Civilinė byla Nr. e2A-1267-340/2023

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03346-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20.

(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 29 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. R. ir A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. R. ir A. N. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Ąžuolas-2“ dėl juridinio asmens sprendimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų – A. N..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, 

 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.        Ieškovai J. R. ir A. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami: pripažinti negaliojančiais (niekiniais) ab initio Sodininkų Bendrijos (toliau – ir SB) „Ąžuolas-2“ visuotinio susirinkimo, įvykusio 2016-12-17, sprendimus (1.1. p. ir 1.2 p.); išreikalauti iš SB „Ąžuolas-2“ bendrijos narių registravimo knygos ir narių priėmimo į bendriją įrodymus (susirinkimų sprendimus); išreikalauti iš SB „Ąžuolas-2“ 2016-12-17 visuotinio pakartotinio susirinkimo dalyvių sąrašą ir kitus prie susirinkimo protokolo pridėtus dokumentus (įgaliojimus ir kitus dokumentus), susirinkimo paskelbimo įrodymus ir k.t.; priteisti iš atsakovės SB „Ąžuolas-2“ ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas pagal jas pagrindžiančius dokumentus, kurie bus pateikti į bylą. Ieškinį ieškovai grindė argumentais:

1.1.         ieškovai nėra SB „Ąžuolas-2“ nariai, tačiau jie turi asmeninės nuosavybės teises į žemės sklypus bendrijoje: ieškovui A. N. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Maišiagalos sen., Vilniaus r. sav.; ieškovei J. R. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Maišiagalos sen., Vilniaus r. sav. Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos pagal SB „Ąžuolas-2“ ieškinius dėl skolos priteisimo iš A. N. ir J. R. (tų civilinių bylų Nr. e2-10400-1141/2022 ir Nr. e2-14843-1044/2022). Tose bylose nagrinėjami ginčai dėl žemės sklypo savininko, ne sodininkų bendrijos nario, tariamos skolos už sodininkų bendrijos teritorijoje esančių bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, remontą, administravimą ir kitas išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo turtu, pagal sodininkų bendrijos išrašytas ir ieškovams pateiktas sąskaitas už 2015-2020 metus. Atsakovė bylų dėl skolos išieškojimo nagrinėjimo metu (2022 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn.) pateikė teismams naują įrodymą, kuris nebuvo pateiktas su ieškiniais, t. y. SB „Ąžuolas-2“ visuotinio susirinkimo, įvykusio 2016-12-17 protokolą, iš kurio ieškovai sužinojo, kad minėto susirinkimo protokolo 1.1. ir 1.2. punktais pritarta Vilniaus r. savivaldybės siūlymui asfaltuoti Ąžuolų 1-sios gatvės pirmą atkarpą <...> sumokant 50 proc. sumos nurodytos orientacinėje sąmatoje ir patvirtinti visiems, turintiems nuosavybę sodų bendrijos teritorijoje s/b nariams ir ne nariams tikslinį mokestį Vilniaus rajono savivaldybei priklausančios gatvės asfaltavimui – 11 Eur už 1 arą, kuris turi būti sumokėtas iki 2017-03-01.

1.2.         Iki 2016-12-17 protokolo pateikimo į skolų išieškojimo bylas, ieškovams nebuvo žinoma nei apie 2016-12-17 vykusį susirinkimą, nei jo priimtus sprendimus. Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2022-08-23 rašto Nr. A33(1)-8811 „Dėl informacijos pateikimo“ su priedais matyti, kad 2017 m. Bendrija patyrė išlaidas Savivaldybės vietinės reikšmės gatvės (VL0781) (Privažiuojamoji gatvė prie sodų nuo kelio Nr. 5214*** Bukiškės - Maišiagala), asfaltavimo darbams. Ši gatvė yra už SB „Ąžuolas-2“ teritorijos ribų, t. y. net neina per SB teritoriją. SB teismine tvarka be kita ko reikalauja priteisti iš ieškovų mokestį už 2017 m. atliktus Vilniaus rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gatvės (VL0781), einančios už SB teritorijos ribų, asfaltavimo darbus.

1.3.          Sodininkų bendrijos yra sukurtos tikslu rūpintis bendrojo naudojimo objektų, sodininkams priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teise, išlaikymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu, bet nei Bendrija, nei jos organai, nei bendrijos ne/nariai neturi kompetencijos ir prievolių, susijusių su kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymu, priežiūra, remontu ar kitokiu tvarkymu. Vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, vadinasi tai nėra sodininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektai, todėl ir jų priežiūra bei remontas yra savivaldybės prievolė ir bendrijos bei jų ne/nariai neturi jokių prievolių, susijusių su svetimo turto, t. y. savivaldybei priklausančių kelių (įskaitant ir jų dangas) priežiūra ir remontu.

1.4.         SB „Ąžuolas-2“ visuotinio susirinkimo, įvykusio 2016-12-17, 1.1. ir 1.2. punktai, kuriais nutarta sumokėti 50 proc. sumos nurodytos orientacinėje sąmatoje ir patvirtinti visiems, turintiems nuosavybę sodų bendrijos teritorijoje s/b nariams ir ne nariams tikslinį mokestį Vilniaus rajono savivaldybei priklausančios gatvės asfaltavimui – 11 Eur už 1 arą, kuris turi būti sumokėtas iki 2017-03-01, yra neteisėtas, nes prieštarauja imperatyvioms Sodininkų Bendrijos įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo ir Kelių įstatymo normoms. Atsakovė į skolų išieškojimo bylas yra pateikusi 2016-12-17 susirinkimo protokolą ir juo grindžia ieškinių dalis dėl tariamos skolos už privažiuojamosios gatvės (VL0781) asfaltavimą priteisimo iš ieškovų. Ieškovai nesutinka su prašoma priteisti skola turto, kuris jiems nepriklauso, remontui, todėl turi suinteresuotumą ginčyti 2016-12-17 Bendrijos susirinkimo sprendimus.

1.5.         Ieškovai apie tai, kad yra priimtas sprendimas sužinojo tik iš skolų išieškojimo bylų šių metų rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais, atsakovei į bylas pateikus visuotinio susirinkimo, įvykusio 2016-12-17, protokolą. Ieškovai tik tuomet sužinojo, kad buvo šaukiamas minėtas susirinkimas ir, kad jame buvo priimti sprendimai, įpareigojantys juos, kaip sklypų savininkus mokėti tikslinį mokestį už Savivaldybei priklausančio už Bendrijos teritorijos ribų esančio kelio asfaltavimą. Ieškovams iki tol nebuvo žinoma, kad šis susirinkimas buvo šaukiamas, kokia buvo jo darbotvarkė, jie negalėjo nei susipažinti su sprendimo projektu, nei dalyvauti susirinkime svarstant šį klausimą. Yra pagrįstų abejonių, ar šis susirinkimas iš viso vyko nustatytą dieną ir nustatytu laiku, ar jame balsavo tikrai tokią teisę turintys asmenys, t. y. ar sprendimai jame buvo priimti laikantis SBĮ 16 str. nustatytos tvarkos, ar nebuvo pažeistos imperatyvios sprendimų priėmimo procedūros.

2. Atsakovė SB „Ažuolas-2“ atsiliepimu su ieškiniu (ir patikslintu) nesutiko ir prašė: taikyti ieškinio senaties terminą; atmesti ieškinį kaip nepagrįstą; atmesti ieškovų prašymą išreikalauti dokumentus; priteisti iš ieškovų atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas (dokumentai bus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės). Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad:

2.1. SB „Ąžuolas-2“ narių susirinkimo, įvykusio 2016-12-17 sprendimu buvo nutarta: a) pritarti Vilniaus rajono savivaldybės siūlymui asfaltuoti Ąžuolų 1-osios gatvės pirmą atkarpą vadovaujantis Vilniaus r. sav. tarybos 2012-02-23 sprendimu Nr. T3-35 „Susisiekimo komunikacijų statybos, rekonstravimo ir remonto, dalyvaujant fiziniams ir juridiniams asmenims, tvarkos aprašu“, t. y. sumokant 50 proc. sumos nurodytos orientacinėje sąmatoje ir patvirtinti visiems, turintiems nuosavybę SB teritorijoje SB nariams ir ne nariams tikslinį mokestį, skirtą Ąžuolų g. pirmosios dalies asfaltavimui - 11 Eur už 1 arą. Mokesčio dydis - vieno aro mokestis padaugintas iš turimo nuosavybės teise sodo sklypo dydžio; b) mokestį sumokėti iki 2017-03-01. Esant finansinėms problemoms tikslinį mokestį galima mokėti dalimis, mokėjimo grafiką susiderinus su valdyba.

2.2.         Atsakovė yra viena didžiausių Lietuvos sodininkų bendrijų, administruojanti 45 ha dydžio teritoriją ir vienijanti 380 narius, kurių didelė dalis nuolat gyvena sodininkų bendrijos esančiuose gyvenamuosiuose namuose, aktyviai dalyvauja kasdieniniame sodininkų bendrijos gyvenime priimant reikiamus sprendimus, moka sodininkų bendrijos narių susirinkimu nustatytus mokesčius, dalyvauja sodininkų bendrijos organizuojamose talkose tvarkant sodininkų bendrijos teritoriją, savo neatlygintinu darbu individualiai prisideda prie teritorijos priežiūros, tokiu būdu sodininkų bendrijos nariai stengiasi, siekia, kad jų gyvenamoji aplinka ir visa sodininkų bendrijos teritorija būtų tvarkinga, išpuoselėta, patogi, saugi ir jauki čia gyvenantiems, besiilsintiems, užsiimantiems sodininkyste sodininkų bendrijos nariams ir ne nariams.

2.3.         Ieškovai ir trečiasis asmuo – asmenys iš visos gausos Sodininkų bendrijos narių ir ne narių, kurie nemoka mokesčių ir su jais vyko/vyksta ne vienas teisminis ginčas tiek dėl skolos priteisimo, tiek dėl informacijos jiems nepateikimo, dėl susirinkimo sprendimo dėl įstatų patvirtinimo (Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-14843-1044/2022, e2-14046-1101/2022, Vilniaus regiono apylinkės teisme Vilniaus rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-10400- 1141/2022, e2-9077-1115/2022, e2-11336-892/2022), kurie nevertina sodininkų bendrijos narių ir valdymo organų pastangų dedamų sodininkų bendrijos naudai, nuolat teikia skundus, ieškinius, viešai skelbia melagingą ir klaidinančią bei sodininkų bendrijos valdymo organus šmeižiančią informaciją, tokiu būdu sodininkų bendrija priversta surinktas lėšas naudoti advokatų konsultacijoms, teisminiams ginčams, o ne sodininkų bendrijos aplinkos kūrimui, laiką, energiją skirti atsakymų į nepagrįstus ieškovų skundus, prašymus, reikalavimus rengimui. Ieškovai nuolat nepagrįstai siekia realizuoti savo grasinimą, kuris buvo deklaruojamas su ieškovais (konkrečiai su A. N.) bendravusiems sodininkų bendrijos nariams, kad dabar dėl to, kad iš jų reikalaujama susimokėti skolas, „užvers SB teisminėmis bylomis“ (citata iš pokalbio).

2.4.         Pateiktas ieškinys šioje byloje yra tolimesnė šių asmenų vykdomos kenkėjiškos veiklos tąsa. Ieškovai nebūdami sodininkų bendrijos nariais teikia nepagrįstą ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu 2016-12-17 sprendimą, kuris vėlgi buvo priimtas sodininkų bendrijos nuosavybę turinčių asmenų interesais ir labui, o ieškovai žinojo apie šį sprendimą ir net sutiko su lėšų rinkimu kelio asfaltavimo darbams, vykdytiems 2017 metais.

2.5.         Ąžuolų 1-oji gatvė tęsiasi SB teritorijoje ir joje baigiasi. Ši gatvė nėra tranzitinė, t. y. ji skirta tik privažiuoti į SB teritoriją ir tolimesnė tąsa važiuoti sodininkų bendrijos teritorijoje, todėl šia gatve naudojasi išskirtinai tik sodininkų bendrijos esančių sklypų savininkai/gyventojai/lankytojai. Tai patvirtina teikiami savivaldybės raštas ir planai (atsiliepimo priedai Nr. 1-2). Didžioji dalis sodininkų dar neturėjo mašinų ir iki stotelės – nuo sodų ribos apie 500 m brido purvu, nes po lietaus/sniego kelias buvo vien tik purvas. Privažiuojamojo kelio asfaltavimo klausimai buvo aktualūs ir pačiam ieškovui A. N., jis pasirašė 2015-03-02 prašymą seniūnui dėl kelio remonto. Ąžuolų 1-oji gatvė, kaip vienintelis susisiekimo kelias buvo labai blogos būklės (teikiamos nuotraukos prieš ir po kelio remonto - atsiliepimo priedas Nr. 4), todėl SB dar nuo 2006 m. pradėjo susirašinėjimą su savivaldybe, seniūnija, susisiekimo ministerija, kelių direkcija dėl šios gatvės remonto. 2008 m. net buvo padaryta techninė dokumentacija. Orientacinė asfaltavimo darbų suma buvo beveik 300 000 Lt, todėl visos institucijos duodavo neigiamus atsakymus. Savivaldybė nurodė, kad kiekviena seniūnija metams gauna ženkliai mažesnes sumas, be to pažymėjo, kad Vilniaus r. yra apie 2300 km vietinės reikšmės kelių ir gatvių ir tik 20 proc. yra su asfaltbetonio danga.

