Civilinė byla Nr. 2-756-981/2015
Teismo proceso Nr. 2-49-3-00456-2015-1
Procesinio sprendimo kategorija: 42.; 50.; 50.8.; 99.5.; 99.7; 116.1.
(S)

UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 23 d.
Ukmergė
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Trumpulienė, sekretoriaujant Gerdai Svetlikauskaitei, dalyvaujant ieškovams A. K. ir S. K., jų atstovei advokatei V. B., atsakovo G. B. atstovui advokatui V. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovų A. K. ir S. K. ieškinį atsakovui G. B. dėl žemės nuomos sutarties sąlygų pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
n u s t a t ė:
Ieškovai A. K. ir S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu (1-4 b.l), prašydami pakeisti Valstybinės žemės nuomos 2008 m. birželio 11 d. sutartį Nr. 1014 (toliau ir Žemės nuomos sutartis), sudarytą tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko, kurio teisių perėmėjas yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ir atsakovo G. B., ir Žemės nuomos sutarties 1, 10 ir 11 punktus išdėstyti taip: 1 punktą: „Nuomotojas išnuomoja, o nuomininkas išsinuomoja 5,30 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal pridedamą žemės sklypo planą, parengtą 2014-12-09.“; 10 punktą: „Metinio žemės nuomos mokesčio dydis – 400 Lt, kas atitinka 115,85 EUR, už 1 ha.“; 11 punktą: „Žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminas yra iki einamųjų metų lapkričio 1 d. imtinai.“; 4) 15 punktą panaikinti, nes privačios žemės nuomos sutarčiai jis yra nebeaktualus.
Ieškovai ieškinyje nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, kurios teisių perėmėjas yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2008 m. birželio 11 d. su atsakovu G. B. 10 (dešimčiai) metų sudarė 11,40 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. 1014. Paaiškina, jog Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 2012 m. kovo 28 d. sutarties Nr. RS-2120 pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jie šį žemės sklypą nusipirko ir perėmė nuomotojo teises. Atsakovas faktiškai naudojasi tik dalimi, t.y. 5,30 ha žemės sklypo, kurią ir deklaruoja išmokoms iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gauti, kita žemės sklypo dalis – 6,10 ha yra nedirbama, apleista. Nurodo, jog 5,0 ha nedirbama žemė, užpelkėjusi ir apaugusi krūmais. Žemės sklypas 11,40 ha yra žemės ūkio paskirties, o pagal Žemės nuomos sutartį atsakovas šį sklypą privalo naudoti pagal paskirtį ir tinkamai, tačiau šios pareigos nevykdė: krūmais apaugusios žemės netvarkė, ją dar labiau apleido, neremontavo melioracijos įrenginių. Dėl šių priežasčių 6,10 ha žemės sklypas tapo netinkamas naudoti pagal paskirtį žemės ūkio veiklai. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog žemė buvo apaugusi krūmais iki Žemės nuomos sutarties sudarymo, yra nepagrįsti. Išsinuomojęs žemės ūkio paskirties žemės sklypą, atsakovas privalėjo jį tinkamai naudoti pagal paskirtį: iškirsti krūmus, medžius, išvalyti sklypą, sutaisyti melioracijos įrenginius, paruošti žemę žemės ūkio veiklai ir ją naudoti pagal paskirtį. Pažymi, jog Žemės nuomos sutarties 6 punkte nurodyta, jog žemės sklype yra įrengtos melioracijos sistemos bei įrenginiai. Atsakovas pažeidė nuomininko pareigas, nenaudojo žemės sklypo pagal pagrindinę tikslinę paskirtį: žemę apleido, nedirbo, dėl ko ji apaugo krūmais ir medžiais bei užmirko. Ieškovas A. K. yra ūkininkas, todėl atsakovo nenaudojamoje pagal paskirtį 6,10 ha žemės sklypo dalyje nori ūkininkauti. Ieškovu