Civilinė byla Nr. e2-365-638/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00263-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.3; 3.2.7.1

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė,

sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Findana“  direktoriui Š. Č., atstovei advokato padėjėjai I. V.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VIP Crayfish“ direktoriui K. P.,

atsakovo A. S. atstovui advokato padėjėjui P. Ž.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Findana“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Svaras“, uždarajai akcinei bendrovei „VIP Crayfish“,  A. S., I. L., dėl mainų sandorio pripažinimo negaliojančiu, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atsiskaitymų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir išieškojimo nukreipimo į ginčo turtą.

        Teismas

n u s t a t ė :

        Ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus (DOK 23715) ir prašė :

1)       pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2022 m. kovo 10 d. mainų sutartį Nr. 1418, sudarytą tarp atsakovių UAB „Svaras“ ir UAB „VIP Crayfish“;

2)       Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2022 m. kovo 15 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų UAB „Svaras“ ir A. S.;

3)       Pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Svaras“ atsiskaitymą su atsakovu I. L. pagal 2022 m. kovo 9 d. mokėjimo nurodymus neteisėtais ir negaliojančiais;

4)       Taikyti restituciją ir grąžinti atsakovės UAB „Svaras“  nuosavybėn 42 000 Eur iš I. L., ir mainų sutartimi perleistus žemės sklypus: (duomenys neskelbtini) iš UAB „VIP Crayfish“;

5)       Nukreipti ieškovės UAB „Findana“ naudai atliekamą išieškojimą iš atsakovės UAB „Svaras“ pagal Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1469-896/2021 į nekilnojamąjį turtą žemės sklypus, kurie grąžinami „Svaras“ pagal restituciją panaikinus mainų sutartį.

 Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad ieškovė „Findana“ 2021 m. gegužės 6 d. suteikė atsakovei „Svaras“ 40 000 Eur paskolą, kurios grąžinimo terminas buvo sutartas 2021 m. birželio 30 d. Suėjus terminui atsakovė „Svaras“ skolos negrąžino. Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 15 d. civilinėje byloje Nr. e2-1469-896/2021 priėmė sprendimą, kuriuo ieškovei iš atsakovės UAB „Svaras“ priteisė  41 623,20 Eur skolą, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 849 Eur žyminio mokesčio ir 1022,45 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2022 m. vasario 17 Lietuvos apeliacinio teismui nutartimi atmetus atskirąjį skundą. Atsakovė „Svaras“ ėmėsi nesąžiningų veiksmų siekdama išvengti skolos grąžinimo:  2022 m. vasario 17-20 dienomis perleido turėtas keturias transporto priemones; 2022 m. kovo 10 d. sudarė Mainų sutartį Nr. 1418, pagal kurią perleido atsakovei UAB „VIP Crayfish“ beveik visą savo nekilnojamąjį turtą, t. y. 11 žemės sklypų, o mainais gavo automobilį „M. B.“  ir 42 000 Eur priemoką. Gautą priemoką „Svaras“ pervedė į direktoriaus I. L. asmeninę sąskaitą, o automobilį 2022 m. kovo 15 d. pardavė atsakovui A. S. už 10 000 Eur. Atsakovės „Svaras“ nuosavybėje liko 2 žemės sklypai:  žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), kuriuos areštavo antstolė. Nurodė, kad atsakovė sudarytais sandoriais siekė apsunkinti galimybę išieškoti skolą, sudarė apsimestinius sandorius, šių sandorių sudaryti neprivalėjo. Yra pagrindas mainų sutartį pripažinti apsimestiniu sandoriu (CK 1.87 straipsnis) ir taip pat neteisėtu sandoriu taikant Actio Pauliana ieškinį ( CK 6.66 straipsnis). Nurodė, kad tikrieji atsakovių „Svaras „ ir VIP Crayfish“ ketinimai buvo sudaryti ne mainų, o žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat išvengti Miškų įstatymo 41 straipsnyje nustatytų reikalavimų parduodant miško sklypus pirmumo teise pasiūlyti juos kaimyninių sklypų savininkams. Tai patvirtina abiejų sandorio šalių nesąžiningumą.

