Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-10-13][nuasmenintas sprendimas už akių byloje][e2-38574-541-2015].docx
Bylos nr.: e2-38574-541/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus teritorinė ligonių kasa 188783796 Ieškovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Prievolės:
Prievolių vykdymas
Civilinė atsakomybė:
Civilinės atsakomybės rūšys:
Deliktinė atsakomybė:
Žalos atlyginimas asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju
CIVILINIS PROCESAS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimas:
Sprendimas už akių:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. e2-38574-541/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31044-2015-9

Procesinio dokumento kategorija 2.5.1.4.; 2.5.10.5.2.16.; 3.2.6.5. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

Lietuvos Respublikos vardu

2015 m. spalio 13 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui T. P. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, priimdama sprendimą už akių,

 

n u s t a t ė :

atsakovui yra pareikštas ieškinys dėl 49,02 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

Atsakovui T. P. CPK 130 straipsnyje numatytu būdu (viešo paskelbimo būdu) buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, tačiau atsakovas nustatytu laiku atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, todėl atsiranda CPK 142 straipsnio 4 dalyje ir 285 straipsnio 2 dalyje numatytos teisinės pasekmės – priimamas sprendimas už akių.

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3-ojo PK Nusikaltimų tyrimų skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 14-1-01810-10 pagal nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 139 straipsnio 1 dalyje. Remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatytas įtariamasis T. P., nukentėjusioji I. N.. Dėl neteisėtų T. P. veiksmų nukentėjo I. N., kuriai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. 2011 vasario 25 d. Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro M. Normanto nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes dėl tokios veikos baudžiamosiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, tokios bylos nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka. Remiantis 2015-05-22 d. Gydymo paslaugų apskaitos išrašu, I. N. sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau -PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 49,02 Eur. 2015-05-28 d. raginimu Nr. 3S-6086 ir 2015-07-02 d. raginimu Nr. 3S-7308 ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovui žalą

Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 straipsniais, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, taip pat sutartimis tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir teritorinės ligonių kasos.

Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama bazinėmis kainomis vadovaujantis 2006 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-436 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1118 „Dėl giminingų diagnozių grupių sąrašo ir normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupes sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kainos šiam gydymui priskiriamų paslaugų bazinėmis kainoms nustatyti tvirtinimo“ ir vėlesniais jų pakeitimais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau - Sveikatos draudimo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos. Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktyje nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog atsakovas T. P. savo veiksmais nukentėjusiajai I. N. padarė sužalojimų, kurie vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl atsakovas liko skolingas 49,02 Eur žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis) ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 49,02 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-09-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur byloje žyminio mokesčio valstybės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285-288, 307 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :   

ieškinį  tenkinti.

Priteisti iš atsakovo T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 49,02 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 02 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (49,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-08 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos, į. k. 188783796, naudai.

Priteisti valstybei iš atsakovo T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 15,00 EUR (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina pateikti teismui.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies  reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

 

Teisėja                                                                                          Jolanta Vėgelienė