LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Antano Rudzinsko ir Egidijos Tamošiūnienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3712-590/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankui dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. L..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Irdaiva“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė panaikinti atsakovės VĮ Turto banko 2017 m. vasario 3 d. rašte „Dėl pirkimo nutraukimo“ nurodytą sprendimą dėl neskelbiamų derybų „Vilniaus koncertų ir sporto rūmų, esančių Rinktinės g. 1, Vilniuje, pritaikymo kongresų, konferencijų ir kitų kultūrinių renginių veiklai pagal rangovo projektuojamų statybos ir inžinerinių darbų, elektros ir mechanikos įrenginių projektavimo ir statybos bei įrangos sutarties sąlygas (geltonoji knyga) darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 172710, (toliau – Pirkimas, Konkursas) nutraukimo bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog sprendimo nutraukti Pirkimą faktinį pagrindą sudarė tai, kad VĮ Turto banko darbuotojas T. L. ir šio Pirkimo komisijos (toliau – Komisija) narys tuo pačiu metu, kai buvo vykdomos Pirkimo procedūros, dirbo UAB „Irdaiva“ ir kitose su šia bendrove siejamose įmonėse, tokiu būdu esą pažeisdamas 2016 m. birželio 22 d. pasirašytą nešališkumo deklaraciją. Ieškovės teigimu, dėl to, kad T. L. buvo įtrauktas į Komisijos sudėtį, yra kalta pati perkančioji organizacija, kadangi prieš skirdama T. L. Komisijos nariu neišsiaiškino jo darboviečių.
3. Ieškovė tvirtino, kad bet kuriuo atveju T. L. dalyvavimas Komisijoje jokių realių teisinių pasekmių neturėjo, kadangi Konkursui pateikti visi pasiūlymai privalėjo būti perkančiosios organizacijos atmesti, nepriklausomai nuo to, ar T. L. būtų dalyvavęs Komisijos darbe, ar nebūtų dalyvavęs, o neskelbiamų derybų (toliau – Derybos) etape dalyvavo vienintelis tiekėjo UAB „Irdaiva“, veikusios jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB „Litcon“ ir UAB „Pamario restauratorius“, pasiūlymas, todėl skaidrumo, lygiateisiškumo ir kitų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) įtvirtintų principų pažeidimas a priori buvo neįmanomas. Atsakovė nenustatė, kad Komisijos nario T. L. veiksmai būtų prieštaravę viešųjų pirkimų tikslams ar principams, be to, nenustatytas joks tiekėjo protegavimas ar kiti neteisėti veiksmai. Darbo santykiai, ieškovės teigimu, per se nesuponuoja jokio interesų konflikto.
4. Ieškovė pažymėjo, kad 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų nuostatos tiekėjo pašalinimą (atitinkamai ir viešojo pirkimo nutraukimą) traktuoja, kaip išskirtinę priemonę, kurios galima imtis tik tokiu išimtiniu atveju, kai interesų konflikto negalima pašalinti kitomis mažiau intervencinėmis priemonėmis. Šiuo konkrečiu atveju tariamas interesų konfliktas nesąlygojo nei jokių realių neigiamų pasekmių perkančiajai organizacijai, nei pažeidė viešąjį interesą, todėl atsakovė neturėjo jokio pagrindo imtis kraštutinės priemonės – Pirkimo procedūrų nutraukimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad 2016 m. birželio 22 d. VĮ Turto banko direktoriaus įsakymu Nr. P1-121 T. L. buvo paskirtas Komisijos nariu. Šis Komisijos narys 2016 m. birželio 22 d. pasirašė nustatytos formos nešališkumo deklaraciją, kuria įsipareigojo laikytis skaidrumo principo, o paaiškėjus, kad gauna iš pirkimo procedūrose dalyvaujančio juridinio asmens bet kokios rūšies  pajamų, nedelsiant apie tai pranešti perkančiosios organizacijos vadovui ir nusišalinti. Perkančiosios organizacijos sprendimus, įskaitant ir 2016 m. spalio 10 d. sprendimą dėl ieškovės UAB „Irdaiva“ pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu pirkime, priėmė Komisija, kurios sudėtyje buvo trečiasis asmuo T. L.. Šio ir kitų sprendimų priėmimo laikotarpiu Komisijos narys T. L. dirbo Pirkimą laimėjusioje UAB „Irdaiva“, tačiau šio fakto neišviešino ir nuo Komisijos sprendimų priėmimo nenusišalino.
7. Įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat tai, jog pagal teisinį reguliavimą viešųjų pirkimų komisijos narys, gaunantis iš pirkimo procedūrose dalyvaujančio juridinio asmens bet kokios rūšies pajamų, yra laikomas šališku ir dėl šios aplinkybės privalo nusišalinti, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Komisijos sprendimai objektyviai, t. y. nevertinant konkrečių T. L. veiksmų priimant Komisijos sprendimus, buvo priimti nesilaikant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo, o su neskaidriai, neteisėtai išrinktu tiekėju negali būti sudaryta Pirkimo sutartis. Teismas konstatavo, kad T. L., dirbdamas Komisijoje, atstovavo UAB „Irdaiva“ interesams, veikė šios bendrovės naudai ir priiminėjo jai palankius sprendimus.
8. Teismas, nurodydamas, kad ginčo Pirkimo objektas buvo statybos projektavimo rangos darbai, todėl T. L., kaip statybos specialisto, vaidmuo Komisijos darbe turėjo ne formalią, bet esminę reikšmę, atmetė ieškovės argumentą, kad T. L. savo veiksmais nedarė įtakos Komisijos sprendimų skaidrumui.
9. Ieškovės argumentus, kad skaidrumo principo pažeidimas gali būti pašalintas ne nutraukiant Pirkimą, bet kitais būdais, teismas taip pat vertino kaip nepagrįstą. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Pirkimo sutartis negali būti sudaryta vadovaujantis VPĮ reikalavimais, nes laimėtojas buvo nustatytas, pažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, todėl Pirkimo pažeidimai gali būti pašalinti tik nutraukus neskaidrų ir neteisėtą Pirkimą.
10. Teismas nurodė, kad ieškovės argumentai, jog pati perkančioji organizacija privalėjo žinoti apie T. L. darbą UAB „Irdaiva“ ir turi prisiimti neigiamas pasekmes dėl asmens skyrimo į Komisiją, neturi reikšmės bylos nagrinėjimui, nes byloje nesprendžiamas VĮ Turto banko atsakomybės klausimas.
11. Teismo vertinimu, VPĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatos neturi reikšmės bylos nagrinėjimui, todėl teismas dėl jų taikymo nepasisakė.

2. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Ieškovė UAB „Irdaiva“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į teismo posėdį kviesti trečiąjį asmenį T. L.; pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo motyvuojamosios dalies (sprendimo 11 punktas) dalį: „T. L., dirbdamas VĮ Turto banko Viešųjų pirkimų komisijoje, atstovavo UAB „Irdaiva“ interesams veikė šios bendrovės naudai ir priiminėjo jai palankius sprendimus“; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1. T. L. neturėjo jokios esminės ir lemiamos įtakos nė vienam iš Komisijos priimtų Pirkimo metu sprendimų, ką patvirtina į bylą pateikti Komisijos protokolai. Tokie patys atsakovės Komisijos sprendimai būtų priimti tiek T. L. nusišalinus nuo darbo Komisijoje, tiek jam ir nenusišalinus. T. L. balsavimas visais atvejais buvo toks pat kaip ir kitų Komisijos narių.
2. Teismo motyvas, kad T. L., dirbdamas Komisijoje, esą atstovavo UAB „Irdaiva“ interesams, veikė šios bendrovės naudai ir priiminėjo jai palankius sprendimus, yra nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais, akivaizdžiai melagingas ir pažeidžiantis UAB „Irdaiva“ dalykinę reputaciją. Teismas, nenustatęs T. L. nenusišalinimo tikrųjų motyvų bei neturėdamas jokių objektyvių įrodymų, skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai apkaltino T. L. tuo, kad jis veikė konkrečios bendrovės naudai ir priiminėjo jai palankius sprendimus, o tai pagal savo turinį ir esmę yra kriminaliniai kaltinimai, reiškiantys viešą apkaltinimą padarius sunkią nusikalstamą veiką.
3. Nors ir sutiktina, kad trečiasis asmuo turėjo informuoti VĮ Turto banką apie darbo santykius su UAB „Irdaiva“, tačiau vien šios pareigos nevykdymas per se negali lemti Pirkimo nutraukimo ir ieškovės eliminavimo iš Pirkimo procedūrų, kadangi vien formalus nešališkumo deklaracijos pažeidimas neturėjo absoliučiai jokios įtakos turiningiesiems Komisijos in corpore sprendimams. Iki šiol nėra nė vieno Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar žemesnės instancijos teismo procesinio sprendimo, kuriame būtų konstatuota, jog perkančioji organizacija turi teisę nutraukti viešąjį pirkimą vien dėl to, kad vienas iš Komisijos narių pažeidė nešališkumo deklaraciją. Net ir nustačius interesų konflikto atvejį, šis interesų konfliktas turėjo būti pašalintas nenutraukiant Pirkimo procedūrų.
4. Direktyvos 2014/24/ES nuostatos tiekėjo pašalinimą traktuoja kaip išskirtinę priemonę, kurios galima imtis tik tokiu išskirtiniu atveju, kai interesų konflikto negalima pašalinti kitomis mažiau intervencinėmis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo T. L. nenulėmė nė vieno Komisijos sprendimo, todėl akivaizdu, kad šiuo atveju T. L. interesų konfliktas, jei jis ir egzistuotų, nesudaro jokio teisėto pagrindo pašalinti ieškovę iš Pirkimo procedūrų ir nutraukti Pirkimą. Be to, neįrodyta ir tai, kad trečiojo asmens tariamo interesų konflikto pasekmes neva negalima būtų pašalinti kitomis priemonėmis nei tiekėjo pašalinimas iš Pirkimo procedūrų.
5. Atsakovė VĮ Turto bankas pati kalta dėl to, kad nesiėmė net elementarių organizacinių priemonių, siekdama išvengti tariamo interesų konflikto.
6. Nepagrįstas teismo teiginys, kad 2016 m. spalio 7 d. derybų posėdžio protokolas neva patvirtina, jog ieškovės atstovai iki derybų pažino trečiąjį asmenį T. L.. T. L. buvo priimtas pagal nuotolinio darbo sutartį, todėl derybose dalyvavę ir protokolą pasirašę UAB „Irdaiva“ atstovai jo net nebuvo matę ir apie jį nieko nežinojo.
7. Nors teismas sprendime ir nurodė, kad VPĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatos neturi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai, tačiau būtent VPĮ 7 straipsnio 5 dalį perkančioji organizacija nurodė kaip Pirkimo nutraukimo pagrindą, todėl teismas, nepasisakydamas šiuo aspektu, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatą. Neužtikrinusi reikiamų personalo valdymo priemonių, būtinų atsakovės darbuotojų nešališkumui užtikrinti, atsakovė negali remtis neva nenumatytomis aplinkybėmis. Nei prieš Derybas, nei Derybų vykdymo eigoje ar jų pabaigoje neatsirado jokių nenumatytų aplinkybių, kurių atsakovė negalėjo protingai numatyti.
13. Atsakovė VĮ Turto bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
1. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad, dalyvaudamas Komisijoje, trečiasis asmuo neatliko jokio aktyvaus vaidmens, todėl nebuvo pažeisti viešųjų pirkimų principai. Vykdant ginčo Pirkimą, T. L. į Komisiją buvo įtrauktas kaip specialių žinių statybos srityje turintis specialistas. Atsižvelgiant į tai, kad kitų Komisijos narių pareigos nėra susijusios su projektavimu ir nekilnojamojo turto objektų statyba bei statybos priežiūra, darytina išvada, jog priimant sprendimus dėl ginčo Pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymų atitikties Pirkimo dokumentų reikalavimams, kiti Komisijos nariai atsižvelgė būtent į T. L. nuomonę. Komisijos protokoluose nėra užfiksuoti T. L. ir kitų Komisijos narių nuomonės ir pasisakymai, kadangi protokolas nėra posėdžio stenograma.
2. Tai, jog trečiajam asmeniui buvo žinoma visa su Pirkimu susijusi informacija, įskaitant ir informaciją apie maksimalią Pirkimo vertę, ir tai, kad trečiasis asmuo elgėsi nesąžiningai, nuslėpdamas savo darbinius santykius su UAB „Irdaiva“, sudaro pakankamą prielaidą manyti, jog trečiasis asmuo veikė UAB „Irdaiva“ naudai ir jos interesais. Net ir pripažinus, kad teismo išvada dėl trečiojo asmens atstovavimo UAB „Irdaiva“ interesams yra nepagrįsta, ši teismo išvada neturėjo jokios esminės įtakos priimant skundžiamą teismo sprendimą, kadangi teismas pripažino, jog net ir nenustatinėjant subjektyvaus trečiojo asmens nešališkumo elemento, objektyvių aplinkybių pakanka trečiojo asmens šališkumui konstatuoti.
