Baudžiamoji byla Nr. 1-1017-1033/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40350-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;

 (S)

1.2.26.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2.

V I L N I A U S  M I E S T O  A P Y L I N K Ė S  T E I S M A S

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 6 d.

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,

sekretoriaujant Akvilei Nemanienei, Daivai Paliokaitei,

dalyvaujant prokurorėms Valentinai Strokinienei, Lilijai Ambrulevičienei,

kaltinamajam R. B.,

gynėjui advokatui S. K.,

nukentėjusiajam A. S.,

vertėjai Olgai Macijauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B. (R. B.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, deklaravęs gyvenamąją vietą Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, penkis kartus teistas, paskutinį kartą 2018 m. balandžio 11 d.  Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu) pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, galutine subendrinta bausme – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimais padarytos žalos ½ dalį, įpareigojant kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos V. N. sumokėti 39 eurus, Č. T. 272,33 eurus, B. T. 87,03 eurus. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. spalio 12 d., asmuo buvo sulaikytas 2018 m. gruodžio 23 d., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

Teismas

n u s t a t ė :

R. B. 2018 m. rugpjūčio 21 d., apie 13.00 val., viešoje vietoje – bare (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas neblaivus (nustatytas 1,61 promilės girtumas), matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, žodinio konflikto metu vieną kartą sudavė bokalu nukentėjusiajam A. S. į lūpas, tuo padarydamas A. S. muštines žaizdas apatinės ir viršutinės lūpų kairėje pusėje, kurios visumoje vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis R. B. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis bokalu netrenkė. Nukentėjusysis buvo girtas, o jis (R. B.) ėjo su draugu iš kito baro – draugas ėjo priekyje, jis iš paskos. Viskas vyko prie stoties, netoli geltono paviljono, jokių staliukų nebuvo. Bokalo su savimi neturėjo. Jis nukentėjusįjį pastūmė ir nuėjo toliau, nes kalbėjo negražiai, keikėsi ant jų. Nukentėjusįjį pastūmė į krūtinę iš priekio ir pastarasis nukrito, o kaip nukrito nelabai matė ir atsimena. Gal nukentėjusysis susidaužė, gal anksčiau buvo kur sudaužytas. Ir jis, ir nukentėjusysis buvo išgėrę, nelabai atsimena aplinkybes. Iš matymo žino nukentėjusįjį, nes gyvena apie 6 km nuo jo. Po įvykio jis su draugu įlipo į autobusą ir važiavo, kada įlipo nukentėjusysis į autobusą nematė. Netoli kaimo autobusą sustabdė policija, jo nieko neklausė, sakė, kad nuveš į policijos komisariatą ir ten aiškinsis. Dėl civilinio ieškinio neprieštarauja.

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu R. B. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d., negali pasakyti kelintą valandą, ėjo stoties rajone su draugu R. B., abu buvo išgėrę. Praeinant pro geltoną kioską-alaus barą, netoli troleibuso maršruto Nr. 16 sustojimo, vienas nepažįstamas, visiškai girtas vaikinas (A. S.) sėdėjo lauke ir gėrė alų, kuris be jokios priežasties pradėjo juos vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais ir įžeidinėti. Jis pasakė A. S., kad nustotų taip elgtis, tačiau šis nepaklausė ir toliau įžeidinėjo. Tada jis priėjo prie A. S. ir pastūmė rankos delnu, kiek atsimena į petį. A. S. net nenukrito. Pastebėjo, kad A. S. veidas buvo jau apdraskytas (dešinėje pusėje prie nosies). Kur tuo metui buvo jo draugas, nepastebėjo. Po to su draugu nuėjo į stotelę, sulaukė autobuso ir išvažiavo. Prie (duomenys neskelbtini) į autobusą įlipo pareigūnai ir juos (R. B. ir R. B.) sulaikė, taip pat pamatė, kad autobuse buvo ir A. S., kurio nei stotelėje, nei autobuse nebuvo pastebėjęs. A. S. specialiai stovėdamas prie pareigūnų toliau draskė savo žaizdą, kad bėgtų kraujas, ta žaizda jau buvo pas A. S. iš anksčiau. Jis netrenkė A. S., tik pastūmė. Papildomai parodė, kad tiksliai nepamena dėl ko tarp jo ir A. S. kilo konfliktas, tačiau A. S. jį vadino necenzūriniais žodžiais, buvo abu išgėrę, konflikto metu stumtelėjo A. S. ranka vieną kartą delnu į krūtinę ir matė, kaip A. S. pargriuvo ant nugaros, o jis nuėjo į autobusą. Daugiau A. S. nelietė, jokių smūgių nesudavė. Konflikto metu jokių pašalinių daiktų rankose neturėjo, A. S. rankos taip pat buvo tuščios. Dar iki konflikto ant A. S. veido buvo matomi įdrėskimai. Po konflikto naujų sužalojimų ant A. S. nebuvo. Iš pažiūros A. S. buvo stipriai neblaivus, svirduliavo į šalis. Daugiau tarpusavio konfliktų su A. S. neturėjo (1 t., b. l. 102-103, 125-126).

