Baudžiamoji byla Nr. 1A-39-843/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10395-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.2; 1.2.14.4.2.3; 2.4.6.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui,

nuteistiesiems T. V., M. V. ir jų gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. bei jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio ir nuteistojo M. V. bei jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

 – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį (čia ir toliau – 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, nebent būtų pažymėta kitaip) laisvės atėmimu vieneriems metams;

 – pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (čia ir toliau – 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2023 m. gegužės 31 d., nebent būtų pažymėta kitaip) laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.

T. V. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį trejų metų laisvės atėmimo bausme.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       T. V. ir M. V. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, neturėdami teisėto pagrindo bei grasindami panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodami, atvirai savo naudai iš M. M. prievartavo didelės vertės turtą:

1.1.       T. V. 2021 m. balandžio 1 d., laikotarpiu nuo 11.10 val. iki 11.40 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudodamas psichinę prievartą M. M. atžvilgiu, tai yra grasindamas panaudoti jo atžvilgiu fizinį smurtą bei sugadinti ar sunaikinti jo turtą, taip siekdamas įbauginti M. M., bei panaudodamas jo atžvilgiu fizinį smurtą – suduodamas jam vieną kartą į skruostikaulį, taip sukeldamas fizinį skausmą, vieną kartą spirdamas M. M. į dešinį klubą, po ko M. M. nukritus, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam M. M. poodines kraujosruvas dešinio sėdmens srityje, pilvo kairėje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kairėje blauzdoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko, tęsiant nusikalstamą veiką ir prie daromos nusikalstamos veikos prisijungus M. V., jie abu (T. V. ir M. V.) toliau naudojo M. M. atžvilgiu psichinę prievartą grasindami M. M. sukapoti gabalais ir išmesti gabalais per tvorą į jo sugyventinės namo kiemą, sudeginti visus jo turimus namus, sudeginti mamos namus bei panaudoti fizinį smurtą jo artimųjų atžvilgiu, taip neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė M. M. perduoti didelės – 180 000 Eur vertės turtą.

1.2.       Tęsiant nusikalstamus veiksmus, T. V. 2021 m. balandžio 4 d., apie 18.00 val., važiuodamas automobiliu ,,Porsche Cayenne“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kaune, Šilainių plente, ties Romainių tuberkuliozine ligonine, pastebėjęs automobiliu ,,Porsche Panamera 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pravažiuojantį M. M., savo automobiliu užblokavo M. M. pravažiavimą, po ko M. M. vairuojamam automobiliui sustojus, T. V. kartu su automobilyje tuo metu važiavusia A. V. išlipo iš savo automobilio ir, šaukdamas necenzūriniais žodžiais, grasino fiziškai susidoroti su M. M.. Tuo metu M. M. savo automobiliu skubiai išvažiuojant iš įvykio vietos, tokiu būdu bandant pabėgti, jis (T. V.) automobiliu ,,Porsche Cayenne“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą įbauginti M. M. bei jį sustabdyti, dideliu greičiu vydamasis persekiojo M. M. vairuojamą automobilį, po ko Šilainiuose, žiedinėje sankryžoje, esančioje prie pastato Kaune, Baltų pr. 81, prie T. V. prisijungus M. V., bei savo vairuojamu automobiliu ,,Land Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) blokuojant M. M. vairuojamam automobiliui pravažiavimą, tokiu būdu siekiant sustabdyti M. M. ir jį įbauginti, sukėlė pavojų jo sveikatai ir turtui. M. M. nesustojus ir sugebėjus pravažiuoti pro užblokuotą kelią, T. V. ir M. V. automobiliais toliau persekiojo M. M. Kauno gatvėmis, turėdami tikslą jį įbauginti ir neturint teisėto pagrindo priversti jį perduoti jų naudai didelės – 180 000 Eur vertės turtą, kol M. M. pavyko sustoti prie policijos pareigūnų ir paprašyti pagalbos.

1.       T. V. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nuteistas ir už tai, kad terorizavo ir sistemingai baugino M. M.: 2021 m. kovo 7 d., apie 21.42 val., iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiojo M. M. draugės I. Ž. mobiliojo ryšio telefone įdiegtą programėlę ,,Telegram“, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), atsiuntė grasinančio turinio žinutes jos draugo M. M. atžvilgiu, kuriose vartodamas necenzūrinius žodžius grasino, kad pagaus M. M. ir susidoros su juo fiziškai, sukapos dalimis ar padarys kitokią pavojingą gyvybei ar sveikatai veiką, po ko jo koją ar galvą įmes jai (I. Ž.). Po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2021 m. laikotarpiu nuo gegužės mėnesio vidurio iki gegužės mėnesio pabaigos, būdamas (duomenys neskelbtini), iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiojo M. M. mobiliojo ryšio telefone įdiegtą programėlę ,,Telegram“, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), atsiuntė grasinančio turinio žinutes, kuriose naudodamas necenzūrinius žodžius grasino nukentėjusiajam M. M., kad su juo susidoros, fiziškai jį sužalos ir padarys kitokią pavojingą sveikatai veiką, bei iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiojo M. M. mobiliojo ryšio telefone esančią programėlę ,,Signal“, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), atsiuntė grasinančio turinio žinutes, kuriose, naudodamas necenzūrinius žodžius, grasino nukentėjusiajam M. M., kad jį susiras, žino, kur jis miega, susidoros su juo fiziškai, kad jis kentės, tai yra, padarys jo atžvilgiu pavojingą jo sveikatai ar turtui veiką, tokiu būdu jis terorizavo nukentėjusįjį M. M. ir sistemingai jį baugino panaudodamas psichinę prievartą.

2.       T. V.

I.                      Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

4.       Apeliaciniu skundu nuteistasis T. V. bei jo gynėjas advokatas V. Sirvydis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendį dėl T. V. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį bei BK 145 straipsnio 2 dalį ir priimti nuteistojo T. V. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį; perkvalifikuoti T. V. galimai padarytą nusikalstamą veiką iš BK 181 straipsnio 3 dalies į baudžiamąją atsakomybę šalinančią BK 181 straipsnio 3 dalies redakciją (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.); pripažinti T. V. veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 181 straipsnio 3 dalį ir BK 145 straipsnio 2 dalį, padarytus veikiant idealiąja sutaptimi, o skiriant bausmę taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir BK 75 straipsnio 2 dalies ir/arba 3 dalies nuostatas. Skundą grindžia šiais argumentais.

4.1.       Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, be pagrindo pripažino nusikalstamais nuteistojo T. V. veiksmus, kurie, be kita ko, buvo nustatyti remiantis neleistinais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, iš esmės nukrypo nuo baudžiamosios teisės principo in dubio pro reo (lot. visos abejonės kaltinamojo naudai).

4.2.       Teismas netinkamai įvertino asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio 1 dalies pagrindais ir tvarka – M. M., parodymus, nors tokio asmens parodymai visais atvejais turi būti vertinami itin kritiškai ir ypatingai kruopščiai. Vadovaudamasis šiais parodymais, teismas netinkamai nustatė ir prievartaujamo turto sumą 180 000 Eur, kadangi šifruotos komunikacijos programos „SKY ECC“ duomenys, priskiriami M. M., nurodo ne 180 000, o dešimt kartų mažiau – 18 000 (valiutos kodas ar ekvivalentas nenurodyti).