2.6. Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2012-02-23 priėmė sprendimą T3-35 „Dėl susisiekimo komunikacijų statybos, rekonstravimo ir remonto, dalyvaujant fiziniams ir juridiniams asmenims, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (atsiliepimo priedas Nr. 5), todėl atsirado galimybė Ąžuolų 1-osios g. asfaltavimui. Sodininkų bendrija, įvertinusi sodininkų finansines galimybes, kelio asfaltavimo darbus suskirstė į tris etapus (atsiliepimo priedas Nr. 2 patvirtina kada ir kokiais etapais buvo asfaltuojama Ąžuolų 1-oji gatvė). 2014 m. atsakovė išasfaltavo pirmąją dalį - 710 m, 50 proc. darbų finansavo savivaldybė, 2015 m. atsakovė tik iš narių ir ne narių surinktų lėšų išasfaltavo 350 m (beje ir dėl šių sumų su ieškovais vyksta ginčai).

2.7.         Sodininkų bendrija 2016-11-25 gavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštą (atsiliepimo priedas Nr. 6), kad atsakovė gali kreiptis dėl finansavimo pagal minėtą 2012-02-23 tarybos sprendimą T3-35 (atsiliepimo priedas Nr. 5). Pagal šio sprendimo 6.1.2 p. pasirašantis paramos sutartį įgaliotas asmuo turėjo pateikti dokumentą (protokolą) patvirtinantį minėtos sodų bendrijos narių valią inicijuoti kelio įrengimą ir remontą bei prisidėti prie šių darbų. Todėl atsakovė sušaukė 2016-12-17 narių susirinkimą, kuriame ir buvo priimtas ginčijamas 2016-12-17 Sprendimas. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2017-01-11 raštu NrA33(1)-187-(4.18) pranešė, kad Komisija priėmė sprendimą 50 proc. finansuoti Ąžuolų 1-osios gatvės 500 m (privažiuojamąją prie SB teritorijos kelio dalį) (atsiliepimo priedas Nr. 7), todėl buvo surinkti pinigai, pasirašyta paramos sutartis ir Ąžuolų 1-osios g. privažiuojamoji prie SB teritorijos dalis buvo išasfaltuota paskutiniu 3 etapu.

2.8.         Visiškai nesuprantama ieškovų pozicija ginčijant 2016-12-17 sprendimą. Ieškovui A. N. priklauso net 3 sklypai, priešingai nei su ieškiniu jo melagingai teikiama informacija ir tik vienas išrašas iš Nekilnojamojo turto registro. Ieškovė J. R. nuolat gyvena sodininkų bendrijos teritorijoje. Ieškovai naudojasi Ąžuolų 1-osios g. privažiuojamuoju keliu, nes kitaip negalėtų patekti į sodininkų bendrijos teritoriją, tačiau nenori mokėti už aplinką, kuria naudojasi ir teikia nepagrįstus ieškinius. Akivaizdu, kad toks ieškovų elgesys yra akivaizdžia piktnaudžiaujantis, nes tokio ieškinio tikslas vienintelis – sustabdyti skolų priteisimo bylas, nes šiose visose bylose ieškovai ir trečiasis asmuo yra pateikę prašymus stabdyti bylas kol bus išnagrinėta ši byla.

2.9.         Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai, jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. Ieškovai praleido 3 mėnesių ieškinio senaties terminą 2016-12-17 sprendimui apskųsti, terminas praleistas nepateisinamai ilgai, net 5 metus, ieškovai žinojo/turėjo/galėjo žinoti apie šį 2016-12-17 sprendimą, todėl atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti vien dėl šios priežasties, nes termino atnaujinimas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, be to, nei ieškovai prašo terminą atnaujinti, nei nurodo svarbias termino praleidimo priežastis. Taip pat pažymi, kad tokio 2016-12-17 sprendimo panaikinimas nesukeltų jokių pasekmių, nes 2016-12-17 sprendimas jau yra įvykdytas, sukėlė teisines pasekmes (kelias jau išasfaltuotas, pinigai įsisavinti), kurios negali būti pakeistos, panaikintos, sukeltos pasekmės nepažeidžia Ieškovų teisių, priešingai atitinka jų interesus.

2.10. Ieškovas A. N. dar 2015 m. pasirašė prašymą dėl šio kelio remonto (atsiliepimo priedas Nr. 3, 2 psl.). Apie asfaltavimo darbus ir būtiną priimti Sodininkų bendrijos narių sprendimą, o taip pat apie planuojamą ir įvykusį 2016-12-17 susirinkimą bei priimtus sprendimus ir renkamą tikslinį mokestį visi sodininkų bendrijos nariai ir ne nariai buvo informuoti viešai skelbimų lentoje (pranešimas apie susirinkimą, susirinkimo protokolas, pranešimas apie tikslinio mokesčio rinkimą) (Pranešimai - atsiliepimo priedas Nr. 8). Kad ieškovai žinojo apie renkamas lėšas kelio asfaltavimo darbams patvirtina ir šis faktas, kad ieškovai yra Ąžuolų kaimo bendruomenės nariai, o Ąžuolų kaimo bendruomenė 2017-03-17 sprendimu pritarė Vilniaus r. savivaldybei priklausančio Ąžuolų 1-osios g. kelio asfaltavimo darbų kofinansavimui bendruomenės narių įnašais, apie tokį sprendimą informavo tiek sodininkų bendriją, tiek ir Vilniaus rajono savivaldybę, sumokėjo į specialiai tuo tikslu atidarytą sąskaitą 400 Eur už kelio asfaltavimo darbus. Akivaizdu, kad ieškovams buvo žinoma apie renkamą tikslinį mokestį, o ir patys ieškovai išreiškė valią prisidėti prie asfaltavimo darbų, išreikšdami šią valią žinojo, kad kelias yra ne sodininkų bendrijos teritorijoje, nes rašė raštus savivaldybei. Kadangi ne nariams sąskaitos išrašomos už faktiškai patirtas išlaidas, po šio 2018-06-30 susirinkimo ieškovams (ir trečiajam asmeniui) buvo išrašytos sąskaitos, į kurias buvo įtrauktos ir kelios asfaltavimo darbams patirtos išlaidos ir šios sąskaitos registruotais laiškais išsiųstos ieškovams (sąskaitų ir siuntimo ataskaitos kopija - atsiliepimo priedas Nr. 12). Sąskaitose nurodyta, kad išrašytos 2018-06-30 susirinkimo sprendimo pagrindu, todėl ieškovai būdami rūpestingi ir atidūs galėjo kreiptis į sodininkų bendrijos valdybą dėl sąskaitų detalizavimo, tuo labiau, kad 2017 m. patirtų išlaidų ataskaita buvo viešai skelbiama skelbimų lentoje ir visa ši informacija skelbimų lentoje buvo pateikta metus laiko iki sekančio ataskaitinio susirinkimo. Ieškovai matė 2017 m. vykstančius kelio asfaltavimo darbus, neabejotinai bendravo su kitais sodininkų bendrijos gyventojais, skaitė viešus skelbimus buvusius skelbimo lentoje ir tikrai žinojo kokiu pagrindu ir iš kokių lėšų šie darbai buvo atliekami.

2.11. Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį, juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normos, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai - jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tai reiškia, kad ne bet kurie, o tik įstatyme numatyti asmenys turi teisę ginčyti juridinio asmens organo sprendimus, o ginčo atveju Sodininkų bendrijos įstatymas nenustato ne bendrijos narių teisės ginčyti bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimų. Todėl darytina išvada, kad ieškinį pareiškė tokios teisės neturintys ieškovai.

2.12. Ieškovų pareikštas reikalavimas prieštarauja sodininkų bendrijos narių teisėms, sprendimas priimtas sodininkų bendrijos narių dauguma, o tikslinį mokestį mokėjo visi nariai, todėl ieškovai teikdami tokį reikalavimą šiurkščiai pažeidžia jų interesus, kadangi nė vienas narys neskundė šio sprendimo, priešingai, siekė tokio sprendimo, siekė sumokėti tikslinį mokestį, jį sumokėjo ir kategoriškai nenori, kad šis 2016-12-17 sprendimas būtų pripažintas negaliojančiu. Ąžuolų 1-osios g. asfaltavimas buvo prioritetinis sodininkų bendrijos narių siekis, todėl akivaizdu, kad ieškovų, kurie nėra nariai ir neturi teisės ginčyti narių priimto sprendimo, reikalavimas negali būti tenkinamas, nes būtent 2016-12-17 Sprendimo panaikinimas neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, nes pagal SBĮ tai yra išimtinė SB narių susirinkimo kompetencija.

3. Trečiasis asmuo A. N. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašė visus ieškovų reikalavimus tenkinti.

4.        Ieškovai J. R. ir A. N. dublike su atsakovės atsiliepimu nesutiko. Dublike nurodė, kad:

4.1.         Atsakovės atsiliepimo teiginiai, jog ieškovai ir trečiasis asmuo tariamai nemoka mokesčių, nuolat teikia skundus, ieškinius, viešai skelbia melagingą ir klaidinančią bei sodininkų bendrijos valdymo organus šmeižiančią informaciją, yra nepagrįsti. Atsakovė nutyli reikšmingą aplinkybę, kad visi ieškovų ieškiniai prieš ją buvo paduoti po to, kai atsakovė pirmoji ieškovus ir trečiąjį asmenį padavė į teismus dėl nepagrįstų skolų priteisimo.

4.2.         Atsakovė atsiliepime gatvę, kurios asfaltavimui 2016-12-17 sprendimu buvo nustatytas tikslinis mokestis, klaidingai vadina Ąžuolų 1-osios g. privažiuojamąja dalimi, nes privažiuojamoji gatvė prie sodų nuo kelio Nr. 5214*** Bukiškės - Maišiagala (VL0781) (toliau – Privažiuojamoji gatvė VL0781) ir Ąžuolų 1-oji g. (Nr. VL7860) yra dvi skirtingos vietinės reikšmės gatvės, įrašytos į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės gatvių sąrašą. Atsakovė, nurodydama neteisingą gatvės, dėl kurios asfaltavimui nustatyto tikslinio mokesčio keliamas ginčas, vadindama ją Ąžuolų 1-osios g. privažiuojamąja dalimi, vėl gi teikia į bylą tendencingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, siekdama įrodyti neegzistuojančią faktinę aplinkybę, kad Privažiuojamoji gatvė VL0781 ir Ąžuolų 1-oji g. (Nr. VL7860) yra viena gatvė. Netiesa, kad ši gatvė skirta tik privažiuoti į Sodininkų bendrijos teritoriją ir, kad ji yra tolimesnė tąsa važiuoti SB teritorijoje. Netiesa ir tai, kad šia gatve naudojasi išskirtinai tik sodininkų bendrijos esančių sklypų savininkai/gyventojai/lankytojai. Iš tikrųjų privažiuojamoji gatvė VL0781 taip pat yra skirta privažiuoti prie už sodininkų bendrijos teritorijos esančio viešo ežero, prie kurio valstybinėje žemėje, už sodininkų bendrijos teritorijos ribų, yra vieši paplūdimiai, į kuriuos atvyksta ilsėtis ne tik „Bendri joje esančių sklypų savininkai/gyventojai/lankytojai“, bet ir daug kitų tiek Vilniaus miesto, tiek Vilniaus rajono gyventojų. 

4.3.         Ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl 2016-12-17 sprendimo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu nuo jo priėmimo, kaip prieštaraujančio sodininkų bendrijų įstatymo ir kitų įstatymų imperatyvioms normoms, kadangi 2016-12-17 sprendimu nustatytas su sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektų priežiūra nesusijęs sodininkų bendrijos nariams ir ne nariams privalomas mokėti tikslinis mokestis, todėl ieškinio senaties terminas sprendžiant šį reikalavimą yra netaikytinas. Ieškovai apie 2016-12-17 sprendimo egzistavimą sužinojo tik bylų dėl skolų išieškojimo (civ. bylų Nr. e2-14843-1044/2022, Nr. e2-10400-1141/2022) nagrinėjimo metu, kada atsakovė į šias bylas pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti su ieškiniais, t. y. SB „Ąžuolas-2“ visuotinio susirinkimo, įvykusio 2016-12-17 protokolą ir nurodė, kad juo grindžia reikalavimą priteisti skolą už Privažiuojamosios gatvės VL0781 asfaltavimą. A. N. apie ginčijamą sprendimą anksčiausiai sužinojo 2022 m. rugpjūčio mėn. civ. byloje Nr. e2-14843-1044/2022, gavę sodininių bendrijos 2022-08-22 prašymą „Dėl įrodymų prijungimo, liudytojų šaukimo“, kurio priedas Nr. 2 buvo 2016-12-17 sprendimas, o apie sprendimo įtaką jo teisėms suprato iš 2022-09-05 prašymo „Dėl įrodymų prijungimo“ 4 p., kuriame Sprendimas buvo nurodytas kaip mokesčio už Privažiuojamosios gatvės asfaltavimą skaičiavimo pagrindas.

