Administracinio nusižengimo byla

Nr. A5.-1046-1023/2018

Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00108-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 

1.2.1; 1.4.4; 1.5.4; 1.5.5; 6.1; 21.9.10; 21.9.11; 21.11.1

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2018 m. gruodžio 27 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, 

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. A., jo atstovui advokatui V. P.,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. A., gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) padalinio vadovu, bei užsiimantis individualia veikla (K. A. individualios įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), savininkas), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

K. A. nuo 2018 m. birželio 9 d. 09.00 val. iki 2018 m. birželio 11 d. 11.20 val. (duomenys neskelbtini), būdamas K. A. individualios įmonės vadovu, vykdydamas darbdavio funkcijas, leido nelegaliai dirbti pagalbiniais darbininkais S. C. ir V. C., kurie darbo metu atliko geriamo vandens šulinio valymo darbus. K. A. darbuotojams leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su jais nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie jų priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. K. A., būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad visi jo individualioje įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka, tuo K. A. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje (b. l. 2).

K. A. teismo posėdžio metu (b. l. 84-88) su padarytu nusižengimu nesutiko, nurodė, kad papildomai be savo pagrindinio darbo padalinio vadovu (duomenys neskelbtini) virš 20 metų užsiima individualia veikla. Užsiima giluminių siurblių remontu, montavimu, hidroforų remontu, montavimu, vandens šachtinių šulinių dumblo išsiurbimu, nugeležinimo filtrų tiekimu ir montavimu, medžiagų parinkimu, giluminių šulinių tiekimu, užsakovui reikalingų medžiagų parinkimu ir tiekimu. Šiuos darbus atlieka vienas, be jokių pagalbininkų. Kaip atsirado poreikis bendradarbiavimui dėl pagalbos iš išorės paaiškino, jog jau prieš 10 metų vasarų periodu žmonės kreipdavosi dėl šulinių remonto, kad pamėginti išgauti daugiau vandens. Šiai darbų daliai vienas pats neturėjo pakankamai technikos ir fizinių galimybių atlikti darbus. Tada pradėjo bendradarbiauti su S. C. ir V. C., nes žinojo, kad jie laisvu laiku dirba su santechnika, automatika. Atsakydamas į klausimą, kad šie neturėjo leidimo verslui, paaiškino tai, jog prieš keletą metų, kai buvo garsesni patikrinimai apie nelegalų dabą, žinojo, kad jie pirkdavo verslo liudijimus. Netikrino jų leidimų dirbti, pradžioje metų buvo išsipirkę, todėl įsivaizdavo, kad turi leidimus. Anksčiau tikrindavo, bet kada įgavo pasitikėjimą, to nedarė. Tikslas buvo sudėjus savo darbo priemones, darbo jėgą, profesines žinias pasiekti galutinį rezultatą. Kiekvienu atveju su jais dėl darbo atlikimo tardavosi atskirai, kiekvienam darbui darbo priemones komplektuodavo irgi atskirai. Vienu atveju buvo reikalingas mikroautobusas, kitu atveju dirbti važiuodavo savo turimais automobiliais, kai kada, kuomet reikėdavo pasikrauti įrankių, V. C. pasiimdavo priekabą. Dėl minėto atvejo nurodė, kad, jam asmeniškai paskambinus E. N., sutarė, kad atliks apžvalgomuosius darbus, nustatys ar įmanoma padaryti darbą. Žmogus norėjo užsitikrinti ar nereikės mokėti už darbą be rezultato. Pinigų tam nebuvo derėtasi. Sakė, jei gaus rezultatą, kalbės kokie bus pinigai. Buvo supažindinęs partnerius, kad už darbą gali būti mokami pinigai, kad gali būti, kad dovanai padirbės. Dažnai nebūdavo rezultatų, tuo tarpu žmonės norėdavo rezultatų. Pagrindinis darbas buvo sužinoti, ar galima išgauti didesnį vandens kiekį žmonių poreikiams, nes iškasus šulinį lėtai jame rinkdavosi vanduo, per maža jo buvo naudojimui, todėl žmogus ir kreipėsi sužinojęs jo telefoną. Siektinas rezultatas, kad šulinio boniose atsirastų daugiau vandens. Tenai buvo įleista 9 ar 10 bonių. Vandens darbo metu buvo gal tik 30 cm nuo apatinės bonios. Paaiškino, kad, vykdant gręžimo darbus, darbai vykdomi iš viršaus, vienam asmeniui laikant gręžimo grąžtą, jį įsukus, užkabinama gervė ir grąžtas ištraukiamas. Šulinio dugne pragręžiamas molis, iškeliant žiūrima koks tenai gruntas. Jei tik molis būtų, tai darbas būtų be rezultato. Apačioje daryti darbus, rankomis įsukti grąžtą, nesant erdvės, praktiškai neįmanoma. 2018 m. birželio 9 d. jis pats buvo atvažiavęs tenai dirbti su vienu iš brolių V. C.. Pradinius darbus padarė, įgręžė skylę, rado drėgną smėlį, įleido vamzdžius ir per juos, vadinamą adatą, turėjo rinktis vanduo, planavo tolimesnius darbus. 2018 m. birželio 10 d. nedirbo, o birželio 11 d. nuo 7 iki 16.00 val. jis pats dirbo (duomenys neskelbtini), o tiems vyrams pagrindinėje darbovietėje buvo išeiginė diena. Buvo sutarę, kad vieni jie tęstų darbus. 