(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,

sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,

dalyvaujant ieškovo V. M. atstovui advokatui Ramūnui Mikulskui,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Girteka Cargo“ atstovui advokatui Tomui Bagdanskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Girteka Cargo“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, kompensacijos už neteisėtą atleidimą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką išieškojimo, neišmokėtos premijos ir netesybų priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

V. M. (toliau – ir ieškovas, darbuotojas) po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK, komisija) 2020 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. DGKS-3971, priimto darbo byloje Nr. APS-131-11918 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo atmestas kaip nepagrįstas V. M. prašymas dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neturtinės žalos bei su darbo santykiais susijusių išmokų (premijos ir netesybų) išieškojimo, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Girteka Cargo“ (toliau – ir atsakovas, bendrovė, darbdavys), kuriuo prašo: 1) pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 straipsnį 1 dalį neteisėtu, laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; 2) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2020 m. gegužės 7 d.) iki sprendimo įvykdymo dienos; 3) priteisti iš neišmokėtą premiją už pirmą 2020 metų ketvirtį bei netesybas; 4) priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos.

Ieškovas nurodo, jog 2011 m. vasario 2 d. sudarė su atsakovu darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Darbo sutartis), pagal kurią jis pradėjo dirbti atsakovo bendrovėje vadybininko pareigose, 2012 metais buvo paskirtas į grupės vadovo pareigas, kuriose išdirbo iki 2015 metų, nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2018 m. rugsėjo mėn. ieškovas dirbo skyriaus vadovo pareigose, nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. sausio 1 d. - svarbių vežėjų vadybininko pareigose, o nuo 2020 m. sausio 1 d. - grupės vadovo pareigose. 2018 m. gegužės 31 d. darbuotojas ir darbdavys sudarė priedą prie Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo susitarė, kad darbuotojas įsipareigoja vengti interesų konflikto ir nedelsiant pranešti darbdaviui apie iškilusį interesų konfliktą, juo šalys taip pat susitarė, kad darbdavio neinformavimas apie galimą interesų konfliktą gali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

2020 m. balandžio 28 d. ieškovas dalyvavo pokalbyje su bendrovės atstovais, kurio metu buvo informuotas, kad dėl interesų konflikto (dėl ieškovo motinai priklausančios MB „T.“ (buvusi MB „D.“), kuri, taip pat kaip ir atsakovas, užsiima krovinių pervežimu ir kuri per ieškovą užsakydavo ir suteikdavo pervežimo paslaugas atsakovui) jis negali likti dirbti atsakovo bendrovėje, jam buvo pasiūlyta išeiti iš darbo šalių susitarimu. Ieškovui taip pat buvo nurodyta, kad jam nesutikus išeiti iš darbo šalių susitarimu, jis gali būti atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimo. Ieškovas nesutiko su darbo sutarties nutraukimu šalių susitarimu jam nepalankiomis sąlygomis, todėl 2020 m. balandžio 28 d. ieškovas buvo nušalintas nuo darbo, bendrovėje pradėjus vidinį patikrinimą dėl ieškovo galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo. Tyrimas, tuo pačiu ir nušalinimas, tęsėsi iki 2020 m. gegužės 6 d. Atliekant vidinį patikrinimą, ieškovas 2020 m. balandžio 30 d. pateikė atsakovui paaiškinimą, kuriame nurodė, jog jis dar 2018 metais informavo tuometinį savo tiesioginį vadovą Z. M. apie tai, kad jo motina A. M. turi MB „T.“, kuri užsiima krovinių pervežimu. Z. M. ieškovui pasakė, kad nėra intereso konflikto ir bendrovė neprieštarauja, kad MB „T.“ vykdytų veiklą, tačiau nurodė ieškovui, kad jis pats MB „T.“ negali vykdyti jokios veiklos, t. y. negali dirbti ar užimti jokių pareigų. Ieškovui taip pat buvo nurodyta, kad norint vykdyti veiklą kitoje įmonėje, jam visų pirma reikėtų apie tai informuoti bendrovę ir gauti jos sutikimą, o vykdant veiklą nenaudoti ir neperduoti jokios konfidencialios informacijos, nesinaudoti klientų, tiekėjų viešai neskelbiamais kontaktais, neatskleisti paslaugų kainų ir pan. Minėtame paaiškinime ieškovas patvirtino ir tai, kad jo sutuoktinė D. M. MB „T.“ transporto vadybininke dirba tik nuo 2019 metų vasario mėnesio, o MB „T.“ nuo 2020 m. vasario 20 d. yra gavusi užsakymų iš bendrovės ir atlikusi 25 pervežimus. Ieškovas prašė atsakovo palikti jį dirbti bendrovėje esamose pareigose, įsipareigojo būti bendrovei lojalus, patikimas ir atsakingas, vengti bet kokio galimo interesų konflikto, įsipareigojo visuomet informuoti bendrovę tik raštu ir laukti, kol bus pateiktas atsakymas ar gautas sutikimas/nesutikimas. Ieškovas sutiko, kad jam tam tikrą laiką būtų sumažintas jo gaunamas darbo užmokestis, įrodant, kad jis nori dirbti bendrovėje ir toliau jai nuolat kuriant didelę pridėtinę vertę.

Po 2020 m. balandžio 30 d. darbuotojo paaiškinimo pateikimo atsakovas nustatė aplinkybes dėl galimo ieškovo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo bei nurodė, jog ieškovas pagal einamas pareigas galėjo savarankiškai priimti sprendimus su kuriais vežėjais dirbti, o su kuriais nedirbti, spręsti, kokią kainą siūlyti konkrečiam vežėjui, todėl darbas tiesiogiai su šeimos nariais sukėlė interesų konfliktą. Atsakovas konstatavo, kad ieškovas sąmoningai nuslėpė informaciją apie savo daromą darbo pareigų pažeidimą - niekam nepranešė apie interesų konfliktą, darbinėje programoje „Axapta“ keitė pervežimus atlikusių priekabų numerius, kad programoje nesimatytų, jog vežėju yra ir MB „T.“.

2020 m. gegužės 5 d. ieškovui el. paštu buvo išsiųstas pranešimas dėl darbo pareigų pažeidimo ir pasiaiškinimo pateikimo, kuriuo darbuotojas buvo informuotas apie bendrovės atliktą tyrimą ir nustatytus pažeidimus, iš ieškovo buvo pareikalauta pateikti rašytinį pasiaiškinimą. Ieškovas buvo informuotas, jog atlikus tarnybinį patikrinimą buvo nustatyta, kad egzistuoja interesų konfliktas, nes atsakovo ne kartą samdyto vežėjo MB „T.“ vadovė yra ieškovo motina A. M., o minėtos įmonės vadybininke dirba ieškovo žmona D. M., pats ieškovas nuo 2020 m. vasario 18 d. samdė MB „T.“ kaip vežėją atsakovo klientų kroviniams transportuoti, taip ieškovui galimai darant įtaką vežėjų konkurencingumui, bendrovės pelningumui, netinkamam kaštų valdymui, pažeidžiant bendrovės interesus. Bendrovės teigimu, jos darbuotojų vertinimu ir skaičiavimais MB „T.“ paslaugų teikimo kaina nebuvo ekonomiškai naudingiausia bendrovei ir bendrovė už suteiktas paslaugas sumokėjo daugiau nei būtų sumokėjusi kitam vežėjui.

2020 m. gegužės 7 d. ieškovas pateikė rašytinį pasiaiškinimą, kuriuo dar kartą prašė palikti jį dirbti bendrovėje ir skirti jam įspėjimą apie galimą atleidimą iš pareigų tokiems atvejams pasikartojus, bei pažymėjo, kad jis, priimdamas sprendimus, susijusius su kainomis bei vežėjų pasirinkimu, niekaip nemanipuliavo vežėjų konkurencingumu, bendrovės pelningumu bei netinkamu kaštų valdymu, MB „T.“ naudai netaikė jokių išskirtinių sąlygų kitų vežėjų atžvilgiu, pastaroji pervežimus atsakovo bendrovės naudai atliko tokiomis sąlygomis, kaip ir kiti atsakovo partneriai. Ieškovas taip pat patvirtino neatskleidęs jokios konfidencialios bendrovės informacijos MB „T.“ bei su ja susijusiems asmenims (savo motinai ir sutuoktinei), dar kartą nurodė, kad 2018-aisiais metais informavo tuometinį savo tiesioginį vadovą Z. M. apie sąsajas su MB „D.“ (taip anksčiau vadinosi MB „T.“) ir jos veiklą.

Nepaisant to, atsakovas 2020 m. gegužės 7 d. nutraukė Darbo sutartį su ieškovu pagal DK 58 str. 1 d., nusprendęs, kad ieškovas savo veiksmais ir neveikimu sukėlė interesų konflikto situaciją ir jos neatskleidė, taip pažeisdamas 2018 m. gegužės 31 d. priedo Nr. (duomenys neskelbtini) prie Darbo sutarties 11.1. ir 11.2. punktus, DK 24 str. 5 d. ir 31 str. 2 d., kas, atsakovo teigimu, sudarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

Ieškovas nurodo nesutinkąs su tokiu darbdavio sprendimu, mano, jog atsakovas ieškovo galimai padarytą darbo pareigų pažeidimą vertino itin griežtai ir neproporcingai, visiškai neatsižvelgė į ieškovo galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo sunkumą ir padarinius, jo padarymo aplinkybes, į tai, kad ieškovas iš esmės pripažino savo kaltę, savo elgesį vertino kritiškai ir netgi sutiko, kad jam laikinai būtų mažinamas darbo užmokestis, į tai, kad iki padaryto darbo pareigų pažeidimo ieškovas minėtose pareigose buvo išdirbęs jau beveik 10 metų bei visuomet buvo lojalus ir sąžiningas darbuotojas, į tai, kad ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas bendrovei nesukėlė jokių neigiamų padarinių, transporto paslaugos iš MB „T.“ buvo perkamos konkurencingomis kainomis, o tokia praktika, kuomet vadybininkai perka paslaugas iš savo artimųjų giminaičių, draugų ar pažįstamų įmonių, atsakovo bendrovėje apskritai yra plačiai paplitusi. Todėl, ieškovo įsitikinimu, jo atleidimas iš pareigų galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo atžvilgiu buvo visiškai neproporcinga ir neadekvati priemonė. Be to, net ir pripažinus darbo drausmės pažeidimą šiurkščiu, tai nereiškia, jog darbuotojui vien dėl to gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Ieškovas savo veiksmais bendrovei jokios žalos nedarė, pats iš minėtų užsakymų jokios asmeninės naudos negavo ir visuomet stengėsi dirbti tik atsakovo bendrovės interesais, sukuriant kuo didesnę vertę, didžiąją dalį savo karjeros praleido UAB „Girteka Cargo“, su šia įmone ieškovas siejo ir savo ateitį, todėl jo interesas neabejotinai buvo darbo santykių su bendrove tęsimas. Ieškovas mano, kad atsakovas jau iš anksto buvo susiformavęs nuomonę apie jo padaryto darbo drausmės pažeidimo tyrimo baigtį ir jam taikytiną tarnybinę nuobaudą: dar 2020 m. balandžio 28 d. pokalbio metu ieškovui buvo pasiūlyta išeiti iš darbo savo noru, kadangi pradėjus tyrimą bus „neabejotinai nustatytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas ir ieškovas būtą atleistas iš darbo“. Toks atsakovo elgesys, ieškovo vertinimu, netoleruotinas ir vertintas kaip išankstinis nusistatymas. Ieškovui reikalavimas pateikti pasiaiškinimą buvo įteiktas 2020 m. gegužės 5 d., nustatant tik vienos darbo dienos terminą, kuris, ieškovo manymu, nėra laikomas protingu DK 58 str. 4 d. prasme, ypač sprendžiant tokį klausimą, kaip galimas darbuotojo pareigų pažeidimas ir tokia termino trukmė ieškovui neabejotinai kėlė nereikalingą spaudimą ir įtampą. Ieškovas mano, jog šios aplinkybės patvirtina atsakovo tendencingumą atleisti ieškovą iš užimamų pareigų be objektyvaus pagrindo.

Nesutikimą su buvusio darbdavio sprendimu nutraukti darbo santykius, ieškovas grindžia šiais argumentais: 1) nesutinka su atsakovo paskaičiavimais dėl MB „T.“ teikiamų paslaugų kainų lyginant jas su kitų vežėjų teikiamų paslaugų kainomis. Jo manymu, tokiais skaičiavimais bendrovė siekia dirbtinai ir nesąžiningai įrodyti, kad ieškovo atleidimas iš bendrovės buvo teisėtas ir pagrįstas. Ieškovo įsitikinimu, jis atsakovo pervežimams samdydamas MB „T.“, visuomet veikė sąžiningai, neiškraipė konkurencijos kitų vežėjų atžvilgiu ir vadovavosi įprastinėmis rinkoje vyraujančiomis kainomis, nebuvo daroma jokia įtaka vežėjų konkurencingumui bei bendrovės pelningumui, kaštai buvo valdomi tinkamai ir bendrovės interesai apskritai nebuvo pažeisti, ieškovas siekė maksimalios naudos bendrovei, kas jam pavyko. Be to, MB „T.“ sudarė tik labai nedidelę dalį vežėjų, kurių paslaugomis naudojosi ieškovas (2020 metų 1-ąjį ketvirtį ieškovas atliko 3,85 proc. visų šį ketvirtį bendrovės atliktų pervežimų, o 2-ąjį ketvirti iki jo nušalinimo – tik 2,63 proc.); 2) ieškovas bendrovėje nuolat dirbo maksimaliai efektyviai, jo atliekami užsakymai iš MB „T.“ neturėjo jokios neigiamos reikšmės bendrovės interesams bei netrukdė ieškovui viršyti atsakovo, kaip darbdavio, lūkesčių; 3) dar 2018 metais ieškovas žodžiu informavo savo tiesioginį vadovą Z. M. apie tai, kad ieškovo motina vadovauja įmonei, užsiimančiai krovinių pervežimais, tačiau Z. M. dėl ieškovui nežinomų priežasčių vėliau šį faktą neigė ir nurodė, jog su ieškovu apie jo motinai priklausančią MB „D.“ (šiuo metu įmonės pavadinimas – MB „T.“) nekalbėjo. Ieškovas neabejoja, jog ši informacija bendrovei buvo gerai žinoma. Įmonės MB „T.“ pervežimo paslaugomis naudojosi ir anksčiau kiti bendrovės vadybininkai, kurie nėra susiję su ieškovu, o tai reiškia, kad bendrovės darbuotojams yra neabejotinai žinoma aplinkybė, jog ši įmonė priklauso ieškovo motinai, o vadybininke šioje įmonėje dirba ieškovo žmona. Be to, MB „T.“ yra įrašyta į bendrovės vežėjų anketą, iš kurios matosi MB „T.“ vadybininkės (ieškovo žmonos) pavardė. Šie duomenys yra prieinami bendrovės darbuotojams ir jie nebuvo slepiami, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad faktai apie MB „T.“ vadovės ir vadybininkės ryšius atsakovui nebuvo žinomi; 4) ieškovas neginčija, kad jis raštu nebuvo dabartiniam savo tiesioginiam vadovui pranešęs apie tai, kad vežėjas MB „T.“, kuris dirba su bendrove, priklauso jo motinai, ir kad minėtoje įmonėje dirba ieškovo žmona. Atsakovo pozicija, neva ieškovas manipuliavo „Axapta“ programos duomenimis keisdamas priekabų numerius, taip siekdamas nuslėpti, jog pervežimai buvo atliekami MB „T.“ priklausančiomis priekabomis, yra neatitinkantys tikrovės ir niekuo pagrįsti. Pati MB „T.“ sprendžia kokiomis priekabomis ji atlieka krovinių pervežimus. Ieškovas, atlikdamas savo darbą, niekuomet neslėpė jokios informacijos apie su atliekamais pervežimais susijusius duomenis (komercijos vadybininkams nurodydavo sąstato numerius, įskaitant ir atvejus, kuomet vežimo metu būdavo keičiamos priekabos, kadangi pasikeitus sąstato registracijos numeriams ir pastebėjus neatitikimus, kroviniai apskritai nebūtų kraunami, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrįsto pagrindo teigti, kad ieškovas sąmoningai slėpė galimą interesų konfliktą; 5) 2020 m. balandžio 28 d. pokalbio metu ieškovas sąžiningai pripažino raštu neinformavęs savo dabartinio tiesioginio vadovo apie tai, kad MB „T.“ vadovė yra jo motina, o vadybininke šioje įmonėje dirba jo žmona, ir jis dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Be to, 2020 m. balandžio 30 d. prašyme/pasiaiškinime ieškovas pageidavo išlaikyti gerus ir draugiškus santykius su bendrove, kurioje išdirbo didžiąją dalį savo karjeros bei prašė palikti jį dirbti įmonėje esamose pareigose netgi sutinkant su tuo, kad jam kurį laiką būtų sumažintas darbo užmokestis, siekiant įrodyti ieškovo motyvaciją tęsti bendradarbiavimą su atsakovu. Mano, kad toks ieškovo elgesys atsakovui neabejotinai turėjo leisti suprasti, kad ieškovas nuoširdžiai gailisi dėl minėto nusižengimo ir įsipareigoja ateityje nebekartoti tokių klaidų, įsipareigoja būti lojalus bendrovei, tačiau šio bendrovė nevertino. 

Ieškovas taip pat nurodė, kad priedo prie darbo sutarties 6.3. punktu šalys sutarė, jog priklausomai nuo bendrovės veiklos rezultatų, darbuotojo kiekybinių bei kokybinių veiklos rezultatų, bendrovė gali mokėti darbuotojui premijas ir (arba) piniginius priedus pagal įmonės nustatytą atlygio sistemą. Ieškovas iki atleidimo iš darbo, kaip ir kiti grupės vadovai, visuomet buvo priskiriamas prie vadinamosios MDA grupės, pagal kurią bendrovė mokėjo 197 % darbo užmokesčio priedus už ketvirčio įvykdytus planus. Kadangi ieškovui nebuvo išmokėta premija už 2020 metų pirmojo ketvirčio įvykdytus planus, o kitiems darbuotojams premijos buvo išmokėtos, ieškovas mano, kad jis atsakovo šiuo požiūriu yra neteisėtai ignoruojamas, jam nepelnytai nebuvo išmokėta premija, todėl prašo teismo ją jam priteisti, o kartu išieškoti ir netesybas.

