Civilinė byla Nr. e2-1156-464/2018

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-05272-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Koperis” atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutarties atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-3088-781/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Koperis” ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Koperis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. B. 41 000 Eur skolą, 2 050 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2016-06-27 šalys sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė išsinuomojo iš atsakovo dalį gamybinio pastato su administracinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį ieškovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti 1 500 Eur dydžio nuomos mokestį. Kadangi patalpos nebuvo tinkamos naudoti, šalys sutarė, kad ieškovė sumokės atsakovui 46 500 Eur, kurie bus panaudoti patalpų remontui, o ši suma bus užskaityta kaip nuomos mokestis. Pasak ieškovės, atsakovas patalpų nesuremontavo, ieškovė jomis faktiškai nesinaudojo, todėl prašo minėtą sumą priteisti iš atsakovo.  
3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui. Teigė, kad atsakovas yra nesąžiningas ir piktybiškai vengia vykdyti savo įsipareigojimus, todėl egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovas paslėps jam priklausantį turtą ar perleis jį tretiesiems asmenims. Be to, ieškinio suma yra labai didelė, o atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma, jo atžvilgiu yra iškelta ir kitų civilinių bylų.  

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2018-05-16 nutartimi atmetė ieškovės UAB ,,Koperis“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.      
5. Įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, teismas sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.  
6. Spręsdamas dėl kitos būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo, teismas nurodė, kad ieškovė šią sąlygą grindė didele ieškinio suma bei teiginiais apie atsakovo nesąžiningumą, nevykdant savo įsipareigojimų ieškovei ir galint perleisti ar paslėpti turimą turtą.  
7. Atmesdamas kaip nepagrįstus tokius prašymo teiginius, teismas visų pirma pažymėjo, kad pagal šiam klausimui aktualią teismų praktiką vien tik didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-258-516/2016). Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamomis pajamomis, taip pat atsakovo įsipareigojimais, yra didelė. 
8. Iš byloje esančių bei viešai prieinamų duomenų teismas nustatė, kad atsakovas valdo nekilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė viršija 900 000 Eur. Nors daliai minėto turto pritaikyta hipoteka, tačiau iš Hipotekos registro duomenų matyti, kad atsakovo įsipareigojimai, užtikrinti hipoteka, yra gerokai mažesni nei šio turto vertė. Be to, atsakovo atžvilgiu nesama jokių vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo, nėra iškelta kitų bylų, kuriose atsakovui būtų reiškiami turtiniai reikalavimai. Įvertinęs paminėtas aplinkybes teismas nenustatė prielaidų padaryti išvadą, jog ieškinio suma atsakovui šiuo atveju yra didelė, ir, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys nebeįmanomas.
9. Teismo vertinimu, ir tokios ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovas vengia sumokėti skolą ar nebendradarbiauja su ieškove, neteikia pagrindo konstatuoti, kad, priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, tokio sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovė UAB ,,Koperis” atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018-05-16 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:     
1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nors atsakovas turi nekilnojamojo turto, kurio bendra vertė viršija 900 000 Eur, tačiau jis yra įkeistas bankams.
2. Nors ieškinio reikalavimo suma atsakovui, atsižvelgiant į viso nuosavybės teise jam priklausančio turto apimtį, ir nėra didelė, tačiau jo elgesys parodo nesąžiningumą bei piktybišką vengimą vykdyti laisva valia prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Atsakovas buvo ne kartą raginamas įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus arba grąžinti 41 000 Eur, tačiau iki šiol to nepadarė.
3. Atsakovas piktybiškai nevykdė ir iki šiol nevykdo savo įsipareigojimų, todėl egzistuoja reali grėsmė, kad, ieškinį patenkinus, paslėps jam priklausantį turtą ar pinigines lėšas, perleis turtą tretiesiems asmenims.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų (tuometinio Vilniaus rajono apylinkės teismo) 2017-12-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-6353-341/2017, kurią 2018-04-05 paliko galioti ir Vilniaus apygardos teismas, toks ankstesnis ieškovės prašymas jau buvo patenkintas, pripažinus grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą, tik ši nutartis nebuvo įgyvendinta.

11. Atsakovas A. B. su atskiruoju skundu nesutiko, skundžiamą teismo nutartį prašė palikti nepakeistą. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus: 
1. Ieškovė atsakovo nesąžiningumo neįrodinėjo ir tikėtinų duomenų, kad atsakovas jau ėmėsi ar turi ketinimų turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdamas sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė (CPK 178 str.).
2. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas nesutinka su nepagrįstais ieškovės reikalavimais, dėl kurių šiuo metu ir yra nagrinėjama civilinė byla, nepatvirtina grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir nepaneigia atsakovo sąžiningumo.
3. Atsakovas pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo gerą turtinę padėtį ir tuo pačiu tai, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui neegzistuoja. Be to, teismas pagrįstai sprendė, kad vien tai, jog turtas įkeistas, nesudaro pagrindo priešingai išvadai.