4.3.       Teismas neleistinu būdu pripažino tinkamais įrodymais duomenis, priskiriamus gautiems iš šifruotos susirašinėjimo (komunikacijos) platformos „SKY ECC“, nors tokių duomenų gavimo patikimumo, įskaitant ir tai, kokiu būdu vartotojų identifikatoriai (toliau – ir ID) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (skirtinguose baudžiamosios bylos dokumentuose šie identifikatoriai rašomi tiek su didžiosiomis, tiek ir su mažosiomis raidėmis) buvo priskirti T. V., nebuvo galima patikrinti kitais leistinais baudžiamojo proceso veiksmais, o tai yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių pažeidimas.

4.4.       Pabrėžiama, kad esminė klaida padaryta dar ikiteisminio tyrimo stadijoje, kai ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas tik tuo pagrindu, kad M. M. duoda parodymus, kuriuose apkalba T. V. ir jo brolį. Dėl to T. V. yra nuteistas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ir dar vienoje lygiagrečiai vykstančioje baudžiamojoje byloje yra kaltinamasis (taip pat dėl visiškai sutampančių fakto aplinkybių), o dar viename ikiteisminiame tyrime – įtariamasis (taip pat dėl fakto aplinkybių, neatsiejamai susijusių su M. M. ir jo duodamais parodymais). Minimas procesinis sprendimas lėmė tokią procesinę situaciją, jog nukentėjusiuoju pripažintas M. M. išvengė baudžiamosios atsakomybės mainais į jo duodamus parodymus. Tokiu būdu panaikinti teisiniai ir procesiniai pagrindai išsamiai ir teisingai išnagrinėti šią baudžiamąją bylą. Nesutinkama su prokurorės 2021 m. balandžio 8 d. nutarime atskirti ikiteisminius tyrimus pateikiama argumentacija, be to, ji nukrypsta nuo kasacinės instancijos teismo išaiškinimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020), prieštarauja Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. I-20 patvirtintoms Rekomendacijoms dėl nusikalstamų veikų tyrimo, sujungimo ir atskyrimo. Išskyrus ikiteisminius tyrimus buvo panaikintos visos procesinės galimybės tinkamai ištirti ir kvalifikuoti nusikalstamas veikas. Tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kartu turėjęs neigiamą poveikį ir skiriant bausmę nuteistajam, todėl reikalaujantis jo ištaisymo panaikinant pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį bei priimant BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą procesinį sprendimą.

4.5.       Nesutinkama su teismo argumentu, kad M. M. procesinis statusas kitoje byloje neturi įtakos šiai bylai. M. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindais baudžiamojoje byloje, anksčiau sudariusioje vieningą visumą su nagrinėjama byla. Be to, būtent toje byloje gali būti atskleista arba paneigta narkotinių medžiagų kaip turto sąvoka, nors turtas yra esminis BK 181 straipsnio 3 dalies dalykas, ir nenustačius, koks konkrečiai turtas ir kam jis priklausė, nebuvo įmanoma priimti teisėto ir pagrįsto nuosprendžio. Atkreipiamas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl tokio asmens parodymų vertinimo (2015 m. birželio 2 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Shiman prieš Rumuniją, peticijos Nr. 12512/07; Didžiosios kolegijos 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, peticijos Nr. 26772/95; 2004 m. gegužės 25 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Cornelis prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 994/03; 2004 m. sausio 27 d. sprendimai dėl priimtinumo bylose Lorsé prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 44484/98; Verhoek prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 54445/00), taip pat kasacinio teismo praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-689/2020, Nr. 2K-236-945/2023). Teismas, neskyręs dėmesio ikiteisminių tyrimų išskyrimui ir su tuo susijusiam M. M. parodymų nepatikimumui, nukrypo nuo minėtos praktikos. Pastarasis, mainais už pasiūlytas privilegijas, o pagal kaltinimo versiją, ir vedinas keršto, turėjo tiesioginį motyvą apkalbėti T. V. ir M. V.. Netgi skirdamas bausmes teismas atsisakė taikyti dalinį bausmės vykdymo atidėjimą tuo motyvu, kad kitoje byloje apeliantui taikomas suėmimas, o tai tik patvirtina, kad išskiriant bylas T. V. teisinė padėtis buvo pabloginta keliais aspektais.

4.6.       Dėl netinkamo duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo – BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies pažeidimų, nurodoma, kad teismas pripažino nuosekliais ir patikimais M. M. parodymus (atmesdamas reikšmingiausią jų dalį, kurioje nukentėjusysis parodė, kad jo turto nuteistieji neprievartavo), taip pat apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas netinkamai įvertintais liudytojo V. J. parodymais, dalimi G. J.-V. parodymų, nepagrįstai visiškai atmesti tiek paties apelianto, tiek kito nuteistojo M. V. parodymai, liudytojų R. K., A. Č. K., A. Z., M. Š., E. J., R. K., M. K. parodymai. Nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

4.7.       Skunde nurodoma, kad vyresniosios tyrėjos J. M. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo aiškiai nurodoma aplinkybė „dėl tariamai dingusio krovinio“ ir „tariamai prarasto krovinio“, tačiau pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio ir skundžiamame nuosprendyje sąvoka „tariamai dingęs krovinys“ buvo konvertuota netgi ne į Prancūzijoje dingusį krovinį, o į 180 000 Eur vertės turtą – nukentėjusiuoju pripažinto M. M. turtą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar toks turtas, į kurį buvo nukreiptas nuteistųjų veikimas, egzistavo. Be to, jokių objektyvių duomenų (ekspertinių tyrimų ar pan.) apie tai, kad Prancūzijos Respublikoje sulaikytas krovinys su kanapėmis priklausė M. M., nėra, apie tai nėra rašoma iš Prancūzijos Respublikos gautame nuosprendyje, kuriuo buvo išteisintas O. M.. Būtent O. M. kaip asmuo, galintis žinoti reikšmingų kaltinimui (tuo pačiu ir gynybai) aplinkybių, nebuvo apklaustas šioje baudžiamojoje byloje, todėl ši klaida taisytina apeliacinės instancijos teisme. Pats M. M. 2023 m. kovo 14 d. teismo posėdyje nurodė, kad krovinys buvo 240 000 Eur, visų keturių, viena dalis gaunasi 60 000 Eur. Jam (M. M.) tenkančios dalies, jo asmeninio turto nereikalavo. Tai pripažino ir teismas, tačiau šia parodymų dalimi nesirėmė. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad M. M. atsisakė atsakyti į dalį gynėjo klausimų, nors tokios teisės neturėjo.

