Civilinė byla Nr. e2-967-934/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00425-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.3; 3.4.4.2.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Baumeda ir Ko“,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baumeda ir Ko“ (toliau – Bendrovė) nemokumo (bankroto) bylą.

2.       Ieškovė nurodė, kad Bendrovė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (toliau – JAR) įregistruota 2017 m. sausio 13 d., Bendrovės vykdoma veikla – metalo konstrukcijų ir jų dalių prekyba ir naujų pastatų statyba. Nuo 2023 m. lapkričio 14 d. inicijuotas Bendrovės likvidavimas Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – MAIS) 2024 m. rugpjūčio 21 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka yra 17 672,09 Eur. Mokestinė nepriemoka ieškovei susidarė nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. jai pateikus pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2021 metų liepos mėnesį, kurios mokėjimo terminas buvo iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. Nors Bendrovė teikė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas ieškovei, tačiau juose deklaruotų mokesčio sumų ieškovei nesumokėjo. Ieškovė, siekdama išieškoti Bendrovės mokestinę nepriemoką nuo 2023 m. gruodžio 14 d., taikė priverstinio išieškojimo veiksmus, tačiau priverstinio išieškojimo veiksmai nebuvo rezultatyvūs, kadangi ieškovei išieškoti Bendrovės mokestinės nepriemokos iš jos turto nepavyko.

3.       Aplinkybę, kad Bendrovė yra nemoki patvirtina: i) Bendrovės JAR paskutiniame pateiktame balanse už 2022 m. nurodyti duomenys, kad jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (89 033,00 Eur) ženkliai viršija į balansą įrašyto turto vertę (7 521,00 Eur); ii) Bendrovė registruoto turto neturi; iii) Bendrovės vardu registruota viena transporto priemonė – Peugeot Partner, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nėra duomenų, ar ši transporto priemonė realiai egzistuoja ir kokia jos būklė; iv) nuo 2023 m. gruodžio 14 d. ieškovės taikyti priverstinio išieškojimai veiksmai nebuvo rezultatyvūs, kadangi ieškovei išsiieškoti Bendrovės mokestinės nepriemokos iš jos banko sąskaitos (sąskaitų) ir turto nepavyko. Šios aplinkybės patvirtinta, kad Bendrovė yra nemoki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalies prasme, todėl jai yra keltina nemokumo (bankroto) byla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė iškelti Bendrovei bankroto bylą.

5.       Teismas nustatė, kad Bendrovė įregistruota 2017 m. sausio 13 d., veiklos rūšys – pelno siekimas, vykdant bet kurią šalyje nedraudžiamą veiklą, naujų darbo vietų kūrimas, ekonominio gerbūvio kėlimas. Šiuo metu Bendrovė užsiima smulkios metalo konstrukcijų gamyba. Vykdant pastarąją veiklą, yra gaunamos pastovios pajamos, iš kurių dengiamos skolos. Pagrindinė skola yra VMI, o išieškojimą šios kreditorės naudai atlieka antstolis Marekas Petrovskis.

6.       Teismas nustatė, kad Bendrovė nuo 2024 m. sausio mėnesio gauna nuolatines pajamas tiek iš juridinių, tiek iš fizinių asmenų, iki 2024 m. rugsėjo mėnesio į atsakovės sąskaitą buvo pervesta virš 17 tūkstančių Eur. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad Bendrovė vykdo ūkinę veiklą, t. y. gauna užsakymus, gamina produkciją ir gauna pajamas, iš kurių atsiskaito su kreditoriais. Nors Valstybinio socialinio draudimo duomenimis atsakovė socialiniu draudimu apdraustų asmenų neturi, tačiau, kaip nurodo Bendrovės vadovė, darbus atlieka individualios veiklos pažymėjimus turintys asmenys. Šiai dienai skolos Sodros biudžetui atsakovė neturi. Bendrovė turi šias pradelstas skolas: UAB „Jovesta“ – 54,45 Eur; UAB „Acetilenas“ – 217 Eur; UAB „Omnivega“ – 1 000 Eur. Kitos skolos yra įmonės savininkams – jos vadovei J. U. ir G. U.

7.       Teismas nurodė, kad Bendrovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, turi automobilį Peugeot Partner, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nors ir apsunkintas įkeitimu, tačiau jo dalyvavimas viešajame eisme yra leidžiamas. Teismuose nėra aktyvių bylų, kuriose šalimi dalyvautų Bendrovė, jos sąskaitos nėra areštuotos.

8.       Teismas vertino, kad Bendrovė įrodė, jog ji vykdo veiklą, ši veikla generuoja pajamas, Bendrovė turi turto ir yra realių finansinių galimybių per protingą laikotarpį atkurti mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais, todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad atsakovė yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Ieškovė VMI atskiruoju skundu prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti UAB „Baumeda ir Ko“ bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Bendrovės (ne)mokumą likvidumo testo aspektu. Vertinant Bendrovės (ne)mokumą likvidumo testo aspektu (Bendrovė negali laiku vykdyti turimų įsipareigojimų), teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: 1) kokios priežastys lėmė Bendrovės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams; 2) ar Bendrovė sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) ar Bendrovė turi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, šiuo atveju, tas buvo padaryta netinkamai.

