Baudžiamoji byla Nr. 1-1114-927/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11195-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12;  1.1.9.1; 1.2.4.4.1; 2.1.14.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

                 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 20 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,

sekretoriaujant Kristinai Tabakajevienei,

dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei,

kaltinamajam S. S.,

nukentėjusiajam D. B., jo atstovui advokatui Rolandui Tilindžiui,

nedalyvaujant civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), el.p. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

2017-05-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu LR BK 93 str. 1d. 3 p. tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 str. bei skirtos auklėjamojo poveikio priemonės;

2019-07-12Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 1d. bei jam skirta 1 m. laisvės apribojimo bausmė skiriant įpareigojimus. Bausmė atlikta.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas

nustatė:

S. S. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:

jis, 2025-03-31 apie 02.54 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą D. B. atžvilgiu, t.y. tyčia kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė šiam į dešinės pusės veido sritį, po ko D. B. nukrito ant žemės, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. B. odos nubrozdinimą dešiniojo skruosto srityje su dešinės pusės apatinio žandikaulio daugybiniais lūžiais 42-43, 47 dantų srityse, 47 danties lūžiu, bei dešinės pusės pleištakaulio sparninės ataugos lūžiu, t.y. sužalojimus vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu bei tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. B. sveikatą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju S. S. parodė, kad lietuvių kalbą moka, vertėjas jam nereikalingas. Įtariamojo teisės jam išaiškintos. Apklausos metu gynėjas jam nereikalingas. Įtarimą perskaitė. Įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama. Dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltę pripažįsta bei nuoširdžiai gailisi. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė. Parodymus duoti sutinka. 2025-03-30 apie 16.00 val. susirinko su bendradarbiais pas V. R., adr. (duomenys neskelbtini), kartu po darbo praleisti laiką bei atsipalaiduoti. Jį pas V. nuvežė draugė. Jam atvažiavus ten jau buvo bendradarbis J., V. R.. Per 20 minučių suvažiavo ir kiti bendradarbiai, o būtent: D., V. M., T., D. B. (jį atvežė žmona). Apie 18.00 val. - 19.00 val. atvyko V. P. ir V. B.. Visiems susirinkus, jie kepė mėsą, gėrė alkoholį, bendravo. Viskas buvo gerai. Neprisimena tikslaus laiko, bet buvo momentas, kai V. R. susipyko su žmona. Jie nesikišo į jų reikalus. Po to jis su V. P. nuėjo pažaisti krepšinį. Po to apie 02.00 val. (tikslaus laiko neprisimena) jis stovėjo prie V. R. namų, o tiksliau prie laiptų (prie įėjimo į namus). Kartu su juo buvo V. R., V. P.. Su V. šnekėjo, kai pamatė netikėtai, nei iš šio, nei iš to link jo eina D. B.. Pastarasis, rėkdamas jam rusų kalba "slyšyš ty čiort", ėjo tiesiai į jį. Jam priartėjus prie jo, jis sudavė D. vieną kartą kairiu kumščiu į veido sritį. D. nuo jo smūgio nukrito ant žemės. D. sąmonės nebuvo praradęs. Po to D. pats atsistojo, ant jo veido sužalojimų ar kraujo žymių nepastebėjo. Tai buvo nakties metas, buvo tamsu. Kadangi tiek jis, tiek kiti nurodyti asmenys buvo neblaivūs, todėl nuosekliai visų įvykio aplinkybių jis neprisimena. Tik pamena, kad, kai D. atsistojo, jie paspaudė vienas kitam ranką ir vienas kito atsiprašė. Tuo viskas ir baigėsi. V. R. dukra jį, T. ir V. P. nuvežė namo. Pakeliui namo, ar tai D., ar V. R. paskambino V. P. ir pasakė, kad D. kažkas yra su žandikauliu ir jis iškvietė greitąją. D. ir V. konflikto nematė, nes išvyko iki konflikto. Neprisimena ant kokios dangos po suduoto smūgio nukrito D.. Kiemas buvo dalinai išklotas trinkelėmis, dalinai buvo žolė. Savo kaltę jis pripažįsta. Pripažįsta, kad sudavė D. į veido sritį. Sudavė jam, nes, kai jis artėjo prie jo, jis pamanė, kad D. jį puls, kadangi D. yra aukštas, stambaus kūno sudėjimo. Jis labai gailisi, kad įvyko tokia situacija. Telefoninio pokalbio metu jis D. atsiprašė ir šiame ikiteisminiame tyrime norėtų su D. susitaikyti (b.l 89-91).