Kadangi atsakovas ieškovo padarytų darbo pareigų pažeidimą vertino visiškai neadekvačiai ir gan formaliai, skirdamas jam visiškai neproporcingą nuobaudą ir be teisinio pagrindo, atleidimas iš darbo ieškovui buvo visiškai netikėtas ir itin skausmingas ne tik dėl to, kad ieškovas tikėjosi tęsti karjerą bendrovėje, tačiau ir dėl to, kad jis neteko vienintelio savo pajamų šaltinio, kuris yra reikalingas jo šeimai (žmonai, gaunančiai minimalų darbo užmokestį bei dviem mažamečiams vaikams), ieškovas, netekęs darbo užmokesčio, patiria didelius finansinius sunkumus, negali tinkamai vykdyti turimus įsipareigojimų bankui pagal būsto kredito sutartį, taip pat patiria itin didelius dvasinius išgyvenimus, kasdien turi spręsti problemas, susijusias su šeimos išlaikymu, skoliniais įsipareigojimais, ieškovo įsitikinimu, atsakovas privalo jam atlyginti padarytą neturtinę žalą, kurią ieškovas įvertina 10 000 Eur suma ir prašo ją priteisti iš atsakovo.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo nuomone, ieškinys nepagrįstas, neteisėtas, ieškinio teiginiai ir ieškovo jame išreikšta pozicija neatitinka tikrovės ir iškreipia faktiškai buvusią situaciją.

Atsakovo teigimu, ieškovas, kaip darbuotojas, pažeidė esmines savo pareigas, veikė priešingai atsakovo interesams bendrovei sunkiu metu, siekė asmeninės naudos, elgėsi nesąžiningai, neįvykdė pareigos pranešti apie interesų konfliktą, kurį sukėlė savo veiksmais, atsakovui dėl to kilo neigiami padariniai, buvo prarastas pasitikėjimas darbuotoju, todėl buvo pagrindas nutraukti su juo sudarytą Darbo sutartį. Atsakovas laikėsi DK 58 str. 4 ir 6 d. numatytų procedūrinių reikalavimų, tinkamai ištyrė pažeidimą, suteikė galimybę ieškovui pasiaiškinti, todėl ieškovo atleidimas iš pareigų dėl nustatytų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų yra adekvati ir proporcinga priemonė pagal DK 58 str. 5 d. Akcentuoja tai, kad ieškovas nustatytą pažeidimą padarė būdamas grupės vadovu, t. y. eidamas atsakingas vadovaujančias pareigas. Ieškovas turėjo veikti išimtinai bendrovės interesais, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai, būti pavyzdžiu kitiems, tačiau taip nesielgė, pažeidė itin griežtus norminių bei lokalinių teisės aktų reikalavimus, pagrindines savo pareigas, esminius bendrovės interesus, todėl ieškovo padaryti darbo pareigų pažeidimai pagrįstai kvalifikuoti kaip šiurkštūs. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovas pripažino padaręs darbo pareigų pažeidimą, gailėjosi ir prašė netaikyti atleidimo sankcijos, tačiau kartu teigė, jog jo veiksmai neturėtų būti laikomi pažeidimu.

Nurodo, jog ieškovas melagingai, nepagrįstai ir nepateikdamas jokių įrodymų ieškinyje teigia, kad interesų konfliktų atvejai nuolat pasitaiko tarp atsakovo darbuotojų, tačiau bendrovės atstovams paprašius nurodyti jam žinomas tokias aplinkybes ir/ar atvejus, ieškovas, kelis kartus prašytas, tokios informacijos bendrovei nepateikė. Atsakovas deda aktyvias ir visas galimas pastangas tam, kad bendrovėje būtų užkirstas kelias interesų konfliktams, nuolat atlieka prevencinius patikrinimus. Bendrovės darbuotojai, kuriems kyla rizika atsidurti interesų konflikto situacijoje, darbo sutartyse yra įsipareigoję raštu pranešti darbdaviui apie ją. Tokiu darbuotoju buvo ir tokį įsipareigojimą turėjo ir ieškovas, tačiau jos nepaisė. Atsakovas nebuvo informuotas apie galimą ieškovo interesų konfliktą. Atsakovas pažymi, kad jo sistemoje 2020 m. buvo beveik 20 tūkstančių vežėjų (atsiliepimo rašymo dieną skaičius siekė 19087), per 2019 m. ekspedicijos veikloje atsakovas samdė 5587 vežėjus. Todėl, priešingai nei nurodo ieškovas ieškinyje, atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad MB „T.“ yra su ieškovu susijusi įmonė, nes nuolat tikrinti visas įmones, su kuriomis dirba atsakovo darbuotojai, neužtenka žmogiškųjų išteklių, toks tikrinimas nėra automatizuotas. Faktas apie ieškovo sukeltą interesų konfliktą išaiškėjo tik 2020 m. balandžio 24 d. atliekant prevencinį patikrinimą, kai Rizikų departamento vadovė I. L. pastebėjo, jog vežėjo MB „T.“ deklaracijoje nurodyta vadybininkės pavardė sutampa su ieškovo pavarde. I. L., vykdydama savo pareigas, apie galimą pažeidimą (galimai kilusį interesų konfliktą) pranešė Akcizinių krovinių departamento vadovui J. D. ir Komercijos direktoriui P. K.. 2020 m. balandžio 28 d. Akcizinių krovinių departamento vadovo J. D. tarnybinio pranešimo pagrindu buvo pradėtas vidinis tyrimas. Šio vidinio patikrinimo metu nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. gegužės 7 d. buvo nustatyta, jog 1) darbuotojas yra susijęs artimais ryšiais su MB „T.“, t. y. įmonės savininkai ir darbuotojai yra ieškovo šeimos nariai ir artimieji giminaičiai (MB „T.“ vienintelė savininkė ir direktorė yra A. M. - ieškovo motina. Nuo 2019 m. vasario mėn. ieškovo žmona D. M. dirba MB „T.“ vadybininke. MB „T.“ registracijos adresas, taip pat kaip ir darbuotojo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini); 2) laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 18 d. darbuotojas samdė MB „T.“ kaip vežėją darbdavio klientų kroviniams transportuoti net 26 kartus, nors paprašytas pasiaiškinti nurodė, jog samdė tik 6 kartus, t. y. sąmoningai slėpė bendradarbiavimo apimtis; 3) ieškovas, samdydamas vežėjus, pats turėjo teisę pasirinkti vežėją, užtikrinant geriausią kainą ir sąlygas bendrovės naudai, turėjo teisę savarankiškai spręsti, už kokią sumą bus samdomas vežėjas, tačiau su juo susijusiam vežėjui MB „T.“ leido už paslaugas pasiūlyti daug didesnę nei rinkos kainą, taip tenkindamas savo asmeninius ir šeimos interesus, tačiau pažeisdamas Bendrovės interesus bei savo darbo pareigas. Priimdamas sprendimus dėl su juo asmeniškai susijusio vežėjo pasirinkimo, darbuotojas realiai darė įtaką vežėjų konkurencingumui, bendrovės pelningumui, netinkamam kaštų valdymui, pažeisdamas bendrovės interesus; 4) priešingai nei ieškovas nurodo ieškinyje, MB „T.“ paslaugas be ieškovo pirko tik vienas buvęs atsakovo darbuotojas - T. K. ir tik vieną kartą. Atsakovo sistemoje buvo įvestas visai kitas MB „T.“ adresas nei įmonės registracijos adresas, tikėtina siekiant suklaidinti, nes šios įmonės adresas sutapo su ieškovo gyvenama vieta; 5) patikrinus 2020 m. balandžio 30 d. darbuotojo pasiaiškinime nurodytas aplinkybes, kad jis neva informavo 2018 m. savo tuometinį vadovą Z. M. apie galimą interesų konfliktą, nustatyta, kad darbuotojo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Nustatyta, kad Z. M. žinojo apie tai, kad 2013 m. spalio 7 d. buvo įregistruota MB „D.“, kurios vadovė buvo darbuotojo motina, tačiau ši įmonė nevykdė konkuruojančios su darbdaviu veiklos, nebuvo įregistruota PVM mokėtoju ir neturėjo bendrijos licencijos vežti krovinius (EBKR), t. y. interesų konfliktas tokioje situacijoje net nebūtų įmanomas, kadangi MB „D.“ neturėjo teisės vykdyti pervežimus ir dėl to negalėjo konkuruoti su atsakovu. Z. M. sesuo savo dalyvavimą MB „D.“ nutraukė 2018 m. pradžioje, po to Z. M. jokios informacijos apie šią įmonę neturėjo ir su ieškovu šių klausimų neaptarinėjo. Ieškovo minimas 2018 m. pokalbis dėl interesų konflikto nevyko. Šios aplinkybės iš esmės pasikeitė, kai 2019 m. MB „D.“ buvo įregistruota PVM mokėtoju, gavo bendrijos licenciją vežti krovinius (EBKR) bei pradėjo vykdyti veiklą identišką atsakovo, taip pat buvo pakeistas įmonės pavadinimas į MB „T.“. Šiuo laikotarpiu ieškovui atsirado pagrindas pranešti apie galimą interesų konfliktą, tačiau jis to nepadarė. Akivaizdus interesų konfliktas kilo tuomet, kai ieškovas nusprendė pirkti vežimo paslaugas iš MB „T.“. Apie tai, kad MB „T.“ priklauso ieškovo motinai, darbuotojas nebuvo pateikęs jokios informacijos raštu ar žodžiu nei savo tiesioginiam vadovui J. D., nei kitiems darbdavio atstovams; 6) MB „T.“ kaip vežėjas turi tik 3 registruotus automobilius (viešai skelbiama informacija iš www.rekvizitai.lt). Per trijų mėnesių laikotarpį ši įmonė atliko net 26 pervežimus būtent ieškovo užsakymu, kuriuos apmokėjo atsakovas, bendra suma sumokėta iš viso už šiuos pervežimus - 33 830 Eur. Tokiu būdu ieškovas, pirkdamas paslaugas iš MB „T.“ užtikrino savo artimiesiems giminaičiams bei jų valdomai įmonei pervežimų skaičių ir pastovias pajamas bei darbo užmokestį savo šeimos nariui; 7) darbuotojas sąmoningai nuslėpė informaciją apie savo daromą darbo pareigų pažeidimą - ne tik niekam nepranešė apie interesų konfliktą, tačiau bandė nuslėpti šią informaciją. Ieškovas darbinėje programoje „Axapta“ keitė pervežimus atlikusių priekabų numerius, kad programoje nesimatytų, jog vežėjas buvo MB „T.“. Programoje „Axapta“ buvo nurodyti duomenys, kurie nesutapo su krovinį lydinčiuose dokumentuose nurodytais numeriais, t. y. ieškovas, suvokdamas, jog atlieka savo darbo pareigų pažeidimą, bandė tą nuslėpti keisdamas įrašus darbinėse programose taip, kad kiti asmenys, prisijungę prie programos tiksliai nematytų, kokie kroviniai pakrauti ir į kurią priekabą. Išvadoje nurodytais momentais vežami buvo akciziniai kroviniai (alkoholis), o vežant tokius krovinius keisti transporto priemonių priekabas be leidimų yra draudžiama.

