Nr. DOK-2442

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00988-2023-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2025 m. birželio 30 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Profitus Crowdfunding“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Sala Energy“, uždarajai akcinei bendrovei „Pranašumas“, uždarajai akcinei bendrovei „Sutelktinio finansavimo platformai „Profitus“ dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pripažinimo ir hipotekos panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolės Aurelija Puodžiukienė, Asta Stanišauskaitė, Vilniaus apygardos prokuratūra. Vilniaus apylinkės teismas 2024 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. 

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.       Teismas pažeidė sutarties uždarumo principą. Ginčo hipotekos sutartis sudaryta taip dviejų verslo subjektų, t. y. hipotekos davėjo ir hipotekos gavėjo. Ieškovė nebuvo šio sandorio šalis. Kasatorė nežinojo ir negalėjo žinoti apie ieškovės suinteresuotumą šiuo sandoriu. Taigi, tarp kasatoriaus (UAB „Profitus Crowdfunding“) ir atsakovės (UAB „Sala Energy“) susiklostė išimtinai verslo santykiai. Nepaisant to, teismai sutarčiai aiškinti taikė vartotojų teisių apsaugos priemones. Teismai hipotekos sutartį aiškino jos net nesudariusios šalies (Ieškovės) naudai. Tokiu būdu visas iš sandorio kylančias neigiamas pasekmes perkeliant išimtinai sąžiningam kreditoriui – kasatoriui.

2.       Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.197 straipsnio 6 dalies nuostatas, nepagrįstai sprendė, kad hipotekos kreditoriaus buvo nesąžiningas.

3.       Teismas pažeidė CPK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą. Atsakovės (UAB „Sala Energy“ ir UAB „Pranašumas“) apgaule gavo lėšų iš ieškovės ir kasatorės, nuslėpdamos apie sudarytą preliminariąją sutartį dėl įkeičiamo turto perleidimo. Tokie veiksmai gali atitikti sukčiavimo sudėtį, todėl teismas turėjo pareigą informuoti prokuratūrą, kad būtų ištirtos galimos nusikalstamos veikos aplinkybės. Vis dėlto, teismas nuo atsakomybės atleido atsakoves, o visos neigiamos pasekmės nepagrįstai teko kasatorei, kuri liko be vienintelio investicijų užtikrinimo. Taip buvo nepagrįstai iškeltas vienos šalies (ieškovės) interesas aukščiau visų investuotojų, kurių lėšomis turtas apskritai buvo pastatytas.

4.       Teismas nepagrįstai išplėtė pirkėjų (vartotojų) apsaugos instituto taikymą CK 4.197 straipsnio 6 dalies atžvilgiu. Pagal teismų sprendimus vartotojai nebeturi pareigos elgtis rūpestingai įsigydami turtą, o jų sąžiningumas netikrinamas. Tuo tarpu sąžiningas ir apdairus investuotojas tampa atsakingas už žalą, kilusią nerūpestingam vartotojui. Jei ieškovė būtų laiku išviešinusi sandorį ar ginčijusi hipoteką iki finansavimo panaudojimo, žalos būtų buvę išvengta. Tačiau teismai šios žalos naštą perkėlė kreditoriui, kuris situacijos kontroliuoti negalėjo. Tokia praktika prieštarauja ekonomiškai pažengusių ES valstybių teismų formuojamai pozicijai.

5.       Formuojama LAT praktika plečiamai aiškina Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo ir Lietuvos Banko su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo gairių nuostatas. Formuojamos praktikos pagrindu visiems kredito gavėjams sukuriama neprotingai didelė atsakomybės našta tikrinti faktus, kurie negali būti žinomi iš viešai prieinamų duomenų. Tokiu būdu nepagrįstai reikalaujama kreditavimo įstaigoms atlikti įkeičiamo turto apžiūras, atlikti apsimestinius skambučius dėl galimos turto rezervacijos ir kt. Jei kredito gavėjas sąmoningai nuslepia nuo kredito davėjo esminę informaciją, visa iš to kylanti rizika tenka išimtinai kreditoriui – netenkama užtikrinimų ir prarandamos investicijos. Tokia našta kredito davėjams nėra pakeliama, suvaldoma ar įvertinama, dėl to, kredito davėjai nebegalės finansuoti gyvenamųjų patalpų statybos ir (ar) įsigijimo. Atitinkamai, formuojama Lietuvos apeliacinio teismo ir kasacinio teismo praktika neigiamai paveiks gyvenamojo būsto rinką.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyto kasacijos pagrindo, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei atstovui uždarajai akcinei bendrovei „Profitus Crowdfunding“ (j. a. k. 304570552), 114 (vieną šimtą keturiolika) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. birželio 30 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 98833073, kodas ZO45990.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė