Baudžiamoji byla Nr. 1-249-485/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46102-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.3.1.2.1;
1.2.3.1.2.2; 1.2.3.1.2.3, 2.3.6.4.5.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio, Algirdo Remeikos ( kolegijos pirmininkas ), sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Andriui Kiuršinui, kaltinamajai L. V., jos gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininke-pardavėja, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) r. sav., faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) r. sav., teismo neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, ir 3 punktus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą
n u s t a t ė:
kaltinamoji L. V. 2016 metų sausio pradžioje pastojo, po ko žinodama, kad yra nėščia, turėdama tikslą atsikratyti kūdikiu, ji aktyviais veiksmais nuo artimųjų ir aplinkinių slėpė nėštumą, rengėsi laisvais rūbais, dėl nėštumo į medikus nesikreipė, nėštumo laikotarpiu L. V. 2016 m. rugpjūčio 30 d., lankėsi pas gydytojus, tačiau medikų apie savo nėštumą ne tik neinformavo, bet ir slėpė, po ko laikotarpyje nuo 2016 metų rugsėjo 21 d. 23 val. iki 2016 metų rugsėjo 22 d. 01 val., tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, savo namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdama devintą mėnesį nėščia, turėdama tikslą nužudyti savo naujagimį, prasidėjus gimdymui, į namuose esantį brolį bei medicinos darbuotojus nesikreipė, slėpdama nuo aplinkinių, lovoje pagimdė gyvą, pilnai išnešiotą, subrendusią ir be apsigimimų moteriškos lyties naujagimę, kurią pilnai užklojo antklode, ko pasekoje naujagimė dėl ūmios išorinės hipoksijos, sukeltos arba oro trūkumo aplinkoje, arba uždengus kvėpavimo angas, keliolikos - keliasdešimt minučių bėgyje, įvykio vietoje mirė, t. y., tyčia nužudė bejėgiškos būklės, mažametę, savo artimą giminaitę - savo dukrą, po ko naujagimės kūną įdėjo į du plastikinius maišelius ir paslėpusi laikė savo namų lauko sandėliuke, t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 1 p, 2 p, 3 p.
Kaltinamoji L. V. kalta prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad apie tai, jog yra pastojusi, ji sužinojo kada buvo nėščia gal jau ketvirtą mėnesį. Tada kažką daryti jau buvo per vėlu. Taip pat ji darėsi nėštumo testus, kurie irgi patvirtino, kad ji laukiasi. Vaiko tėvui V. P. ji taip pat nepranešė, kad laukiasi. Jis ją išdavė, paliko nėščią, jis turi kitą šeimą. Savo nėštumo ji neslėpė, tačiau nepasitikėdama aplinka, visiems neigė, kad yra nėščia. Su vaikais buvo pas šeimos gydytoją, užsiregistravo pas ginekologą, tačiau pas jį nenuvyko, nes tą dieną dirbo. Vėliau pas ginekologą nebesiregistravo. Gimdė (duomenys neskelbtini) savo namuose viena. Jos vaikai buvo tame pačiame kambaryje, miegojo. Brolis buvo kitame kambaryje, jis taip pat miegojo. Telefoną ji turėjo, tačiau jokios pagalbos iš nieko neprašė. Pagimdė lovoje, gimusį vaiką pasiguldė šalia, užklojo kaldra iki pečių ir po to ar užmigo, ar nualpo, pasakyti konkrečiai negali. Tai truko gal pora valandų. Po to prabudusi pastebėjo, kad vaikas šaltas, jis neverkė ir nekvėpavo. Tada ji iš spintos paėmė maišelį, į jį įdėjo vaiko kūnelį, tą maišelį įdėjo į kitą maišelį ir viską nunešusi į lauko sandėliuką padėjo už spintos. Negali paaiškinti, kodėl taip padarė, kodėl nekvietė greitosios pagalbos. Jokių minčių nebuvo, kas bus toliau. Vėliau atvažiavo kriminalistai ir ji parodė vaiko kūnelį.
Iš teismo posėdyje pagarsintų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui matyti, kad ji paaiškino, jog ji slėpė nėštumą. Pastojo maždaug 2016 m., sausio mėn. Iš pradžių nesuprato, kad laukiasi. Pasidarė nėštumo testą, pirmas ir antras buvo neigiami, kiti penki, parodė teigiamai, iš viso buvo septyni. Kada pradėjo nėštumas matytis, pradėjo slėpti, rengtis laisvais rūbais. Apie nėštumą niekas nežinojo. Rugpjūčio mėn. vedė vaikus pas gydytoją, gydytoja pastebėjo, kad ji yra nėščia ir patarė nueiti pas ginekologą. (duomenys neskelbtini) apie 11 val. vakaro, prasidėjo sąrėmiai, pilvo skausmas, iš pradžių nesuprato kas tai. Ji buvo savo namuose, kambaryje, gulėjo lovoje kai pajuto skausmus. Maždaug po 2 val. pagimdė. Nežino, kas įvyko, vaiką užklojo kaldra. Nepamatė vaiko, nes buvo tamsu, tada užmigo ar nualpo. Atsikėlė po 2 val. pamatė, kad vaikas jau nebegyvas, tada įdėjo vaiką į vieną maišelį ir dar į vieną, išnešė į lauko sandėliuką. Vaiko kūnelį padėjo tarp sekcijos ir lango. Toliau grįžo namo. Vėliau apie gimdymą su niekuo nekalbėjo. Kažkas pranešė, kad galimai pagimdė. Vaiko tėvas A. P., jis irgi nežinojo apie nėštumą. Su juo nebendravo nuo sausio mėn. Kai ji gimdė, namuose buvo brolis, bet kitame kambaryje miegojo ir jos vaikai. Įtarinėjo daug kas, kad ji laukiasi, bet tiksliai nežinojo. Gimdymas buvo neskausmingas, gimdydama ji nešaukė. Bijojo skambinti greitajai. Turėjo galimybę paskambinti. Visiškai vaiko nematė, buvo tamsu, užklojo tik jo kūnelį. Nežino, ar vaikas gimė gyvas. Vaikas neverkė. Ji jį pasiguldė šone ir užklojo kaldra. Nejuto jo jokio verksmo. Atsimena, kad tik spėjo užkloti kūnelį ir daugiau nieko neatsimena. Nerimas užplūdo kai sužinojo, kad laukiasi. Turi du vaikus, jie dar maži. Nerimavo dėl trečio vaiko, kad vienai reikės auginti. Gal būtų vaiko neauginusi, bet ir žudyti neturėjo minčių. Būtų atidavusi į gyvybės langelį. Visą nėštumą nesikreipė į gydytojus. Ji nenorėjo to nėštumo. Buvo nedidelis pilvas. Slėpė nuo aplinkinių, nes bijojo. Iš pradžių jai pačiai buvo stresas, po to bijojo aplinkinių reakcijos. Bijojo aplinkinių pasmerkimo. Bijojo, kad pastojo ir negyvena su vaiko tėvu. Gimdymas vyko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. Savo namuose gimdė. Prieš gimdymą nebuvo vartojusi alkoholio, narkotinių medžiagų. Nežino, kodėl prieš gimdymą nesikreipė pas gydytojus. Kai ji gimdė, nesikreipė į brolį, nes nenorėjo, kad jis sužinotų, bijojo. Gimdymo metu visą laiką buvo sąmoninga. Kai gimdė - gulėjo ant nugaros. Pajuto kada išėjo vaisius. Kai vaisius išėjo, pasidarė šiek tiek lengviau, ji atsisėdo, paėmė vaiką abiem rankomis ir pasiguldė šalia. Kai paėmė vaiką, jis nejudėjo. Negirdėjo ar vaikas kvėpavo. Vaikas neleido jokių garsų. Vaiką užklojo raudonos spalvos kaldra. Nuo vaiko gimimo, gal praėjus 5 min. užmigo. Nieko nedarė su virkštele. Kai pabudo, vaikas buvo vėsus, nekvėpavo. Nežino, ar vaikas buvo vėsus kai gimė. Placenta iškrito po gimdymo kai sėdosi. Nežino, ar šalia pasiguldė vaiką su placenta. Nejautė, kad išstūmė placentą. Kai pamatė, kad vaikas negyvas jį įdėjo į maišelį. Dar gulėdama pajuto, kad jis negyvas. Kažkur lovoje buvo placenta, virkštelė. Į maišelį įdėjo placentą ir vaiką. Nežino, negali atsakyti, kodėl slėpė vaiko lavoną. Bijojo atsakomybės, todėl pasakė gydytojoms apžiūros metu, kad jokio gimdymo nebuvo. Nežino, kodėl slėpė, buvo stresas. Pirmus vaikus gimdė gimdymo įstaigoje. Žinojo kokia tvarka vyksta gimdymas gimdymo įstaigoje. Tris kartus yra gimdžiusi. Prastai dabar jaučiasi. Negali apibūdinti savo savijautos. Gal galėjo kažkaip kitaip įvykti gimdymas. Aišku, kad gailisi, bet gailestis nieko nepadės. Žino, kad gimė mergaitė. Visi jos veiksmai yra nusikalstami. Nenorėjo nužudyti vaiko. Nuo sąrėmių prasidėjimo ir pačio gimdymo praėjo gal dvi valandos. Sąrėmiai prasidėjo netikėtai, gimdyti turėjo rugsėjo mėn. gale. Laiką pasiskaičiavo pati (t. 2, b. l. 17-18).
Pagarsinus šiuos parodymus kaltinamoji juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad gimdyti neplanavo, apie gimdymą iš viso nieko negalvojo. Gali būti, kad placenta iškrito tada kai sėdosi lovoje. Apie virkštelės nukirpimą paaiškinti nieko negali, nepamena. Po to, kai išnešė vaiko kūnelį į lauko sandėliuką, ji sutvarkė patalynę, rytojaus dieną ją išskalbė. Žino, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiuose gimdymo namuose yra gyvybės langelis. Ten ji būtų palikusį gimusį vaiką. Galvojo, kad paskambins geram savo pažįstamui Janulevičiui ir šis nuveš vaiką į tą gyvybės langelį, tačiau kada skambins, kada veš, negalvojo. Nuo 2012 metų lankosi pas psichologę Garliavoje, sveikata negerėja. Nė vienam savo poelgiui neranda jokio pasiteisinimo.
Liudytoja A. D. paaiškino, kad ji dirba šeimos gydytoja (duomenys neskelbtini) PSPC, kaltinamąją L. V. pažįsta. 2016-08-31 ji atvedė apžiūrai du savo mažamečius vaikus prieš pradedant lakyti darželį. Socialinė darbuotoja J. M. ją buvo perspėjusi, kad kaltinamoji galimai yra nėščia. Pasiteiravus, ar kaltinamoji nėščia, ši kategoriškai tai paneigė ir pasakė, kad jai pučia pilvą, ji bloguoja. Liudytoja norėjo ją apžiūrėti, tačiau kaltinamoji kategoriškai su tuo nesutiko. Tada liudytoja jai pasakė, kad gali būti ir nėštumas, ir onkologinė liga ir pasiūlė nueiti pas ginekologą. Taip pat ji paprašė med. seselės palydėti kaltinamąją iki registratūros, kad užregistruoti ją ginekologo konsultacijai. Vėliau med. sesutė liudytojai pasakė, kad kaltinamąją pas ginekologą užregistravo rugsėjo mėn. 5 dienai, tačiau iš įrašų buvo nustatyta, kad kaltinamoji pas ginekologą nenuvyko. Tada liudytoja skambino J. M., tačiau jos rasti nepavyko. Liudytojai grįžus po atostogų jai paskambino J. M. ir pasakė apie tą įvykį.
L. M. V. paaiškino, kad kaltinamoji yra jo sesuo. Tuo metu jis gyveno kartu su seserimi ir jos vaikais, o mama gyveno Kaune. Su seserimi kažkiek bendrauja. 2016 vasarą sesuo sakė, kad serga kažkokia liga, todėl jos pilvas yra padidėjęs. Buvo kilę įtarimų, kad ji yra nėščia, apie tai jos klausė ir liudytojas, ir mama, tačiau sesuo kategoriškai tai neigė. Tai, kad sesuo yra nėščia įtarė ir kaimynė B. B.. Sesuo rengdavosi paprastai, pilvo neslėpė, tačiau kategoriškai neigė savo nėštumą. Liudytojas mano, kad sesuo slėpdama nuo aplinkinių savo nėštumą jau iš anksto buvo suplanavusi to vaiko atsikratyti. 2016-09-21 jis sesers kambaryje jokio triukšmo negirdėjo, sesuo pagalbos į jį nesikreipė. Vėliau pastebėjo, kad sesuo sulysusi, tačiau ji kategoriškai visiems neigė, kad gimdė.
Liudytoja D. G. paaiškino, kad ji yra kaltinamosios L. V. mama. Su ja kartu gyveno iki 2016-09-10, o po to persikėlė gyventi pas savo seserį (duomenys neskelbtini). 2016 m. vasario mėnesį liudytoja pastebėjo, kad dukra nesusirgo mėnesinėmis ir apie tai jos paklausė. Ši nieko jai neaiškino, tik pasakė – „tu mane stebi“. Liudytoja įtarė, kad dukra gali būti nėščia, tačiau apie tai paklausus ši kategoriškai tai paneigė ir paaiškino, kad jai gimdoje yra auglys. Taip pat vieną kartą ji matė kaip dukra veržėsi pilvą elastiniu bintu. Ar klausė, kodėl ji taip daro, dabar nepamena. Vėliau jai paskambino socialinė darbuotoja ir pasakė, kad dukra pagimdė vaiką ir jį nužudė, o kiti vaikai paimti į globą. Kaimynė liudytojai buvo davusi nėštumo testą. Jį liudytoja padavė dukrai ir paprašė pasitikrinti. Dukra pažadėjo tai padaryti, tačiau pažado neištesėjo. Liudytojai nežinomos priežastys dėl ko dukra taip padarė. Ji dukrai yra sakiusi, kad jei atsitiko bėda, tai padės tą vaiką užauginti, tačiau dukra apie tai su ja nenorėjo šnekėti.
Liudytoja K. Š. paaiškino, kad kaltinamoji yra jos sesers dukra (dukterėčia). Matė L. V. kai ši laukėsi, po to matė, kai ši jau buvo nėščia gal kokį 7 mėnesį. Tada buvo vasara, tačiau L. V. buvo apsirengusi plačiu storu megztiniu. Liudytojai pasiteiravus ar ji nėra nėščia, ši kategoriškai tai paneigė ir pasakė, kad serga. Liudytoja pati turi keturis vaikus, todėl žino kaip keičiasi pati moteris, jos eisena ir pan. kai ji yra nėščia. Apie tai ji pasakė ir savo seseriai ( L. V. motinai ), tačiau ši jai sakė, kad kaltinamoji ir jai tai kategoriškai neigia. Kaltinamoji visiems, kurie pasiteiraudavo apie jos nėštumą, tai kategoriškai neigė, sakė, kad jai auglys ir pan. Vėliau kaltinamosios mamai paskambino socialinė darbuotoja J. M. ir pasakė, kad kaltinamoji L. V. nužudė savo kūdikį. Kodėl ji taip padarė, liudytoja paaiškinti negali.
Liudytoja A. R. paaiškino, kad kaltinamoji yra jos kaimynė. Vizualiai matėsi, kad ji laukiasi. Paklausus apie tai, ji kategoriškai neigė, sakė, kad pilve kažkokios miomos. 2016-09-24 buvo atėjusi pas liudytoja prašyti paketų, sakė, kad prasidėjo mėnesinės. Vėliau liudytoja pamatė, kad pilvas dingęs ir sužinojo, kad L. V. pagimdė. Kaltinamoji rengėsi laisvais rūbais, todėl kartais pilvo nesimatydavo.
Liudytoja B. B. paaiškino, kad L. V. pažįsta, jos yra kaimynės. 2016 m. birželio mėnesį ji buvo atėjusi pas L. V., matė, kad ši laukiasi. Paklausus apie tai, kaltinamoji tai kategoriškai paneigė. 2016 m. rugpjūčio mėnesį liudytoja L. V. mamai davė du nėštumo testus, kad L. V. pasitikrintų. Ar ji tikrinosi, liudytoja nežino. Liudytoja apie nėštumą kalbėjosi su L. V. mama. Ši sakė, kad įtaria dukros nėštumą, tačiau L. V. viską neigė. Ji kažką sakydavo apie žarnyno ligas, apie tai, kad jos kepenys ligotos. Vėliau liudytoja pastebėjo, kad L. V. pilvas dingo ir sužinojo kas atsitiko.
Liudytoja J. M. paaiškino, kad tuo metu ji dirbo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje socialine darbuotoja. 2016 m. rugpjūčio 10 dieną lankė L. V. šeimą kaip įtrauktą į socialinės rizikos šeimų grupę. Nuvykus pastebėjo, kad L. V. pilvas padidėjęs. Paklausus, ar ji nesilaukia, L. V. tai kategoriškai paneigė ir paaiškino, kad jai yra blogai su žarnynu, padidėję kepenys. Po to liudytoja skambino gydytojai A. D. ir pasakė, kad L. V. reikia užregistruoti pas ginekologą. Liudytojos žiniomis, L. V. pas ginekologą nenuvyko. Ji buvo su savo vaikais atvykusi pas gydytoją A. D., tačiau nesutiko būti apžiūrima.
Iš 2016-09-30 L. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimas vietoje pradėtas 15.00 val., (duomenys neskelbtini) II k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), įtariamosios L. V. gyvenamosiose patalpose. Įtariamajai L. V. pasiūlius savo parodymus, duotus 2016-09-30 įtariamosios apklausos metu, patvirtinti parodymų patikrinimo vietoje metu, pastarajai sutikus, įtariamoji L. V. pasiūlo nueiti į miegamąjį kambarį. Kartu su įtariamąja L. V. nuėjus į bute esantį miegamąjį, pastaroji paaiškina, kad tame kambaryje gyvena ji, vaikai ir jos mama, kai grįžta. Įtariamoji L. V. parodo lovą (sofą), kurioje ji miegojo bei kuriame lovos gale buvo jos galva. L. V. parodo, kad miegant jos galva buvo šalia dviaukštės lovos, kurioje miegojo jos du vaikai. Tuomet L. V. parodo, kad gulėjo/miegojo ant lovos bei parodė, vietą ant lovos, kurioje buvo vaikas, kai ji pagimdė (pradžioje). Panaudojant manekeną, L. V. parodo vietą, padėdama manekeną, kur buvo jos gimęs vaikas. Tada L. V. parodo, kad tada ji atsisėdo ant lovos - vietą ji parodo atsisėsdama ant lovos ir paaiškina, kad tada ji buvo atsigulusi, o tada atsisėdo taip, kaip dabar, atliekant parodymų patikrinimą vietoje. Tada L. V. parodo, kad vaiką ji pasiguldė šone - tai parodo manekeną perkeldama į kitą vietą lovoje ir paaiškina, kad lova buvo išskleista. Tada ji parodo, kad vaiką užklojo raudona kaldra, kuri buvo paimta įvykio vietos apžiūros metu, tada įtariamajai L. V. paduodama antklodė ir paprašoma, kad ji, panaudojant kitą antklodę bei manekeną parodytų, kaip užklojo vaiką. Įtariamoji L. V. jai paduota antklode užkloja manekeną parodydama, kaip ji užklojo vaiką, tai yra iki smakro, neuždengiant vaiko galvos/veido. Taip pat ji parodo, kad vaikas gulėjo ant nugaros. Tada L. V. parodo, kad užklojusi vaiką, ji atsigulė šalia jo, o kas buvo toliau, nelabai prisimena, tiksliau išvis neprisimena. Kai pabudo - suprato, kad vaikas negyvas. Kad vaikas negyvas, ji suprato iš to, kad jis nekvėpavo, nejudėjo. Toliau įtariamoji parodo, kad kai suprato, kad vaikas negyvas - ji nuėjo parūkyti, tada iš virtuvės pasiėmė maišelį ir sugrįžo į kambarį (miegamąjį), o tada į maišelį įdėjo vaiką. Įtariamosios L. V. paprašius parodyti, kaip ji dėjo į maišelį vaiką, ji parodo, panaudojant manekeną, kad vaiką nuo lovos pasidėjo ant žemės. L. V. paėmusi manekeną parodo, kaip ji ėmė vaiką, t. y., ji parodo, kad kai vaiką pasidėjo ant grindų, išsiskleidė maišelį ant grindų ir taip įdėjo į jį vaiką. Tada tą maišelį įdėjo į dar vieną maišelį, ir išnešė į lauką, į sandėliuką. Tada įtariamosios L. V. paprašoma parodyti vietą sandėliuke, kur padėjo maišelius su vaiku. Kartu su įtariamąja L. V. iš namo išeinama į kiemą ir nueinama į ten esantį sandėliuką. Įėjus į sandėliuką L. V. parodo, kad sandėliuke padėjo. Tuomet L. V. paprašoma parodyti vietą sandėliuke, kur dėjo maišelį su vaiku. Įtariamoji L. V. sandėliuke parodo, kad vaiką su maišeliu padėjo už sekcijos, tačiau parodymų patikrinimo vietoje metu sandėliuke esantys baldai pastatyti ir negali parodyti tikslios vietos, nes ji užkrauta. Tada įtariamoji L. V. pasiūlo iš lauko pusės parodyti vietą, kur paslėpė maišelį su vaiku. Išėjus iš sandėliuko, užeinama už jo šono prie lango rėmo be stiklo ir įtariamoji L. V. parodo vietą, kur paslėpė maišelį su vaiku ir paaiškina, kad šiuo momentu ji neprisimena ar maišelį su vaiku už sekcijos ji padėjo iš lauko pusės pro lango ertmę, ar būdama sandėliuko viduje. Toliau įtariamoji L. V. paaiškina, kad tada ji nuėjo atgal į viršų namo. Patikslino, kad vaikas gimė galva į priekį, t. y., gimusio vaiko galva buvo priešingoje pusėje nei jos galva - parodymų metu ji suklydo ir ne taip paguldė manekeną (t. 2, b. l. 20-24).
Iš 2016-11-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2550/2016(02) matyti, kad L. V. konstatuotas tarpvietės-makšties prieangyje plyšimas (žaizda) padaryti buko daikto poveikyje, labiausiai tikėtina gimdymo metu, gimstančiam vaisiui pertempiant makšties prieangio sienelę. Sužalojimas galėjo būti padarytas prieš 1-2 savaitės iki apžiūros, į tai nurodo žaizdos kraštų pobūdis. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti vieno trauminio poveikio pasėkoje. Tarpvietės - makšties prieangio srities plyšimas (žaizda), ultragarsinis tyrimas, bendras ginekologinis tyrimas ir padidėjęs choreoninio gonadotropinio hormono kiekis (HCG) nurodo buvusį gimdymą dviejų savaičių laikotarpyje. Vaisius yra iš nėštumo laikotarpio antros pusės, tiksliau nustatyti vaisiaus gestacinį amžių duomenų nepakanka (b. t. 1, b. l. 89-90).
Iš 2016-09-29 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta Kauno r., Alšėnų sen., Girininkų II k., A. G. g. 78. Įvykio vietos apžiūros metu, kieme esančiame sandėliuke, už sekcijos buvo rastas oranžinės spalvos krepšys, kuriame buvo dar du maišeliai, į kuriuos buvo įdėtas naujagimės lavonas. Įvykio vietos apžiūros metu paimta: oranžinės spalvos krepšys, žalios spalvos krepšys, polietileninis maišelis, chalatas, rausvos spalvos lovos užtiesalas, rudos spalvos užtiesalas, raudonos spalvos antklodė. Naujagimio lavonas priduotas VTMT Kauno skyriui (t. 1, b. l. 26-41).
Iš 2017-04-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados specialisto išvados Nr. M 992/2016(02) matyti, kad naujagimio lavonas yra pilno nėštumo termino moteriškos lyties gyvas ir be apsigimimų gimęs naujagimis. Naujagimio mirties priežastis ūmi išorinė hipoksija po gimimo, sukelta arba oro trūkumo aplinkoje, arba uždengus kvėpavimo angas. Naujagimė mirė keliolika - keliasdešimt minučių nuo užgimimo. Naujagimės kūne jokių fizinės traumos požymių (sužalojimų) nenustatyta. Naujagimės kraujo ėminys grupės nustatymui paimtas ir perduotas į VTMT serologijos laboratoriją Vilniuje Didlaukio g. E. N. yra išnešiota ir jos gestacinis amžius 36-40 savaičių. Naujagimė gimė gyva ir gyvybinga, nepatyrusi gimdymo traumos. Naujagimė gimė gyva ir kvėpavo savarankiškai keliolika - keliasdešimt minučių, tačiau dėl išorinės priežasties buvo sutrikdytas kvėpavimas, tai yra sukelta ūmi hipoksija (oro trūkumas) arba nesudarant sąlygų kvėpuoti palikus mažo deguonies kiekio aplinkoje (uždengiant patalais, įdedant į maišą, dėžę ar pan.) arba fiziškai uždengiant kvėpavimo angas ir prispaudžiant krūtinę. Medicininiu požiūriu naujagimė gimusi sveika, normalios gestacijos, be apsigimimų ir be gimdymo traumos, tinkamai prižiūrėta galėjo gyventi ir augti sveika (t. 1, b. l. 73-77).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto J. V. 2017-04-19 specialisto paaiškinimo protokolo matyti, kad tyrimas pradėtas 2016-09-30 10.30 val., kurio metu konstatuotas visiškai išnykęs lavono raumenų sustingimas, lavondėmės atitinkančios 3 stadijos apibūdinimą, prasidėjusi ragenos drumstis rodo, kad lavonas yra mažiausiai 5 parų senumo. Kraštutinai tikėtina didžiausia riba - 12 parų. Į pateiktą klausimą: ar naujagimė galėjo gimti laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) 23 val. iki (duomenys neskelbtini) 01 val., - parodė, kad vertinant bylos medžiagos duomenis apie lavono radimo vietą, autopsijos duomenis ir histologinių preparatų tyrimų duomenis, nėra prieštaravimų, kad naujagimė galėjo būti gimusi klausime nurodytu laiko intervalu (t. 1, b. l. 68).