Teigia, jog ieškovo teiginiai nėra pagrįsti nei byloje esančiais įrodymais, nei apskritai realiai egzistavusia situacija. Ieškovo Ieškinyje išdėstyti argumentai yra pateikti ignoruojant esmines faktines bylos aplinkybes, ieškovo eitų darbo funkcijų ypatumus ir svarbą, atsakovo esminius interesus, kuriuos ieškovas šiurkščiai pažeidė, nepateikiant jokių įrodymų, kuriais grindžia savo teiginius. Atsakovo vertinimu, byloje nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina interesų konfliktą, kuris buvo sąmoningai slepiamas, todėl daro išvadą, jog ieškovo kaltė yra nustatyta ir įrodyta, ieškovas veikė tyčia. Nesutinka su ieškovo argumentais, jog ieškovas nedarė įtakos vežėjų konkurencingumui, Bendrovės pelningumui, netinkamam kaštų valdymui, neatskleidė konfidencialios informacijos. Pažymi, kad paties ieškovo su ieškiniu pateiktuose įrodymuose, apklausti vežėjai, kurie pateikia ne žemiausias kainas rinkoje, nurodė, kad tą patį užsakymą, už kurį MB „T.“ atsakovas sumokėjo 3650 Eur, (duomenys neskelbtini) atliktų už 3600 Eur, t. y. 50 Eur pigiau. Teigia, jog ši aplinkybė patvirtina ne tik, kad MB „T.“ paslaugų teikimo kaina nebuvo ekonomiškai naudingiausia bendrovei ir bendrovė už suteiktas paslaugas sumokėjo daugiau nei būtų sumokėjusi kitam vežėjui, bet ir tai, kad ieškovas realiai turėjo galimybę pasirinkti pigesnį vežėją ir bendrovei palankesnę kainą. Pažymi, kad atsakovas, kaip ilgametę patirtį šioje srityje turinti didžiausios Lietuvos logistikos įmonių grupės „Girteka“ įmonė, turinti ilgalaikio bendradarbiavimu grįstus santykius su daugeliu vežėjų, gauna žymiai konkurencingesnius kainų pasiūlymus nei mažesnės įmonės, tokios kaip MB „T.“.

Atsakovas MB „T.“ naudai, t. y. tiesiogiai ieškovo artimiesiems giminaičiams per 3 mėnesių laikotarpį (2020 m. vasaris, kovas, balandis) sumokėjo iš viso: 33 830 Eur, nuo kurios ženkli suma yra permokėta, t. y. bendrovei padarytas nuostolis pagal atsakovo skaičiavimus siekia 9930 Eur, t. y. beveik 30 proc. 

Pažymi ir tai, kad ieškovas savo pareigomis naudojosi asmeninei naudai gauti bendrovei ypač sunkiu metu, atsižvelgiant į tuo metu buvusias aplinkybes, t. y. COVID-19 plitimą, karantiną ir ekstremalią situaciją visame pasaulyje (2020 m. vasaris, kovas, balandis), šiuo vežimų verslui sudėtingu laikotarpiu, ieškovas siekė pasipelnyti atsakovo sąskaitai ir tokiu būdu padėti savo motinos įmonei, kuri, tikėtina, itin sudėtingomis rinkos sąlygomis tokių ar analogiškų užsakymų nebūtų gavusi. 

Atsakovo teigimu, jis neturėjo pareigos išmokėti ieškovui premiją, nes premijų mokėjimo tvarka ir sąlygos nėra nustatytos atlygio sistemoje ar kitame įmonės patvirtintame dokumente, nėra laikomos darbo sutarties dalimi, premijos išmokamos išimtinai darbdavio nuožiūra. Šiuo atveju bendrovė nustatė ieškovo darbo pareigų pažeidimą, informacijos iškraipymus, todėl mano, jog bendrovė jokiu būdu neprivalo mokėti ieškovui premijos, nepaisant to, kad kitiems jo grupės nariams ji už nurodomą ketvirtį buvo išmokėta. Be to, ieškovas į savo rezultatus įsitraukė ir MB „T.“ atliktus vežimus, kurie nors ir nesudarė didžiosios dalies jo užsakytų vežimų, tačiau pinigai už šiuos vežimus buvo sumokėti iš atsakovo sąskaitos tiesiogiai ieškovo šeimai ir artimiesiems giminaičiams. Atsakovo vertinimu, ieškovas neturi teisės tokios premijos reikalauti. Papildomai nurodo, kad premija skaičiuojama konkrečiam skyriui, bet ne atskiram darbuotojui ir priklauso nuo viso skyriaus pasiekto rezultato, bet ne atskiro darbuotojo. Šios premijos yra mokamos darbdavio iniciatyva, darbdavys sprendžia dėl premijų mokėjimo. 2020 m. balandžio 28 d. ieškovo nušalinimo nuo darbo dieną, tikslūs jo skyriaus ketvirčio rezultatai dar nebuvo apskaičiuoti ir premijos darbuotojams iki ieškovo atleidimo dienos net nebuvo išmokėtos.

Atsakovo manymu, jis taip pat neturi pareigos atlyginti ieškovui neturtinę žalą, nes jos jam nepadarė. Ieškovas nesiremia ir neįrodinėja būtinų sąlygų neturtinės žalos priteisimui, t. y. nepateikia įrodymų, kodėl prašo būtent 10 000 Eur, taip pat neįrodo, kad būtent tokią žalą patyrė tik dėl atsakovo veiksmų (t. y. neįrodė, kad egzistuoja priežastinis ryšys). Ieškovo nurodomas neturtinės žalos pagrindimas yra paremtas tik deklaratyviais ir aiškiau nedetalizuotais teiginiais. Ieškovas iš darbo buvo atleistas turint pagrindą ir laikantis visų DK įtvirtintų taisyklių bei procedūrų, atsakovas ieškovo teisių ir interesų nepažeidė, todėl nesant neteisėtų atsakovo veiksmų, nėra jokio pagrindo ieškovui priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Vien galimas neteisėto atleidimo iš darbo faktas nesuponuoja, jog darbuotojui yra ar buvo padaryta neturtinė žala. Atleidimas iš darbo yra gyvenimiškas ir natūralus reiškinys. Neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai asmens teisės pažeidžiamos taip, kad patiriami rūpesčiai, nepatogumai, kitokie neigiami išgyvenimai peržengia įprastai tam tikrose situacijoje patiriamų neigiamų išgyvenimų ribas, ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens ir garbės pažeidimo, kiti panašūs padariniai. Nurodo, kad būti atleistam iš darbo yra normali gyvenimiška rizika ir visada yra grėsmė būti atleistam iš darbo. Ieškovas iki sprendimo atleisti jį iš pareigų žinojo, kad jo veiksmai sukelia interesų konfliktą, todėl atleidimas iš darbo jam neturėjo būti visiškai netikėtas, dėl to kaltas jis pats.

