Civilinė byla Nr. e2-483-1098/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34852-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.16; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,

sekretoriaujant Gintarei Žemaitytei, Aušrai Tumbrotaitei ir Vitalijai Martinkėnaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eksika“ atstovams advokatams Aurimui Gasiūnui ir Jonui Bložei, vadovui A. J.,

atsakovo D. P. atstovui advokatui Arnui Paliukėnui,

liudytojams J. S., R. S.,

ekspertams V. M. ir G. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eksika“ ieškinį atsakovui D. P. dėl žalos (nuostolių) atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Eksika“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. P. (toliau – atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo 7 678,09 Eur žalos (nuostolių) atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį UAB „Eksika“ įsigijo lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo perkamas lizingo būdu, pasinaudojus UAB „Swedbank lizingas“ teikiamomis lizingo paslaugomis. Automobilis buvo naudotas, 2015 metų gamybos, rida 185 600 km. Įsigytas automobilis buvo techniškai tvarkingas, važiuojantis, be defektų. Automobilis praėjo techninę apžiūrą, buvo pripažintas kaip atitinkantis techninius reikalavimus. Nupirktam automobiliui buvo nuspręsta atlikti techninį aptarnavimą – pakeisti variklio alyvą, filtrus. Dėl šių darbų atlikimo buvo susitarta su atsakovu. Atvarius automobilį į atsakovo servisą, jis rekomendavo pakeisti ir automobilio variklio grandinę. Įvertinčs šį specialisto patarimą, ieškovas sutiko su pasiūlymu, susitarė, kad ieškovė nupirks visas atsakovo nurodytas reikiamas keisti detales. Automobilis atsakovui buvo pristatytas 2019 m. rugpjūčio 19 d. Atsakovo nurodymu buvo nupirktos automobilio variklio grandinės keitimui reikalingos detalės. Visos reikiamos dalys buvo pirktos oficialaus Audi atstovo UAB „Moller Auto Keturi Žiedai“ parduotuvėje. Automobilio techniniam aptarnavimui reikalingomis medžiagomis turėjo pasirūpinti atsakovas. Su atsakovu buvo sutarta, kad darbus jis atliks iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. 2019 m. rugpjūčio 28 d. vakare atsakovas paskambino ir telefonu paaiškino, kad „užkalė“ remontuoti palikto automobilio variklis, kuris nebeužsiveda. Atsakovas teigė, kad automobilis stovėjo kieme su užvestu ir laisva eiga dirbančiu varikliu, jam atėjus automobilio variklis buvo užgesęs ir nebeužsivedė. Įvertinęs susidariusią situaciją, ieškovė nusprendė nuvežti transporto priemonę į autorizuotą servisą, automobilio variklio gedimui bei jo priežastims nustatyti. 2019 m. rugsėjo 9 d. sugedęs automobilis buvo pervežtas iš atsakovo serviso į autorizuotą Audi servisą UAB „Moller Auto Keturi Žiedai“. 2019 m. rugsėjo 12 d. ieškovas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė tyrimo užsakymo sutartį dėl automobilio variklio gedimo priežasties bei remonto tikslingumo nustatymo. Su Audi servisu ir ekspertu V. M. suderinus automobilio apžiūros datą ir laiką, atsakovas 2019 m. rugsėjo 12 d. pranešimu buvo informuotas apie automobilio apžiūros, variklio gedimo bei jo atsiradimo priežasčių nustatymo datą ir laiką. 2019 m. rugsėjo 13 d. buvo atlikta ieškovo automobilio (duomenys neskelbtini) kompiuterinė diagnostika, dalinai išardytas variklis. Pakartotinai ekspertas automobilį apžiūrėjo 2019 m. rugsėjo 17 d. ir 2019 m. rugsėjo 23 d. Automobilio (duomenys neskelbtini) apžiūros rezultatus ekspertas įformino 2019 m. rugsėjo 27 d. eksperto išvada. Įvertinęs surinktus duomenis ekspertas konstatavo, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ variklis buvo sugadintas 2019 m. rugpjūčio 28 d., netrukus po 18 val. 08 min. 07 s., kai šiuo automobiliu buvo važiuojama prie automobilio gamintojo nenumatytų eksploatavimo sąlygų (variklio aušinimo skysčio temperatūra ženkliai viršijo konstruktyviai numatytą). Taip pat ekspertas konstatavo, kad sprendžiant pagal nustatytus automobilio variklio detalių sugadinimus bei kitus trūkumų požymius, šalinant sugadinto variklio gedimą, techniniu požiūriu tikslingas yra jo keitimas kitu varikliu. Kadangi naujo variklio kaina yra panaši kaip ir viso techniškai tvarkingo automobilio kaina, ieškovė nusprendė įsigyti naudotą variklį (už 7 000 Lenkijos zlotų/ 1 615,66 Eur) ir juo pakeisti sugadintąjį. Nupirktas automobilio variklis buvo pristatytas į autorizuotą Audi servisą (UAB „Moller Auto Keturi Žiedai“), kur buvo sutvarkytas ir sumontuotas į sugadintą automobilį (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, neremontuotini variklio defektai atsirado atsakovui 2019 m. rugpjūčio 28 d. eksploatuojant automobilį nesilaikant automobilio gamintojo nustatytų sąlygų. Automobiliu buvo važiuojama variklio skysčio temperatūrai ženkliai viršijant konstruktyviai numatytą, važiuojama buvo dideliu greičiu (123 km/h), užsidegus įspėjimo indikatoriui apie padidėjusią variklio aušinimo skysčio temperatūrą bei įsijungus tausojančiam/avariniam variklio darbo režimui automobiliu buvo važiuojama dar 9 kilometrus. Ieškovė raštu kreipėsi į atsakovą su reikalavimu atlyginti padarytą žalą, t. y. atlyginti 7 692,73 Eur dydžio nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl sugadinto automobilio (duomenys neskelbtini) variklio, tačiau atsakovas patirtų nuostolių neatlygino.