4.8.       Pirmosios instancijos teismas visiškai klaidingai vertino liudytojų, tiesiogiai dalyvavusių ar mačiusių įvykius tarp nukentėjusiojo M. M. ir T. V. 2021 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini), parodymus, juos citavo selektyviai. Liudytojas R. K., apklaustas 2023 m. gegužės 3 d. teisiamajame posėdyje, ne tik parodė, kad aiškiai matė, kaip M. M. sudavė smūgį tam vyrui (t. y. T. V.), o kad T. V. suduotų smūgį M. M., nematė. Šis liudytojas aiškiai parodė, jog matė, kaip M. M. ir T. V. apsikabino, kas aiškiai paneigia M. M. parodymus ir parodo, kad jokio konflikto, kuris turėtų reikšmės BK 181 straipsnio 3 dalies prasme, tarp M. M. ir nuteistųjų nebuvo. Be to, pirmosios instancijos teismas neskyrė dėmesio ir tai aplinkybei, kad 2021 m. balandžio 1 d. apeliantas T. V. buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini), du kartus, ir antrojo atvykimo metu jokio konflikto su M. M. nebuvo net ir pagal jo paties nurodomą versiją. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino dalies liudytojų M. Š., E. J., A. Z., G. J.-V., R. K., M. K., R. K. parodymų, netinkamai vertino liudytojo V. J. parodymus, neatsižvelgęs į kontekstą, kaip liudytojas vengė duoti parodymus, į jo parodymų prieštaravimą M. M. parodymams, kitiems bylos duomenims. Teismas taip pat nepagrįstai susiejo 2021 m. balandžio 1 d. ir 2021 m. balandžio 4 d. įvykius.

4.9.       Dėl šifruotos susirašinėjimo platformos „SKY ECC“ kaip duomenų leistinumo apeliaciniame skunde nurodoma, kad nebuvo patikrintas jų pirminio gavimo, dešifravimo teisėtumas, teisinis ir faktinis pagrindai rinkti, fiksuoti ir kaupti tokius duomenis, identifikatorių suteikimo pagrindas, juos suteikusi, iškodavusi institucija. Duomenys yra netikslūs, nepilni, prieštaringi, atrinkti selektyviai. Susirašinėjimas pristatomas kaip vykęs tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaip nurodoma Europos tyrimo orderyje (toliau – ir ETO). Jis turėtų būti dviejų asmenų susirašinėjimas, tačiau pateikiamos tik vieno asmens žinutės, priskiriamos (neaišku, kokiu būdu) M. V.. Tas pats pasakytina ir dėl M. M. priskiriamos komunikacijos. ETO sutinkama net 11 identifikatorių, tačiau neatskleidžiama, kodėl apeliantui T. V. suteikiami net trys iš vienuolikos ir būtent tokie identifikatoriai – (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), o ne kuris nors iš kitų pateikiamų ETO identifikatorių.

4.10.       Nėra nustatyta, kokia informacija buvo pateikta Europolo kanalu Lietuvos kriminalinės policijos biurui apie Lietuvos Respublikos piliečių organizuotas nusikalstamas grupes, kokios valstybinės ar nevalstybinės institucijos tokią informaciją pateikė, pagal kokios institucijos prašymą ar užduotį, kaip tokia informacija susijusi su nuteistuoju T. V., kokiu būdu ir kodėl konkretus komunikacinės sistemos „SKY ECC“ identifikacinis numeris (numeriai) buvo priskirtas (priskirti) apeliantui T. V., kas ir kokiu būdu, pagal kokios institucijos užduotį iškodavo tokią informaciją ir susiejo ją su nuteistuoju. 

4.11.       Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino liudytojo policijos pareigūno T. J. parodymus. Nors šis liudytojas ir teigė, kad „SKY ECC“ identifikatorius konkretiems asmenims priskyrė Lietuvos Respublikos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, tačiau tuo pačiu teigė, kad pagal iš Prancūzijos Respublikos pareigūnų gautą nuorodą nusikopijavęs failus jau matė „SKY“ ID numeriuką, kuris priskirtas tam tikram asmeniui. Be to, liudytojas T. J. pats sprendė, kas reikšminga, o kas nereikšminga baudžiamajai bylai, nors jokių procesinių veiksmų neatliko. Liudytoja L. A. paneigė T. J. parodymus, kas priskyrė konkretiems asmenims identifikatorius. Apeliantų įsitikinimu, liudytojų T. J., taip pat ir L. A. parodymų pirmosios instancijos teismas negalėjo pripažinti tinkamais ir neprieštaringais, o minėti parodymai niekaip nepadarė šifruoto susirašinėjimo platformos „SKY ECC“ duomenų leistinais įrodymais BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių prasme, nes negalima patikrinti jų gavimo teisėtumo, kilmės šaltinio, iššifravimo valstybės, teismo, sankcionavusio tokių duomenų rinkimą, procesinių sprendimų teisėtumo. Be to, remiantis BPK 66–681 straipsnių, 346 straipsnio 1 dalies nuostatomis, duomenys, surinkti taikant kriminalinės žvalgybos ar baudžiamojo proceso veiksmus kitų valstybių teritorijose, negali būti pripažinti tinkamais ir teisėtais duomenimis BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme. Akcentuojama, kad kitų Europos Sąjungos valstybių teismai, įskaitant ir aukščiausias teismines institucijas, yra nepripažinę duomenų, pateikiamų kaip iškoduotų platformoje „SKY ECC“, tinkamais ir leistinais įrodymais baudžiamajame procese, kadangi neįmanoma patikrinti jų leistinumo ir gavimo teisėtumo, kaip, antai, Italijos Aukščiausiasis Teismas (Corte di Cassazione) 2022 m. liepos 15 d., 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimuose. Pastarasis grįstas ir EŽTT Didžiosios Kolegijos 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimu byloje Y. Y. prieš Turkiją, peticijos Nr. 15669/20.

4.12.       Nukentėjusysis M. M. aiškiai parodė, kad T. V., M. V., taip pat asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, jokio M. M. turto neprievartavo. Ši aplinkybė liko teismo neįvertinta, tačiau ji arba visiškai šalina apelianto baudžiamąją atsakomybę, arba galėtų būti vertinama ne daugiau nei savavaldžiavimas. Be to, nusikalstama veika pirmosios instancijos teisme turėjo būti kvalifikuojama ne pagal tą įstatymo redakciją, kuri galiojo galimai padarytos nusikalstamos veikos padarymo metu, o pagal naujesnę.

4.13.       Sutinkama su teismo išvada, kad naujesnioji BK 181 straipsnio 3 dalies įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija iš dalies gali būti laikoma sunkinančia apelianto T. V. teisinę padėtį, kadangi ji numatė naują kvalifikuojantį požymį – labai didelės vertės turto prievartavimą. Tačiau naujesnėje įstatymo redakcijoje atsirado ir esmingai reikšmingas apelianto teisinei padėčiai svetimo turto požymis. Ankstesnėje įstatymo redakcijoje turto svetimumo požymis nebuvo įtvirtintas. Šis turto svetimumo aspektas tampa itin aktualiu, kadangi M. M. aiškiai pasisakė, kad „jie mano dalies nereikalavo, mano asmeninio turto jie nereikalavo“. Taigi, reikalautas turtas nukentėjusiajam buvo svetimas. Pagal teismų praktiką, esant sunkinantiems ir lengvinantiems požymiams, taikomas palankesnis kaltininkui įstatymas. Cituojama kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-697/2023.

4.14.       Nesutinkama su T. V. nuteisimu ir pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Pažymima, kad net ir tuo atveju tarp tokių veikų (BK 145 straipsnio 2 dalies ir 181 straipsnio 3 dalies) šioje baudžiamojoje byloje gali būti įžvelgiama idealioji sutaptis, tačiau tai nereiškia, kad apeliantas T. V. tokią veiką yra padaręs.