vertinimu, atsakovų veiksmais yra šiurkščiai pažeidžiamos jų teisės naudotis žemės sklypu pagal paskirtį. Paaiškina, kad 2014 m. gruodžio 8 d. jie sutvarkė 6,10 ha atsakovo nenaudojamo žemės sklypo, kad neprarastų galimybės ateityje juo naudotis pagal paskirtį ir jiems nebūtų taikoma atsakomybė: išrovė krūmus, medžius, parengė sklypą žemės ūkio veiklai, už šias paslaugas sumokėjo pagal pateikiamą sąskaitą-faktūrą. Ieškovai pateikia teismui žemės sklypo planą, kuriame nurodytas atsakovo faktiškai dirbamas 5,30 ha žemės sklypas ir nenaudojamas 6,10 ha žemės sklypas. Pagal šį pateikiamą planą ir pageidauja pakeisti žemės nuomos sutartį, pakeičiant nuomojamos žemės plotą iš „11,40 ha“ į „5,30 ha“, ką faktiškai atsakovas ir naudoja bei nustatant metinio žemės nuomos mokesčio dydį 400 litų (be PVM), kas atitinka 115,85 EUR už 1 ha. Pažymi, jog tokia yra (duomenys neskelbtini) seniūnijoje ir kituose aplinkinėse teritorijose nusistovėjusi žemės nuomos rinkos kaina.
Ieškovai A. K., S. K. ir jų atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Teisme ieškovai papildomai paaiškino, kad žemės nuomos sutarties su atsakovu nutraukti neprašo, tik siekia užfiksuoti tikrąją žemės sklypo naudojimo padėtį bei gauti už Žemės sklypo nuomą rinkoje vyraujančią kainą. Atsakovas dirba žemę nuo 2008 metų, tačiau neprižiūrėjo ir neprižiūri, kaip ji dirbama.
Atsakovas G. B. teismui pateikė atsiliepimą (45, 46 b.l.), kuriame nurodė nesutinkantis su ieškovų pateiktu ieškiniu. Patvirtina faktines aplinkybes, kad 2008 metų birželio 11 d. sudarė Valstybinės žemės (asmeninio ūkio) nuomos sutartį Nr. 1014. Šia sutartimi Lietuvos Respublikos valstybė per įgaliotus asmenis išnuomojo jam 11,4000 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pasirašytos sutarties 2 punktas numatė, kad žemės sklypas išnuomojamas dešimčiai metų iki 2018 metų birželio 11 d. Pasirašyta Valstybinės žemės (asmeninio ūkio) nuomos sutartis Nr. 1014 2008 metų birželio 12 d. buvo įregistruota viešame nekilnojamojo turto registre. Ieškovai 2012 m. kovo 28 d. nusipirko šį žemės sklypą, todėl jiems galioja pasirašyta ir iki 2018 metų birželio mėnesio viešame registre įregistruota Žemės nuomos sutartis. Pasirašytos valstybinės žemės nuomos sutarties 2 punktas aiškiai numatė, kokioms aplinkybėms esant gali būti keičiamos sutarties sąlygos, tačiau nei vienos iš šių sąlygų nėra, todėl ieškovas negali reikalauti pakeisti pasirašytą Žemės nuomos sutartį. Paaiškina, kad dalis pagal minėtą Žemės nuomos sutartį išnuomotos valstybinės žemės buvo apaugusi krūmais, ji nebuvo dirbama bemaž nuo 1991 metų. Nurodo, visą laiką dirbęs tik apie 6 ha ploto, panašaus dydžio plotą kiekvienais metais deklaruodavo. Kita žemės dalis buvo užpelkėjusi. Tuo metu, kai buvo sudaroma Žemės nuomos sutartis, jis norėjo nuomotis tiktai dirbamą žemę, tačiau nuomotojas su tokiu jo prašymu nesutiko, todėl buvo priverstas nuomotis visą sklypą. Pabrėžia, kad ieškovams buvo žinoma, jog dalis minėtos žemės yra nedirbama, užpelkėjusi. Nepaisant tokių apribojimų, vis dėlto sutiko pirkti šį žemės sklypą. Atsakovas paaiškina, jog 2008 metais pasirašydamas valstybinės žemės nuomos sutartį, jis buvo įsitikinęs, kad šią žemę galės dirbti iki 2018 metų. Atsakovas nesutinka ir su ieškovų reikalavimu pakeisti žemės nuomos mokesčio dydį. Pažymi, jog nuomos mokesčio dydis buvo nustatytas nuomotojo ir jo susitarimu 10 (dešimčiai) metų, o 2015 m. pakeitus žemės nuomos mokesčio dydį, būtų pažeistos jo teisės, teisėtų lūkesčių ir teisingumo principai.
