Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-7811-540/2013

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06766-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

39.2.;  45.4.3.; 52.3.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2013 m. gruodžio 23 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. D., jo atstovei advokatei D. Višinskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), registruotas darbo biržoje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., ir

n u s t a t ė :

2013 m. spalio 7 d. apie 07.40 val. prie Veiverių g. 55, Kaune, L. D. vairavo transporto priemonę Renault Espace, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,60 promilių). Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. D. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2013 m. spalio 6d. vakare išgėrė du butelius alaus „Švyturio ekstra“ 5 proc. stiprumo. Atsikėlęs ryte nepusryčiavo ir iš karto išvažiavo. Važiuodamas valgė saldainius „Kregždutė“. Kiek tiksliai suvalgė, gerai neprisimena, gal apie keturis, penkis ar šešis. Važiuojant sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino L. D. dokumentus ir davė pūsti į alkotesterį. Ant girtumo nustatymo kvito pasirašė, nes buvo pasimetęs. Prieš tikrinant girtumą policijos pareigūnai neklausė ar jis ką valgė ar gėrė. Nedavė išsiskalauti burnos, be to jau sustabdžius automobilį jis rūkė cigaretę. Policijos pareigūnai nepaaiškino, kad L. D. gali dėl girtumo pasitikrinimo kreiptis į medicinos įstaigą, o jis tokios galimybės nežinojo.

L. V. P. parodė, kad ji 2013m. lapkričio 19d. dalyvavo atliekant antstoliui faktinių aplinkybių konstatavimą. Pagal L. D. prašymą buvo atliktas eksperimentas, naudojant saldainius „Kregždutė“ ir fiksuojant alkotesterio „Drager 7410“ prietaiso rodmenis nevartojus saldainio, pavartojus du saldainius ir praėjus 4 min. po saldainio suvartojimo. Pirmą kartą buvo pučiama nevartojus saldainio, buvo fiksuoti rodmenys 0,00‰. Antrą kartą suvalgius du saldainius „Kregždutė“, neskalavus burnos, buvo fiksuota rodmenys 0,26 ‰ ir, praėjus 4 min. po saldainio valgymo, patikrinus alkotesteriu rodmenys buvo 0,00‰. Įprastai patikrinti girtumo tikrinimą prietaiso pagalba reikalinga, jei yra įtarimas, kad asmuo gali būti neblaivus, bet nėra išorinių požymių. Išoriniai požymiai – alkoholio kvapas, nerišli kalba, sutrikusi eisena, judesiai. Pagal medicininės apžiūros tvarką yra atliekami du tikrinimai su 20 min. pertrauka.