              Teisėja

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl su atskiruoju skundu pateiktų teismų procesinių dokumentų

12. Apeliantė UAB ,,Koperis“ prie atskirojo skundo pridėjo teismų procesinius dokumentus – Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-12-27 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-6353-341/2017, bei Vilniaus apygardos teismo 2018-04-05 nutartį byloje Nr. e2S-1363-603/2018. Apeliantė nurodytais dokumentais siekia pagrįsti savo skundo argumentus dėl grėsmės galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo ir būtinybės dar kartą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.       
13. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjama byla buvo pradėta pagal apeliantės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017-12-27 išdavė teismo įsakymą bei tos pačios dienos nutartimi pritaikė atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, ši nutartis Vilniaus apygardos teismo 2018-04-05 nutartimi palikta nepakeista. Apeliantė, reaguodama į atsakovo pateiktus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, pateikė ieškinį, kuris Vilniaus apygardos teismo 2018-02-08 nutartimi buvo priimtas, teismo įsakymą panaikintas. Taigi, tiek pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, tiek šio pareiškimo nagrinėjimo metu teismų priimti procesiniai dokumentai, be kita ko, ir prie atskirojo skundo pridėtos teismų nutartys, jau yra nagrinėjamos bylos dalis (e. b. t. 1, b. l. 22-23; t. 2, b. l. 14-17), todėl šių dokumentų, kaip naujų duomenų, prijungimo prie bylos medžiagos klausimas nekyla.   

              Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

14. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
15. Pirmosios instancijos teismas atsisakė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones konstatavęs, kad nėra įrodyta viena iš minėtų sąlygų – grėsmė galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė UAB ,,Koperis“ atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Kadangi apeliantė nekvestionuoja teismo išvados, susijusios su ieškinio preliminariu pagrįstumu, apeliacinis teismas šių išvadų teisėtumo bei pagrįstumo netikrina ir toliau pasisako tik dėl teismo argumentų, susijusių su grėsmės galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebuvimu.  
16. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pagal pastarųjų metų Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse suformuotą taisyklę didelė ginčo suma pati savaime nenusako poreikio areštuoti atsakovu įvardijamo asmens turtą ir/ar iki ginčo galutinio išsprendimo uždrausti disponuoti turtu, įskaitytinai ir tuo atveju, jeigu jam priklausančiam turtui jau yra nustatyti apribojimai (turtas įkeistas, areštuotas ir pan.). Kitaip tariant, naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais jau yra paneigta didelės ieškinio sumos prezumpcija kaip absoliutus ir savaime pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
17. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo aiškinimui svarbūs yra ir Lietuvai privalomi tarptautiniai teisės aktai, kuriuose sureguliuoti panašūs klausimai ar santykiai. Antai Europos Parlamento ir Tarybos 2014-05-15 Reglamento (ES) Nr.655/2014, kuriuo nustatyta europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinių skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose, preambulės 5 punkte nurodyta, kad visose valstybėse narėse yra nustatytos nacionalinės procedūros dėl apsaugos priemonių, pavyzdžiui, sąskaitų blokavimo, tačiau labai skiriasi tokių priemonių skyrimo sąlygos ir jų įgyvendinimo procedūros. Todėl būtina ir tikslinga patvirtinti privalomą ir tiesiogiai taikomą Sąjungos aktą, kuriuo būtų sukurta nauja Sąjungos procedūra, sudaranti galimybę tarpvalstybiniais atvejais veiksmingai ir greitai blokuoti banko sąskaitose laikomas lėšas. Reglamento preambulės 14 punkte nustatyta, kad sąlygomis, kuriomis remiantis išduodamas blokavimo įsakymas, turėtų būti nustatyta tinkama kreditoriaus interesų siekti, kad būtų išduotas įsakymas, ir skolininko interesų užkirsti kelią piktnaudžiavimui įsakymu, pusiausvyra.
18. Todėl kreditorius turėtų įrodyti, kad esama realios rizikos, jog gali būti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą, nes skolininkas gali būti iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtą arba jį perleidęs už mažesnę vertę, perleidęs neįprastą jo kiekį arba tai padaręs neįprastu būdu. Kita vertus, vien tai, kad skolininkas nemoka ar užginčija reikalavimą, arba vien tai, kad skolininkas turi daugiau kaip vieną kreditorių, neturėtų būti laikoma savaime pakankamu sprendimo neįvykdymo grėsmės įrodymu. Taip pat ir tai, kad skolininko finansinės aplinkybės yra nepalankios arba blogėja, savaime neturėtų būti pakankamu pagrindu tokiam įsakymui išduoti. Į šiuos veiksnius teismas gali atsižvelgti bendrai vertindamas, ar esama rizikos (Reglamento (ES) Nr.655/2014 preambulės 14 p. 4 d.).
19. Vadinasi, tiek nacionalinis teisinis reglamentavimas, kurio aiškinimo praktika (grėsmės teismo sprendimo įvykdymui aspektu) pastaraisiais metais yra pakitusi, tiek ir tarptautinis, Lietuvai privalomas teisinis reglamentavimas tokių aplinkybių, kaip prievolės kreditoriui nevykdymas ar nepalanki skolininko (atsakovo) turtinė padėtis, nesuabsoliutina ir nepriskiria jų prie savaime patvirtinančių grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Apie tai taip pat jau buvo pasisakyta  Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-07-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018). Todėl nei apeliantės atskirojo skundo argumentai, susiję su prievolės grąžinti jai skolą nevykdymu, nei argumentai, susiję su atsakovo turimam turtui nustatytais apribojimais kitų asmenų naudai (t. y. jo įkeitimo faktas), nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos ir konkrečiu teismų praktikos pavyzdžiu motyvuojamos išvados, kad grėsmė, kaip viena iš privalomų sąlygų taikyti atsakovui jo turto areštą, šiuo konkrečiu atveju nebuvo įrodyta.
20. Be to, ir ieškinio reikalavimo sumos dydis, priešingai nei yra įsitikinusi apeliantė, sprendimo neįvykdymo grėsmės neleidžia preziumuoti. Ieškinio suma bei asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus.
21. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai plėtojamoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad tokių priemonių, kaip turto areštas, taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-16 nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017-01-16 nutartis byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017-06-01 nutartis byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018-02-08 nutartis byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).
22. Šiame kontekste pažymėtina dar ir tai, kad galimas finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir/ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).  
23. Vadinasi, priešingai nei teigia savo skunde apeliantė, sprendžiant dėl sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu. Nagrinėjamu atveju atsakovo nesąžiningumas iš esmės yra grindžiamas vien tuo, kad jis nevykdo sutartinės prievolės, dėl kurios ir yra kilęs šis teisminis ginčas, nors tokia aplinkybė, kaip buvo nurodyta nutartyje pirmiau, turto arešto taikymo poreikio nelemia. Kitokie nesąžiningi atsakovo veiksmai, susiję su turto slėpimu ar perleidimu tretiesiems asmenims, nebuvo įvardinti ir jokiais konkrečiais duomenimis neįrodinėti, nors būtent prašymą pateikusiam asmeniui yra privalu pateikti duomenis apie atsakovo nesąžiningą elgesį ir jo atliktus/atliekamus veiksmus, patvirtinančius, kad šis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų savo turto masei sumažinti ar šiam turtui nuslėpti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016).
24. Sutiktina ir su atsakovo atsikirtimais į atskirąjį skundą, kad jo turimo turto masė bei vertė taip pat paneigia sprendimo neįvykdymo grėsmę. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovui nuosavybės teise priklauso daugiau nei 900 000 Eur vertės nekilnojamasis turtas. Nepriklausomai nuo to, ar atsakovo atžvilgiu būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ar ne, atsakovo turimo turto masė jau nepakistų, kadangi jis yra įkeistas. Tuo tarpu tokie apeliantės skundo teiginiai, kad atsakovo nesąžiningumą esą liudija jo vengimas grąžinti skolą, nors tam jis turi pakankamai turto, nėra aktualūs laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir procesinės informacijos, nagrinėjamoje byloje atsakovas pareiškė priešieškinį, prašydamas priteisti iš apeliantės nuomos mokestį, sulygtą pagal sutartį. Atsakovas laikosi pozicijos, kad būtent apeliantė nesilaikė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Akivaizdu, kad nuomos sutarties sudarymo bei vykdymo aplinkybės, kiekvienos iš sutartinių santykių dalyvių interpretuojamos tik sau palankia linkme, negali būti laikomos tik vienos šalies (t. y. atsakovo) nesąžiningumą įrodančiais faktais, lemiančiais tokių griežtų ribojimų, kaip turto areštas, taikymą iki šio ginčo galutinio išsprendimo. Minėti šalių argumentai leidžia įsitikinti tik tuo, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, o Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo pasisakyta, jog tokios aplinkybės, kaip sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, sudaro ginčo iš esmės nagrinėjimo dalyką ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą negali būti vertinamos kaip jau įrodytos ar pagrindžiančios atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-731-516/2017). Prievolės kreditoriui nevykdymas nėra priežastimi konstatuoti grėsmę sprendimo įvykdymui bei taikyti areštą ir pagal Reglamentą (ES) Nr. 655/2014 (nutarties 18 p.). 
25. Konstatuotina, kad atskirojo skundo teiginiai negali paneigti skundžiamoje nutartyje teismo padarytos išvados, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui šiuo konkrečiu atveju neįrodyta. Tokios grėsmės nepatvirtina ir anksčiau priimti teismų procesiniai sprendimai areštuoti atsakovo turtą, kuriais apeliantė remiasi savo atskirajame skunde, dar daugiau, apylinkės teismo priimtos nutarties neįgyvendinimas liudija tai, kad ir pati apeliantė tokios grėsmės neįžvelgė ir atitinkamų veiksmų nesiėmė, į antstolį nesikreipė (žr. VĮ Registrų centro 2018-01-01 pranešimą apie turto arešto akto išregistravimą iš turto arešto aktų registro; e. b. t. 1, b. l. 43-44).  

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                     Dalia Kačinskienė