Atsakovo G. B. atstovas teisme papildomai paaiškino, kad pirkdami žemės sklypą atsakovai žinojo apie Žemės nuomos sutartį, jos nutraukti neprašo, o jos sąlygų pakeitimas tokiu būdu, kaip to prašo ieškovai, pablogintų atsakovo kaip nuomininko padėtį ir jis negalėtų nuomojamoje žemėje ūkininkauti.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismui pateikė atsiliepimą (36-41 b.l.), kuriame nurodė, kad ieškovų reikalavimas yra nepagrįstas ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovai A. K. ir S. K. žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) iš valstybės įsigijo 2012 m. kovo 28 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. RS-2120 pagrindu. Žemės sklypo plotas 11,4 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. 2008 m. birželio 11 d. buvo sudaryta šio žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 1014, kurios šalys – Lietuvos Respublikos valstybė ir atsakovas G. B.. 2014 m. sausio 29 d. ieškovas A. K. su prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrių, nurodydamas, kad žemės sklypo nuomininkas G. B. galimai nesinaudoja dalimi žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra apleista, apaugusi krūmais, piktžolėmis bei užmirkusi. A. K. prašymas buvo įtrauktas į 2014 metų žemės naudojimo kontrolės vykdymo planą. 2014 m. lapkričio 12 d. Ukmergės skyriaus specialistai atliko žemės naudojimo kontrolę vietoje, kurios metu nustatyta, kad dalis žemės sklypo (apie 5 ha) yra netinkama dirbimui, užpelkėjusi (apie 1,6 ha), o kita žemės sklypo dalis yra dirbama, sėjama ir naudojama pagal paskirtį (žemės naudojimo patikrinimo aktas nr. 47ŽN-(14.47.73.)-114). Patikrinime dalyvavęs žemės sklypo nuomininkas G. B. patvirtino ir patikrinimo akte nurodė, kad dalies žemės sklypo negali naudoti, nes ji yra užmirkusi, kita dalis apaugusi krūmais ir medžiais, jie augo dar prieš sudarant žemės nuomos sutartį. Apie žemės sklypo patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ieškovas A. K. buvo informuotas, jam išsiųsta žemės naudojimo patikrinimo akto kopiją. Nuo 2012 m. kovo 28 d., kuomet buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis su ieškovais A. K. ir S. K., nuomos sutartis iki 2018 m. birželio 11 d. galioja jiems kaip naujiesiems žemės savininkams. Nuomos sutarties galiojimas reiškia visų sutartyje nustatytų sąlygų galiojimą. Žemės sklypo nuosavybės teisė, o kartu ir žemės savininko teisės bei pareigos, po valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo perėjo ieškovams. Pažymi, kad ieškinio pagrindas, kuriuo ieškovai grindžia keliamus reikalavimus, nėra aiškiai nurodytas ir suformuluotas. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas savo veiksmais (neveikimu), pažeidžia žemės nuomos sutarties sąlygas, dėl ko atsiranda teisinis bei faktinis pagrindas nutraukti žemės nuomos sutartį, tačiau ieškiniu prašo pakeisti sutarties sąlygas. Ieškovų pateiktas žemės sklypo planas, kuriame, kaip teigia ieškovai, nurodytas atsakovo faktiškai dirbamas 5,3 ha žemės sklypas ir nenaudojamas 6,10 ha žemės sklypas. Žemės nuomos sutartį prašoma pakeisti pagal pateikiamą planą. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo naudojama žemės sklypo dalis (apie 5 ha) yra ne toje vietoje, kuri yra nurodoma pateikiamame žemės sklypo plane, pažymėta kaip dalis „A“. Pagal VĮ Registrų centro ortofotografinio žemėlapio ištrauką matyti, kurioje vietoje žemė yra dirbama, t.y. vidurinė žemės sklypo dalis. Ieškovai savo reikalavimus grindžia tuo, kad dalis žemės sklypo yra netinkama naudoti pagal paskirtį ir išreiškia siekį, jog visas žemės sklypas būtų tvarkomas ir naudojamas žemės ūkio veiklai, tačiau nėra aišku, kokiu pagrindu žemės sklypas į dalis dalijamas būtent taip, kaip nurodyta ieškovų pridedame plane. Tuo atveju, jeigu Žemės nuomos sutartis būtų pakeista pagal ieškovų pateiktą žemės sklypo planą, žemės sklypo dalies, plane žymimos „A“, dalis vis tiek liktų nedirbama ir nenaudojama, kaip iki šiol, todėl nebūtų pasiektas ieškovų tikslas, kad visas žemės sklypas būtų naudojamas pagal paskirtį.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdyje neatvyko, byloje yra prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant (61 b.l.).
