MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S  U Ž  A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 26 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Eridana Paltanavičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kapitalo valda“ ieškinį atsakovei L. B. dėl skolos, delspinigių, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 3041,83 Eur sumą, kurią sudaro: 891,90 Eur skola, 2037,54 Eur delspinigiai, 89,19 Eur bauda, 23,20 Eur išlaidos už duomenų iš Gyventojų registro gavimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2007 m. gegužės 18 d. atsakovė su pirmine kreditore uždarąja akcine bendrove „Ūkio banko lizingas“ pasirašė išperkamosios nuomos sutartį dėl sofos – lovos ir svetainės komplekto ,,Metten“ 3-1 įsigijimo. Atsakovė įsipareigojo 24 mėnesius mokėti lizingo bendrovei įmokas. Nuo 2007 m. liepos 15 d. atsakovė jokių įmokų nemokėjo, buvo sumokėta tik viena pirmoji įmoka. Atsakovė liko skolinga 891,90 Eur sumą. Atsakovė sutarties nenutraukė, turto negrąžino, nevykdė prisiimtų įsipareigojimų. 2009 m. kovo 4 d. UAB „Ūkio banko lizingas“ su ieškove pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota.

Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2020-02-05 viešo paskelbimo būdu, kas laikytina tinkamu procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – 2007 m. gegužės 18 d. Išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ctarp UAB „Ūkio banko lizingas“ ir L. V. (šiuo metu Burdilauskaitė), 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09/03/04-1, 2009 m. kovo 4 d. perdavimo priėmimo akto Nr. 706 kopijos iš dalies patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą.

Nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovė 2007 m. gegužės 18 d. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė išperkamosios nuomos pagrindu įsigijo sofą – lovą ir svetainės komplektą ,,Metten“ 3-1. Atsakovė įsipareigojo 24 mėnesius pagal sutartą grafiką mokėti mėnesines įmokas. Atsakovė savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, sumokėjo tik pirmąją išperkamosios nuomos mėnesinę įmoką ir liko skolinga 891,90 Eur sumą už įsigytą turtą. 2009 m. kovo 4 d. pradinė kreditorė pasirašė su ieškove Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, pagal kurią perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės skolą pagal aukščiau paminėtą sutartį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė susidariusį įsiskolinimą ieškovei būtų sumokėjusi.

Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.63 straipsniu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsakovė sutarties nevykdė, iki ieškinio teismui padavimo skolos negrąžino, atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovei neginčijo, įrodymų apie prievolės įvykdymą byloje nėra, todėl iš jos priteistina 891,90 Eur skola.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 punkte numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė už sutartinės prievolės nevykdymą prašo priteisti iš atsakovės 2037,54 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 15 d. iki 2020 m. sausio 17 d., t. y. už 4569 dienų. Nurodo, kad savo iniciatyva, skaičiuodama netesybų dydį, sumažino delspinigių normą iki 0,05 proc.

Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė savo prievolės nevykdė nuo 2007 m. liepos 15 d., pagal su pradine kreditore sudarytą sutartį sumokėjo tik pirmąją įmokas. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2020 m. sausio 20 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip dešimt metų. Taigi ieškovė ypač ilgą laiką nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, tačiau už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius. Kreipimosi į teismą dienai paskaičiuota delspinigių suma daugiau kaip du kartus viršija skolos sumą. Ieškovė teismui nenurodė jokių logiškų, svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymais pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, teiginiai, kad nuo 2010 metų ėmėsi ikiteisminio skolos išieškojimo, nepagrįsti įrodymais, o duomenų, kad atsakovė būtų ketinusi/žadėjusi ieškovei atsiskaityti ir dėl to būtų galima pateisinti ieškovės delsimą, byloje nėra.

2007 m. gegužės 18 d. tarp atsakovės ir UAB „Ūkio banko lizingas“ buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis, tačiau tai nereiškia, jog šiuo atveju negali būti taikomos giminingų sutarčių teisės institutų normos. Atsakovė yra vartotojas (išperkamosios nuomos būdu įsigijo baldus asmeniniams poreikiams iš juridinio asmens, veikiančio verslo tikslais), todėl jam taikytinos vartotojo teisių apsaugą užtikrinančios teisės normos (CK 1.39 straipsnio 1 dalis, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008, Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-773/2019). Kita vertus, nors ginčo išperkamosios nuomos sutarties sudarymo metu (2007 m. gegužės 18 d.) Vartojimo kredito įstatymas negaliojo (pradėjo galioti nuo 2011 m. balandžio 1 d.), tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog jame nurodyta maksimali delspinigių riba, netesybų skaičiavimo trukmė gali būti laikoma kaip orientacinė, vertinant ir iki šio įstatymo įsigaliojimo su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius, taip pat ir vertinant įstatymo leidėjo išreikštą poziciją dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiškiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014, Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1349-480/2018).

