KLAIPĖDOS APYGARDOS teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 623 straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2 Impact“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2 Impact“ ieškinį atsakovui V. L. dėl negrąžinto kredito, mokėjimo (pelno) palūkanų, negautų pajamų (nuostolių), procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „B2 Impact“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo V. L. priteisti 666,96 Eur negrąžinto kredito, 152,33 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 496,73 Eur negautų pajamų (nuostolių), 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei 29 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog UAB „IPF Digital Lietuva“ (toliau – ir Pradinis kreditorius), su atsakovu 2020 m. rugpjūčio 3 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 4871286 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 700  Eur kredito limitas. Pagal Sutartį bendra vartojimo kredito kainos metinė norma (toliau – ir BVKKMN) – 102,95 proc., fiksuotoji metinė palūkanų norma – 71,88 proc. Taigi, pagal Sutartį ieškovas suteikė atsakovui 700 Eur atsinaujinančio kredito linijos kredito limitą maksimaliam 36 mėn. grąžinimo laikotarpiui. Standartinės informacijos apie vartojimo kreditą 3 punktas nustato, kad suteikus 700  Eur kredito limitą, kai kreditas grąžinamas per 12 mėn., metinė palūkanų norma 71,88 proc., minimali mėnesio įmoka – 83,96 Eur, o bendra mokama suma – 1 007,41 Eur, t. y. suteikto kredito limito suma – 700  Eur, palūkanos – 307,41 Eur (per 12 mėn.). Pagal 20174 m. spalio 31 d. susitarimą dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo Nr. PR-17-210, Pradinis kreditorius perleido savo reikalavimo teisę ieškovei. Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas raštišku pranešimu. Ieškovas patikslino, jog su Pradiniu kreditoriumi 2017 m. spalio 31 d. buvo pasirašyta periodinė reikalavimų perleidimo sutartis (toliau – ir Perleidimo sutartis), t. y. reikalavimai į konkrečias skolas perleidžiami ne vieną kartą, o tęstiniu būdu (kas mėnesį) pasirašant papildomus priedus prie pagrindinės Perleidimo sutarties. Kadangi atsakovas susidariusios skolos nepadengė per dvi savaites po Pradinio kreditoriaus raginimo, su atsakovu sudaryta Sutartis buvo teisėtai nutraukta jį apie tai informavus atskiru pranešimu. Vadovaujantis Sutarties 9 punktu, atsakovas laiku negrąžinus kredito ir (ar) nesumokėjus palūkanų ir (ar) neatlikus kitų mokėjimų, mokėtinų pagal Sutartį, iki mokėjimo dienos pabaigos, privalės sumokėti ieškovui netesybas nuo laiku negrąžinto kredito ar jo atitinkamos dalies ir (ar) laiku nesumokėtų palūkanų ir (ar) kitų laiku nesumokėtų mokėjimų pagal Sutartį sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kurie laikomi ieškovės minimaliais nuostoliais. Pradiniam kreditoriui nutraukus Sutartį dėl atsakovo netinkamo prievolės vykdymo, Pradinis kreditorius įgijo teisę reikalauti negautų pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti, t. y. Sutartyje numatytas mokėjimo palūkanas apskaičiuotas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki visiško prievolės pagal Sutartį įvykdymo. Reikalavimo teisės perleidimo atveju minėta teisė perleista ieškovei. Vadovaujantis Sutartimi dalis negautų pajamų sumos, kurią ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti atsakovui tinkamai vykdant Sutartį, laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 24 d. (sekanti diena nuo sutarties nutraukimo) iki 2022 m. liepos 1 d. (373 dienos) yra 496,73 Eur (666,96 Eur x 71,88 proc. x 373/360).

2.       Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

3.       Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo 666,96 Eur negrąžinto kredito, 152,33 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,06 Eur (aštuoniolika eurų šešis centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Likusią dalį ieškinio atmetė. Priteisė iš atsakovo 9,87 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pagrindiniai teismo argumentai (aprašoma tik ta sprendimo dalis dėl kurios paduotas apeliacinis skundas):

4.       Pažymėjo, jog kreditas atsakovui buvo išmokėtas kredito linijos forma, todėl kredito grąžinimo grafikas nebuvo sudarytas, kreditas turėjo būti grąžintas ir palūkanos sumokėtos pagal pradinės kreditorės atsakovui išrašytas mėnesio sąskaitas, kuriose nurodyta bent minimali mėnesinė įmoka, grąžintinas kreditas bei mokėtinos palūkanos. Teismas sprendė, jog dėl šios priežasties Sutarties sudarymo momentu nebuvo tiksliai žinoma, kokį laikotarpį atsakovas naudosis pradinės kreditorės pinigais, todėl tiksli gautinų mokėjimo (pelno) palūkanų suma Sutarties sudarymo momentu taip pat nebuvo žinoma, atitinkamai, nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokios pajamos buvo numatytos gauti iš anksto. Be to, tinkamo Sutarties vykdymo atveju, kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos, kas mėnesį mažėtų, tuo tarpu ieškovė nuostolių (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų) sumą paskaičiavo ir prašo priteisti už 373 dienų laikotarpį nuo visos negrąžinto kredito sumos (666,96 Eur).