2018 m. birželio 10 d. buvo sekmadienis, jis pats būtų galėjęs važiuoti dirbti, bet V. C. tą dieną negalėjo važiuoti. Paaiškino, kad už paruošiamuosius darbus užsakovas nemoka. Jei užtikrini, kad rasi vandenį ir jo nerandi, žmogui nėra už ką mokėti. Šiuo atveju, jei būtų buvęs vanduo, būtų sutarę užmokestį už kiekvieno iš jų indėlį. Negali komentuoti aplinkybių kodėl darbininkai įlipo į šulinį, galimai įkrito įrankis, tuo metu jis pats toje vietoje nebuvo, nes dirbo įmonėje. Jie turėjo ir savo automobilinę priekabą, buvo pasiėmę daugiau savo įrankių konkrečiam darbui, ištraukimui. Šiuo atveju jie važiavo su jam priklausančiu automobiliu, nes darbų pobūdžiui buvo reikalinga didesnė technika. Transporto priemonei naudotis raktelius palikdavo sutartoje vietoje. Jie pasiimdavo, jeigu reikėdavo, jo automobilį vykdomiems darbams atlikti. B. C. yra jo cecho darbuotojai, dirbo kas ketvirtą parą, jie atlikdavo budinčių darbuotojų funkcijas, įmonės dispečeris jiems vadovo. Šiuo atveju darbo priemonės buvo „suneštinės“ – jo automobilis, jų priekaba ir gręžimo bokštas, V. C. padaryti gręžimo vamzdžiai, raktus gręžimui buvo padaręs S. C.. Nurodė, kad V. C. nurodytu laikotarpiu neturėjo verslo liudijimo, jis buvo ėmęs du liudijimus, bet šiam laikotarpiui neturėjo išsiėmęs. Ta diena buvo jų laisva nuo darbo diena. Jie buvo tiesiogiai pavaldūs meistrui ir jam turėjo vykdyti nurodymus. Jo individualioje įmonėje tėra jis, t. y. vienas savininkas. Įmonė registruota 1996 m. Nesutinka, jog darbininkai jo nurodymu važiavo dirbti. Jis tik paprašė V. C., kad pasiderintų laiką, nes būtų reikėję pagalbininko tokiems darbams atlikti. Reikėjo pagalbininko užmesti trosą ant vamzdžio ištraukimo. B. C. žinojo, kad jis savo darbams išrašo sąskaitas – faktūras ir, kad įmonę turi. Naujų objektų atsiranda bedarant darbus, per pažįstamus žmonės išsikalba. Nurodė, kad broliai C. ir vieni, t. y. be jo dirbdavo, tai nebuvo jų trijulė. Suprasdavo, kad C. pasisekus, šie ir patys, be jo, susirasdavo darbų. Objektų susirasdavo vietoje dirbdami, turėjo broliai savo klientūrą. Kviesdavosi ir jį į savo surastus objektus dėl patirties ir dėl turimų darbo įrankių. K. A. paaiškino, kad ir jis pats atlikdavo fizinius darbus, montuodavo, kartais dalį darbų padarydavo. Paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) budinčiųjų yra mažas atlyginimas, todėl dauguma jų uždarbiaudavo papildomai, kas ūkininkauja, kiti santechnika užsiima, dar kiti elektrą vedžioja.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovas A. S. teismo posėdžio metu (b. l. 85-88) nurodė, kad buvo gautas iš policijos komisariato pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. birželio 9 d. 09.00 val. iki 2018 m. birželio 11 d. 11.00 val. asmenys dirbo, buvo atliekami geriamo vandens šulinio tvarkymo darbai. Susipažinus su medžiaga, apklausu K. A. nustatyta, kad yra darbo sutarties požymių. Tokiu atveju yra nelegalus darbas. Pagrindinis asmuo šiame darbe buvo K. A.. Iš visų duomenų matyti, kad jis organizavo S. C. ir V. C. darbą. Įvykio dieną, kai šie asmenys žuvo, jie K. A. nurodymu važiavo atlikti darbus, tai yra darbo sutarties požymiai ir aktyviam asmeniui, kuris organizavo darbą, buvo pareiga įforminti darbą darbo sutarčių pagrindu. K. A. yra įregistravęs įmonę. Kadangi yra darbo sutarties požymiai, nelegalaus darbo faktas, todėl surašė protokolą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. E. N. kreipėsi konkrečiai į K. A., kad šis atliktų 2018 m. birželio mėnesį darbus dėl šulinio remonto. Žuvusysis vienas buvo išsiėmęs individualios veiklos pažymą, kitas jos neturėjo. Asmuo, atliekantis individualią veiklą, šią veiklą turi veiklą atlikti savarankiškai. Kai asmenys vykdo individualią veiklą, slepia darbo santykius po liudijimo išsiėmimo. Įforminti darbo santykiai nebuvo. S. C. nuo 2018 m. gegužės 21 d. turėjo išsiėmęs verslo liudijimą iki 2018 m. birželio 11 d. ir dar jis dirbo (duomenys neskelbtini), o V. C. deklaravęs darbą tik (duomenys neskelbtini), jis neturėjo verslo liudijimo ir nebuvo įregistravęs individualios veiklos. K. A. yra įregistravęs individualią įmonę ir dirba (duomenys neskelbtini). Darbą jis įformino pagal įmonę, kaip vienas žmogus, joje daugiau dirbančių žmonių nėra. K. A. savo darbą – šulinių valymą įregistravęs, tačiau šiuo atveju jis organizavo dar dviejų žmonių darbą ir tokiu atveju atliko darbdavio funkcijas.  Asmenys darbo santykius maskavo individualios veiklos pagrindu. Nustatyti darbo sutarties požymiai – asmenų paklusimas K. A. žodiniams nurodymams vykti išmontuoti vamzdžius, jis organizavo vamzdžių įsigijimą, tai yra medžiagos, su kuriomis dirbo tie asmenys. Automobilis, kuriuo buvo važinėta į darbo vietą, priklausė K. A., dalis įrankių buvo ir darbininkų. E. N. nebuvo sulygęs dėl atsiskaitymo už darbus, tartasi dėl atsiskaitymo po darbų atlikimo. Buvo žodinis susitarimas su atsakomybėn traukiamu asmeniu, su žuvusiais asmenimis nebuvo tartasi.