Atsakovė „Svaras“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sutinka su atsakovės „VIP Crayfish“ ir A. S. atsiliepimais ir juose išdėstytus argumentus palaiko. Teismo posėdyje 2022 m. gruodžio 1 d. „Svaras“ direktorius I. L. nurodė, kad skolą ieškovei pripažįsta, atsiskaitys ateityje, gal po metų, nežino, kada. „Svarui“ reikėjo automobilio, sužinojo, kad „VIP Crayfish“ turi dominantį automobilį „Mercedez“, todėl išmainė jį į sklypus. Paskui paaiškėjo, kad tas automobilis nėra tokios geros būklės, kaip manė iš pradžių. Paskui sužinojo, kad tokio automobilio nori buvęs darbuotojas A. S., tai jam ir pardavė. Pats I. L. buvo suteikęs „Svarui“ didelę sumą paskolų. Todėl gavęs priemoką už sklypus nusprendė grąžinti sau paskolą, nes jo reikalavimo vykdymo terminas jau buvo suėjęs. Todėl ir pervedė pinigus į savo sąskaitą. Dalį tų pinigų panaudojo atsiskaityti su kitais „Svaro“ kreditoriais, taip buvo patogiau. „Findana“ gali savo reikalavimo patenkinimą nukreipti į likusius du „Svaro“ žemės sklypus. Nurodė, kad tokį patį ieškinį jau yra išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas byloje Nr. e2-939-924/2022, kurioje 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį dėl mainų sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė. Negalima situacija, kad tas pats teismas tą patį sandorį vertintų ir kaip teisėtą, ir kaip neteisėtą.

Atsakovė „VIP Crayfish“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad dėl mainų sandorio „Svaras“ netapo nemokus, nes gavo automobilį „Mercedez“ ir dar 42 000 Eur. „Svaro“ būklė netgi pagerėjo, nes tikroji perleistų sklypų vertė buvo 18 319,85 Eur, o ne 52 000 Eur, kuriuos „VIP Crayfish“ sumokėjo. Visuose sklypuose miškas jau buvo iškirstas, išskyrus viename sklype 19,7 ha, kadastro(duomenys neskelbtini). Šiuo konkrečiu atveju abiejų atsakovių, tiek „Svaro“, tiek ir „VIP Crayfish“ nesąžiningumas neįrodytas. Akivaizdu, jog 2022 m. kovo 15 d. “Svaras” neturėjo jokių turto disponavimo apsunkinimų, priešingu atveju nebūtų galėjęs perleisti automobilio A. S.. „VIP Crayfish“ net ir norėdamas, nebūtų galėjęs sužinoti, kokia yra „Svaras“ finansinė būklė, kokie vykdomi išieškojimai, nes tai nevieša informacija. „VIP Crayfish“ yra pilnai atsiskaitęs su „Svaru“, o pritaikius restituciją ir „Svarui“ grąžinus sklypus, „VIP Crayfish“ nepagrįstai netektų turto, nes „Svaras“, kaip paaiškėjo, jau neturi nei automobilio „Mercedez“, nei 42 000 Eur. Bet kuriuo atveju, po restitucijos atsakovė „VIP Crayfish“ turėtų teisę nukreipti išieškojimą į tuos pačius žemės sklypus, būtų nepagrįsta, jeigu ieškovė įgytų pirmenybę patenkinti savo reikalavimus. Teismo posėdyje „VIP „Crayfish“ direktorius K. P. paaiškino, kad tas sklypų mainų sandoris buvo „VIP Crayfish“ visai nenaudingas, jeigu jis būtų buvęs direktorius, tai tokių mainų nebūtų sudaręs. Turto vertinimas yra nepagrįstas, sklypai yra žymiai mažesnės vertės, negu sandoryje nurodyta.

Atsakovas A. S. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad „Svaras“, pardavęs jam automobilį ir už tai gavęs  10 000 Eur, nepablogino savo situacijos. Automobilio pardavimo sutartis 2022 m. kovo 15 d. niekaip nepažeidė Ieškovo kaip kreditoriaus teisių, todėl šiuo aspektu netaikytinas LR CK 6.66 str. Atsakovas „Svaras“ vietoje mažiau likvidaus automobilio, gavo daugiau likvidų turtą pinigines lėšas. Netgi jeigu būtų pripažinta, kad mainų sutartis buvo ydinga, tai vis tiek transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis būtų laikytina sudaryta pagristai. A. S. atstovas teismo posėdyje paaiškino iš esmės analogiškai, nurodė, kad sklypų įvertinimas yra nepagrįstas, atliktas asmens, kuris neturi turto vertintojo licencijos, apklausti asmenys yra vertintojo asmeniniai draugai Facebook paskyroje. Iš tikrųjų sklypai buvo žymiai mažesnės vertės, negu kad nurodoma. Nurodė, kad dėl pirmumo teisės kitų sklypų bendraturčių ieškovė neturi reikalavimo teisės, todėl tokie argumentai yra nepagrįsti.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

  Nustatyta, kad ieškovė 2021 m. gegužės 6 d. paskolino atsakovei „Svaras“ 40 000 Eur. Paskolos grąžinimo terminas - 2021 m. birželio 30 d. Suėjus paskolos grąžinimo terminui „Svaras“ paskolos negrąžino. Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimu iš „Svaras“ priteista ieškovei 41623 Eur su palūkanomis. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. vasario 17 d. , kai Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį, kuria buvo netenkintas „Svaras“  pareiškimas dėl 2021 m. spalio15 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1581-896/2021 (proceso numeris 2-69-3-12689-2021-1).