Ieškovo nurodomi faktai, kad jis turi didelius būsto kredito įsipareigojimus bei prisiregistravo Užimtumo tarnyboje yra nesusiję su atsakovu, todėl niekaip nepagrindžia neturtinės žalos. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad jo sutuoktinė gauna minimalią algą, kelia abejonių, nes pagal DK 141 str. 2 d. minimali alga yra mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą. Kaip nustatyta šioje byloje, ieškovo sutuoktinė dirba MB „T.“ vadybininke, kas nėra laikoma nekvalifikuotu darbu, todėl galima pagrįstai abejoti, ar ieškovo teiginiai atitinka tikrovę. Pamini, kad ieškovas DGK prašyme savo neturtinę žalą vertino 5000 Eur, todėl pagrįstai keltinas klausimas, kas pasikeitė, kad neturtinės žalos suma padvigubėjo, nes jokių naujų aplinkybių ieškovas ieškinyje nenurodė.

2021 m. kovo 24 d. teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Z. M. (garso įrašo laikas (09.17 – 36.34 min. sek.) teismui paaiškino, kad dirba UAB ,,Girteka Cargo“ ir UAB ,,Girteka Logistics“ (šios įmonės yra dukterinės) Rusijos departamento (C-1 lygis) vadovu. Jo veikla susijusi su pervežimais, jis yra atsakingas už komercinę dalį (atsakingas už pardavimų darbuotojus, kurie bendrauja su klientais, už pervežimų organizavimą, už partnerių (kitų transporto organizacijų) samdymą. Nuo 2006 iki 2019 metų dirbo Akcizinių krovinių departamente, nuo asistento iki vadovo (šias pareigas užėmė nuo 2013 metų). Nurodė pažįstąs V. M. nuo jo įsidarbinimo akcizinių krovinių departamente. Buvo kolegos ir bendradarbiai, o nuo 2013 metų iki 2019 metų kovo mėn. V. M. buvo tiesioginiame jo pavaldume. Santykiai geri, nesipyko. Liudytojas patvirtino, jog jam yra žinomos aplinkybės, susijusios su V. M. galimu dalyvavimu savo ar jo artimiems giminaičiams priklausančioje įmonėje. V. M. 2014 metais su liudytojo seserimi E. M. įkūrė MB „D.“. Ši bendrija veiklos tuo metu nevykdė, o ir negalėjo vykdyti, nes neturėjo reikiamos licencijos pervežimams, kitų reikiamų dokumentų tam,  galimai buvo mėginama įvesti šią įmonę į vežimų rinką. 2018 metais jo sesuo E. M. išėjo iš bendrijos, perleido savo akcijas. 2020 m. gegužės mėn. jis buvo informuotas (telefonu informavo tiesioginis vadovas P. K.), kad V. M. yra atleidžiamas iš pareigų pažeidus įmonės taisykles), sužinojo, kad „D.“, kuri tam momentui jau buvo pervadinta į MB „T.“, galimai vykdė (o galbūt net vykdo iki šiol) UAB ,,Girteka Cargo“ giminingą veiklą - pervežimus. Liudytojas teigė nežinantis, kad atsakovo bendrovė toleruotų panašius atvejus, kuomet įmonė samdo vežėjus iš darbuotojų pažįstamų ar giminaičių įmonių. Atsakovo bendrovėje yra interesų konflikto deklaravimo tvarka, pagal kurią darbuotojas (ir vadovas) jaučia ar suvokia, kad interesų konfliktas, jis turi informuoti savo tiesioginį vadovą raštu ar žodžiu. Liudytojas, atsakydamas į klausimas, be kita ko, nurodė, jog jis pats apie sesers įsteigtą įmonę savo vadovų nebuvo informavęs, kadangi nematė galimo interesų konflikto - įmonė buvo įsteigta, bet veiklos jokios nevykdė. Ieškovas, būdamas jo pavaldume, nuobaudų neturėjo. Liudytojas paaiškino neturįs informacijos, jog kiti įmonės darbuotojai interesų konfliktus deklaruoja įmonei raštu. Todėl mano, jog ieškovas, raštu nedeklaruodamas interesų konflikto, galėjo sąžiningai klysti (nežinodamas detalios tvarkos).

2021 m. kovo 24 d. teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. D. (garso įrašo laikas (38.52 – 57.55 min. sek.) teismui paaiškino, kad dirba UAB „Girteka Logistics“ (Girtekos holdingo kompanija) Akcizinio departamento vadovu. UAB „Girteka Logistics“ ir UAB „Girteka Cargo“ (dirba daugiau su išoriniais vežėjais) yra susijusios įmonės. Yra atsakingas už viso departamento veiklą (veikla susideda iš komercinės dalies (pardavimų), ekspedicinės dalies (kuri dirba su vežėjais) ir sandėlių veiklos. V. M. pažįsta, yra buvę bendradarbiai, tačiau šiuo metu nebendrauja, nepalaiko bendravimo, nes nėra draugai. Dirbdami nesipyko, santykiai buvo geri. V. M. tiesiogiai jo pavaldume nebuvo, bet buvo tiesioginiame pavaldume pas jo tiesioginiame pavaldume esantį darbuotoją M. D., kurį liudytojui teko pavaduoti jo atostogų metu ir teko surašyti byloje esantį tarnybinį pranešimą. Paaiškino, jog vindikacijos skyriaus vadovė I. L. pranešė apie galimus pažeidimus, todėl pokalbiui buvo pakviestas ieškovas, pats liudytojas, komercijos direktorius ir kažkas iš personalo (galimai personalo vadovė). Pokalbis įvyko prieš tarnybinio pranešimo surašymą. Jam tai buvo siurprizas, nes buvo pakviestas nieko nežinantis apie situaciją. Pokalbio metu ieškovas paaiškino, jog jis nepadarė jokio nusižengimo ir kad jis niekam nepranešė apie galimo interesų konflikto situaciją, nes jos neįžvelgė ir nejautė dėl to jokios atsakomybės, tačiau neneigė, jog darydamas užsakymus per MB ,,T.“ bendravo su žmona. Ieškovas šio pokalbio metu laikėsi pozicijos, jog jis nieko, kas prieštarautų įmonės politikai, nepadarė. Dėl galimų interesų konfliktų deklaravimo paaiškino, jog atsakovo bendrovėje visiems yra išaiškinta, kad tai būtina daryti, tokie punktai yra nurodyti darbuotojų darbo sutartyse ir visi apie tai informuoti ir žino. Tvarka, anot jo, galimai nedetalizuota, tačiau pranešti galima tiek žodžiu, tiek raštu, bet, jo manymu, tiesiog yra būtina apie tai pranešti savo tiesioginiam vadovui, kad jis apie tai žinotų. Liudytojo vadovaujamame departamente tokių situacijų nebuvo, tai pirmas atvejis. Dėl premijavimo tvarkos įmonėje paaiškino, kad ši tvarka yra komandinio darbo tvarka, individualaus bonuso įmonėje nėra. Ar ieškovui priklausė premija – tai nustatoma, kai skaičiuojama galutinė bonusų suma, žiūrima į visų darbuotojų nusižengimus, ir jei buvo pažeidimų ir įmonė patyrė nuostolių, bonusai gali būti nemokami (pvz. tvarkos pažeidimai su vežėjais, dokumentų nesužiūrėjimas, kurie atnešė nuostolių). Patvirtino, jog įmonėje pasitaiko atvejų, kai darbuotojams bonusai neišmokami. Patvirtino ir tai, jog apie įmonę MB „T.“ iki byloje aptariamo įvykio nieko nežinojo. Dėl bonusų mokėjimo ieškovo skyriui, paaiškino, jog tuo metu (ieškovo atleidimo metu) bonusai dar nebuvo paskaičiuoti. Jo žiniomis, kiti ieškovo Ekspedicijos skyriaus darbuotojai gavo bonusus. Dėl nuomonės, ar ši nuoboda ieškovui nebuvo per griežta – nurodė, jog įmonė į tokius pažeidimus (ir apie konfidencialumo klausimus) žiūri labai griežtai, apie tai buvo komunikuota įmonėje labai daug ir visi apie tai žinojo (kasdien sakoma, kas įmonei yra svarbu), todėl, liudytojo vertinimu, tokia nuobauda ieškovui negali būti laikoma per griežta. Ieškovas dirbo tiesiogiai su vežėjais ir su jais bendravo, todėl turėjo pranešti vadovams apie interesų konfliktą (kad yra pažeisti asmeniniai ir vieši interesai). Patvirtino, jog nei jam, nei jam tiesiogiai pavaldžiam M. D. nebuvo pranešta apie interesų konfliktą, jie apie tai nieko nežinojo.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį, prašė jį patenkinti visiškai. Atsakovo atstovas pasiliko prie savo ieškinio atmetimo pozicijos.

Ieškinys atmestinas.