3.       Ieškinio reikalavimai grindžiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalies, 6.245-6.251 straipsnių, 6.657 straipsnio, 6.663 straipsnio ir 6.718 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Ieškovės nuomone, nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovo UAB „Eksika“ patirtus 7 678,09 Eur dydžio nuostolius, susijusius su bendrovei priklausančio lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini)  variklio sugadinimu, padarytu atsakovui atliekant automobilio techninio aptarnavimo ir remonto darbus.

4.       Atsakovas per teismo nustatytą terminą pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti, priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5.       Atsakovas atsiliepime nurodo, kad ieškovės vadovas A. J. pristatė jam automobilį (duomenys neskelbtini) tepalų bei automobilio variklio grandinės pakeitimui. Atvykimo metu, šalia nurodytų trūkumų, ieškovės vadovas nurodė, kad jam kelia įtarimą aštrus variklio darbas, todėl prašė apžiūrėti variklį, paklausyti jo darbą. Automobilio variklio darbą tuo metu klausėsi apie 10-15 minučių, tiek laisva variklio eiga, tiek padidinus variklio apsukas. Kartu su ieškovės vadovu buvo aptarta ir nuspręsta, kad galimai variklio garsą skleidžia variklio paskirstymo grandinė, kurią ieškovės vadovo prašymu sutiko pakeisti. Visi darbai buvo atlikti tinkamai, kokybiškai, variklis buvo užpildytas visais būtinais skysčiais, tepalu. Atlikus šiuos darbus (pakeitus grandines, tepalą, filtrus) variklio garsas nepasikeitė, todėl nusprendė šiek tiek šiuo automobiliu pravažiuoti, tikintis, kad galimai minimas variklio garsas išnyks, bei atiduoti automobilį savininkui. Važiuojant automobilis staiga, netikėtai užgeso. Sustojus mėgino kelis sykius automobilį užvesti, tačiau variklis nesisuko. Iki variklio užgesimo, važiuojant ant automobilio prietaisų skydelio jokių klaidų nerodė, nešvietė joks įspėjamasis signalas (tame tarpe dėl tariamai nepakankamo ar užvirusio variklio aušinimo skysčio), aušinimo skysčio temperatūros indikatorius rodė apie 90 laipsnių. Jei būtų priešingai (šviestų įspėjamasis signalas ar variklio temperatūros daviklio rodmenys būtų pakilę daugiau nei leistina) automobilio nebūtų eksploatavęs ir būtų iš karto sustojęs. Automobilį atgabenęs į servisą, bandė užkurti automobilio variklį, tačiau variklis neužsivedė, nesisuko, o nuėmus variklio dugninę, ten pastebėjo daug metalo drožlių. Apie tai informavo ieškovės vadovą. Atsakovo teigimu, neįrodyta, kad automobilio variklis sugedo būtent dėl jo suteiktų remonto darbų (tepalo ir filtrų bei grandinių keitimo) ar būtent dėl jo labai trumpo šio automobilio eksploatavimo. Ieškovės teiginiai, kad variklis sugedo dėl tariamai jo netinkamai suteiktų variklio remonto darbų, tėra grindžiami prieštaringu eksperto surašytu dokumentu, kuris nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, jame dėstomos prieštaringos išvados, abejotinos prielaidos. Taip pat ieškovė nepateikia jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, jog sugedęs variklis realiai negalėjo būti pataisytas ar jo taisymo vertė būtų ženkliai didesnė, nei reikalaujama suma pareikštame ieškinyje.