3. Tapęs Komisijos nariu, trečiasis asmuo pasirašė nešališkumo deklaraciją, kurioje aiškiai buvo nurodyta, kokioms aplinkybėms esant atsiranda Komisijos nario šališkumas ir būtinybė jį atskleisti. T. L. tik pradėjus dirbti Komisijoje ir susipažinus su Pirkimo dokumentais bei tiekėjų pasiūlymais, neabejotinai tapo žinoma, kad Pirkime dalyvauja ūkio subjektų grupė, kurios vienas iš narių yra UAB „Irdaiva“. Šioje situacijoje trečiojo asmens šališkumas pasireiškė darbo santykiais su UAB „Irdaiva“, šios informacijos neatskleidimu ir nenusišalinimu nuo darbo Komisijoje, kas ir sukėlė interesų konfliktą, pažeidė lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, todėl, paaiškėjus šioms aplinkybėms, Komisija turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą nutraukti Derybų procedūras. Interesų konfliktas, buvęs visų Pirkimo procedūrų metu ir pažeidęs esminius viešųjų pirkimų principus, negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis.
4. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pati atsakovė yra kalta dėl susidariusios situacijos, kadangi esą nesiėmė organizacinių priemonių ir neužtikrino tinkamo personalo valdymo, todėl negali remtis nenumatytomis aplinkybėmis (VPĮ 7 str. 5 d.). Tą pačią dieną, kai trečiasis asmuo buvo paskirtas į Komisiją, jis pasirašė nešališkumo deklaraciją, kuria įsipareigojo, kad, paaiškėjus, jog Komisijos narys gauna bet kokių pajamų iš su Pirkimo procedūrose dalyvaujančio juridinio asmens, praneš perkančiosios organizacijos vadovui ir nusišalins nuo Komisijos darbo. Apie kilusį interesų konfliktą trečiasis asmuo sužinojo po vokų atplėšimo procedūros, tačiau apie tai atsakovės vadovui nepranešė ir nenusišalino. Trečiasis asmuo į Komisiją buvo paskirtas 2016 m. birželio 22 d. įsakymu, o visų tiekėjų pasiūlymai atplėšti buvo tik 2016 m. birželio 27 d., tai reiškia, kad skiriant trečiąjį asmenį Komisijos nariu, dar net nebuvo žinoma, kokie subjektai pateiks pasiūlymus, todėl net ir atnaujintos pažymos apie trečiojo asmens darbovietes pateikimas, kurioje būtų nurodyta, kad trečiasis asmuo dirba UAB „Irdaiva“, nebūtų buvęs pagrindu trečiojo asmens neskirti Komisijos nariu. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo dirbo UAB „Irdaiva“, paaiškėjo tik 2017 m. vasario 1 d., kai buvo gautas raštas iš Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, todėl ši aplinkybė gali būti vertintina kaip naujai paaiškėjusi ir atitinkanti VPĮ 7 straipsnio 5 dalies sąlygas, sudariusias pagrindą atsakovei nutraukti Pirkimo procedūras.
5. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad ji nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti apie kilusį interesų konfliktą. Nors T. L. ir buvo priimtas į darbą UAB „Irdaiva“ nuotolinės darbo sutarties pagrindu, tačiau mažai tikėtina apeliantės pateikiama versija, jog jis metus laiko, t. y. nuo 2015 m. spalio 27 d., kai sudarė darbo sutartį su UAB „Irdaiva“, iki 2016 m. spalio 7 d., kai buvo vykdomos Derybos, dirbo statybos darbų vadovu atnaujinant nekilnojamojo turto objektą ir nebuvo vykdoma jokia šio projekto kontrolė, kad per metus laiko jis nė karto nebuvo susitikęs su UAB „Irdaiva“ atstovais.
14. Trečiasis asmuo T. L. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, su atsiliepimu pateikia Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo šiuos esminius argumentus:
1. Trečiasis asmuo nėra suinteresuotas šios bylos baigtimi, todėl ieškovės apeliacinio skundo pagrįstumo klausimas paliktinas spręsti teismo nuožiūra.
2. Trečiasis asmuo UAB „Irdaiva“ dirbo itin trumpą laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. spalio mėnesio pabaigos iki 2016 m. gruodžio mėnesio pradžios. Atsakovė apie trečiojo asmens darbą kitose darbovietėse niekada nesidomėjo. Kadangi darbas UAB „Irdaiva“ buvo vertinamas kaip nereikšmingas ir trumpalaikis, todėl šalys ir nebuvo informuotos apie šį faktą. Būdamas Komisijos nariu, trečiasis asmuo neatliko jokio išskirtinio vaidmens, esminių pastebėjimų dėl apeliantės ar kitų tiekėjų pasiūlymų neišsakė, balsuodamas atsižvelgė į kitų Komisijos narių nuomonę ir balsavo pritardamas vieningai Komisijos nuomonei. Trečiasis asmuo niekada neveikė apeliantės naudai, neatskleidė jai jokios informacijos, susijusios su ginčo Pirkimu, jokių pajamų, išskyrus tas, kurios priklausė pagal darbo sutartį, iš apeliantės niekada nėra gavęs, niekada nebuvo matęs UAB „Irdaiva“ vadovų, su UAB „Irdaiva“ atstovu bendravo vos kelis kartus. , t. y. kai buvo pasirašoma ir nutraukiama darbo sutartis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Tokiu būdu teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

16. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į teismo posėdį kviesti trečiąjį asmenį T. L., kad būtų nustatyti motyvai, kodėl jis nusprendė nenusišalinti iš Komisijos nario pareigų.
17. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo, apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013).
18. Nagrinėjamu atveju šalys procesiniuose dokumentuose yra pakankamai aiškiai ir išsamiai suformulavusios savo pozicijas ir atsikirtimų argumentus bei nurodžiusios nagrinėjamam ginčui svarbias aplinkybes. Savo poziciją dėl nagrinėjamo ginčo ir savo elgesio motyvus procesiniuose dokumentuose yra išdėstęs ir trečiasis asmuo, kurį prašoma apklausti žodinio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant minėto ieškovo prašymo pagrįstumą, būtina atsižvelgti į tai, jog CPK 226 straipsnis trečiąjį asmenį įpareigoja pasirengimo nagrinėti bylą teisme pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, bei galutinai suformuluoti savo atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Net ir nustačius interesų konflikto faktą, bet kuriuo atveju pagal teismų praktiką, dėl kurios bus plačiau pasisakyta vėliau, nėra būtina nustatyti interesų konfliktą sukėlusio asmens elgesio motyvų ir tikslų, kuriuos būtent ir prašo išsiaiškinti apeliantė išklausant trečiojo asmens paaiškinimų tiesiogiai teismo posėdyje, kas suponuoja išvadą, kad ieškovė šiuo atveju neįrodė būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
19. Apeliacinės instancijos teismui nenustačius, o apeliantei nenurodžius jokių išimtinių bei svarbių aplinkybių ir nepagrindus būtinybės šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija, neįžvelgia teisinio pagrindo nukrypti nuo įprastinės ginčų sprendimo apeliacinės instancijos teisme tvarkos – bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, todėl apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

20. Trečiasis asmuo T. L. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, kad trečiasis asmuo nuo 2015 m. birželio 22 d. vykdo šią individualią veiklą: architektūros ir inžinerijos veikla bei su ja susijusios techninės konsultacijos; inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos.
21. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
22. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-611/2016). Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 40 p.).
23. Įvertinusi tai, kad minėtas rašytinis įrodymas galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei atsižvelgdama į tai, jog šis rašytinis įrodymas bet kuriuo atveju neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, teisėjų kolegija atsisako priimti ir prie bylos pridėti trečiojo asmens T. L. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktą Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 663653.                      

Dėl faktinių bylos aplinkybių

24. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė VĮ Turto bankas 2016 m. kovo 25 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) ir Europos Sąjungos specialiame leidinyje paskelbė apie atviro konkurso būdu vykdomą pirkimą „Vilniaus koncertų ir sporto rūmų, esančių Rinktinės g. 1, Vilniuje, pritaikymo kongresų, konferencijų ir kitų kultūrinių renginių veiklai pagal rangovo projektuojamų statybos ir inžinerinių darbų, elektros ir mechanikos įrenginių projektavimo ir statybos bei įrangos sutarties sąlygas (geltonoji knyga) darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 172710. Pirkimo konkurse buvo gauti keturi tiekėjų pasiūlymai, tarp jų ir ieškovės UAB „Irdaiva“, veikiančios kartu su jungtinės veiklos partneriais UAB „Litcon“ ir UAB „Pamario restauratorius“. 2016 m. rugpjūčio 12 d. ieškovės pasiūlymas buvo atmestas dėl per didelės perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos, o kitų trijų tiekėjų pasiūlymai buvo atmesti dėl to, kad, perkančiajai organizacijai paprašius, tiekėjai nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją.
25. Atsakovė 2016 m. rugsėjo 20 d., vadovaudamasi VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pradėjo Pirkimo neskelbiamų derybų būdu procedūrą ir išsiuntė kvietimą jungtinės veiklos partneriams UAB „Irdaiva“,  UAB „Litcon“ ir UAB „Pamario restauratorius“ pateikti pasiūlymą. 2016 m. spalio 10 d. ieškovės UAB „Irdaiva“ kartu su jungtinės veiklos partneriais pateiktas pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu.
26. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdyba (toliau – FNTT) 2017 m. sausio 30 d. raštu informavo perkančiąją organizaciją ir Viešųjų pirkimų tarnybą, kad VĮ Turto bankas viešojo pirkimo komisijos narys T. L., tuo pat metu kai buvo vykdomos Pirkimo procedūros, iki 2016 m. gruodžio 6 d. dirbo UAB „Irdaiva“. Atsakovė VĮ Turto bankas, įvertinusi FNTT pateiktą informaciją ir vadovaudamasi VPĮ 3 straipsniu bei 7 straipsnio 5 dalimi, 2017 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras. 2017 m. vasario 14 d. ieškovė UAB „Irdaiva“ pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti perkančiosios organizacijos (atsakovės) sprendimą dėl Pirkimo nutraukimo, tęsti Pirkimo procedūras ir sudaryti Pirkimo sutartį.
27. Atsakovei VĮ Turto bankui atmetus ieškovės pretenziją kaip nepagrįstą, ieškovė UAB „Irdaiva” 2017 m. kovo 10 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį, kuriuo prašė panaikinti atsakovės VĮ Turto banko 2017 m. vasario 3 d. rašte „Dėl pirkimo nutraukimo“ nurodytą sprendimą dėl Pirkimo procedūrų nutraukimo. Išnagrinėjęs bylą iš esmės, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovės VĮ Turto bankas sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras dėl VPĮ 3 straipsnio 1 dalies pažeidimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ieškinį atmetė. Ieškovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašydama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Bet kuriuo bylos baigties atveju ieškovė taip pat prašo pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje (sprendimo 11-ame punkte) išdėstytus teiginius: „T. L., dirbdamas VĮ Turto banko Viešųjų pirkimų komisijoje, atstovavo UAB „Irdaiva“ interesams veikė šios bendrovės naudai ir priiminėjo jai palankius sprendimus“.
28. Ieškovės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tokiomis argumentų grupėmis: 1) trečiasis asmuo T. L. neturėjo jokios esminės įtakos Komisijos priimamiems sprendimams, ieškovė trečiojo asmens nepažinojo, atsakovė VĮ Turto bankas pati kalta dėl susidariusios situacijos; pirmosios instancijos teismo argumentas, kad T. L. veikė apeliantės UAB „Irdaiva“ interesais, yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenims; 2) net ir nustačius interesų konfliktą, vien tai, kad trečiasis asmuo neinformavo šalių apie savo darbo santykius su UAB „Irdaiva“, negali sąlygoti Pirkimo procedūrų nutraukimo; Direktyvos 2014/24/ES nuostatos tiekėjo pašalinimą traktuoja kaip išskirtinę priemonę, kurios galima imtis tik tokiu atveju, kai interesų konflikto negalima pašalinti kitomis mažiau intervencinėmis priemonėmis; 3) pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl VPĮ 7 straipsnio 5 dalies taikymo pagrįstumo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų vertinimo

29. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės VĮ Turto banko 2017 m. vasario 3 d. sprendimo, kuriuo nutrauktos Pirkimo procedūros konstatavus Komisijos nario T. L. nešališkumo deklaracijos pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
30. Kadangi šalių ginčas yra kilęs iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, tai, visų pirma, atsižvelgiant į nuo 2017 m. liepos 1 d. įvykusius teisinio reguliavimo pokyčius viešųjų pirkimų srityje, ir į tai, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas 2016 m. vasario 3 d., pažymėtina, jog nagrinėjamam ginčui taikytina VPĮ redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d. (Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo 4 str. 1 ir 7 d.).
31. Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas.
32. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose. Taigi, viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas nėra tik besąlyginė VPĮ 3 straipsnio nuostatų laikymosi pareiga, bet yra ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2012).
33. Viešųjų pirkimų principų kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, jais galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).
34. Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas rationae temporis apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 str.).
35. Perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti privalo (supaprastintiems pirkimams – gali) sudaryti viešojo pirkimo komisiją, nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti (VPĮ 16 str. 1 d.). Siekiant užtikrinti VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų principų laikymąsi, turi būti užtikrinta, kad pirkimo komisija bus nešališka, užtikrins tiekėjų tarpusavio varžymąsi, neatskleis tiekėjų pateiktos informacijos, vengs bet kokio viešųjų ir privačių interesų konflikto.