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė yra silpnesnė šalis – vartotojas, prievolė yra įvykdyta iš dalies, o per ilgai delsdama kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, ieškovė leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, kurių priteisimas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, netesybos mažintinos ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistini delspinigiai, apskaičiuoti už 180 dienų, taikant šalių sutartimi nustatytą 0,2 proc. normą, t. y. 321,08 Eur (891,90 Eur x 0,2 proc. x 180 d.) (CK 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis). Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą tokio pobūdžio byloje (Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-773/2019). Ieškovės reikalavimas dėl likusios delspinigių dalies priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Sutarties 11.2 punkte nustatyta, kad nevykdydamas arba netinkamai vykdydamas sutarties 5.2. ir 5.5. punktus, atsakovė turi sumokėti 10 proc. neišpirktos daikto vertės baudą. Ieškovė nurodo, kad nurodytais atsakovės kontaktiniais duomenimis su ja susisiekti nepavyko, atsakovė nepranešė ne tik apie gyvenamosios vietos, bet ir telefono numerio pasikeitimą, nepateikė dokumentų, susijusių su savo finansine būkle, jos pasikeitimu, dėl to pažeidė sutarties 5.2. ir 5.5. punktus. Teismas pažymi, kad ieškovė byloje nėra pateikusi jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji pareikalavo pateikti dokumentus, susijusius su atsakovės finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, kaip tai numatyta sutarties 5.2 punkte, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė atsakovės telefono numeris (5.5 punktas) (CPK 179 straipsnis, 185 straipsnis). Tačiau teismas pažymi, kad atsakove su pirmine kreditore sudarytoje sutartyje savo gyvenamosios vietos adresą yra nurodžiusi Uosupio g. 10-16, Marijampolės m., tačiau teismo siųsti procesiniai dokumentai šiuo adresu liko neįteikti, patikrinus Gyventojų registro duomenis nustatyta, kad atsakovė deklaravusi išvykimą į Airiją. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovė pažeidė sutarties 5.5. punkto sąlygas ir nepranešė ieškovei apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (sutarties 5.5. punktas, 11.2. punktas). Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 89,19 Eur bauda.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 23,20 Eur turėtas išlaidas už duomenų iš Gyventojų registro gavimą, kurias grindžia į bylą pateiktų VĮ ,,Registrų centras“ išrašytų 2019 m. lapkričio 14 d. sąskaitos apmokėti Nr.22388870-1, 2019 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitos – faktūros serija RC Nr.8654799 ir 2019-11-14 atlikto mokėjimo nurodymu Nr.5828, pagrindu. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė VĮ ,,Registrų centras“ 2019 m. lapkričio 13 d. išduotas dvi Gyventojų registro pažymas apie asmens duomenis Nr.GR.3A-4084-2, GR.3A-4084-1 susijusias su atsakovės ir jos buvusio sutuoktinio P. V. asmeniu. Tuo tarpu iš į bylą pateiktų VĮ ,,Registrų centras“ 2019 m. lapkričio 14 d. sąskaitos apmokėti Nr.22388870-1 ir 2019 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitos – faktūros serija RC Nr.8654799 matyti, jog šios išrašytos už 8 Gyventojų registro pažymų gavimą, kurių vieneto kainą sudaro 2,90 Eur. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės prašymas priteisti išlaidas už duomenų iš Gyventojų registro gavimą, tenkintinas iš dalies priteisiant už dvi į bylą pateiktas VĮ ,,Registrų centras“ 2019 m. lapkričio 13 d. Gyventojų registro pažymas apie asmens duomenis Nr.GR.3A-4084-2, GR.3A-4084-1, kas sudaro 5,80 Eur (2vnt.x2,90Eur).     

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, iš jos priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai tenkintinų reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovei priteistinos 29 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro sumokėta žyminis mokestis valstybei (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr.1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, šioje byloje susidariusios mažiau nei 5 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės valstybei nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“, juridinio asmens kodas 126308223, buveinės adresas Savanorių pr. 192, Kauno m., a.s.Nr.LT767230000009467497, UAB ,,Medicinos bankas“, 891,90 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 90 centų) skolą, 321,08 Eur (tris šimtus dvidešimt vieną eurą 8 centus) delspinigius, 89,19 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 19 centų) baudą, 5,80 Eur (penkis eurus 80 centų) išlaidas už duomenų iš Gyventojų registro gavimą, 5 (penkis) procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29 Eur (dvidešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1-4 dalis bei 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja                 [pasirašyta elektroniniu parašu]                     Eridana Paltanavičienė