9.2.                      Aplinkybė, kad Bendrovė nuo 2024 m. sausio mėn. iki 2024 m. rugsėjo mėn. gavo 17 tūkstančių Eur pajamų ir sumokėjo VMI nedidelę dalį turimos mokestinės nepriemokos, savaime neįrodo, kad Bendrovė yra gyvybinga įmonė, t. y., kad ji vykdys ūkinę komercinę veiklą ir ateityje ir, kad ateityje ji gaus pajamas ir bus pajėgi visiškai atsiskaityti su VMI. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, ar Bendrovė gaus pajamas ir ateityje ir (ar) jos leis ateityje Bendrovei visiškai atsiskaityti su VMI. Priešingai, byloje duomenų, pagrindžiančių, kad Bendrovė ir ateityje gaus pajamas (pelną) ir jos leis pilna apimti atsiskaityti su VMI, nėra. Dėl nurodytų aplinkybių, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Bendrovė įrodė, kad ji turi realių finansinių galimybių per protingą terminą atkurti mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais.

9.3.                      Atsakovės mokestinė nepriemoka 2024 m. rugpjūčio 21 d. buvo 17 672,09 Eur. Minėtas įsiskolinimas susidarė nuo 2023 m. lapkričio 28 d. 2024 m. spalio 30 d. datai Bendrovės turimas įsiskolinimas sudaro 16 858,50 Eur. Nors Bendrovės turimas įsiskolinimas VMI neženkliai sumažėjo, tačiau po ieškovės pareiškimo teismui pateikimo (2024 m. rugpjūčio 22 d.) Bendrovė turi naujas, nesumokėtas pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) prievoles VMI: 286,00 Eur PVM, kurios mokėjimo terminas buvo 2024 m. rugsėjo 25 d. (deklaracija pateikta 2024 m. rugsėjo 30 d.) ir 9,00 Eur PVM, kurios mokėjimo termino buvo 2024 m. spalio 25 d. (deklaracija pateikta 2024 m. spalio 15 d.). Taigi, Bendrovė sistemingai nuo 2023 m. lapkričio 28 d. nevykdo mokestinių prievolių VMI.

9.4.                      Nors teismas nustatė, kad Bendrovė turi automobilį Peugeot Partner, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra apsunkintas įkeitimu, tačiau visiškai nevertino, kokia yra turimo automobilio reali vertė, t. y. ar pardavus minėtą automobilį iš gautų lėšų pakaktų patenkinti VMI 16 858,50 Eur dydžio reikalavimą ir kitų Bendrovės kreditorių (UAB „Jonvesta“, UAB „Acetilenas“, UAB „Omnivega“) reikalavimus, kurie bendrai sudaro 1 271,45 Eur.

9.5.                      VMI 2024 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė minėtam automobiliui priverstinį įkeitimą. Minėtame sprendime nurodyta automobilio vertė 3 210,00 Eur. Taigi, Bendrovės turimas kilnojamasis turtas – automobilis nėra likvidus, t. y. jį pardavus nepakaktų patenkinti VMI ir kitų Bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus.

9.6.                      Bendrovė nėra gyvybingas juridinis asmuo. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kokiu būdu Bendrovė ketina padengti esamą įsiskolinimą ieškovei, todėl Bendrovė laikytina nemokia pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį.

10.       Atsakovės UAB „Baumeda ir Ko“ atsiliepimas į ieškovės VMI atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Nuo 2023 m. gruodžio 15 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d. VMI sumokėta / nuskaityta 10 003,32 Eur suma. Nors VMI teigia, kad Bendrovė nebemoka einamųjų mokesčių, tačiau Bendrovė moka einamąsias įmokas VMI, o VMI iš einamųjų mokėjimų visų pirma dengia ankstesnę skolą ir delspinigius. Kadangi Bendrovė nuo 2024 m. spalio 15 d. nebėra PVM mokėtoja, todėl nebeturi kasmėnesinės prievolės mokėti PVM ir einamųjų mokėjimų skola jai nesikaups.

10.2.                      Esama skola VMI realiai gali būti išmokėta per vienerius metus, delspinigiai – dar papildomai per 4–5 mėn. Nors VMI teigia, kad siekia apsaugoti kitas įmones nuo Bendrovės turimų skolų, tačiau šiuo metu skolos UAB „Jovesa“ nebėra, taip pat atlikta dalinė įmoka UAB „Acetilenas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui planuojamas 300 Eur mokėjimas 2024 m. lapkričio 12 d.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra šio CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

12.       Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13.       Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei atsisakyta iškelti bankroto bylą. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas nemokumo (bankroto) bylos iškėlimas.

Dėl bankroto bylos (ne)iškėlimo sąlygų ir jų vertinimo

14.       JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

15.       Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023 19 punktas ir jame nurodyta praktika).

