ekspertizės skyrimo klausimo. Kasatorius (atsakovas) skunde teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, spręsdami dėl krautuvo variklio remonto pobūdžio, rėmėsi tik 2007 m. rugsėjo 25 d. Remonto, dalių pardavimo ir garantinių įsipareigojimų sutarties kopija, kurioje, kasatoriaus teigimu, yra ranka padarytas įrašas apie kapitalinį krautuvo variklio ir turbinos remontą. Teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovas neginčijo fakto, jog sutarties originale buvo jo ranka įrašyta apie kapitalinį variklio ir turbinos remontą (T. 2, b. l. 117), o sprendžiant klausimą dėl sutarties įrašų tikrumo, kasatorius, teigdamas, jog teismai privalėjo paskirti ekspertizę, turėjo pateikti sutarties originalą bei nurodyti, kuo grindžiama tokios aplinkybės tikimybė, t. y. kokiomis žiniomis argumentuotina ekspertų vertinimui pateiktina prielaida, jog įrašas sutarties kopijoje yra suklastotas ir kodėl šiai aplinkybei patvirtinti ar paneigti reikalinga ekspertizė, tačiau to nebuvo padaryta.
Be to, nagrinėjamo ginčo išsprendimui neturėjo įtakos ginčijamas įrašas sutartyje, nes esminę reikšmę turėjo ne remonto darbų įvardijimas (kapitalinis remontas ar ne), o darbų apimtis, todėl bylą nagrinėję teismai, atsižvelgdami į sutartyje išvardytus darbus ir faktines bylos aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog skirti ekspertizę byloje nebuvo teisinio pagrindo, nes iš sutartyje išvardytų darbų visumos teismai padarė teisingas išvadas dėl krautuvo remonto darbų pobūdžio.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2011 m. kovo 9 d. nutartimi kasatoriui R. P. individualiai įmonei „Miltema“ buvo atidėtas žyminio mokesčio už kasacinį skundą dalies – 1841,71 Lt – sumokėjimas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina iš kasatoriaus valstybei.
Kasacinis teismas patyrė 32,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurias įrodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. pažyma. Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo R. P. individualios įmonės „Miltema“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) 1841,71 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt vieną litą 71 ct) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo R. P. individualios įmonės „Miltema“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) 32,25 Lt (trisdešimt du litus 25 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Sigitas Gurevičius
Zigmas Levickis