Ieškinys atmestinas.
Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2009).
Byloje nustatyta, kad ieškovams S. K. ir A. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį ieškovai įgijo Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. RS-2120, sudarytos 2012 m. kovo 28 d., pagrindu (22-26 b.l.). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad dėl šio žemės sklypo nuo 2008 m. birželio 12 d. viešame registre galioja įrašas apie 2008 m. birželio 11 d. sudarytą Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 1014 su atsakovu G. B. nuo 2008 m. birželio 11 d. iki 2018 m. birželio 11 d. (22-26 b.l.). Į bylą pateikta 2008 m. birželio 11 d. Valstybinės žemės (asmeninio ūkio) nuomos sutartis Nr. 1014 (11 b.l.) patvirtina, kad atsakovas G. B. iš Lietuvos Respublikos valstybės 10 (dešimties) metų terminui, kuris skaičiuojamas nuo sutarties sudarymo dienos, žemės ūkio paskirčiai išsinuomojo 11,40000 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Ieškovai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsniu bei 6.556 straipsniu, nori pakeisti šią Valstybinės žemės nuomos sutartį į Privačios žemės nuomos sutartį, pagal kurią atsakovui išnuomojamos žemės sklypo plotas sudarytų 5,30 ha žemės pagal 2014-12-09 parengtą žemės sklypo planą, o metinis žemės nuomos mokesčio dydis būtų 400 Lt, kas atitinka 115,85 EUR, už 1 ha, nustatant žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminą iki einamųjų metų lapkričio 1 d. Ieškovai ieškinį grindžia tuo, kad atsakovas realiai pagal paskirtį naudoja ne visą išsinuomotą žemės plotą, o tik 5,30 ha, likusi žemės sklypo dalis yra apaugusi krūmais, užpelkėjusi, taip pat nustatyta nuomos kaina neatitinka realios žemės nuomos rinkos kainos.
Vadovaujantis CK 6.559 straipsniu, kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, taip pat kai pasikeičia valstybinės žemės nuomotojas, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Kaip jau buvo paminėta, toks įrašas apie ginčo sutartį viešame registre galioja nuo 2008 m. birželio 12 d. (10 b.l.). Taigi, ieškovai, įsigydami šį žemės sklypą, iš anksto buvo informuoti apie esančius žemės sklypo apribojimus ir jų galiojimo terminą, todėl ieškovams, kaip naujiesiems žemės savininkams, galioja ir iki žemės sklypo įsigijimo su pradiniu savininku atsakovo sudaryta žemės nuomos sutartis. Pabrėžtina, kad nuomotojo pasikeitimas neturi įtakos sudarytos žemės nuomos sutarties tęstinumui, t.y. sutartis galioja ir naujiesiems nuomotojams, t.y. ieškovams. Šiuo atveju keičiasi tik žemės nuomos sutarties dalykas – iš valstybinės žemės sklypo į privačios žemės sklypą (CK 6.546 straipsnis), tuo tarpu pati sutartis naujajam savininkui lieka galioti (CK 6.559 straipsnis). Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sutarties galiojimo tęstinumas pasikeitus nuomotojui reiškia ir tai, kad žemės nuomos sutartis toliau galioja tomis pačiomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2012). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovams yra taikomos visos 2008 m. birželio 11 d. Valstybinės žemės (asmeninio ūkio) nuomos sutarties sąlygos, kokios jos buvo iki žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.
