Civilinė byla Nr. e2A-203-357/2021
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00950-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1;
2.6.2.2; 2.6.8.10; 3.3.1.20
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 14 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Girmedis“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naftrus“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Girmedis“, D. P. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Naftrus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų UAB „Girmedis“ ir D. P. solidariai 7389,42 Eur skolą, 2660,40 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 4 d. ieškovė su atsakove UAB „Girmedis“ sudarė naftos produktų tiekimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė pardavė atsakovei UAB „Girmedis“ naftos produktus, už kuriuos atsakovė UAB „Girmedis“ liko skolinga. Ieškovė atsakovei UAB „Girmedis“ pagal 2019 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė dyzelino už 5416,90 Eur, o pagal 2019 m. spalio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė dyzelino už 5389,42 Eur, iš viso pardavė prekių už 10806,32 Eur. 2019 m. gegužės 4 d. ieškovė su atsakovu D. P. sudarė laidavimo sutartį, kurios 2 punkte susitarė, kad laiduotojas laiduoja už skolininką ir įsipareigoja atsakyti kreditoriui visu savo turtu, jeigu skolininkas tinkamai nevykdys prievolių pagal 2019 m. gegužės 4 d. naftos produktų tiekimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Laidavimo sutarties 3.1 punkte numatyta, kad skolininkui tinkamai neįvykdžius visų ar dalies prievolių pagal tiekimo – pardavimo sutartį, laiduotojas ir skolininkas kreditoriui atsako kaip solidarūs skolininkai. Atsakovė UAB „Girmedis“ sumokėjo tik dalį skolos ir ieškinio padavimo dienai ieškovei liko skolinga 7389,42 Eur. Pagal 2019 m. gegužės 4 d. naftos produktų tiekimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 6.2 punktą atsakovas UAB „Girmedis“ įsipareigojo mokėti ieškovei 0,2 procento delspinigius už kiekvieną pavėluotą prievolės įvykdymo dieną. Už 180 dienų paskaičiuota 2660,40 Eur delspinigių, skaičiuojant po 14,78 Eur už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną.
2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. liepos 24 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovų solidariai skolą 7389,42 Eur, delspinigius 2660,40 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas po 377 Eur iš kiekvieno.
3. Atsakovai UAB „Girmedis“ ir D. P. dėl 2020 m. liepos 24 d. preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimus. Nurodė, jog su ieškinio reikalavimu dėl 7389,42 Eur skolos priteisimo sutinka. Pažymėjo, jog atsakovai turi laikinų finansinių sunkumų, atsakovė UAB „Girmedis“ įtraukta į mokesčių mokėtojų, nukentėjusiųjų nuo COVID-19 sąrašą, todėl negali iš karto sumokėti visų ieškovės prašomų sumų. Patikino, jog įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių ieškovės finansinei padėčiai ir veiklai. Pažymėjo, kad nesutinka su ieškovės prašoma priteisti 2660,40 Eur delspinigių suma, kadangi prašomos priteisti netesybos, nors ir numatytos šalių sudarytoje naftos produktų teikimo – pardavimo sutartyje, neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų, yra aiškiai per didelės ir turėtų būti mažinamos bent iki 0,03 procento dydžio už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, kaip numato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 99 straipsnis. Taip pat prašo ieškinio tenkinimo atveju, t. y. ieškovei priteisus iš atsakovų skolą, netesybas, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, išdėstyti teismo sprendimu iš atsakovų priteistų sumų mokėjimą lygiomis dalimis 12 mėnesių terminui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. lapkričio 20 d. galutiniu sprendimu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. liepos 24 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2021 m. sausio 11 d. nutartimi ištaisė Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. liepos 24 d. preliminaraus sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstė taip: „Iš uždarosios akcinės bendrovės „Girmedis“, kodas 300659975, ir D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Naftrus“, kodas 172337671, lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas po 217 Eur (du šimtus septyniolika Eur) iš kiekvieno.“; ištaisė Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. galutinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytą bylinėjimosi išlaidų sumą, nurodant, kad pagrįstai ieškovei priteistos iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidos – po 217 Eur iš kiekvieno.