4.4.         Ieškovai apie organizuojamą 2016-12-17 susirinkimą informuoti nei SMS, nei telefonu, skirtingai negu kiti sodo sklypų savininkai, nebuvo. Privažiuojamuoju keliu tiek ieškovai, tiek kiti asmenys galėjo naudotis tiek iki jo išasfaltavimo, tiek po jo, todėl jokios naudos dėl šio kelio išasfaltavimo jie negavo, o jeigu ir gavo, tai neprivalo už ją mokėti. Ieškovai naudojasi daugybe savivaldybėms priklausančių vietinės reikšmės gatvių, tačiau už nei vienos iš jų asfaltavimą jiems nereikėjo mokėti, todėl nesuprantama, kodėl, prieš savo valią, jie turi mokėti už Privažiuojamosios gatvės asfaltavimą. Ieškovų, kaip ir bet kurio kito asmens teisė naudotis vietinės reikšmės gatve išplaukia iš įstatymo ir atsakovė – Sodininkų bendrija „Ąžuolas-2“ neturi įgaliojimų ją atimti. Bet kokie SB „Ąžuolas-2“ valdymo organų ar kitų asmenų veiksmai, kuriais būtų siekiama apriboti ieškovų teises naudotis minėta gatve, būtų vertinami kaip neteisėti ir už juos taikoma teisinė atsakomybė.

5.         Atsakovė triplike pareiškė nesutinkanti su ieškovų dubliko teiginiais bei argumentais. Tripliką grindė argumentais:

5.1.         Dėl Privažiuojamojo kelio įtraukimo į vietinės reikšmės kelių/gatvių sąrašą ir darbų finansavimo teisėtumo, pažymėjo, kad Sodininkų bendrija, nurodydama, kad šis privažiuojamasis kelias tik 2020 m. buvo įtrauktas į vietinės reikšmės kelių sąrašą, grindžia pačių ieškovų pateiktu Vilniaus rajono savivaldybės 2022 m. rugpjūčio mėnesio raštu, kuriame aiškiai nurodyta, kad Privažiuojamoji gatvė VL0781 prie sodų nuo kelio Nr. 5214 Bukiškės-Maišiagala į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą įtraukta 2020-06-05 savivaldybės tarybos sprendimu T3-170. Net jei privažiuojamasis kelias 2017 m. jau ir buvo įtrauktas į vietinės reikšmės kelių sąrašą, tai nėra pagrindas teigti, kad 2016-12-17 Sprendimas yra neteisėtas, kadangi teisės aktai ne tik kad nedraudė, bet ir įtvirtino galimybę kad vietinės reikšmės keliai/gatvės būtų finansuojami ne tik savivaldybės lėšomis, bet ir suinteresuotų asmenų lėšomis, ką patvirtina Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012-02-23 sprendimas T3-35 „Dėl susisiekimo komunikacijų statybos, rekonstravimo ir remonto, dalyvaujant fiziniams ir juridiniams asmenims, tvarkos aprašo tvirtinimo“, kuris priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 6 straipsnio 22 ir 32 p. Taigi, viešosios teisės normos leido tokį finansavimo modelį ir nėra pagrindo konstatuoti 2016-12-17 Sprendimo prieštaravimo imperatyvams.

5.2. Bendrijos narių susirinkimas gali spręsti ne tik dėl esamo bendro turto remonto, pagerinimo, bet ir dėl infrastruktūros (suprantant ją kaip įvairių sričių objektų, skirtų ūkio ir gyventojų reikmėms tenkinti, kompleksą (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai), plėtros. Neasfaltuotas privažiuojamasis kelias akivaizdžiai buvo kliūtis įgyvendinti šį reikalavimą. Taigi, sodininkų bendrijos visuotinis narių susirinkimas įgyvendindamas savo įstatyminę/išimtinę teisę ir priėmė 2016-12-17 sprendimą, kuris yra susijęs su infrastruktūra, nes neabejotina, kad vienintelis privažiuojamasis kelias į sodininkų bendrijos teritoriją yra sodininkų bendrijos infrastruktūros sistemos-susisiekimo komunikacijos neatskiriama dalis, tiesiogiai ir neatskiriamai susijusi per sodininkų bendrijos teritorijoje besitęsiančia Ąžuolų 1-ąją gatve. Tai, kad šiuo keliu galima privažiuoti prie valstybei priklausančio ežero nekeičia esmės, nes sodininkų bendrijos gyventojai keliu naudojasi nuolat, o prie ežero atvažiuoja pavieniai asmenys ir tik vasaros sezonu, kadangi bendrijos teritorijoje nėra ne sodininkų bendrijos gyventojų automobilių parkavimo galimybių, o pliažai yra sodininkų bendrijos privati teritorija, dėl ko ne sodininkų bendrijos gyventojai prie ežero važiuoja ir naudojasi kitais paplūdimiais, nesančiais sodininkų bendrijos teritorijoje.

5.3.         Ąžuolų 1-oji gatvė buvo asfaltuojama 3 etapais, ką patvirtina atsiliepimo į ieškinį 3 priedas. 1 ir 2 etapu 2014 - 2015 m. buvo išasfaltuota SB teritorijoje esanti Ąžuolų 1-osios g. dalis, 2016 m. buvo likęs neasfaltuotas tik privažiuojamasis kelias. Taigi, tiek nariai tiek ir ieškovai (ne nariai) suprato, kad 2016-12-17 sprendimas priimamas dėl privažiuojamojo kelio, kuris yra ne sodininkų bendrijos teritorijoje ir kurį visi, tiek sodininkų bendrijos nariai tiek ir ne nariai vis tiek vadino Ąžuolų 1-ąją gatve, nes tai vientisas kelias/gatvė. Kadangi ir Ąžuolų kaimo bendruomenės nariai žinojo, kad likęs neasfaltuotas tik privažiuojamasis kelias ir vieninteliai asfaltavimo darbai vykę 2017 m. buvo šio kelio asfaltavimo darbai, akivaizdu, kad ieškovai melagingai teigia, kad Ąžuolų kaimo bendruomenės sprendimas buvo priimtas tik dėl sodininkų bendrijos teritorijoje esančios gatvės asfaltavimo, nes ši gatvė jau buvo išasfaltuota 2014 - 2015 m. Be to, iš 2017 m. Vilniaus rajono savivaldybės rašto, adresuoto ieškovui A. N. ieškovai kaip bendruomenės nariai tikrai suprato, kad privažiuojamasis kelias asfaltuojamas tiek iš sodininkų bendrijos surinktų lėšų, tiek ir iš savivaldybės skirtų lėšų.

5.4. 2016-12-17 sprendimu visiškai pagrįstai buvo nustatytas tikslinis mokestis bendro naudojimo objekto tvarkymui (kelio dangos įrengimui), o jau vėliau po 2018-06-30 susirinkimo sprendimo ne nariams išrašytų sąskaitų pagrindu (nes ne nariai nemokėjo, taip kaip nariai avansu) visiškai pagrįstai iš ne narių reikalaujama sumokėti infrastruktūros ir jos priežiūros mokestį, nes nėra jokių abejonių, kad privažiuojamasis kelias, kaip Ąžuolų 1-oji g. sudedamoji dalis yra sodininkų bendrijos infrastruktūros dalis ir už jos naudojimą ieškovai privalo mokėti, tokia jų pareiga pagal SBĮ. Jei teismas pripažintų, kad ieškovai turi teisę ginčyti 2016-12-17 Sprendimą, ieškovai galėtų ginčyti tik toje dalyje, kiek susiję su ne narių pareiga mokėti tikslinį įnašą ir tik įrodę, kad ne nariai iš viso neprivalo prisidėti prie privažiuojamojo kelio asfaltavimo darbų finansavimo.

5.5. Jei ieškovai teigia, kad panaikinus 2016-12-17 sprendimą SB nariai galės reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus, tuomet į bylą trečiuoju asmeniu turi būti patraukta Vilniaus rajono savivaldybė, nes sprendimas šioje byloje turės įtakos Vilniaus rajono savivaldybės teisėms ir pareigoms, kadangi iš SB narių 2016-12-17 sprendimo pagrindu surinktos lėšos buvo pervestos savivaldybei pagal 2017 m. balandžio Paramos sutartį (pridėta prie ieškinio), o sprendimo panaikinimas pagal ieškovų poziciją ir logiką sąlygotų galimybę ginčyti šią sutartį ir reikalauti restitucijos, kuri neaišku kaip turėtų būti įgyvendinta, nes kelio asfaltavimo darbai atlikti, pinigai sumokėti rangovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7.       Teismas nurodė, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams; ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Teismas sprendė, kad ieškovai gali reikšti ieškinį nebūdami bendrijos nariais.

8.       Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino, nustatė, kad SB „Ąžuolas-2“ 2016-12-17 surengė susirinkimą (juridinio asmens organas-visuotinis susirinkimas) ir priėmė visai bendrijai-nariams ir ne nariams skirtą sprendimą iš dalies finansuoti savivaldybės kelio atkarpą, kuri bus asfaltuojama ir kuri eina į bendriją nuo asfaltuoto kelio (475 metrų), kurį ieškovai ir trečiasis asmuo ieškovo pusėje ginčija, kaip priimtus pažeidžiant norminiuose aktuose nustatytas ir jas reglamentuojančias nuostatas, ir prašo jį panaikinti. Ieškinys turi būti paduodamas per sutrumpinto 3 mėnesių terminą (CK 1.125 str. 4 d.). Būtent tokios pozicijos ieškovo atžvilgiu laikėsi atsakovas, atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus. Ieškovas neprašė atnaujinti termino ieškiniui paduoti.

9.       Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad formaliai ieškovai turėjo pateikti ieškinį 2017 metais, kada prasidėjo asfaltavimo darbai ir būtent tais metais jie buvo baigti, t. y. bent po trijų mėnesių po jų baigimo, nes ieškovai matė darbus, net ir teigiant, kad ieškovai nežinojo apie buvusį tą dieną 2016-12-17 susirinkimą, kuriuo jų teisės yra pažeistos (jie nesutinka prisidėti prie asfaltavimo finansavimo). Analogiškoje situacijoje bendrasavininkas gali suprasti atliekamų darbų prasmę ir iš to kylančias finansines pasekmes, nes jokių duomenų, kad atliekami darbai būtų daromi bendrijos naudai nemokamai byloje nėra. Tokiais pasyviais savo veiksmais ieškovai neformaliai pažeidė 3 mėnesių ieškinio senaties terminą.

10.       Teismas nurodė, kad byloje yra nepaneigiami duomenys, kad A. N. 2022-04-21 informavo savivaldybę, kad „Ąžuolų kaimo bendruomenės tarybos protokolu Nr. 3 (2017-03-17) buvo pritarta Vilniaus rajono savivaldybei priklausančio Ąžuolų 1-oji g. (Ąžuolų 1-oji g. LT-14249, Kalikstiškių vs. Vilniaus rajono savivaldybė, Lietuva) (toliau - Kelias) kelio asfaltavimo darbų kofinansavimui bendruomenės narių sukauptais tiksliniais įnašais.“ 2017-05-29 iš rajono savivaldybės gavo el. laišką su atsakymu kuriame sakoma, kad „Komisija priėmė sprendimą 50 procentų finansuoti Vilniaus r., Maišiagalos sen., Kalikstiškių vs., kelio (ilgis 500 m) atkarpos asfaltavimą pagal Susisiekimo komunikacijų statybos, rekonstravimo ir remonto, dalyvaujant fiziniams ir/ar juridiniams asmenims, tvarkos aprašą, patvirtintą 2012-02-23 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-35. Todėl teismas nesutiko, kad ieškovas A. N. apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2022 metais rugpjūčio mėnesį. Ieškovei J. R. sąskaitos buvo siunčiamos iki 2017 metų lapkričio mėnesio, su kuriomis ji jau tuo metu nesutiko. Ji turėjo matyti, kad jos teises atsakovas pažeidžia. Į teismą ar atsakovą dėl 2016-12-17 susirinkimo nesikreipė iki ieškinio dėl skolos priteisimo padavimo dienos.