2022 m. kovo 10 d. atsakovės „Svaras“ ir „VIP Crayfish“ sudarė mainų sutartį, pagal kurią „Svaras“ perleido atsakovei UAB „VIP Crayfish“ 11 žemės sklypų (duomenys neskelbtini), o mainais į sklypus atsakovė „VIP Crayfish“ perleido atsakovei „Svaras“ automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr.(duomenys neskelbtini), kurį šalys įvertino 10 000 Eur, ir 42 000 Eur pinigais.

Ginčo sandorio išvakarėse, 2022 m. kovo 9 d., atsakovė „V. C.“  atliko septynis mokėjimus į „Svaras“ sąskaitą, kuriais sumokėjo iš viso 42 000 Eur už sklypus, kuriuos gavo pagal mainų sutartį.

Atsakovė „Svaras“ tą pačią 2022 m. kovo 9 d. trimis mokėjimais (5000, 12500 ir 24500 Eur) pervedė savo direktoriui I. L. iš viso 42000 Eur nurodydama, kad grąžina ūkio išlaidas. Atsakovas I. L. teismo posėdyje 2022 m. gruodžio 1 d. aiškino, kad jis buvo paskolinęs pinigų įmonei „Svaras“, todėl jis buvo pirmesnis „Svaro“ kreditorius lyginant su ieškove „Findana“. Taip pat, I. L. teigimu,  buvo kitų „Svaro kreditorių, kurie turėjo pirmumo teisę. Paskolų sutarčių tarp I. L. ir „Svaro“ teismui nepateikta, kitų kreditorių teises patvirtinančių įrodymų ir duomenų, kad I. L. atsiskaitė su kitais kreditoriais, taip pat nepateikta. Avanso apyskaitų, pagal kurias „Svaras“ turėjo I. L. grąžinti 42 000 Eur ūkio išlaidų, teismui taip pat nepateikta.

Atsakovė „Svaras“ 2022 m. kovo 15 d. perleido automobilį „M. B.“, kurį buvo gavusi pagal mainų sutartį, atsakovui A. S. už 10 000 Eur. A. S. 10 000 Eur sumokėjo grynais pinigais pagal „Svaro“ kasos pajamų orderį, pinigus priėmė I. L. kaip kasininkas, tačiau į „Svaro“ sąskaitą pinigų neįnešė. Atsakovės „Svaras“ sąskaitoje Paysera Nr. (duomenys neskelbtini)((duomenys neskelbtini)) lėšų likutis 2022 m. kovo 15 d. buvo 1,26 Eur. Į kasą įmokėti 10 000 Eur antstolei vykdant išieškojimą iš „Svaro“ nerasti.

„Svaras“ nuosavybės teise liko registruoti du  žemės sklypai: (duomenys neskelbtini) yra areštuoti vykdomojoje byloje. Sklypas 25/988 dalys, unik. Nr.(duomenys neskelbtini), buvo parduotas antstolės paskelbtose varžytynėse 2023 m. sausio 5 d. už 520 Eur. Kito sklypo pardavimui paskelbtos varžytynės neįvyko.

Akivaizdu, kad ginčo mainų sutartimi ir paskesniais lėšų išmokėjimo I. L. bei automobilio perleidimo A. S. sandoriais atsakovė „Svaras“ siekė sukurti savo dalinio nemokumo situaciją ir tokiu būdu apsunkinti ieškovei „Findana“ galimybę susigrąžinti jai priteistą skolą.

Ieškovė

Dėl sandorių negaliojimo

Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą. Kasacinio teismo praktikoje, vertinant sandorių apsimestinumą, nuosekliai pasisakoma ir tuo aspektu, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o tik kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2014). Šioje byloje būtent ir vertintinas ne atskirai paimtas mainų sandoris, o keleto beveik vienu metu sudarytų sandorių visuma arba seka: mainai, gautų pinigų išmokėjimas I. L., automobilio pardavimas, gautų pinigų neįnešimas į sąskaitą. Kaip minėta, šiuos visus sandorius jungė vienas sumanymas - pabloginti „Svaro“ finansinę padėtį, kad kreditorius „Findana“ negalėtų gauti savo reikalavimo patenkinimo. Kaip minėta, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi atmetė „Svaro“ prašymą peržiūrėti teismo sprendimą, tuomet „Svaras“ ir pradėjo organizuoti žemės sklypų perleidimo sandorį ir jį atliko palyginus greitai, 2022 m. kovo 10 d.  

CK 1.87 straipsnis nustato, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1273-861/2022).