Iš 2016-10-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S338/2016(01) matyti, kad asmuo, kurio lavonas rastas 2016-09-29 (duomenys neskelbtini) II kaime, (duomenys neskelbtini), sandėliuke yra L. V. dukra su 99,999997% tikimybe (t. 1, b. l. 82-84).
Kaip jau minėta, kaltinamoji L. V. savo kaltę pripažino iš dalies. Ji pripažįsta, kad pastojusi visiems aplinkiniams savo nėštumą neigė, vengė ginekologinio patikrinimo. 2016-09-21 apie 23 val. gimdė savo namuose. Kitame kambaryje miegojo jos brolis, tačiau jo pagalbos neprašė. Su savimi turėjo ir mobilaus ryšio telefoną, tačiau greitosios pagalbos nekvietė. Pagimdžiusi, kūdikį pasiguldė šalia savęs ant lovos, užklojo jį antklode ir po to ar tai prarado sąmonę, ar tai užmigo. Maždaug po poros valandų ji atsipeikėjo, pamatė, kad kūdikis nekvėpuoja ir suprato, kad jis nebegyvas. Tada iš spintos paėmė porą maišelių, į juos įdėjo kūdikio lavonėlį ir nunešusi į lauko sandėliuką paslėpė už spintos. Šis vaikas buvo neplanuotas, nelauktas, ji buvo nutarusi gimusį kūdikį nuvežti ir palikti gyvybės langelyje. Kategoriškai neigia, kad iš anksto planavo ir nužudė savo kūdikį. Tokius kaltinamosios aiškinimus teismas vertina kritiškai, t. y. kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.
Kaip matyti, visi apklausti liudytojai patvirtino, kad kaltinamoji L. V. visą laiką slėpė savo nėštumą, neprašė pagalbos, rengėsi laisvais rūbais, slepiančiais pilvą.
Liudytoja A. D. paaiškino, kad kaltinamoji buvo atvedusi savo vaikus patikrinti sveikatą. Pasiteiravus, ar ji nėra nėščia, kaltinamoji tai kategoriškai paneigė, nesutiko būti apžiūrima, nors ir pažadėjo nuvykti pas ginekologą, tačiau savo pažado netesėjo.
Liudytojas M. V. paaiškino, kad įtarė, jog kaltinamoji ( jo sesuo ) nėščia, tačiau apie tai jos paklausus, ji tai kategoriškai neigė. Savo nėštumą ji neigė ir visiems aplinkiniams. 2016-09-21 jis miegojo savo kambaryje,sesuo jokios pagabos į jį nesikreipė. Vėliau pastebėjo, kad sesuo sulysusi, tačiau ji neigė, kad pagimdė.
D. G. paaiškino, kad įtarė, jog kaltinamoji ( jos dukra ) galimai nėščia, tačiau apie tai jos paklausus ji tai kategoriškai paneigė ir pasakė, kad jos gimdoje yra auglys. Ji buvo davusi dukrai nėštumo testą, tačiau dukra nepasitikrino.
Liudytoja K. Š. paaiškino, kad matė kaltinamąją kai ši buvo nėščia gal jau kokį 7 mėnesį. Buvo vasara, šilta, tačiau kaltinamoji buvo apsirengusi plačiu, storu megztiniu. Paklausus, ar ji nėra nėščia, kaltinamoji tai kategoriškai paneigė ir pasakė, kad serga.
Liudytojos A. R. ir B. B. paaiškino, kad kaltinamoji yra jų kaimynė. Matėsi, kad kaltinamoji laukiasi, tačiau apie tai pasiteiravus ji kategoriškai tai paneigė ir pasakė, kad jai pilve yra kažkokios miomos, jos kepenys ligotos ir pan.
