Administracinė byla Nr. A858-3321/2011
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00405-2011-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.1; 38. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas),
sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,
dalyvaujant pareiškėjui D. K.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba) dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas), 200 litų dydžio žalą, kuri atsirado dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų.
Pareiškėjas savo reikalavimus pagrindė tuo, kad 2011 m. sausio 31 d. Komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus postinė D. Ž. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kadangi jis 2010 m. rugsėjo 26 d. 16 val. 10 min. Pilaitės pr., Papilėnų g., Vilniuje, vairuodamas automobilį AUDI 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiuodamas 87 km/h greičiu, tuo pažeidžiant Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 133 punkto reikalavimus, už ką numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 4 dalį. Kadangi minėti pareiškėjo D. K. veiksmai buvo užfiksuoti greičio matuokliu, pareiškėjas suabejojo vienintele aplinkybe – leistinu greičiu bei pasinaudojo įstatymu suteikta teise pareikšti prašymus ir paprašė pateikti įrodymus ar kitus objektyvius duomenis, kurių pagrindu nuspręstina, kad leistinas greitis toje vietoje greičio fiksavimo metu buvo būtent 50 km/h, o ne 70 km/h. Protokole ir paaiškinime D. K. nurodė tas pačias aplinkybes t. y. kad surašant protokolą nebuvo jokių objektyvių duomenų, kurio kelio ženklo galiojimo zonoje padaryta nuotrauka ir fiksuotas greitis. D. K. paaiškino, kad Komisariato pareigūnai privalėjo tiksliai išsiaiškinti bylos aplinkybes, surinkti įrodymus, juos įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, tačiau šių reikalavimų surašant protokolą nebuvo laikomasi.
D. K. pažymėjo, kad ATPK 2591 straipsnyje nurodyti pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašo administracinį nurodymą už tuos administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos šio kodekso straipsnių sankcijose numatyta ne didesnė kaip trijų tūkstančių litų maksimali bauda. Administracinis nurodymas yra į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos, o šio kodekso 2602 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytais atvejais – nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos – savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, bet ne mažesnę kaip dešimt litų. D. K. pabrėžė, kad pagrindai surašyti administracinį nurodymą buvo, pareiškėjas į protokolą surašiusią pareigūnę su prašymu nerašyti administracinio nurodymo nesikreipė, šis procesinis dokumentas nepagrįstai nesurašytas, todėl, atsižvelgiant į tai, kad administracinės teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas nesilaikant administracinių bylų teisenos, D. K. buvo atimta įstatyme numatyta galimybė už padarytą administracinį teisės pažeidimą sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos. Nurodė, jog vykdydamas nutarimą pareiškėjas privalėjo sumokėti 400 litų dydžio baudą vietoj galimos 200 litų dydžio baudos, t. y. pareiškėjui buvo padaryta 200 litų dydžio turtinė žala. Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnis numato atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, kurią privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į pareiškėjo D. K. skundą (b. l. 20-22) su skunde pareikštais reikalavimais nesutiko. Atsakovas nurodė, jog D. K., sumokėdamas jam paskirtą 400 litų dydžio baudą, pripažino faktą, kad Komisariato pareigūnų surašytas protokolas ir priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas, nes jo neapskundė. Taigi, atsižvelgus į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo sąlygas, jo reikšmę ir protokolo turiniui keliamus reikalavimus, darytina išvada, kad pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, prieš surašydami protokolą, privalo surinkti pakankamai administracinio teisės pažeidimo įvykį ir pažeidimo sudėtį patvirtinančių įrodymų, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Pabrėžė, kad D. K. reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės 200 litų dydžio turtinę žalą yra nepagrįstas, nes neįrodyti Komisariato pareigūnų neteisėti veiksmai, nenustatytas priežastinis ryšys tarp Komisariato pareigūnų neteisėtų veiksmų ir D. K. nurodytos žalos padarymo fakto. Nesant pareigūnų veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo taikyti LR CK 6.249 straipsnio 1 dalies normos ar remiantis ja priteisti žalą. Šiuo atveju priimant sprendimą norminiai teisės aktai pažeisti nebuvo, pareigūnai veikė taip, kaip turėjo veikti.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (b. l. 11-12) atsiliepime į pareiškėjo D. K. skundą su skunde pareikštais reikalavimais nesutiko, paaiškindamas, kad Komisariato postinė D. Ž. D. K. pagrįstai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame pažymėjo, jog 2010 m. rugsėjo 26 d. apie 16 val. 10 min. Pilaitės pr., Papilėnų g., Vilniuje, D. K., vairuodamas automobilį AUDI 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną 50 km/h greitį važiuodamas 87 km/h greičiu. Administracinio teisės pažeidimo medžiagos, tyrimo ir kaltinimų pateikimo metu D. K. su jam inkriminuojamu pažeidimu nesutiko ir savo nuomonę dėl nesutikimo 2011 m. sausio 31 d. išdėstė raštu. 2011 m. vasario 7 d. Komisariatas nutarimu pripažino D. K. kaltu dėl ATPK 124 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymo ir D. K. paskyrė 400 litų dydžio piniginę baudą.