4.15.       Pasak apeliantų, nors T. V. pripažino rašęs vieną 2021 m. gegužės 16 d. tekstinį pranešimą M. M., tačiau tai nesudaro nurodyto nusikaltimo sudėties. Pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdžią duomenų vertinimo klaidą teigdamas, kad nukentėjusysis M. M. liudijo T. V. grasinimus susidoroti supratęs tiesiogiai, nes žinojo, jog pastarasis jau buvo teistas už nužudymą. Sprendžiant apie nukentėjusiojo suvokimą apie grasinimą svarbu tai, kad pats M. M. patvirtino, jog žinojo apie ankstesnį T. V. teistumą, kad šis kažkokiu būdu išsisuko, tačiau jam tai netrukdė bendrauti su T. V.. I. Ž., persiuntusiai nuosprendyje nurodytus tekstinius pranešimus, M. M. sakė nekreipti į tai dėmesio, kad išsiaiškins pats. I. Ž. ir toliau bendravo su T. V. ir jo sutuoktine.

4.16.       Nurodoma, kad baudžiamąją atsakomybę gali užtraukti tik realūs (ne tariami) grasinimai. Pirmosios instancijos teismas, nevertindamas M. M. ir I. Ž. parodymų, taip pat ir liudytojų M. K. ir R. K. parodymų, nuo tokios praktikos nukrypo ir be pagrindo vertino T. V. veiksmus kaip nusikalstamus. Cituojama kasacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis (numeris nenurodomas).

4.17.       Taip pat teigiama, kad nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, kadangi yra visi pagrindai nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 3 ar 2 dalies nuostatas. BK 181 straipsnio 3 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) visiškai apima BK 145 straipsnio 2 dalies požymius ir arba tokia veika iš viso neturėjo būti papildomai kvalifikuojama pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, arba turėjo būti taikoma idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, taikomos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos, o bausmės bendrinamos apėmimo būdu.

4.18.       Teismas, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio taikymo, be pagrindo tai, kad T. V. kitoje baudžiamojoje byloje, iš kurios išskirta nagrinėjama byla, taikomas suėmimas, vertino kaip kliūtį atidėti bausmės vykdymą. Kitoje byloje įsiteisėjusio nuosprendžio nėra, o nagrinėjamoje byloje T. V. buvo taikomos kitos kardomosios priemonės. Pažymima ir tai, kad už BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pirmosios instancijos teismas skyrė T. V. ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Jeigu būtų taikoma BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostata ir bausmės bendrinamos apėmimo būdu, tokia situacija pagal laisvės atėmimo bausmės trukmę patektų į BK 75 straipsnio 2 dalies taikymo apimtį ir šiuo pagrindu galėtų būti taikomas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau minėtos dalies pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo.

4.19.       Pažymima ir tai, kad nėra aišku, kuo teismas grindė T. V. asmenybės pavojingumą. Jis laikomas neteistu, turi patikimus ir ilgalaikius socialius ryšius, iki suėmimo dirbo, vykdė ir individualią veiklą. Netgi nesant pagrindų panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, yra visi pagrindai taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatą ir bausmės vykdymą atidėti arba taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatą ir bausmės vykdymą atidėti iš dalies. Šiuo atveju teismas nukrypo nuo teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, Nr. 2K-185-976/2021).

5.       Apeliaciniu skundu nuteistasis M. V. ir jo gynėjas advokatas V. Sirvydis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendį dėl M. V. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį ir priimti M. V. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį; perkvalifikuoti M. V. galimai padarytą nusikalstamą veiką iš BK 181 straipsnio 3 dalies į baudžiamąją atsakomybę šalinančią BK 181 straipsnio 3 dalies redakciją (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija); nepanaikinus apkaltinamojo nuosprendžio, pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir taikyti BK 75 straipsnio 2 ir/arba 3 dalies nuostatas, M. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant. Skundas grindžiamas šiais argumentais.

5.1.       Dalis skunde nurodytų su nuteistuoju M. V. siejamų argumentų save esme tapatūs argumentams, nurodytiems nuteistojo T. V. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde. Jie aprašyti šio procesinio sprendimo 4.1–4.13 punktuose ir nekartojami.

5.2.       Nuteistasis M. V. ir jo gynėjas taip pat pabrėžia, kad nė vienas iš apklaustų liudytojų neparodė, kad M. V. būtų sudavęs kokį nors smūgį nukentėjusiajam M. M. ar turėjęs bent menkiausią fizinį kontaktą su juo. Net ir nukentėjusysis neparodė, kad M. V. iš jo būtų prievartavęs turtą, teigė, kad šis iš jo nieko nereikalavo. Be to, apeliantui priskiriamoje „SKY ECC“ komunikacijoje nėra jokių duomenų, kad M. V. būtų grasinęs tiesiogiai M. M. ar, juo labiau, prievartavęs jo (o ne svetimą jam) turtą. Dar daugiau, brolio T. V. parodymai visiškai sutampa su jo duotais parodymais.

5.3.       Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad M. M. patvirtino, jog M. V. atvykus į (duomenys neskelbtini), smurtas prieš jį jau buvo panaudotas, tad M. V. net ir konkliudentiniais veiksmais neprisidėjo prie kitų asmenų veiksmų, net jei jie buvo, jų nematė. Net ir pagal M. M. versiją, nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 4 d. jokie veiksmai, kurių metu būtų prievartaujamas jo turtas, atliekami nebuvo, tad automobilių gaudynės 2021 m. balandžio 4 d. be pagrindo pripažintos 2021 m. balandžio 1 d. įvykių tąsa.

5.4.       Teismas netinkamai vertino ir liudytojų G. J.-V., V. J. parodymus, nepagrįstai susiejo 2021 m. balandžio 1 d. ir 2021 m. balandžio 4 d. įvykius. V. J. 2021 m. balandžio 1 d. įvykiuose nedalyvavo ir viską sužinojo iš M. M.. Pasak jo, iš nukentėjusiojo pasakojimo jis suprato, kad „pagrinde T. darė viską“. Liudytojas V. J. taip pat nuosekliai teigė, kad 2021 m. balandžio 4 d. spontaniškose automobilių lenktynėse dalyvavo R. G.. M. M. irgi nurodė, kad jo manymu, automobiliu „Land Rover“ jį vijosi „D.“ (R. G.). Tiek M. M., tiek ir V. J. nėra nurodę, kad automobilį „Land Rover“ 2021 m. balandžio 4 d. būtų vairavęs apeliantas M. V.. Be to, nepritariama įrodinėjimo būdui, kai M. V. dalyvavimas 2021 m. balandžio 4 d. įvykiuose grindžiamas 2021 m. rugpjūčio 11 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, jog atlikus tyrimo veiksmus gauta duomenų, jog įtariamieji M. V. ir R. G. naudojasi tokios pačios spalvos, markės ir modelio automobiliais „Land Rover Range Rover Sport“. Atkreipiamas dėmesys, kad automobilio „Land Rover“ valstybinis numeris taip ir nebuvo nustatytas, o automobilio ratlankiai nėra išskirtiniai – tokio tipo ratlankius, kaip ir šoninių langų deflektorius ar šoninius slenksčius, galima sutikti ne vieninteliame tokio tipo automobilyje. Jokių konkrečių duomenų, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti apeliantą kaip asmenį, neabejotinai dalyvavusį spontaniškose automobilių žiedinėse lenktynėse, surinkta nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl šių aplinkybių yra paremtas nepašalintomis abejonėmis.

