Civilinė byla Nr. e2-1061-370/2020

                Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00090-2020-1

        Procesinio sprendimo kategorija                 3.1.18.1; 3.1.18.1.1.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Volų melioracijos statinių naudotojų asociacijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-469-883/2020 dėl ieškovės Volų melioracijos statinių naudotojų asociacijos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės Volų melioracijos statinių naudotojų asociacijos ieškinį atsakovams R. B. ir R. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

n u s t a t ė : 

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Volų melioracijos statinių naudotojų asociacija (toliau – ir Asociacija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų R. B. ir R. B. ieškovei 65 803,70 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovams R. B. ir R. B. išstojus iš Asociacijos nepasibaigus  „Volų melioracijos statinių naudotojų asociacijos narių žemės melioracijos statinių rekonstravimas“ projekto terminui ir išnuomojus įtrauktą į projektą žemės sklypą ne asociacijos nariui, ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovų išstojimas iš Asociacijos ir nenoras bendradarbiauti (grįžti į Asociaciją ir kt.) šalinant trūkumus buvo lemiami veiksmai, dėl kurių pagrindinis partneris / pareiškėjas Volų melioracijos statinių naudotojų asociacija patyrė nuostolius, negavo dalies paramos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos.

3.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams R. B. ir R. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą 70 803,70 Eur sumai, uždraudžiant areštuotais daiktais disponuoti, o nesant ar neužtenkant turto taikyti areštą atsakovų R. B. ir R. B. piniginėms lėšoms, esančioms bankuose, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis.

4.       Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė tuo, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali būti neįvykdomas arba pasunkėti, tai patvirtina nesąžiningi atsakovų veiksmai: atsakovai geranoriškai nesiekė vykdyti susitarimų ir įsipareigojimų dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamame projekte iki projekto kontrolės pabaigos, vedami savanaudiškų paskatų, elgėsi nesąžiningai ir nevykdė įsipareigojimų, kuriuos patys prisiėmė; atsakovų vardu nekilnojamasis turtas (šeši žemės sklypai) yra areštuotas kitoje byloje, o tai taip pat suponuoja išvadą, kad atsakovai linkę elgtis nesąžiningai ir be kliūčių gali siekti sumažinti likusį turtą; atsakovai bet kuriuo metu gali sudaryti pirkimo pardavimo sutartį dėl turimo nekilnojamojo turto pardavimo tretiesiems asmenims, atsakovai nėra verslininkai, o jų padaryta žala asociacijai yra labai didelė, todėl, siekiant, kad galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, esant realiai rizikai ir grėsmei, yra būtinas pagrindas imtis atitinkamų laikinųjų apsaugos priemonių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškovės Volų melioracijos statinių naudotojų asociacijos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

6.       Teismas, įvertinęs ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentus ir byloje esančius duomenis, konstatavo, kad ieškovė nagrinėjamu atveju nepateikė įrodymų, jog atsakovai siektų sumažinti turimo turto vertę, turėdami tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė atsakovų nesąžiningumą iš esmės grindė tuo, jog atsakovai išstojo iš asociacijos ir pasitraukė iš projekto įgyvendinimo. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nėra ir negali būti vertinamos kaip grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui ir dėl to reikėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, jog šios aplinkybės yra ginčo iš esmės dalykas ir dėl to bus pasisakyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Konstatavo, kad šiuo atveju nei didelė ieškinio suma, nei atsakovų pasitraukimas iš asociacijos ir projekto įgyvendinimo neįrodo atsakovų nesąžiningumo, tai yra, kad atsakovai ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.

7.       Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismų praktiką, sprendė, kad ieškovė ieškinyje nenurodė jokių galimo teismo sprendimo įvykdymui grėsmę keliančių aplinkybių, pažymėjo, kad ieškovės teiginiai dėl atsakovų pasitraukimo iš projekto ir didelė ieškinio suma savaime nėra pakankamas pagrindas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimui konstatuoti, todėl jos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų turtui netenkino.

III. Atskirojo skundo argumentai

8.       Ieškovė Volų melioracijos statinių naudotojų asociacija atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį ir jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, ieškovė iš esmės pakartoja savo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentus, pažymi, kad:

8.1.                      Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skundžiamos nutarties 10 punkto išaiškinimo ir, kad teismas 2020 m. gegužės 12 d. nurodė, kad įrodymais, patvirtinančiais atsakovų siekį sumažinti turimo turto vertę, galėtų būti, pvz: skelbimai apie turimo turto pardavimus arba preliminarios pirkimo – pardavimo sutartys. Ieškovės toks teismo atsakymas netenkino, nes jis yra nelogiškas ir neįgyvendinamas, nes tokie duomenys yra konfidencialūs ir ieškovė bei jos atstovai neturi teisės rinkti apie asmenį tokius duomenis.