Liudytojas E. N. teismo posėdžio metu (b. l. 101-105) nurodė, kad  tarėsi su K. A. dėl vandens gręžinio padarymo. Jam iš matymo pažįstamas žmogus davė jo telefono numerį ir pasakė, kad įmonė dirba legaliai ir atlieka visus darbus. Adresu (duomenys neskelbtini), gyvena jo mama, o namas priklauso nuosavybės teise jam ir jo seseriai. Mama neturėjo vandens, reikėjo šulinio. Buvo anksčiau iškastas, suleistos bonios, bet vanduo šulinyje nebuvo rastas. Bonios buvo tuščios, nebuvo vandens. Paskambino K. A. ir pasakė, kad nėra šulinyje vandens, jis sakė, kad reikia padaryti gręžinį. Nesitarė per kiek laiko padarys gręžinį, sakė, kad priklausys kaip vandenį ras. Tarėsi prieš mėnesį. K. A. sakė, kad kai turės laiko atvažiuos. Sutarė, kad kai viskas bus padaryta, atsiskaitys K. A. už atliktą darbą. Nesitarė kainos už gręžinio atlikimą, nes nežinojo, kokiam gylyje bus vanduo. Suprato, kad bus bandomasis gręžinys. Nesusitarė dėl konkretaus termino iškasti. Jie šeštadienį gręžė ir sakė pirmadienį žinos dėl tolimesnės eigos. Šeštadienį dirbo pats K. A. ir V. C.. Su V. C. dėl darbo liudytojas nesitarė, E. N. patikino, jog tarėsi tik su K. A.. K. A. sakė, kad atvažiuos dviese arba trise, nes vienas nedirba. Netikrino dokumentų ar jo individuli įmonė, ar kaip fizinis asmuo dirbs. Nebuvo jokios kalbos dėl žmonių persamdymo. E. N. už darbą būtų atsiskaitęs su K. A.. Sekmadienį nedirbo niekas. Pirmadienį anksti jis išvažiavo į darbą, todėl nematė kaip darbininkai atvažiavo ir kaip žuvo. Namie buvo mama, paskambinęs mamai sužinojo, kad atvažiavę vyrai statosi įrangą. Galvojo, kad žmonės dirbantys vandentiekyje, dirba legaliai, tvarkingais dokumentais. Jam nebuvo svarbu kas atliks darbus. K. A. laikė pagrindiniu žmogumi, su juo viską tarėsi, pas kitus darbininkus nieko neklausinėjo, vieno net nebuvo matęs. Iki kol, kol įvyko nelaimė atsiskaityta už darbą nebuvo, nes nežinojo gylio kiek reikės gręžti. Sakė pirmadienį bus aišku, žinos gylį, žinos, kokį siurbliuką pirkti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        K. A. baustinas administracine tvarka pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigė padaręs administracinį nusižengimą, K. A. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, įrodo, institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovo, jo pateis bei liudytojo E. N. paaiškinimai teismo posėdyje, taip pat kiti byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį padarius administracinį nusižengimą, kuriais abejoti teismas pagrindo neturi, o būtent:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymoje apie S. C. (b. l. 4), nurodyta, kad S. C. nuo 1993 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. birželio 11 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. birželio 11 d. jis vykdė individualią veiklą;