5.5.       Pažymima ir tai, kad pats nukentėjusysis M. M. 2021 m. balandžio 1 d. įvykių nevertino kaip grėsmingų, į policiją nesikreipė. Iš jo parodymų taip pat matyti, kad 2021 m. balandžio 4 d. spontaniškos žiedinės automobilių lenktynės vyko paties nukentėjusiojo pasirinkimu, nes jis važiavo galingesniu automobiliu, galėjo padidinti greitį ir važiuoti, kur jam reikia.

5.6.       Nesutinkama su nuteistajam paskirta bausme, kadangi yra visi pagrindai M. V. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies, taip pat 2 dalies nuostatas. Nurodoma, kad teismas be pagrindo tai, kad M. V. kitoje baudžiamojoje byloje, iš kurios išskirta nagrinėjama byla, taikomas suėmimas, vertino kaip kliūtį atidėti bausmės vykdymą. Kitoje byloje įsiteisėjusio nuosprendžio nėra, o nagrinėjamoje byloje M. V. buvo taikomos kitos kardomosios priemonės. Tai negalėjo lemtu BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų netaikymo.

5.7.       Be kita ko, už BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pirmosios instancijos teismas M. V. skyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Tokios trukmės bausmė patenka į BK 75 straipsnio 2 dalies taikymo apimtį ir šiuo pagrindu galėtų būti taikomas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau minėtos dalies netaikymo pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo. Be to, neaišku, kuo pirmosios instancijos teismas grindė apelianto M. V. asmenybės pavojingumą, nes jis laikomas neteistu, turi patikimus ir ilgalaikius socialius ryšius, iki suėmimo dirbo. Net ir nesant pagrindų panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, yra visi pagrindai taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Šiuo atveju teismas nukrypo nuo teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, Nr. 2K-185-976/2021).

6.       Teismo

I.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo T. V. bei jo gynėjo advokato V. Sirvydžio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuteistojo M. V. bei jo gynėjo advokato V. Sirvydžio apeliacinis skundas atmetamas.

7.       Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei argumentus, nurodytus apskųstame nuosprendyje, apeliaciniuose skunduose ir išsakytus proceso dalyvių teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas dalį byloje surinktų duomenų be pagrindo pripažino įrodymais ir jais vadovavosi, tačiau likę duomenys įrodymais pripažinti pagrįstai, juos vertinant BPK 20 straipsnyje numatytos įrodymų vertinimo taisyklės nepažeistos, jais remdamasis teismas teisingai nustatė BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatytus veiksmus tinkamai kvalifikavo ir už šią veiką paskyrė teisingas bei proporcingas bausmes. Tačiau dalis nuosprendyje išdėstytų išvadų dėl T. V. įvykdytos BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos neatitinka bylos aplinkybių, o būtent dalis nustatytų T. V. veiksmų be pagrindo vertinti kaip sudarantys minėtos veikos objektyviųjų požymių dalį, todėl jie šalintini iš nuosprendžio aprašomosios dalies. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus įstatymui Nr. XIV-3060, naujos redakcijos BK 145 straipsnio 2 dalis švelnina bausmes ir palengvina nuteistojo T. V. teisinę padėtį, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, taikytina nagrinėjamu atveju. Jo veiksmai perkvalifikuojami pagal galiojančią BK 145 straipsnio 2 dalį ir už veiką skiriama nauja bausmė, kuri parinktina įvertinus ir sumažėjusią nusikalstamų veiksmų apimtį. Tuo pačiu T. V. iš naujo skiriama ir galutinė subendrinta bausmė. Atsižvelgusi į tai, kad didžioji dalis abiejų apeliacinių skundų motyvų iš esmės sutampa, teisėjų kolegija juos aptars kartu, atskirai pasisakydama tik dėl individualizuotų argumentų.

Dėl didelės vertės turto prievartavimo (BK 181 straipsnio 3 dalis)

8.       Viso baudžiamojo proceso metu nuteistieji T. V. ir M. V. su jiems pareikštais kaltinimais (įtarimais) nesutiko ir kaltę neigė. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme T. V. patvirtino, kad 2021 m. balandžio 1 d. buvo atvykęs prie nukentėjusiojo M. M. namo, pasisveikino su juo, šis atrodė pavargęs ir apsvaigęs. Galimai pasakė M. M. „gal tau nusibodo gyventi“, tačiau tai nebuvo grasinimas. Taip sakė, nes šis labai prastai atrodė. Pradėjus kalbėtis, tarp jo ir M. M. įvyko žodinis konfliktas, galėjo jį (M. M.) stumtelėti, po ko šis slystelėjo ir nukrito ant žemės, kadangi buvo neblaivus. Pas M. M. atvažiavo vienas, nereikalavo jokio turto. Norėjo tik pakalbėti dėl skolos, mašinos perrašymo, tačiau pokalbis neįvyko, nes M. M. buvo girtas, rėkė ant jo (T. V.), sakė, kad jo namus atima bankas, turi problemų su įmonėmis, kalbėjo nesąmones, mojavo rankomis, suėmė jam (T. V.) už striukės. Jis pats M. M. į kojas ar kitas kūno vietas netrenkė, jį tik stumtelėjo. Stumdamas jo rankas galėjo pataikyti ir jam į veidą. Taip pat M. M. negrasino, gal dėl jo skardaus balso galėjo atrodyti, kad kalba pakeltu tonu. Po kiek laiko atvažiavo ir brolis M. V., kadangi prašė jam perduoti raktus nuo namų (duomenys neskelbtini). Atvažiavęs brolis paėmė raktus, persimetė porą žodžių ir išvažiavo. Tarp jo (M. V.) ir M. M. nebuvo jokio fizinio kontakto ar grasinimų. Tuo metu jis (T. V.) su M. M. kalbėjo ramiai. Po konflikto jis su M. M. apsikabino ir susitarė susitikti po Velykų, nes pastarasis yra jam skolingas 25 000 Eur. Be to, jo (T. V.) automobilis registruotas M. M. įmonės vardu. Viso šito jis vėliau taip ir neatgavo. Dar pas M. M. jis buvo palikęs ir telefoną. Šis pasakė, kad jis pas I. Ž. garaže. Išvažiuodamas jis paskambino jai ir ji nurodė, kad M. M. pas ją nebegyvena, kad nieko nėra palikęs. Tada jis nuvažiavo iki brolio, pasiėmė raktus ir vėl grįžo pas M. M. į (duomenys neskelbtini). Pasakė jam, kad skambino I. Ž. ir ši sakė neturinti telefono. Į tai M. M. pasakė, kad pats nuvažiuos, paims jį ir atiduos jam (T. V.), tačiau taip ir neatidavė, vėl pradingo. 2021 m. balandžio 4 d. buvo Velykos. Su žmona jie aplankė I. Ž., norėjo jai pasiūlyti važiuoti su jais, nes ji telefonu sakė, kad neturi pinigų, likusi viena su vaiku, pasakojo, kad atvažiavęs M. M. su kažkokiu V. (V. J.) spardė vaiko kėdutę. Išvažiavę iš I. Ž., važiuodami Romainių tiltu, pamatė pravažiuojantį M. M.. Nusprendė jį pavyti per Romainių kalną. Ten užkilęs pamatė iš priekio atvažiuojantį M. M. ir jį sustabdė. Padarė nesąmonę gatvėje, bet norėjo su juo pakalbėti. Nesikeikė, ramiai priėjo prie M. M. automobilio durelių, pasakė jam lipti, pakalbėti. M. M. nurodė, kad automobilyje yra vaikas (automobilyje buvo ir V. J.), pasikalbės vėliau. Gal kažką garsiau jam riktelėjo jo (T. V.) žmona, kuri irgi buvo išlipusi. Jis (T. V.) norėjo atidaryti M. M. automobilio dureles iš vairuotojo pusės, bet šis paspaudė „gazą“, vos per kojas nepervažiavo. Tada jis įsėdo į savo automobilį ir pradėjo M. M. vytis. Taip jie pavažinėjo ne vieną ratą Šilainiuose. Dar ranka rodė, kad M. M. sustotų, tačiau jį pagauti neturėjo galimybės, nes jis vairuoja galingą automobilį. M. M. nulėkė, o jis nuvažiavo į kitą pusę. Raudondvario pl. jį sustabdė policija. Nebuvo jokių grasinimų ar kalbos apie 180 000 Eur, tai visiška nesąmonė. Jis negali pasakyti, kodėl nusprendė blokuoti M. M. automobilį. Apėmė emocijos dėl verkiančios I. Ž., išgąsdintos mergaitės. Tuo metu, kai vijosi M. M., nematė automobilio „Land Rover“ ar kitų žmonių, brolio M. V., jam neskambino. Nematė, kad jo žmona būtų skambinusi. Šis įvykis neturi nieko bendro su 2021 m. balandžio 1 d. įvykiu. Vijosi, nes norėjo pakalbėti apie pagalbą M. M. dėl gėrimo. Apie sulaikytą krovinį Prancūzijoje, už kurį galėjo reikalauti iš M. M. 180 000 Eur, nieko nežino, tokios sumos iš jo nereikalavo, „SKY ECC“ programėle nesinaudoja (t. 10, b. l. 145–151, 154–155).

