Pranešėjas
P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2A-1006-56/2009
Teisėja I. Štuopienė
Proc. sprendimo kategorijos:11.9.10.8;
11.10;14.1;15.3.2;121.14;121.18; 121.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N
U T A R T I S
2009
m. lapkričio 23 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Petro
Jaržemskio
kolegijos
teisėjų Romualdos
Janovičienės
Danutės Kutrienės
sekretoriaujant Violetai
Kamašinienei
dalyvaujant atsakovo atstovui adv. N. K.
teismo
posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo VšĮ ,,Rytų
globos ir rūpybos namai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės
teismo 2009 metų balandžio 8 dienos sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės N. G. ieškinys dėl darbo
užmokesčio priteisimo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n
u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė N. G. su ieškiniu
kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo VšĮ ,,Rytų globos ir rūpybos namai“
priteisti 6978,86 Lt dydžio darbo užmokestį; 1800 Lt už 3 metus nepanaudotas
atostogas bei vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti
dieną; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2007 m. lapkričio 15 d. buvo atleista iš darbo, tačiau darbdavys
neišmokėjo 6 978,86 Lt jai priklausančio darbo užmokesčio ir 1 800 Lt
kompensacijos už 3 metų nepanaudotas atostogas. Neatsiskaitydamas su ieškove
atsakovas pažeidė Darbo kodekso 201 straipsnyje nustatytą darbo užmokesčio
mokėjimo tvarką, taip pat Darbo kodekso 141 straipsnyje numatytą atsiskaitymo
su atleidžiamu darbuotoju tvarką, kuri nustato, jog darbdavys atsiskaitymo su
darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. Tuo
atveju kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojos kaltės, darbuotojui turi
būti sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 str. 3
d.).
Atsakovas
VšĮ ,,Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“atsiliepime į ieškinį su juo
nesutiko ir prašė atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai patirtas
bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė,
kad ieškovės reikalavimas priteisti 1800 Lt kompensaciją už nepanaudotas
atostogas niekuo nepagrįstas, nes į bylą nepateikti jokie skaičiavimai,
pagrindžiantys šią sumą. Be to ieškovė atostogavo laikotarpiu nuo 2007 m.
liepos 3 d. iki 2007 m. rugsėjo 3 d, todėl ji neišnaudojo atostogų už vienerius
metus. Ieškovė, kaip filialo administracijos vadovė, pati tvarkė lėšas,
organizavo darbą, esant reikalui turėjo teisę sudaryti problemines ir tikslines
komisijas, nustatyti jų kompetenciją ir apmokėjimą, todėl buvo atsakinga už
filialo lėšų tvarkymą ir yra pati atsakinga už tai, kad jai darbo užmokestis
nebuvo išmokamas jau nuo 2006 m. gegužės mėnesio. Tai, kad ieškovė pati sau
neišsimokėdavo darbo užmokesčio yra tik viena iš daugelio jos netinkamo pareigų
atlikimo priežasčių. Be to ieškovės atleidimo iš filialo direktorės pareigų
metu atsakovo finansinė padėtis buvo labai sunki ir tai sąlygojo būtent
netinkamas ieškovės pareigų atlikimas einant filialo direktorės pareigas, dėl
ko filialas patyrė didelę žalą (apie 30 000 Lt), kuri šiuo metu tikslinama ir
ieškovei bus pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo. Visą ieškovės darbo
filiale laikotarpį jis veikė nuostolingai ir sunkiai vykdė savo turtinius
įsipareigojimus, o atleidžiant atsakovę visiškai neturėjo finansinių išteklių
ir turėjo didelius įsiskolinimus, kurie filialą slegia ir šiuo metu.
Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė dirbo filialo direktore ir jai darbo
užmokestis nuo 2006 metų nebuvo mokamas tik dėl jos kaltės, į tai, kad filialo
materialinė padėtis yra sunki nurodė, kad ieškovei nepriklauso vidutinis darbo
užmokestis už uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laiką, nes
atsiskaitymas uždelstas dėl ieškovės kaltės.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus
miesto 3-o apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas.
Ieškovės naudai iš atsakovo VšĮ „Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“
priteisti 8 333 Lt darbo užmokesčio, 1 260 Lt vidutinis darbo užmokestis už
atostogas ir 588 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas bei 11 808,92 Lt
vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką laikotarpiu nuo
2007-10-16 iki 2009-04-08 įskaitytinai, iš viso 21 989,92 Lt; Ieškovei
priteistos darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio už atostogas ir
kompensacijos už atostogas bei vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą
atsiskaityti laiką sumos išmokėtinos iš jų atskaičius privalomus mokesčius; Iš
atsakovo VšĮ „Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“ priteisti 660 Lt žyminio mokesčio
ir 21,80 Lt išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu, iš viso 681,80 Lt.