CK 6.432 straipsnis nustato mainų sutarties sampratą, kad pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą. Daiktais laikomi iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai ( CK 4.1 straipsnis). Pinigai nėra laikomi daiktais. Pagal šalių sudarytos mainų sutarties 3.1 punktą, šalys susitarė žemės sklypus vertinti Registrų centro nustatyta vidutine rinkos kaina. Pagal mainų sutartyje nurodytas vidutines rinkos kainas,  visų mainomų žemės sklypų (paskaičiavus atitinkamų dalių vertes) vertė yra 91 526,98 Eur. Kitos šalies mainomas daiktas buvo automobilis, šalių įvertintas 10 000 Eur. Atsakovų atstovai argumentavo, kad mainų sandorio atveju priemoka yra leidžiama pagal CK 6.433 straipsnio 2 dalį, todėl 42 000 Eur priemoka šalia automobilio sandorio esmės nekeičia. Teismas sutinka, kad CK 6.433 straipsnyje tiesiogiai nėra pasakyta, kokio dydžio priemoka gali būti mokama mainų atveju, tačiau nesant tiesioginio ribojimo, sandorio esmė turi būti vertinama laikantis bendrųjų teisės principų: sąžiningumo, teisingumo, sveiko proto ir logikos. Teismo nuomone, mainų atveju piniginės priemokos kraštutinė riba turėtų būti iki 30 proc. mainomo daikto vertės, didesnės vertės priemoka sandorį jau daro ne mainų, o pirkimo sandoriu. Šiuo atveju itin didelė disproporcija tarp mainomų daiktų verčių (11 sklypų, kurių rinkos vertė pačių šalių sutarimu buvo  91 526,98 Eur, ir automobilis, kurio vertė 10 000 Eur), ginčo sandorį daro ne mainų, o pirkimo-pardavimo sutartimi. Aplinkybė, kad mainais gautas automobilis po keturių dienų buvo parduotas buvusiam „Svaro“ darbuotojui, gauta priemoka dar sandorio išvakarėse buvo pervesta į „Svaro“ direktoriaus I. L. asmeninę sąskaitą, o gauta už automobilį suma net nebuvo įnešta į „Svaro“ sąskaitą, tik patvirtina ieškovės versiją, kad sandorio esmė buvo ne mainai, o pirkimas-pardavimas, kitaip tariant, šalies valia buvo gauti ne daiktus, o pinigus. Todėl mainų sandoris laikytinas apsimestiniu ir atitinkamai negaliojančiu sandoriu (CK 1.87 straipsnis). Tikrasis sandoris buvo sklypų pirkimas-pardavimas. 

Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad ginčo pardavimo sandoriu buvo pažeistos Miškų įstatymo nuostatos. Atsakovų atstovo argumentas, kad net ir laikant ginčo sandorį miško sklypų pardavimu, ieškovė neturi įgaliojimų reikšti ieškinį gindama gretimų sklypų savininkų pirmumo teisę pirkti ginčo miško sklypus, yra atmestinas kaip pernelyg supaprastintas Miškų įstatymo normų aiškinimas. Sprendžiant, ar mainų sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nesant potencialių pirkėjų ieškinio dėl jų pažeistų teisių gynimo, teismas kaip praktikos pavyzdį nurodo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-836-460/2021, kurioje teismas nagrinėjo miško sklypų mainų sandorio pripažinimo negaliojančiu ir pirkėjo teisių perkėlimo klausimus. Teismas pasisakė, kad tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Apsimestinis sandoris visada negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Nagrinėtu atveju pridengtojo sandorio (pirkimo–pardavimo sutarties) turinys leido padaryti išvadą, kad sandoris neatitinka imperatyvių CK 4.79 straipsnio 2 dalies ir Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes atsakovas, prieš tai neįgyvendinus bendraturčių ir gretimų žemės sklypų savininkų pasinaudojimo pirmumo teise procedūros, negalėjo tapti parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėju. Taip pat teismas pažymėjo, kad Miškų įstatymo 4¹ straipsnyje nustatyta miškų ūkio paskirties žemės sklypų ar jų dalių pardavimui taikoma tvarka (procedūra), yra imperatyvi.

Teismas, atnaujinęs šios bylos nagrinėjimą,  gavo sandorio duomenis iš notarų biuro ir iš NŽT teritorinių skyrių. Nustatyta, kad atsakovei „V. C.“ buvo išduoti sutikimai įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypus. Sutikimų  buvo paprašyta 2022 m. kovo 7-8 dienomis, ir sutikimai išduoti kovo 9-10 dienomis.  