9.       Taip pat ir nuteistasis M. V., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, kaltės nepripažino. Nurodė, kad pažįsta M. M. kaip brolio T. V. draugą. 2021 m. balandžio 1 d. buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini), nes norėjo pasiimti mamos buto (duomenys neskelbtini) raktus iš T. V.. Šis buvo sakęs, kad važiuoja susitikti su M. M.. Nuvykęs užtruko kelias sekundes, išlipęs pasisveikino su M. M., pasiėmė iš T. V. raktus ir išvyko. Jokio susistumdymo ar konflikto tarp M. M. ir T. V. nematė. M. M. buvo apsvaigęs, tą matė iš jo veido mimikos, nebuvo sužalotas. Taip pat matė ten dirbančius darbininkus, dar kitame automobilyje sėdėjo mergina. Apie krovinį Prancūzijoje, ar iš M. M. reikalautus 180 000 Eur, nieko nežino, jam M. M. nebuvo skolingas, sandorių su juo nebuvo sudaręs. Apie 2021 m. balandžio 4 d. automobilio užblokavimą nieko nežino, pats tą dieną važinėjo automobiliais BMW ir „Land Rover“, kuris priklauso žmonai. Apie tai, kad brolis vaikėsi M. M., sužinojo iš draugų, nepamena kokių. Pats tame nedalyvavo. Nepamena, ar jam skambino brolio žmona A. V.. Dar iki įvykio T. V. yra jam sakęs, kad M. M. jam skolingas 25 000 Eur. Šiuos pinigus M. M. padavė jo (M. V.) žmona, nes brolis pinigus laikė pas juos. Bute (duomenys neskelbtini) nėra signalizacijos (t. 10, b. l. 155–156). Tokias pačias įvykių aplinkybes M. V. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 49–53, 60–62).

10.       Taigi, nuteistieji nors ir patvirtino 2021 m. balandžio 1 d. susitikę su M. M., o T. V. neneigė su juo bendravęs ir 2021 m. balandžio 4 d., vėliau automobiliu jį vijęsis, tačiau abu jie neigė atlikę visus byloje nustatytus turto prievartavimo veiksmus bei tuo tikslu M. M. atžvilgiu naudotą T. V. fizinį smurtą bei abiejų nuteistųjų naudotą psichologinį smurtą (grasinimus). Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų parodymais nesivadovavo ir nuteistiesiems pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes nustatė remdamasis kitų baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visetu. Teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka. Kartu pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktų kitų duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo klaidų nepadarė, jų pagrindu nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes nustatė teisingai.

11.       Visų pirma teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis T. V. nors ir nuosekliai neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių, vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje davė tokius pačius parodymus, kaip ir teisme (t. 8, b. l. 163–164, 175–181, 184–187), visgi pirmoje apklausoje, tai yra 2021 m. balandžio 5 d., dalyvaujant gynėjui, jis tvirtino, kad 2021 m. balandžio 1 d. nukentėjusiojo M. M. apskritai nematė, jokiame įvykyje tą dieną nedalyvavo, jokio įvykio iš viso nebuvo. Teigė, kad M. M. nematė apie mėnesį iki 2021 m. balandžio 4 d. Atsakyti į tyrėjos klausimus dėl didelės vertės turto prievartavimo atsisakė (t. 8, b. l. 160–162). Teisėjų kolegija nekvestionuoja nuteistojo teisės laisvai rinktis gynybos taktiką, kaip ir teisės tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus. Asmens apsisprendimas dėl parodymų (ne)davimo ir jų turinio yra sudedamoji teisės į gynybą dalis ir pats savaime neįrodo jo kaltės, tačiau šie duomenys turi reikšmės formuojant teismo vidinį įsitikinimą, kuriuo grindžiamos išvados dėl įrodymų vertinimo. Tai pripažįstama ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-788/2021, Nr. 2K-232-697/2022). Proceso eigoje nuteistojo duoti parodymai, kaip ir visi kiti bylos duomenys, turi būti vertinami tiek atskirai, tiek kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, lyginant juos tarpusavyje ir darant apibendrinančias išvadas. Pirmiau minėti nuteistojo T. V. parodymai nebuvo nuoseklūs, tiek jie, tiek ir nuteistojo M. V. parodymai prieštaravo visumai kitų bylos duomenų, dėl kurių patikimumo teisėjų kolegijai abejonių nekilo (apie šią įrodymų grupę bus pasisakyta toliau), tad pirmosios instancijos teismas jais nesivadovavo pagrįstai.