Teismas
pažymėjo, kad atsakovas neginčija fakto, kad ieškovei nebuvo išmokėtas darbo
užmokestis už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės mėn. iki 2007 m. liepos 2 d., taip
pat neginčija ir neišmokėto darbo užmokesčio dydžio.
Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog dėl ieškovės kaltės jai 2 metus nebuvo
mokamas darbo užmokestis, nes atsakovas netinkamo darbo atlikimo ir filialo
patirtų nuostolių nepagrindė jokiais įrodymais ir nurodytos aplinkybės negalėjo
būti pagrindu nemokėti darbo užmokesčio ieškovei.
Įvertinęs neišmokėto darbo užmokesčio suvestinę, teismas
padarė išvadą, kad priteistinas darbo užmokestis skaičiuotinas ne pagal
minėtą suvestinę, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais
Nr. 361, pagal kurį nuo 2005 m. liepos 1 d. galiojo 550 Lt minimalioji mėnesio
alga, pagal 2006 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. 298 nuo 2006 m. liepos 1 d.
nustačiusį 600 Lt minimalią mėnesio algą, pagal 2007 m. birželio 6 d. nutarimą
Nr. 543 pagal kurį nuo 2007 m. liepos 1 d. galiojo 700 Lt dydžio minimalioji
mėnesio alga, todėl ieškovei priteisė 8333 Lt sumą. Kadangi priteista suma
viršijo ieškinio reikalavimus teismas vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso
417 straipsniu viršijo ieškinio reikalavimą.
Įvertinęs bylos medžiagą, teismas
konstatavo, kad ieškovė atostogavo laikotarpiu nuo 2007-07-03 iki 2007-09-03
t.y du mėnesius, už kuriuos su ja atsiskaityta nebuvo. Taip pat neišnaudotos
trečiųjų metų atostogos. Remdamasis atsakovo į bylą pateiktais žiniaraščiais ir
apskaičiavęs priteistinas sumas teismas sprendė, kad iš atsakovo ieškovei
priteistinos 1260 Lt dydžio vidutinio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2007-07-03
iki 2007-09-03 ir 588 Lt kompensacija už nepanaudotas vienerių metų atostogas.
Kadangi priteista suma viršijo ieškinio reikalavimus (1800 Lt suma), teismas
remdamasis Civilinio proceso kodekso 417 straipsniu viršijo ieškinio
reikalavimus.
Vadovaudamasis Darbo kodekso 141 straipsnio
nuostatomis teismas konstatavo, kad nustačius, jog darbdavys pasibaigus darbo
teisiniams santykiams, pažeidė pareigą atsiskaityti su darbuotoju ir dėl tokio
uždelsimo darbuotojo kaltės nėra, darbdaviui kyla Darbo kodekso 141 straipsnio
3 dalyje numatytos pasekmės. Iš į bylą pateiktų darbo laiko apskaitos
žiniaraščių nustatęs, kad 2007 metų spalio 15 dieną ieškovė nedirbo, teismas
padarė išvadą, kad faktiškai nedirbdama ieškovė negalėjo įtakoti, jog buhalerijoje
būtų pinigų likutis kurio pakaktų atsiskaityti su ieškove ją atleidžiant.
Teismas konstatavo, kad atsakovas
atleisdamas ieškovę, turėjo pareigą pasirūpinti atsiskaitymu atleidimo dieną
ir išmokamas sumas įrašyti įsakyme priimtame 2007-11-15. Atsakovui pakako lėšų
sumokėti už teisinę pagalbą, byloje buvo tariamasi dėl bylos užbaigimo taikos
sutartimi, ieškovei sutikus per puse sumažinti savo reikalavimus, todėl
atsakovas žinodamas savo prievolę turėjo imtis pakankamų priemonių jai įvykdyti.
Teismas sprendė, kad atsakovui neįrodžius,
jog atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju neįvyko dėl darbuotojo kaltės,
ieškovės naudai turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą
atsiskaityti laikotarpį. Teismas ieškovės dienos vidutinį darbo užmokestį
skaičiavo vadovaudamasis LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr.
650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio
apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, taip pat 2006 m. gruodžio
21 d. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl metinių darbo dienų
koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičiaus 2007
metais patvirtinimo. Skaičiuodamas vidutinį darbo užmokestį už rugsėjo mėnesį
teismas rėmėsi Vyriausybės nutarimu nustatytu minimaliosios mėnesio algos
dydžio darbo užmokesčiu, t. y. 700 Lt. Tokiu būdu ieškovės vidutinis dienos
darbo užmokestis sudarė 31,60 Lt (600+660+700)/(20,7*3). Vidutinis darbo
užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką buvo paskaičiuotas nuo 2007 m. spalio
15 d., neįskaitant šios dienos, iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y.