11.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovas A. N. dar 2017 metais po gegužės mėn.29 dienos tikrai žinojo apie savo pažeistas teises, jeigu jos formaliai buvo, o ieškovė J. R. apie savo pažeistas teises sužinojo ne 2022 metų rugpjūčio mėnesį, o daug ankščiau, todėl ieškovai yra praleidę ženkliai trijų mėnesių terminą ieškiniui pateikti (tokio pobūdžio reikalavimams taikytinas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas) (CPK 185 str., CK 1.125 straipsnio 4 dalis).

12.       Teismas nurodė, kad liudytojai A. B., A. J., R. B. buvo ir yra bendrijos nariai, kurie dalyvavo 2016-12-17 susirinkime ir patvirtino, kad visi susirinkusieji balsavo už asfaltavimą, jie pasirašinėjo kaip dalyvaujantys susirinkime asmenys ir iš anksto žinojo apie susirinkimo vietą ir datą, nes buvo skelbimai bendrijos lentoje ir gaudavo sms žinutes. Buvo daug žmonių. Kelio būklė buvo bloga. Teismui nekyla abejonių, kad susirinkimas įvyko nurodytą dieną ir, kad apie tai buvo pranešta iš anksto, bei buvo iškabinti skelbimai bendrijoje taip pat iš anksto.

13.       Teismas nurodė, kad nebuvo sukurtas naujas bendrijos nuosavybės objektas, tačiau asfaltuotos 475 metrų kelio dangos sukūrimas yra skirtas ir aplinkos kokybei gerinti ir gerinti visų bendrijos narių poreikius – patogiai, saugiai patekti į savo nuosavybę, kas yra įrodyta byloje esama medžiaga, įrodymais. Bendrijos susirinkimas vieningai nusprendė padėti savivaldybei sukurti naują nuosavybę-kelio dangą (kitų galimybių tuo metu nebuvo), kuri bus naudojama ne tik viešam interesui patenkinti, bet konkrečiai didžiąja dalimi bendrijos narių ir visų joje esančių savininkų interesams tenkinti. Dėl to atsirado neformalus, nagrinėjamoje byloje aktualus bendraturčių (ieškovų) teisių suvaržymas, įpareigojant juos prisidėti prie naujo viešo infrastruktūros objekto sukūrimo. Vertinant tokio suvaržymo teisėtumą, be kita ko, būtina nustatyti ribojimo tikslą ir proporcingumą siekiamam tikslui. Teismas sprendė, kad tokios kelio dangos įrengimas, kaip jis padarytas, aktualus visiems bendrijos bendrasavininkams, turintiems savo sklypuose gyvenamosios paskirties statinius arba statinius, skirtus poilsiui (sodo namus). Ši infrastruktūra atitinka mėgėjų sodininkystės tikslus bendrąja prasme, taip pat neprieštarauja ir yra, be kita ko, naudinga ieškovams ir trečiajam asmeniui, kurie jau daugiau kaip penki metai naudojasi šia kelio danga. Taip pat teismas akcentavo, kad suvaržymo poreikį lemia ne vien daugumos kitų bendraturčių interesas naudotis geresnės kokybės kelio danga, tačiau ir tai, kad aptariamos kelio dangos tinklų įrengimas užtikrina bendruosius ekologijos, aplinkosaugos reikalavimus (geresnė kelio danga mažina automobilių daromą žalingą poveikį išmetamųjų dujų santykiui, nes jis mažėja (CPK 179 str., www.vilniusforum.lt „Priežastys lemiančios automobilių taršos susidarymą“), taigi reikšmingas ir viešajam interesui užtikrinti. Teismas pagrindų pripažinti sprendimą negaliojančiu nenustatė ir šioje dalyje ieškinį atmetė.

14.       Teismas, pasisakydamas dėl sodininkų bendrijos susirinkimų nutarimų teisėtumo, nurodė, kad į bylą atsakovė pateikė iki susirinkimo dienos 2016-12-17 gautus bendrijos narių įgaliojimus, kuriuose nurodyti sutikimai su susirinkimo tikslu ir nurodyti asmenys, kurie balsuos vietoje jų (F.3,b.l. 3-17). Taip pat į bylą pateiktas susirinkime balsavusių asmenų sąrašas su parašais, kurie rodo, kad už susirinkime sprendžiamo finansavimo klausimą balsavo daugiau kaip pusė bendrijos narių (F.3,b.l. 14-41). Duomenų apie tai, kad balsuota mažiau kaip pusė bendrijos narių nėra. Pažymėjo, kad niekas kitas neprieštaravo priimtam sprendimui, esant bendram 380 bendrijos narių skaičiui.

15.       Teismas nurodė, kad ieškovai kelio asfaltavimo metu elgėsi pasyviai, bendrijos reikalais nesidomėjo, susirinkimuose nedalyvavo. Teisėtai priimti bendrijos narių susirinkimo sprendimai yra privalomi vykdyti ir ne bendrijos nariams, nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvavo susirinkime. Be to, teismas pažymėjo, kad absoliuti dauguma bendrijos narių sumokėjo nutarimais nustatytą įmoką už kelio asfaltavimą, kitaip nebūtų vykdomi darbai, taip pritardami bendrijos narių susirinkimų nutarimams dėl kelio asfaltavimo (CK 1.79 straipsnio 2 dalis, 2.84 straipsnio 1, 2 dalys). A. N. Ąžuolų bendruomenės vardu yra sumokėjęs 400 eurų už tą patį asfaltavimą, taip pripažindamas, kad suprato apie mokamą kelio asfaltavimo būtinumą ir pritarimą bendrijos sprendimui. Nuo nutarimų priėmimo praėjo daugiau kaip 5 metai laiko, per kurį 2017 metais buvo nutiesta asfaltuota kelio danga, kuria naudojasi visi bendrijos bendrasavininkai ir jų svečiai, todėl nutarimų naikinimas dėl bet kokių formaliųjų jų priėmimo trūkumų būtų neproporcinga priemonė, o jos pritaikymo padariniai turėtų neigiamos įtakos visų kitų bendrijos narių interesams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16.       Apeliantai (ieškovai) J. R. ir A. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-03-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą tenkinti ieškinį arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

16.1.                       Aplinkybė, kad ginčo gatvė eina už bendrijos teritorijos ribų, yra reikšminga, nes sodininkų bendrija, o kartu ir sodo sklypų savininkai, nepriklausomai nuo narystės bendrijoje, neturi jokių teisių ir pareigų, susijusių su objektais, esančiais už mėgėjų sodo teritorijos ribų, tuo labiau, kurie yra skirti ne tik bendrijos narių poreikių tenkinimui (SBĮ 3 str. 1 d.).

16.2.                       2016-12-17 sprendimu privalomas mokėti tikslinis mokestis buvo nustatytas žinant, kad šios lėšos bus perduotos kaip parama Vilniaus rajono savivaldybei. Bendrijos susirinkimo sprendimas akivaizdžiai prieštarauja Labdaros ir paramos įstatymo imperatyvioms normoms, įtvirtinančioms teikiamos paramos savanoriškumo ir neatlygintinumo principus (Labdaros ir paramos įstatymo 2 str. 2 d.). Teisės normos dėl paramos teikimo savanoriškumo yra imperatyvios, nes prievolė teikti paramą negali kilti, kadangi parama yra paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas paramos dalykų teikimas. Todėl susirinkimo sprendimas, kadangi juo nustatytas privalomas mokėti tikslinis mokestis, kuris buvo panaudotas kaip parama savivaldybei – sudaryta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir Bendrijos paramos sutartis, prieštarauja Labdaros ir paramos įstatymo 2 str. 2 d. imperatyvioms normoms dėl paramos teikimo savanoriškumo.

16.3.                       Vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, vadinasi tai nėra sodininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektai, todėl ir jų priežiūra bei remontas yra savivaldybės prievolė ir bendrijos bei jų ne/nariai neturi jokių prievolių, susijusių su svetimo turto, t. y. savivaldybei priklausančių kelių (įskaitant ir jų dangas) priežiūra ir remontu. Bendrijai draudžiama bendrijos pajamas skirti kitai, negu yra nustatyta bendrijos įstatuose, veiklai; teikti paskolas, įkeisti savo turtą (išskyrus atvejus, kai turtas įkeičiamas savo prievolėms užtikrinti), garantuoti, laiduoti ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą.

16.4.                       Teismas netinkamai aiškino ir taikė SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 15 punktą. Šią normą teismas nepagrįstai aiškino ir taikė atsietai nuo kitų SBĮ normų, nurodytų šio skundo 3 punkte, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad SBĮ 15 str. 1 d. 15 p. Bendrijos susirinkimo išimtinei kompetencijai priskirta spręsti ne tik mėgėjų sodo teritorijoje esančios ir Bendrijai priklausančios infrastruktūros plėtros ir gerinimo klausimus, o bet kurios infrastruktūros, įskaitant ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančios infrastruktūros, plėtros ir gerinimo klausimus, todėl padarė neteisėtą išvadą dėl 2016-12-17 teisėtumo.

16.5.                       Teismas nustatė, kad iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos tinklapio http://webmap.vrsa.lt/statyba/ matyti, kad žemėlapyje žaliai pažymėta linija (Nr. VL0781) yra privažiuojamoji gatvė prie sodų nuo kelio Nr. 5214*** Bukiškės-Maišiagala, buvo įtraukta į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą patvirtintą 2020-06-05 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-170 (Failas 1., b. l. 21). Taip teismas iš esmės konstatavo bylai reikšmingą, tačiau klaidingą faktą, kuris suponuoja išvadą, kad 2016-12-17 ginčo sprendimo priėmimo metu gatvė tariamai dar nebuvo įrašyta į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą ir priklausė Bendrijai kaip jos bendrojo naudojimo objektas, tačiau tokia išvada neatitinka tikrovės.

16.6.                       Plane iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos tinklapio http://webmap.vrsa.lt/statyba/ (Failas 1., b. l. 21), kuriuo vadovaujasi teismas, skirtingai negu nurodyta teismo sprendime aiškiai nurodyta, kad ginčo gatvė yra įrašyta, o ne „buvo įrašyta“ į 2020 m. sąrašą, kaip nurodė teismas. Tai, kad gatvė yra įrašyta į 2020 sąrašą, t. y. į šiuo metu galiojantį Vilniaus rajono vietinės reikšmės gatvių sąrašą, nėra reikšminga šiai bylai, nes šiai bylai reikšminga, ar 2016-12-17 Bendrijos susirinkimo sprendimo priėmimo metu ji buvo įrašyta į tuo metu galiojusį Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės gatvių sąrašą. Ieškovai į bylą yra pateikę ginčo Bendrijos susirinkimo metu galiojusį 2015 m. Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą (šiuo metu negalioja) (Failas 2, b. l. 78-147), kuriame ginčo gatvė jau buvo įrašyta 2016-12-17 sprendimo priėmimo metu(Failas 2, b. l. 97) ir tai neabejotinai patvirtina, kad privalomos tikslinės įmokos ginčo Bendrijos susirinkimo sprendimu gatvės asfaltavimo darbams buvo nustatytos tuo metu, kada gatvė nuosavybės teise jau priklausė Vilniaus rajono savivaldybei, t. y. nepriklausė sodininkų bendrijai ir nebuvo bendrijos bendrojo naudojimo objektu SBĮ 7 str. 1 d. taikymo aspektu.

16.7.                       Teismas, darydamas išvadas, dėl ieškinio dalyko, nepagrįstai nesivadovavo 2015 m. Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašu (Failas 2, b. l. 78-147), taip pat teismo sprendime nepasisakė dėl šio įrodymo atmetimo priežasčių, todėl neatskleidė bylos esmės, t. y. nenustatė bylai teisingai išspręsti reikšmingo fakto dėl ginčo gatvės priklausomybės 2016-12-17 sprendimo priėmimo metu, o kartu nepagrįstai neįvertino 2016-12-17 sprendimo teisėtumo tuo aspektu, kad juo sodo sklypų savininkams sukurta prievolė apmokėti išlaidas, nesusijusias su bendrijos bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu. Tai neabejotinai nulėmė neteisingo sprendimo atmesti ieškinį priėmimą.

16.8.                      Teismo sprendimo motyvai dėl ieškinio atmetimo, ypač dėl ginčo kelio pripažinimo bendrijos bendrosios dalinės nuosavybės objektu, bendrojo naudojimo objektu, bendru turtu SBĮ taikymo aspektu yra nenuoseklūs ir prieštaringi, nes vienu atveju, teismas nurodo, kad atlikus asfaltavimo darbus „nebuvo sukurtas naujas bendrijos nuosavybės objektas“, „Bendrija turi teisę spręsti klausimus, susijusius ne tik išimtinai su bendrosios dalinės nuosavybės klausimais, bet ir su klausimais, kurie susiję su bendrijos infrastruktūros pagerinimu“. Taigi, pripažįsta, kad gatvė nėra bendrijos bendro naudojimo objektas SBĮ taikymo aspektu ir tai reiškia, kad sodo sklypų savininkai neturi jokių prievolių, susijusių su šiuo turtu. Kita vertus, teismas savo išvadas grindžia teismų praktika, iš kurios seka, kad „bendraturtis turi teisę atsisakyti paslaugų, teikiamų asmeniniams sodo savininkų poreikiams tenkinti, panaudojant bendrą turtą, ir nemokėti atitinkamo atlyginimo už jas, tačiau tai neturi įtakos jo, kaip bendraturčio, pareigoms dalyvauti eksploatuojant bendrąjį turtą“, taip pripažindamas sodo sklypų savininkų prievolę mokėti už ginčo gatvės asfaltavimą tuo pagrindu, kad jie yra šio turto bendraturčiai. Dėl prieštaringos teismo sprendimo motyvacijos ieškovams neaišku, kokiais teisiniais pagrindais teismas atmetė jų ieškinį.