Liudytoja J. M. paaiškino, kad buvo nuvykusi pas kaltinamąją į namus. Pastebėjo, kad jos pilvas yra padidėjęs. Paklausus, ar ji nesilaukia, kaltinamoji tai kategoriškai paneigė ir pasakė, jog turi problemų su žarnynu, padidėję kepenys. Taip pat ji skambino gydytojai A. D., prašė kaltinamąją užregistruoti pas ginekologą, tačiau sužinojo, kad kaltinamoji pas ginekologą nenuvyko.
Iš 2016-09-29 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu, kieme esančiame sandėliuke, už sekcijos buvo rastas oranžinės spalvos krepšys, kuriame buvo dar du maišeliai, į kuriuos buvo įdėtas naujagimės lavonas ( t. 1, b. l. 26-41 ).
Iš 2017-04-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M 992/2016(02) matyti, kad naujagimio lavonas yra pilno nėštumo termino moteriškos lyties gyvas ir be apsigimimų gimęs naujagimis. Naujagimio mirties priežastis ūmi išorinė hipoksija po gimimo, sukelta arba oro trūkumo aplinkoje, arba uždengus kvėpavimo angas. Naujagimė mirė keliolika – keliasdešimt minučių nuo užgimimo. Naujagimės kūne jokių fizinės traumos požymių (sužalojimų) nenustatyta. Naujagimės kraujo ėminys grupės nustatymui paimtas ir perduotas į VTMT serologijos laboratoriją Vilniuje Didlaukio g. E. N. yra išnešiota ir jos gestacinis amžius 36-40 savaičių. Naujagimė gimė gyva ir gyvybinga, nepatyrusi gimdymo traumos. Naujagimė gimė gyva ir kvėpavo savarankiškai keliolika – keliasdešimt minučių, tačiau dėl išorinės priežasties buvo sutrikdytas kvėpavimas, tai yra sukelta ūmi hipoksija (oro trūkumas) arba nesudarant sąlygų kvėpuoti palikus mažo deguonies kiekio aplinkoje (uždengiant patalais, įdedant į maišą, dėžę ar pan.) arba fiziškai uždengiant kvėpavimo angas ir prispaudžiant krūtinę. Medicininiu požiūriu naujagimė gimusi sveika, normalios gestacijos, be apsigimimų ir be gimdymo traumos, tinkamai prižiūrėta galėjo gyventi ir augti sveika ( t. 1, b. l. 73-77 ).
Iš specialisto J. V. paaiškinimo protokolo matyti, kad tyrimas pradėtas 2016-09-30. Rastas kūdikio lavonas yra mažiausiai 5 parų senumo. Kraštutinai tikėtina didžiausia riba – 12 parų. Naujagimė galėjo gimti laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) 23 val. iki (duomenys neskelbtini) 01 val. ( t. 1, b. l. 68 ).
2016-10-11 specialisto išvada Nr. S338/2016(01) patvirtina, kad rastas kūdikio lavonas yra L. V. dukra ( t. 1, b. l. 82-84 ).
2016-11-16 specialisto išvada Nr. G2550/2016(02) patvirtina, kad L. V. konstatuotas tarpvietės-makšties prieangyje plyšimas ( žaizda ) padaryti buko daikto poveikyje, labiausiai tikėtina gimdymo metu, gimstančiam vaisiui pertempiant makšties prieangio sienelę ( t. 1, b. l. 89-90 ).
Virš išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji L. V. 2016 m. sausio mėnesio pradžioje pastojo, nuo artimųjų ir aplinkinių nėštumą slėpė jį kategoriškai neigdama, dėl nėštumo į medikus nesikreipė, nuo jų nėštumą irgi slėpė. Laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) 23 val. iki (duomenys neskelbtini) 01 val., tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, savo namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, lovoje pagimdė gyvą, pilnai išnešiotą, subrendusią ir be apsigimimų moteriškos lyties naujagimę. Gimdymo metu kaltinamoji nei į brolį, kuris miegojo kitame kambaryje, nei į medikus nesikreipė. Kaltinamoji aiškina, kad iš karto po gimdymo ji kūdikį užklojo antklode iki pečių, o pati neteko sąmonės arba užmigo. Tokius jos aiškinimus paneigia objektyvūs duomenys. Iš jau anksčiau paminėtos specialisto išvados ( t. 1, b. l. 73-77 ) matyti, kad naujagimė mirė keliolika-keliasdešimt minučių nuo užgimimo. Naujagimės mirties priežastis buvo ūmi išorinė hipoksija ( oro trūkumas ), sukelta arba oro trūkumo aplinkoje, arba fiziškai uždengiant kvėpavimo angas. Iš to seka, kad naujagimė gimė sveika, tas keliolika-keliasdešimt minučių savarankiškai kvėpavo, tačiau po to jos kvėpavimo angos buvo uždengtos anklode ir ji mirė. Teismas daro išvadą, kad tokius sąmonigus veiksmus galėjo atlikti tik pati kaltinamoji L. V..