Byloje kyla ginčas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo, su tuo susijusių teisinių padarinių taikymo ir neturtinės žalos atlyginimo, taip pat ieškovui neišmokėtos premijos ir netesybų dėl savalaikio jos neišmokėjimo priteisimo.

Revizuodamas darbdavio atliktą darbuotojo atleidimą iš darbo už galimai jo padarytą šiurkštų darbo tvarkos ar pareigų pažeidimą, teismas turi patikrinti, buvo ar ne teisinis ir faktinis pagrindas tokiam pažeidimui konstatuoti ir atleidimui realizuoti, o taip pat tai, ar toks atleidimas buvo padarytas procedūriškai tvarkingai.

Teismas, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, išklausęs ginčo šalių ir jo atstovų bei liudytojų paaiškinimus, vertindamas juos įrodymų vertinimo viseto taisyklės aspektu, remdamasis bylos nagrinėjimo metu susiformavusiu vidiniu įsitikinimu, laiko, jog buvo teisinis ir faktinis pagrindas laikyti ieškovą padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir atleisti jį iš darbo atsakovo įmonėje.

Pareiga įrodyti, jog darbuotojas nevykdė ar netinkamai vykdė savo darbines funkcijas, deramai atlikti atleidimo iš darbo procedūrą ir ją įforminti, teisingai parenkant atleidimo iš darbo pagrindą, tenka darbdaviui. Teigti, kad pastarasis šiuo atveju minėtą pareigą ieškovo atžvilgiu atliko netinkamai, nėra. Kiekvienas asmuo privalo prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir jam turi būti taikoma atsakomybė, atitinkanti padarytus pažeidimus.

Kaip matyti iš paties ieškovo byloje išreikštos pozicijos, jis faktiškai neginčija buvus pažeidimą, tačiau įrodinėja, kad nebuvo pakankamo pagrindo jo atžvilgiu taikyti griežčiausią drausminę priemonę – atleidimą iš darbo. Esminė ieškovo pozicija byloje paremta tuo, kad jam nekilo prievolė raštu informuoti darbdavį apie galimai atsiradusio interesų konflikto situaciją.

Susipažinus su bylos turiniu, vertinant joje esančius rašytinius įrodymus, ginčo šalių tiek DGK, tiek nagrinėjant bylą teisme po pastarosios priimto sprendimo išsakytus argumentus ir pastebėjimus, darytina išvada, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais dėl Darbo sutarties su juo nutraukimo neteisėtumo ir pakankamo pagrindo tam nebuvimu bei kitais jo teismui pareikštais reikalavimais.

Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, su tuo susijusių išmokų ir neturtinės žalos išieškojimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad nagrinėjamo ginčo šalys 2011 m. vasario 2 d. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas pradėjo dirbti atsakovo bendrovėje vadybininko pareigose, 2012 metais ieškovas buvo paskirtas į grupės vadovo pareigas, kuriose išdirbo iki 2015 metų, nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2018 m. rugsėjo mėn. ieškovas dirbo skyriaus vadovo pareigose, nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. sausio 1 d. ieškovas dirbo svarbių vežėjų vadybininko pareigose, o nuo 2020 m. sausio 1 d. - grupės vadovo, t. y. vadovaujančiose, pareigose.

2018 m. gegužės 31 d. darbuotojas ir darbdavys pasirašė Priedą prie Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo darbuotojas, be kita ko, įsipareigojo vengti interesų konflikto ir nedelsiant pranešti darbdaviui raštu apie iškilusį interesų konfliktą (pasirašyto šio priedo 11.1 p.). Priedo 11.1 p. detalizuota interesų konflikto sąvoka, nurodant, kad ,,interesų konfliktas kyla tada, kai Darbuotojui rengiant, svarstant, priimant ar įgyvendinant sprendimus arba atliekant darbo funkcijas, įskaitant ir pranešimą Darbdaviui apie Darbuotojo įsidarbinimą darbo sutarties arba kitų teisinių santykių pagrindu subjektuose, įmonės atžvilgiu užsiimančiuose konkurencine veikla tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, Darbuotojo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti Darbdavio interesams. Darbdavys, gavęs minėtą informaciją, turi teisę nušalinti Darbuotoją nuo tolimesnio darbo, keliančio interesų konfliktą“. Minėtu priedu šalys taip pat susitarė, kad darbdavio neinformavimas apie galimą interesų konfliktą gali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (priedo 11.2 p.). Ieškovo pasirašytos Darbo sutarties 7.14 p. taip pat yra akcentuota, kad darbuotojo veiksmai ir neveikimas bus laikomi šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, jeigu darbuotojas: pažeidžia lojalumo, interesų konflikto vengimo, konfidencialumo, rūpestingumo principus, kitus įsipareigojimus, nustatytus Darbo sutartyje, bet kokia darbuotojo veikla, kuri mažina darbdavio konkurencingumą ar prieštarauja darbdavio interesams ar yra nesuderinama su profesijos standartais, taip pat bus laikoma šiurkščiu darbuotojo darbo pareigų pažeidimu. Darbuotojas pasirašytinai supažindintas su grupės vadovo pareigų aprašymu, taip pat yra pasirašęs Konfidencialumo susitarimą, supažindintas su Konfidencialios informacijos turiniu ir jos naudojimo taisyklėmis. 

2020 m. balandžio 24 d. atliekant prevencinį patikrinimą, Rizikų departamento vadovė I. L. pastebėjo, jog vežėjo MB „T.“ deklaracijoje nurodyta vadybininkės pavardė sutampa su ieškovo pavarde. Apie galimai kilusį interesų konfliktą ji pranešė Akcizinių krovinių departamento vadovui J. D. ir Komercijos direktoriui P. K. 2020 m. balandžio 28 d. Akcizinių krovinių departamento vadovo J. D. tarnybinio pranešimo pagrindu buvo pradėtas vidinis tyrimas, ieškovas buvo nušalintas nuo pareigų. 

Pradėjus tyrimą ieškovui buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus ir išreikšti savo poziciją dėl tyrimo aplinkybių. 2020 m. balandžio 30 d. jis pateikė paaiškinimą, kuriame iš esmės neginčijo artimų sąsajų su minėta MB ,,T.“ buvimo, o taip pat ir galimo pažeidimo sudėties, atgailavo, prašė būti paliktam dirbti atsakovo bendrovėje. Be kita ko, nurodė, jog dar 2018 metais informavo tuometinį savo tiesioginį vadovą Z. M. apie tai, kad A. M. (ieškovo mama) turi MB „T.“, kuri užsiima krovinių pervežimu, kad MB ,,T.“ užsakymams neteikė jokių išskirtinių sąlygų, kad neatskleidė jai ar artimiesiems jokios konfidencialios informacijos ir pan. Ieškovas prašė atsakovo palikti jį dirbti bendrovėje esamose pareigose, įsipareigojo būti bendrovei lojalus, patikimas ir atsakingas, vengti bet kokio galimo interesų konflikto ir pan., sutiko, kad jam tam tikrą laiką būtų sumažintas mokamas darbo užmokestis, įrodant lojalumą ir didelį norą dirbti atsakovo bendrovėje, toliau jai nuolat kuriant didelę pridėtinę vertę.

Laikotarpiu nuo iki 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. gegužės 7 d. vykdyto vidinio tyrimo metu atsakovas nustatė, kad: 1) darbuotojas yra susijęs artimais ryšiais su MB „T.“, t. y. įmonės savininkai ir darbuotojai yra ieškovo šeimos nariai ir artimieji giminaičiai (MB „T.“ vienintelė savininkė ir direktorė yra A. M. - ieškovo motina, ieškovo žmona D. M. nuo 2019 m. kovo mėn. dirba MB „T.“ vadybininke, MB „T.“ registracijos adresas, taip pat kaip ir darbuotojo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini)); 2) laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 18 d. darbuotojas samdė MB „T.“ kaip vežėją darbdavio klientų kroviniams transportuoti 26 kartus; 3) ieškovas, samdydamas vežėjus, turėjo neabejotiną teisę pasirinkti vežėją, užtikrinant geriausią kainą ir sąlygas bendrovės naudai, turėjo teisę savarankiškai spręsti, už kokią sumą bus samdomas vežėjas, galėjo su juo susijusiam vežėjui MB „T.“ leisti už paslaugas pasiūlyti daug didesnę nei rinkos kainą, tuo tenkindamas savo šeimos, o tuo pačiu ir asmeninius, interesus, tačiau pažeisdamas Bendrovės interesus bei savo darbo pareigas; 4) priimdamas sprendimus dėl su ieškovu asmeniškai susijusio vežėjo pasirinkimo, darbuotojas realiai darė įtaką vežėjų konkurencingumui, bendrovės pelningumui, netinkamam kaštų valdymui, pažeisdamas bendrovės interesus; 4) nebuvo informavęs bendrovės  apie galimą interesų konfliktą.