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma apie V. C. (b. l. 5), kurioje nurodyta, kad V. C. nuo 1993 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. birželio 11 d. dirbo (duomenys neskelbtini);

iš (duomenys neskelbtini) vandentiekio cecho darbo grafiko (b. l. 12) matyti, kad 2018 m. birželio 11 d. V. C. ir S. C. buvo nedarbo diena; kurią dirbdami, adresu (duomenys neskelbtini), jie žuvo;

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma apie K. A. (b. l. 10), patvirtina, kad K. A. nuo 2010 m. liepos 1 d. yra K. A. individualios įmonės savininkas;

(duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 11 d. pažyma patvirtina apie V. C. ir S. C. (b. l. 11-13), kad jie dirbo (duomenys neskelbtini), o 2018 m. birželio 11 d. V. C. ir S. C. buvo patvirtinta poilsio diena;

2018 m. birželio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), šulinio, kurio tvarkymo darbai vyko, bendras vaizdas, jame esančios kopėčios, įleistas gręžimo įrenginys, prie šulinio besimėtantys diržai ir kita technika, šulinio dugne rasti lavonai (b. l. 14-21);

Iš 2018 m. birželio 11 d. K. A. liudytojo apklausos protokolo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-27608-18 (b. l. 22-23, 78-79) matyti, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vandentiekio cecho viršininku bei turi savo vadovaujamą individualią įmonę, užsiimančią giluminių siurblių ir šulinių remontu. Asmuo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kreipėsi į jam priklausančią individualią įmonę, prašydamas šulinio, esančio jo namuose, remonto. Sutikus, jo vadovaujama įmonė, (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 9 d. apie 9.00 val. pradėjo šulinio remonto darbus. Tuomet šiame objekte dirbo jis bei kartu dirbo V. C., dirbantis pagal individualios veiklos pažymą. 2018 m. birželio 11 d. jo prašymu V. C. kartu su S. C. atvyko į minėtą objektą užbaigti darbus. 2018 m. birželio 11 d. apie 7.00 val. į jo namus atvykę minėti asmenys pasiėmė jam priklausantį automobilį „VW TRANSPORTER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo sudėta dauguma šiam darbui pritaikytų įrankių ir išvyko į minėtą šulinio remonto vietą. Tuomet apie 9.30 val., jam būnant savo pagrindinėje darbovietėje (duomenys neskelbtini), paskambino minėto darbo užsakovas ir pasakė, kad namuose, kur jo vadovaujama individuali įmonė vykdo šulinio remonto darbus, esanti jo motina nemato darbus atliekančių dviejų vyrų, baiminosi, kad nebūtų nutikusi kokia nelaime. Nuvykęs minėtu adresu sužinojo, kad šulinyje žuvo V. C., kartu su S. C.;

