Civilinė byla Nr. e2S-1596-1060/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19900-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.9.11; 3.2.9.13; 3.3.2.3; 3.3.2.4

(S)

7.1.                      Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismo šaukimas kartu su pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi buvo išsiųstas ieškovės atstovui byloje – A. Z. 2023 m. rugsėjo 12 d. Ieškovės procesiniuose dokumentuose esant aiškiai išreikštai valiai, kad visi procesiniai dokumentai turi būti siunčiami ją atstovaujančiam asmeniui, nesant byloje jokių ieškovės pareiškimų apie atstovavimo santykių pabaigą ar pasikeitimą, teismas visiškai pagrįstai visus byloje esančius procesinius dokumentus siuntė būtent jos atstovui, kuris ir turėjo pareigą supažindinti ją su iš teismo gautais dokumentais. Ieškovė šiuo atveju netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, todėl nėra pagrindo teismo nustatyto termino praleidimo priežastis vertinti kaip svarbias.

7.2.                      Ieškovė teikė prašymą pirmosios instancijos teismui sustabdyti civilinę bylą, motyvuodama tuo, kad byloje pareikštų turtinių reikalavimų patenkinimo klausimas sprendžiamas ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-245/2021 (t. y. baudžiamojoje ir civilinėje bylose buvo pareikšti tapatūs turtiniai reikalavimai). Dėl šių priežasčių tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir baudžiamosios bylos buvo prejudicinis bei tiesioginis teisinis ryšys, t. y. baudžiamojoje byloje nustatyti faktai galėjo turėti teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje. Ieškovė, pati pateikdama teismui prašymą sustabdyti civilinę bylą iki galutinio nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo, pripažino, kad ieškovė baudžiamojoje byloje kitiems asmenims buvo pareiškusi tapačius turtinius reikalavimus, kaip ir atsakovei civilinėje byloje. Taigi nuo baudžiamosios bylos baigties priklauso ieškovės civilinėje byloje pareikšto ieškinio dalykas.

7.3.                      Esant neaiškiai ieškinio sumai, netiksliam ieškinio dalykui, teismas negali bylos išnagrinėti iš esmės ir priimti joje teisėto ir pagrįsto sprendimo. Nežinant ieškovės reikalavimo ir faktinio pagrindo, ribojamos atsakovės galimybės gintis nuo pareikšto ieškinio, nes nėra galimybės pateikti faktinių ir teisinių atsikirtimų, teismas negali išaiškinti reikšmingų bylai aplinkybių ir priimti teisingo sprendimo byloje. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, pagrįstai įpareigojo ieškovę patikslinti ieškinio reikalavimus.

         Apeliacinės instancijos teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Teisė kreiptis į teismą, kaip konstitucinė asmens teisių ir laisvių garantija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Jos turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis), ir specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis).

11.       Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, numatyti CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Ši norma, kurioje nustatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, suformuoja „ieškinio trūkumų esmingumo“ kriterijų. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti – reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111, 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi, būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis).

12.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė (apeliantė) Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Mechel Nemunas“ valstybės naudai 5 962,25 Eur nuostolių, patirtų tvarkant aplinką, atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys priimtas 2021 m. sausio 21 d. bylą nagrinėjusios teisėjos rezoliucija.

13.       Bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu, atsakovei pateiktuose teismui rašytiniuose paaiškinimuose nurodžius, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1‑9-245/2021, kurios baigtis gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms šioje byloje ir dėl to yra pagrindas stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, ir ieškovei pateikus teismui prašymą dėl bylos sustabdymo, Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartimi nagrinėjama civilinė byla buvo sustabdyta iki nurodytoje baudžiamojoje byloje bus priimtas galutinis procesinis dokumentas. Išnykus aplinkybėms dėl kurios nagrinėjama civilinė byla buvo sustabdyta, Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi ji buvo atnaujinta ir paskirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2023 m. gruodžio 4 d. 9.00 val. Šia nutartimi pirmosios instancijos teismas taip pat įpareigojo ieškovę per 14 dienų terminą sutikslinti savo ieškinio reikalavimus ir jų pagrindą, atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje priimtuose procesiniuose sprendimuose pateiktus išaiškinimus. 

14.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 2 d. nutartimi, konstatavęs, kad per nustatytą terminą ieškovė teismo nustatytų įpareigojimų neįvykdė ir ieškinio nepatikslino, ieškinį paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu. Ieškovė, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodama jį tuo, kad ieškinys buvo priimtas kaip atitinkantis įstatymo jam keliamus reikalavimus, tuo tarpu teismas, įpareigodamas ją sutikslinti ieškinio reikalavimus ir jų pagrindą, jokių ieškinio turiniui keliamų reikalavimų nenurodė. Ieškovė šiuo atveju nepageidauja tikslinti nei ieškinio pagrindo, nei dalyko, juolab, kad, išnagrinėjus baudžiamąją bylą, ieškinio pagrindas ir dalykas nepasikeitė.

15.       Vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos taikymo aspektų, yra išaiškinęs, kad teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą, bet tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos apskritai negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti. Paprastai CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas taikomas tada, jeigu ieškinyje nenurodytas jo pagrindas ir dalykas, o jeigu po jo priėmimo išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai, prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑20‑313/2016).

16.       Minėta, kad civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl nuostolių tvarkant aplinką atlyginimo iškelta dar 2021 m. sausio 21 d., t. y. ieškinio priėmimo ir civilinės bylos iškėlimo klausimas jau yra išspręstas (CPK 115 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 1 dalis). Nuoseklioje, ilgametėje teismų praktikoje pripažįstama, kad esant konkrečioms situacijoms, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010 ir kt.). Vadinasi, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti ieškovei, kurios ieškinys jau buvo priimtas, trūkumų šalinimo institutą, pripažinęs, kad procesas nagrinėjamoje byloje negali toliau vykti ir šalių ginčas negali būti išnagrinėtas iš esmės. Kitaip tariant, būtina įsitikinti, ar vėliau išaiškėję ieškinio trūkumai buvo esminiai. Įstatymų leidėjas nenustato ribojimo kvestionuoti teismo nustatytus įpareigojimus kai ieškinys, jų neįvykdžius, yra paliekamas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu.

17.       Kokios kliūtys ir (ar) kiti procesinio dokumento netikslumai yra esminiai tolesnei proceso eigai, t. y. kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, įstatyme detaliau neapibrėžta, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų privalo taikyti atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

18.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartis, kuria ieškovė buvo įpareigota per 14 dienų terminą sutikslinti ieškinio reikalavimus ir jų pagrindą baudžiamojoje byloje priimtuose procesiniuose sprendimuose pateiktų išaiškinimų pagrindu, 2023 m. rugsėjo 12 d. buvo išsiųsta per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) jos atstovui A. Z.. Tačiau pastebėtina, kad minėtas asmuo ieškovę byloje atstovauti turėjo teisę tik iki 2020 m. gruodžio 31 d. Iš byloje kartu su ieškovės pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo pateikto 2019 m. balandžio 8 d. įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė įgaliojimus A. Z. suteikė tik iki 2020 m. gruodžio 31 d. Byloje duomenų, kad minėto asmens įgaliojimai būtų pratęsti, nėra. Vėliau byloje ieškovę įgaliojimo pagrindu atstovavo I. J., dar vėliau R. M., o atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties panaikinimo pateikė L. P.. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad minėta nutartis pačiai ieškovei per EPP pakartotinai buvo išsiųsta 2023 m. rugsėjo 26 d., todėl laikoma įteikta 2023 m. rugsėjo 27 d. (CPK 1751 straipsnio 10 dalis). Vadinasi, terminas nustatytiems įpareigojimams įvykdyti ieškovei baigėsi 2023 m. spalio 11 d. (įskaitytinai), t. y. jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Taigi, kaip pagrįstai nurodo ir ieškovė, terminas skundžiamos nutarties priėmimo metu ieškinio tikslinimui dar net nebuvo suėjęs, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo pagrindu neturėjo teisinio pagrindo ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtu.

19.       Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl to, kad ieškovė iki skundžiamos nutarties priėmimo ir šiuo metu nėra pateikusi patikslinto ieškinio, kaip to pageidavo pirmosios instancijos teismas, nėra. Ieškovė atskirajame skunde, be kita ko, teigia, kad ji nepageidauja tikslinti jos teismo priimto nagrinėti ieškinio, ir nemano, kad šiuo atveju baudžiamojoje byloje, dėl kurios šios civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, esant priimtiems procesiniams sprendimams, pasikeitė jos teisme priimto ieškinio pagrindas ir / ar dalykas.

20.       Minėta, kad nagrinėjama civilinė byla, konstatavus, jog tarp jos ir baudžiamosios bylos Nr. 1‑9‑245/2021 yra prejudicinis bei tiesioginis teisinis ryšys, t. y. baudžiamojoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje, buvo sustabdyta iki baudžiamojoje byloje bus priimtas galutinis procesinis sprendimas. Taigi nagrinėjamoje byloje buvo padaryta išvada, kad nurodytoje baudžiamojoje byloje gali būti nustatyti teisiškai reikšmingi faktai nagrinėjamai civilinei bylai. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nereiškia, kad išnagrinėjus minėtą baudžiamąją bylą, dėl kurios buvo sustabdyta nagrinėjama civilinė byla, ieškovės teismui pateiktas ieškinys, kuris buvo priimtas ir jo pagrindu buvo iškelta civilinė byla, savaime tampa turintis esminių trūkumų, kurie trukdo tolimesniam bylos nagrinėjimui.

21.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartis, kuria ieškovė buvo įpareigota pateikti patikslintą ieškinį, remiantis baudžiamojoje byloje priimtuose procesiniuose dokumentuose pateiktais išaiškinimais, yra apskirtai laikytina pernelyg abstrakčia – nei iš motyvuojamosios, nei iš rezoliucinės šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalių absoliučiai nėra aišku, kokie konkrečiai ieškinio trūkumai buvo nustatyti. Teismas tik bendro pobūdžio teiginiais nurodė, jog ieškovė turi sutikslinti savo ieškinio reikalavimus ir jų pagrindą, remiantis baudžiamojoje byloje priimtuose procesiniuose dokumentuose pateiktais išaiškinimais, tačiau konkrečių šalintinų trūkumų neįvardijo, tinkamai nemotyvavo, kokie trūkumai trukdo bylą išnagrinėti iš esmės, pavyzdžiui, nutartyje nebuvo nurodyta, į kokius konkrečiai baudžiamojoje byloje padarytus išaiškinimus ieškovė turi atkerpti dėmesį ir ką konkrečiai turi sutikslinti.

22.       Akcentuotina, kad trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nenurodžius konkrečių ieškinio trūkumų, kuriuos ieškovė turėtų pašalinti, išskyrus tai, kad ji turi sutikslinti savo ieškinio reikalavimus ir jų pagrindą, atsižvelgiant į baudžiamoje byloje priimtuose procesiniuose dokumentuose pateiktus išaiškinimus, nebuvo pagrindo ieškinį laikyti nepaduotu. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

23.       Pastebėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nustatytų ieškinio trūkumų pašalinimo ir su ieškinio trūkumų šalinimo institutu susijusių teisinių pasekmių taikymo, Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarties nei motyvuojamoje, nei rezoliucinėje dalyse nenurodė ieškinio trūkumų neištaisymo per nustatytą terminą procesinių padarinių, t. y., kad nustatytu terminu trūkumų nepašalinus teismas ieškinį paliks nenagrinėtu. Konkrečiai nenurodžius, kokius ieškinio trūkumus ir kokiu būdu ieškovė turėjo pašalinti, ir tokiu būdu ne tik nesuformulavus jai konkrečių bylos eigai kelią užkertančių ieškinio trūkumų, bet ir neišaiškinus jai trūkumų nepašalinimo teisinių pasekmių, o taip pat skundžiamą nutartį priėmus dar iki sueinant ieškovei nustatytam terminui tokiems trūkumams pašalinti, sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu.

24.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką tam, kad pasiektų vieną iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas. Teisėjas, vadovaudamas procesui, likdamas nešališkas, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, turi kontroliuoti šalių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai, o dėl principinių civilinio proceso nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo, ieškinio palikimas nenagrinėtu, nors formaliai ir atitinkantis įstatymo reikalavimus, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).

25.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės atžvilgiu šiuo konkrečiu atveju neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, todėl pripažintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu nebuvo pagrįstas, kas sudaro teisinį pagrindą Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26.       Panaikintus skundžiamą nutartį ir perdavus toliau nagrinėti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų ir teismo procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, kadangi šias išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą perduoti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                Agnė Vyliaudaitė