16.9.                      2023-01-27 teismo posėdžio metu ieškovų atstovė, kuriai ieškovas A. N. posėdžio metu pavedė duoti paaiškinimus žodžiu, negalėjo įgyvendinti ieškovų teisės duoti dėl pareikšto ieškinio išsamius paaiškinimus žodžiu, nes teisėjas ją kelis kartus pertraukė, nurodydamas duoti tik tuos paaiškinimus, kurių nėra pasirengimo nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu procesiniuose dokumentuose. Teisėjas išklausė tik įžanginę paaiškinimų žodžiu dalį ir nesutiko toliau klausytis ieškovų atstovės žodinių paaiškinimų, kurių metu ji ketino akcentuoti esminius ieškinio pagrįstumą ir atsikirtimus į atsakovės poziciją patvirtinančias faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, išdėstytus didelės apimties procesiniuose dokumentuose. Skirtingai, negu ieškovų atstovės, atsakovų atstovės paaiškinimus žodžiu, kurių dauguma taip pat yra išdėstyti atsakovės procesiniuose dokumentuose, teismas išklausė visa apimtimi. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teisme pažeista ieškovų teisė būti išklausytiems ir teisė duoti paaiškinimus žodžiu. Kartu nebuvo užtikrinta ieškovų teisė į teisingą teismo procesą, šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai.

16.10.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį ir dėl praleisto ieškinio senaties termino (CK 1.125 str. 4 d.). Bendrijos narių 2016-12-17 susirinkimas priėmė ginčijamus sprendimus, kuriais pritarė ginčo gatvės asfaltavimui sumokant 50 proc. sumos nurodytos orientacinėje sąmatoje ir nustatė privalomo pobūdžio tikslinius mokesčius bendrijos nariams ir ne nariams ginčo gatvės asfaltavimui po 11 Eur už arą. Tarp šalių vyksta teisminiai ginčai dėl skolų išieškojimo (civ. bylų Nr. e2-14843-1044/2022, Nr. e2-10400-1141/2022). Šiose bylose atsakovė pateikė 2016-12-17 sprendimą, iš kurio ieškovai sužinojo, kad šio sprendimo pagrindu jiems yra nustatytas privalomas mokėti mokestis už savivaldybei priklausančios gatvės, kuri yra už bendrijos teritorijos ribų, asfaltavimą. Ieškovai nepraleidę 3 mėnesių termino nuo sužinojimo apie šiuos sprendimus, kreipėsi į teismą dėl jų pripažinimo negaliojančiais (niekiniais) ab initio.

16.11.                      CK 1.80 straipsnis nustato, kad imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris laikomas niekiniu ir negalioja nuo jo sudarymo. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ieškinio senaties teisės instituto paskirtis yra išlaikyti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, užtikrinti realią pažeistų teisių apsaugą, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad niekiniai sandoriai užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumą visuomenėje. Kadangi šioje byloje ieškovai prašo 2016-12-17 Sprendimą pripažinti niekiniu, todėl ieškinio senaties terminas netaikytinas.

16.12.                      Ieškovai ieškinyje ir dublike nurodė konkrečias aplinkybes ir datas, taip pat pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (Dubliko priedas Nr. 3), kada jie sužinojo apie prašomus panaikinti Bendrijos susirinkimo sprendimus. Jie apie 2016-12-17 Sprendimo egzistavimą sužinojo tik bylų dėl skolų išieškojimo (civ. bylų Nr. e2-14843-1044/2022, Nr. e2-10400-1141/2022) nagrinėjimo metu, kada atsakovė į šias bylas pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti su ieškiniais, t. y. SB „Ąžuolas-2“ visuotinio susirinkimo, įvykusio 2016-12-17 protokolą ir nurodė, kad juo grindžia reikalavimą priteisti skolą už Privažiuojamosios gatvės VL0781 asfaltavimą.

16.13.                      Byloje nėra jokių patikimų įrodymų – yra tik atsakovų atstovės teiginiai, nepagrįsti objektyviais įrodymais (jų atsakovai nepateikė), kad šis sprendimas buvo paskelbtas viešai skelbimų lentoje ar internete arba, kad šis sprendimas ieškovams buvo įteiktas – pvz. buvo pateiktas su Bendrijos pateiktomis sąskaitomis. Priešingai, ieškovai teismui pateikė įrodymus ir argumentus, patvirtinančius, kad jiems su bendrijos sąskaitomis ne tik nepateiktas ginčijamas sprendimas, bet apmokėjimui pateikiamos nedetalizuotos sąskaitos, iš kurių neaišku už ką konkrečiai jos išrašytos, už ką priskaičiuoti mokesčiai, nekalbant jau apie mokesčių priskaičiavimo pagrindus. Dėl to ginčai nagrinėjami skolų bylose.

16.14.                      Teismas ieškinio senaties termino pradžios momentą nepagrįstai susiejo ir su atsakovų pateiktais įrodymais, kad A. N. pranešė savivaldybei apie Ąžuolų kaimo bendruomenės sprendimą prisidėti prie Ąžuolų 1-sios gatvės remonto finansavimo ir gautu Savivaldybės atsakymu, su J. R. pateiktomis Bendrijos sąskaitomis ir jos prašymais Bendrijai detalizuoti šias sąskaitas, pateikti informaciją už ką šios sąskaitos išrašytos, taip pat su Bendrijos pranešimais (iki 2016-12-17 sprendimo) apie būsimus kelio remonto darbus ir kt. Šiuo atveju teisiškai reikšmingas konkretus momentas, kada ieškovai sužinojo arba turėjo sužinoti apie 2016-12-17 sprendimus, tačiau teismo sprendimo išvados dėl tariamai praleisto ieškinio senaties termino grindžiamos įrodymais, kuriuose nėra jokių žinių apie minėtus sprendimus, todėl jie nepatvirtina, kad ieškovams buvo žinoma ar turėjo būti žinoma ir kada apie 2016-12-17 sprendimus.

16.15.                      Tai, kad A. N. dar 2015 m. pasirašė prašymą seniūnui skirti lėšų Privažiuojamosios g. remontui – skaldos užpylimui, – nereiškia, kad A. N. žinojo apie 2016-12-17 sprendimą ir sutiko mokėti už kelio asfaltavimą.

16.16.                      Ieškovų manymu, byloje yra duomenų, kurie leidžia manyti, kad teismas, laikydamas, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, turėjo pagrindą jį atnaujinti ex officio kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Ieškovai yra ne bendrijos nariai, todėl jiems, skirtingai negu bendrijos nariams individualiai, pvz. SMS žinutėmis, nebuvo pranešta apie organizuojamą susirinkimą, kuriame bus sprendžiami ginčo gatvės asfaltavimo finansavimo klausimai, o viešų skelbimų apie organizuojamą susirinkimą, jeigu jie ir buvo skelbimų lentose (tai patvirtinančių patikimų įrodymų bylose nėra) jie nematė, nes susirinkimas vyko neįprastu metu, t. y. žiemą, kada ieškovai neseka skelbimų lentoje esančios informacijos (pvz. A. N. 2016 m. žiemą iš viso nesilankė sodo sklypuose, todėl neturėjo objektyvių galimybių matyti šį skelbimą), kad sprendimas nebuvo viešai paskelbtas skelbimų lentose ir/ar internete, taip pat ieškovams jau priimtas sprendimas nebuvo įteiktas, visuma šių aplinkybių sudaro pagrindą pripažinti, jog trijų mėnesių terminas, jį skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo dienos, 2016-12-17 sprendimui apskųsti praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, nepagrįstai ex officio nesprendė ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimo.

17.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023-03-07 sprendimą palikti nepakeistu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

17.1.                       Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovai ženkliai praleido CK 2.82 str. įtvirtintą juridinio asmens organo sprendimui apskųsti nustatytą 3 mėnesių terminą, o ieškovams nenurodžius jokių svarbių priežasčių kodėl šis terminas buvo praleistas, teismui ex officio nenustačius tokių svarbių priežasčių, terminas pagrįstai ir nebuvo atnaujintas. Nors ieškovai savo skundą grindžia argumentu, kad teismas turėjo ex officio vertinti/nustatyti termino praleidimo priežastis, tačiau ir apeliaciniame skunde nenurodo kokios galėtų būti svarbios priežastys, dėl kurių ieškovai net 5 metus neskundė 2016-12-17 sprendimo.

17.2.                       Ieškovai taip pat nepagrįstai nurodo, kad šiuo atveju 3 mėnesių ieškinio senaties terminas netgi netaikomas, nes 2016-12-17 sprendimas ginčijamas CK 1.80 str. pagrindu kaip niekinis. Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad juridinio asmens organo sprendimas nėra sandoris, todėl juridinio asmens organo sprendimui ginčyti bet kuriuo atveju taikomas CK 2.82 str. nustatytas ieškinio senaties terminas, nes specialus įstatymas, t. y. SBĮ įstatymas nenustato kito termino. 

17.3.                       Ieškovai ženkliai praleido 3 mėnesių ieškinio senaties terminą 2016-12-17 sprendimui apskųsti, terminas praleistas nepateisinamai ilgai, net 5 metus, ieškovai žinojo/turėjo/galėjo žinoti apie šį 2016-12-17 sprendimą, todėl Bendrija prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti vien dėl šios priežasties, nes termino atnaujinimas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, be to, nei ieškovai prašė terminą atnaujinti, nei nurodė svarbias termino praleidimo priežastis. Taigi, teismo sprendimas yra pagrįstas, nes vien dėl ieškinio senaties termino praleidimo ieškinys yra atmestinas.

17.4.                       Ieškovai matė 2017 m. vykstančius kelio asfaltavimo darbus, neabejotinai bendravo su kitais Bendrijos gyventojais, skaitė viešus skelbimus buvusius skelbimo lentoje ir tikrai žinojo kokiu pagrindu ir iš kokių lėšų šie darbai buvo atliekami. Taip pat reikia pažymėti, kad ieškovė J. R. nuolat gyveno ir gyvena Bendrijos teritorijoje, o skelbimų lenta, kurioje buvo skelbimas apie 2016-12-17 visuotinį narių susirinkimą ir po jo priimti sprendimai, yra prieš jos namą.

17.5.                       2017 m. prieš privažiuojamojo kelio asfaltavimo darbus reikėjo sutvarkyti kelio pakraščius – kirsti krūmus, pjaustyti medžių šakas, rinkti krūmuose šiukšles, tuo tikslu buvo organizuojamos talkos, kad nereikėtų papildomai mokėti rangovams už šių darbų atlikimą. Šiems darbams reikėjo daug pjūklų. Į bylą pateiktas A. N. el. laiškas, kuriuo jis siūlo pagalbą, taigi, tai patvirtina, kad jis žinojo apie kelio asfaltavimo darbus ir kodėl šie kelio pakraščiai tvarkomi. Tai, kad Bendrijos nariai ir ne nariai dar prieš 2016-12-17 Sprendimą žinojo, kad bus renkamos lėšos privažiuojamojo kelio asfaltavimui patvirtina ir 2016-06-11 Bendrijos narių susirinkimo protokolas, šiame susirinkime jau buvo teikta informacija (5.1 punktas), kad savivaldybė nefinansuos šio kelio asfaltavimo ir reikia patiems rinkti lėšas.

17.6.                       Ieškovai tiek savo ieškinį tiek ir apeliacinį skundą grindžia argumentais dėl 2016-12-17 sprendimo prieštaravimo imperatyvioms normoms (CK 1.80 str. pagrindas) – SBĮ 3 straipsnio, 7 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio, 22 straipsnio, 1 dalies, 4 dalies, 22 straipsnio 5 dalies normoms, taip pat Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punkto, Labdaros ir paramos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies normoms. Teismas sprendimu pagrįstai konstatavo, kad 2016-12-17 sprendimas neprieštarauja teisės aktų normoms ir nėra pagrindo pripažinti jį negaliojančiu.

17.7.                       Ieškovai nepagrįstai teigia, kad 2016-12-17 sprendimas prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punktui, Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 daliai, nustatantiems, kad viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms ir savarankiškoms savivaldybių funkcijoms priskiriama savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Taigi, teismo sprendimas, kuriame nenustatyta prieštaravimų imperatyvams yra teisėtas ir pagrįstas.