Komisariatas pabrėžė, kad postinė D. Ž. visiškai pagrįstai D. K. 2011 m. sausio 31 d. nesurašė administracinio nurodymo. Priimdama sprendimą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą be administracinio nurodymo, pareigūnė vadovavosi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. gruodžio 13 d. išaiškinimu Nr. 5-S-7104 „Dėl administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatų taikymo“ (toliau – ir Išaiškinimas), pagal kurį administracinis nurodymas galėjo būti rašomas tik pažeidimo padarymo fakto neginčijantiems asmenims. Kadangi D. K. teisės pažeidimą ginčijo, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas be administracinio nurodymo ir paskirtas bylos nagrinėjimas.
Paaiškino, kad Komisariato postinė D. Ž., 2011 m. sausio 31 d. surašydama D. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą be administracinio nurodymo, veikė teisėtai, t. y. vadovaudamasi Išaiškinimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad Komisariato pareigūnai, rinkdami įrodymus dėl 2010 m. rugsėjo 26 d. pradėtos administracinio teisės pažeidimo bylos, nagrinėdami bylą bei vykdydami teisės aktų pavestas funkcijas, veikė neteisėtai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu (b. l. 33-37) pareiškėjo D. K. skundą atmetė. Teismas nurodė, jog Lietuvos valstybės pareigūnai nepažeidė nustatytų procedūrų, numatytų ATPK, D. K. įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, t. y. tinkamai įvertino minėto pažeidimo aplinkybes, pagrįstai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą be administracinio nurodymo bei išnagrinėję bylą skyrė administracinę nuobaudą pažeidimą padariusiam D. K.. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, Komisariato pareigūnei 2011 m. sausio 31 d. surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 4 dalyje, su jam inkriminuojamu pažeidimu nesutiko, abejodamas, ar Komisariato pareigūnė tinkamai įvertino jam inkriminuojamo pažeidimo aplinkybes. Savo poziciją dėl nesutikimo su jam inkriminuojamu teisės pažeidimu D. K. patvirtino 2011 m. sausio 31 d. paaiškinime Komisariato viršininkui bei 2011 m. vasario 6 d. prašyme Komisariatui (b. l. 18-19). Teismas darė išvadą, kad išnagrinėjus administracinę bylą Komisariato 2011 m. vasario 7 d. nutarimu D. K. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį ir nubaustas 400 litų dydžio bauda. Minėto nutarimo D. K. neskundė, šis nutarimas yra teisėtas ir galiojantis.
Pirmosios instancijos teismas atmetė D. K. argumentus, kad Komisariato pareigūnė privalėjo surašyti administracinį nurodymą, suteikiantį jam teisę sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos asmeniui inkriminuojamo straipsnio sankcijoje. Pažymėjo, kad Komisariato pareigūnė pagrįstai vadovavosi Išaiškinimu, pagal kurį administracinis nurodymas gali būti rašomas tik pažeidimo padarymo fakto neginčijantiems asmenims. Komisariato pareigūnei nustačius, kad D. K. teisės pažeidimą ginčijo, jam pagrįstai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas be administracinio nurodymo. Teismas darė išvadą, kad D. K., reikalaudamas atlyginti Komisariato darbuotojų padarytą žalą, remiasi tik prielaidomis bei netinkamu Komisariato darbuotojų veiksmų interpretavimu. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad Komisariato darbuotojai, vertindami minėto pažeidimo aplinkybes, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą bei skirdami D. K. administracinę nuobaudą elgėsi neteisėtai. Pabrėžė, jog Komisariato darbuotojai tinkamai vykdė savo pareigas, vertindami D. K. neteisėtą veiką, susijusią su KET pažeidimu (greičio viršijimu), Komisariato darbuotojų veiksmai, susiję su administracinės nuobaudos D. K. skyrimu, buvo teisėti, šie veiksmai buvo atlikti pagrįstai vadovaujantis teisės normomis bei pateiktais pareiškėjo paaiškinimais. Teismas konstatavo, jog Lietuvos valstybės darbuotojų veiksmuose nėra nustatyta civilinės atsakomybės sąlygų: žalos fakto, neteisėtos veikos, priežastinio ryšio tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltės.