6.       Atsakovo vertinimu, ieškinyje reiškiami reikalavimai nėra pagrįsti, o grindžiami vien subjektyviais aiškinimais, kurių nepagrindžia jokie objektyvūs, patikimi įrodymai. Ieškovė nepagrindė visų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, t. y. neįrodė įstatyminių pagrindų prašomai žalai priteisti, nepagrindė ir neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, neva patirtos žalos fakto ir jos dydžio, priežastinio ryšio. Ieškinyje dėstomos prielaidos ir tikrovės neatitinkančios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti visas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl, mano, kad pareikštas ieškinys turėtų būti atmestas.

7.       Teismo posėdžių metu ieškovės atstovai palaikė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.

8.       Ieškovės UAB „Eksika“ vadovas A. J. 2020 m. birželio 22 d. posėdžio metu paaiškino, kad atvarė automobilį atsakovui pakeisti grandines ir alyvą. Atsakovą pažįsta apie penkis metus, nuolat remontavo pas jį automobilius, atsakovas buvo keitęs jam kitų automobilių variklius. Pirko dėvėtą variklį. Stūmoklio naujo nepirko, pirko už 100 Eur.

9.       Teismo posėdžių metu atsakovo atstovas palaikė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus nesutikimo su pareikštais ieškinio reikalavimais argumentus, prašė ieškinį atmesti.

10.       Atsakovas D. P. posėdžio metu papildomai paaiškino, kad pakeitus grandines, tepalą ir filtrus, variklio garsas nepasikeitė. Atlikęs sutartus darbus, įpylė aušinimo skysčio ir nusprendė su automobilius pravažiuoti. Grįžtant atgal automobilis sugedo. Jo vertinimu, automobilio pirkimo metu galimai buvo pripilta kažkokio skysčio, kad automobilis veiktų tinkamai. Iki ginčo įvykio jokių konfliktų su ieškovės vadovu neturėjo.

11.       Teismo ekspertas V. M. 2020 m. birželio 22 d. posėdžio metu palaikė 2019 m. rugsėjo 27 d. duotą ekspertizės išvadą. 2019 m. rugsėjo 13 d. apžiūrėjo automobilį, alyvos tuo metu jau nebuvo, ji buvo nupilta, buvo variklio drožlių. Pastebėjo, kad alkūninis velenas vietomis buvo perkaitintas, melsvos spalvos. Taip pat pastebėjo, kad dviejų švaistiklių įdėklai turėjo didesnio nusidėvėjimo požymių (2.3. punktas). Remdamasis automobilio diagnostikos protokoluose užfiksuotais duomenimis, nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. 18.08.07 val. buvo važiuojama 123 km/val. greičiu, skysčio temperatūrai pakilus iki 121 laipsnių. Tuo metu suveikė variklio sukimo momento ribojimas, t. y. automobilio kompiuteris užsifiksavo, kad automobilio darbo režimas netinkamas jo tolesnei eksploatacijai. Po pusvalandžio, pravažiuota rida 9 km nuo pirmo įspėjimo, variklis jau buvo nedirbantis, buvo bandoma jį užvesti. Ekspertas negalėjo atsakyti, ar su 121 laipsnių temperatūra buvo važiuota visus 9 km. Anot eksperto, 2019 m. rugsėjo 23 d. jis papildomai apžiūrėjo iš automobilio išimtą variklį. Nustatė, kad variklis buvo perkaitęs, dėl ko buvo sugadintas jo alkūninis velenas ir jo įdėklai. Kadangi variklio aušinimo skysčio temperatūra ženkliai viršijo konstruktyviai numatytą, tai dėl pernelyg aukštos temperatūros galėjo atsirasti ir kitų pažeidimų. Eksperto vertinimu, pakeitus automobilio grandines, turėjo būti užpilta pakankamai aušinimo skysčio ir nuorinta sistema. Nagrinėjamu atveju sistema nebuvo tinkamai nuorinta. Anot eksperto, visoje aušinimo sistemoje turėjo būti 12 l skysčio. Tepimas nebuvo tinkamas sprendžiant iš susidėvėjimo. Išvadas dėl indikacijos padarė pagal serviso pateiktus duomenis. Dėl aukštos temperatūros alyva prarado savo savybes. Alyva apžiūrai jam nebuvo pateikta, ji buvo nupilta iki jam atliekant apžiūrą.