Nukentėjusysis A. S. teisme parodė, kad sėdėjo bare ir gėrė alų, norėjo pašaukti M. V., o R. B. praeidamas pasakė jam nerėkti, į ką jis atsakė, kad eitų savo keliu. R. B. su bokalu (buvo stiklinis, pusiau nugertas) trenkė jam į veidą ir pramušė lūpą. Paskui, važiuodamas autobusu jis pamatė, kad R. B. yra autobuse, todėl pranešė policijai. Policija sustabdė autobusą, atvyko greitoji pagalba. Jis sėdėjo, kai jam trenkė bokalu, o M. V. buvo prie baro. Pareikšto 100 eurų ieškinio atsisako. Iš karto net nesuprato su kuo jam trenkė. Bokalas stovėjo priešais jį ant staliuko, R. B. paėmė jį ir trenkė. Prieš įvykį susižalojęs nebuvo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d., apie 13.00 val., buvo stoties rajone Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sėdėjo geltoname paviljone ir gėrė alų. Prie gretimo staliuko sėdėjo jam iš matymo pažįstamas „R.“, kurį pašaukė, nes norėjo nupirkti alaus. Tuo metu pro jį (A. S. ) praeidinėjo du nepažįstami asmenys (R. B. ir R. B.), kurie pasakė, kad jis nerėktų, į ką jis atsakė, kad eitų savo keliais. Tuomet vienas (R. B.) apėjo kavinės terasą ir atsistojęs prie tvoros toje vietoje kur buvo jo staliukas, atsirėmęs į tvorą stovėjo ir žiūrėjo, o kitas vaikinas (R. B.) atėjęs į terasą, atsistojęs prie jo staliuko paklausė ar jis nori gauti per kepurę. Jis atsakė, kad gal buvo ne taip suprastas, nes šaukė ne jiems. Tada R. B. nieko nesakęs trenkė jam dešine ranka į kairę veido pusę, praskėlė apatinę ir viršutinę lūpas. Smūgis buvo vienas, paskui vaikinai išėjo. Po kiek laiko, pamatęs juos (R. B. ir R. B.) autobuse iškvietė policiją. Papildomai parodė, kad įvykio dieną bare vartojo alkoholinius gėrimus, todėl buvo girtas. Bare laukė savo draugo M. V., kurį pamatęs pradėjo šaukti. Jam šaukiant M. V. pro šalį ėjo du nepažįstami vaikinai (R. B. ir R. B.), kurie jam sakė ko jis šaukia, į tai jiems atsakė, kad eitų kur ėję. Pasitikus M. V., kartu atėjo į barą, kur jis (A. S.) atsisėdo. Tada pamatė, kad priėjo tie vaikinai (R. B. ir R. B.), vienas (R. B.) toliau, o kitas (R. B.) priėjo prie jo ir trenkė vieną smūgį į lūpas, jas praskėlė ir pasipylė kraujas. Kuo trenkė pasakyti negali, nes nematė. Pirminės apklausos metu nurodė, kad trenkė ranka, kadangi jam taip atrodė. Trenkęs R. B. pasišalino, kur buvo R. B. tuo metu, nežino, nematė. Vėliau paklaustas M. V. jam pasakė, kad jam trenkė bokalu. Nuėjęs į tualetą kraują apsivalė, sulaukęs autobuso į jį įlipo. Autobuse pamatė abu vaikinus, iš kurių vienas jam trenkė, todėl iš karto paskambino policijai. Atvykę policijos pareigūnai sustabdė autobusą, jis pareigūnams nurodė vaikinus, kurie buvo kartu, tačiau mušė tik vienas. Pareigūnai sulaikė abu vaikinus. Komisariate jam iškvietė greitąją pagalbą ir jis buvo nuvežtas į Žalgirio ligoninę, kur susiuvo lūpas. Dėl šio įvykio patyrė fizinę žalą ir turtinę žalą, nes turėjo išlaidų gydymui, tačiau kiek, pasakyti negali, nes kvitų nesaugo. Vaikinus atpažinti galėtų, nurodytų, kuris jam trenkė. Vaikinui, kuris stovėjo nuošaliau ir nieko jam nedarė, pretenzijų neturi (1 t., b. l. 11, 20-21).