2009 m. balandžio 8 d. Suskaičiavęs mokėtiną sumą už uždelstą atsiskaityti
laiką ir atsižvelgęs į LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais
nustatytą atitinkamų metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičių ir metų darbo
dienų skaičių, taip pat į Darbo kodekso 298 straipsnio nuostatas, už uždelstą
atsiskaityti laiką ieškovės naudai priteisė 11 808,92 Lt (nuo 2007 m. spalio 15
d. ieškovei už uždelstą atsikaityti laiką priteistina
31,60*12+31,60*20,7+31,60*20,7; (2007 m) +31,60*249; (2008 m.) +31,60*21,1
+31,60*21,1+30,60*21,1+31,60*8 (2009 m.).
III.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas VšĮ ,,Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“ apeliaciniu
skundu prašo sprendimą panaikinti dalyje, kurioje ieškovei priteistas
vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką už liakotarpį nuo
2007-10-16 iki 2009-04-08 (viso 11808,92 Lt) ir priimti naują sprendimą,
reikalavimą atmesti; iš dalies pakeisti sprendimą dalyje, kurioje priteistas
darbo užmokestis, vidutinis darbo užmokestis už atostogas bei kompensacija už
nepanaudotas atostogas ir priimti naują sprendimą sumažinant priteistą darbo
užmokestį nuo 8333 Lt iki 8083,01 Lt, vidutinį darbo užmokestį už atostogas nuo
1260 Lt iki 1222,20 Lt bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas nuo 588 Lt
iki 570 Lt,36 Lt; perskaičiuoti ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmos
instancijos teisme.
Nurodo, kad teismo sprendimas dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio
priteisimo už uždelstą atsiskaityti laiką laikotarpiu nuo 2007-10-16 iki
2009-04-08 (viso 11808 Lt) nepagrįstas ir priimtas netinkamai įvertinus byloje
esančius įrodymus ir faktines aplinkybes, netinkamai išaiškinus bei pritaikius
Darbo kodekso normas, nukrypus nuo formuojamos teismų pratikos nagrinėjamu
klausimu. Teismas skundžiamame sprendime atmesdamas atsakovo argumentus, jog
ieškovė būdama filialo vadove pati buvo kalta dėl jai beveik 2 metus nemokėto
darbo užmokesčio, savo pozicijos nemotyvavo, nesiaiškino ar ieškovė iš tikrųjų
negalėjo sau išmokėti atlyginimo laikotarpiu nuo 2006 gegužės mėnesio iki 2007
metų liepos mėnesio, taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nesikreipė į
atsakovą dėl jai nemokamo atlyginimo. Teismo argumentas, jog ieškovė 2007-10-15
nedirbo ir neturėjo galimybės užtikrinti, kad buhalterijoje liktų pakankamai
lėšų atsiskaitymui su ja atleidžiant iš darbo, neatitinka faktinių bylos
aplinkybių, kadangi įsiskolinimas susidarė dėl ieškovės netinkamai atliekamų
pareigų (sau nemokamo atlyginimo), o atsakovas slegiamas finansinių sunkumų
nepajėgė atsiskaityti su ieškove jos atleidimo iš darbo dieną. Atsakovo
finanasiniai sunkumai nepasibaigę, finansinių išteklių atsiskaitymui su ieškove
nėra.
Nurodo, kad darbdavio pareiga sumokėti darbuotojui vidutinį darbo
užmokestį atsiranda kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui priklausomos sumos
neišmokamos įstatyme nustatyta tvarka ir kai dėl uždelsimo atsiskaityti yra
kaltas darbdavys, o teismas nustatęs uždelsimo atsiskaityti faktą, privalo
aiškintis uždelsimo atsiskaityti priežastis ir svarstyti darbdavio kaltės
klausimą. Nenustačiuas darbdavio kaltės įstatyme numatytos sankcijos negali
būti taikomos. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT
CBS nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-768/1999; 3K-3-617/2002). Ieškovės,
kaip buvusios filialo vadovės pareigas apėmė pareiga tvarkyti filialo lėšas,
esant reikalui sudaryti problemines ir tikslines komisijas, nustatant jų
kompetenciją ir apmokėjimą, organizuoti administracinį darbą. Ieškovė
savarankiškai tvarkydama filialo lėšas galėjo išsimokėti sau atlyginimą, tačiau
dėl netinkamai atliekamų pareigų to nepadarė. Be to turėdama ketinimą darbo
sutartį nutraukti ateityje ji turėjo galimybę ir pareigą imtis priemonių, kad
darbo sutarties nutraukimo dieną filialo kasoje būtų rezervuota pakankamai
grynųjų pinigų išmokoms, susijusioms su darbo teisiniais santykiais (LAT CBS
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2002). Atsižvelgiant į tai, kad
atlyginimas ieškovei, nebuvo mokamas dėl jos pačios kaltės ir atsižvelgdamas į
savo sunkią padėtį atsakovas nurodo, kad ieškovės atleidimo iš darbo dieną jai
nepriklausė vidutinis darbo užmokestis už uždelsimą atsiskaityti su atleidžiamu
darbuotoju, nes atsiskaityti buvo uždelsta dėl ieškovės kaltės.