Išanalizavus ginčo Žemės nuomos sutarties nuostatas, matyti jog pagal sutarties 1 punktą, nuomotojas išnuomoja, o nuomininkas, t.y. atsakovas G. B., išsinuomoja 11,4000 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o pagal sutarties 2 punktą – žemės sklypas išnuomojamas 10 (dešimčiai) metų, skaičiuojant nuo sutarties sudarymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta naudoti žemės sklypą visuomenės poreikiams; jeigu į šį žemės sklypą numatyta atkurti nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, arba iki žemės sklypo panaudojimo ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) dienos, jeigu žemės sklypas yra miesto teritorijoje ir pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta šį žemės sklypą panaudoti ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai). Žemės nuomos sutartyje daugiau jokių aplinkybių, dėl kurių gali būti keičiamas sutarties terminas ar kitos sąlygos, tarp jų ir išnuomoto sklypo dydis, nenumatyta.
Byloje atsakovas neginčija, kad iš nuomojamo 11,4000 ha žemės sklypo ploto realiai pagal žemės tikslinę paskirtį, t.y. žemės ūkiui jis naudoja tik apie 6 ha žemės ploto, kadangi kita dalis žemės ploto yra nuo pat jos nuomos pradžios užpelkėjusi bei apaugusi krūmais. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus 2014 m. lapkričio 12 d. surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 47ŽN-(14.47.73.)-114, kuriame nustatyta, kad dalis žemės sklypo (apie 5 ha) netinkama dirbimui, užpelkėjusi (1,6 ha), kita dalis žemės dirbama, sėjama ir naudojama pagal paskirtį (20 b.l.). Byloje duomenų, kad dalis žemės tapo netinkama naudoti pagal paskirtį dėl atsakovo kaltės, nepateikta (CPK 178 straipsnis). Taip pat nėra ir duomenų, kad atsakovui būtų pateiktos pretenzijos dėl netinkamai naudojamo valstybinės žemės sklypo iš valstybę atstovaujančių institucijų, juolab, kad pagal CK 6.555 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiga remontuoti savo lėšomis jam priklausančius melioracijos įrenginius, kelius, tiltus, kitus inžinerinius įrenginius, tenka nuomotojui. Tuo tarpu į bylą nėra pateikta įrodymų, jog būtent atsakovas apleido išsinuomotą žemės sklypą ir būtent dėl jo veiksmų ar neveikimo dalis žemės sklypo užpelkėjo bei apaugo krūmais.