Ekspertas G. A. Chaker į proceso dalyvių klausimus atsakė sekančiai. Alkotesteriu tikrinama alkoholio koncentracija žmogaus iškvėptame ore. Oras iškvėpiamas, keliauja per gerklę, per burną, per lūpas į alkotesterį, o alkotesteris matuoja etilo alkoholio kiekį iškvėptam ore.  Faktinių aplinkybių protokole esantis atliktas bandymas parodė, kad L. D. po 2 saldainių valgymo alkotesteris rodė iš karto 0,26 ‰. Šitos promilės  buvo pažeidėjo burnoje ir alkotesteris iškvėpiant paėmė orą iš plaučių su alkoholiu iš burnos ir paskaičiavo, kiek iškvėptame ore yra alkoholio. Praėjus 4 min. L. D. buvo pakartotinai patikrintas ir jo iškvėptame ore buvo 0,00 ‰. Byloje matyti, kad L. D. buvo sustabdytas 7.40 val., o 7.47 val. patikrinus jo girtumą, prietaisas rodė 0,6‰. Kadangi L. D. nurodė, jog jis važiuodamas valgė saldainius ir jo patikrinimas vyko praėjus kelioms minutėms nuo jo sustabdymo, todėl per jo kelionės nuo namų iki sustabdymo, kuri galėjo trukti apie 20 min., jo burnoje esančios kraujagyslės turėjo absorbuoti iš 6 saldainių skysčius ir patikrinus neturėjo būti rastos promilės. Kadangi nėra duomenų, kad L. D. iš karto suvalgė 3-4 saldainius ir iš karto būtų buvęs policijos pareigūnų tikrinamas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad 0,6‰ promilės galėjo būti nustatytos nuo saldainių suvalgymo.  Tokiu būdu atmetamas 0,6‰ promilių nustatymui saldainių „Kregždutė“ suvalgymo įtakos turėjimas. Rūkymo įtaka girtumo nustatymui taip pat įtakos neturi.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens paaiškinimu, kuriame L. D. nurodė, jog „vakar vakare išgėrė alaus ir ryte vairavo. Gailisi dėl savo veiksmų.“ (b. l. 1-2), asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad 2013-10-07 07.47 val. prietaisu Lion alcolmeter 500 Nr. 18725 L. D. nustatytas 0,60 promilių girtumas ir tokius rezultatus jis patvirtino parašu (b. l. 3), patikros sertifikatas iš kurio matyti, kad Lion alcolmeter 500 Nr. 18725 atlikta metrologinė patikra galioja iki 2013-12-16 (b. l. 4), K. B., S. L. tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad 2013-10-07 apie 07.40 val. sustabdžius automobilį Renault Espace, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. D. bei pradėjus bendrauti su juo, nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, vairuotojas atrodė akivaizdžiai sutrikęs. Patikrinus jo girtumą, alkotesteriu buvo nustatytas 0,60 promilių girtumas. (b. l. 5-6), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, iš kurio matyti, kad L. D. 2013-10-07 8.16 val. buvo nušalintas nuo vairavimo (b. l. 7), pažyma apie asmens baustumą (b. l. 9-11), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kad 2013-11-18 apie 13 val. 25 min. Kauno apskrities priklausomybės ligų centro ekspertizės atlikimo patalpoje buvo atlikti 3 alkoholio koncentracijos matavimo bandymai, fiksuojant prietaiso alkotesterio „DRAGER 7410" rodmenis L. D. suvalgius 2 šokoladinius saldainius „Kregždutė" ir buvo konstatuotos sekančios faktinės aplinkybės: apie 13.40 val. L. D. praskalavo burną vandeniu ir pūtė į alkotesterį „Drager 7410", po pūtimo alkotesterio rodmenys buvo 0,00‰; apie 13.43 val. L. D. suvalgė 2 šokoladinius saldainius „Kregždutė" ir pūtė į alkotesterį, po pūtimo alkotesterio rodmenys buvo 0,26‰; praėjus 4 min. apie 13.47 val. L. D. trečią kartą pūtė į alkotesterį, po pūtimo alkotesterio rodmenys buvo 0.00‰. ( b. l. 32)