12.       Liudytojas R. S. 2020 m. birželio 22 d. posėdžio metu parodė, kad remontavo ginčo automobilį, dalyvavo šio automobilio apžiūros metu. Apžiūros metu matėsi variklio perkaitinimo klaida, variklis buvo užsiblokavęs, matėsi aliuminio drožlės, variklio alkūnės sugadintos, guoliai ir darbinis paviršius buvo sugadinti, variklis mechaniškai negalėjo suktis. Apžiūros metu aušinimo skysčio nupylė apie 5 litrus. Aušinimo skystį nuleido iš žemiausio taško, todėl variklio plote ir salonų radiatoriuje galėjo likti apie litras skysčio. Jo manymu, dėl aušinimo skysčio trūkumo sustojo variklis. Įspėjamosios sistemos turėjo veikti, nes kompiuteris rodė klaidas. Tepimas buvo tinkamas, jo vertinimu.

13.       Liudytojas J. S. m. birželio 22 d. posėdžio metu parodė, kad dalyvavo pirminės automobilio apžiūros metu, nustatė dvi pagrindines klaidas. Apžiūros metu variklyje tepalo nebuvo, matyt buvo nuleistas iki apžiūros atlikimo. Kadangi visur buvo drožlių, reikėjo keisti variklį. Jis atliko variklio keitimo darbus. Jo vertinimu, variklio gedimą įtakojo neteisingas nuorinimas ir tam tikras trūkumas aušinimo skysčio. Jo manymu, įspėjimas dėl aukštos temperatūros turėjo signalizuoti – pasirodyti indikacija. Skydelių klaidų neišmetė reiškia skydelis indikavo tinkamai. Negalėjo pasakyti, koks buvo velenas iki klaidos išmetimo.

14.       Teismo ekspertas G. G. paskutinio teismo posėdžio metu palaikė savo duotas išvadas, papildomai paaiškino, kad ekspertizės metu tyrė variklio alkūninio veleno šešis kakliukus, iš kurių vienas buvo užstrigęs, kiti taip pat buvo su pažeidimais. Jo vertinimu, pažeidimų priežastis yra nepakankamas tepimas, netepimas, nes ilgalaikiam ir patikimam vidaus degimo variklio veikimui yra svarbus tinkamas jo judančių detalių tepimas. Atlikdamas ekspertizę iš esmės nesivadovavo eksperto V. M. padarytomis išvadomis, nes jos jo atliktam tyrimui neturėjo esminės reikšmės. Jo vertinimu, atspalvis nesusijęs su variklio perkaitinimu. Drožles jis irgi buvo suradęs, jų atsiradimą jis sieja su nustatytais detalių trūkumais. Tyrimo metu dalyvavo pats ieškovės vadovas, jam dalyvaujant buvo išardytas variklis. Prieš ardant variklį alyvos nuleista nebuvo, nes ji buvo nuleista ankstesnių apžiūrų metu. Aušinimo skysčio trūkumas gali turėti įtakos variklio temperatūrai, tačiau fiksuota temperatūra negalėjo turėti įtakos tiriamiems mazgams.