Be to, teismas konstatuoja, kad kaltinamoji L. V. nužudyti savo kūdikį ruošėsi iš anksto. Kaip jau minėta, ji nuo savo artimųjų ir aplinkinių nėštumą slėpė, pas gydytojus nesikreipė, pagimdė viena namuose, gimdymo metu taip pat į nieką pagalbos nesikreipė. Nužudžiusi naujagimę iš spintos paėmė maišelį, į jį įdėjo kūdikio lavonėlį ir placentą, po to tą maišelį įdėjo į antra maišelį ir viską nunešusi į lauko sandėliuką paslėpė už spintos. Taip pat ji sutvarkė patalynę, rytojaus dieną ją išskalbė. Pati kaltinamoji patvirtino, kad tas vaikas nebuvo laukiamas, ji nesiruošė jo auginti. Kaltinamoji aiškina, kad ji žinojo, jog (duomenys neskelbtini) esančiuose gimdymo namuose yra gyvybės langelis. Ten ji būtų palikusį gimusį vaiką. Galvojo, kad paskambins geram savo pažįstamui J. ir šis nuveš vaiką į tą gyvybės langelį. Tokius kaltinamosios teiginius teismas laiko deklaratyviais, nes kaltinamoji sau pati prieštarauja ir kartu aiškina, kad nei kaip, nei kada tas kūdikis bus nuvežtas į tą gyvybės langelį, ji negalvojo.
Lietuvos teismų praktika tokius veiksmus prieš gimdymą - nėštumo slėpimas nuo bendradarbių, tiek nuo namiškių bei gydančių gydytojų, nėštumo metu vartojimas antidepresantų, sunkių fizinių darbų dirbimas, gimdymas paslapčia nesikreipiant į medikus, veiksmai gimdymo metu – nesirūpinimas kūdikio būkle, o po to lavono slėpimas, laiko įrodytu, kad kaltininkė turi išankstinę tiesioginę tyčią atsikratyti savo naujagimiu. ( kasacinė nutartis Nr. 2K-360-895/2016 ). Tokiu būdu neabejotinai yra įrodyta, kad šiuo atveju kaltinamoji L. V. veikė išankstine tiesiogine tyčia.
Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1 p., 2 p., 3 p. atsako tas, kas nužudė mažametį, bejėgiškos būklės žmogų, savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Mažamečiu laikomas asmuo, jaunesnis nei 14 metų. Neabejotina, jog tik gimęs kūdikis buvo bejėgiškos būklės. Artimieji giminaičiai yra tėvai ( įtėviai ), vaikai ( įvaikiai ), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai ( BK 248 straipsnio 1 dalis ).
Atižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas laiko įrodytu, kad kaltinamoji L. V. tyčia nužudė mažametę, bejėgiškos būklės savo artimą giminaitę – savo dukrą ir tokiais savo veiksmai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 1 p., 2 p., 3 p., jos veika kvalifikuota teisingai.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl bausmės skyrimo.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Kaip matyti, kaltinamoji L. V. anksčiau teismo neteista ( t. 1, b. l. 120 ), administracine tvarka nebausta ( t. 1, b. l. 119 ), yra VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC Psichikos sveikatos centro įskaitoje ( t. 1, b. l. 157 ), Všį Respublikinės (duomenys neskelbtini) sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (t. 1, b. l. 114), Priklausomybės ligų centre neužregistruota ( t. 1, b. l. 116 ), turi du mažamečius vaikus ( t. 1, b. l. 111 ), dirba, yra vidurinio išsilavinimo. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertinant pagal LR baudžiamojo kodekso 11 straipsnio nuostatas kaltinamoji padarė labai sunkų nusikaltimą. Svarbu pažymėti, kad kaltinamajai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 1 p., 2 p., 3 p. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Įstatymo numatytų būtinų sąlygų, kurios leistų teismui kaltinamosios L. V. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ar 62 str. ir skirti jai švelnesnę bausmę nei numatyta straipsnio sankcijoje, nėra.
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes kaltinamajai skirtina reali, tačiau minimali sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė. Tokiu būdu bus įgyvendintas teisingumo principas, o paskirta bausmė atitiks BK 41 str. 2 d.
Byloje civilinio ieškinio nėra.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnio nustatyta tvarka.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 299, 301-303, 308, 313 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
L. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte ir nuteisti ją 8 ( aštuonerių ) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus minėtas kardomąsias priemones pakeisti į suėmimą, L. V. sulaikant.
Bausmės pradžią jai skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, t. y. nuo 2016-09-29 iki 2016-09-30.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: oranžinės spalvos krepšį, žalios spalvos krepšį, polietileninį maišelį, chalatą, rausvos spalvos lovos užtiesalą, rudos spalvos užtiesalą, raudonos spalvos antklodę, priduotus saugoti į Kauno apskrities VPK saugyklą - UAB „(duomenys neskelbtini)”, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Kompaktinį diską - priedą prie 2016-09-29 įvykio vietos apžiūros protokolo (fotolentelė), kompaktinį diską su įtariamosios L. V. 2016-09-30 apklausos vaizdo įrašu, kompaktinį diską su įtariamosios L. V. 2016-10-03 parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos
L. V. asmens tapatybės kortelę nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti jos bausmės atlikimo vietos administracijai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos ( nuteistajai L. V. nedalyvaujant teismo posėdyje terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jai išsiuntimo dienos ) gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjai Jūratė Jakubonienė
Arūnas Paštuolis
Algirdas Remeika