Tiek žemės nuomos sutarties 16 punkte, tiek CK 6.564 straipsnio 1 dalies punkte, kuriuo remiasi ieškovai, nustatyta žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo reikalavimu sąlyga, pagal kurią žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, tačiau ieškovai tokio reikalavimo nei ieškinyje, nei bylą nagrinėjant teisme, nenurodė. Be to, pagal CK 6.564 straipsnio 2 dalį apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš 3 (tris) mėnesius. Ieškovai, pareikšdami ieškinį teismui, jį grindžia CK 6.564 straipsniu, tačiau į bylą duomenų, kad jie laikėsi šio straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, nepateikė.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo bei Žemės nuomos sutarties 6 punkto matyti, kad ginčo žemės sklype yra įrengtos melioracijos sistemos ir įrenginiai. Vadovaujantis CK 6.556 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo savo lėšomis atlikti nuomotojui priklausančių melioracijos įrenginių, kelių, tiltų, kitų inžinerinių įrenginių smulkius priežiūros darbus įstatymų nustatyta tvarka, saugoti apsauginius ir kitus ženklus, taip pat užtikrinti teritorijos aplinkosaugos reikalavimus, jeigu žemės nuomos sutartyje nenumatyta ko kita. Tuo atveju, jeigu nuomininkas šių pareigų nevykdo, nuomotojas turi teisę iš nuomininko išieškoti lėšas nurodytiems darbams atlikti bei nuostolius, patirtus dėl šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymo, ir nutraukti žemės nuomos sutartį. Kaip jau minėta, ieškovai žemės nuomos sutarties nutraukti nesiekia, tai jie aiškiai patvirtino teismo posėdžio metu, ir, be žemės nuomos sutarties sąlygų pakeitimo, kitų jų kaip ginčo žemės sklypo savininkų teisių gynybos būdų taikyti teismo neprašo.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovai pasirinkdami tokį savo teisių gynimo būdą – pakeisti Žemės nuomos sutartį sumažinant išnuomojamos žemės sklypo plotą – nepagrįstai rėmėsi CK 6.564 ir 6.556 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo ar nuomininko reikalavimu, todėl šiais pagrindais ieškovų reikalavimas negali būti tenkinamas. Pažymėtina, jog ieškovai, kuriems byloje teisinę pagalbą teikė advokatė, nagrinėjamoje situacijoje turėjo teisę pasinaudoti šiuose straipsniuose nustatytu teisių gynimo būdu, reikalaudami nutraukti Žemės nuomos sutartį ar atlyginti nuostolius, patirtus dėl nuomininko pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo), tačiau nei ieškinyje, nei teismo posėdyje tokių reikalavimų nereiškė.
Netenkintinas ir ieškovų atstovės teismo posėdyje pareikštas reikalavimas Žemės nuomos sutartį pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu dėl esminės šalių nelygybės, kadangi ieškovai neįrodė, jog šiuo atveju egzistuoja CK 6.228 straipsnio taikymo sąlygos. Pagal CK 6.228 straipsnio 1 dalį šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą, tačiau ši aplinkybė turi egzistuoti sutarties sudarymo metu. Tuo tarpu Žemės nuomos sutartis buvo sudaryta tarp valstybės ir atsakovo, todėl spręsti, jog sutarties sąlyga dėl atsakovui išnuomoto žemės sklypo ploto, ieškovams bemaž po 4 (ketverių) metų perėmus iš valstybės teises ir pareigas pagal šią sutartį, suteikia atsakovui perdėtą pranašumą, nėra pagrindo.
Pažymėtina, jog prašydami teismo pakeisti Žemės nuomos sutartį, ieškovai nesikreipė raštu į atsakovą su prašymu (pasiūlymu) keisti šios sutarties sąlygas. Ieškovams nepateikus įrodymų, kad prieš kreipdamiesi į teismą su ieškiniu jie pateikė atsakovui pasiūlymą pakeisti Žemės nuomos sutartį (CPK 178 straipsnis), nėra pagrindo spręsti dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms pagal CK 6.204 straipsnio nuostatas ar dėl sutarties pakeitimo pagal CK 6.223 straipsnį sąlygų egzistavimo (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