2018 m. birželio 11 d. E. N. liudytojo apklausos protokolas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-27608-18 (b. l. 25-26) patvirtina, kad 2018 m. birželio mėnesio pradžioje jis pasiskambino asmeniui, kuris užsiima šulinių remontu, K. A. ir su juo susitarė atlikti sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), šulinio remonto darbus. Sudarė žodinę sutartį dėl darbų atlikimo, taip pat K. A. nurodė, kad dabar vyks tik bandomieji darbai, o radus vandenį bei nustačius kokiame gylyje jis yra, paaiškės tiksli jų darbų atlikimo kaina;

2018 m. birželio 25 d. B. C. liudytojos apklausos protokole ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-27608-18 (b. l. 28-29) nurodyta, kad S. C. buvo jos vyras ir dirbo (duomenys neskelbtini). Laisvu nuo darbo metu jis su broliu V. C. darydavo geriamo vandens gręžinius. Jiems darbus surasdavo jų vadovas (duomenys neskelbtini) dirbantis K. A.. Jie, darydami vandens gręžinius, naudodavosi K. A. transportu ir įranga. 2018 m. birželio 11 d. apie 7.00 val. S. su Vytu, K. A. baltos spalvos mikroautobusu, išvažiavo dirbti prie gręžinių. Vėliau sužinojau, kad S. ir V. rado negyvus šulinyje;

2018 m. birželio 28 d. I. C. liudytojos apklausos protokolas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-27608-18 (b. l. 31-33), kuriame nurodyta, kad V. C. buvo jos vyras ir dirbo (duomenys neskelbtini). Laisvu nuo darbo metu V. su broliu S. C. darydavo geriamo vandens gręžimus. V. po darbo (duomenys neskelbtini) prie vandens gręžinių, šulinių dirbdavo pagal patentą pas K. A., kuris turėjo savo įmonę ir užsiimdavo geriamo vandens gręžinių darymu laisvu nuo (duomenys neskelbtini) darbo metu. Kartu su jais dirbo ir V. brolis S.. 2018 m. birželio 11 d. apie 7.00 val. V. išvažiavo iš namu savo automobiliu į darbą, dirbti prie šulinių. Vėliau tą dieną sužinojo, kad jos vyras V. A. žuvo;

verslo liudijimai (b. l. 39-42) patvirtina, kad S. C. ir V. C. 2018 m. gegužės ir balandžio mėnesiais turėjo išsiėmę verslo liudijimus;

2018 m. rugsėjo 24 d. K. A. paaiškinimas (b. l. 46), kuriame nurodytos aplinkybės identiškos K. A. nurodytoms teismo posėdžio metu. Papildomai nurodyta, kad K. A. su S. C. ir V. C. kartu dirbo 15 metų, jis turėjo Individualią įmonę, o jie dirbo pagal verslo liudijimus. Sutarčių nebuvo pasirašę, tik buvo viską sutarę žodžiu;

iš administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 47) matyti, kad K. A. anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka;

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2018 m. spalio 5 d. nutarime  nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 68-71) nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27608-18 nutrauktas nesant nusikalstamos veikos požymių;