5. Teismas nurodė, kad atsakovė su ieškove pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas 2019 m. rugsėjo 20 d. ir 2019 m. spalio 8 d, turėjo pareigą atsiskaityti per vieną dieną, o dėl kilusios COVID-19 pandemijos pasaulyje, Lietuvos Respublikoje karantino režimas įvestas tik 2020 m. kovo 16 d. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad jis negali vertinti atsakovų nurodytų finansinių sunkumų, dėl kurių negalėjo laiku atsiskaityti su ieškove, kaip susijusių su nenugalima jėga (force majeure). Pažymėjo, kad duomenų, jog atsakovai būtų dėję pastangas sumokėti dalį skolos ar atsiskaitymą atidėti, ar derinę su ieškove skolos grąžinimo dalimis klausimus, teismui nepateikta, o Lietuvos teismų informacinė sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog atsakovės atžvilgiu yra iškelta ir daugiau civilinių bylų dėl įsiskolinimų. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo atsakovams išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Teismas nurodė, kad pagrįstai ieškovei iš atsakovų solidariai priteisti 2660,40 Eur delspinigiai, kurie paskaičiuoti ieškinio senaties ribose ir šalių sudarytoje sutartyje nustatyto dydžio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovai UAB „Girmedis“ ir D. P. prašo pakeisti 2020 m. lapkričio 20 d. galutinį sprendimą ir sumažinti priteistus iš atsakovų ieškovės naudai delspinigius iki 0,03 % už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, kas iš viso sudarytų 399,60 Eur dydžio delspinigių sumą; sumažinti priteistas iš atsakovų ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas proporcingai sumažintų netesybų dydžiui; išdėstyti iš atsakovų priteistų sumų mokėjimą lygiomis dalimis 12 mėnesių terminui; priteisti iš ieškovės atsakovų naudai atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas neteisingai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai būtų dėję pastangas sumokėti dalį skolos, nes atsakovai yra sumokėję ieškovei dalį susidariusios skolos, t. y. 3416,90 Eur ir šiai dienai likusi nesumokėta pagrindinė skola ieškovui siekia 7389,42 Eur. Atsakovai pabrėžia, kad jie negali ir yra finansiškai nepajėgūs išmokėti ieškovei iš karto teismo sprendimu priteistų sumų, kadangi atsakovė UAB „Girmedis“ nors ir yra mokus juridinis asmuo, tačiau turi laikinų finansinių sunkumų ir negali iš karto sumokėti visų ieškovės prašomų priteisti sumų, o D. P. yra (duomenys neskelbtini) darbuotojas, kurio finansinė padėtis ir galimybė įvykdyti teismo sprendimą tiesiogiai priklauso nuo (duomenys neskelbtini). UAB „Girmedis“ yra įtrauktas į mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą.
6.2. Ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma yra per didelė, nors prašoma priteisti 2660,40 Eur delspinigių suma paskaičiuota pagal Sutartį. Laikytina, kad šiuo atveju, ši suma neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Per didelė delspinigių suma būtų nesąžininga atsakovų atžvilgiu, atsižvelgiant į priteistinos sumos dydį ir atsakovų turtinę padėtį. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nesumažinus delspinigių dydžio ieškovei būtų sudaroma galimybė pranašesne padėtimi nepagrįstai pelnytis atsakovų sąskaita.
6.3. Teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, neatsižvelgė į atsakovo sudėtingą finansinę padėtį, į tai, kad bylos aplinkybių kontekste prašomos priteisti po 377,00 Eur bylinėjimosi išlaidos iš kiekvieno atsakovo yra per didelės ir tokios sumos (iš viso 754,00) priteisimas iš atsakovų yra neadekvatus bylos ir parengto procesinio dokumento sudėtingumui.
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Naftrus“ prašo atmesti apeliantų apeliacinį skundą ir iš jų solidariai ieškovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Telšių apylinkės teismo galutinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliantai kreditoriams prisiimdami finansinius įsipareigojimus, kurių negali laiku įvykdyti, elgiasi neatsakingai, be to prievolės atsiradimo metu ir laikotarpiu, kai ji turėjo būti įvykdytina tinkamai, nebuvo nei karantino, nei kitų aplinkybių, kurios būtų neleidę apeliantams įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Susidariusi padėtis yra pačių apeliantų netinkamų sprendimų rezultatas, o savo veiksmų neigiamas pasekmes jie nepagrįstai siekia perkelti kreditoriui, prašydami teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 12 mėnesių terminui.