Teismas taip pat nesutinka su ieškovų argumentais, kad yra pagrindas CK 6.487 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tvarka teismui nustatyti šalims žemės nuomos mokestį bei jo mokėjimo tvarką. Žemės nuomos sutarties 9, 10 bei 11 punktais buvo nustatyta žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka bei terminai. Būtent žemės nuomos sutarties 15 punktas numato, kad žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka ir kiti reikalavimai keičiami įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat savivaldybės tarybai pakeitus žemės mokesčio tarifą. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pagal ginčo sutartį žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė, o privačios žemės nuomos rinkos kaina yra žymiai didesnė, šiuo atveju reikšmės neturi. Prieš sudarydami žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovai turėjo pasidomėti, kokiomis sąlygomis žemės sklypas yra išnuomotas atsakovui ir tik tada apsispręsti, ar jie nori įsigyti nekilnojamąjį turtą su tokiais apsunkinimais. Ieškovų teiginiai, jog nepriklausomai nuo to, kad nuomos sutartis buvo sudaryta dėl valstybinės žemės nuomos, žemei perėjus privačion nuosavybėn, nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, nėra pagrįsti. Viena vertus, sudarant 2008 m. birželio 11 d. nuomos sutartį, buvo tariamasi ne dėl privačios žemės, bet dėl valstybinės žemės išnuomojimo, todėl pasirašydamos tokią sutartį šalys privalėjo vadovautis Vyriausybės nustatyta žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka. Kita vertus, tokie ieškovų teiginiai prieštarauja teisės normoms, reglamentuojančioms žemės nuomos sutarties galiojimą pasikeitus žemės nuomotojui. Įvertinus tarp šalių susiklosčiusią situaciją, o būtent, kad valstybinės žemės sklypą įsigijo fiziniai asmenys, t.y. pasikeitė nuomotojas ir nėra sudaryta nauja nuomos sutartis, šiuo atveju taikytinos CK 6.559 straipsnio nuostatos, pagal kurias perėjus žemės nuosavybės teisei kitam savininkui, žemės nuomos sutartis tebegalioja naujajam žemės savininkui visa apimtimi. Atitinkamai ieškovams galioja ir žemės nuomos sutarties sąlygos, numatančios, kad žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos mokesčio dydį, nustatyta tvarka. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į nuomininko, sudariusio valstybinės žemės nuomos sutartį, teisėtus lūkesčius, jog visą Žemės nuomos sutarties galiojimo laiką nuomos sutarties sąlygos liks nepakitusios, todėl keisti žemės sklypo nuomos mokestį ir jo tvarką, kaip to prašo ieškovai, nėra pagrindo.
Pažymėtina, kad žemės nuomos sutarties 9 punkte nustatyta, jog nuomotojas turi teisę kas 3 (tris) metus Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1671 redakcija), nustatyta tvarka perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Atsiradus teisiniam pagrindui ir poreikiui perskaičiuoti išnuomoto sklypo vertę, tai turi būti atliekama laikantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159. Byloje duomenų, kad ieškovai į atsakovą būtų kreipęsi dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo, nėra. (CPK 178 straipsnis).
Esant nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytiems pagrindams, bei atsižvelgiant į tai, kad teismas neturi teisės pažeisti ieškovų dispozityvumo principo (CPK 13 straipsnis), ieškovų ieškinys atmestinas.
Ginčas byloje yra kilęs iš nuomos teisinių santykių, todėl vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apmokestinamas 57 eurų dydžio žyminiu mokesčiu. Ieškovai byloje yra sumokėję 144 EUR žyminį mokestį (5, 31 b.l.), t.y. 87 eurais per daug. Esant tokioms aplinkybėms ir vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovams grąžintina 87 EUR žyminio mokesčio.
Ieškinį atmetus, iš ieškovų priteistinos 350 EUR atsakovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (66, 67 b.l.) atsakovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, iš ieškovų valstybei priteistinos patirtos 5,80 EUR dydžio pašto išlaidos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ė:
Ieškovų A. K. ir S. K. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), ir S. K., a.k. (duomenys neskelbtini), po 175 EUR (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų atsakovo G. B., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš ieškovų A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), ir S. K., a.k. (duomenys neskelbtini), po 2,90 EUR (du eurus 90 centų) iš kiekvieno pašto išlaidų valstybei.
Informuoti ieškovus, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.
Grąžinti ieškovams A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), ir S. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 87 EUR (aštuoniasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2015 m. kovo 25 mokėjimo nurodymu Nr. 169 Lietuvos kredito unijoje.
Ieškovams išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo teismo sprendimu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Dalia Trumpulienė