Ieškinys netenkintinas.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

15.       Remiantis byloje esančiais duomenimis, byloje dalyvaujančių asmenų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad:

15.1.       2019 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas UAB „Eksika“ įsigijo lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobilis buvo perkamas lizingo būdu, pasinaudojus UAB „Swedbank lizingas“ teikiamomis lizingo paslaugomis. Transporto priemonės pirkimas-pardavimas buvo įformintas 2019 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp pardavėjo (duomenys neskelbtini) ir pirkėjo UAB „Swedbank lizingas“, 2019 m. rugpjūčio 6 d. turto priėmimo-perdavimo aktu, sudarytu tarp pardavėjo (duomenys neskelbtini), pirkėjo UAB „Swedbank lizingas“ ir lizingo gavėjo UAB „Eksika“, 2019 m. rugpjūčio 7 d. PVM sąskaita-faktūra ARM Nr. 0001781, lizingo sutartimi. Automobilis buvo naudotas, 2015 metų gamybos, rida 185 600 km. Transporto priemonė buvo įsigyta už 24 000 Eurų kainą.

15.2.       Ieškovas nupirktam automobiliui nusprendė atlikti techninį aptarnavimą – pakeisti variklio alyvą, filtrus. Dėl šių darbų atlikimo ieškovas susitarė su atsakovu. 2019 m. rugpjūčio 19 d. atvarius automobilį į atsakovo servisą, šalys susitarė, kad atsakovas taip pat atliks variklio grandinės keitimo darbus. Su atsakovu buvo sutarta, kad darbus jis atliks iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra.

15.3.       2019 m. rugpjūčio 28 d. vakare atsakovas paskambino ieškovės vadovui ir telefonu paaiškino, kad „užkalė“ remontuoti palikto automobilio variklis, kuris nebeužsiveda. Nuvykęs į atsakovo servisą ieškovės vadovas įsitikino, kad automobilio variklis sugedęs, neužsiveda.

15.4.       Ieškovė laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos atsakovui taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.245-6.251 straipsniai) ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai pastarosios patirtus nuostolius, susijusius su ieškovei priklausančio lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ variklio sugadinimu, padarytu atsakovui atliekant automobilio techninio aptarnavimo ir remonto darbus.

15.5.       Atsakovas su tokia ieškovės pozicija nesutinka bei tvirtina, kad ieškovė nepagrindė visų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – neįrodė įstatyminių pagrindų prašomai žalai priteisti, nepagrindė ir neįrodė neteisėtų veiksmų, patirtos žalos fakto ir jos dydžio, priežastinio ryšio.

16.       CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atlyginami tik tokie nuostoliai, kurie yra susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu) nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CPK 6.249 straipsnio 1 dalis).

17.       Rangovo atliekamų darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato darbų rezultato kokybės garantinį terminą, darbų rezultatas turi atitikti kokybės reikalavimus visą garantinį terminą (CK 6.664 straipsnio 1 dalis).

18.       Kaip minėta, ieškovė laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos atsakovui taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.245 - 6.251 straipsniai) ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai pastarosios patirtus nuostolius, susijusius su ieškovei priklausančio lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ variklio sugadinimu, padarytu atsakovui atliekant automobilio techninio aptarnavimo ir remonto darbus. Ieškovės teigimu, techninio aptarnavimo darbams atlikti automobilis atsakovui buvo pristatytas techniškai tvarkingas. Neremontuotini variklio defektai atsirado atsakovui 2019 m. rugpjūčio 28 d. eksploatuojant automobilį nesilaikant automobilio gamintojo nustatytų sąlygų, t. y. važiuojant automobiliu variklio skysčio temperatūrai ženkliai viršijant konstruktyviai numatytą, važiuojama buvo dideliu greičiu (123 km/h), užsidegus įspėjimo indikatoriui apie padidėjusią variklio aušinimo skysčio temperatūrą bei įsijungus tausojančiam/avariniam variklio darbo režimui automobiliu buvo važiuojama dar 9 kilometrus.

19.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovė savo poziciją grindė eksperto V. M. ekspertizės išvadomis, taip pat liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

20.       Atsakovas su tokia ieškovės pozicija nesutinka bei tvirtina, kad ieškovė nepagrindė visų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – neįrodė įstatyminių pagrindų prašomai žalai priteisti, nepagrindė ir neįrodė neteisėtų veiksmų, patirtos žalos fakto ir jos dydžio, priežastinio ryšio.

21.       Pagal CPK 212 straipsnio 1, 2 dalis teismas, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kilusius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.