7.2. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad su ieškove atsiskaitė bent iš dalies bylos nagrinėjimo teisme metu ar po sprendimo priėmimo. Taigi šios aplinkybės paneigia apeliantų teiginį apie norą atsiskaityti su ieškove. Apeliantai nededa pastangų įvykdyti teismo sprendimu priteistų skolų, nepateikia įrodymų, jog stengiasi atsiskaityti su ieškove bent jau prieinamomis mėnesio išmokomis, taigi teismo sprendimo vykdymo išdėstymas 12 mėnesių terminui nepagrįstai pažeistų ieškovės interesus ir teisėtus lūkesčius.
7.3. Nagrinėjamu atveju sutartys sudarytos laisva šalių valia, atsakovė UAB „Girmedis“ – verslo subjektas, turinti verslo patirties ir sudaręs ne vieną sutartį. Laiduotojas yra (duomenys neskelbtini). Apeliantams taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl laikytina, kad apeliantai sudarydami sutartį, turėjo (galėjo) įvertinti jos nuostatas, įvertinti savo finansines bei teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, o jų pažeidimo atveju – galimas sutarčių nevykdymo teisines pasekmes. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad, sudarydami sutartį, neturėjo realios galimybės derėtis dėl jos sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl delspinigių). Šalių sudarytos sutarties nuo 2019 metų apeliantai nei karto neprašė keisti ar būtų kėlę klausimą dėl sutartyse sulygtų delspinigių dydžio. Ieškovė netesybas skaičiavo ne nuo visos sandorio sumos (10 806,32 Eur), o tik nuo skolos likučio (7389,42 Eur), be to, delspinigiai skaičiuoti ne už visą prievolės neįvykdymo laikotarpį, o tik už 180 dienų. Atsakovai nuo civilinės bylos iškėlimo dienos nesumokėjo ieškovei nei 1 euro.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Byloje kilo ginčas dėl teismo priteistų delspinigių dydžio, priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio bei dėl netenkinto atsakovų prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo 12 mėnesių laikotarpiui.
10. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Faktinės byloje nustatytos aplinkybės
11. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš kurių matyti, kad 2019 m. gegužės 4 d. ieškovė UAB „Naftrus“ su atsakove UAB „Girmedis“ sudarė naftos produktų tiekimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartį). 2019 m. gegužės 4 d. tarp atsakovės UAB „Girmedis“, atsakovo D. P. ir ieškovės UAB „Naftrus“ buvo sudaryta laidavimo sutartis, pagal kurią atsakovas D. P. įsipareigojo laiduoti už atsakovę UAB „Girmedis“ ir atsakyti ieškovei visu savo turtu tuo atveju, jeigu atsakovė UAB „Girmedis“ tinkamai nevykdys prievolių, kilusių iš 2019 m. gegužės 4 d. sudarytos naftos produktų tiekimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė UAB „Girmedis“ yra sumokėjusi dalį skolos, t. y. 3416,90 Eur, o nesumokėta pinigų suma už parduotą dyzelinį kurą sudaro 7389,42 Eur.
Dėl delspinigių dydžio
12. Atsakovai teigia, kad 2660,40 Eur dydžio delspinigiai yra per dideli, teismas nepasisakė dėl jų mažinimo. Atsakovai mano, kad priteista delspinigių suma neatitinka teisingumo ir protingumo principų, ji nesąžininga atsakovų atžvilgiu, atsižvelgiant į priteistinos sumos dydį ir atsakovų turtinę padėtį.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys Sutarties 5.1 punktu susitarė, kad galutiniai atsiskaitymai tarp šalių turi būti atlikti per vieną darbo dieną po PVM sąskaitos – faktūros išrašymo ir produktų gavimo dienos. Sutarties 4.1.3. punkte numatyta, jog produktai pristatomi per 24 valandas. Byloje nustatyta, kad PVM sąskaitos faktūros dėl dyzelinio kuro pirkimo išrašytos 2019 m. rugsėjo 20 d. ir 2019 m. spalio 8 d. Sutarties 6.2 punktu šalys susitarė dėl 0,2 procentų dydžio netesybų (delspinigių) nuo PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotos parduotos prekės sumos, skaičiuojant už kiekvieną pavėluotą dieną. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Byloje nustatyta, kad prievolės atsiskaityti už parduotus naftos produktus terminą atsakovė UAB „Girmedis“ praleido daugiau kaip šešis mėnesius, ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovų priteisti 2660,40 Eur delspinigius, paskaičiuotus ieškinio senaties ribose – už 180 dienų. Pagal šalių sutartą delspinigių dydį atsakovams už kiekvieną pavėluotą dieną kyla pareiga mokėti 14,78 Eur delspinigių.
14. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis ir negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas mažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes ir priklausomai nuo situacijos teismas netesybas gali mažinti ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
15. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nėra sukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).
16. Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 66, 67 punktus).
17. Aiškiai per didelėmis netesybomis pripažįstamos tos, kurios neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, todėl teismas procesinio sprendimo dalį dėl netesybų mažinimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrina tik tuo aspektu, ar sprendžiant dėl netesybų mažinimo nebuvo pažeisti įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtinti netesybų mažinimo pagrindai ir kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 68 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
18. Neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).
19. Nagrinėjamos bylos atveju abi Sutarties šalys yra verslininkai, kuriems taikomi didesni apdairumo ir atsargumo reikalavimai. Iš viešai prieinamų duomenų „Rekvizitai. Lt“ matyti, kad atsakovė UAB „Girmedis“ veiklą vykdo jau 14 metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė yra verslo subjektas, turinti verslo patirties ir sudaręs ne vieną sutartį, dėl ko nėra abejonių, kad sudarydamas Sutartį suprato joje numatytas sąlygas ir galėjo įsivertinanti 0,2 procentų dydžio netesybų (delspinigių) reikšmę savo sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo atveju. Kaip teisingai nurodo ieškovė, apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad, sudarydami Sutartį, neturėjo realios galimybės derėtis dėl jos sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl delspinigių). Taip pat pažymėtina, kad iki pat bylos iškėlimo apeliantai nei karto neprašė ieškovės keisti Sutartyje nustatytų delspinigių dydžio. Atkreiptinas dėmesys, kad netesybų dydis tiesiogiai priklauso nuo to, kokia apimtimi atsakovai neįvykdė savo sutartinės prievolės, t. y. ieškovė netesybas skaičiavo ne nuo visos sandorio sumos (10 806,32 Eur), o tik nuo skolos likučio (7389,42 Eur), delspinigiai skaičiuoti ne už visą prievolės neįvykdymo laikotarpį, o tik už 180 dienų. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovai nuo civilinės bylos iškėlimo dienos jokia apimtimi nedengė savo skolos ieškovei, sprendžia, kad vien faktas, jog atsakovai iki civilinės bylos iškėlimo buvo sumokėję 3416,90 Eur sumą, nesudaro pagrindo nagrinėjamos bylos atveju mažinti netesybų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nėra teisinio pagrindo paneigti sutarties šalių laisvės principą ir pakeisti Sutartyje nustatytų netesybų dydžio.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
20. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jų prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis 12 mėnesių laikotarpiui, mano, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad dalį skolos apeliantai yra sumokėję, kad teismas neįvertino, jog apeliantai yra finansiškai nepajėgūs išmokėti ieškovei iš kaito teismo sprendimu priteistų sumų, kadangi atsakovė UAB „Girmedis“ nors ir yra mokus juridinis asmuo, tačiau turi laikinų finansinių sunkumų ir negali iš karto sumokėti visų ieškovės prašomų priteisti sumų, o D. P. yra (duomenys neskelbtini) darbuotojas, kurio finansinė padėtis ir galimybė įvykdyti teismo sprendimą tiesiogiai priklauso nuo (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymi, kad UAB „Girmedis“ yra įtrauktas į mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).
22. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantai, atsižvelgė į tai, kad apeliantai ieškovei yra sumokėję tik dalį skolos (3416,90 Eur), kad minėta skolos dalis buvo sumokėta iki ieškinio padavimo šioje byloje, taip pat kad likusi 7389,42 Eur skola iki šiol nesumokėta. Byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad atsakovai neįrodė, kad jie po 3416,90 Eur sumos sumokėjimo būtų dėję pastangas sumokėti dalį skolos ar atsiskaitymą atidėti, ar derinę su ieškove skolos grąžinimo dalimis klausimus. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad apeliantai, sąžiningai siekdami skolos išdėstymo mokėjimo dalimis, visą bylos nagrinėjimo laiką galėjo tą daryti, tačiau iki šiol nuo bylos iškėlimo nepadengė likusios skolos jokia apimtimi. Sutiktina su ieškove, kad apeliantai nuo civilinės bylos iškėlimo nededa pastangų įvykdyti teismo sprendimu priteistų skolų, nepateikia įrodymų, jog stengiasi atsiskaityti su ieškove bent jau prieinamomis mėnesio išmokomis, todėl darytina išvada, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas 12 mėnesių terminui nepagrįstai pažeistų ieškovės interesus ir teisėtus lūkesčius. Apeliantai pabrėžia tai, kad atsakovė UAB „Girmedis“ nors ir yra mokus juridinis asmuo, tačiau turi laikinų finansinių sunkumų ir negali iš karto sumokėti visų ieškovės prašomų priteisti sumų, o D. P. yra (duomenys neskelbtini) darbuotojas, kurio finansinė padėtis ir galimybė įvykdyti teismo sprendimą tiesiogiai priklauso nuo (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinu, aplinkybė, kad apeliantai patiria laikinų finansinių sunkumų pati savaime nesudaro pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymo, kadangi nėra duomenų, kad apeliantai pajėgs skolą mokėti ir ją išdėsčius 12 mėnesių laikotarpiu, ypač įvertinus faktą, kad pripažindami pačią 7389,42 Eur skolą, apeliantai viso bylos nagrinėjimo metu jos nedengė jokio apimtimi. Atkreiptinas dėmesys, kad finansinių sunkumų patiriančioms įmonėms Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas numato restruktūrizavimo galimybę.
24. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė su ieškove pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas 2019 m. rugsėjo 20 d. ir 2019 m. spalio 8 d, turėjo pareigą atsiskaityti per vieną dieną, o dėl kilusios COVID-19 pandemijos pasaulyje, Lietuvos Respublikoje karantino režimas įvestas tik 2020 m. kovo 16 d., todėl, esant nustatytoms aplinkybėms, teismas negali vertinti atsakovų nurodytų finansinių sunkumų, dėl kurių negalėjo laiku atsiskaityti su ieškove, kaip susijusių su nenugalima jėga (force majeure). Atsižvelgiant į visas nustatytas ir aptartas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog nėra pagrindo atsakovams išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
25. Apeliantai teigia, kad teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, neatsižvelgė į atsakovės sudėtingą finansinę padėtį, į tai, kad bylos aplinkybių kontekste prašomos priteisti po 377,00 Eur bylinėjimosi išlaidos iš kiekvieno atsakovo yra per didelės ir tokios sumos (iš viso 754,00) priteisimas iš atsakovų yra neadekvatus bylos ir parengto procesinio dokumento sudėtingumui.
26. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
27. Kasacinis teismas 2020 m. kovo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020 išaiškino, kad tam, jog būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant nagrinėjamu atveju aktualią CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Šalies tinkamo procesinio elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).
28. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai ir jomis nepiktnaudžiavo. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus, kad ieškovės prašytos priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršijo Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, maksimalaus išlaidų dydžio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nemažino ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovų solidariai priteisė po 217 Eur. Pažymėtina, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2021 m. sausio 11 d. nutartimi ištaisė Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. liepos 24 d. preliminaraus sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytą ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą pagal 2021 m. sausio 8 d. teisme gautą ieškovės prašymą ištaisyti rašymo apsirikimą teismo priimtuose preliminariame ir galutiniame sprendimuose, kuriuose nurodyta per didelė iš atsakovų priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. po 377 Eur iš kiekvieno atsakovo, nes šioje byloje ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 320 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 114 Eur žyminis mokestis. Iš viso bylinėjimosi išlaidas sudaro ne 754 Eur, o 434 Eur, todėl iš kiekvieno atsakovo turėtų būti priteista po 217 Eur.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.
29. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
30. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovų apeliacinis skundas atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos jų naudai nepriteistinos. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl ieškovės naudai iš apeliantų priteisiama lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidos po 200 Eur.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Girmedis“, juridinio asmens kodas 300659975, ir D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Naftrus“, juridinio asmens kodas 172337671, po 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Rasa Bartašienė
Danutė Burbulienė
Irena Stasiūnienė