Teismui nepateikta duomenų, kad Miškų įstatymo 4¹ straipsnyje nustatyta bendraturčių ir gretimybių savininkų įspėjimo procedūra apskritai buvo atliekama. Pagal šio straipsnio  4 dalį,  NŽT teritorinis padalinys apie parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kuriomis asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas gavęs sklypo pardavėjo pranešimą  raštu praneša asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu, ir šie  asmenys sutikimą pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti NŽT teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Šiuo atveju NŽT apie pardavimą nebuvo pranešta, NŽT teritoriniai skyriai jokių pranešimų sklypų bendraturčiams ir gretimų sklypų savininkams nesiuntė ir jų pageidavimų nelaukė, kitaip tariant, potencialūs pirkėjai (bendraturčiai ir kaimynai) net nežinojo, kad egzistuoja galimybė pirkti sklypus, todėl argumentas, kad nėra reikalavimų taikyti pirmumo teisę, atmestinas: tokių reikalavimų net ir negali atsirasti, nes nebuvo siunčiama pranešimų apie sklypų pardavimą. Teismas daro išvadą, kad nepaisant aplinkybės, jog pirkėjo teisių perkelti šioje byloje nėra prašoma, tai nedaro sklypų pirkėjos atsakovės „VIP Crayfish“ teisėta miško sklypų pirkėja, nes neįvykdžius imperatyvių Miškų įstatymo reikalavimų (nesudarius galimybių potencialiems pirkėjams pareikšti savo pageidavimų), NŽT negalėjo atlikti Miškų įstatyme jiems nustatytų funkcijų, o šios procedūros neatlikus, atsakovė „VIP Crayfish“ neturėjo teisės pirkti vienuolika miško žemės sklypų.

Todėl siekis mainų sandoriu pridengti pardavimą ir tokiu būdu išvengti valstybinės miškų sandorių kontrolės ir priežiūros reiškia, kad mainų sandoris šiuo konkrečiu atveju prieštarauja ir imperatyvioms viešosios teisės normoms. Aplinkybė, kad atsakovė „Svaras“, jos direktoriaus teigimu,  ir praeityje yra daugybę miško sklypų įgijusi būtent mainų būdu, neįrodo šio būtent sandorio teisėtumo, o ankstesni mainai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. 

Dėl actio Pauliana

Ieškovė

Atsakovės nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-939-924/2022, kurioje pagal ieškovės UAB „Aniunas“ ieškinį atsakovėms „Svaras“ ir „VIP Crayfish“ nagrinėjo 2022 m. kovo 10 d. mainų sandorio, t. y. to paties mainų sandorio, kuris ginčijamas ir šioje byloje, negaliojimo klausimą actio Pauliana pagrindu. Teismas ieškinį atmetė nurodęs, kad iš 5 anksčiau paminėtų sąlygų taikyti actio Pauliana institutą dvi yra neįrodytos: kad sandoris pažeidė kreditoriaus teises ir kad trečiasis asmuo, sudaręs ginčo sandorį su skolininku, buvo nesąžiningas. Apie skolininko nesąžiningumą teismas plačiau nepasisakė. Atsakovių nuomone, šis teismas turi spręsti bylą taip, kaip jau yra išsprendęs pirmesnis teismas. Tačiau sprendimas byloje Nr.e2-939-924/2022 precedentinės reikšmės dar neįgijo, nes yra neįsiteisėjęs, dėl jo pateiktas apeliacinis skundas. Todėl toliau pasisakytina dėl visų penkių actio Pauliana sąlygų.

Dėl neabejotinos ir galiojančios ieškovės teisės į atsakovę „Svaras“ ginčo nekyla, kaip minėta, skola yra priteista teismo sprendimu, pradėta vykdomoji byla. Atsakovės „Svaras“ direktorius I. L. teismo posėdyje patvirtino, kad „Findana“ reikalavimo teisę turi, ją neabejotinai „Svaras“ patenkins, kai tik turės lėšų.  

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo ginčo sandoriu teismas dar kartą primena, kad šioje byloje turi būti vertinamas ne atskirai paimtas „mainų“ sandoris, o keleto iš eilės ėjusių sandorių visuma, kaip minėta: vienuolika sklypų parduodami už 52 000 Eur, pinigai nedelsiant pervedami į direktoriaus asmeninę sąskaitą, ir „Svaras“ sąskaitoje pinigų praktiškai nelieka, o iš buvusių 13 sklypų lieka du sklypai bendros apie 2000 Eur vertės. Akivaizdu, kad sandorių eile sudaroma situacija, kad „Findana“ neturi į ką nukreipti savo reikalavimo patenkinimą. Todėl antroji actio Pauliana sąlyga yra nustatyta.

Dėl trečiosios sąlygos, ar privalėjo skolininkas sudaryti mainų sandorį, teismas pažymi, kad atsakovės “Svaras“ direktorius I. L. tokios būtinybės teismui neįrodė. Teiginiai, kad „Svarui“ reikėjo automobilio „Mercedez“, atrodo neįtikinamai, nes jau po 4 dienų tas automobilis buvo parduotas A. S.. Jeigu “Svaras“ norėjo tarpininkauti tarp A. S. ir „VIP Crayfish“, tai būtų pakakę tik supažindinti automobilio pirkėją su pardavėju, nebuvo būtina parduoti 11 sklypų, kad A. S. gautų jo pageidaujamos komplektacijos automobilį. Todėl spręstina, kad trečioji sąlyga yra nustatyta.