Nurodo, kad teismo priteistos sumos privalo būti sumažintos, nes
atsakovas už ieškovę yra sumokėjęs mokesčius į valstybinio socialinio draudimo
fondą. Be to teismas rezoliucinėje dalyje nurodė, kad iš atsakovo yra
priteisiama 660 Lt žyminio mokesčio, tuo tarpu byloje pateiktuose įrodymose
nurodytas 602 Lt dydžio žyminis mokestis ir ši akivaizdi klaida turi būti
ištaisyta.
Atsiliepimas
į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo
faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame
skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Apeliacinės
skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bei įvertinęs bylos medžiagą,
apeliacinio skundo argumentus (CPK 183 str., 185 str.) konstatuoja, jog
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 metų balandžio 8 dienos sprendimo
išvados ir argumentai, kuriais patenkintas ieškovės ieškinys, įrodo, kad
pirmos instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes bei
tinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 141 straipsnio
nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismas iš dalies nesutikdamas su
apelianto argumentais, kuriais prašoma pakeisti teismo sprendimą, pirmos
instancijos teismo sprendimo argumentų nebekartoja.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovei
užmokestį, su kuriuo atsakovas iš esmės sutinka, atskaičius mokesčius.
Paskaičiuoti darbo užmokestį, sulygtą darbo sutartimi bei išskaityti iš paskaičiuoto
darbo užmokesčio mokesčius yra darbdavio, o ne teismo pareiga. Spręsdamas
darbuotojo ir darbdavio ginčą dėl darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio
priteisimo, teismas, nagrinėdamas bylą patikrina kokios mokėtinos darbo
užmokesčio sumos darbuotojui priklauso pagal darbo sutartį ir šias sumas,
tenkindamas ieškinį, priteisia darbuotojo naudai.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis ir
argumentais, kuriais teismas sprendė, kad su ieškove atsakovas neatsiskaitė
dėl atsakovo kaltės, tačiau nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad
vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką mokėtinas nuo 2007
metų spalio 15 dienos.
Pats teismas konstatavo, kad darbdavys su ieškove darbo sutartį nutraukė 2007
metų lapkričio 15 dieną, todėl sutinkamai su Darbo kodekso 141 straipsnio 3
dalimi ieškovė įgijo teisę į vidutinį darbo užmokestį tik nuo 2007 m.
lapkričio 15 dienos. Esant nurodytoms aplinkybėms iš atsakovo ieškovės
naudai priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką
sumažintinas iki 11 154,80 Lt.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentu dėl per didelės
žyminio mokesčio sumos priteisimo.
Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad tik
ieškovai (darbuotojai) atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl
visų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių. Sutinkamai su Civilinio
proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šiuo atveju žyminis mokestis priteistas
iš atsakovo valstybei. Kadangi apeliacinės instancijos teismas mažina
priteistiną vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki 11
154,80 Lt sumos, tai sumažėjus priteistinos sumos dydžiui atitinkamai mažintina
ir priteistino žyminio mokesčio suma iki 640 Lt.
Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Iš
atsakovo valstybei priteistinos 6,95 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 1 d.
3 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1
dalies 3 punktu teisėjų kolegija
n u t a r ė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 metų balandžio 8 dienos sprendimą
pakeisti.
Priteistą
iš atsakovo VšĮ ,,Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“ ieškovės N. G. naudai vidutinį darbo
užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką sumažinti iki 11 154,80 Lt, o
valstybės naudai priteistą žyminį mokestį sumažinti iki 640,00 Lt.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš VšĮ ,,Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“ valstybės naudai 6,95
Lt bylinėjimosi išlaidas.
Kolegijos
pirmininkas
Petras Jaržemskis
Teisėjos
Romualda Janovičienė
Danutė Kutrienė