Administracinė byla Nr. N⁵⁰²-272/2010

                                                            Procesinio sprendimo kategorija 47.3, 47.11

 (S)

 

           

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gegužės 21 d.

Vilnius

 

            Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutarties M. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 1729/2008/I/VIL-1295 (toliau – ir Nutarimas) M. K. paskyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 2 500 Lt baudą, nes:

2008 m. lapkričio 8 d. per operatyvinį patikrinimą asociacijai (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Asociacija) priklausančiame naktiniame klube (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo atlikti kontroliniai pirkimai už 33 Lt ir 50 Lt. Kontrolinio pirkimo metu darbuotojai S. M. (S. M.) ir V. V. pinigus už parduotas prekes priėmė, tačiau EKA kasos kvito neišdavė. Nustatyta, kad Asociacijos direktorius M. K., būdamas atsakingas už kasos aparatų naudojimo tvarką, nesiėmė priemonių užtikrinti kasos kvito už parduotas prekes išdavimą bei to, kad Asociacijoje dirbtų tik apmokyti kasininkai, kurie būtų supažindinti su EKA naudojimo instrukcija ir taisyklėmis. Tokiais veiksmais Asociacijos direktorius M. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo naudojimo tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas) 5 punktą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) viršininko 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių (toliau – ir Naudojimo taisyklės) 26.2 ir 31.1 punktų nuostatas (2008 m. lapkričio 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 181845 (toliau – ir Protokolas I)). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 163⁶ straipsnio 4 dalį jam paskirta 2 500 Lt bauda.

Be to, per patikrinimą nustatyta, kad Asociacijos direktorius M. K. nesiėmė priemonių, kad būtų užtikrintas grynųjų pinigų įtraukimas į apskaitą kasos aparatu ir kasoje laikomų pinigų kiekio atitikimas. Per patikrinimą nustatytas naudojamo EKA SANYO FE 800 Nr. 406685 kasoje pinigų kiekio neatitikimas – 2 292,80 Lt nebuvo apskaityti kasoje. Tokiais veiksmais Asociacijos direktorius pažeidė Aprašo 5 punktą (Protokolas I). Pagal ATPK 163⁷ straipsnio 3 dalį jam paskirta 1 500 Lt bauda.

Taip pat per patikrinimą nustatyta, kad įrengtų ir naudojamų elektroninių kasos aparatų E100M EURO-1000T ir CACIO FE 800 kasos operacijų atlikimo vietoje nebuvo laikomi techniniai pasai ir kasos žurnalai. Tokiais veiksmais Asociacijos direktorius M. K. pažeidė Aprašo 15 punktą (2008 m. lapkričio 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 179061 (toliau – ir Protokolas II)). Pagal ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalį jam paskirta 375 Lt bauda.

Be to, nustatyta, kad Asociacija sandėliavo alkoholinius ir energinius gėrimus, t. y. vykdė veiklą (duomenys neskelbtini) garažų bendrijai priklausančiame garaže ir garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau Asociacijos direktorius M. K. apie duomenų pasikeitimą įstatymo nustatyta tvarka (per 5 darbo dienas) vietos mokesčių administratoriui nepranešė ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalį ir VMI viršininko 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 255 patvirtintų Prašymų įregistruoti Mokesčio mokėtojų registre formų ir jų pildymo taisyklių (toliau – ir Pildymo taisyklės) 23 punkto nuostatas. Pagal ATPK 172⁹ straipsnio 1 dalį jam paskirta 750 Lt bauda.

M. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas Nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Skunde paaiškino, kad Asociacijoje jis atsako už kasos aparatų naudojimą, kito darbuotojo, kuris dirbtų su kasos aparatu nėra. 2008 m. lapkričio 8 d. Asociacijos nariai V. V. ir S. M. jo prašymu dirbo prie kasos aparato, nors jie nebuvo Asociacijos darbuotojai. Jis paaiškino jiems kasos aparatų naudojimo tvarką, tačiau Nutarime klaidingai nurodyta, kad jis nesiėmė priemonių užtikrinti kasos kvito už parduotas prekes išdavimo ir kad Asociacijoje dirbtų tik apmokyti kasininkai. Nutarime nurodyta, kad Institucija išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Protokolą I, kuris buvo surašytas dėl ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalyje ir 163⁷ straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų, o Nutarimas priimtas dėl ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalyje, 163⁷ straipsnio 3 dalyje, 163⁵ straipsnio 1 dalyje  ir 172⁹ straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų.

 

II.

 

            Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 29 d. nutartimi M. K. skundą atmetė, o Nutarimą paliko nepakeistą.

            Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalimi, 163⁷ straipsnio 3 dalimi, 163⁵ straipsnio 1 dalimi ir 172⁹ straipsnio 1 dalimi. Padarė išvadą, jog M. K. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalyje ir 163⁷ straipsnio 3 dalyje buvo įrodyta byloje surinkta medžiaga (Protokolu I, 2008 m. lapkričio 8 d. operatyvaus patikrinimo pažyma, 2008 m. lapkričio 8 d. kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktais, liudytojų S. M. ir V. V. duotais parodymais bei paties M. K. prisipažinimu teisminio bylos nagrinėjimo metu).

            Pažymėjo, kad M. K. nepagrįstai teigia, kad ATPK nenumato administracinės atsakomybės už priemonių nesiėmimą užtikrinant, kad Asociacijoje dirbtų tik apmokyti kasininkai, kurie būtų supažindinti su EKA naudojimo instrukcija ir taisyklėmis. Rėmėsi Aprašo 5 punktu ir Naudojimo taisyklių 26.2 ir 31.1 punktais ir akcentavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog kasos aparato kvitai klientams nebuvo išduoti, o pinigai nebuvo apskaityti kasoje, atmestinas M. K. argumentas, kad kasininkai buvo supažindinti su taisyklėmis. Atkreipė dėmesį į tai, jog M. K. teigia, kad administracinį teisės pažeidimą, imituodami pirkimą, suorganizavo Institucijos Operatyviosios kontrolės skyriaus darbuotojai, o neišduoti kvitai ir nustatyti neapskaityti pinigai yra šių provokuojamų veiksmų, kurie laikytini pertekliniais, pasekmė. Pirmosios instancijos teismas šį argumentą atmetė, nes operatyvus patikrinimas yra nustatytas Mokesčių administravimo įstatymo 115 straipsnyje, tai yra viena iš mokestinio patikrinimo rūšių.

            Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog M. K. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus 163⁵ straipsnio 1 dalyje ir 172⁹ straipsnio 1 dalyje, buvo įrodyta byloje surinkta medžiaga (Protokolu II, 2008 m. lapkričio 8 d. ir 2008 m. lapkričio 19 d. operatyvaus patikrinimo pažymomis, 2008 m. lapkričio 19 d. inventorizavimo aprašu, liudytojų S. M. ir V. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais bei paties M. K. prisipažinimu pirmosios instancijos teismo posėdžio metu).

            Atkreipė dėmesį į tai, jog liudytojas V. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad, atliekant operatyvų patikrinimą, buvo aptikta daug pažeidimų, todėl dėl didelės apimties buvo surašyti du administracinių teisės pažeidimų protokolai, kurių pagrindu buvo priimtas Nutarimas. Tai, kad Nutarime nurodomas tik Protokolas I, pirmosios instancijos teismas vertino kaip rašymo apsirikimą, kuris nesudaro pagrindo laikyti Nutarimą neteisėtu. Nėra pagrindo ir teigti, jog M. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, kurie nenurodyti jam surašytuose administracinių teisės pažeidimų protokoluose.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad M. K. nepagrįstai teigia, kad nebuvo išklausyti jo paaiškinimai nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijoje, be to, M. K. dalyvavimas nagrinėjant šią bylą teisme suteikė jam galimybę pasinaudoti visomis procesinėmis teisėmis. Jis taip pat nepagrįstai teigia, kad administracinėn atsakomybėn turi būti patraukti kasininkai, o ne Asociacijos direktorius, nes M. K. inkriminuojami administraciniai teisės pažeidimai administracinę atsakomybę užtraukia įmonių vadovams.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ATPK 30 straipsniu ir nustatė, kad M. K. administracinė nuobauda buvo paskirta nepažeidžiant ATPK 30 ir 30² straipsnių reikalavimų. Vertino, jog M. K. veiksmai buvo kvalifikuoti teisingai, o administracinė nuobauda jam paskirta pagrįstai ir teisėtai. Nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nagrinėjamu atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas.

 

III.

 

M. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartį ir Nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Apeliaciniame skunde pabrėžia, kad ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalyje administracinė atsakomybė už neužtikrinimą, kad Asociacijoje dirbtų tik apmokyti kasininkai, kurie būtų supažindinti su EKA naudojimo instrukcija ir taisyklėmis, nenumatyta. Mano, kad šis administracinis teisės pažeidimas turėtų būti inkriminuojamas tiems asmenims, kurie neišdavė kasos kvito, t. y. S. M. ir V. V.. Remiasi ATPK 256 straipsniu ir vertina, kad į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog M. K. turėjo imtis kokių nors priemonių šiuo aspektu. Atitinkamai ir Aprašo 5 punkto pažeisti jis negalėjo, nes jis reikalauja išduoti kasos kvitą. Laikosi pozicijos, kad Naudojimo taisyklių 26.2 ir 31.1 punktai nėra susiję su ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalies dispozicija. Teigia, kad jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal ATPK 163⁵ straipsnį, kuris yra lex specialis 163⁶ straipsnio 4 dalies ir 163⁷ straipsnio 3 dalies atžvilgiu. Nurodo, kad į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog jis turėjo imtis atitinkamų priemonių, idant pinigai būtų apskaitomi kasos aparatu, todėl jam negalėjo būti inkriminuojama ATPK 163⁷ straipsnio 3 dalis. Be to, Aprašo 5 punkto pažeidimas nesukelia administracinės atsakomybės pagal ATPK 163⁷ straipsnio 3 dalį. Nukreipia į ATPK 260 straipsnį ir vertina, kad Protokolas I buvo surašytas nesilaikant esminių jo turiniui keliamų reikalavimų, M. K. pareikštas kaltinimas yra nekonkretus. Akcentuoja, jog, nepaisant to, kad Nutarime minimas tik Protokolas I, jo pagrindu M. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pagal Protokole II jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Atkreipia dėmesį į tai, jog liudytojas V. K., kurio parodymais šiuo klausimu rėmėsi pirmosios instancijos teismas, teisminio bylos nagrinėjimo metu nedalyvavo. Pabrėžia, jog nei ATPK, nei kiti teisės aktai nenumato, jog Nutarime galėjo būti padarytas tokio pobūdžio rašymo apsirikimas. Mano, kad tiek Institucija, tiek ir pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog jis turto neturi ir yra išlaikomas tėvų, yra studentas, ir jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį.

Kiti M. K. apeliacinio skundo argumentai yra analogiški jo skundo pirmosios instancijos teismui argumentams.

Institucija atsiliepime į M. K. apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime pažymi, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalies dispozicija buvo aiškinama plečiamai. Nurodo, kad apeliantas kontrolinį pirkimą nepagrįstai sutapatina su nusikalstamos veikos imitavimu. Sutinka, kad Nutarime nurodomas tik Protokolas I, tačiau mano, jog tai yra techninė klaida, nesudaranti pagrindo panaikinti Nutarimą, nes Nutarime išdėstytos visos aplinkybės ir aprašyti visi administraciniai teisės pažeidimai, kurie buvo užfiksuoti Protokole I ir Protokole II. Be to, abiejuose administracinių teisės pažeidimų protokoluose nurodomi tie patys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vieta ir laikas, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą. Mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

 

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

            M. K. inkriminuojami administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalyje, pagal kurią nesiėmimas priemonių užtikrinti kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas išdavimą gyventojams įmonėse, įstaigose bei organizacijose, kuriose gyventojai už prekes ar paslaugas atsiskaito grynais pinigais, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus objektus, užtraukia baudą įmonių, įstaigų, organizacijų arba jų padalinių (filialų) vadovams nuo 2 000 iki 3 000 Lt, 163⁷ straipsnio 3 dalyje, pagal kurią nesiėmimas priemonių, kad būtų užtikrintas grynų pinigų įtraukimas į apskaitą kasos aparatu, taip pat užtikrintas įtrauktų į apskaitą pinigų ir kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekio atitikimui užtikrinti įmonėse, įstaigose bei organizacijose, kuriose privaloma naudoti kasos aparatus atsiskaitant su gyventojais už prekes arba paslaugas grynais pinigais, užtraukia baudą įmonių, įstaigų, organizacijų arba jų padalinių (filialų) vadovams nuo 1 000 iki 2 000 Lt, 163⁵ straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimas įmonėse, įstaigose bei organizacijose, kuriose gyventojai už prekes ar paslaugas atsiskaito grynais pinigais, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus objektus, užtraukia baudą įmonių, įstaigų, organizacijų arba jų padalinių (filialų) vadovams nuo 250 iki 500 Lt, ir 172⁹ straipsnio 1 dalyje, pagal kurią mokesčio mokėtojo registravimo duomenų nepateikimas Mokesčio mokėtojų registro tvarkytojui ar pavėluotas pateikimas, neteisingų duomenų pateikimas, taip pat pakeistų arba papildomų mokesčio mokėtojo registravimo duomenų nepateikimas ar pavėluotas pateikimas užtraukia baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams bei fiziniams asmenims nuo 500 iki 1 000 Lt.

            Protokole I (b. l. 18-19) ir Protokole II (b. l. 20-21) nurodoma, kad apeliantas pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalį, Aprašo 5 punktą ir 15 punkto pirmąją įtrauką, Naudojimo taisyklių 26.2 ir 31.1 punktus ir Pildymo taisyklių 23 punktą.

            Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalį, asmuo, įsiregistravęs mokesčių mokėtoju, apie pasikeitusius ar naujus mokesčių mokėtojo registravimo duomenis atitinkamam mokesčių administratoriui, atliekančiam registro tvarkymo įstaigos funkcijas, turi pranešti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po duomenų pasikeitimo ar atsiradimo.           

            Aprašo 5 punkte numatyta, kad kiekvienam su ūkio subjektu atsiskaičiusiam asmeniui, kai šiame apraše nustatyta atsiskaitymo vietoje įrengti kasos aparatą, privaloma išduoti kasos aparato kvitą, išskyrus šio aprašo 10.2 punkte nurodytus atvejus.

            Aprašo 15 punkto pirmojoje įtraukoje inter alia nustatyta, kad prie kiekvieno kasos aparato turi būti techninis pasas, kuris turi būti saugomas visą šio aparato naudojimo laiką. Techninis pasas laikomas kasos operacijų atlikimo vietoje.

            Naudojimo taisyklių 26.2 punkte numatyta, kad atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad kasos aparatu dirbtų tik apmokyti kasininkai, susipažinę su to aparato naudojimo instrukcija ir šiomis taisyklėmis.

            Naudojimų taisyklių 31.1 punktas įtvirtina, jog kasininkas privalo darbe vadovautis šiomis taisyklėmis bei kasos aparato naudojimo instrukcija.

            Pildymo taisyklių 23 punkte inter alia numatyta, kad tais atvejais, kai pasikeičia mokesčių mokėtojo įregistravimo Mokesčio mokėtojų registre duomenys, per 5 darbo dienas nuo jų pasikeitimo mokesčių mokėtojas privalo apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčio mokėtojų registro tvarkytojui pateikti naują rašymą pakeisti šiuos duomenis Mokesčio mokėtojo registre.

            Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nagrinėjamą bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. K. kaltė padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus buvo įrodyta nagrinėjamoje byloje surinkta medžiaga: Protokolu I (b. l. 18-19), Protokolu II (b. l. 20-21), 2008 m. lapkričio 8 d. operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 22-25), 2008 m. lapkričio 19 d. operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 26-28), 2008 m. lapkričio 8 d. kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktais (b. l. 32-33), 2008 m. lapkričio 19 d. inventorizavimo aprašu (b. l. 34-36), 2008 m. lapkričio 8 d. M. K. paaiškinimu (b. l. 37-39), V. V. 2008 m. lapkričio 8 d. paaiškinimu (b. l. 43), S. M. 2008 m. lapkričio 8 d. paaiškinimu (b. l. 44), M. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais paaiškinimais, liudytoju apklausto V. K. duotais parodymais, liudytoja apklaustos V. V. duotais parodymais, liudytoju apklausto S. M. duotais parodymais (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 20 d. posėdžio protokolas, b. l. 59-62).

            Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalį, kadangi, kaip matyti iš bylos, medžiagos, jis, būdamas atsakingas Asociacijos asmuo kasos operacijų srityje, neužtikrino (netinkamai juos apmokė ir pan.), jog Protokole nurodytomis aplinkybėmis su kasos aparatu dirbę asmenys išduotų kasos čekius. Atitinkamai nėra pagrindo ir šios jo veikos perkvalifikuoti pagal ATPK 163⁵ straipsnį. Analogiški argumentai taikyti ir apelianto teiginiui, jog jis neprivalėjo imtis kokių nors priemonių, kad pinigai būtų apskaitomi kasos aparatu. Taigi administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalį ir 163⁷ straipsnio 3 dalį M. K. buvo patrauktas pagrįstai. Pažymėtina, kad apeliantas neneigia savo kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje ir 172⁹ straipsnio 1 dalyje. Kaip jau buvo minėta, jo kaltę šiuo aspektu patvirtina ir bylos medžiaga. Ta aplinkybė, jog Nutarime expressis verbis nurodomas tik Protokolas I, nesudaro pagrindo pirmąjį panaikinti, kadangi iš jo turinio akivaizdu, jog buvo nagrinėjami tiek Protokole I, tiek ir Protokole II užfiksuoti administraciniai teisės pažeidimai, be to, pačiuose administracinių teisės pažeidimų protokoluose, kaip pagrįstai pažymėjo Institucija, nurodomi tie patys M. K. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vieta ir laikas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų nėra pagrindo, kad apeliantas prisipažino tik dėl dalies jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų, dėl jų padarymo jis nesigaili, o kitų jo administracinę atsakomybę itin lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

            Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą bei į tai, kad administracinė nuobauda M. K. buvo paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutartis, kuri yra teisėta ir pagrįsta, paliktina nepakeista.

            Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

           

n u t a r i a :

 

M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

            Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai	Audrius Bakaveckas
	Artūras Drigotas
	Virgilijus Valančius