III.
Pareiškėjas D. K. apeliaciniu skundu (b. l. 40) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 200 litų žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde yra nurodoma, jog teismas rėmėsi niekur nepaskelbtu Išaiškinimu, o ne administracinės teisės pažeidimų teiseną reglamentuojančiomis teisės normomis.
Pabrėžia, jog Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2010 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 5-V-933 „Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo blanko formos patvirtinimo” (toliau – ir Įsakymas) yra patvirtinta administracinio teisės pažeidimo protokolo blanko forma. Pagal kurį asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo patvirtinamas jo parašu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsisakymas nuo administracinio nurodymo privalo būti išreikštas raštu ir patvirtintas jo parašu, tai sudaro administracinės teisės pažeidimo protokolo turinį, visais kitais atvejais, esant ATPK 260 straipsnyje numatytiems pagrindams privaloma surašyti ir administracinį nurodymą. Teigia, jog abejonių, kad važiuodamas gyvenvietėje 87 km/h greičiu jis viršijo leistiną greitį ir tuo padarė administracinės teisės pažeidimą nebuvo, neginčijo ir kaltės. Pareigūnė nurodė surašyti paaiškinimą, pateikė pareiškėjui paaiškinimo blanką, 2011 m. sausio 31 d. paaiškinime jis išdėstė savo nuomonę, tačiau, kad nesutinka su pažeidimu nei rašė, nei sakė. Pareiškėjo vertinimu, jo išdėstyta nuomonė paaiškinime ir protokole dėl nekonkretaus kaltinimo pareigūnei sukėlė akivaizdų susierzinimą dėl ko ji nepagrįstai nesurašė administracinio nurodymo. Teismas nevertino to, kad protokolo surašymo metu (skirtingai nei administracinio nutarimo surašymo metu) byloje nebuvo jokių faktinių duomenų (įrodymų), kurių pagrindu būtų galima nustatyti leistiną greitį. Pareigūnė surašiusi administracinės teisės pažeidimo protokolą nebuvo pažeidimo padarymo vietoje, nematė ar kitaip asmeniškai nefiksavo pažeidimo padarymo fakto, greitis fiksuotas mobiliu greičio matuokliu, taip pat nebuvo tarnybinių pranešimų, liudytojų parodymų, įvykio schemų, todėl atsakovas objektyviai niekaip negalėjo žinoti, koks leistinas greitis tuo metu buvo ir neturėjo duomenų tam nustatyti.
Pažymi, jog administracinės teisės protokolas surašytas, nes buvo pažeisti reikalavimai numatyti KET 133 straipsnyje. Leistiną greitį riboja kelio ženklai ir teismas nevertino tos aplinkybės, kad prieš surašant protokolą nenustatyta, koks kelio ženklas ribojo greitį, nenustatyta kiek viršytas leistinas greitis t. y. nenustatytas teisės pažeidimo sudėties objektas, negalima suprasti pažeidimo turinio, šie pastebėjimai ir išdėstyti 2011 m. sausio 31 d. paaiškinime ir protokole, tačiau motyvuojant tuo, kad, pasak pareigūnės policija įrodymu nerenka, buvo surašytas pažeidimo protokolas ir tik praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po greičio fiksavimo buvo nustatinėjamas, koks kelio ženklai ribojo greitį (šią aplinkybę patvirtina 2011 m. vasario 5 d. sudaryta pažeidimo padarymo vietos schema). Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos pagrindiniai nuostatai garantuoja, kad administracinė byla bus išnagrinėta visapusiškai, objektyviai išsiaiškinant kiekvienos bylos aplinkybes, todėl teigtina, jog šie veiksmai privalėjo būti atlikti iki protokolo surašymo. Objektyviais įrodymais nustačius leistiną greitį tuo iš dalies ištaisius protokolo klaidas, teismine tvarka skųsti nutarimą nėra pagrindo, todėl jis ir neskųstinas. Galiojantys teisės aktai numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena gali baigiama įvykdžius administracinį nurodymą, tam turi būti tinkamai surašytas nustatytos formos pažeidimo protokolas. Paaiškina, jog dėl netinkamos pareigūnės veikos šia galimybe pasinaudoti pareiškėjas negalėjo ir tuo pareiškėjui buvo padaryta turtinė žala.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 49-50) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, jog pareiškėjas sumokėdamas jam paskirtą 400 litų baudą pripažino faktą, kad Komisariato pareigūnų surašytas protokolas ir priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas, nes jo neskundė. Pabrėžia, jog nesant pareigūnų veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo taikyti CK 6.249 straipsnio 1 dalies normos ar remiantis ja priteisti žalą. Šiuo atveju priimant sprendimą norminiai teisės aktai pažeisti nebuvo, pareigūnai veikė taip kaip turėjo veikti. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689-03, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A261-116/2008). Pažymi, kad pareiškėjas visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus galėjo ir turėjo pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėjant administracinę bylą, tačiau dėl nežinomų priežasčių teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio datą ir laiką jam buvo tinkamai pranešta.