17.8.                       Bendrija, nurodydama, kad šis privažiuojamasis kelias tik 2020 m. buvo įtrauktas į vietinės reikšmės kelių sąrašą, grindė pačių ieškovų į bylą pateiktu Vilniaus rajono savivaldybės 2022 m. rugpjūčio mėnesio raštu, kuriame aiškiai nurodyta, kad Privažiuojamoji gatvė VL0781 prie sodų nuo kelio Nr. 5214 Bukiškės-Maišiagala į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą įtraukta 2020-06-05 savivaldybės tarybos sprendimu T3-170. Tačiau net jei privažiuojamasis kelias 2017 m. jau ir buvo įtrauktas į vietinės reikšmės kelių sąrašą, tai nėra pagrindas teigti, kad 2016-12-17 sprendimas yra neteisėtas, kadangi teisės aktai ne tik kad nedraudė, bet ir įtvirtino galimybę, kad vietinės reikšmės keliai/gatvės būtų finansuojami ne tik savivaldybės lėšomis, bet ir suinteresuotų asmenų lėšomis, ką patvirtina Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012-02-23 sprendimas T3-35.

17.9.                       Ieškovų teiginiai, kad šiuo keliu naudojasi ir kiti aplinkinių sklypų savininkai nepagrįsti, nes byloje nėra jokių įrodymų, kas tie savininkai ar yra iš privažiuojamojo kelio privažiavimai į jų nuosavybę. Priešingai, iš privažiuojamojo kelio nėra jokių įvažiavimų į kitus sklypus, nes ta kelio atkarpa kuri buvo asfaltuota naudojama tik Bendrijos gyventojų/lankytojų. Tai, kad šiuo keliu galima privažiuoti prie valstybei priklausančio ežero nekeičia esmės, nes Bendrijos gyventojai keliu naudojasi nuolat, o prie ežero atvažiuoja pavieniai asmenys ir tik vasaros sezonu, kadangi Bendrijos teritorijoje nėra ne Bendrijos gyventojų automobilių parkavimo galimybių, o pliažai yra Bendrijos privati teritorija, dėl ko ne Bendrijos gyventojai prie ežero važiuoja ir naudojasi kitais paplūdimiais, nesančiais Bendrijos teritorijoje.

17.10.                      Ieškovai nepagrįstai teigia, kad 2016-12-17 Sprendimas prieštarauja Labdaros ir paramos įstatymo 2 str. 2 d. normoms, nustatančioms paramos savanoriškumo ir neatlygintinumo principus, o 2016-12-17 sprendimas yra privalomas, ieškovai nesutinka su juo ir nesutinka teikti paramos. Taigi, teismo sprendimas nenustatęs šio prieštaravimo imperatyvams yra teisėtas ir pagrįstas.

17.11.                      Ieškovai nepagrįstai teigia, kad 2016-12-17 Sprendimas prieštarauja SBĮ 3 str., 7 str. 1 d., 15 str. 1 d., 20 str., 22 str., 1 d., 4 d., 22 str. 5 d. normoms, kurios numato, kad tiksliniai mokesčiai gali būti renkami tik bendro naudojimo turto priežiūrai ir remontui, o privažiuojamasis kelias, kuris netgi nėra Bendrijos teritorijoje nėra bendras turtas, todėl Bendrijos lėšos negali būti naudojamos, o tuo labiau renkamos iš bendrijos narių ir ne narių jo remontui. Taigi, teismas sprendimu pagrįstai konstatavo, kad Bendrijos susirinkimas teisėtai priėmė sprendimą dėl infrastruktūros plėtros, 2016-12-17 sprendimas yra teisėtas, atitinka teisinį reglamentavimą, todėl privalomas tiek nariams tiek ir ne nariams ir nėra teisinio pagrindo jo naikinti.

17.12.                      Bendrijos visuotinis narių susirinkimas įgyvendindamas savo įstatyminę/išimtinę teisę ir priėmė 2016-12-17 sprendimą, kuris yra susijęs su infrastruktūra/susisiekimo komunikacijomis, nes neabejotina, kad vienintelis privažiuojamasis kelias į bendrijos teritoriją yra Bendrijos infrastruktūros sistemos-susisiekimo komunikacijos neatskiriama dalis, tiesiogiai ir neatskiriamai susijusi per bendrijos teritorijoje besitęsiančia Ąžuolų 1-ąja gatve. Tai vientisas infrastruktūros objektas, kuris kaip infrastruktūros sistema yra naudojama išskirtinai tik bendrijos reikmėms ir tik Bendrija yra suinteresuota šio infrastruktūros objekto tvarkymu, priežiūra, todėl teigti, kad dalis šios Ąžuolų 1-osios g., esanti bendrijos teritorijoje yra bendro naudojimo objektas, o dalis, kuri nėra bendrijos teritorijoje nėra bendrijos bendro naudojimo objektas nėra jokio pagrindo ir logiško paaiškinimo. Šis kelias naudojamas privažiuoti, įvažiuoti į bendrijos teritoriją ir važiuoti bendrijos teritorijoje, jokios šio kelio tąsos, kuria būtų galima patekti į kitas teritorijas nėra, tai nėra tranzitinis kelias.

17.13.                      Ieškovai nepagrįstai nurodo, kad jie negavo jokios naudos iš privažiuojamojo kelio asfaltavimo, nes juo galėjo naudotis tiek iki tiek ir po asfaltavimo, o jei ir gavo, tai neprivalo mokėti, nes ieškovai naudojasi ir kitais vietinės reikšmės keliais ir gatvėmis už tai nemokėdami. Kaip ir nurodyta atsiliepimo į skundą 27-33 p. privažiuojamasis kelias gali būti vertinamas tik kaip vietinės reikšmės vidaus kelias, kuris nėra viešas ir skirtas fizinių ir juridinių asmenų reikmėms, todėl akivaizdu, kad bendrija, išskirtinai kurios reikmėms naudojamas privažiuojamasis kelias, finansavimas yra ir bendrijos interesas, todėl ieškovų teiginiai, kad net jei jie ir gavo naudą, bet neprivalo mokėti yra nepagrįstas, nes šis kelias nėra viešas.

17.14.                      Ieškovai teikia melagingus teiginius apie tai, kad teismas neleido ieškovų atstovei duoti paaiškinimų, o bendrijos atstovei leido teikti paaiškinimus. Pažymėtina, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, todėl procesiniuose dokumentuose buvo išdėstyti išsamūs paaiškinimai. Teismas pasiūlė šalims nesikartoti ir paaiškinimus teikti tik tokius, kurie nėra nurodyti procesiniuose dokumentuose. Taigi, tiek ieškovams, tiek ir bendrijai bei jų atstovams buvo suteiktos vienodos teisės pasisakyti ir teismas šalis išklausė. Bendrijos atstovė pateikė papildomus žodinius paaiškinimus po liudytojų apklausos, nes tik apklausus liudytojus buvo galima teikti paaiškinimus dėl šių parodymų ir šie paaiškinimai nebuvo pateikti procesiniuose dokumentuose.

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

19.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

20.       Bylos duomenimis, ieškovai nėra SB „Ąžuolas-2“ nariai, tačiau ieškovui A. N. nuosavybės teise priklauso du sklypai: 2013-07-23 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu 0,0603 ha žemės 15 sklypas, esantis SB „Ąžuolas-2“, Vilniaus r. sav. Maišiagalos sen. (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teise 2013-12-05 dovanojimo sutarties pagrindu priklauso 0,0604 ha žemės sklypas, esantis SB „Ąžuolas-2“, Vilniaus r. sav. Maišiagalos sen. (duomenys neskelbtini). Ieškovei J. R. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Maišiagalos sen., Vilniaus r. sav.;  ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

21.        Juridinių asmenų registre 2007 m. spalio 23 d. įregistruoti SB „Ąžuolas - 2“ įstatai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog SB „Ąžuolas – 2“ yra 381 narys, kuriems priklauso 3020,42 arų žemės plotas ir 3 ne bendrijos nariai, valdantys 24,20 arų žemės plotą; visas bendrijos plotas yra 3037,01 aras.

22.       2016 m. gruodžio 17 d. įvyko sodininkų bendrijos „Ąžuolas-2“ narių susirinkimas, kuriuo 1.1 ir 1.2 punktais buvo nutarta pritarti Vilniaus rajono savivaldybės siūlymui asfaltuoti Ąžuolų 1-osios pirmą atkarpą vadovaujantis

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012-02-23 sprendimu Nr. T3-35 „Susisiekimo komunikacijų statybos rekonstravimo ir remonto, dalyvaujant fiziniams ir juridiniams asmenims, tvarkos aprašu“, t. y. sumokant 50 proc. sumos nurodytos orientacinėje sąmatoje ir patvirtinti visiems, turintiems nuosavybę sodų bendrijos teritorijoje sodininkų bendrijos nariams ir ne nariams tikslinį mokestį, skirtą Ąžuolų g. pirmosios dalies asfaltavimui – 11 eurų už 1 arą. Mokesčio dydis – vieno aro mokestis padaugintas iš turimo nuosavybės teise sodo sklypo dydžio, mokesčio mokėjimo terminas – iki 2017-03-01.

23.       Bendrija kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir Vilniaus regiono apylinkės teismą su ieškiniais dėl skolų (tarp jų – ir tikslinio mokesčio) priteisimo iš A. N. ir J. R.. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla atsakovui A. N. (c. b. Nr. e2-712-1044-2023) sustabdyta 2022-11-28 teismo nutartimi, Vilniaus regiono apylinkės teisme iškelta civilinė byla J. R. (c. b. e2-361-1141/2023) sustabdyta 2023-02-28 teismo nutartimi; bylos sustabdytos iki procesinio sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje.

24.       Ieškovai kreipėsi su ieškiniu dėl 2016 m. gruodžio 17 d. sprendimo 1.1 ir 1.2 punktų panaikinimo; teigia, kad atsakovės sprendimas prisidėti prie kelio, esančio už bendrijos teritorijos ribų remonto ir nustatyti tikslinius mokesčius už kelio, esančio už bendrijos teritorijos ribų ne sodininkų bendrijos nariams yra neteisėtas ir nepagrįstas, apie sprendimą jie sužinojo tik kai bendrija pateikė į civilines bylas dėl skolų priteisimo SB 2016-12-17 susirinkimo protokolą.

25.       Ginčas byloje kilo dėl atsakovės SB „Ąžuolas-2“ narių susirinkimo sprendimo nustatyti ne sodininkų bendrijos nariams tikslinį mokestį už sodininkų bendrijos ribų esančio ir bendrijai nepriklausančio objekto (kelio atkarpos) remonto, teisėtumo ir pagrįstumo; apeliantai taip pat kvestionuoja teismo sprendimo dalį dėl ieškinio senaties taikymo.

Dėl 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo teisėtumo

26.       Apeliantai ginčija sodininkų bendrijos susirinkimo sprendimą pritarti Vilniaus rajono savivaldybės siūlymui asfaltuoti Ąžuolų 1-osios pirmą atkarpą Vilniaus savivaldybės sprendimu patvirtinto Aprašo nustatyta tvarka. Apeliantai nesutinka su sprendimu dėl to, kad planuojama asfaltuoti kelio atkarpa nėra bendrijos sklypo teritorijoje ir negali būti priskiriama prie bendrijos bendrosios dalinės nuosavybės valdomų objektų. Apeliantų įsitikinimu, bet kokios žemės sklypo savininko, nesančio bendrijos nariu prievolės bendrijai gali kilti tik daiktinės teisės pagrindu, o jiems ir bendrijai nesant bendrosios dalinės nuosavybės teise tokių objektų, tokia prievolė negalima, todėl ginčijamas bendrijos sprendimas nustatyti tikslines įmokas prieštarauja imperatyvioms SBĮ, Labdaros ir paramos įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo normoms. Sodininkų bendrijos sprendimas ginčijamas dviem aspektais – sodininkų bendrijos sprendimas prisidėti prie kelio, įtraukto į vietinės reikšmės kelių sąrašą, yra neteisėtas, dėl to neteisėtas sodininkų bendrijos sprendimas nustatyti žemės sklypų savininkams, ne sodininkų bendrijos nariams, tikslinius mokesčius, susijusius su tokio kelio remontu.