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (1 punktas). Darbo sutarties sąvoka apibrėžta DK 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Vadovaujantis DK 42 straipsnio 1 dalimi, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kurios apibrėžtos DK 34 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl: 1) darbo funkcijos, 2) darbo apmokėjimo ir 3) darbovietės. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. DK 42 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Vadovaujantis DK 43 straipsnio 1 dalimi, darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013). DK 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Įvertinęs teismo posėdžio metu duotus administracinėn atsakomybėn traukiamo K. A., institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovo A. S., liudytojo E. N. paaiškinimus bei administracinio nusižengimo byloje surinktus ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus pirmiau išvadintus bei aprašytus rašytinius įrodymus, teismas laiko įrodyta, jog K. A. nuo 2018 m. birželio 9 d. 09.00 val. iki 2018 m. birželio 11 d. 11.20 val. (duomenys neskelbtini), būdamas K. A. individualios įmonės vadovu, vykdydamas darbdavio funkcijas, leido dirbti nelegaliai S. C. ir V. C. pagalbiniais darbininkais, kurie darbo metu atliko geriamo vandens šulinio valymo darbus. K. A. darbuotojams leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su jais nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie jų priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. K. A., būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad jo individualioje įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka, darbuotojai nebuvo supažindinti su pareiginėmis instrukcijomis (darbo funkcijų aprašymu), vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, priešgaisrinės saugos bei kitais saugos darbe reikalavimais ir kitais lokaliniais teisės aktais. Tuo pažeidė DK 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis, 43 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šie K. A. neteisėti veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Teismas K. A. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, jog tarp jo ir V. C. bei S. C. nebuvo darbo santykių, o jie visi dirbo individualiai, „suneštinėmis“ darbo priemonėmis, tarp jų nebuvo pavaldumo vertina kritiškai ir laiko siekiu išvengti kilsiančios administracinės atsakomybės, tokius parodymus laikydamas nepatikimais. Tokią išvadą teismas daro dar ir todėl, kad K. A. nurodytų aplinkybių dėl darbo santykių nebuvimo nepatvirtino jokie kiti byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti duomenys. Teismas tiki liudytojų I. C. ir B. C. parodymais, duotais liudytojų apklausų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-27608-18 metu, kurios nurodė, kad tiek V. C., tiek S. C. laisvu nuo darbo (duomenys neskelbtini) metu darydavo vandens gręžinius ir jiems darbus surasdavo jų (duomenys neskelbtini) vadovas K. A., pas kurį individualioje įmonėje jie ilgą laiką ir dirbo, ir kurie naudodavosi K. A. transportu ir įranga, darydami vandens gręžinius. Teismas taip pat tiki liudytojo E. N. duotais parodymais teismo posėdžio metu, kuriais nurodė, kad jis konkrečiai su K. A. susitarė dėl vandens gręžinio atlikimo darbų, dėl kitų asmenų persamdymo darbams atlikti tartasi nebuvo. 2018 m. birželio 9 d. dirbo pats K. A. ir V. C.. Su V. C. dėl darbo jis nesitarė, asmeniškai tarėsi tik su K. A., kuris nurodė, kad atvažiuos dviese arba trise, nes vienas nedirba. K. A. jis laikė pagrindiniu žmogumi, su kuriuo viską tarėsi, pas kitus darbininkus nieko neklausinėjo, vieno jų iš viso iki žūties net nebuvo matęs. Identiškas aplinkybes E. N. nurodė ir duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-27608-18. Teismas pažymi, kad šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, logiškai atitinkantys įvykių seką, neprieštaraujantys tarpusavyje ir kitiems teismo posėdžio metu ištirtiems rašytiniams įrodymams. Teismui nenurodytos jokios objektyvios priežastys, dėl kurių nurodyti asmenys galėtų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį K. A.. Joks šių asmenų neprocesinis suinteresuotumas bylos baigtimi, nenustatytas. Nenustatyta ir jokių aplinkybių, dėl kurių nurodyti asmenys būtų šališki ir suinteresuoti nepagrįstai administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį K. A. apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu. Byloje surinktų duomenų visuma patvirtina faktą, jog būtent K. A. organizavo V. C. ir S. C. darbą nuo 2018 m. birželio 9 d. 9.00 val. iki 2018 m. birželio 11 d. 11.