2025-07-25 apklaustas įtariamuoju S. S. parodė, kad kaltę pripažįsta bei nuoširdžiai gailisi dėl įvykusio. Įtariamojo teisės jam išaiškintos, teisė turėti gynėją jam išaiškinta, šios apklausos metu gynėjas jam nereikalingas. Įtarimą perskaitė, įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Pasilieka prie savo parodymų, duotų pirmos apklausos metu (2025-04-16). Pripažįsta, kad padarė tai, kas nurodyta pranešime apie įtarimą, t.y. pripažįsta, kad kairiu kumščiu sudavė smūgį D. B. į veido sritį, dėl ko jis patyrė sužalojimus, kurie išvardinti pranešime apie įtarimą. Daugiau nieko papildyti neturi (b.l. 104-105).

Teismo posėdyje kaltinamasis S. S. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad supranta, kuo kaltinamas. Kaltę pripažįsta. Sutinka teismui duoti parodymus. Buvo prieš tai konfliktas su V. žmona, jie pakvietė į sodybą. V. sėdėjo ant laiptų, jie šnekėjosi, išgirdo kaip D. eina į jo pusę ir agresyviai keikdamasis eina link jo (teismo pastaba – kaltinamojo), jis priėjo prie jo (teismo pastaba – kaltinamojo) ir jis jam (nukentėjusiajam) sudavė, kaltinamasis buvo išgėręs, nukentėjusysis irgi buvo išgėręs. Sudavė vieną kartą, po 5 min. V. dukra pasakė, kad gali mus nuvežti namo, D. liko pas V. Ieškinyje parašyta, kad neatsiprašė, o jis atsiprašė tą patį vakarą. Vėliau važiuojant D. paskambino ir pasakė, kad greitąją iškvietė, ryte „pasuko“ D., jis pasakė, kad jam sulaužytas žandikaulis, po 5 min. jam policija skambino, jis vėl D. „suko“, šis pradėjo rėkti, kad jis šiam sulaužė žandikaulį, net žinutes turi kaip nukentėjusiajam siūlė išmokas, kad bylą nutrauktų, telefono nekėlė, jis neatrašė ir nešnekėjo su juo. Jie kartu dirba su nukentėjusiuoju, jis (kaltinamasis) darbą prarado, jo paprašė išeiti, darbuotoja pasakė, kad D. žmona laiminga laksto ir pasakoja, kad prašys 20000 Eur. Gandai iš kažkur atėjo. Gailisi dėl nusikaltimo. Nukentėjusiajam pasakė, kad gali sumokėti, bet sumos neįvardino.        Nukentėjusysis jo atsiprašė, o jis – nukentėjusiojo. Nukentėjusysis atsiprašė, ant jo (kaltinamojo) keikėsi, jis išgėręs agresyvus, visi patvirtins, kad jis agresyvus. Ėjo žmogus į jį, gal bėgti reikėjo, kitą kartą bėgs, pirmą kartą jam taip buvo, jis ėjo į jį (kaltinamąjį), o jis paskubėjo. Tokio ieškinio negali atlyginti. Balandžio gale motina susilaužė koją, jis ją slaugo, namie prižiūri, laukia dar vienos operacijos. Jei dirbtų darbe, būtų ligonių kasų ieškinį apmokėjęs, iš biržos gauna 1200 Eur. Kitą mėnesį mažės iki 1000 Eur, o po to 900 Eur. Jis dabar mamos operacijos laukia, po to ieškos darbo. Jis padarė žalą nukentėjusiajam, bet ne tokią. Ginčija ir už negautas pajamas, nes jie darbe apdrausti, gal nukentėjusiajam išmokėjo draudimas. Turtinės gal 3000 Eur gali užmokėti maksimaliai. Be papildomų valandų jis 1600-1700 Eur uždirbdavo. Dėl neturtinės žalos, gal jam skaudėjo, bet ne už 8000 Eur, gal sutiktų atlyginti 2000 ar 3000 Eur - iš dalies sutinka su ieškiniais. Dėl ligonių kasos - sutinka sumokėti pilnai.