Dėl skolininko nesąžiningumo pažymėtina, kad nesąžiningumą parodo jau minėta sandorių visuma, iš kurių matyti skolininko tikslas sumažinti savo mokumą ir tokiu būdu išvengti paskolos sutartimi prisiimtos prievolės tinkamo vykdymo. Papildomai skolininko nesąžiningumą parodo I. L. veiksmai, kuriais jis visą gautą 42 000 Eur sumą dar sandorio išvakarėse pervedė į savo sąskaitą, o į „Svaro“ kasą iš A. S. priimti 10 000 Eur antstolei vykdant išieškojimą „Svaro“ įmonėje nerasti.  CK 6.930¹ straipsnyje yra nustatyti reikalavimai atsiskaitymų eiliškumui: jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, jis privalo laikytis įstatyme nustatytos atsiskaitymų eilės. I. L. teismo posėdyje nurodė, kad jo paties kaip „Svaro“ direktoriaus reikalavimas į „Svarą“ buvo pirmesnis, negu „Findana“ reikalavimas, nes „Findana“ reikalavimas, I. L. supratimu, atsirado tik 2022 m. vasario 17 d., kai įsiteisėjo Kauno apygardos teismo sprendimas priteisti skolą. Teismas tačiau pritaria ieškovės atstovės pozicijai, kad „Findana“ reikalavimas grąžinti paskolą atsirado 2021 m. birželio 30 d., o I. L. apskritai neįrodė turįs reikalavimo teisę  į UAB „Svaras“.

Dėl trečiojo asmens (šiuo atveju „VIP Crayfish“ ir A. S.) nesąžiningumo teismas vertina, kad „VIP Crayfish“ nesąžiningumą parodo jos sutikimas dalyvauti apsimestiniame sandoryje, kai vietoje pirkimo-pardavimo sudarytas mainų sandoris. Nors „VIP Crayfish“ prašė NŽT teritorinių skyrių sutikimų įsigyti miškų ūkio paskirties sklypus, tačiau tuos sutikimus gavo formaliai, itin greitai. „VIP Crayfish“ atstovas nurodė, kad įmonė užsiima investicinių miško sklypų įgijimu, todėl neabejotinai jai turėjo būti žinomi Miškų įstatymo reikalavimai ir aplinkybė, kad šio sandorio atveju Miškų įstatymo 4¹ straipsnyje nustatytos procedūros pranešti gretimybių savininkams apie sklypų pardavimą nėra laikomasi. Kaip jau minėta, Miškų įstatymo imperatyvių normų pažeidimai daro sandorį neteisėtu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. ,,Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007, ir kt.). Tai daroma ir jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi. Teismų praktikoje toks elgesys pripažintinas turto įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad atsakovė „VIP Crayfish“ kaip suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu asmuo elgėsi apdairiai ir iki ginčijamo sandorio sudarymo pasidomėjo kitos sandorio šalies patikimumu, prašė informacijos apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme ir pan., svarstė, ar ginčo sandoriai nepažeis kitų skolininko kreditorių interesų, pasidomėjo, kodėl norima taip skubiai perleisti vienuolika miško sklypų, kodėl vietoje pardavimo norima sudaryti mainų sandorį. Labiau tikėtina, jog atsakovė suvokė tikrąjį susitarimo sudarymo tikslą – apeiti kitų kreditorių reikalavimus. Jeigu atsakovė būtų pasidomėjusi, ar sudaromas sandoris nepažeis įstatymų ir kitų asmenų teisių, viešai prieinami duomenys būtų leidę nustatyti, kad sandorio sudarymo metu „Svaras“ jau buvo įsiskolinusi „Sodrai“ (2022 m. balandžio 19 d. skola Sodrai 1471, atidėta skola 1806 Eur), bendrovė turi finansinių sunkumų ir toks sandoris gali būti neteisėtas. Vidutiniškai apdairiam asmeniui, tuo labiau verslininkui, pastaruoju metu yra galimybių gauti informaciją apie įmonės finansinę būklę net ir sumokėjus už atitinkamas ataskaitas registrų įmonėms ir pan. Tuo tarpu net nebandydama įsitikinti, ar ginčijamas susitarimas nepažeidžia įstatymų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, atsakovė elgėsi nesąžiningai (panaši praktika vertinant įgijėjo sąžiningumą formuojama ir  Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-526-330/2015).