2020 m. gegužės 5 d. ieškovui el. paštu buvo išsiųstas pranešimas dėl darbo pareigų pažeidimo ir pasiaiškinimo pateikimo, kuriuo darbuotojas buvo informuotas apie bendrovės atliktą tyrimą ir nustatytus pažeidimus, iš ieškovo buvo pareikalauta pateikti rašytinį pasiaiškinimą. Ieškovas buvo informuotas, jog atlikus tarnybinį patikrinimą buvo nustatyta, kad egzistuoja interesų konfliktas, nes atsakovo ne kartą samdyto vežėjo MB „T.“ vadovė yra ieškovo motina A. M., o minėtos įmonės vadybininke dirba ieškovo žmona D. M., pats ieškovas nuo 2020 m. vasario 18 d. sistemingai samdė MB „T.“ kaip vežėją atsakovo klientų kroviniams transportuoti, taip ieškovui galimai darant įtaką vežėjų konkurencingumui, bendrovės pelningumui, netinkamam kaštų valdymui, pažeidžiant bendrovės interesus. Bendrovės teigimu, jos darbuotojų vertinimu ir skaičiavimais MB „T.“ paslaugų teikimo kaina nebuvo ekonomiškai naudingiausia bendrovei ir bendrovė už suteiktas paslaugas sumokėjo daugiau nei būtų sumokėjusi kitam vežėjui.

2020 m. gegužės 7 d. ieškovas pateikė rašytinį pasiaiškinimą, kuriuo dar kartą prašė palikti jį dirbti bendrovėje ir skirti jam įspėjimą apie galimą atleidimą iš pareigų tokiems atvejams pasikartojus, bei pažymėjo, kad jis, priimdamas sprendimus, susijusius su kainomis bei vežėjų pasirinkimu, niekaip nemanipuliavo vežėjų konkurencingumu, bendrovės pelningumu bei netinkamu kaštų valdymu, MB „T.“ naudai netaikė jokių išskirtinių sąlygų kitų vežėjų atžvilgiu, pastaroji pervežimus atsakovo bendrovės naudai atliko tokiomis sąlygomis, kaip ir kiti atsakovo partneriai. Ieškovas taip pat patvirtino neatskleidęs jokios konfidencialios bendrovės informacijos MB „T.“ bei su ja susijusiems asmenims (savo motinai ir sutuoktinei), dar kartą nurodė, kad 2018-aisiais metais informavo tuometinį savo tiesioginį vadovą Z. M. apie sąsajas su MB „D.“ (taip anksčiau vadinosi MB „T.“) ir jos veiklą. Ieškovas žadėjo būti lojalus ir prašė neatleisti jo iš darbo atsakovo įmonėje.

Atlikęs tyrimą ir įvertinęs situaciją, atsakovas 2020 m. gegužės 7 d. priėmė sprendimą nutraukti su ieškovu pasirašytą Darbo sutartį DK 58 str. 1 d., 2 d. 1 p. pagrindu, laikydamas, kad ieškovas savo veiksmais ir neveikimu sukėlė interesų konflikto situaciją, kurios nebuvo atskleidęs, taip pažeisdamas 2018 m. gegužės 31 d. priedo Nr. (duomenys neskelbtini) prie Darbo sutarties 11.1. ir 11.2. punktus, DK 24 str. 5 d. ir 31 str. 2 d. bei padaręs dėl to šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir praradęs pasitikėjimą.

DK 32 str. 1 ir 2 d. numatyta, kad darbo sutartis - darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Tuo atveju, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos (DK 58 str. 1 d.). Pagal DK 58 str. 2 d., priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti arba šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas, arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas per paskutinius dvylika mėnesių.

DK 58 str. 3 d. numatyta, kas laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, o 7 dalyje nustatyta, kad šiurkščiu pažeidimu gali būti laikomi pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos, t. y. DK nėra nustatytas baigtinis šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas.

Teismų praktikoje laikoma, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018). Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius - darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130- 701/2019).

Kadangi DK 58 str. 3 d. pateiktas nebaigtinis šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas, pripažintina, kad darbdavys, nustatęs, jog darbuotojas savo kaltais veiksmais ir neveikimu sudarė sąlygas kilti interesų konfliktui ir jo neatskleidė, atsižvelgęs į visas su padarytu pažeidimu susijusias reikšmingas aplinkybes ir nusprendęs, kad tai proporcinga, turi teisę tokio pobūdžio pažeidimą vertinti kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą DK 58 str. 2 d. 1 p., 3 d. 7 p. pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad darbuotojo darbo pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jeigu dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2013).

Byloje nėra ginčo dėl to ir bylos medžiaga nustatyta, kad MB „T.“ (buvusi MB „D.“), įregistruota 2013 metais, nuo 2019 m. įgijusi tarptautinių krovinių vežimo licenciją, priklauso ieškovo motinai, kad užsiima krovinių pervežimu, kaip ir atsakovo įmonė, kad joje dirba ir ieškovo sutuoktinė, kad ši įmonė per ieškovą gana sistemingai užsakydavo ir suteikdavo pervežimo paslaugas atsakovui, kad įmonė yra registruota vietovėje, kurioje yra ir ieškovo gyvenamoji vieta. Šios aplinkybės besąlygiškai rodo, kad darbuotojas ganėtinai artimai yra susijęs su minėta įmone, įsteigta ieškovo motinos tuoj po ieškovo įsidarbinimo atsakovo bendrovėje ir vykdančia tą pačią, kaip atsakovo, veiklą. Byloje nėra duomenų (to neginčija ir pati ginčo šalis), kad ieškovas būtų raštu informavęs atsakovą apie šias sąsajas, kurios, teismo nuomone, besąlygiškai lemia akivaizdų interesų konfliktą.

Ieškovas, atlikdamas savo darbines pareigas, privalėjo vadovautis Darbo sutartimi, Grupės vadovo pareigybės aprašymu, vidinėmis darbdavio tvarkomis. Pagal Grupės vadovo pareigybės aprašymą ieškovas, be kitų pareigų, privalėjo siekti, kad bendrovėje būtų generuojamos reikiamos pajamos ir pelnas, užtikrinti bendrovės teikiamų paslaugų konkurencingumą ir plėtrą. Ieškovas pagal savo užimamas vadovaujančias pareigas turėjo teisę parinkti vežėją konkrečiam projektui ir susitarti dėl užmokesčio dydžio vežėjui. Eidamas tokias pareigas ieškovas tiesiogiai galėjo daryti įtaką vežėjų konkurencingumui ir bendrovės pelningumui. Ieškovas, eidamas pareigas, pirko paslaugas, kurias apmokėjo darbdavys, iš su ieškovu susijusio vežėjo MB „T.“. Ieškovas, ne kartą, o daugiau nei dvidešimt kartų, pasirinkdamas šį vežėją, vežimo kainą derino su savo sutuoktine arba su savo motina. To pasėkoje galėjo atskleisti ir įmonės konfidencialią informaciją – informaciją apie kitus vežėjus ar užsakymo kainas, atsakovo bendrovės kainodarą, projektus ir pan. Tokiais veiksmais akivaizdžiai veikė ne darbdavio interesais, bet siekė ir asmeninės naudos sau bei savo šeimai.

Ieškovas pripažino ir pripažįsta aplinkybę, kad neinformavo atsakovės raštu apie galimą interesų konfliktą nei 2013 m. įsteigus MB ,,T.“ (anuomet – MB ,,D.“), nei vėliau (2019 m.) jai tapus registruota PVM mokėtoja bei gavus licenciją krovinių vežimui ir dėl to ieškovui pradėjus dirbti su ja tiesiogiai, nei 2019 m., kuomet, ieškovo teigimu, šioje įmonėje pradėjo dirbti jo sutuoktinė. Ieškovas, jam pačiam nurodant 2018 m. buvusio pokalbio su tuometiniu jo vadovu Z. M. bei ieškovo darbdaviui teiktų paaiškinimų, pasirašyto Priedo prie Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt. įmonės lokalių aktų turinį, negalėjo nesuprasti ir nežinoti apie tokio įsipareigojimo privalomumą. Pranešimo raštiška forma yra akivaizdžiai įvardinta minėtame priede prie Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), todėl itin kritiškai vertintinas ieškovo argumentas dėl tokios formos nebuvimo ir visiškas to neigimas bei ignoravimas.

Teismas sprendžia, kad ieškovas nebuvo tinkamai (raštu) informavęs darbdavio apie akivaizdų interesų konfliktą, t. y. nevykdė jam nustatytos akivaizdžios pareigos, apie ką jis pats, būdamas vadovaujančiu asmeniu, negalėjo nežinoti. Ir ši aplinkybė buvo ir yra pakankamu pagrindu darbo santykiams nutraukti. Ji, be kita ko, lėmė ir darbdavio pasitikėjimo darbuotoju praradimą. Ieškovas, kaip grupės vadovas, ėjo atsakingas vadovaujančias pareigas, kurioms būtinas darbdavio pasitikėjimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojo padarytas pažeidimas gali būti įvertintas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu būtent dėl tokio darbuotojo darbo specifikos ir pobūdžio, dėl tokios profesijos asmenims taikytinų griežtesnių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98 2012). Vadovaujamas darbas pagal savo esmę yra susijęs su savarankiškumu, diskrecija, reikalingų sprendimų priėmimu, atsakomybe, pavyzdžiu kitiems, toks darbas lemia kontrolės funkcijų turėjimą, o šios nepanaudojimas reiškia atsakomybės prisiėmimą už dėl to kilusius galimus neigiamus padarinius. Būtent todėl tokį darbą dirbančių darbuotojų veiklos vertinimui taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-469/2015 ir kt.). Vadovaujančio darbuotojo statusas lemia tai, jog toks darbuotojas privalo ne tik pats vykdyti darbdavio jam priskirtas pareigas, bet ir užtikrinti, kad tokias pareigas tinkamai vykdytų ir jam pavaldūs darbuotojai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134- 469/2015). Eidamas šias pareigas, ieškovas turėjo veikti išimtinai darbdavio interesais, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai, tačiau taip nesielgė, pažeidė itin griežtus norminių bei lokalinių teisės aktų reikalavimus, pagrindines savo pareigas, esminius bendrovės interesus, todėl ieškovo padaryti darbo pareigų pažeidimai pagrįstai kvalifikuoti kaip šiurkštūs atsižvelgiant ir į ieškovo darbo pobūdį, taikytinus aukštesnius standartus ir pažeistų reikalavimų pobūdį bei mastą.

Dėl kitų ginčo šalių išsakytų argumentų (MB ,,T.“ suteiktų užsakymų skaičiaus, žalos atsakovo įmonei nepadarymo, praktikos atsakovo įmonėje buvimo ir pan.) teismas plačiau nepasisako, nes neturi pagrindo manyti, kad jie yra svarbūs ir reikšmingi. Priede prie Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 11.1 ir 11.2 punktuose nurodyta neinformavimo raštu apie interesų konflikto situaciją aplinkybė gali būti laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir darbdavio diskrecijos teisė taip nuspręsti. Manytina, kad imant domėn ieškovo veiksmų turinį, pažeidimo pobūdį ir akivaizdų ieškovo žinojimą apie kaskart atsirandančius pokyčius jo motinos įsteigtoje įmonėje (licencijos gavimą krovinių vežimo paslaugų teikimui, sutuoktinės įsidarbinimą, ieškovo dėka gautų užsakymų vykdymo, apmokėjimo už juos), darbdavys turėjo prielaidas ir pagrindą parinkti šią nuobaudą, kuri, teismo giliu įsitikinimu, pagal nustatytą ginčo kontekstą negali būti laikoma neadekvati ir neproporcinga.

Teismo nuomone, ginčo santykiui nėra svarbi ieškovo nurodoma žalos atsakovui nepadarymo aplinkybė, o taip pat tai, kad ieškovas nebuvo MB ,,T.“ darbuotoju ir nebuvo jos valdymo organo nariu ar akcininku. Todėl dėl šio, o taip pat kitų ieškovo argumentų, kurie laikytini hipotetiniais ir deklaratyviais, plačiau sprendime nepasisakoma, trumpai akcentuojant tik tai, kad labiau tikėtina atsakovo išsakyta pozicija dėl galimo tokios žalos padarymo atsakovo įmonei nei priešingai.

Atsakovo pozicija byloje buvo paremta ir tuo, kad darbuotojas elgėsi nesąžiningai, siekė sąmoningai nuslėpti faktus apie darbą su MB „T.“. Nėra pakankamo pagrindo su tuo nesutikti. Kaip byloja ieškovų rašytų paaiškinimų turinys, jis nebuvo nuoseklus dėstomose pozicijose, tyrimo eigos pradžioje nurodė, kad iš MB „T.“ paslaugos pirktos 9 kartus, vėliau, po papildomo patikrinimo ir atsakovo jam pateiktų duomenų, pripažino, jog virš dvidešimt. Nustatyta, jog darbinėje programoje „Axapta“ buvo keičiami priekabų numeriai, tikėtina tam, kad programoje nesimatytų, jog vežėju yra ieškovo motinos įmonė. Manytina, kad tokiu būdu darbuotojas, supratęs situacijos rimtumą, mėgino nuslėpti tam tikras akivaizdžiai jam žinomas aplinkybes, išvengti galimų to pasekmių. Kiekviena abejonė tam tikru aspektu suponuoja nepasitikėjimą. Todėl atsakovas įvertinęs visas šias aplinkybes galėjo priimti tokį griežtą ieškovo atžvilgiu sprendimą

Taip pat nesutiktina su ieškovo nurodomu argumentu dėl galimo procedūrinio pažeidimo, kurį, jo teigimu, sąlygojo trumpo termino (1 dienos) pasiaiškinimui surašyti nustatymas. Ieškovas nereiškė darbdaviui priekaištų dėl to, kad terminas nepakankamas, neprašė jį pratęsti, pateikė darbdaviui išsamų paaiškinimą, t. y. neįžvelgė jokių laiko sąlygotų kliūčių tam.

Konstatavus šias aplinkybes, laikytina, kad ieškovo atleidimas iš darbo realizuotas turint tam teisinį ir faktinį pagrindą, tinkamai, nepadarius procedūrinių pažeidimų, yra adekvatus ir proporcingas.

Teismui atsisakius pripažinti ieškovo atleidimą neteisėtu, nėra teisinio pagrindo tenkinti kitus ieškovo DK 218 str. pagrindu reiškiamus reikalavimus, kurie laikytini išvestiniais.

Taip pat neįžvelgus atsakovo veiksmuose atleidžiant darbuotoją iš darbo neteisėtumo, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos jam atlyginimo

Dėl reikalavimo išieškoti nesumokėtą premiją ir netesybas.

Nustatyta, kad Priedu prie Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (6.3 p.). buvo nustatyta, kad ,,priklausomai nuo įmonės veiklos rezultatų, darbuotojo kiekybinių bei kokybinių veiklos rezultatų, darbdavys gali mokėti darbuotojui premijas ir (arba) piniginius priedus pagal įmonės nustatytą Atlygio sistemą.   Premijų ir (arba) piniginių priedų, kurių mokėjimo tvarka bei sąlygos nėra nustatytos įmonės Atlygio sistemoje ar kitame įmonės patvirtintame dokumente, nėra laikomi šios Sutarties dalimi ir atliekami išimtinai Darbdavio nuožiūra“.

Atsakovo patvirtintoje Atlygio sistemoje Premijų ir (arba) piniginių priedų mokėjimo tvarka bei sąlygos nėra nustatytos. Todėl, akivaizdu, kad šalys, sudarydamos darbo sutartį, aiškiai susitarė, kad premija mokama darbdavio nuožiūra pagal DK 142 str. 1 d. 2 p., t. y. premija yra skiriama išimtinai darbdavio iniciatyva ir nėra privaloma.

Vadovaujantis atsakovo direktoriaus 2019 m. gegužės 22 d. įsakymu patvirtintos bendrovės darbo apmokėjimo sistemos 7.2 punktu, darbuotojams gali būti mokamas kintamasis atlygis: ketvirtinė premija, kuris nėra fiksuoto darbo užmokesčio dalis. Darbuotojams ketvirtinė premija yra mokama už gerai atliktą darbą, veiklą ar veiklos rezultatus pagal DK 142 str. 1 d. 2 p. Ši premija yra skiriama darbdavio iniciatyva. Ketvirtinė premija yra mokama tik tuo atveju, jeigu atitinkamas skyrius, kuriam priskirtas darbuotojas, pasiekia gerus rezultatus ir tai yra vertinama kiekvieną ketvirtį, jam pasibaigus. Vadovaujantis bendrovės darbo apmokėjimo sistemos 28 punktu, bendrovė turi teisę nemokėti premijos, kai darbuotojo įvertinimas neatitinka lūkesčių, kai išaiškėja darbuotojo darbo pareigų pažeidimas ir (ar) piktybiniai informacijos iškraipymai. Sutinkamai su DK 142 str. 2 d. premija gali būti nemokama, jeigu darbuotojas per paskutinius 6 mėnesius padaro darbo drausmės pažeidimą.

Sutiktina su atsakovo nuomone, kad jam nustačius ieškovo darbo pareigų pažeidimą, darbdavys turėjo teisę nemokėti ieškovui premijos ir pagrįstai jos nemokėjo. Teismui patvirtinus pažeidimą, ieškovui premija negali būti išieškoma. Todėl ieškovo reikalavimas dėl premijos mokėjimo už 2020 m. ketvirtį ir netesybų dėl jos nesumokėjimo laiku išieškojimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Procesiniai klausimai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismas atmetė ieškovo ieškinio reikalavimus, todėl atsakovas įgijo teisę į visų byloje patirtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnis), o tokių byloje pagal atsakovo pateiktus dokumentus yra 2552,78 Eur. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina pilnai, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Atlygintinų pašto išlaidų byloje nesusidarė.

Išsprendus šį ginčą dėl darbo teisės iš esmės darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas pripažįstamas netekusiu galios (DK 231 str. 7 d.).

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 417 str., 307 str.,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Išieškoti iš ieškovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2552,78 Eur (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt du Eur 78 ct) advokato pagalbos išlaidų atsakovo UAB „Girteka Cargo“, j. a. k. 302579200, naudai.

Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. DGKS-3971 darbo byloje Nr. APS-131-11918 netenka galios.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                Natalija Daškovienė