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

- apklausto liudytoju D. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2025-03-30, apie 18.00 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini) atšvęsti bendradarbio V. R. gimtadienį. Kartu su kitais pažįstamais V. R. kieme, esančioje lauko terasoje, šventė jo gimtadienį. Visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus, laiką leido draugiškai. Išgėrus alkoholio 2025-03-31 apie 02.00 val. įvyko žodinis konfliktas su kitu bendradarbiu S. S.. Konflikto metu pastarasis, išėjęs iš terasos šalia namo, ranka trenkė jam į dešinę veido sritį. Po ko jis nukrito ant žemės. Kuria ranka trenkė, nurodyti negali, nes buvo neblaivus. Po smūgio iš karto nukrito ant žemės bei prarado sąmonę. Ar jam parkritus ant žemės šis dar kartą sudavė, nurodyti negali. Po kažkiek laiko atsikėlė nuo žemės ir pajuto, kad jam stipriai skauda veido sritį. Nekonfliktuodamas išėjo iš minėtos vietos ir apie tai pranešė bendrajam pagalbos centrui. Atvykus policijos pareigūnams, trumpai papasakojo, kas įvyko ir jį greitoji medicinos pagalba išgabeno į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Ten jam nustatė, kad lūžo veido kaulai, po ko jis buvo pervežtas į Žalgirio kliniką. Ligoninėje gulės apie savaitę laiko. Apie patirtus sužalojimus jis pranešė ir smūgį sudavusiam bendradarbiui. Pastarasis atsiprašinėjo jo dėl įvykusios situacijos, teigė, kad buvo girtas. Įvykį matė, jo manymu, du jo pažįstami: V. P. ir V. B.. Civilinį ieškinį teiks tyrimo eigoje. Daugiau apie šį įvykį nieko papasakoti neturi (b.l. 24-26);

-nukentėjusiojo D. B. parodymais teisme, kur jis dėl civilinio ieškinio pagrįstumo paaiškino, kad civilinį ieškinį palaiko. Jam Sodra neišmokėjo jokių išmokų, kadangi jis buvo neblaivus, o darbe draudimas galioja tik valandą iki darbo ir valandą po darbo. Per mėnesį jis uždirbdavo apie 2000 eur.  Dirbdavo papildomas valandas. Neturtinė žala susidaro iš to, kad jis lankėsi pas psichologą, sutriko miegas, trūkęs nervas po įvykio, buvo operuojamas, apačioje įdėtos dvi plokštelės, viena – viršuje. Per įvykį neteko dviejų dantų, pasekmės gal praeis po pusės metų. Kentėjo didelį fizinį skausmą, nepatogumus, todėl mano, kad 8000 eur yra protinga suma (b.l. 158);

-liudytojo V. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2025-03-30 apie 20.00 val., tikslaus laiko neprisimena, kartu su bendradarbiu V. P. atvyko pas kitą bendradarbį V. R. į svečius, švęsti jo gimtadienį. Kokiu tiksliai adresu vyko šventė, negali pasakyti, bet tai buvo kažkur Vilniaus rajone, netoli Čekoniškių kaimo. Jiems atvykus pas V., ten jau buvo ir kiti jų bendradarbiai - D. B., S., T., D. S., V. M. ir J.. Jie visi dirba UAB "(duomenys neskelbtini)". Gimtadienio vaišių stalas buvo lauke. Iš pradžių jokių konfliktų nebuvo, visi ramiai, draugiškai bendravo, klausėsi muzikos. Visi vartojo alkoholį, kalbėjo apie darbą. Atsimena momentą, kai S. su D. apie kažką kalbėjo, gal net kalbėjo pakeltu tonu, bet tiksliai negali pasakyti, gal tas pakeltas tonas buvo dėl garsiai grojančios muzikos. Po to ir jis su S. kalbėjo, kalbėjo apie darbą, sportą, pokalbis buvo ramus. Po to jų bendravimas vyko ir grupelėmis. Jis daugiausiai bendravo su V. P. ir D. B.. Matė, kad S. ir su V. R. tarpusavyje kalbėjo pakeltu tonu. Jis nežino dėl kokios priežasties tarp S. ir D. kilo konfliktas. Gal D. kažką S. pasakė, gal S. pasakė tiesiog apsiraminti, o tai S. nepatiko. Bet čia tik jo prielaidos, nes jis neprisimena šių aplinkybių, o, be to, tą vakarą taip pat vartojo alkoholį. Pamatęs, kad šventėje atmosfera darosi nerami, nusprendė šventėje toliau nedalyvauti, kad nesivelti į jokius konfliktus, todėl su D. apie 02.00 val. išėjo. Matė, kad prieš juos iš šventės išėjo ir J.. Su D. pėsčiomis nuėjo iki Zujūnų kaimo, Žaliosios gatvės, kur iškvietė taksi ir išvažiavo namo. Nori pasakyti, kad jis pats nematė, kad S. suduotų į veidą D.. Kitą rytą jam paskambinęs V. P. papasakojo, kad D. yra sulaužytas žandikaulis. Daugiau nieko apie šio įvykio aplinkybes pasakyti negali (b.l. 68-70);

-liudytojo V. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2025-03-30 maždaug po 20.00 val. kartu su bendradarbiu V. B. atvažiavo pas bendradarbį V. R.. Jis juos ir kitus bendradarbius pakvietė atšvęsti savo gimtadienį. Kokiu adresu vyko gimtadienio šventė, negali nurodyti, bet tai buvo Vilniaus rajone, netoli Čekoniškių kaimo. Jiems su V. atvykus, V. R. namų kieme jau buvo D. B., V. M., pats V., J., S. S., D.. Gimtadienio metu visi vartojo alkoholinius gėrimus, todėl nuosekliai įvykio aplinkybių papasakoti negali. Gali tik pasakyti, kad visi bendravo, linksminosi. Iš pradžių viskas buvo gerai. Po to, kažkuriuo momentu, S. su V. R. bei D. nuėjo toliau nuo jų, kažką aiškinosi, bet jis į tai nesigilino, nes bendravo su V. ir D. Po to visi toliau šventė. Galimai apie 02.00 - 03.00 val., tikslaus laiko neprisimena, jis, stovėdamas prie vaišių stalo lauke, pamatė, kaip S. dešine ranka, galimai kumščiu, sudavė vieną smūgį D. į veido sritį. D. nenugriuvo. Jis priėjo prie jų ir kartu su V. R., pamatė, kad tarp D. ir S. vyksta konfliktas. Dėl kokios priežasties vyko konfliktas, jis nežino. Jis pradėjo S. raminti, bet jo elgesys buvo agresyvus. Jis kažkokiu būdu išsilaisvino, nes jie jį laikė, ir dešine ranka sudavė D. dar vieną smūgį, galimai kumščiu į veido sritį. Neprisimena, kad D. būtų nugriuvęs. D. buvo sąmoningas. Jie su V. R. toliau laikė S.. D. stovėjo, gal kažką ir sakė, bet muštis nepuolė. Po to S. apsiramino ir daugiau D. atžvilgiu nesmurtavo. Po kurio laiko jis, V. ir S. išvažiavo namo. Prieš jiems išvažiuojant, V. su D. jau buvo išėję. D., kiek prisimena, dar liko pas V. R.. Po to, jiems važiuojant namo, jam paskambino D. ir pasakė, kad jam sulaužytas žandikaulis. Daugiau neturi ką pasakyti (b.l. 72-74);

-2025-04-08 - 2025-06-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G1200/2025 (01), kurioje nurodyta, kad D. B. nustatytas odos nubrozdinimas dešiniojo skruosto srityje su dešinės pusės apatinio žandikaulio daugybiniais lūžiais 42-43, 47 dantų srityse, 47 danties lūžiu, bei dešinės pusės pleištakaulio sparninės ataugos lūžiu galėjo būti padaryti, kontaktuojant su kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Po nustatytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir vieno trauminio poveikio pasekoje, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu būdu. Sužalojimų lokalizacija bei pobūdis, nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu būdu (b.l. 53-54);

-2025-03-31 Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos- namo kiemo dalies, adr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Kiemas nestebimas vaizdo stebėjimo kameromis. Kiemas yra aptvertas. Kiemo danga- žolė. Apžiūros metu kieme tyrimui reikšmingų objektų nerasta, nepaimta (b.l. 12-15);

-2025-07-18 Vilniaus AVPK VRPK 2-ojo VS vyresniosios tyrėjos Katažinos Dadelo tarnybiniame pranešime dėl bendravimo su V. R. nurodyta, kad tyrimo metu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-11195-25 telefonu buvo susisiekta su liudininku V. R. bei kalbėta apie 2025-03-31 įvykį (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu V. R. nurodė, kad matė, kaip S. S. sudavė smūgį į veidą D. B.. Pastarasis paaiškino, kad yra po infarkto, jo laukia reabilitacija, todėl dėl sveikatos problemų negalės atvykti į apklausą (b.l. 75);

-2025-05-06 kitų objektų apžiūros protokole aprašytas BPC skambučio garso įrašas, kurio ID 92377015249, data - 2025-03-24. pradžia - 02:48:16 val., trukmė- 04:24 min. Garso įraše užfiksuota kaip pranešėjas - D. B. praneša apie tai, kad jam sulaužė žandikaulį (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad žandikaulį sulaužė bendradarbis, kuris jau išvažiavo. Nurodo, kad nežino, ar medikai reikalingi, paaiškina, kad galimai dviejuose vietose lūžęs žandikaulis. Operatorė nurodo, kad į vietą siunčia medikus bei policijos pareigūnus (b.l. 18-19).

    Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia asmens sužalojimu ar susargdinimu (asmenį mušant ar kitaip nesunkiai pakenkiant jo sveikatai), padariniais – dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimu arba ilgu sirgimu arba nesunkiu sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus sužalojimo ar susargdinimo – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (dalies profesinio ar bendro darbingumo asmeniui praradimas arba ilgas sirgimas arba nesunkus sužalojimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Kaltinamasis S. S. savo kaltę pripažino visiškai. Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis bei kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – konflikto metu panaudojo fizinį smurtą D. B. atžvilgiu, t.y. tyčia kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė šiam į dešinės pusės veido sritį, po ko D. B. nukrito ant žemės, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. B. odos nubrozdinimą dešiniojo skruosto srityje su dešinės pusės apatinio žandikaulio daugybiniais lūžiais 42-43, 47 dantų srityse, 47 danties lūžiu, bei dešinės pusės pleištakaulio sparninės ataugos lūžiu, t.y. sužalojimus vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu bei tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. B. sveikatą.

Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama S. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. S. S., suduodamas smūgį kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad nukentėjusysis gali patirti sužalojimus, ir tokių padarinių norėjo, t. y. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas S. S. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad nors kaltinamasis nurodė, jog įvykio metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau kaltinamajame akte ši aplinkybė neįvardinta kaip kaltinamojo atsakomybę sunkianti, todėl teismas negali pasunkinti kaltinamojo padėties ir nevertina šios aplinkybės kaip sunkiančios kaltinamojo S. S. atsakomybę. 

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į S. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukentėjusiajam sukeltas pasekmes; kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: praeityje teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Išdėstytos aplinkybės, viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones, jo trukmę nustatant artimą įstatyme numatytai minimaliai. 

BK 641 straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio tvarka, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Pagal BK 48 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų; teismas, skirdamas šią bausmę, paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog S. S. padarė vieną nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, jog praeityje S. S. teistas, teistumas išnykęs. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistojo asmenybė nėra charakterizuojama itin neigiamai, dėl ko manytina, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nuteistajam netaikant intensyvios priežiūros. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtini įpareigojimai ir draudimai, numatyti LR BK 48 straipsnio  4 dalies 1 ir 3 punktuose bei 5 dalies 4 punkte: kaltinamasis įpareigotinas bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje; atlyginti turtinę žalą per 12 mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei jam uždraustina vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos. 

Nukentėjusysis D. B. pareiškė 6102,18 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos  ir dėl 8000 eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusysis patyrė žandikaulio lūžius, neteko dviejų dantų, patyrė operaciją, nepatogumus, kentėjo didelį fizinį skausmą, sutriko miegas, lankėsi pas psichologą, dėl sutrikdytos sveikatos kurį laiką buvo nedarbingas, sumažėjo jo pajamos. Nurodė, kad nei Sodra, nei darbdavys jam nedarbingumo laikotarpiu neišmokėjo jokių išmokų. Todėl prašo priteisti iš kaltinamojo 6102,18 eur turtinės žalos atlyginimo (negautų pajamų) ir 8000 eur neturtinės žalos. Negautas pajamas prašo priteisti atsižvelgiant į tai, kokias sumas nukentėjusysis gavo 2024 metų balandžio ir gegužės mėnesiais (3206,39 eur ir 2895,79 eur).

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 1801,33 eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro išlaidos nukentėjusiojo gydymui.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. S. Valstybinės ligonių kasos  pateiktą civilinį ieškinį pripažino visa apimtimi ir paaiškino, kad  ketina atlyginti žalą, kai tik pradės dirbti. Tačiau dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos sutiko atlyginti sumą nuo 200 iki 3000 eurų, o dalyje dėl turtinės žalos mano, kad reali turinė žala gali būti iki 3000 eurų.

Teismas, vertindamas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. B. civilinio ieškinio pagrįstumą, visų pirma pažymi, kad šiame nuosprendyje yra konstatuota, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas  kaltinamojo S. S. veiksmais – suduodant smūgį kumščiu nukentėjusiajam į žandikaulį. Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė stiprų fizinį skausmą, taip pat patyrė operaciją, didelius nepatogumus valgant, patyrė kitus nepatogumus, o pridėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad lankėsi pas psichologą. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis juto fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Todėl, remiantis teisiniu reguliavimu, teismų praktika ir atsižvelgus į reikšmingas nustatytas aplinkybes, nukentėjusysis turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiajam priteistinos turtinės žalos dydžio pažymėtina, kad nors kaltinamasis nesutiko atlyginti visos turtinės žalos (negautų pajamų), teigdamas, kad jam žinomas nukentėjusiojo darbo užmokestis, kuris nesiekia 2000 eur per mėnesį, visgi darytina išvada, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. B. civilinis ieškinys šioje dalyje pagrįstas rašytiniais įrodymais. Sodros rašte dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad D. B. dėl 2025-03-31 smurtinio įvykio išduota medicininė pažyma (forma 094/a) už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2025-04-01 iki 2025-05-30. Taip pat nurodoma, kad ligos išmoka D. B. nebuvo mokama. Su civiliniu ieškiniu pateikta pažyma apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b.l. 153), patvirtina, kad nukentėjusiojo vidutinės vieno mėnesio pajamos iš darbo santykių iki nagrinėjamo įvykio sudarė 2677,87 eur (skaičiuojant 12 mėnesių vidurkį iki nagrinėjamo įvykio 2025-03-31). Todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į darbo užmokesčio vidurkį ir į tai, kad 2025 m. gegužės mėnesį nukentėjusysis dirbo ir gavo 90,42 eur pajamų, tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. B. iš kaltinamojo S. S. 5265,32 eur negautų pajamų. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mąstą, sužalojimų pobūdį, pasekmes ir jų trukmę, į priteistinų turtinių žalų dydžius, nukentėjusiojo ir kaltinamojo turtinę padėtį, į teismų praktiką analogiškose bylose, teisingumo, proporcingumo principus ir mano, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. B. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš kaltinamojo S. S. 5000 eur neturtinės žalos atlyginimą.

Civilinis ieškovas –Valstybinė ligonių kasa pareiškė 1801,33 Eur civilinį ieškinį dėl išlaidų priteisimo už nukentėjusiojo gydymą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 55-61). Iš pateikto civilinio ieškinio matyti, jog kaip jau nustatyta iš šios baudžiamosios bylos duomenų, dėl S. S. padarytos nusikalstamos veikos civilinė ieškovė patyrė 1801,33  eurų turtinės žalos. Darytina išvada, kad civilinė ieškovė patyrė minėtas išlaidas ir jos yra pagrįstos prie ieškinio pridedamais įrodymais, pripažintos kaltinamojo, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo S. S. Valstybinės ligonių kasos naudai 1801,33 Eur turtinę žalą ir 5 procentų metinių palūkanų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnis, BPK 115 straipsnis). 

Nukentėjusiojo D. B. atstovas advokatas pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančią PVM sąskaitą faktūrą, kuria remiantis prašo priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato pagalbai 1588,13 eur. Šios išlaidos susidarė už konsultaciją dėl bylos perspektyvų, susipažinimo su byla, įrodymų rinkimo ir civilinio ieškinio parengimo, pasirengimo bylos nagrinėjimui ir dalyvavimo teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kad teismui nepateikta šių šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, o atnaujinus įrodymų tyrimą teismo posėdyje atstovas advokatas paaiškino, kad ši suma dar nesumokėta, advokato išlaidų priteisimo klausimas paliktinas nenagrinėtu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

 S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje; atlyginti turtinę žalą per 12 (dvylika) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, S. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje; atlyginti turtinę žalą per 12 (dvylika) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. B. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo S. S. 5265,32 eur (penkis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir 32 ct) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 5000 eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai ir priteisti iš S. S. 1801,33 eur (Vieną tūkstantį aštuonis šimtus vieną eurą ir 33 ct) turtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už šią sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Prašymą dėl 1588,13 eur advokato išlaidų priteisimo iš kaltinamojo S. S. nukentėjusiojo D. B. naudai palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja         Jolanta Bagdonienė