Civilinė byla Nr. 3K-3-637/2006

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 126.8

                                                                                                                    „S“

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2006 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno ir Antano Simniškio,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko UAB „Baltijos žuvys“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2006 m. kovo 15 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 29 d. nutarčių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB banko „Hansabankas“ prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Baltijos žuvys“ įkeisto turto.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

           

            Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjas 2002 m. lapkričio 8 d. nutartimi Nr. 209-1N/2002 areštavo UAB „Baltijos žuvys“ įkeistą turtą, įspėjant, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį, turtas bus parduotas iš varžytynių.

 

            Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2005 m. gruodžio 12 d. gavo skolininkės ir įkaito davėjos UAB „Baltijos žuvys“ prašymą Nr. 478 „Dėl priverstinio išieškojimo sustabdymo“ motyvuojant tuo, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjami kreditorių ieškiniai dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Baltijos žuvys“.

            Šis teismas taip pat gavo 2006 m. sausio 16 d. kreditoriaus AB banko „Hansabankas“ prašymą Nr. 12 „Dėl bylos atnaujinimo iš UAB „Baltijos žuvys“, kuriuo jis prašė atnaujinti bylos dėl priverstinės skolos išieškojimo nagrinėjimą, pateikdamas nutarčių dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo skolininkei kopijas, iš kurių matyti, kad UAB „Baltijos žuvys“ atsisakyta kelti restruktūrizavimo bylą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

 

            Iš byloje esančių duomenų pirmosios instancijos teismui nebuvo aišku, ar yra nagrinėjamos bylos dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Baltijos žuvys“ ir ar yra pagrindas privalomam bylos sustabdymui ir perdavimui bankroto bylą iškėlusiam teismui CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punkto nustatyta tvarka, todėl teismas 2006 m. sausio 25 d. nutartimi Nr. 209-5N/2002 paskyrė ginčo šalims terminą prašymų trūkumams pašalinti, įpareigodamas jas pateikti įrodymus, patvirtinančius bankroto bylos iškėlimo bendrovei faktą.

           

            2006 m. vasario 6 d. teismas gavo kreditoriaus raštą Nr. 48 „Dėl prašymo trūkumų pašalinimo“, kuriame jis nurodė, kad nėra priimta jokia nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Baltijos žuvys“. Savo ruožtu, pateikdama 2006 m. vasario 8 d. raštą, skolininkė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjami du pareiškimai dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir penki kreditorių ieškiniai dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Baltijos žuvys“.

            Teismas nustatė, kad buvo užvestos dvi bylos dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Baltijos žuvys“ – Kauno (civilinės bylos Nr. B2/842-343/2005) ir Klaipėdos (civilinės bylos Nr. B2-307-175/2005) apygardų teismuose, tačiau UAB „Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo ar bankroto byla nėra iškelta. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendė, kad UAB „Baltijos žuvys“ prašymas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas, o kreditoriaus prašymas tenkintinas, byla dėl priverstinio skolos išieškojimo atnaujintina; įkeistas daiktas už skolą parduotinas iš varžytynių.

 

            Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2006 m. kovo 15 d. nutartimi Nr. 209-6N/2002 civilinę bylą atnaujino ir nusprendė, kad parduotinas iš varžytynių šis skolininkės įkeistas turtas: pramonės-gamybinis pastatas žuvies perdirbimo cechas (unikalus Nr. 2197-0008-2014), esantis Klaipėdoje, Nemuno g. 40b; laivai „Bajorai“, „Ieva“, „LBB 1100“, „LBB 1124“ su įranga ir priklausiniais.

            Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 29 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2006 m. kovo 15 d. nutartį Nr. 209-6N/2002 paliko nepakeistą.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

           

            Kasaciniu skundu skolininkė ir įkaito davėja UAB „Baltijos žuvys“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2006 m. kovo 15 d. nutartį Nr. 209-6N/2002 ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 29 d. nutartį; priimti naują sprendimą – atsisakyti parduoti AB bankui „Hansabankas“ įkeistą turtą iš varžytynių. Kasatorė nurodo šiuos kasacinio skundo argumentus:

            1. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Teismams buvo pateiktos Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. sausio 2 d. ir 2004 m. lapkričio 10 d. nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėse bylose dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Baltijos žuvys“. Būtent šiomis nutartimis teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį ir taip ne tik areštavo bendrovės turtą, bet ir sustabdė priverstinį turto realizavimą ir išieškojimą vykdymo procese. Šios laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos tik ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. kai teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą.

            Skundžiamose teismų nutartyse nurodyti motyvai, kad bendrovė neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą sustabdyti turto realizavimą ir išieškojimą, prieštarauja ĮBĮ 9 straipsnio 3 daliai ir CPK 145 straipsniui.

            2. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 „Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose“ 6 punkto, kuriame nustatyta, kad gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva gali taikyti ieškinio užtikrinimo priemones CPK nustatyta tvarka“.

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2006, konstatavo kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas tarnauja tam, kad teisingumo vykdymas būtų ne tik formalus teisinio ginčo išsprendimo aktas, bet ir procesinėmis priemonėmis būtų sudarytos sąlygos teismo priimtam sprendimui realiai įvykdyti. Teismai į šią nutartį neatsižvelgė, todėl netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias turto areštą.