Liudytojas V. S. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamojo neprisimena, įvykis buvo 2018 m. rugpjūčio 21 d. važiuojant link (duomenys neskelbtini) pagal gautą informaciją telefonu dėl sumušto žmogaus stoties rajone, kuris važiuodamas autobusu atpažino asmenis, buvo sustabdytas autobusas. Aiškintis aplinkybių važiavo į 1 PK. Patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 35-36).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. dirbant kartu su M. S., apie 13.10 val., buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), važiuoja autobusas, kuriame pranešėjas mato du asmenis, kurie prieš valandą jį sumušė. Nuvykus į įvykio vietą ir sustabdžius autobusą, į policijos pareigūnus kreipėsi pranešėjas A. S., kuris nurodė R. B. ir R. B., kaip asmenis, kurių buvo sumuštas prieš valandą stoties rajone. Kadangi A. S. turėjo pretenzijų ir pageidavo rašyti pareiškimą, visi asmenys buvo pristatyti į 2 PK. Policijos komisariate A. S. buvo iškviesta greitoji pagalba ir nuvežtas į Žalgirio ligoninę. Tiksliai visų aplinkybių neatsimena, tačiau nukentėjęs A. S. buvo išgėręs nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kiek pamena, A. S. buvo sužalotas veidas, buvo sužalotos lūpos ir dėl to A. S. buvo išvežtas į ligoninę. Sulaikytieji neigė, kad sumušė nukentėjusį (1 t., b. l. 35-36).

Liudytojas M. V. teismo posėdyje parodė, kad turėjo susitikti su A. S. stotyje. A. S. sėdėjo bare, o jis (liudytojas) buvo viršuje prie parduotuvės (duomenys neskelbtini).  A. S. jį pamatęs pradėjo rėkti ir jis nuėjo link A. S.. A. S. nespėjo išeiti, kai kažkas sudavė bokalu ir nuėjo. Matė, kaip sudavė smūgį A. S., kas sudavė- nematė. A. S. lauke gėrė, kitų asmenų prie jo nebuvo. Priėjęs jis paėmė servetėlių ir valė A. S. veidą. Paskui A. S. išvažiavo namo, o jis liko stotyje. Matė, kaip prie sėdėjusio ant kėdės A. S. buvo priėjęs vienas praeivis ir trenkė jam bokalu. Bokalas buvo stiklinis 0,5 l, bet nesudužo. Po smūgio A. S. nenugriuvo, sąmonės neprarado. Jis pats yra toje kavinėje gėręs alų ir žino, kad alų duoda iš stiklinių bokalų. Paties konflikto jis nematė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. V. parodė, kad A. S. yra jo draugas, su kuriuo buvo susitaręs susitikti autobusų stotyje. Nuvažiavęs į stotį pradėjo skambinti A. S., kai prisiskambino, A. S. pasakė, kad prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) esančiame bare geria alų. Nuėjęs prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) išgirdo, kad jį kažkas šaukia ir pamatė, kad tai A. S.. A. S. sėdėjo bare su dar kažkokiu vaikinu, buvo išgėręs ir garsiai šaukė ant visos autobusų stoties, kad jis prieitų prie jo. Pradėjęs eiti link A. S., pamatė, kad nepažįstamas vaikinas priėjo prie A. S. ir trenkė bokalu į veido sritį – į lūpas. Smūgis buvo tik vienas ir tik nuo vieno vaikino. Tada vaikinas apsisuko ir kažkur nuėjo. Kaip matė, su šiuo vaikinu ėjo dar vienas vaikinas. Priėjęs prie A. S. jis pamatė, kad jam kraujuoja lūpos, padėjo jas valyti. Vaikino, kuris trenkė A. S., nepažįsta, matė pirmą kartą, atpažinti negalės. Nežino ar tarp A. S. ir vaikino buvo konfliktas. Paskui jis liko stoties rajone, o A. S. išvažiavo namo (1 t., b. l. 41-42).