22.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pareiškė prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo, su kuriuo ieškovė nesutiko. Teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi byloje buvo paskirta ekspertizė tikslu nustatyti ginčo transporto priemonės variklio gedimų atsiradimo priežastis, ekspertizę pavesti atlikti teismo ekspertui G. G.. Perdavus bylos medžiagą ekspertizės atlikimui, ekspertas informavo teismą, kad padidėjus tyrimų apimtims atitinkamai padidėjo ir ekspertizės atlikimo kaina. Atsakovas, pasisakydamas dėl eksperto pastebėjimų, nurodė, kad ieškovo pateikti klausimai ekspertui nesusiję su ieškinio dalyku ir pagrindu, todėl išlaidas, susijusias su šiais klausimais, taip pat papildomas variklio ardymo išlaidas, turėtų padengti pats ieškovė. Ieškovė padengti papildomas išlaidas, susijusias su jos ekspertui užduotu klausimu, nesutiko. Teismo 221 m. vasario 12 d. nutartimi buvo patikslinti teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje ekspertui pavesti atsakyti klausimai.

23.       Teismas, pasisakydamas dėl byloje esančių ekspertų išvadų reikšmės sprendžiamam ginčui, pažymi, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone. Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra pripažįstami patikimesniais už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Kita vertus, pažymėtina, kad eksperto išvada teismui nėra privaloma. Ji, kaip ir kiti įrodymai, turi būti įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis).

24.       Kaip matyti iš byloje esančio eksperto V. M. ekspertizės akto, eksperto vertinimu, negalima vienareikšmiškai nustatyti pirminės variklio perkaitymo priežasties (nepakankamas aušinimo skysčio kiekis, sutrikusi aušinimo skysčio cirkuliacija ar kt.), tačiau galutine automobilio variklio sugadinimo priežastimi ekspertas laiko automobilio eksploatavimą, nesuderinamą su automobilio gamintojo numatytomis sąlygomis, dėl ko variklis buvo perkaitintas sugadinant jo alkūninį veleną ir jo įdėklus. Remdamasis automobilio diagnostikos protokoluose užfiksuotais duomenimis, ekspertas V. M. nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. 18.08.07 val. buvo važiuojama 123 km/val. greičiu, skysčio temperatūrai pakilus iki 121 laipsnių. Byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Anot eksperto, tuo metu suveikė variklio sukimo momento ribojimas, t. y. automobilio kompiuteris užsifiksavo, kad automobilio darbo režimas netinkamas jo tolesnei eksploatacijai. Po pusvalandžio, pravažiuota rida 9 km nuo pirmo įspėjimo, variklis jau buvo nedirbantis, buvo bandoma jį užvesti. Bylos nagrinėjimo metu duodamas paaiškinimus žodžiu ekspertas negalėjo atsakyti, ar su 121 laipsnių temperatūra buvo važiuota visus 9 km ar atitinkamą dalį šio kelio, taip pat kiek laiko buvo tokia temperatūra. Alyva apžiūrai šiam ekspertui nebuvo pateikta, ji buvo nupilta iki jam atliekant apžiūrą.

25.       Teismo vertinimu, eksperto V. M. pateiktos išvados pagrinde paremtos vien šio asmens prielaidomis, ką teismo 2020 m. birželio 22 d. posėdžio metu pats ekspertas iš esmės ir patvirtino. Šio eksperto išvados nėra tinkamai pagrįstos, nekonkrečios, padarytos nenustačius konkrečių variklio gedimo priežasčių. Pagal šio eksperto išvadas galima spręsti apie atitinkamus variklio gedimus, tačiau kieno veiksmai buvo priežastimi jiems atsirasti nėra galimybės nustatyti.