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2005, konstatavo antstolio pareigą stabdyti vykdymo veiksmus, sužinojus apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Atsižvelgiant į tai, kad hipotekos kreditorius, vadovaudamasis CK 4.192 straipsniu ir CPK 558 straipsniu, gali kreiptis į Hipotekos skyrių, o ne į antstolį, ši nutartis turėtų būti taikoma pagal analogiją ne tik antstoliui, bet ir teismui, sprendžiančiam priverstinio išieškojimo klausimą.

            Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka nepateikta.

 

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

 

            Skolininkė ir įkaito davėja UAB „Baltijos žuvys“ pateikė teismui prašymą sustabdyti priverstinį skolos išieškojimą, motyvuodama tuo, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjami kreditorių ieškiniai dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme yra užvestos civilinės bylos dėl bankroto ir restruktūrizavimo bylų iškėlimo UAB „Baltijos žuvys“, tačiau jų nagrinėjimas yra sustabdytas.

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Kasaciniame skunde keliama Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies taikymo problematika. Tai yra teisės klausimas, todėl teisėjų kolegija privalo dėl jo pasisakyti.

            Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Analizuojant šią įstatymo normą, akivaizdu, kad tam, jog atsirastų teisinės pasekmės, t. y. būtų sustabdytas turto realizavimas, pakanka vienintelės sąlygos – teismas turi priimti nagrinėti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami dėl skolininko prašymo, akcentavo, kaip turinčią įtakos sprendimo priėmimui aplinkybę, kad įmonei bankroto byla yra neiškelta, nes sustabdytas tokio pareiškimo nagrinėjimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo padaryta išvada yra neteisinga, nes nagrinėjamu atveju visiškai nesvarbi yra aplinkybė, ar bankroto byla iškelta, ar ši byla išnagrinėta ir ar paskelbtas įmonės bankrotas, todėl jeigu teismas priima nagrinėti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo tam tikrai įmonei, tai antstolis negali priimti sprendimų dėl šios įmonės turto realizavimo pagal vykdomuosius dokumentus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisingas šios įstatymo normos taikymas turi didelę reikšmę visoje įmonės bankroto procedūroje, nes užkirta kelią tam, kad būtų prioritetiškai patenkintas vieno kurio nors kreditoriaus interesas tuo atveju, jeigu bus iškelta įmonei bankroto byla. Iškėlus įmonės bankroto bylą, pradeda veikti draudžiamosios Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio bei Komercinių bankų įstatymo 46 straipsnio nuostatos, kuriomis uždraudžiamas visų finansinių prievolių mokėjimas. Pagal šių įstatyminių normų prasmę po bankroto bylos iškėlimo yra negalimas ir skolininkų bei kreditorių savitarpio reikalavimų įskaitymas, nes tokiais veiksmais būtų pažeidžiami kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Dėl šios priežasties visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Įmonės turto paskirstymas kreditoriams pagal įstatymo nustatytą eiliškumą yra bankroto bylą iškėlusio teismo prerogatyva, nes tik šis teismas Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio nustatyta tvarka sprendžia kreditorių reikalavimus pagal sudarytą eilę ir tvarką.

            Byloje nustatyta, kad kasatorius pateikė prašymą sustabdyti priverstinį išieškojimą iš jo turto, motyvuodamas tuo, kad kitame teisme yra nagrinėjami ieškiniai dėl bankroto bylos šiai bendrovei iškėlimo. Bylą nagrinėję teismai, turėdami duomenų, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjamos civilinės bylos dėl bankroto ir restruktūrizavimo bylų iškėlimo UAB „Baltijos žuvys“, turėjo pakankamą pagrindą nespręsti dėl minėtos bendrovės turto realizavimo. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2006 m. spalio 13 d. nutartyje, priimtoje UAB „Penki kontinentai“ ir kt. v. UAB „Kriptonika“; bylos Nr. 3K-7-564, konstatavo, kad tuo atveju, kai bankroto byla įmonei yra dar neiškelta, bylos nagrinėjimas nestabdomas. Bankroto iškėlimo ar neiškėlimo klausimas teisme turi būti sprendžiamas iš esmės. Ieškinių kitose bylose nagrinėjimas nėra kliūtis išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, jeigu tai neatima galimybės teismui patikrinti Įmonių bankroto įstatyme nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. 

            Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad priverstinis turto išieškojimas reiškia ne tik turto realizavimą, bet ir apima kitas vykdymo veiksmų procedūras: turto paiešką, turto aprašo sudarymą, areštą, varžytynių paskelbimą ir kt. Turto realizavimas – tai vienas iš priverstinio vykdymo etapų, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų pasisakyti ir dėl kasatoriaus (skolininko) prašymo apimties, t. y. spręsti, kokia apimtimi jo prašymas galėtų būti patenkintas.

            Dėl to, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismo nutartis yra naikinama ir perduodama nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

           

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

            Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                 Juozas Šerkšnas

 

 

                                                                                                Algis Norkūnas

 

 

                                                                                                                        Antanas Simniškis