16.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

17.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

18.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

19.       Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Bendrovė neatitinka JANĮ 2 dalies 7 dalyje nustatytų sąlygų, taip pat atsižvelgęs, kad atsakovė įrodė, kad vykdo veiklą, kuri generuoja pajamas, turi turto ir yra realių finansinių galimybių per protingą laikotarpį atkurti mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais, skundžiama nutartimi atsisakė iškelti Bendrovei bankroto bylą. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to priėmė nepagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliantės argumentais.

20.       Pirma, teismų praktikoje pažymėtina, kad nemokumo samprata atitinka du nemokumo kriterijus: likvidumo ir balanso testus. Likvidumo testas siejamas su skolininko negalėjimu įvykdyti prievolių, o balanso testas – su įmonės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio vertinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-451-567/2023, 37 punktas). Taigi, sprendžiant dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo, reikšmingas juridinio asmens turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino atsakovės nemokumo balanso testo aspektu, t. y., teismas nevertino, kokia atsakovei priklausančio turto vertė, kokia mokėtinų sumų ir įsipareigojimų apimtis, nepasisakė, ar ieškovės turimo turto pakaktų jos įsipareigojimams padengti.

21.       Antra, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016). Nors byloje nėra pateikta aktualių atsakovės finansinių duomenų už 2023 m., tačiau teismas, vadovaudamasis pateiktas finansiniais duomenimis už 2022 m., galėjo įvertinti tiek atsakovės turto, tiek įsipareigojimų dinamiką ankstesniu laikotarpiu ir atlikdamas atsakovės mokumo situacijos analizę, pasisakyti, ar Bendrovės finansinė padėtis pagerėjo ar dar labiau pablogėjo.

22.       Trečia, sprendžiant dėl juridinio asmens bankroto iškėlimo, be kita ko, būtina patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles (likvidumo testas) (žr. šios nutarties 16, 20 punktus). Sistemingas įsipareigojimų nevykdymas yra savarankiškas pagrindas juridinį asmenį pripažinti nemokiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-911-577/2023, 39 punktas). Pirmosios instancijos teismas nevertino, kaip sistemingai ir kiek ilgai atsakovė laiku neatsiskaito su kreditoriais, ar turtinių prievolių nevykdymas laiku neteikia pagrindo konstatuoti atsakovės nemokumo būsenos (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad skola apeliantei susidarė nuo 2023 m. lapkričio 28 d. Be to, teismas nesiaiškino ir nepasisakė, kada susiformavo atsakovės nurodomi įsipareigojimai kitiems kreditoriams. Tokie duomenys yra reikšmingi tam, kad būtų galima įvertinti, kaip sistemingai ir kiek ilgai neatsiskaitoma su kreditoriais, nes pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas juridinio asmens nemokumo būsena konstatuojama ne tik tuo atveju, kai įsipareigojimai viršija visą jo turto vertę, bet ir tuo atveju, kai juridinis asmuo negali laiku įvykdyti savo turtinių prievolių.

23.       Ketvirta, pagal JANĮ 2 straipsnio 6 dalį, juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė vykdo ūkinę veiklą, gauna pajamas, iš kurių atsiskaito su kreditoriais, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl bendrovės galimybės ateityje vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir atsiskaityti su kreditoriais, juo labiau kad byloje nebuvo svarstyta restruktūrizavimo bylos iškėlimo galimybė.

24.       Penkta, vertindamas įmonės gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti, be kita ko, ir tai, kiek darbuotojų dirba įmonėje, kokia darbuotojų skaičiaus kaita ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-689-407/2024). Nors pirmosios instancijos teismas vertindamas Bendrovės gyvybingumą, skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovė socialiniu draudimu apdraustų asmenų neturi, o darbus atlieka individualios veiklos pažymėjimus turintys asmenys, tačiau teismas minėtą išvadą padarė remdamasis deklaratyviais Bendrovės vadovės teiginiais, kurie nebuvo pagrįsti objektyviais duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismas nemokumo procese turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovės dėmesį, kad teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka bendrovei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to bendrovė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

Dėl procesinės bylos baigties

25.       Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertintos bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės (žr. šios nutarties 20–24 punktus), o jų ištyrimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, kad byla būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja pakartotinai bylos iš esmės, bet, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl naujai pateiktų įrodymų vertinimo, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją, juo labiau kad apeliacinės instancijos teismo nutartys dėl bankroto bylos iškėlimo nėra skundžiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-381/2021). Aptarto procesinės teisės pažeidimo apeliacinės instancijos teismas pašalinti negali ir dėl to, kad nemokumo bylos (bankroto ar restruktūrizavimo) iškėlimo klausimas priskirtas pirmosios, o ne apeliacinės instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-823/2021). Todėl apeliacinės instancijos teismas nutaria skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą dėl nemokumo bylos iškėlimo grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl nemokumo bylos (ne)iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei ,,Baumeda ir Ko“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                        Žilvinas Terebeiza