26.       Ekspertas V. M. ekspertizės akto 2.5. punkte konstatavo ir teismo posėdžio metu padarė prielaidą, kad variklio techninė būklė 2019 m. rugpjūčio 2 d. buvo gera, nes techninės apžiūros metu automobilis atitiko techninius reikalavimus, rida buvo 189943 km; iki sugadinimo automobilis nuvažiavo 1888 km, kas būtų neįmanoma, jei šios eksploatacijos metu variklis turėtų aušinimo sistemos trūkumą. Remiantis kokiais objektyviais duomenimis ekspertas padarė tokią išvadą, teismui jis paaiškinti negalėjo. Duodamas paaiškinimus teismui šis ekspertas negalėjo pateikti aiškaus atsakymo, kaip ilgai automobilis važiavo su pakilusia 121 laipsnių temperatūra, per kiek laiko aukšta temperatūra nukrito, ar neaiškiam laikui pakilusi temperatūra turėjo esminės reikšmės automobilio variklio gedimui. Kitų objektyvių duomenų, kad ginčo automobilis su 121 laipsnių temperatūra važiavo 9 km (nuo pirmos klaidos) ir tai turėjo esminės reikšmės nustatytam automobilio gedimui, byloje nėra. Nėra aišku, kaip ilgai buvo pakilusi aukšta temperatūra (121 laipsnių). Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kad atsakovui disponuojant automobiliu, tuo metu atsirado indikacija, kad automobilio darbo režimas nebuvo tinkamas jo tolesnei eksploatacijai. Kaip paaiškino ekspertas V. M., išvadą dėl indikacijos jis padarė pagal serviso jam pateiktus duomenis, t. y. remdamasis netiesioginiais duomenimis. Pateiktoje 2019 m. rugsėjo 27 eksperto išvadoje (2.4. punkto paskutinė pastraipa) ekspertas padarė išvadą, kad negalima vienareikšmiškai nustatyti pirminės variklio perkaitymo priežasties (nepakankamas aušinimo skysčio kiekis, sutrikusi aušinimo skysčio cirkuliacija ar kt.), tačiau teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus laikėsi kategoriškos pozicijos, kad aukšta temperatūra turėjo įtakos variklio perkaitymui. Ekspertas negalėjo paaiškinti, ar nustatyta 121 laipsnių temperatūra buvo skysčio ar karšto oro, per kiek laiko aukšta temperatūra nukrito iki normalios ir gamintojo leistinos temperatūros.

27.       Vertinant eksperto G. G. pateiktas išvadas, pažymėtina, kad jos padarytos visapusiškai įvertinus nustatytų variklio defektų visumą bei šių defektų santykį su atsakovo atliktais automobilio remonto darbais. Pateiktos išvados išsamios, pagrįstos objektyviais duomenimis, o ne prielaidomis apie atitinkamų faktų buvimą ar nebuvimą. Ekspertizės metu ekspertas G. G., nustatė, kad labiausiai sudilęs alkūninio veleno 6-tas švaistiklinis kakliukas ir atitinkamai alkūninio veleno 6-to švaistiklinio kakliuko slydimo guolis. Taip pat pažeisti visi keturi pagrindiniai alkūninio veleno kakliukai, visi šeši alkūninio veleno švaistikliniai kakliukai ir atitinkamai jų slydimo guoliai. Eksperto vertinimu, pagrindinė šių gedimų priežastis yra nepakankamas tepimas, t. y. varikliui veikiant sutriko būtinas pakankamo alyvos kiekio tiekimas į slydimo guolių mazgus, ko pasėkoje alkūninio veleno pagrindinių ir švaistiklinių kakliukų paviršiai pradėjo liestis su slydimo guolių (įdėklų) paviršiumi, pradėjo atsirasti šių paviršių pažeidimai (prasidėjo intensyvus dilimas). Atitrūkusios slydimo guolių medžiagos dar padidino trinties jėgas ir suintensyvino dilimo procesą, kurio pasėkoje išsiskyrė didelis šilumos kiekis, suminkštėjo slydimo guolių paviršiniai sluoksniai ir užstrigo šeštas švaistiklinis kakliukas. Toliau veikiant varikliui su nepakankamu tepimu dėl temperatūrinių deformacijų ir dinaminių apkrovų pradėjo strigti slydimo guoliuose alkūninio veleno pagrindiniai kakliukai. Tai patvirtina sudilę alkūninio veleno pagrindinių kakliukų slydimo guoliai (tiksliau jų išorinis paviršius) ir variklio karterio apatinėje dalyse esančių guoliaviečių išdilimas. Vėliau savo guoliavietėse buvo prasukti visi alkūninio veleno pagrindinių kakliukų įdėklai. Varikliui veikiant su nepakankamu alkūninio mechanizmo detalių tepimu taip pat buvo pažeisti alkūninio veleno švaistiklinių kakliukų slydimo guoliai (įdėklai). Šie slydimo guoliai pažeisti žymiai mažiau nei alkūninio veleno pagrindinių kakliukų guoliai dėl kitokios jų konstrukcijos ir naudojamų medžiagų. Švaistiklinių kakliukų slydimo guoliai dėl stipresnės konstrukcijos ir tvirtesnių naudojamų medžiagų nesuirdami gali atlaikyti didesnes termines ir mechanines apkrovas. Transporto priemonės (duomenys neskelbtini) variklio nepakankamo tepimo priežastis nustatyti neįmanoma dėl prieš tai buvusių variklio ardymų. Pagal bylos duomenis variklis iki patenkant į teismo skirtos ekspertizės apžiūrą buvo mažiausiai du kartus ardytas ir šie ardymai buvo susiję su variklio karterio dugninės ir kitų detalių nuėmimu ir todėl nustatyti pirminę gedimo atsiradimo priežastį neįmanoma. Nustatyti transporto priemonės variklio defektai (gedimai) negalėjo būti sąlygoti 2019 m. rugpjūčio 28 d. 18:08:07 pasiektos aušinimo sistemos temperatūros, kuri pagal bylos duomenis buvo 121 C°. Ši padidėjusi aušinimo skysčio temperatūra pirmiausia būtų sugadinusi variklio cilindro bloką, o tiksliau jame esančius cilindrus ir jų paviršiumi slankiojančius stūmoklius. Išardžius variklį jokių cilindrų ir stūmoklių gedimų nerasta.