27.       Teisėjų kolegija pažymi, kad 6mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų tinkamas eksploatavimas bei išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl, siekiant suderinti mėgėjų sodų teritorijoje esančių atskirų individualių sodo sklypų savininkų privačius, jų grupių ir viešuosius interesus, šie santykiai reguliuojami nustatant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą – per sodininkų bendrijas (SBĮ 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 3 dalis). Dėl to, bendrijos narių galimybę savo nuožiūra plėtoti mėgėjišką sodininkystę riboja ne tik nuosavybės teisę ginančios konstitucinės nuostatos ir teisės aktų, aktualių vykdant pasirinktą veiklą, reikalavimai (pvz., aplinkosaugos, žemėtvarkos, statybos srityse), bet ir būtinybė paisyti bendrų interesų, atsižvelgti į kitų bendrijos narių suderintus ir įstatymų nustatyta tvarka išreikštus poreikius. Asmuo laisva valia pasirenka, ar jis nori vienytis į kokias nors organizacijas, o, priėmęs tokį sprendimą, turi ne tik galimybę naudotis jos teikiamais privalumais, bet gali patirti ir tam tikrų suvaržymų. Sodininkas, tapdamas bendrijos nariu, sutinka tam tikra apimtimi apriboti sprendimų priėmimo laisvę tvarkant savo nuosavybę ir paklusti teisėtiems daugumos sprendimams. Kartu pabrėžtina, kad narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog žemės sklypo savininkas gali nestoti į bendriją, t. y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju jis yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas (SBĮ 7 straipsnio 5 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Taigi, mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymas, priežiūra ir naudojimas turi būti vykdomi taip, kad būtų užtikrintas maksimalus įmanomas visų teisėtų interesų (tiek skirtingų privačių interesų, tiek privataus ir viešojo interesų) suderinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2014). Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Būtent sodo žemės sklypo valdymas nuosavybės ar kitomis teisėmis yra kriterijus, vienijantis Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013). Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo.

28.       Kasacinio teismo praktika sprendžiant klausimą dėl asmens, nesančio sodininkų bendrijos nariu, prievolės mokėti sodininkų bendrijai atitinkamas įmokas iš esmės suformuota. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad ir tie sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas. Tokia sodininko, ne bendrijos nario, pareiga gali atsirasti dviem pagrindais.

29.       Pirma, kiekvienas sodininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis (SBĮ 7 straipsnio 1 dalis). Taigi sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti. Nurodytą pareigą sodininkas, ne bendrijos narys, turi nepaisant to, yra jis sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija ar ne (SBĮ 7 straipsnio 5 dalis), nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis).

30.       Antra, jeigu sodininkas, ne bendrijos narys, naudojasi tam tikrais objektais, kurie pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik sodininkų bendrijos narių lėšomis ar jėgomis, tai jis privalo mokėti atitinkamas įmokas už šių objektų naudojimą, t. y. turi pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu turtu (SBĮ 7 straipsnio 5 dalis) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008). 

31.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-943/2021 teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų, esančių sodininkų bendrijos teritorijoje, savininkų, nesančių sodininkų bendrijos nariais, prievolės dengti bendrijos išlaidas, patirtas prižiūrint ir eksploatuojant bendrojo naudojimo objektus, išaiškinta, kad žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės nėra tapatinamos tik su bendrosios nuosavybės turėjimu.

32.       Pagal SBĮ 7 straipsnio 5 dalį kiti asmenys atsiskato su bendrija pagal pateiktas sąskaitas už visas jiems suteiktas paslaugas ir proporcingai pagal jiems tenkančiais bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas, proporcingai pagal jiems tenkančias išlaidų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu kiti asmenys dalyvauja susikuriant naują objektą). Taigi, pagal šią teisės normą pareiga atsiskaityti su sodininkų bendrija kyla kiekvienam asmeniui, kuris: 1) yra įsigijęs žemės sklypą sodininkų bendrijos teritorijoje; 2) yra bendrijos teikiamų paslaugų gavėjas ar bendrojo naudojimo objektų naudotojas. Žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės gali atsirasi dėl konkrečių paslaugų suteikimo bei dėl naudojimosi bendro naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-943/2021 24, 25, 31 punktai).

33.       2012 m. vasario 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-35 buvo patvirtintas Susisiekimo komunikacijų statybos, rekonstravimo ir remonto, dalyvaujant fiziniams ir juridiniams asmenims, tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo paskirtis – reglamentuoti Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo naudojimo teritorijoje (valstybinėje žemėje) esančių susisiekimo komunikacijų rekonstravimo, remonto ar naujų susisiekimo komunikacijų įrengimo tvarką, atvejus ir sąlygas, dalyvaujant fiziniams ar juridiniams asmenims pastarųjų iniciatyva. Aprašas taikomas vykdant esamų kelių ir gatvių asfaltavimo bei žvyro dangos remonto darbus (Aprašo 2 punktas). Lėšos susisiekimo komunikacijų darbams atlikti skiriamos iš Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto lėšų (Aprašo 3 punktas). Dar 50 proc. remontui skirtų lėšų pareiškėjas perveda į savivaldybės administracijos šiam tikslui skirtą paramos sąskaitą dvišalio rašytinio susitarimo pagrindu (Aprašo 9, 11, 12 punktai). Vilniaus rajono savivaldybės sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 22 ir 32 punktais, reglamentuojančiais   savivaldos organų kompetenciją savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo ir saugaus eismo organizavimo srityje. Viešosios teisės normos leido savivaldos vietinės reikšmės kelių taisymo finansavimo modelį dalyvaujant finansavime fiziniams ir juridiniams asmenims, išimčių sodininkų bendrijoms nėra numatyta, todėl nėra pagrindo konstatuoti ginčijamo sprendimo prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms.

34.       Bylos duomenimis, Vilniaus r., Maišiagalos sen. Kalikstiškių kelio (500 m) atkarpos remontas buvo aktualus bendrijai ir jos nariams nuo 2015 m.; tai patvirtina 2015 m. bendrijos prašymas Vilniaus rajono savivaldybei dėl kelio remonto; pažymėta, kad pareiškimą pasirašė ir apeliantas A. N. (atsiliepimo priedas Nr. 3).

35.       Byloje nėra ginčo, kad ši kelio atkarpa yra vienintelis kelias nuo pagrindinio kelio iki sodininkų bendrijos. Taigi, vietinės reikšmės kelio tinkamos būklės palaikymas, remontas, asfaltavimas, tenkina ne tik viešąjį interesą, bet ir sodininkų bendrijos narių, taip pat žemės sklypų savininkų (ne sodininkų bendrijos narių) privačius interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms bylos aplinkybėms sodininkų bendrijos lėšų panaudojimas vietinės reikšmės kelio asfaltavimui neprieštarauja sodininkų bendrijos tikslams visapusiškai plėtoti mėgėjų sodininkystę, puoselėti ir tausoti gamtą ir kraštovaizdį (SBĮ 3, 20 straipsnis).

36.       2016-11-25 raštu Nr. A33(1)-7647(4.9) Vilniaus rajono savivaldybės administracija į SB „Ąžuolas-2“ eilinį prašymą dėl kelio remonto informavo, kad Ąžuolų 1-osios gatvės artimiausiu metu neplanuoja asfaltuoti, pasiūlė kreiptis dėl asfaltavimo darbų finansavimo 2012 m. vasario 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-35 Susisiekimo komunikacijų statybos, rekonstravimo ir remonto, dalyvaujant fiziniams ir juridiniams asmenims, tvarkos aprašo numatyta tvarka (atsiliepimo priedas Nr. 6).

37.       2016 m. gruodžio 17 d. įvyko atsakovės sodininkų bendrijos „Ąžuolas-2“ narių susirinkimas, kuriuo buvo nutarta pritarti Vilniaus rajono savivaldybės siūlymui asfaltuoti Ąžuolų 1-osios pirmą atkarpą vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012-02-23 sprendimu Nr. T3-35 patvirtintu Aprašu, nustatyti sodininkų bendrijos nariams ir žemės sklypų savininkams ne sodininkų bendrijos nariams tikslinius mokesčius.

38.       Ginčijamu sodininkų bendrijos sprendimu buvo nutarta prisidėti bendrijos lėšomis prie bendrijai nepriklausančios kelio atkarpos asfaltavimo darbų, savivaldybės sprendimo nustatyta tvarka, panaudojant kelio asfaltavimui tiek savivaldybės, tiek bendrijos lėšas, t. y. nuo sprendimo priėmimo buvo aišku, jog buvo priimtas sprendimas prisidėti prie kelio, esančio už bendrijos ribų ir nepriskiriamo bendrijos atsakomybei, remonto. Apklausti liudytojais sodininkų bendrijos nariai A. B., A. J., R. B. patvirtino, kad sodininkų bendrijos narių susirinkimo metu buvo nuspręsta prisidėti prie už bendrijos ribų esančio privažiavimo kelio remonto darbų. Aplinkybė, jog bendrijos sprendime ginčo kelio atkarpa pavadinta Ąžuolų 1-sios gatvės pirma atkarpa negalėjo suklaidinti bendrijos narių, sukuriant įvaizdį, kad sprendimas priimamas dėl sodininkų bendrijai priklausančiu kelio atkarpos remonto. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantų argumentai dėl ginčo kelio atkarpos įtraukimo į vietinės reikšmės kelių sąrašą momento nustatymo nagrinėjamoje byloje neaktualūs, teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

39.       2017 m. sausio 11d. raštu Nr. A33(1)-187-4.18 Vilniaus savivaldybės administracija pranešė bendrijai kad 2017 m. sausio 9 d. Susisiekimo komunikacijų statybos, rekonstravimo ir remonto, dalyvaujant fiziniams ir/ar juridiniams asmenims, komisijos posėdyje buvo priimtas sprendimas 50 procentų finansuoti Vilniaus r. Maišiagalos sen. Kalikstiškių vs. kelio (ilgis 500 m. ) atkarpos asfaltavimą (atsiliepimo priedas Nr. 7).

40.       Taip pat, bylos duomenimis, 2017-03-17 įvyko Ąžuolų kaimo bendruomenės tarybos posėdis, kuriuo buvo pritarta Vilniaus rajono savivaldybei priklausančio Ąžuolų 1-oji g kelio asfaltavimo darbų kofinansavimui; Tarybos posėdyje dalyvavo A. N.. 2017-04-20 A. N. elektroniniais laiškais informavo Vilniaus rajono savivaldybės merą ir sodininkų bendrijos „Ąžuolas-2“ pirmininkę, kad 2017-04-20 pervedė į kaupiamąją sąskaitą AB SEB banke 400 Eur ir reikalauja panaudoti pervestas lėšas tik nurodyto kelio atkarpos rekonstrukcijai, remontui ir priežiūrai.

41.       2017-05-29 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas elektroniniu laišku el. paštu (duomenys neskelbtini) informavo A. N., kad sodininkų bendrijos „Ąžuolas-2“ prašymas dėl 50 procentų finansavimo skyrimo buvo nagrinėjamas 2017-01-09 Susisiekimo komunikacijų statybos, rekonstravimo ir remonto, dalyvaujant fiziniams ir juridiniams asmenims, komisijos posėdyje; komisija priėmė sprendimą 50 procentų finansuoti kelio atkarpos asfaltavimą pagal 2012-02-23 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-35 patvirtintą Aprašą; pažymėta, kad buvo parengtas kelio kapitalinio remonto projektas, pasirašyta sutartis su bendrijos pirmininke, Bendrija pervedė sutartyje nurodytą sumą į savivaldybės sąskaitą. Kelias yra įrengtas, todėl dėl pervestos pinigų sumos, kurią ieškovas laikė atskiroje kaupiamoje sąskaitoje, pasiūlyta išsiaiškinti su bendrijos pirmininke (atsiliepimo priedas Nr. 10).

42.       Nurodytoms bylos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas A. N. nuo 2017 m. gegužės žinojo apie kelio atkarpos įrengimą SB „Ažuolas-2“ ir Vilniaus rajono savivaldybės bendromis lėšomis pagal Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu patvirtintą Aprašo tvarką. 2017 m. A. N. neprieštaravo sodininkų bendrijos sprendimui prisidėti prie savivaldybės kelio remonto darbų, net išreiškė valią prisidėti prie jų finansavimo, įmokėdamas įmoką į kaupiamąja sąskaitą, bei informavęs apie tai Vilniaus rajono savivaldybę ir sodininkų bendriją. Tokiais veiksmais A. N. pripažino, kad Vilniaus r. Maišiagalos sen. Kalikstiškių vs. kelio (ilgis 500 m.) atkarpos asfaltavimas tenkina ir jo poreikius, tačiau A. N. pritarė kelio remontui kaip Ąžuolų kaimo bendruomenės narys.

43.       Iš dalies sutiktina su apeliantų argumentais, kad teismo sprendimo motyvai dėl bendromis sodininkų bendrijos ir savivaldybės lėšomis asfaltuoto kelio pripažinimo bendrosios dalinės nuosavybės objektu arba bendro naudojimo objektu nėra nuoseklūs. Sutiktina, kad vietinės reikšmės kelio atkarpa po asfaltavimo netapo sodininkų bendrijos nuosavybe, taip pat nėra pagrindo teigti, kad po asfaltavimo darbų įvykdymo sodininkų bendrijos lėšomis buvo sukurtas naujas, bendrai naudojamas bendrijos narių ir ne bendrijos narių bendrijos infrastruktūros objektas – kelio danga. Pripažinus, kad sodininkų bendrijos sprendimas prisidėti bendrijos lėšomis prie savivaldybės vietinės reikšmės kelio remonto buvo teisėtas, spendžiama, ar sodininkų teisėtos bendrijos investicijos į kelio asfaltavimą laikytinos bendro naudojimo turtu.