Be to, nors mainų sandorio metu šalys susitarė, kad vertina sklypus pagal Registrų centro nurodytas vidutines rinkos vertes (mainų sutarties 3.1 p.), tačiau teismo posėdyje ir procesiniuose dokumentuose jau teigė, kad tikroji sklypų vertė buvo visai kita, t. y. net ne vidutinė rinkos vertė (91 000 Eur), ir net ne 52 000 Eur, o tik apie 18 000 Eur. „VIP Crayfish“ atstovas K. P. teismo posėdžio metu teigė, kad pats, būdamas „VIP Crayfish“ direktoriumi, tokio mainų sandorio net nebūtų sudaręs, sklypai yra nevertingi, miškas daugiausia iškirstas. Vadinasi, jeigu tikėti K. P. teiginiais, mainų sutartyje nurodyta 42 000 Eur priemoka buvo sumokėta nepagrįstai. Sklypų įgijėja „VIP Crayfish“ neatliko jokių veiksmų siekdama realiai įvertinti sklypus (apžiūros, fotofiksacijos, specialisto išvados ir pan.), bent jau teismui tokių įrodymų nepateikta. Galima daryti išvadą, kad sutartyje nurodoma verte buvo siekiama sudaryti regimybę, kad „Svaras“ padėtis ginčo sandoriu nepabloginama, o išlieka tokia pati ar net geresnė (už iškirstus sklypus gauna 52 000), kitaip tariant, „VIP Crayfish“ nesąžiningu elgesiu padėjo „Svarui“ sukurti tokią regimybę ir taip padėti išvengti prievolės grąžinti skolą „Findanai“ vykdymo.

Dėl vienuolikos sklypų vertės tarp šalių kilo ginčas. Ginčo mainų sutartyje yra išdėstyti nekilnojamojo turto registro duomenys apie kiekvieną mainomą žemės sklypą, konkrečiai nurodomos kiekvieno sklypo trys vertės: indeksuota žemės sklypo vertė; žemės sklypo vertė ir vidutinė rinkos vertė. Kaip jau minėta, mainų sutarties 3.1 p. šalys aiškiai nurodė, kad mainomus sklypus vertina Registrų centro nurodyta vidutine rinkos verte. Todėl atsakovės „VIP Crayfish“ atsiliepimuose į ieškinį pateikti verčių skaičiavimai laikytini netiksliais, nes atlikti ne nuo vidutinės rinkos vertės, bet nuo kito rodiklio - žemės sklypo vertės. Ar mainų metu sklypai buvo iškirsti, ar neiškirsti, šiuo metu nėra galimybės nustatyti, nes šalys pateikia skirtingus aiškinimus. Kokia būtų vertė su mišku ir be miško, ekspertizės byloje skirti nebuvo prašoma.  Ieškovė byloje pateikė miškų specialisto R. L. apklausos būdu atliktą trijų sklypų iš vienuolikos vertinimą, kuriame pateikta vertė tiek be medienos, tiek su mediena, tačiau atsakovės šį įvertinimą kritikavo. Nors mainų sutartyje apie sklypų būklę (su mišku ar jau iškirtus mišką) nieko nebuvo nurodoma, tačiau teismo proceso metu atsakovės teigė, kad tik vienas sklypas iš 11, t. y. sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra neiškirstas. Šio sklypo vertę su mediena specialistas R. L. vertino 90 664,54 Eur, be medienos - 28328 Eur, mainų sutartyje vidutinė šio sklypo rinkos vertė yra 19840 Eur. „Svaras“ šį sklypą pirko 2021 m. gegužės 6 d. už 15 000 Eur. Akivaizdu, kad vertės nurodomos labai skirtingos, teismas sprendžia, kad aplinkybė dėl sklypų realių sandorio metu buvusių verčių lieka nenustatyta, kas tik sudaro papildomą pagrindą pripažinti sandorį negaliojančiu, nes šalys sutartyje nenurodė tikros sklypų vertės.     

Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad skirtingos atsakovės „VIP Crayfish“ pozicijos sutarties sudarymo metu ir vėliau teismo proceso metu apibūdinant sklypų vertę, leidžia tik patvirtinti, kad atsakovė „VIP Crayfish“ yra nesąžininga, nes apsimetė ne tik dėl sandorio rūšies, bet ir sutartyje sutikdama su mainomo turto verte. Papildomai pažymėtina, kad atsakovių nekonkretumas dėl sklypų realios būklės ir tikrosios vertės neleidžia nuspręsti, kokia apimtimi mainų sandoris pažeidė ieškovės teises, kitaip tariant, ar kreditorius savo reikalavimą nukreipė į tiek perleisto pagal ginčijamą sandorį turto (ar jo vertės), kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Jeigu sklypų vertė yra tokia menka, kaip kad teigė K. P. (18 000 Eur), tai net mainų sandorį dėl 11 sklypų panaikinus gali paaiškėti, kad realios sklypų vertės neužteks grąžinti ieškovei priteistas sumas.