8.2.                      Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartyje nenurodė jokio pakankamo ir aiškaus pagrindo, kodėl netenkino ieškovės prašymo, o ieškovės nurodytus argumentus nepagrįstai sumenkino, ypač tai, kad tai ginčas, susijęs su tarptautiniu projektu, tai, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra nurodė keliuose raštuose, jog dėl neįgyvendinto Europos Sąjungos projekto turėtų atsakyti atsakovai, tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys ir uždirbti tokią didelę pinigų sumą, gaunant atlyginimą, yra sunkiai įmanoma, tai, kad atsakovai be kliūčių gali perleisti turtą tretiesiems asmenims, tai, kad įstatymas saugo sąžiningą įgijėją ir ieškovei teismo sprendimas būtų neįvykdomas arba apsunkintas tuo atveju, jei ieškinys būtų tenkintas.

8.3.                      Ieškovė veikė aktyviai, dėjo protingas pastangas ir pateikė pakankamai jai prieinamų ir leistinų įrodymų, kad tikėtinai pagrįstų prašomų priemonių būtinumą ir būtų apsaugoti Asociacijos, projekto partnerio ir Asociacijos narių interesai, teismui tenkinus ieškinį.

8.4.                      Ieškovė 2020 m. liepos 1 d. pateikė teismui straipsnį, publikuojamą internete, kuriame rašoma apie atsakovės R. B. darbą, turimą turtą, straipsnyje keliami klausimai dėl jos turimo turto ir ar jai buvo žinomos straipsnyje aptartos kito asmens finansinės aferos. Ieškovės vertinimu, jos pateiktas straipsnis taip pat pagrindžia galimą atsakovės nesąžiningumą.

9.       Atsakovai R. B. ir R. B. atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

9.1.                      Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį – šiuo atveju ieškovei.

9.2.                      Ieškovė pati atskirajame skunde neginčija, jog ji nepateikė absoliučiai jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdami sukliudyti teismo sprendimo vykdymui. Tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas.

9.3.                      Ieškovės argumentai, kad atsakovų nesąžiningumą patvirtina jos ieškinys ir jame nurodytos žalos kilimo aplinkybės, šiuo atveju visiškai nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui konstatuoti atsakovų nesąžiningumo ar kryptingų pastangų išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą. Dėl šių ieškovės argumentų pagrįstumo bus pasisakyta tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Tai, ar nagrinėjamu atveju šalys buvo sąžiningos tarp jų susiklosčiusiuose civiliniuose teisiniuose santykiuose ir ar atsakovai turi pareigą atlyginti ieškovei tariamai padarytą žalą, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.

9.4.                      Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad atsakovai „linkę elgtis nesąžiningai ir be kliūčių gali siekti sumažinti likusį turtą“, suponuoja tai, kad kitoje civilinėje byloje yra areštuoti šeši atsakovams priklausantys žemės sklypai. Pažymėtina, kad minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-13-674/2020 nepagrįstą ieškinį atsakovams yra pareiškęs N. M., prašydamas pripažinti apsimestiniais šešis žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandorius, bei prašo pripažinti, kad jis yra tikrasis žemės sklypų pirkėjas, ir tik todėl minėtoje byloje buvo tenkintas jo prašymas ir ginčo žemės sklypai areštuoti.

9.5.                      Atsakovai 2020 m. rugsėjo 16 d. pateikė jų ieškovei teiktą prašymą priimti juos į Asociacijos narius, kad būtų sudarytos sąlygos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo nagrinėti Asociacijos 2018 m. gruodžio 21 d. pateiktą mokėjimo prašymą Nr. 17VD-KK-15-1-06764-MP004 bei sudarytų prielaidas visai paramos sumai Asociacijai išmokėti, dėl ko apskritai išnyktų ieškinio pagrindas. Atsakovai teigia, kad šis jų prašymas papildomai pagrindžia jų sąžiningumą bei siekį kilusį ginčą išspręsti racionaliu būdu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų turtui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

11.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo į teismą kartu su ieškiniu, tačiau teismas, nenustatęs aplinkybių, kurios suponuotų išvadą, kad yra reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, ieškovės prašymo netenkino.

12.       Ieškovė 2020 m. gegužės 8 d. kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti jai, kokius konkrečius įrodymus turi ar turėjo pateikti Asociacija pagal Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį, kad įvykdytų nurodymą – įrodyti, kad atsakovai siekia sumažinti turimo turto vertę, turėdami tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.

13.       2020 m. gegužės 12 d. Šiaulių apygardos teismas ieškovės prašymo dėl teismo nutarties išaiškinimo netenkino. Nutarties ieškovė neapskundė atskiruoju skundu, nors šią teisę teismas jai išaiškino nutartyje.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 

14.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

15.       Atskirajame skunde apeliantė nekvestionuoja teismo išvadų, susijusių su ieškinio preliminariu pagrįstumu, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliacijos ribas, šios išvados teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nenustatymu.