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l 47) prašo pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą yra nurodoma, jog, priimdama sprendimą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą be administracinio nurodymo, pareigūnė vadovavosi Išaiškinimu, pagal kurį administracinis nurodymas galėjo būti rašomas tik pažeidimo padarymo fakto neginčijantiems asmenims. Teigia, jog teisės pažeidimo medžiagos, reg. Nr. 07-10-5521951, tyrimo ir kaltinimų pateikimo metu D. K. su jam inkriminuojamu 2010 m. rugsėjo 26 d. pažeidimu nesutiko ir tai aiškiai patvirtino 2011 m. sausio 31 d. surašytame paaiškinime. Priešingu atveju jam būtų buvęs surašytas administracinis nurodymas. Nurodo, jog Išaiškinimas oficialiai galioja ir jo reikalavimai policijos įstaigoms yra privalomi.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kyla dėl turtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu jis patyrė dėl neteisėtų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnų veiksmų ir neveikimo, atlyginimo.
Iš pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas jo nurodomą turtinę žalą kildina iš tos faktinės aplinkybės, kad buvo netinkamai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, konkrečiai, kad pareiškėjui už jo padarytą administracinės teisės pažeidimą nepagrįstai nebuvo surašytas administracinis nurodymas, šio nurodymo surašymas būtų nulėmęs mažesnės baudos skyrimą.
Pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės nurodė, kad pareiškėjas su jam inkriminuojamu teisės pažeidimu nesutiko, todėl pagrindo surašyti administracinį nurodymą nebuvo. Pirmosios instancijos teismo manymu, Komisariato pareigūnė pagrįstai vadovavosi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010-12-13 išaiškinimu Nr. 5-S-7104, pagal kurį administracinis nurodymas gali būti rašomas tik pažeidimo padarymo fakto neginčijantiems asmenims.
Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis).
Vis dėlto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. LR CK 6.271 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas“. Taigi CK 6.271 straipsnio prasme policijos institucijos (joje dirbantys pareigūnai) yra „valdžios institucija“. LR CK 6.271 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis)“.
Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad eismo priežiūros pareigūnų veikla, vykdant įstatymo jiems suteiktas eismo priežiūros funkcijas, atitinka viešojo administravimo sampratą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1907/2008), o žala, padaryta taikant ATPK nuostatas, gali būti atlyginama, jei nustatomos teisės aktuose apibrėžtos civilinės atsakomybės sąlygos (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A422-330/2008; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858 – 940/2010). Taigi pagal faktines bylos aplinkybes privalo būti nustatyta, ar egzistuoja deliktinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Kaip minėta, pareiškėjas Komisariato pareigūnų neteisėtus veiksmus kildina iš faktinės aplinkybės, kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo nepagrįstai nebuvo surašytas administracinis nurodymas.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad ATPK (2011 m. sausio 1 d. redakcija) 260 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „jeigu yra šio kodekso 2601 straipsnyje nurodyti pagrindai, pareigūnas į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašo administracinį nurodymą ... “. Tuo tarpu ATPK 2601 straipsnyje nurodyta, kad „šio kodekso 2591 straipsnyje nurodyti pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašo administracinį nurodymą už tuos administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnių sankcijose numatyta ne didesnė kaip trijų tūkstančių litų maksimali bauda. Administracinis nurodymas yra į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos, o šio kodekso 2602 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytais atvejais – nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, bet ne mažesnę kaip dešimt litų.
Administracinis nurodymas negali būti surašomas, jei šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, sankcijoje kaip pagrindinė ar papildoma administracinė nuobauda numatyta kitos rūšies negu bauda administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą). Administracinis nurodymas taip pat negali būti surašomas, jei asmuo pakartotinai per metus padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą atitinkamame šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje, taip pat tuo atveju, jei administraciniu teisės pažeidimu padaryti turtiniai nuostoliai, kurie nėra pilnai atlyginti.