III.                      Apeliacinio skundo argumentai

5.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „B2 Impact“ prašo iš dalies panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą už akių; perduoti klausimą dėl 496,73 Eur negautų pajamų, už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 24 d. iki 2022 m. liepos 1 d. (373 dienos, palūkanų norma 71,88 %), Pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinio skundo argumentai:

6.       Teismo argumentai, kad Sutarties sudarymo momentu nebuvo tiksliai žinoma, kokį laikotarpį atsakovas naudosis pradinės kreditorės pinigais, todėl tiksli gautinų mokėjimo (pelno) palūkanų suma Sutarties sudarymo momentu taip pat nebuvo žinoma, atitinkamai, nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokios pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, apeliantės vertinimu, yra nepagrįsti. Sudarydamas Sutartį atsakovas turėjo teisę rinktis – grąžinti kreditą per 12 mėn. laikotarpį sumokant bendrą 1 007,41 Eur sumą (panaudojus visą 700 Eur kredito limito sumą), ar naudotis kredito limitu per 36 mėn. laikotarpį (šiuo atveju palūkanų suma skaičiuojama nuo panaudoto kredito limito sumos. Atliekant mokėjimus kredito limito suma atsistatoma ir kredito gavėjas gali naudotis suteiktu kredito limitu pagal poreikį, tačiau kiekvieną kartą pasinaudojus kredito limitu yra apskaičiuojama minimali mėnesio įmoka 36 mėn. laikotarpiui). Pažymėjo, kad pasibaigus maksimaliam kredito grąžinimo terminui, kai kreditas ar jo dalis lieka negrąžinta, atsakovas privalo mokėti kas mėnesį palūkanas už tolesnį naudojimąsi negrąžinta kredito suma iki visiško kredito grąžinimo (Sutarties 8.2 p.). Pradinis kreditorius palūkanas apskaičiuodavo pagal formulę: (Panaudota kredito limito dalis (Eur) x 0,0599 (%): 30 dienų = 1 dienos palūkanos (Eur). Pradinis kreditorius turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti Sutartyje numatyto dydžio pajamas (priklausomai nuo to, ar kreditas bus grąžintas per 12 mėn. ar 36 mėn. laikotarpį), todėl dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (Sutarties nevykdymo) po Sutarties nutraukimo, t. y. nuo 2021 m. birželio 24 d. iki 2023 m. rugpjūčio 3 d. (paskolos grąžinimo termino pabaigos) kreditorius iš atsakovo negavo pagrįstai planuotų gauti pajamų mokėjimo palūkanų forma.

7.       Apeliantės įsitikinimu, tai, kad Pradinis kreditorius suteikdamas atsakovui kreditą už Sutartyje nurodytą mokestį (pelno palūkanas) ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukęs Sutartį, tačiau neatgavęs nei paskolintų pinigų, nei sutartyje numatytų palūkanų, sudaro prielaidas išvadai apie realią pajamų gavimo tikimybę. Apeliantė tvirtina, jog formuojama ydinga tesimų praktika, kuomet pažeidžiami vartojimo kredito davėjo teisėti interesai bet ir iš esmės paneigiama kreditoriaus, kaip verslo subjekto, esmė – gauti šalių sutartą mokestį (palūkanas) už pinigų skolinimąsi.

8.       Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.                      Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

10.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

11.       Pažymėtina, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

12.       Apeliacijos objektą sudaro Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

13.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. atsakovas ir pradinė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ sudarė Vartojimo kredito sutartį pagal kurią pradinė kreditorė įsipareigojo suteikti atsakovui 700 Eur kredito limitą, o atsakovas įsipareigojo, pasinaudojęs kredito limitu, grąžinti kreditą per 36 mėnesių laikotarpį ir sumokėti 5,99 procentų mėnesines (arba 71,88 procento metines) palūkanas, skaičiuojamas nuo paimtos ir negrąžintos kredito sumos, mokėdamas Sutartyje nustatyta tvarka ir nustatyto dydžio kredito grąžinimo įmokas (pagal pradinės kreditorės jam išrašytas mėnesio sąskaitas, kuriose bus nurodyta bent minimali mėnesinė įmoka bei grąžintinas kreditas, mokėtini kiti mokesčiai (Sutarties 8.5 papunktis)).

14.       Sutarties bendrosiose sąlygose nurodyta, kad maksimalus grąžinimo laikotarpis – kredito linijos atveju, laikotarpis nurodytas asmeninėse sąlygose, per kurį kredito gavėjas privalo grąžinti kreditą, mokėdamas bent minimalias mėnesio įmokas.

15.       Sutarties bendrųjų sąlygų 8.2 punkte nustatyta, kad kai pasibaigus kredito linijos terminui kreditas ar jos dalis lieka negrąžinta, atsakovė privalo mokėti kas mėnesį palūkanas (skaičiuojant nuo mokėjimo dienos) už tolesnį naudojimąsi negrąžinta kredito suma iki visiško kredito grąžinimo. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.5 punkte nustatyta, kad jei kreditas išmokamas kredito linijos forma, kredito gavėjas privalo grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, netesybas, paskyros aptarnavimo mokestį, išmokėjimo mokestį ir visus kitus taikytinus mokesčius, numatytus Sutartyje, pagal mėnesio sąskaitas ir ne vėliau kaip joje nurodytą mokėjimo dieną. Kredito davėjas kiekvieną mėnesį išrašys ir pateiks kredito gavėjui sąskaitą, kurioje bus nurodyta bent minimali mėnesinė įmoka bei grąžintinas kreditas, mokėtini mokesčiai ir mokėtina palūkanų suma. Bendrųjų sąlygų 9 punkte buvo numatyta atsakovo pareiga, laiku negrąžinus kredito ir (ar) nesumokėjus palūkanų ir (ar) neatlikus kitų mokėjimų, mokėtinų pagal Sutartį, iki mokėjimo dienos pabaigos, sumokėti netesybas nuo laiku negrąžinto kredito ar jo atitinkamos dalies ir (ar) laiku nesumokėtų palūkanų ir (ar) kitų laiku nesumokėtų mokėjimų pagal Sutartį sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

16.       Atsakovas laiku nemokėjo Sutartyje numatytų įmokų, todėl 2021 m. birželio 23 d. Pradinė kreditorė nutraukė sutartinius santykius ir pranešė apie sutarties nutraukimą atsakovui.

17.       2017 m. spalio 31 d. Susitarimo dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo sutarties pagrindu 2021 m. birželio 23 d. pradinė kreditorė perleido ieškovei (tuo metu – UAB „B2Kapital“) reikalavimo teisę į atsakovo skolą, palūkanas, delspinigius, kitus mokesčius. Atsakovui pranešta apie jos skolos perleidimą ieškovei 2021 m. liepos 1 d.

18.       Nagrinėjamu atveju apeliantė UAB „B2Impact“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jos reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo, motyvuodama savo skundą tuo, kad ji kaip pradinės kreditorės teisių perėmėja tinkamo Sutarties vykdymo atveju turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti Sutartyje numatyto dydžio pajamas (pelno palūkanas), kad teismų praktikoje numatyta kredito davėjo teisė reikalauti nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo, kad reikalavimo dėl negautų pajamų netenkinimas pažeidžia kreditorės interesus. Todėl toliau pasisakoma dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepriteisti iš atsakovo negautų pajamų atlyginimą (ne)teisėtumo.

Dėl teismo sprendimo (ne)teisėtumo

19.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.256 straipsnio 2 dalį asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuostoliai yra piniginė žalos išraiška. Žala yra ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

20.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis Nr. 3K-3-62/2008). Be to, negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).

21.       Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje 7 punkte įtvirtinta, kad vartojimo kredito sutartyje aiškiai ir glaustai nurodoma bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma ir visos šios normos apskaičiavimo prielaidos.

22.       Bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – bendros vartojimo kredito sumos ir bendros vartojimo kredito kainos suma (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).

23.       Bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

24.       Bendra vartojimo kredito suma – kredito suma, kuria suteikiama galimybė naudotis pagal vartojimo kredito sutartį (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).

25.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas).

26.       Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis Nr. e3K-7-75-823/2020, 52 punktas).