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu R. B. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d., apie 14.00 val., su draugu R. B. ėjo iš kazino, esančio stoties rajone. Einant šalia geltonų paviljonų (alaus baro), lauke prie baro sėdėjo žmonės. Jiems einant, nepažįstamas vaikinas (A. S.), sėdėdamas prie staliuko su draugais, pradėjo juos įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Jis į tai nekreipė dėmesio ir ėjo toliau, o R. B. stabtelėjo ir kažką kalbėjo su A. S.. Ką kalbėjo nežino, negirdėjo. Po to labai greitai jį pasivijo R. B. ir jie kartu nuėjo į kitą barą, išgėrė alaus. Paskui nuėjo į stotelę ir sulaukę autobuso išvažiavo. Prie (duomenys neskelbtini) į autobusą įlipo policijos pareigūnai ir, jei neklysta, A. S., kuris nurodė į juos, todėl pareigūnai juos sulaikė. Ką R. B. darė A. S. jis nežino ir nematė, nes buvo paėjęs į priekį (1 t., b. l. 74-75).

2018 m. lapkričio 29 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas R. B. atžvilgiu pagal BK 284 straipsnį nutrauktas (1 t., b. l. 90-92).

Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. 14.05 val. A. S. pranešė, kad šiuo metu važiuoja autobusu į (duomenys neskelbtini), autobuse yra du vyrai, kurie maždaug prieš valandą jį sumušė stotyje. Autobusas šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 4-5).

Iš 2018 m. rugpjūčio 21 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad iš A. S. buvo paimtas pareiškimas ir jis buvo apklaustas (1 t., b. l. 11-13).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas ir fotolentelė patvirtina, kad A. S. atpažino R. B., kaip asmenį, kuris jam trenkė į veido sritį – lūpas (1 t., b. l. 25-29).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G4419/2018 (01) patvirtina, kad A. S. nustatytos muštinės žaizdos apatinės ir viršutinės lūpų kairėje pusėje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai užduoties aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. rugpjūčio 21 d.). Tiek visumoje, tiek kiekviena atskirai nustatytos muštinės žaizdos kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytos muštinės žaizdos galėjo būti padarytos ir vienu trauminiu kieto buko daikto poveikiu į lūpų kairės pusės sritį. Sužalojimas veide nebūdingas griuvimui. Sužalota vieta savo ranka pasiekiama. Nustatytame kūno sužalojime nenurodyta požymių, leidžiančių nustatyti žalojusį objektą. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (1 t., b. l. 46-47).

V. S. 2018 m. rugpjūčio 21 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos įvykio faktinės aplinkybės iš esmės analogiškos jo duotiems parodymas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (1 t., b. l. 67).

Asmens blaivumo patikrinimo alkoholio matuokliu duomenys patvirtina, kad R. B. 2018 m. rugpjūčio 21 d. 16.17 val. nustatytas 1,61 promilės girtumas (1 t., b. l. 154).

        Pagal BK 284 straipsnį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos sutrikdymas gali pasireikšti tiek kaltininko tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymo motyvai ir tikslai neturi reikšmės jos kvalifikavimui, jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-242/2011, 2K-7-404/2014, 2K-164-976/2015, 2K-7-489/2015).

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis R. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2018 m. rugpjūčio 21 d., apie 13.00 val., viešoje vietoje – bare (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas neblaivus (nustatytas 1,61 promilės girtumas), matant pašaliniams asmenims, elgėsi įžūliai, konflikto metu vieną kartą sudavė bokalu nukentėjusiajam A. S. į lūpas, tuo padarydamas nukentėjusiam muštines žaizdas apatinės ir viršutinės lūpų kairėje pusėje, kurios vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo R. B. kaltę patvirtina nukentėjusiojo A. S., liudytojų M. V. ir V. S. parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, specialisto išvada, tarnybinis pranešimas, kita bylos medžiaga, tai pat iš dalies paties kaltinamojo R. B. parodymai.