44.       SBĮ 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga bendrijos valdymo organui sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir prireikus jį papildyti arba pakeisti. Atsakovė pateikė SB Ąžuolas-2 ilgalaikio turto aprašą, į kurį 8 punktu įtraukta 2017 m. įrengto kelio danga, kurios vertė 2020 m. 26883,35 Eur (tripliko priedas Nr. 1). Teisėjų kolegijos vertinimu, sodininkų bendrijos sprendimas įtraukti sodininkų bendrijos narių lėšomis 2017 m. sukurtą kelio dangos vertę kaip sodininkų bendrijos materialųjį turtą, neprieštarauja SBĮ 7 straipsnio 1, 4 dalių nuostatoms. Žemės sklypų savininkai (ne sodininkų bendrijos nariai), nuo 2017 m. važinėdami asfaltuota Vilniaus r. Maišiagalos sen. Kalikstiškių vs. kelio atkarpa, naudojausi ir nauja asfaltuoto kelio kokybe, sukurta sodininkų bendrijos piniginiais įnašais į kelio asfaltavimą. Esant tokioms aplinkybėms, jiems kyla prievolė mokėti už bendrai naudojamą turtą. 

45.       Dėl išdėstyto, ginčijamos sodininkų bendrijos 2016 m. gruodžio 17 d. sprendimas nustatyti žemės sklypų savininkams (ne sodininkų bendrijos nariams) tikslines įmokas, susijusiąs su kelio remontu, SBĮ normoms neprieštarauja; sodininkų bendrija turėjo teisę nustatyti mokestį už bendrai naudojamą turtą. Pažymėtina, kad argumentų dėl jiems nustatytų tikslinių įmokų dydžio ieškovai nagrinėjamoje byloje nereiškė, šis ginčo aspektas nebuvo nagrinėjamos bylos dalyku.

46.       Apeliantai nurodė, kad 2016-12-17 sprendimu privalomas mokėti tikslinis mokestis buvo nustatytas žinant, kad šios lėšos bus perduotos kaip parama Vilniaus rajono savivaldybei, todėl, jų vertinimu, Bendrijos susirinkimo sprendimas akivaizdžiai prieštarauja Labdaros ir paramos įstatymo imperatyvioms normoms, įtvirtinančioms teikiamos paramos savanoriškumo ir neatlygintinumo principui (Labdaros ir paramos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).

47.       2012 m. vasario 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-35 patvirtinto Aprašo 11 punktas numato pareiškėjo (asmens, pasikreipusio dėl komunikacijų rekonstravimų, remonto ar įrengimo) pareigą pasirašyti Aprašo priede nurodytą Paramos sutartį. Ieškovai Vilniaus savivaldybės sprendimo ar bendrijos su savivaldybe pasirašytos Paramos sutarties neginčijo. Bendrijos 2016-12-17 sprendimas buvo priimtas, lėšos surinktos ir panaudotos Aprašo nustatyta tvarka. Taigi, nėra pagrindo pripažinti ginčijamo sprendimo prieštaravimo Labdaros ir paramos įstatymo principams.

Dėl procesinių normų pažeidimų

48.       Apeliantai nurodo, kad 2023-01-27 teismo posėdžio metu ieškovų atstovė advokatė V. P. negalėjo įgyvendinti ieškovų teisės duoti išsamius paaiškinimus žodžiu, nes teisėjas ją kelis kartus pertraukė, nurodydamas duoti tik tuos paaiškinimus, kurių nėra pasirengimo nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu procesinėse dokumentuose; teisėjas išklausė tik įžanginę paaiškinimų žodžiu dalį ir nesutiko klausytis išsamesnių atstovės žodinių paaiškinimų, kuriuose ji ketino akcentuoti esminius ieškinio pagrįstumą patvirtinančius teisines aplinkybes ir argumentus. Tuo teismas suvaržė ieškovų procesinę teisę teikti paaiškinimus bylos klausimais (CPK 42 straipsniu 1 dalis) taip pat pažeidė jų teisę būti išklausytiems, lygiateisiškumo ir rungimosi principus. 

49.       Proceso teisės normų pažeidimai, kurie yra pagrindas naikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą, yra dviejų rūšių, besiskiriantys savo pobūdžiu ir teisiniais padariniais. Pirma, absoliutūs ir santykinai absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai, nustatyti CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse; tokių procesinių pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė. CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatyti proceso teisės pažeidimai, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tokie proceso teisės pažeidimai sukelia materialinius teisinius padarinius – neteisingą bylos išsprendimą. Todėl šiuo atveju teismas turi nustatyti ne tik proceso teisės pažeidimą, bet ir aplinkybę, ar toks pažeidimas turėjo įtakos priimto teismo sprendimo ar nutarties teisėtumui, t. y. būtina konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp proceso teisės pažeidimo ir sprendimo ar nutarties neteisėtumo.

50.       Apeliantai teigia, kad teismas neišklausė išsamesnių jų atstovės paaiškinimų, kuriais ji norėjo akcentuoti esminius ieškovų pozicijos faktinius ir teisnius momentus. Taigi ieškovų atstovė buvo teismo išklausyta, tačiau, jų vertinimu, nepakankamai, neišsamiai. Šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai negali būti aiškinami mechaniškai, kaip abiem šalims nustatytą vienodą paaiškinimams skirtą laiką. Pažymėtina, kad šalys taip pat turi pareigą sąžiningai naudotis joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą (CPK 42 straipsnio 5 dalis); teismo posėdžio pirmininkas ar kiti bylą nagrinėjantys teisėjai turi teisę įspėti ir nutraukti kalbėtoją, kai jo kalba nesusijusi su nagrinėjamos bylos esme net ir baigiamųjų kalbų metu (CPK 255 straipsnis).

51.        Sprendžiama, kad ieškovų paaiškinimai per jų atstovę buvo išklausyti teismo posėdžio metu, argumentai apie jų nepakankamumą, neišsamumą yra subjektyvūs, vertinamojo pobūdžio, todėl atmetami. Pažymėtina, kad apeliantai nenurodė jų atstovės paaiškinimų galimo  neišsamumo, nepakankamumo ryšio su galimai neteisingo sprendimo priėmimu. Panaikinti teismo sprendimą šiais apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Dėl ieškinio senaties termino

52.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). 

53.       Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017).

54.       Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

55.       Taigi, sužinojimo apie galimai pažeistą teisę momentas yra fakto klausimas, jis įrodinėjimas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis; ieškinio senatį prašė taikyti atsakovė, pagal bendrąjį įrodinėjimo naštos paskirstymo principą pareigą teikti įrodymus apie sužinojimo momentą priklauso atsakovei.

56.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad apie ginčijamą bendrijos narių nutarimą prisidėti prie privažiavimo kelio remonto bendrijos lėšomis, bei nustatyti dėl to bendrijos nariams ir ne bendrijos nariams proporcingas žemės sklypo plotui tikslines įmokas sužinojo 2017 m., pasibaigus kelio atkarpos remonto darbams. Apeliantai su teismo išvadomis nesutinka, teigia, kad apie skundžiamo bendrijos sprendimo turinį jie sužinojo tik bendrijai pateikus 2016 m. gruodžio 17 d. bendrijos narių susirinkimo protokolą į civilines bylas dėl skolų bendrijai priteisimo. Apeliantai teigia, kad iki civilinių bylų dėl skolų (tikslinių įmokų) išieškojimo iškėlimo jie neturėjo galimybės susipažinti arba kitokiu būdu sužinoti apie ginčijamą bendrijos narių sprendimą.

57.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Bylos duomenimis, Vilniaus r., Maišiagalos sen. Kalikstiškių kelio (500 m) atkarpos remontas buvo aktualus bendrijai ir jos nariams nuo 2015 m.; kelio remonto klausimas buvo nuolat keliamas sodininkų bendrijos susirinkimų metu. Bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojais sodininkų bendrijos nariai A. B., A. J., R. B. parodė, kad apie 2016 m. gruodžio 17 d. susirinkimą jiems buvo pranešta žinute, buvo skelbimas sodininkų bendrijos skelbimų lentoje, taip pat buvo skelbiama bendrijos internetiniame puslapyje. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apie susirinkimą buvo paskelbta viešai, sodininkų bendrijos įstatuose numatyta tvarka, apeliantai (ypatingai J. R., kuri yra nuolatinė bendrijos teritorijos gyventoja) turėjo galimybę gauti informacijos apie rengiamą susirinkimą ir jo darbotvarkę. Bylos duomenimis, 2017 m. pavasarį bendrija surengė talką – bendrijos narių jėgomis sutvarkė kelkraščius; A. N. pareiškė norą dalyvauti. Iš 2017 m. gegužės mėn. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsakymo į A. N. rašto matyti, kad kelio asfaltavimo darbai atlikti bendromis sodininkų bendrijos ir Vilniaus rajono savivaldybės lėšomis, pasirašius su bendrija paramos sutartį, todėl dėl jo pervestos pinigų sumos, kurią A. N. skyrė kelio remonto darbams ir laikė atskiroje kaupiamoje sąskaitoje, buvo pasiūlyta kreiptis į bendrijos pirmininkę. Civilinių bylų (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos atsakovui A. N. (c. b. Nr. e2-712-1044-2023 ir Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinės bylos J. R. (c. b. e2-361-1141/2023)) duomenimis sąskaitos A. N. ir J. R., tame tarpe ir dėl įmokų, susijusių su kelio remonto darbais, buvo siunčiamos nuo 2017 m. lapkričio mėnesio. 

58.       Apeliantų vertinimu, sodininkų bendrijos sprendimas prisidėti prie bendrijai nepriklausančio ir už bendrijos teritorijos esančio kelio remonto yra neteisėtas, nes toks sprendimas pažeidžia teisės normas. Vertinant byloje nustatytų aplinkybių visetą, sutikina, kad apeliantai apie faktą, jog sodininkų bendrijai nepriklausančio kelio atkarpa suremontuota bendromis bendrijos ir savivaldybės lėšomis žinojo nuo kelio remonto darbų pabaigos – 2017 m. pavasario, o aplinkybė, kad bendrija reikalauja sumokėti susijusias su kelio remontu įmokas – nuo 2017 m. lapkričio mėnesio. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti sužinojimo apie ieškovų galimą teisės pažeidimo momentą su 2016 m. gruodžio 16 d. sodininkų bendrijos susirinkimo protokolu susipažinimo momentu.

59.       Apeliantų argumentas dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo netenkinamas dėl analogiškų motyvų. 

60.       Bylos nagrinėjimo metu apeliantai (ieškovai) neprašė teismo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino; kita vertus, pirmosios instancijos teismas turėjo ex officio (pagal pareigas) patikrinti, ar nėra pagrindo atnaujinti terminą. Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą sietinas tik su tokiomis svarbiomis aplinkybėmis, kurios rūpestingam, protingam, atidžiam kreditoriui objektyviai sutrukdė ginti savo pažeistą teisę. Tik teisėti, sąžiningi ir protingi asmens veiksmai gali būti pagrindas priešingai teisinio santykio šaliai ir kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams protingai tikėtis, kad toks asmuo mano, jog jo teisė yra pažeista, ir jos neatsisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2014; 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-701/2015; 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

61.       Sprendžiama, kad apeliantų nurodyta aplinkybė – susipažinimas su 2016 m. gruodžio 16 d. sodininkų bendrijos protokolu tik po jo patiekimo į civilines bylas 2022 m. objektyviai nesutrukdė apeliantams (ieškovams) ginti savo galimai pažeistas teises, nes, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, apie galimą teisės pažeidimą apeliantai žinojo nuo 2017 m. pavasario.

62.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo sprendė nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų ir suformuluotų kriterijų.

Dėl procesinės bylos baigties

63.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė teisės aktus, susijusius su ginčo dalyku, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

64.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

65.        Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, ieškovams (apeliantams) bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

66.       Atsakovė nurodė, kad patyrė 1210 Eur išlaidų už susipažinimą su apeliacinio skundo faktiniais ir teisiniais argumentais, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, į bylą pateikė pateiktų paslaugų suvestinę, 2023 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas serija RS Nr. 2023-04/2, sąskaitos faktūros apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Atsakovės prašoma priteisti  atstovavimo išlaidų suma, apskaičiuota pagal Rekomendacijose nustatytus dydžius, atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, todėl ji priteistina atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

ieškovų J. R. ir A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 Priteisti atsakovei sodininkų bendrijai „Ąžuolas-2“ juridinio asmens kodas 191517923 iš ieškovų (apeliantų) J. R. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. N.  asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme lygiomis dalimis.

 

Teisėjos                                Rūta Latvelė

Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

Tatjana Žukauskienė