28.       Eksperto G. G. padarytos išvados yra nuoseklios, atitinka faktines bylos aplinkybes, iš esmės neprieštarauja šalių duotiems paaiškinimams. Šio eksperto išvadų nepaneigia byloje apklaustų liudytojų R. S. ir J. S. parodymai. Liudytojas R. S. tik padarė prielaidą, kad dėl aušinimo skysčio trūkumo sustojo variklis, tačiau objektyviais duomenimis tokios savo pozicijos tinkamai nepagrindė, be to, šio asmens kvalifikacija neleidžia jam daryti atitinkamo pobūdžio išvadų. Liudytojas J. S. taip pat pateikė subjektyvią nuomonę, kad variklio gedimą įtakojo neteisingas nuorinimas ir tam tikras trūkumas aušinimo skysčio, tačiau pagrįsti tokios pozicijos negalėjo.

29.       Byloje nėra duomenų, kad ekspertas G. G. buvo šališkas ar netinkamai atliko ekspertizę. Vien aplinkybė, kad eksperto išvados galbūt nepalankios ieškovei, kad ji tikėjosi kitokių išvadų, nesudaro pagrindo abejoti šio eksperto šališkumu.

30.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių bei padarytų išvadų pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad automobilio variklis sugedo būtent dėl atsakovo suteiktų remonto darbų (tepalo ir filtrų bei grandinių keitimo) ar dėl atsakovo netinkamo šio automobilio eksploatavimo. Ieškovei neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių automobilio gėdimų, ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl žalos (nuostolių) atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.

31.       Dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės priimam sprendimui.

32.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje, kuriame įtvirtinama ta pati bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Nagrinėjamu atveju priimamas atsakovei palankus sprendimas, todėl sprendžiamas klausimas dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

33.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patyrė 2 420,00 Eur išlaidas už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą, kurių dydį ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikė teismui. Taip pat patyrė 1 301,00 Eur dydžio išlaidas už ekspertizės atlikimą. Šios išlaidos taip pat tinkamai pagrįstos. Iš viso atsakovas patyrė 3 721,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurių atlyginimas priteistinas atsakovui iš ieškovės.

34.       Nagrinėjamu atveju atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis už suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, patirtos išlaidos tinkamai ir laiku pagrįstos rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs byloje sprendžiamo ginčo pobūdį ir sudėtingumą, atsakovės atstovo parengtų procesinių dokumentų skaičių ir jų turinį, kitų atstovo suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, advokato darbo ir laiko sąnaudas, sprendžia, kad atsakovui atlygintinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, priteisiant jų atlyginimą iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui D. P. ((duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eksika“ (juridinio asmens kodas 302562425) 3 721,00 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų dvidešimt vieno euro 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                            Jelena Leščinskienė