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), atliekant vandens gręžinio statybos darbus. K. A. darbuotojams leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su jais nesudaręs rašytinės darbo sutarties. Šias aplinkybes patvirtina ir tas faktas, kad K. A. buvo tiesioginis S. C. ir V. C., dirbančių (duomenys neskelbtini) vandentiekio ceche vandens tiekimo ir ruošimo operatoriais elektrikais, viršininkas, todėl natūralu, kad tiesioginį vadovą ir cecho darbininkus siejo pavaldumo bei subordinacijos santykiai ir, kad darbininkai, dirbantys slenkančiu (pamaininiu) darbo grafiku, laisvu nuo darbo (duomenys neskelbtini) laiku pakluso K. A., kaip tiesioginio vadovo nurodymams, atlikti pavestus darbus, kuris ir organizavo jų darbą 2018 m. birželio 9 d. - 2018 m. birželio 11 d. adresu (duomenys neskelbtini) pagal E. N. užsakymą, kuris dėl vandens gręžinio statybos darbų tarėsi asmeniškai tiks su K. A., o ne su S. C. ir V. C.. K. A. nurodytas aplinkybes, kad pagrindinėje darbovietėje operatoriams vadovauja disperečis, dėl ko jis nėra tiesiogiai atsakingas už darbuotojus, teismas laiko nepagrįstomis, nes pateiktais byloje duomenimis akivaizdu, kad minėti asmenys dirbo vandentiekio ceche, kurio viršininkas yra K. A., tuo tarpu dispečeris tik organizuoja neatidėliotinų darbinių funkcijų paskirstymą pamainoje dirbantiems cecho darbininkams, bet ne vadovauja struktūriniam padaliniui. Be to, paties K. A. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-27608-18 metu, kuriuose jis nurodė, kad jo vadovaujama įmonė, (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 9 d. apie 9.00 val. pradėjo šulinio remonto darbus. Tuomet šiame objekte dirbo jis, kartu dirbo V. C., dirbantis pagal individualios veiklos pažymą. 2018 m. birželio 11 d., pasak K. A. jo prašymu, V. C., kartu su S. C. atvyko į minėtą objektą tęsti darbų. Pats K. A. minėtos apklausos metu patvirtino, kad tiek V. C., tiek S. C., adresu (duomenys neskelbtini), dirbo jo prašymu. Be to, K. A. minėtos apklausos metu nurodė, kad namuose, kur jo vadovaujama individuali įmonė vykdė šulinio remonto darbus, esanti E. N. motina nematė darbus atliekančių dviejų vyrų. Taigi ir dėl šių aplinkybių tismas pažymi, kad K. A., S. C. bei V. C. siejo subordinaciniai santykiai, K. A. buvo ne tik individualios įmonės savininkas, bet ir darbininkų tiesioginis viršininkas (duomenys neskelbtini), todėl juos siejo tarpusavio pavaldumo ryšys, dėl ko natūralu, kad tiek S. C., tiek V. C. pakluso K. A. nurodymams – laisvu nuo darbo laiku, dirbus pagal suminę darbo laiko apskaitą, vykti atlikti jo nurodymus 2018 m. birželio 11 d. adresu (duomenys neskelbtini), t. y. atlikti vandens gręžinio statybos darbus. Be to, pažymėtina ir tai, jog S. C. ir V. C. į minėtą objektą vyko K. A. priklausančiu automobiliu, kurį pasiėmė iš K. A. namų, kas dar kartą neabejotinai patvirtina, kad tarp jų buvo susiformavę darbiniai santykiai, nes S. C. ir V. C. turėjo atlikti K. A. pavestas darbo funkcijas. Kaip natūralus ir įprastas reiškinys buvo ir tai, kad minėti darbuotojai, atvykdavę į K. A. namus, žinojo kur yra padėti ir savarankiškai, be atskiro leidimo ar atsiklausimo pasiimti automobilio, kuriuo vykdavo į darbo vietą, raktelius. Kritiškai vertintini K. A. teiginiai, jog dalis darbo įrankių, kuriais buvo atliekami šulinių tvarkymo darbai, priklausė vieniems ar kitiems, nes, kaip matyti bylos duomenims, šiuo atveju tiek pagrindinės darbo priemonės (įrankiai), tiek transporto priemonė, kuria 2018 m. birželio 11 d. į darbo vietą vyko vieni darbininkai, buvo K. A.. Be to, tiek S. C., tiek V. C. turėjo patirties dirbti šulinių gilinimo darbus, buvo išlaikę kvalifikacinius reikalavimus ir gavę atestacinius ‚Darbininko, dirbančio šuliniuose ir požeminiuose statiniuose, uždarose talpyklose pažymėjimai“ pažymėjimus (b. l. 71) dirbti šulinių gilinimo darbus, ko neturėjo pats K. A., dirbęs administracinį vadovaujantį darbą, dėl ko pastariesiems ir buvo pavesta atlikti vandens gręžinio statybos darbus, kurių neturėjo teisės ir negalėjo atlikti K. A., neturėdamas tam atestato (kvalifikacinio pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti pavojingus/kenksmingus darbus). Bylos duomenimis nustatyta, kad prie šulinio dirbę asmenys, naudojosi šalmais, diržais, tačiau duomenų, jog jie įstatymų bei poįstatyminių aktų nustatyta tvarka būtų buvę supažindinti su saugos ir sveikatos darbe reikalavimais atliekant darbines funkcijas, byloje nėra. Ta aplinkybė, kad tiek K. A., tiek jo pavedimu dirbusiems darbininkams neva tai nebuvo sulygtas bei sumokėtas konkretus atlygis, esant pirmiau aptartų duomenų visetui nagrinėjamoje situacijoje esminės įtakos neturi, nes ir be šio pakanka objektyvių duomenų nelegalaus darbo faktui konstatuoti, juolab, kad E. N. paaiškinimais baigus darbą bei pasiekus norimus rezultatus, kurio terminas galėjo būti iki mėnesio, būtų buvę atsiskaityta su pagrindiniu asmeniu K. A., su kuriuo ir buvo asmeniškai tartasi dėl minėtų darbų atlikimo. Atsižvelgiant į tai, K. A. laikytinas V. C. ir S. C. darbdaviu atliekant vandens gręžinio statybos darbus nuo 2018 m. birželio 9 d. 9.00 val. iki 2018 m. birželio 11 d. 11.20 val.