16.       Kaip minėta, antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).

17.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovai turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą, be to, byloje nėra teigiama, kad atsakovų finansinė padėtis būtų sunki ir, kad tai galėtų turėti įtakos nepalankaus jiems sprendimo įgyvendinimui. Grėsmę būsimo teismo sprendimo įgyvendinimui ieškovė išimtinai sieja su atsakovų galimu nesąžiningu elgesiu.

18.       Iš vieningai plėtojamos teismų praktikos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu yra žinoma, jog šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018 ir kt.). Atitinkamai atmetami ieškovės argumentai, jog asmeniui pateikti tokio pobūdžio įrodymus yra per didelė našta. Pažymėtina, kad teismas priimti kito asmens interesus itin varžantį procesinį sprendimą gali tik gavęs atitinkamus įrodymus, kurie pagrįstų asmens nesąžiningumą arba ketinimą išvengti būsimo teismo sprendimo įgyvendinimo, o ne vadovaudamasis kito asmens niekuo nepagrįstomis prielaidomis.

19.       Ieškovė atsakovų nesąžiningumą įrodinėjo aplinkybėmis, kad jų atžvilgiu buvo priimtas Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimas, kuriame konstatuota, kad atsakovai atliko pažeidimus, nesielgė geranoriškai, nevykdė įsipareigojimų, kuriuos patys prisiėmė. Be to, atsakovų turimi šeši žemės sklypai yra jau areštuoti kitoje byloje, tai, ieškovės vertinimu, patvirtina atsakovų nesąžiningumą ir galimą siekį paslėpti ar kitaip apsunkinti turimą turtą siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.

20.       Apeliacinės instancijos teismas, Liteko sistemoje susipažinęs su ieškovės civiline byla, kurioje yra taikytas areštas atsakovų žemės sklypams, pažymi, kad teismas toje byloje priėmė nutartį nenustatęs ir nekonstatavęs atsakovų nesąžiningumo. Teismas taikė areštą konkretiems sklypams dėl kurių vyksta ginčas, o ne atsakovų atitinkamai turto proporcijai. Be to, toje byloje nėra priimtas sprendimas, tad šalių keliami ginčai, jų procesinis elgesys, teikiami dokumentai kitose bylose neturi prejudicinės reikšmės šioje byloje. Taigi, aplinkybė, kad kitoje byloje yra taikytas areštas atsakovų turtui, šiuo atveju nesudaro pagrindo konstatuoti jų nesąžiningumą, kaip tai suprantama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. 

21.       Pažymėtina, jog asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų atsakovų nesąžiningumą, ketinimą nuslėpti ar kitaip apsunkinti savo turimą turtą siekiant išvengti galbūt nepalankaus jai teismo sprendimo įvykdymo. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas aiškiai ir nedviprasmiškai šią ieškovės pareigą išaiškino skundžiamoje nutartyje.

22.       Taip pat pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byla nėra nagrinėjama iš esmės, atitinkamai teismas priimdamas procesinius sprendimus negali remtis kitų teismų priimtais procesiniais sprendimais, kurie nebuvo revizuoti aukštesnės instancijos teismo ir kai byloje nėra priimtas įsiteisėjęs galutinis sprendimas. Aplinkybės, kad atsakovai nepripažįsta jiems keliamų reikalavimų šioje ar kitose byloje, negali būti laikoma kaip aplinkybė, patvirtinanti atsakovų nesąžiningumą. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovai ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tai, kad ieškovė charakterizuoja atsakovus kaip nesąžiningus, nesudaro pagrindo teismui abejoti dėl atsakovų sąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.

23.       Įvertinęs bylos duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovai nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, ieškovė nenurodė, todėl, įvertinęs visus pirmiau šioje nutartyje aptartus aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovė neįrodė grėsmės galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, dėl to teismas pagrįstai ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino (CPK 178, 185 straipsniai).

24.       Įvertinęs ieškovės 2020 m. liepos 1 d. pateiktą straipsnį publikuojamą internete, kuriame rašoma apie atsakovės R. B. darbą, turimą turtą, keliami klausimai dėl jos turimo turto ir ar jai buvo žinomos straipsnyje aptartos kito asmens finansinės aferos, teismas pažymi, kad tokio pobūdžio įrodymai nėra tinkami, sprendžiant dėl konkrečių asmenų sąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Nesant kitų įrodymų, kurie pagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antrąją sąlygą, kitų asmenų publikuojamos interneto portaluose interpretacijos ir dvejonės atsakovais, teismui nesudaro pagrindo abejoti jų sąžiningumu.

25.       Pažymėtina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

26.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja