Administracinė byla Nr. I-719-342/2010

               (Proceso Nr. 3-63-3-00537-2010-3)

                        Teismo procesinio sprendimo kategorija 6.8; 74 (S)

                                                                            Bylos kategorija 1.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS

ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Irenos Stulpinienės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjos D.J. atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Olgai Alekserienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D.J. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

             pareiškėja skundu ir jo patikslinimu (b.l. 4-9; 86-90) prašo teismo: panaikinti 2010-02-05 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimą Nr. (9.53)SI1-4630 „Dėl žalos atlyginimo mokėjimo“; panaikinti 2010-06-03 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą Nr. (11.1)I-3272 „Dėl žalos mokėjimo D.J.“; įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių priimti naują sprendimą: perimti žalos atlyginimo nukentėjusiajai D.J. dėl sveikatos sužalojimo prievolę pagal 2009-09-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-3862-777/2009 ir pagal 2009-06-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3862-777/2009; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

           Nurodo, jog 2010-01-18 kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius), prašydama vadovaujantis Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-15 nutarimu Nr. 997 (toliau – ir Aprašas) 10, 11 punktais perimti žalos atlyginimo prievolę nukentėjusiajai D.J. dėl sveikatos sužalojimo pagal 2009-09-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-3862-777/2009 ir pagal 2009-06-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3862-777/2009, išmokėti susidariusį įsiskolinimą ir mokėti periodines išmokas žalos atlyginimui po 1 MMA dydį kas mėnesį, žalos atlyginimo periodinių išmokų dydį keičiant priklausomai nuo Vyriausybės nutarimų dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo. Teigia, jog 2010-02-09 pareiškėja gavo VSDVF Klaipėdos skyriaus 2010-02-05 raštą Nr. (9.53)SI1-4630, kuriuo buvo informuota, jog AB (duomenys neskelbtini) nėra likviduota ir išregistruota iš įmonių rejestro, todėl žalos atlyginimo mokėjimo prievolė nepereina valstybei. Šį sprendimą skundė ikiteisminei institucijai – VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau 2010-06-03 sprendimu Nr. (11.10I-3272 taip pat netenkintas prašymas motyvuojant tuo, jog AB (duomenys neskelbtini)  nėra likviduota ir išregistruota iš įmonių rejestro, todėl žalos mokėjimo prievolė valstybei nepereina.

Nurodo, jog 1975-02-05 įvykusio eismo įvykio metu ji buvo sužalota AB (duomenys neskelbtini) automobiliu, dėl ko neteko bendro ir profesinio darbingumo 100 procentų. Teismų sprendimais pareiškėjai priteistas nustatytas žalos atlyginimas kas mėnesį. Teigia, jog 2009-06-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3862-777/2009 buvo patvirtinta taikos sutartis tarp pareiškėjos ir AB (duomenys neskelbtini), pagal kurią pakeistas išmokų dydis ir AB (duomenys neskelbtini) įpareigota nuo 2009-02-17 neterminuotai mokėti pareiškėjai periodinėmis išmokomis žalos atlyginimą po 1 MMA dydį kas mėnesį, žalos atlyginimo periodinių išmokų dydį keičiant priklausomai nuo Vyriausybės nutarimų dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo. Nepaisant teismų sprendimų AB (duomenys neskelbtini) pareiškėjai iki 2009-06-08 mokėjo tik po 185,76 Lt periodines išmokas, o nuo 2009-06-08 išmokų mokėjimą nutraukė. 2009-09-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-3862-777/2009 priėmė sprendimą už akių ir pakeitė išmokų dydį bei priteisė pareiškėjai iš AB (duomenys neskelbtini) neišmokėtą 39267,07 Lt žalos atlyginimo sumą už laikotarpį nuo 2006-02-17 iki 2009-02-16, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pagal teismo sprendimus buvo išduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomieji raštai, kurie iki bankroto bylos iškėlimo vykdymui buvo pateikti antstoliui vykdymui. 2009-11-16 antstolis surašė turto arešto aktą ir areštavo AB (duomenys neskelbtini) turtą. Klaipėdos apygardos teismas 2009-12-11 nutartimi iškėlė bankroto bylą AB (duomenys neskelbtini), nutartis yra įsiteisėjusi.

Pažymi, jog Apraše numatyta, jog prievolę mokėti nukentėjusiesiems žalos atlyginimą vykdo VSDFV teritoriniai skyriai, kai reikalavimus atlyginti žalą perima valstybė pagal galiojusio iki 2001-06-30 Civilinio kodekso 508 straipsnio 4 dalį arba pagal Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalį.  Teigia, jog pagal minėtą įstatymo straipsnį žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei, kai įmonei yra iškelta bankroto byla. Nurodo, jog Aprašo 6 punktas taip pat nustato, jog prievolės mokėti nukentėjusiesiems žalos atlyginimą perėmimui užtenka fakto, jog įmonei yra iškelta bankroto byla. Mano, jog Aprašo 10 punktas, įpareigojantis VSDFV teritorinius skyrius bankrutuojančios įmonės administratoriui pateikti pažymą apie žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėmimą, taikomas ir tada, kai žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei pagal iki 2001-06-30 galiojusio Civilinio kodekso 508 straipsnio 4 dalį, kai VSDFV teritorinis skyrius laiku informuojamas apie bankroto bylos iškėlimą įmonei, kurios prievolę atlyginti žalą, susijusią su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, turės perimti valstybę, ir turi galimybę dalyvauti įmonės bankroto byloje. Teigia, jog dėl ilgai užsitęsusios bankroto procedūros pažeidžiama pareiškėjos teisė gauti jai teismo sprendimu priteistas žalos atlyginimo periodines išmokas ir daroma nepataisoma žala jos sveikatai. Prašo panaikinti skundžiamus sprendimus ir įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių priimti naują sprendimą: perimti žalos atlyginimo nukentėjusiajai D.J. dėl sveikatos sužalojimo prievolę pagal 2009-09-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-3862-777/2009 ir pagal 2009-06-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3862-777/2009.

Pareiškėjos atstovas prašo  tenkinti patikslintą skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsakovės VSDFV Klaipėdos skyriaus atstovė prašo atmesti pareiškėjos patikslintą skundą kaip nepagrįstą atsiliepimuose išdėstytų motyvų pagrindu. Atsiliepimuose (b.l. 61-63; 119-121) nurodo, jog pareiškėjos prašymas perimti žalos atlyginimo nukentėjusiajai dėl sveikatos sužalojimo prievolę netenkintinas, kadangi AB (duomenys neskelbtini) nėra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl vadovaujantis Aprašo 1.2 punktu žalos atlyginimo mokėjimo prievolė valstybei nepereina. Teigia, jog iki 2001-06-30 galiojusio Civilinio kodekso 508 straipsnio 4 dalį, žalos atlyginimo mokėjimo prievolė gali būti perduota valstybei tik įmonę, įstaigą, organizaciją, mokėjusią žalos atlyginimą, likvidavus ir išregistravus iš Juridinių asmenų registro, jei asmeniui priklausantis žalos atlyginimas nebuvo kapitalizuotas pagal draudimo taisykles ar žalos atlyginimo mokėjimo prievolė nebuvo perduota aukštesnei organizacijai, nurodytai sprendime likviduoti juridinį asmenį. Pažymi, jog remiantis Aprašo 6¹ punktu, kai žalos atlyginimo prievolė pereina valstybei pagal Aprašo 1.2 punktą, žalos atlyginimo gavėjo gyvenamosios vietos teritoriniam skyriui turi būti pateikti dokumentai, inter alia pažyma apie įmonės išregistravimą iš Juridinių asmenų registro. Teigia, jog AB (duomenys neskelbtini) – didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, ne nukentėjusiosios darbdavys – mokėjo pareiškėjai žalos atlyginimą teismo sprendimu bendrais 1964 m. Civiliniame kodekse numatytais pagrindais, todėl atsakovas galės perimti žalos atlyginimo mokėjimo prievolę ir mokėti žalos atlyginimą tik esant iki 2010-06-30 galiojusio Civilinio kodekso 508 straipsnyje nustatytoms sąlygoms bei pareiškėjai pareikus Aprašo 6¹ punkte nurodytus dokumentus.

Tretysis suinteresuotas asmuo - VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimais (b.l. 50-52; 108-110) prašo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, jog prievolė mokėti nukentėjusiesiems žalos atlyginimą vykdoma pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų  atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18¹ straipsnį bei Aprašo 1.2 punktą, numatantį prievolės perėjimą pagal iki 2001-06-30 galiojusio Civilinio kodekso 508 straipsnio 4 dalį. Dėl priežasties, jog pareiškėja buvo sužalota ne darbe, jos atžvilgiu netaikomos minėto įstatymo nuostatos, numatančios žalos atlyginimo prievolės perėjimą valstybei dėl įmonės bankroto. Teigia, jog taikomas Aprašo 1.2 punktas, numatantis, jog prievolė valstybei pereina atsakingą už žalą juridinį asmenį likvidavus ir išregistravus iš Juridinių asmenų registro. Mano, jog bankroto bylos iškėlimas nėra pagrindas perimti žalos atlyginimo pareiškėjai mokėjimo prievolę. AB (duomenys neskelbtini) žalos atlyginimą pareiškėjai mokėjo remiantis iki 2001-06-30 galiojusio Civilinio kodekso normomis, todėl tik esant kodekso 508 straipsnyje numatytoms sąlygoms bei pateikus Aprašo 6¹ punkte nurodytus dokumentus, VSDFV Klaipėdos skyrius galės perimti žalos atlyginimo mokėjimo prievolę ir mokėti pareiškėjai žalos atlyginimą. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Tretysis suinteresuotas asmuo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjai ir trečiojo suinteresuotojo asmens atstovams nedalyvaujant.

           Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo valdybos Klaipėdos skyrius 2010 02 05 sprendimu Nr. (9.53)S11-4630, vadovaujantis Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašo 1.2 punktu (toliau Tvarka), atsisakė perimti žalos mokėjimo pareiškėjai prievolę valstybei (b.l. 16-17). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM 2010 06 03 sprendimu Nr. (11.1)1-3272 Valstybinio socialinio draudimo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010 02 05 sprendimą Nr. (9.53)S11-4630 paliko nepakeistą (b.l. 115). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 09 01 sprendimu už akių pareiškėjai D.J. priteisė 39267 Lt žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2006 02 17 iki 2009 02 16 (b.l. 22-250, o 2009 06 15 nutartimi patvirtino taikos sutartį, kuria AB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo D.J. nuo 2009 02 17 neterminuotai mokėti periodinėmis išmokomis žalos atlyginimą po 1 MMA dydį kas mėnesį (b.l. 26). Šių procesinių sprendimų pagrindu išduoti vykdomieji dokumentai  perduodant antstoliui vykdymui (b.l. 33-40). Klaipėdos apygardos teismo 2009 12 11 nutartimi AB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, sprendimas dėl AB (duomenys neskelbtini) veiklos pabaigos nepriimtas  (b.l. 84,  123-125). Klaipėdos apygardos teismo 2010 06 15 nutartimi patvirtintas bankrutuojančios AB (duomenys neskelbtini) kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai : 1. Pirmos eilės kreditorė D.J., reikalavimo suma 49877,82 Lt (b.l. 102-103, 84).

               Pareiškėja ginčija atsakovo sprendimą, kuriuo valstybė atsisakė perimti žalos mokėjimo D.J. prievolę.

               Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas (toliau - Laikinasis įstatymas), Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašas (toliau - Tvarka), CK 508 straipsnis galiojęs iki 2001 06 30, Akcinių bendrovių įstatymas, Įmonių bankroto įstatymas, Civilinis kodeksas.

  Lietuvos Respublikos Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18⁽¹⁾ straipsnyje numatytas žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėjimas valstybei. Šio įstatymo 1 dalies 1 punkte nurodyta žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei kai įmonei iškelta bankroto byla, kai įmonė likviduojama dėl bankroto, taip pat kai įmonė neveikia ir jai netaikoma bankroto procedūra bei dėl lėšų ir turto stokos įmonėje pagal teismo antstolių kontoros dokumentus nėra galimybės išieškoti nukentėjusiems teismo priteistą žalos atlyginimą. Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašo 1.2 punktas reglamentuoja žalos atlyginimą dėl sveikatos sužalojimo, netekus maitintojo ar susirgus profesine liga, kai reikalavimus atlyginti žalą tenkina valstybė pagal galiojusio iki 2001 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 508 straipsnio 4 dalį. CK 508 straipsnyje reglamentuotas žalos atlyginimas, pasibaigus įpareigotam atlyginti žalą juridiniam asmeniui : 1 dalyje nustatyta, kad  reorganizavus juridinį asmenį, įpareigotą atlyginti žalą, susijusią su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, reikalavimai atlyginti žalą pareiškiami juridinio asmens teisių perėmėjui, 2 dalyje - juridinį asmenį likvidavus, nukentėjusiajam priklausantys mokėjimai, nurodyti šio straipsnio pirmojoje dalyje, turi būti pirmiausia kapitalizuojami pagal draudimo taisykles ir įnešami draudimo įmonei (draudikui), kad ši išmokėtų juos nustatytu dydžiu ir tvarka, 3 dalyje - jeigu šio straipsnio antrojoje dalyje numatytas mokėjimų kapitalizavimas yra negalimas, tai šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti reikalavimai atlyginti žalą pareiškiami aukštesnei likviduoto juridinio asmens organizacijai arba organizacijai, nurodytai sprendime likviduoti juridinį asmenį, 4 dalyje- jeigu šio straipsnio antrojoje dalyje numatytas mokėjimų kapitalizavimas ir trečiojoje dalyje numatytas išieškojimas negalimi, tai šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytus reikalavimus patenkina valstybė.

            Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad D.J. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 1994 01 18 nutartimi, pakeičiant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1993 12 15 sprendimą, iš AB (duomenys neskelbtini) buvo priteistas žalos atlyginimas už sveikatos sužalojimą (b.l. 18-19). Tokiu atveju pareiga nukentėjusiajai mokėti žalos atlyginimą buvo nustatyta juridiniam asmeniui AB (duomenys neskelbtini), dėl kurios kaltų veiksmų padaryta žala. Laikinajame įstatyme nustatyti atvejai, kai kalti dėl žalos padarymo asmenys negali mokėti žalos atlyginimo, ši prievolė pereina valstybei. Nagrinėjamu atveju pagal Laikinąjį įstatymą, Tvarką bei CK 508 straipsnį, galiojusį iki 2001 06 30, valstybei pereis prievolė mokėti žalos atlyginimą D.J., kai bus nustatyta, kad AB (duomenys neskelbtini) šios prievolės nebegali vykdyti dėl bankrutuojančios bendrovės likvidavimo, priėmus Klaipėdos apygardos teismui nutartį dėl likviduojamos AB (duomenys neskelbtini) pabaigos ir jos pagrindu išregistravus bendrovę iš juridinių asmenų registro, nustačius mokėjimų kapitalizavimą ir išieškojimo negalimumą. Šioje byloje teismas tokių aplinkybių nenustatė, pareiškėja taip pat jų nenurodė ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų.

            Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnyje reglamentuotas bendrovės likvidavimas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrovė gali būti likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais, o 2 dalyje, kad sprendimą likviduoti bendrovę priima visuotinis akcininkų susirinkimas arba teismas, 4 dalyje, kad  bankrutavusi bendrovė likviduojama Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Civilinio kodekso nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos CK 2.106 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas juridinio asmens likvidavimo pagrindas - teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusį juridinį asmenį. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 30 straipsnio 1 dalį įmonė pripažintina bankrutavusia, kai teismas, išnagrinėjęs bankroto bylą ir pripažinęs įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto. Šio įstatymo 32 straipsnyje reglamentuotas bankrutavusios įmonės likvidavimas :1. Įmonė įgyja bankrutavusios įmonės statusą nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. 2. Administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos privalo pateikti šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai duomenis apie bankrutavusią įmonę, pateikti dokumentus juridinių asmenų registrui, pranešti apie priimtą nutartį bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams), įmonei paslaugas teikiančioms kredito įstaigoms, mokesčių, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, Finansų ministerijai, jeigu įmonė yra paskolos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų arba paskolos, kuriai suteikta valstybės garantija, gavėja, darbo biržai, taip pat Vertybinių popierių komisijai, jeigu likviduojama finansų maklerių įmonė, valdymo įmonė, investicinė bendrovė arba akcinė bendrovė, kuri laikoma vertybinių popierių emitentu pagal Vertybinių popierių įstatymą. 4. Po to, kai administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.5. Administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos įsiteisėjimo dienos arba nuo kreditorių susirinkimo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos pateikia prašymą juridinių asmenų registrui išregistruoti likviduotą dėl bankroto įmonę. Kartu su prašymu administratorius privalo pateikti teismo sprendimą dėl įmonės pabaigos arba kreditorių susirinkimo sprendimą dėl įmonės pabaigos, įmonės įregistravimo pažymėjimo ir steigimo dokumentų originalus, pažymą, kad dokumentai toliau saugoti perduoti archyvui, ir nurodo įmonę aptarnaujančių bankų bei kitų kredito įstaigų adresus.6. Juridinių asmenų registras ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos gavimo dienos ją išregistruoja ir apie tai praneša mokesčių, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo administratoriams bei bankams ir kitoms kredito įstaigoms, aptarnavusioms įmonę, ir šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai.

Rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad pagal aukščiau nurodytus įstatymus Akcinių bendrovių įstatymą bei Įmonių bankroto įstatymą AB (duomenys neskelbtini) yra pradėta bankroto byla dėl bendrovės likvidavimo, tačiau sprendimas dėl veiklos pabaigos nepriimtas. Pareiškėja Klaipėdos apygardos teismo nutartimi yra įtraukta į kreditorių sąrašą su reikalaujama suma 49877,82 Lt (b.l. 102). Žalos išieškojimo užtikrinimui taikytos užtikrinimo priemonės - turto areštas  (b.l. 41-43). Iš pateiktos pareiškėjos sąskaitos išrašo matyti, kad AB (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2009 01 01 iki 2010 01 18 mokėjo žalos atlyginimą, t.y. vykdė savo pareigą mokėti žalos atlyginimą (b.l. 44-46). Atsižvelgus į visas bylos aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjai atsiras teisė reikalauti valstybės perimti jai žalos mokėjimo prievolę, teismui priėmus nutartį, kurioje bus nuspręsta dėl likviduojamos AB (duomenys neskelbtini) pabaigos ir jos pagrindu išregistravus bendrovę įstatyme nustatyta tvarka iš juridinių asmenų registro bei apie tai pateikus įrodymus atsakovui pagal Tvarkos 61 punkto reikalavimus. Tvarkos 61 punkte nustatyta žalos mokėjimo tvarka, kai žalos atlyginimo mokėjimo prievolės pereina valstybei pagal šios tvarkos 1.2 ir 1.3 punktus, žalos atlyginimo gavėjo gyvenamosios vietos teritoriniams skyriams pateikiami šie dokumentai: prašymas, teismo sprendimas arba buvusio žalos atlyginimo mokėtojo sprendimas (įsakymas) ir pažyma apie darbingumo netekimo procentus. Šios tvarkos 1.2 punkte nurodytu atveju papildomai pateikiama pažyma apie įmonės išregistravimą iš juridinių asmenų registro, duomenys apie tai, kad žalos atlyginimas nesumokėtas iš karto ir nekapitalizuotas iki 2001 m. birželio 30 d. galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 508 straipsnyje nustatyta tvarka, dokumentai ir duomenys apie žalos atlyginimo mokėjimo nutraukimą, o šios tvarkos 1.3 punkte numatytu atveju – buvusios žemės ūkio įmonės (kolūkio, valstybinio ūkio) privatizavimą (reorganizavimą) įrodantys dokumentai. 

               Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad skundžiami teisės aktai –Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010 02 05 sprendimas Nr. (9.53)S11-4630 dėl žalos atlyginimo mokėjimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 06 03 sprendimas dėl žalos atlyginimo D.J. - yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos naikinti ir įpareigoti  Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių priimti naują sprendimą perėmimo žalos atlyginimo mokėjimo D.J. pagal teismo sprendimus.  Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes įstatymas išlaidų atlyginimą numato proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi  Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos  įstatymo  85 – 89 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

            pareiškėjos D.J.   skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine  tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniams teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.  

Teisėjai                                                                                                          Aušrelė Mažrimienė

                                                                                                         Irena Stulpinienė 

                                                                                                        Vida Stonkuvienė