Teismas nesutinka su teiginiais, kad tarp K. A. ir S. C. bei V. C. vyravo jungtinės veiklos santykiai, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1 dalis nustato, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymą nustato jungtinės veiklos sutartis, o jeigu tokio susitarimo nėra, kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui (CK 6.974 straipsnio 1 dalis). Taip pat ir pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato sutartis (CK 6.976 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra jokių duomenų, jog tarp K. A., S. C. bei V. C. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, be to byloje nebuvo nustatyta jokių jungtinės veiklos požymių, nes kaip jau aptarta anksčiau tarp K. A., S. C. bei V. C. vyravo subordinaciniai pavaldumo santykiai, S. C. ir V. C. vykdydavo K. A. jiems pavestas funkcijas, kuris paprastai surasdavo jiems darbą laisvu nuo jų pagrindinio darbo (duomenys neskelbtini) laiku (b. l. 12), o pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo veikė kaip K. A. individualios įmonės savininkas ir vadovas (b. l. 82), tuo tarpu V. C. 2018 m. birželio 9 - 11 dienomis netgi nebuvo įsigijęs verslo liudijimo ir nebuvo įregistravęs individualios veiklos ( b. l. 98).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, aplinkybes, kuriomis padarytas, į tai, kad pažeidėjas suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, būdamas K. A. individualios įmonės vadovu, vykdydamas darbdavio funkcijas, leido dirbti nelegaliai S. C. ir V. C. pagalbiniais darbininkais, ko pasekoje kilo sunkios pasekmes – žuvo žmonės. Atsižvelgiama į K. A. asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. K. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35 straipsnis). K. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis). K. A. anksčiau nėra baustas administracine (b. l. 47) tvarka, jis nusižengimo nepripažįsta. K. A. yra darbingo amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba (duomenys neskelbtini), be to, yra K. A. individualios įmonės savininkas ir vadovas, gauna pastovias pajamas iš darbinės ir individualios veiklos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagal suformuotą praktiką siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, įvertinus pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jį charakterizuojančius duomenis, K. A. už padarytą administracinį nusižengimą, individualizuojant pagal minėtus kriterijus, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda (ANK 32 ir 34 straipsniai). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  

n u t a r i a :

Pripažinti K. A. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Nutarimo nuorašą siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėja                                                          Loreta Radzevičienė

Papildoma informacija: Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o nutarimą apskundus – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodant įmokos kodą – 1001, administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK) ir administracinio nusižengimo bylos numerį.

Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį.

Nesumokėjus baudos per įstatymo nustatytą terminą, bus pradėtas priverstinis nutarimo skirti baudą vykdymas. Jei baudą priverstinai išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.