Dėl atsakovo A. S. nesąžiningumo teismas sprendžia, kad A. S. kaip fizinis asmuo, sudaręs nedidelės vertės sandorį, pirkęs automobilį už 10 000 Eur, neprivalėjo ypatingai domėtis pardavėjo „Svaras“ mokumu ir kreditoriais. Nors ir buvęs „Svaras“ darbuotoju, tačiau A. S. galėjo ir nežinoti, kokie sandoriai sudaryti su „Findana“, ar paskola pastarajai grąžinta, ar ne. Spręstina, kad A. S. nesąžiningumas neįrodytas. Tai reiškia, kad panaikinus mainų sandorį, vėlesnė automobilio pardavimo sutartis nenaikinama nenustačius A. S. nesąžiningumo.

Dėl I. L. nesąžiningumo teismas vertina, kad atsakovas I. L. kaip skolininko „Svaras“ direktorius žinojo visas skolos negrąžinimo ieškovei aplinkybes, pareikštus reikalavimus, pats sumanė sudaryti sklypų perleidimo sandorį, paėmė ir gautą priemoką, ir kaip kasininkas priėmė už automobilį grynais pinigais gautą sumą, tačiau šių pinigų „Svaro“ įmonėje neišsaugojo, todėl panaikinus mainų sandorį ir lėšų išmokėjimus I. L., visa sandorio suma (52 000 Eur) priteistina atsakovei „VIP Crayfish“ iš I. L..

Apibendrinant, teismas vertina, kad visos penkios sąlygos taikyti actio Pauliana institutą ginčo mainų sandorio ir vėlesnių išmokėjimų I. L. atžvilgiu, yra nustatytos.

Galiausiai vertindamas ginčo sandorius (mainų, lėšų išmokėjimų) teismas pažymi, kad šie sandoriai konkrečioje šios bylos situacijoje buvo sudaryti siekiant tikslo, priešingo viešajai tvarkai ir gerai moralei. Tai sudaro papildomą pagrindą pripažinti sandorius negaliojančiais ir CK 1.81 straipsnio pagrindu. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Šiuo atveju abiejų šalių buvo siekiama negrąžinti paskolos, nevykdyti prisiimtos prievolės, nevykdyti teismo sprendimo, pažeisti atsiskaitymų eiliškumą, nevykdyti Miškų įstatymo nuostatų.

Dėl restitucijos

Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio. Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnis). Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.

Pripažinus negaliojančiu ab initio 2022 m. kovo 10 d. mainų sandorį tarp „Svaras“ ir „VIP Crayfish“, taip pat pripažinus negaliojančiais 2022 m. kovo 9 d. iš „Svaras“ sąskaitos atliktus tris mokėjimus atsakovui I. L. bendros 42 000 Eur vertės, taikytina restitucija.

Žemės sklypai, buvę 2022 m. kovo 10 d. mainų sandorio objektu, grąžintini UAB „Svaras“. Grąžinus sklypus, į juos bus galima nukreipti skolos „Findana“ išieškojimą bendra tvarka.

Iš atsakovo „Svaras“  atsakovei UAB „VIP Crayfish“ turėtų būti priteista grąžinti bendra sklypų kaina - 52 000 Eur, tačiau, kaip nustatyta, šie pinigai yra paimti atsakovo I. L., todėl iš jo turi būti priteisti grąžinti atsakovei „V. C.“.  

Dėl bylinėjimosi išlaidų  

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams. Laikytina, kad ieškinys yra tenkinamas visiškai, nes dėl restitucijos netaikymo dalyje dėl automobilio išreikalavimo iš A. S. ieškovės reikalavimo patenkinimo apimtis nesikeičia.

Ieškovės

Atsakovų „Svaras“, „VIP Crayfish“ ir I. L. išlaidos nepriteistinos.

Atsakovo A. S. išlaidos advokato pagalbai (300 Eur) priteistinos jam iš ieškovės UAB „Findana“. 

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (8,60 Eur) priteistinos iš atsakovo UAB „Svaras“.

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiais sandoriais:  2022 m. kovo 10 d. mainų sutartį, sudarytą tarp atsakovės UAB „Svaras“, įm.k. 300083465, ir atsakovės UAB “VIP Crayfish”, įm. k. 305578089; ir 2022 m. kovo 9 d. iš „Svaras“ banko sąskaitos atliktus tris mokėjimus (5000, 12500 ir 24500 Eur) I. L..

Taikyti restituciją:

1) grąžinti UAB „Svaras“, įm.k.300083465, nuosavybės teise žemės sklypus: (duomenys neskelbtini).

2) priteisti UAB „VIP Crayfish“, įm.k. 305578089, iš atsakovo I. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 52 000 Eur (penkiasdešimt du tūkstančius eurų).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei UAB “Findana”, įm.k. 305567502, iš atsakovų UAB “Svaras”, įm.k. 300083465, UAB „VIP Crayfish“, įm.k. 305578089, ir I. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po 2322 Eur (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt du eurus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB “Findana”, įm.k. 305578089, 300 Eur ( tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB “Svaras”, įm.k. 300083465, 8,60 Eur ( aštuonis eurus ir 60 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                Diana Labokaitė