36. VPĮ 16 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kiekvienas pirkimo komisijos narys ir ekspertas gali dalyvauti komisijos darbe tik prieš tai pasirašęs nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą, kurie patvirtina, kad komisijos narys, dalyvaudamas komisijos veikloje, išliks nešališkas, nesudarys palankesnių sąlygų kuriam nors vienam tiekėjų laimėti konkursą, neatskleis pirkimo dokumentų tiekėjams iki pirkimo pradžios, neatskleis informacijos, galinčios pakenkti viešojo pirkimo skaidrumui, nebendradarbiaus su tiekėjais, nesąžiningai siekiančiais laimėti konkursą, o, paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, apie tai informuos pirkimo komisijos pirmininką ar perkančiosios organizacijos vadovą ir nusišalins.
37. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus patvirtintų Viešojo pirkimo komisijos sudarymo ir jos veiklos organizavimo rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. balandžio 10 d.) 6 punkte taip pat nustatyta, kad komisijos pirmininkas, kiekvienas narys ir ekspertas prieš pradėdami darbą komisijoje turi pasirašyti nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą. Pasirašytos deklaracijos ir konfidencialumo pasižadėjimai registruojami ir saugomi perkančiosios organizacijos nustatyta tvarka.
38. Rekomenduojamos nešališkumo deklaracijos ir konfidencialumo pasižadėjimo formos yra pateiktos Viešųjų pirkimų organizavimo perkančiosiose organizacijose pavyzdinių taisyklių, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1S-181 (Žin., 2011, Nr. 5-190), prieduose. Nešališkumo deklaracijos formoje nustatyta, kad ekspertas (ar komisijos pirmininkas, narys) pasižada: „/..../objektyviai, dalykiškai, be išankstinio nusistatymo, vadovaudamasis visų tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principais, atlikti atitinkamas pareigas; paaiškėjus bent vienai iš šių aplinkybių (pirkimo procedūrose kaip tiekėjas dalyvauja asmuo, susijęs su komisijos nariu santuokos, artimos giminystės ar svainystės ryšiais, arba juridinis asmuo, kuriam vadovauja toks asmuo; aš arba asmuo, susijęs su manimi santuokos, artimos giminystės ar svainystės ryšiais: a) esu (yra) pirkimo procedūrose dalyvaujančio juridinio asmens valdymo organų narys; b) turiu (-i) pirkimo procedūrose dalyvaujančio juridinio asmens įstatinio kapitalo dalį arba turtinį įnašą jame; c) gaunu (-a) iš pirkimo procedūrose dalyvaujančio juridinio asmens bet kokios rūšies pajamų; dėl bet kokių kitų aplinkybių negaliu laikytis pirmiau nustatytų principų), nedelsdamas raštu pranešti apie tai jį viešojo pirkimo komisijos ekspertu paskyrusios perkančiosios organizacijos vadovui ir nusišalinti/..../“. Būtent tokio turinio nešališkumo deklaraciją buvo pasirašęs ir trečiasis asmuo T. L..
39. Nurodyto teisinio reguliavimo kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad viešųjų pirkimų komisijos narys, gaunantis iš pirkimo procedūrose dalyvaujančio juridinio asmens bet kokios rūšies pajamų, pagal objektyvųjį vertinimo elementą yra laikomas šališku ir dėl šios aplinkybės privalo nusišalinti.
40. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nešališkumo deklaracijoje nurodyti pagrindai (giminystės ryšiai, finansiniai interesai), dėl kurių viešojo pirkimo komisijos narys ar ekspertas turėtų nusišalinti, iš esmės suformuluoti kaip objektyvios aplinkybės, egzistuojančios nepriklausomai nuo deklaraciją pasirašiusių subjektų asmeninių savybių, ketinimų ar veiksmų (subjektyvaus šališkumo elemento).
41. Bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo T. L. VĮ Turto banke dirbo nuo 2008 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d., kai darbo sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu. Nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu trečiasis asmuo ėjo VĮ Turto banko Nekilnojamojo turto departamento Projektų skyriaus projektų vadovo pareigas. 2016 m. birželio 22 d. VĮ Turto bankas direktoriaus įsakymu Nr. P1-121 trečiasis asmuo buvo paskirtas Komisijos nariu, be to, tą pačią dieną pasirašė nustatytos formos deklaraciją, kuria įsipareigojo laikytis skaidrumo principo, o paaiškėjus, kad gauna iš pirkimo procedūrose dalyvaujančio juridinio asmens bet kokios rūšies pajamų, nedelsiant apie tai pranešti perkančiosios organizacijos vadovui ir nusišalinti (Nešališkumo deklaracijos 2 p.). Tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad trečiąjį asmenį T. L. ir ieškovę UAB „Irdaiva” laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2016 m. gruodžio mėnesio pradžios, t. y. kai T. L. buvo Komisijos narys, siejo darbo teisiniai santykiai ir T. L. gaudavo tiesioginę finansinę naudą iš Pirkimo dalyvio UAB „Irdaiva“. Trečiajam asmeniui pradėjus dirbti Komisijoje, susipažinus su Pirkimo dokumentais ir tiekėjų pateiktais pasiūlymais, neabejotinai turėjo tapti žinoma, kad Pirkime dalyvauja ūkio subjektų grupė, kurios vienas iš narių yra UAB „Irdaiva“. Tačiau trečiasis asmuo, pažeisdamas 2016 m. birželio 22 d. pasirašytą nešališkumo deklaraciją, šios informacijos neatskleidė ir nenusišalino nuo darbo Komisijoje, be to, dalyvavo Komisijoje ir priimant 2016 m. spalio 10 d. sprendimą, kuriuo UAB „Irdaiva“ ir jungtinės veiklos partnerių pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu.
42. Atmestina kaip nepagrįsta apeliantės reiškiama pozicija, kad trečiasis asmuo, dalyvaudamas Komisijoje priimant atitinkamus sprendimus, susijusius su ginčo Pirkimu, nedarė jokios įtakos, kad jo dalyvavimas Komisijoje buvęs tik formalus.