12.       Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes, rėmėsi iš skirtingų įrodymų šaltinių surinktais duomenimis, tarp jų ir nukentėjusiojo M. M. parodymais. Nukentėjusysis M. M. teismui nurodė, kad 2021 m. balandžio 1 d. pas jį į (duomenys neskelbtini) atvyko T. V.. Iki susitikimo pastarasis jam ne kartą skambino, tačiau jis vengė su juo bendrauti. Žinojo, kad šis reikš pretenzijas dėl prarasto krovinio, jautė grėsmę, todėl tą dieną buvo pasikvietęs darbininkus. Dar buvo jo vairuotojas bei draugė G.. Atvykęs T. V. buvo agresyviai nusiteikęs, pradėjo reikalauti, kad jis grąžintų 180 000 Eur kaip nuostolį už Prancūzijoje prarastą krovinį, kurio vežimą jis buvo perėmęs. Apie dingusį krovinį žinojo visi: T. V., M. V. ir R. G.. Jis buvo jiems parašęs apie tai per „SKY ECC“. Jie visi keturi kartu dalyvavo neteisėtoje veikloje, dėl to neteisėto krovinio vyksta tyrimas. Jis (M. M.) aiškino, kad tą krovinį sulaikė ir jie jį prarado, o T. V. sakė, kad sulaikė policija ar ne, vis tiek jis turės atiduoti pinigus, jų dalį. Krovinio bendra vertė buvo didelė – 240 000 Eur. 180 000 Eur atitinka trijų asmenų dalis, turėtas gauti už šį krovinį, kurių jie negavo. Jo (M. M.) dalies jie nereikalavo, tačiau būtų turėjęs atiduoti savo turtą. Iš pradžių vyko žodinis konfliktas, o po to T. V. sudavė jam smūgius. Pradžioje į veidą, po to bekrentant įspyrė į kūną (klubą), o kitų tiksliai negali pasakyti, nes buvo sumaištis. Jis dar bandė gintis, bet jų jėgos buvo nelygios. Tą dieną kalbos apie girtumą, išsiblaivymą, gydymąsi nebuvo, jis (M. M.) buvo blaivus. M. V. taip pat buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini). Jis atvyko su BMW, maždaug 10–15 min. po T. V.. Šalia sėdėjo R. G., tačiau jis iš mašinos net neišlipo. M. V. išlipo, ėjo link jo (M. M.) ir jau eidamas grasino, kad jam čia bus, kad sutvarkys jį greitai, anksčiau ar vėliau su juo susidoros. Konkrečiai iš jo nieko nereikalavo, tik grasino, tačiau pamatęs, kad daug žmonių aplinkui, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Tuo metu smurtas prieš jį (M. M.) jau buvo panaudotas. Nemano, kad M. V. tai matė. Jis atvykęs jokių raktų iš T. V. nepasiėmė ar neperdavė. Tą dieną T. V. buvo atvažiavęs dar kartą, tačiau negali pasakyti, ką šis sakė, kokiu tikslu grįžo, nes buvo šoko būsenoje. Dėl balandžio 4 d. įvykio nukentėjusysis nurodė, kad išvažiuodamas iš Romainių iš priekio pamatė juodą džipą, kurį vairavo T. V., o šalia sėdėjo jo žmona. Jam blokavo kelią, tad sustojo. T. V. su žmona iššoko iš mašinos, prasidėjo žodinis konfliktas. Jis (M. M.) sėdėjo už vairo, kartu važiavęs V. J. išlipo iš automobilio, kažką su T. V. pasišnekėjo, negirdėjo ką, nes T. V. žmona priėjusi kažką spiegė jam į ausį. Nesuprato, ko ji norėjo. Tada pasakė, kad automobilyje yra vaikas (gale sėdėjo V. J. 9–11 metų sūnus), nepulkit, vėliau susitiksim. Bet ginčas vyko toliau, todėl pasakė V. J. grįžti į automobilį, nes baigsis blogai, ir aplenkęs T. V. užblokavimą išvažiavo. Tada T. V. pradėjo jį vytis. Važiavo į Šilainius, į Baltijos g., pro „Bernelių užeigą“, prasuko vieną ar du ratus. Po kurio laiko kelią pradėjo blokuoti ir juodas „Land Rover“, kuriame buvo du asmenys. Jis stengėsi išvengti blokavimo, tad nematė, kas jį vairavo, kas sėdėjo šalia. Žinojo, kad tokį automobilį vairuoja R. G.. Šalia sėdėjęs V. J. jam pasakė, kad vairavo R. G.. Gaudynės vyko apie pusvalandį, važiavo dideliu greičiu ir jam pavyko atsiplėšti. Policijai skambino V. J. ir jo sūnus. Nors jokių reikalavimų šio konflikto metu T. V. nepasakė, tačiau jis (M. M.) suprato, kad čia tęsiasi balandžio 1 d. įvykiai. Situaciją ir grasinimus jis priėmė labai rimtai, nes žinojo, kad T. V. buvo teistas už žmogžudystę, tačiau kažkaip išsisuko, žinojo jo būdą, todėl kreipėsi į policiją. Grasinančias žinutes jis buvo gavęs ir 2021 m. kovo mėnesį, tačiau neprisimena jų turinio, datų ir iš kieno telefono jas gavo. Įtarimai dėl nelegalaus krovinio Prancūzijoje jam buvo pareikšti po 2021 m. balandžio 4 d. Gaudynių dieną jo sugyventinė I. Ž. sakė, kad jie buvo atvažiavę, norėjo ją su vaiku išsivilioti iš namų ir išsivežti, galimai taip norėjo daryti spaudimą jam (M. M.), džiaugėsi, kad nevažiavo su jais (t. 10, b. l. 156–163). Iš esmės tokias pačias aplinkybes M. M. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, kai kuriuos nedidelius parodymų neatitikimus paaiškindamas pirmosios instancijos teisme. Jo parodymai taip pat buvo patikrinti vietoje, o parodymų atpažinti pagal nuotrauką metu nukentėjusysis atpažino T. V., M. V., D. G. ir A. V. (t. 1, b. l. 169–197; t. 2, b. l. 3–4, 5–6, 7–9). Nukentėjusiojo parodymai procese buvo nuoseklūs, išsamūs ir aiškūs.

13.       Nuteistųjų gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas M. M. parodymus, neatsižvelgė į tai, kad jis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 391 straipsnio 1 dalimi kaip asmuo, padėjęs atskleisti nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos argumentus, visų pirma pažymi, kad M. M. šioje baudžiamojoje byloje nėra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam taip pat nebuvo suteiktas ir įtariamojo procesinis statusas. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10395-21 pagal BK 284 straipsnį pradėtas 2021 m. balandžio 4 d., gavus informaciją iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo apie tai, kad 2021 m. balandžio 4 d. 18.19 val. du automobiliai „Porsche“ užsipuolė pranešėją V. J. ir jį vejasi, po ko buvo sustabdyti T. V. ir M. M. vairuoti automobiliai. 2021 m. balandžio 5 d. apklausus liudytoju M. M. pradėtas, o vėliau ir tęstas ikiteisminis tyrimas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį. Nuo 2021 m. balandžio 14 d. M. M. šioje baudžiamojoje byloje pripažintas nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 4–5, 10, 169–171; t. 2, b. l. 21–22). Ikiteisminiame tyrime ir vėliau teisme jis buvo apklaustas apie aplinkybės, dėl kurių jam nebuvo pareikšti jokie įtarimai. Jis parodymus davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą ir prisiekęs. Tai yra aplinkybės, lemiančios skirtingą nukentėjusiojo (liudytojo) ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, procesinį statusą, o tuo pačiu ir jų parodymų vertinimą. Taigi, nukentėjusiojo M. M. parodymai, duoti šioje byloje, turi būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Nepaisant aptartos procesinės situacijos, teisėjų kolegija visgi atsižvelgė ir į skunde akcentuotas aplinkybes, o būtent, kad kitoje baudžiamojoje byloje, kuri buvo išskirta iš nagrinėjamos bylos į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 03-2-00136-21 (t. 1, b. l. 32–39), jiems visiems buvo reiškiami įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo, tačiau M. M. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 391 straipsnio 1 dalimi. Pažymėtina, kad minėto BK 391 straipsnio 1 dalies taikymas yra diskrecinis, o tai leidžia spręsti ir apie galimą asmens, duodančio kitus organizuotos grupės, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo narius kaltinančius parodymus apie jų padarytas nusikalstamas veikas, taip pat ir tas, kurių jis pats neįvykdė ir jose nedalyvavo. Ši aplinkybė leidžia spręsti ir apie galimą nukentėjusiojo M. M. neobjektyvumą nuteistųjų atžvilgiu, jo suinteresuotumą duoti juos kaltinančius parodymus. Dėl šių priežasčių yra būtina atidžiau įvertinti tokio asmens parodymų patikimumą, analizuojant ne tik jų nuoseklumą, tai, kiek jo parodymus patvirtina ar paneigia kiti byloje surinkti įrodymai, bet ir tai, kiek pagrįsti yra apeliantų teiginiai, kad parodymus M. M. davė mainais už atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. 