Kaltinamasis R. B. savo kaltę pripažino iš dalies, teigė, kad nukentėjusiajam A. S. į veidą netrenkė nei su bokalu, nei su ranka, o tik ranka pastūmė A. S. į krūtinę, petį žodinio konflikto metu, po ko nukentėjusysis nukrito, tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusiojo A. S. ir liudytojo M. V. parodymai bei specialisto išvada. Nukentėjusysis parodė, kad būtent R. B. trenkė jam vieną smūgį į veido sritį, dėl ko jam buvo prakirstos kairės pusės viršutinė ir apatinė lūpos. Liudytojas M. V., tiesiogiai matė kaip buvo suduotas smūgis A. S., patvirtino, kad R. B., paėmęs bokalą nuo stalelio, trenkė bokalu A. S. į veidą. Pažymėtina, kad šios kaltinamojo versijos, jog A. S. galėjo nugriuvęs susižaloti veidą, nepatvirtina ir specialisto išvada, nes toks sužalojimas nebūdingas griuvimui, o padarytas kieto buko daikto poveikiu į lūpų kairės pusės sritį. Nors nukentėjusiojo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nėra visiškai nuoseklūs dėl R. B. suduoto smūgio – ar sudavė ranka, ar bokalu, tačiau liudytojo M. V. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme yra nuoseklūs, papildo nukentėjusiojo parodymus ir byloje nustatytas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad ir paties kaltinamojo R. B. parodymai yra prieštaringi, nes pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad delnu pastūmė A. S. ir šis net nenukrito. Vėliau kaltinamojo versijos keitėsi, t. y. kad pastūmė į krūtinę, į petį ir nukentėjusysis nugriuvo. Teismas sugretinęs ir palyginęs nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, daro išvadą, kad jų parodymai vieni kitus papildo, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims, todėl teismui nėra pagrindo jų parodymais netikėti. Tuo tarpu kaltinamojo R. B. parodymai, kuriais jis neigia sudavęs nukentėjusiajam į veidą, teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo veiksmai atitinka jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį, todėl yra kvalifikuoti teisingai.

R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui.

Skirdamas bausmę R. B., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, pavojingumą ir pasekmes (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, pavojingumą didino tai, kad smūgis bokalu buvo suduotas nukentėjusiajam į veidą ir jam nežymiai sutrikdyta sveikata), kaltinamojo asmenybę (yra 5 kartus teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nusikalto būdamas 4 kartus teistas (2018-04-11 nuosprendis buvo dar neįsiteisėjęs), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų), taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl teismas mano, kad R. B. skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį už šios bausmės vidurkį (BK 50 straipsnio 2 dalis, 54 straipsnis). Skirti švelnesnes bausmes (viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą ar areštą) nėra pagrindo, nes kaltinamasis tinkamų išvadų nedaro, pakartotinai daro nusikaltimus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. Atsižvelgiant į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, teismas mano, kad šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnį negali būti atidėtas.

R. B. nėra atlikęs Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu (pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu) paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės, todėl, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, turi būti subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu) paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, paliekant minėtu nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Kadangi neatliktos bausmės dalis yra didesnė nei šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė, siekiant atgrasyti kaltinamąjį nuo naujų nusikaltimų darymo, skatinti jį keisti savo elgesį bei užtikrinti kitų BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės, pridedama ne mažiau kaip pusė šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis. Į subendrintą bausmę įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendį,

R. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. 14.20 val. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. 15.26 val., t. y. dvi dienas (1 t., b. l. 98-99), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

R. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 104-105), nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 38,55 Eur turtinės žalos atlyginimo – dėl nukentėjusiojo A. S. gydymo išlaidų priteisimo (1 t., b. l. 57-60). Civilinio ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, ieškinį palaiko (2 t., b. l. 24-25).

Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Byloje pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, žala atsirado dėl neteisėtų R. B. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, kaltinamasis ieškiniui neprieštaravo, todėl ieškinys turi būti tenkinamas. Kaip matyti iš civilinio ieškinio turinio, nukentėjusiojo A. S. gydymo paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 38,55 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, civilinio ieškovo reikalaujama suma priteistina iš atsakingo už nusikaltimo padarymą asmens – R. B. (BPK 109 str., 115 str. 1 d., CK 6.249 str. 1 d., 6.263 str. 2 d., 6.283 str. 1 d., 6.280 str. 1 d.).

  Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 eurų žalos atlyginimo (1 t., b. l. 23), tačiau teisme savo ieškinio atsisakė, todėl byla dalyje dėl A. S. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115, 297-298, 302-307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu) paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos 2019 m. birželio 6 d.

Į paskirtą subendrintą bausmę įskaityti R. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. 14.20 val. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. 15.26 val. (dvi dienas), taip pat bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendį (pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu).

Palikti R. B. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu), vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2018 m. spalio 12 d.) atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimais padarytos žalos ½ dalį, įpareigojant kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos V. N. sumokėti 39 eurus, Č. T. 272,33 eurus, B. T. 87,03 eurus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš R. B. civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai 38,55 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 55 ct) turtinės žalos atlyginimą.

  Bylą dalyje dėl civilinio ieškovo A. S. pareikšto 100 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                          Rolandas Bužinskas