43. Kaip minėta, trečiasis asmuo VĮ Turto banke ėjo projektų vadovo pareigas – organizavo, koordinavo, vykdė bei kontroliavo nekilnojamojo turto projektų statybos srityje įgyvendinimą. Iš T. L. pareigybės aprašymo matyti, kad jis buvo atsakingas už viešųjų pirkimų, reikalingų projektų sėkmingam įgyvendinimui, inicijavimą, planavimą ir organizavimą, taip pat už dalyvavimą viešųjų pirkimų komisijos darbe. Vykdant ginčo Pirkimą, T. L. buvo įtrauktas į Komisijos sudėtį kaip specialių žinių statybos srityje turintis specialistas, galintis tinkamai įvertinti tiekėjų kvalifikaciją, pasiūlymų tinkamumą ir turintis reikiamą kompetenciją atlikti kitas Komisijai priskirtas funkcijas. Iš į bylą pateiktų įsakymų dėl Komisijos sudarymo matyti, kad vienintelis T. L. dirbo projektų skyriuje, o kiti Komisijos nariai dirbo kituose VĮ Turto banko skyriuose, kurie nėra susiję su projektavimu ir nekilnojamojo turto objektų statyba bei statybos priežiūra, kas suponuoja išvadą, jog, priimant sprendimus dėl Pirkime dalyvavusių statybos įmonių (tiekėjų), T. L. nuomonė negalėjo būti nereikšminga.
44. Nors apeliantė ir teigia, kad į bylą pateiktuose Komisijos posėdžių protokoluose nėra užfiksuotas joks T. L. aktyvumas dalyvaujant Komisijos sprendimų priėmimo procese, kas, pasak apeliantės, patvirtina, jog T. L. aktyviai nedalyvavo Komisijos posėdyje svarstant, pavyzdžiui, ieškovės UAB „Irdaiva“ kvalifikacijos vertinimo klausimą, tačiau ir šis teiginys negali būti vertinamas kaip pagrįstas.
45. VPĮ 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešųjų pirkimų komisija veikia ją sudariusios organizacijos vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus. Komisijos sprendimai yra įforminami protokolu, protokole yra nurodomi komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno Komisijos nario atskiroji nuomonė. Protokolą pasirašo visi komisijos posėdyje dalyvavę nariai. Atkreiptinas dėmesys, kad komisijos posėdžio protokolas nėra posėdžio stenograma, todėl jame neturi atsispindėti visos komisijos narių diskusijos bei išsakytos nuomonės, jame tik įforminami komisijos priimami sprendimai bei nurodoma, kaip komisijos nariai balsavo atitinkamais klausimais.
46. Nei T. L., nei kitų Komisijos narių nuomonės Komisijos posėdžių protokoluose nebuvo detalizuotos, nes, kaip jau minėta, jokie teisės aktai tokios pareigos nenustato, tačiau tai nepaneigia fakto, kad trečiasis asmuo T. L. nepertraukiamai nuo 2016 m. birželio 22 d. dalyvavo Komisijos posėdžiuose ir kartu su kitais Komisijos nariais atliko ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „Irdaiva“, UAB „Pamario restauratorius“ ir UAB „Litcon“, kvalifikacijos vertinimą bei atitikimą Pirkimo sąlygų reikalavimams, be to, dalyvavo vedant Derybas su minėta ūkio subjektų grupe dėl jų pasiūlymo kainos mažinimo ir priėmė Komisijos sprendimą šios ūkio subjektų grupės pasiūlymo pripažinimo laimėtoju.
47. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad trečiasis asmuo T. L. tuo laikotarpiu, kai jį su UAB „Irdaiva“ siejo darbo teisiniai santykiai, tiesiogiai dalyvavo Komisijai vykdant Pirkimo procedūras bei turėjo įtaką priimant atitinkamus sprendimus, susijusius su UAB „Irdaiva“, kas neabejotinai sukėlė neigiamus padarinius Komisijos in corpore sprendimų patikimumui. Skaidrumo principas viešuosiuose pirkimuose tiek iš perkančiosios organizacijos, tiek iš tiekėjo iš esmės reikalauja laikytis bendrojo sąžiningumo, objektyvių ir skaidrių pirkimo procedūrų vykdymo. Akivaizdu, kad esant nurodytoms aplinkybėms, trečiojo asmens elgesys negali būti įvertintas kaip suderinamas su skaidriomis viešojo pirkimo procedūromis ir sąžiningu tiekėjų varžymusi dėl pirkimo sutarties sudarymo.
48. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad T. L. būnant Komisijos nariu buvo žinoma visa su ginčo Pirkimu susijusi informacija, įskaitant ir duomenis apie nustatytą maksimalią Pirkimo vertę, kurie tapo itin svarbūs vykstant tarp šalių deryboms dėl Pirkimo kainos. Nors konkretūs įrodymai, patvirtinantys faktą, kad minėta informacija buvo atskleista, į bylą nebuvo pateikti, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuostata, kad esant faktui, jog Komisijos narį ir tiekėją, laimėjusį Pirkimą, siejo darbo teisiniai santykiai, o Komisijos nariui šią informaciją nutylėjus, taip pat sužinojus apie interesų konfliktą – nenusišalinus, to pakanka, kad būtų konstatuotas interesų konflikto egzistavimas ir Pirkimo procedūrų objektyvumo bei skaidrumo principų pažeidimas.
49. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vienoje iš nutarčių, kur buvo sprendžiamas klausimas dėl pasiūlymus vertinusių išorės ekspertų ir konkursą laimėjusio tiekėjo specialistų tarpusavio sąsajos bei jos įtakos pirkimo procedūrų skaidrumui, konstatavęs, kad: „/..../ konkurso skaidrumo įvertinimas, atsižvelgiant į objektyvias, ekspertų interesų konfliktą sukeliančias aplinkybes, dėl kurių perkančioji organizacija iš esmės nesiėmė jokių veiksmų, pakankamas spręsti dėl neteisėto pasiūlymų vertinimo padarinių, atskirai neanalizuojant, ar ekspertai, nepriklausomai nuo to, jog pateko į nesuderinamų interesų sankirtos situaciją, galbūt galėjo išlikti nešališki, o šių atsakovui pateikti vertinimai, kuriais jis vėliau grindė sprendimus, objektyvūs/..../” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309-248/2015).
50. Apeliantės teigimu, T. L. pas ieškovę UAB „Irdaiva“ buvo priimtas dirbti pagal nuotolinio darbo sutartį, jos būstinėje nepasirodydavo, todėl 2016 m. spalio 7 d. derybose dalyvavę UAB „Irdaiva“ atstovai negalėjo žinoti, kad T. L. yra ir UAB „Irdaiva“ darbuotojas, ir Komisijos narys. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su šiuo apeliacinio skundo argumentu, esą ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti apie kilusį interesų konfliktą.
51. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2015 m. spalio 27 d. T. L. ir UAB „Irdaiva“ sudarė terminuotą antraeilių pareigų nuotolinio darbo objekto „Daugiabučio gyvenamojo namo Birželio 23-osios g. 7, Vilniuje atnaujinimo (modernizavimo) darbai“ sutartį darbams atlikti nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2016 m. liepos 4 d. (Darbo sutarties Nr. 15-10/1942 2 p.). Taigi T. L. buvo priimtas į darbą antraeilėms statybos darbų vadovo pareigoms 0,125 etato (vienai darbo valandai per dieną) nuo 2015 spalio 28 d. Darbo sutarties 7 punkte yra aiškiai nurodyta, kad darbuotojas už atliktą darbą atsiskaito UAB „Irdaiva“ direktoriaus pavaduotojui V. L.. Iš 2016 m. spalio 6 d. Derybų posėdžio protokolo matyti, kad Derybose dėl ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „Irdaiva“, UAB „Pamario restauratorius“ ir UAB „Litcon“, pasiūlymo pagerinimo dalyvavo tiek trečiasis asmuo T. L., tiek UAB „Irdaiva“ direktoriaus pavaduotojas V. L.. Atsižvelgiant į tai, kad Derybų dieną T. L. jau beveik metus laiko dirbo UAB „Irdaiva“ statybos darbų vadovu, mažai tikėtina, jog iki 2016 m. spalio 6 d. V. L. ir T. L. dirbdami kartu nebuvo nė karto susitikę, T. L. beveik metus laiko neteikė jį kontroliuojančiam asmeniui jokios informacijos apie vykdomų darbų bei projekto įgyvendinimo eigą ir pan., juolab kad minėtoje 2015 m. spalio 27 d. darbo sutartyje aiškiai buvo nurodyta, jog darbai, kuriems buvo įdarbinamas T. L., turėjo būti atlikti iki 2016 m. liepos 4 d.
52. Bet kuriuo atveju trečiojo asmens T. L. darbdavys buvo ne V. L., o pati bendrovė UAB „Irdaiva“, todėl sutiktina tiek su atsakove, tiek su pirmosios instancijos teismu, kad vien ši aplinkybė yra pakankama išvadai, jog ieškovei UAB „Irdaiva“ turėjo būti žinoma apie jos (ieškovės) ir jos darbuotojo T. L. interesų konfliktą ginčo Pirkimo procedūroje.
53. Ieškovės apeliaciniame skunde išreiškiama pozicija, kad pati atsakovė yra kalta dėl susidariusios situacijos, kadangi nesiėmė būtinų organizacinių priemonių savo pačios darbuotojų nešališkumui užtikrinti, taip pat atmestina kaip nepagrįsta.
54. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. gegužės 30 d. pradėjęs dirbti VĮ Turto banke, trečiasis asmuo T. L. pateikė pažymą, kurioje nurodė, jog VĮ Turto bankas yra jo pagrindinė darbovietė, be to, deklaravo, kad nedirba jokiose kitose nepagrindinėse darbovietėse. Darbo sutarties su VĮ Turto banku galiojimo laikotarpiu T. L. šios pažymos netikslino ir jokia forma darbdavio neinformavo apie įsidarbinimą kitose darbovietėse. Trečiasis asmuo į Komisiją buvo paskirtas 2016 m. birželio 22 d., visų tiekėjų Konkursui pateikti vokai su pasiūlymais buvo atplėšti 2016 m. birželio 27 d. Tai reiškia, kad skiriant trečiąjį asmenį Komisijos nariu dar net nebuvo žinoma, kurie ūkio subjektai pateiks pasiūlymus Konkursui, todėl net ir tai, jog atsakovė iki trečiojo asmens skyrimo Komisijos nariu ir būtų pareikalavusi pateikti duomenis apie kitas trečiojo asmens darbovietes, nebūtų galėję būti pagrindu neskirti T. L. Komisijos nariu. Aplinkybę, kad pasiūlymą pateikė ūkio subjektų grupė, kurios vienas iš narių yra UAB „Irdaiva“, trečiasis asmuo sužinojo 2016 m. birželio 27 d., kai buvo atplėšti vokai su tiekėjų pateiktais pasiūlymais, tačiau, nors ir buvo pasirašęs nešališkumo deklaraciją, perkančiosios organizacijos apie susidariusią situaciją neinformavo ir nuo darbo Komisijoje nenusišalino.
55. Įvertinusi minėtas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad atsakovė būtų kalta dėl to, jog neužtikrino Komisijos narių sąžiningumo, objektyvumo ir nešališkumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė VĮ Turto bankas ėmėsi priemonių, kurios buvo būtinos, siekiant užtikrinti interesų konflikto prevenciją, ir neturėjo objektyvių galimybių sužinoti, kad T. L. darbo santykiais yra susijęs su UAB „Irdaiva“.
56. VPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų turiningieji tikslai. Iš tiekėjų lygiateisiškumo principo kylančia skaidrumo pareiga iš esmės siekiama užtikrinti perkančiosios organizacijos nepagrįsto pirmenybės suteikimo ir savivalės tam tikrų pirkimo dalyvių arba tam tikrų pasiūlymų atžvilgiu nebuvimą; interesų konfliktas kelia pavojų, kad perkančioji organizacija vadovausis su nagrinėjamu pirkimu nesusijusiais kriterijais ir vien dėl to pirmenybę teiks kuriam nors konkurso dalyviui.
57. Šiuo konkrečiu atveju vieno iš Komisijos narių darbo santykių faktas su Pirkimo laimėtoju suponuoja išvadą dėl kilusio interesų konflikto, apie kurį trečiajam asmeniui nepranešus, Komisijos priimti sprendimai negali būti vertinami kaip priimti skaidriai ir teisėtai.
58. Kaip jau minėta, vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Nustačius VPĮ 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, sudarantį teisinį pagrindą nutraukti ginčo Pirkimo procedūras, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad VPĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, kad perkančioji organizacija bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, neturi reikšmės bylos išsprendimui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl tų nuostatų taikymo nebepasisakė. Būtent dėl šios priežasties ieškovės apeliacinio skundo atitinkamų argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, nevertina ir apeliacinės instancijos teismas.
59. Negalima sutikti su apeliante ir dėl to, kad nagrinėjamu atveju interesų konfliktas galėjo būti pašalintas kitomis, mažiau intervencinėmis priemonėmis, nei Pirkimo procedūrų nutraukimas.
60. Apeliantė, tvirtindama, kad nagrinėjamu atveju interesų konfliktas galėjo būti pašalintas ir mažiau intervencinėmis priemonėmis nei tiekėjo pašalinimas iš Pirkimo procedūrų nutraukiant Pirkimą, skunde remiasi 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų nuostatomis.
61. Direktyvos 2014/24/ES 24 straipsnyje nurodyta, kad valstybės narės užtikrina, jog perkančiosios organizacijos imtųsi tinkamų priemonių, kad būtų veiksmingai užkertamas kelias interesų konfliktams, kylantiems vykdant pirkimo procedūras, ir kad jie būtų veiksmingai nustatomi ir šalinami, siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo bei užtikrinti visų ekonominės veiklos vykdytojų lygiateisiškumą. Interesų konfliktų koncepcija turi apimti visus atvejus, kai perkančiosios organizacijos darbuotojai arba perkančiosios organizacijos vardu veikiančio pirkimo paslaugų teikėjo darbuotojai, kurie dalyvauja vykdant pirkimo procedūrą arba gali padaryti poveikį tos procedūros rezultatams, turi tiesioginį arba netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokį asmeninį suinteresuotumą, kuris galėtų būti laikomas kenkiančiu jų nešališkumui ir nepriklausomumui vykstant pirkimo procedūrai.
62. Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnyje įtvirtinta, kad perkančiosios organizacijos gali pašalinti arba gali būti valstybių narių įpareigotos pašalinti iš dalyvavimo pirkimo procedūroje ekonominės veiklos vykdytojus, kai interesų konflikto, kaip apibrėžta 24 straipsnyje, negalima pašalinti kitomis mažiau intervencinėmis priemonėmis.
63. Analizuojamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovę UAB „Irdaiva“ ir trečiąjį asmenį jo veiklos Komisijoje metu siejo darbo teisiniai santykiai, taip pat nėra ginčo, kad UAB „Irdaiva“ tuo metu mokėjo trečiajam asmeniui darbo užmokestį. Šių objektyvių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti buvus interesų konfliktą, kuris egzistavo viso Pirkimo procedūrų metu, pažeidė esminius viešųjų pirkimų principus, imperatyviai reikalaujančius užtikrinti visų tiekėjų lygiateisiškumą, pirkimo procedūrų skaidrumą bei sąžiningą tiekėjų konkurenciją.
64. Interesų konflikto situacijos turi būti vertinamos griežtai. Su pirkimo dalyviais, patekusiais į interesų konfliktą vykstant pirkimo procedūroms, negali būti sudaryta pirkimo sutartis, jie turi būti pašalinti iš minėtų procedūrų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju, kai Derybose dalyvavo vienintelis tiekėjas UAB „Irdaiva“, skaidrumo principo pažeidimas galėjo būti pašalintas ir užtikrinta sąžininga tiekėjų konkurencija tik nutraukiant ginčo Pirkimo procedūras bei ateityje organizuojant naują pirkimą dėl valstybei strategiškai svarbaus objekto rekonstrukcijos darbų.
65. Taigi šio ginčo atveju, esant konstatuotam akivaizdžiam interesų konfliktui ir nesant galimybės jį pašalinti mažiau intervencinėmis priemonėmis, atsakovė VĮ Turto bankas, nepažeisdama nei Direktyvos 2014/24/ES, nei VPĮ nuostatų, teisėtai ir pagrįstai nutraukė Pirkimo procedūras.
66. Ieškovė apeliaciniame skunde suformulavo savarankišką prašymą pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo motyvuojamosios dalies (sprendimo 11 punktas) šiuos motyvus: „/..../T. L., dirbdamas VĮ Turto banko Viešųjų pirkimų komisijoje, atstovavo UAB „Irdaiva“ interesams veikė šios bendrovės naudai ir priiminėjo jai palankius sprendimus/..../“. Prašymas grindžiamas tuo, kad šie teismo sprendimo motyvai yra visiškai nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, akivaizdžiai melagingi ir pažeidžiantys UAB „Irdaiva“ dalykinę reputaciją.
67. Įprastai atstovavimas teisiniuose santykiuose suvokiamas kaip savanoriškas (sutartinis) atstovavimas, kai yra išreiškiama suderinta valia suteikti tam tikrus įgaliojimus kitam asmeniui. Nesant objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad UAB „Irdaiva“ tiesiogiai ar netiesiogiai būtų pavedusi (suteikusi įgaliojimus) trečiajam asmeniui T. L. atstovauti jos interesams ginčo Pirkimo procedūrose, sutiktina su apeliante, kad nėra pagrindo kategoriškai konstatuoti, jog trečiasis asmuo pagal susitarimą su ieškove neteisėtai atstovavo UAB „Irdaiva“ interesams, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo 11 punkto dalyje išdėstyta teismo išvada, kad „/..../ T. L., dirbdamas VĮ Turto bankas Viešųjų pirkimų komisijoje, atstovavo UAB „Irdaiva“ interesams/..../“, šalintina iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies.
68. Tuo tarpu šalinti teismo sprendimo 11 punkto dalį, kurioje nurodyta, jog trečiasis asmuo veikė UAB „Irdaiva“ naudai ir priiminėjo jai palankius sprendimus, nėra pagrindo, kadangi bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog, dirbdamas Komisijoje, trečiasis asmuo priiminėjo ieškovei UAB „Irdaiva“ palankius ir jai naudingus sprendimus, t. y. Komisijos 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą, kuriuo nustatyta, jog UAB „Irdaiva“ ir jungtinės veiklos partnerių UAB „Pamario restauratorius“ bei UAB „Litcon“ kvalifikacija atitinka Pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus; Komisijos 2016 m. spalio 6 d. sprendimą „Dėl kvalifikacijos ir pasiūlymo vertinimo rezultatų“, kuriuo patvirtinta, kad UAB „Irdaiva“ ir jungtinės veiklos partnerių kvalifikacija bei pasiūlymas atitinka Derybų sąlygose nustatytus reikalavimus, todėl ji kviestina į Derybas; Komisijos 2016 m. spalio 10 d. sprendimą „Dėl pirkimo rezultatų“, kuriuo nuspręsta UAB „Irdaiva“ ir jungtinės veiklos partnerių pasiūlymą pripažinti laimėjusiu. Dalyvaudamas priimant ir priimdamas nurodytus Komisijos sprendimus, trečiasis asmuo tokiu būdu veikė ieškovės naudai.
69. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai, kurie nebuvo išanalizuoti šiame procesiniame sprendime, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi teisinės reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako ir nevertina. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

70. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendime pateiktomis išvadomis dėl ginčo esmės, todėl konstatuoja, jog ieškovės apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo. Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, pašalinant iš šio sprendimo motyvuojamosios dalies (sprendimo 11 punktas) motyvą (išvadą) dėl T. L. atstovavimo ieškovės UAB „Irdaiva“ interesams, jam dirbant VĮ Turto bankas Viešųjų pirkimų komisijoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

71. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).
72. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad ieškovei bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos, o atsakovė apie patirtas bylinėjimosi išlaidas jokių įrodymų teismui nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas (CPK 98 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a:             

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo motyvų dalies (sprendimo 11 punktas) išvadą, kad: „/..../ T. L., dirbdamas VĮ Turto bankas Viešųjų pirkimų komisijoje, atstovavo UAB „Irdaiva“ interesams /..../“.

Teisėjai                                                                                                                 Gintaras Pečiulis

                                                                                                                Antanas Rudzinskas

                                                                                                                                            Egidija Tamošiūnienė