Administracinis nurodymas yra neskundžiamas. Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama.“
Iš pirmiau nurodytų ATPK 260 straipsnio 2 dalies ir 2601 straipsnio 1 dalies nuostatų turinio matyti, kad, esant ATPK 2601 straipsnyje įtvirtintiems pagrindams, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantis pareigūnas privalo įrašyti administracinį nurodymą, t. y. jam nėra suteikta diskrecija nuspręsti, kad, esant ATPK 2601 straipsnyje įtvirtintiems pagrindams, toks administracinis nurodymas neturėtų būti surašomas.
Šiuo atveju visų pirma būtina įvertinti pirmosios instancijos teismo argumentą, kad Komisariato pareigūnė pagrįstai vadovavosi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010-12-13 išaiškinimu Nr. 5-S-7104, pagal kurį administracinis nurodymas gali būti rašomas tik pažeidimo padarymo fakto neginčijantiems asmenims. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, viena vertus ATPK 260 ir 2601 straipsniuose tiesiogiai nėra įtvirtinta sąlyga, kad administracinis nurodymas gali būti taikomas tik asmeniui, neginčijančiam pažeidimo padarymo fakto, o Policijos departamentui nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti ATPK nuostatas, minėtą išaiškinimą nėra pagrindo traktuoti kaip poįstatyminį teisės aktą.
Vis dėlto teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30(2), 226, 232, 232(1), 239, 239(3), 241, 241(1), 246(1), 246(2), 246(7), 249, 259, 260, 261, 262, 313 straipsnių, dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 260(1), 260(2) straipsniais, dvidešimt trečiuoju(1) ir dvidešimt trečiuoju(2) skirsniais įstatymo, kuriuo ATPK buvo papildytas nuostatomis dėl administracinio nurodymo, projekto aiškinamojo rašto (minėto aiškinamojo rašto tekstą žr. adresu http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=367360) turinio, siūlant įtvirtinti administracinio nurodymo institutą buvo siekiama, be kita ko, ekonomiškiausiu būdu pasiekti administracinės nuobaudos tikslus tais atvejais, kai padaromi mažesnio pavojingumo administraciniai teisės pažeidimai, o asmuo neginčija pažeidimo ir savo kaltės. Iš šio aiškinamojo rašto turinio galima daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas implicitiškai įtvirtino nuostatas, kuriomis ketinta administracinio nurodymo institutą taikyti tais atvejais, kai nėra ginčo dėl pažeidimo padarymo fakto ir, atitinkamai, egzistuoja didelė tikimybė, jog pažeidėjas savanoriškai vykdys administracinį nurodymą, t. y. sumokės paskirtą baudą. Atitinkamai darytina išvada, kad sprendžiant klausimą, ar taikytinos ATPK nuostatos dėl administracinio nurodymo, faktinė aplinkybė, ar pažeidėjas administracinio teisės pažeidimo surašymo momentu ginčijo padaryto teisės pažeidimo faktą, yra teisiškai reikšminga.
Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas su jam inkriminuojamu teisės pažeidimu nesutiko. Įvertinusi faktines bylos aplinkybes teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, jo atžvilgiu surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, neginčijo jo padaryto pažeidimo fakto, taip pat savo kaltės. 2010 m. sausio 31 d. administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 15) yra pareiškėjo padarytas įrašas „su ATP sutinku“, iš šiame protokole ranka parašyto paaiškinino, taip pat pareiškėjo 2011 m. sausio 31 d. parašyto paaiškinimo (b.l. 4) turinio matyti, kad pareiškėjas abejones kėlė ne dėl padaryto teisės pažeidimo fakto (t. y. kad pareiškėjas važiavo 84 km/h greičiu, todėl viršijo leistiną greitį ir tokiais savo veiksmais pažeidė kelių eismo taisykles) ar savo kaltės, o paprasčiausiai siekė, jog būtų išsamiai išsiaiškintos faktinės bylos aplinkybės (t. y. koks konkrečiai leistinas greitis buvo toje gatvės atkarpoje, kurioje buvo užfiksuotas pareiškėjo padarytas pažeidimas), nuo kurių priklausė jo padarytos veikos kvalifikavimas. Tai, kad, pareiškėjo keliamas klausimas buvo reikšmingas, patvirtina ta faktinė aplinkybė, kad aptariamas 2011 m. sausio 31 d. protokolas (b.l. 15) buvo surašytas ne iškart po teisės pažeidimo padarymo, taip pat ne jo padarymo vietoje, taip pat tai, kad pareiškėjui pateikus 2011 m. sausio 31 d. paaiškinimą (b.l. 16), 2011 m. vasario 5 d. buvo pateiktas tarnybinis pranešimas, kuriame išsamiai paaiškinamos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo keliamu klausimu.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti”. Vertindama pirmiau aptartą teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad administracinės teisės pažeidimo protokolas gali būti surašomas tik išsiaiškinus visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes (šiuo atveju faktinę aplinkybę dėl konkretaus leistino greičio konkrečioje vietoje). Taip pat pažymėtina, kad atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, jog pareiškėjas būtų nesutikęs su jo padaryto teisės pažeidimo padarymo faktu ar būtų neigęs savo kaltę, taip pat nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas ATPK 260 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka būtų išreiškęs prašymą jo atžvilgiu nerašyti administracinio nurodymo.
Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes darytina išvada, kad, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje aptariamu atveju pareiškėjo atžvilgiu surašyti administracinį nurodymą pagrindo nebuvo, nes pareiškėjas su jam inkriminuojamu teisės pažeidimu nesutiko. Šiuo aspektu, kaip minėta, būtina atskirti nesutikimą dėl paties teisės pažeidimo fakto, pažeidėjo kaltės ginčijimo, ir asmens siekio, kad būtų išsamiai išsiaiškintos faktinės bylos aplinkybės, reikšmingos teisiniu požiūriu teisingai kvalifikuojant padarytą teisės pažeidimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, esant ATPK 2601 straipsnyje nurodytiems pagrindams, protokolą surašantis pareigūnas turėjo pareigą įrašyti administracinį nurodymą. Priešingas teisės aiškinimas, be kita ko, nulemtų, jog asmuo būtų baudžiamas griežčiau ir netektų galimybės pasinaudoti administracinio nurodymo institutu vien dėl to, kad siekė, jog būtų išsamiai išsiaiškintos visos administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybės, o tai prieštarautų administracinio nurodymo įtvirtinimu siektiems reguliavimo tikslams.
Kaip matyti iš 2011 m. vasario 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l. 14.), pareiškėjas buvo nubaustas pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį. Joje numatyta maksimali piniginė bauda – 600 Lt, taigi neviršija ATPK 2601 straipsnio 1 dalyje nurodytos trijų tūkstančių litų maksimalios baudos dydžio. Iš byloje esančių duomenų (b.l. 14, 15) matyti, kad pareiškėjui buvo skirta minimali sankcija, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, 2011 m. sausio 31 d. administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 15) nurodyta, kad duomenų apie pareiškėjo vardu anksčiau registruotus pažeidimus nėra. Atitinkamai, įvertinus su pareiškėju susijusias faktines aplinkybes darytina išvada, kad nėra ATPK 2601 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, kurie būtų užkirtę kelią surašyti administracinį nurodymą.
Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas byloje įrodė buvus neteisėtą valstybės institucijų aktą LR CK 6.271 straipsnio prasme, kurie pasireiškė neteisėtu pareigūnų neveikimu, t. y. administracinio nurodymo nesurašymu, kaip to reikalaujama ATPK 260 ir 2601 straipsniuose. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad bylos medžiaga leidžia daryti išvadą dėl kitų deliktinės atsakomybės sąlygų buvimo. Kaip minėta, pareiškėjui buvo skirta 400 litų bauda, t. y. minimali bauda, numatyta ATPK 124 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėjas pateikė įrodymus (b.l. 5), kad šią baudą sumokėjo. Kaip minėta, ATPK 2601 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administraciniu nurodymu savo noru siūloma sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą. Taigi jei pareiškėjui būtų surašytas administracinis nurodymas, jam būtų skirta dviejų šimtų litų bauda. Manytina, kad pareiškėjas pagrįstai nurodo, kad dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų jis patyrė dviejų šimtų litų turtinę žalą, abejonių dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (administracinio nurodymo nesurašymo) ir žalos (skirtumo tarp sumokėtos baudos ir baudos, kuri būtų skirta surašius administracinį nurodymą) taip pat nėra.
Dėl pirmiau išdėstytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo D. K. skundą patenkinti ir priteisti D. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 200 (du šimtus) litų turtinės žalos atlyginimo.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Antanas Ablingis
Roma Sabina Alimienė
Irmantas Jarukaitis