27.       Nagrinėjamu atveju kredito davėjai nutraukus Sutartį su atsakovu, kreditorės teisių perėmėja apeliantė UAB „B2Kapital“ pasirinko savo teisių gynimo būdą, reikšdama reikalavimą ne dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, bet dėl nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo priteisimo. Todėl sprendžiant klausimą dėl kredito gavėjos nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo neturi būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatos dėl netesybų skaičiavimo ir priteisimo. Šiuo atveju byloje turėjo būti nustatyta, ar ieškovės prašomos atlyginti negautos pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, ar buvo pagrįstai tikėtasi jas gauti, esant normaliai veiklai; ar šios pajamos negautos dėl neteisėtų skolininko veiksmų.

28.       Susipažinus su pradinės kreditorės ir atsakovo pasirašytos Sutarties asmeninėmis sąlygomis, standartine informacija, nustatyta, kad joje nurodyta, atsakovo bendra mokama suma 1 007,41 Eur per metus. Ši informacija iš esmės atitinka tą, kuri turi būti nurodoma vartojimo kredito sutartyje pagal Vartojimo kredito sutarties 2 straipsnio 2 dalį. Sutartyje ir standartinėje informacijoje nenurodyta bendra vartojimo kredito kaina fiksuota suma, ji išreikšta metinių procentų dydžiu – 102,95 proc. Standartinėje informacijoje taip pat nurodyta, kad bendros vartojimo kredito kainos metinė norma apskaičiuojama remiantis prielaida, jog palūkanų norma ir mokesčiai sutarties galiojimo laikotarpiu nekis, visa kredito limito suma bus išmokama iš karto po sutarties sudarymo, ir kreditas bus grąžinamas per 12 mėnesių laikotarpį.

29.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Pradinė kreditorė prisiėmė pareigą teikti skolininkui sąskaitas pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 8.5, 8.6 punktą. Visas 700 Eur kredito limitas atsakovui buvo išmokėtas dviem išmokomis 2020 m. gegužės 20 d. – 200 Eur ir 2020 m. rugsėjo 14 d. 500 Eur.  Sutartis buvo nutraukta 2021 m. birželio 23 d. Todėl darytina išvada, kad atsakovui turėjo būti pateiktos sąskaitos su anuiteto metodu apskaičiuota kredito dalies grąžinimo ir palūkanų dalies mokėjimo suma. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nebuvo pateiktos atsakovui išrašytos sąskaitos, kuriose turėjo būti nurodomas minimalios mėnesio įmokos dydis. Sutartyje nurodyta tik bendra atsakovės mokama suma per metus – 1 007,41 Eur, tačiau kredito grąžinimo laikotarpis yra 36 mėn. (3 metai). Sutartyje nenurodyta bendra atsakovo mokama suma, iš kurios būtų galima spręsti apie visą atsakovo pagal Sutartį mokėtinų palūkanų sumą, įvertinus tai, kad Sutartyje be mokėtinų palūkanų normos nenurodyti kiti su Sutartimi susiję mokesčiai, kuriuos atsakovas turi sumokėti ieškovei. Sutartyje nėra konkrečių duomenų, kurių pagrindu būtų galima apskaičiuoti bendrą atsakovo mokamą sumą per Sutarties galiojimo terminą.

30.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė konkrečios mokėjimo palūkanų sumos, kurią turėjo sumokėti atsakovas pagal Sutartį, jei Sutarties sąlygos būtų vykdomos tinkamai. Pagal Sutarties nuostatas atsakovas kiekvieną mėnesį turėjo grąžinti kredito dalį ir sumokėti palūkanų dalį pagal jam pateiktą sąskaitą. Atsakovas kiekvieną mėnesį grąžinant dalį suteikto kredito, likusi negrąžinta kredito dalis, nuo kurios mokamos palūkanos, turėtų mažėti. Šiuo atveju ieškovė skaičiuoja 496,73 Eur negautas pajamas nuo visos negrąžinto kredito sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei iš atsakovo priteisiant negautų pajamų atlyginimą, skaičiuojamą nuo negrąžinto kredito sumos per visą ieškovės nurodytą laikotarpį, šiai būtų sudarytos sąlygos nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

31.       Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog ieškovė neįrodė, kad jos prašomos priteisti negautos pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, kad pagrįstai tikėtasi gauti 496,73 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2022 m. liepos 1 d., esant normaliai veiklai pagal pradinės kreditorės ir skolininkės sudarytą Sutartį. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų (nuostolių) realumo ir tuo pagrindu pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl nuostolių (negautų pajamų forma) atlyginimo priteisimo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

32.       Nesant pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

34.       Byloje nėra duomenų apie atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nėra paskirstomos apeliacinės instancijos teismo.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                   Larisa Šimanskienė