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, be kita ko grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, t.y. ne išankstiniu įsitikinimu, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) patikrinimo tvarką reglamentuoja Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės. Š. T. 2 punkto penktoji pastraipa numato, kad tikrinimas – policijos <.....> veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, <.....> yra neblaivus (girtas). Iš bylos domenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė, asmens neblaivumo testą su alkotesteriu atliko patrulių rinktinės vyresnysis patrulis K. B.. L. D. administracinio teisės pažeidimo protokole parašė paaiškinimą dėl nurodyto pažeidimo, pripažino, kad iš vakaro gėrė alų, jame pasirašė, taip pat pasirašė ir asmens blaivumo testo nustatymo šaknelėje, kas rodo, jog L. D. nekilo abejonių dėl pareigūno kompetencijos atliekant procesinius veiksmus jo administracinėje byloje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 42 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 punkte neblaivumas (girtumas) apibrėžiamas kaip asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose ar šių Taisyklių 3 punkte nustatytą maksimalią leistiną normą. Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs), pirmiausia įvertina bendrą asmens būklę, požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Iš policijos pareigūnų K. B. ir S. L. tarnybinių pranešimų matyti, kad sustabdžius L. D. vairuojamą transporto priemonę, nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, vairuotojas atrodė akivaizdžiai sutrikęs. Patikrinus jo girtumą, alkotesteriu buvo nustatytas 0,60 promilių girtumas. Iš byloje esančio patikros sertifikato matyti, kad Lion alcolmeter 500 Nr. 18725, kuriuo buvo tikrintas L. D. girtumas, atlikta metrologinė patikra galioja iki 2013-12-16. Tai patvirtinama, kad L. D. girtumas buvo tikrintas su tinkama priemone. L. D. paaiškinime nurodė, jog iš vakaro gėrė alų. Alkotesterio Lion alcolmeter 500 naudotojo instrukcijoje yra numatyta, kad, prieš tikrinant blaivumą, reikia įsitikinti, jog asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 minučių, ir nerūkė bent 2 min., tačiau ir pats tikrinamas asmuo, siekdamas objektyvaus neblaivumo nustatymo, turėtų informuoti policijos pareigūnus apie tai, kad yra valgęs ar gėręs mažiau, kaip prieš 15-20 minučių iki jo neblaivumo tikrinimo ar rūkęs bent 2 min. iki tikrinimo. Šiuo atveju, L. D. neneigė fakto, kad iš vakaro vartojo alkoholį, apie ką ir nurodė policijos pareigūnams, tačiau nesutinka su patikrinimo metu nustatytu alkoholio kiekiu jo organizme ir teismo posėdžio metu iškėlė versiją, kad jis, važiuodamas suvalgė nuo keturių iki šešių saldainių „Kregždutė“, kurių sudėtyje yra alkoholio ir tai galėjo turėti įtakos jo girtumo nustatymui. Iš byloje esančio L. D. paaiškinimo matyti, kad rašydamas paaiškinimą iškart po to, kai jam buvo patikrintas neblaivumas, jis neužsiminė, jog prieš pat automobilio sustabdymą būtų rūkęs ar valgęs saldainius „Kregždutė“, tokiu atveju, pareigūnai būtų galėję patikrinti jo neblaivumą kaip tai numatyta prietaiso naudotojo instrukcijoje. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nėra nurodyta jokių aplinkybių, susijusių su L. D. saldainių „Kregždutė“ valgymu, L. D. taip pat nepatvirtino, kad jis minėtą aplinkybę policijos pareigūnams būtų nurodęs ar prašęs prieš patikrinimą leisti išsiskalauti burną, todėl nebuvo jokio objektyvaus pagrindo įtarti, jog tuoj po jo sustabdymo atlikto blaivumo testo rodmenys bus iškreipti. Minėtą aplinkybę L. D. nurodė tik teismo posėdžio metu ir jo interesus teismo posėdyje atstovaujant kvalifikuotai advokatei. L. D. teismo posėdžio metu pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio matyti, kad 2013-11-18 apie 13 val. 25 min. Kauno apskrities priklausomybės ligų centro ekspertizės atlikimo patalpoje buvo atlikti 3 alkoholio koncentracijos matavimo bandymai, fiksuojant prietaiso alkotesterio „DRAGER 7410" rodmenis L. D. suvalgius 2 šokoladinius saldainius „Kregždutė" ir buvo konstatuotos sekančios faktinės aplinkybės: apie 13.40 val. L. D. praskalavo burną vandeniu ir pūtė į alkotesterį „Drager 7410", po pūtimo alkotesterio rodmenys buvo 0,00‰; apie 13.43 val. L. D. suvalgė 2 šokoladinius saldainius „Kregždutė" ir pūtė į alkotesterį, po pūtimo alkotesterio rodmenys buvo 0,26‰; praėjus 4 min. apie 13.47 val. L. D. trečią kartą pūtė į alkotesterį, po pūtimo alkotesterio rodmenys buvo 0.00‰. Iš teismo posėdžio metu eksperto G. A. Chaker atsakymų į proceso dalyvių klausimus matyti, kad  kadangi nėra duomenų, kad L. D. iš karto be pertraukos suvalgė 3-4 saldainius ir iš karto būtų buvęs policijos pareigūnų tikrinamas jo girtumas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad 0,6‰ promilės galėjo būti nustatytos nuo saldainių suvalgymo.  Tokiu būdu atmetamas 0,6‰ promilių nustatymui saldainių „Kregždutė“ suvalgymo įtakos turėjimas. Rūkymas girtumo nustatymui taip pat įtakos neturi.

Įvertinus įrodymus, daroma išvada, kad L. D. versija, kad jis, jį sustabdžius iki liepimo pūsti į alkotesterį rūkė cigaretę bei valgė saldainius „Kregždutė“, kas galėjo turėti įtakos jo girtumo nustatymo rezultatams, neįtikinanti ir vertinama tik kaip pasirinkta gynybinė versija.

             Taigi byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad nagrinėjamu atveju L. D. blaivumo patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas netinkamai, arba leidžiančių abejoti šio patikrinimo rezultatais. Be to, pirmiau paminėtų Taisyklių 27 punkto nuostatos numato, kad jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis į medicinos įstaigą L. D. nesikreipė.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog L. D. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis ir toks jo pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., todėl L. D. baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. 

L. D. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.  Jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina bauda, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. sankcijos ribose bei papildoma nuobauda-teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 27 str., 30 str., 302 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r i a :

L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., ir skirti administracinę nuobaudą – 1300,00 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Kauno apskrities VMI, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030, priešingu atveju ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, turi būti pristatytas į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrių (Chemijos g. 4B, LT-51344, Kaunas).

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                           Violeta Miceikienė