14.       Bylos medžiaga patvirtina, kad M. M. pirmą kartą apie nagrinėjamus turto prievartavimo įvykius buvo apklaustas 2021 m. balandžio 4 d., tai yra tuo metu, kai jam pačiam dar jokie įtarimai dėl kitos galimai padarytos nusikalstamos veikos dar net nebuvo pareikšti (t. 1, b. l. 32–39). Taigi, nėra jokio pagrindo išvadai, kad parodymus jis davė manais už atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kurios klausimas tuo metu nebuvo ir negalėjo būti sprendžiamas. Be to, kaip minėta, jis viso proceso metu davė nuoseklius, išsamius ir aiškius parodymus. Tiek nuteistieji, tiek ir jų gynėjas turėjo pakankamas galimybes tirti ir vertinti nukentėjusiojo parodymų patikimumą. M. M. buvo apklaustas teisme jiems dalyvaujant, tad galimybė užduoti jam klausimus aiškinantis reikšmingas nagrinėjamai bylai aplinkybes jiems buvo užtikrinta. Tai, kad M. M. atsisakė atsakyti į kai kuriuos gynybos klausimus, sietinus su kitoje byloje jam inkriminuojama veika, susijusia su kroviniu Prancūzijoje, yra jo procesinė teisė. Teisme taip pat buvo perskaityti ir M. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis juos patvirtino, kartu patikslindamas ir papildydamas kai kurias įvykių detales pagal proceso dalyvių jam užduotus klausimus (dėl T. V. suduotų smūgių skaičiaus ir lokalizacijos, savo paties priešinimosi veiksmų, taip pat konkrečių M. V. veiksmų 2021 m. balandžio 1 d., dėl 2021 m. balandžio 4 d. antrojo jį besivijusio automobilio markės). Teisėjų kolegijos vertinimu, reikšmingų prieštaravimų tarp M. M. nurodytų aplinkybių, keliančių abejonių dėl jo parodymų patikimumo, nenustatyta. Pagrindo spręsti, kad nukentėjusysis parodymus davė ne savo valia, byloje nėra. Be to, jo parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys.

15.       Visų pirma nukentėjusiojo M. M. parodymus dėl 2021 m. balandžio 1 d. T. V. fizinių smurtinių veiksmų jo atžvilgiu, jų kiekio ir lokalizacijos, patvirtina 2021 m. balandžio 6 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys. Joje M. M. konstatuotos poodinės kraujosruvos pilvo kairėje, dešinio sėdmens srityje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje, čiuopiant skausmingas apatinio žandikaulio dešinys kampas. Sužalojimai padaryti buku daiktu, ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje; galėjo būti padaryti 2021 m. balandžio 1 d. (t. 2, b. l. 14–15). Nors T. V. teigė, kad M. M. galėjo susižaloti nugriuvęs, nes buvo neblaivus, kad jam apie nukentėjusiojo iškritimą iš automobilio pasakojo R. (R. K.), visgi tokia versija nekelia abejonių M. M. parodymais dėl jam suduotų smūgių ir jų skaičiaus. Visų pirma nuteistojo įvardyto iki įvykio buvusio M. M. iškritimo iš automobilio nepatvirtino ir jo paties nurodytas liudytojas R. K., teigęs, kad nukentėjusysis „vos neiškrito iš automobilio“ (t. 11, b. l. 21–22). Be to, pats T. V. nurodė, jog stumdamas M. M. rankas galėjo pataikyti ir jam į veidą. Jis taip pat neneigė, kad M. M. incidento metu nukrito nuo jo paties fizinio poveikio – pastūmimo. Pats nukentėjusysis taip pat nurodė, jog buvo nukritęs, visgi tai siejo su T. V. smūgiu į veidą. Kaip minėta, specialisto išvadoje buvo fiksuotas čiuopiant skausmingas M. M. apatinio žandikaulio dešinys kampas. Be to, specialistai nustatė kitokį sužalojimų atsiradimo mechanizmą – jie padaryti buku daiktu, ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje. Teisėjų kolegija įvertino ir tai, kad sužalojimai buvo padaryti tiek kairėje, tiek ir dešinėje M. M. kūno pusėje, taip pat tiek priekinėje (pilve), tiek nugarinėje (sėdmenyse) jo kūno dalyse, skirtingose vietose, o tai nėra būdinga sužalojimams, atsirandantiems žmogui tik vieną kartą nukritus. Abejonių nukentėjusiojo parodymais nesukėlė ir apeliantų akcentuota aplinkybė, kad M. M. patvirtino žinojęs, jog T. V. yra teistas už žmogžudystę, tačiau, pasak jo, kažkaip išsisuko, bet tai netrukdė jam su juo bendrauti. Bylos duomenimis (t. 9, b. l. 188–195) T. V. iš tiesų nebuvo nuteistas už nužudymą. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 4 d. nuosprendžiu jo veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktų, 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktų perkvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus (nesunkus sveikatos sutrikdymas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, dėl chuliganiškų paskatų), tačiau pripažintina, kad šiuos duomenis M. M., neturintis teisinio išsivalinimo, atpasakojo taip, kaip suprato. Savo ruožtu tai, jog šios informacijos jis nevertino kaip kliūties bendrauti su T. V. iki tol, kol pastarasis dar nebuvo išsakęs jokių grasinimų M. M. atžvilgiu, abejonių dėl jo parodymų patikimumo teisėjų kolegijai nekelia.

16.       Nukentėjusiojo M. M. parodymus dėl 2021 m. balandžio 1 d. įvykių iš dalies patvirtina įvykio vietoje buvusių liudytojų parodymai. Duodama parodymus pirmosios instancijos teisme, liudytoja G. J.-V. nurodė, kad 2021 m. balandžio 1 d. M. M. pasikvietė ją atvykti prie (duomenys neskelbtini), esančio namo, ten vyko statybos darbai. Su M. M. ketino aptarti jo įmonių, kurioms ji vadovavo, darbus. Juos aptarus ji ketino išvykti, tačiau M. M. paprašė pasilikti, sakė, kad tuoj atvyks jo draugas. Atvykus minėtam draugui (vėliau liudytoja jį atpažino kaip T. V.), jis kalbėjosi su M. M., tačiau apie ką jie kalbėjo ji negirdėjo, nežino, kodėl jie susitiko. Kažkuriuo momentu M. M. su atvykusiu draugu apsistumdė, tačiau nežino kodėl, paskui išsiskirstė, ramiai, be pykčių. Ji nematė, kaip M. M. bendravo su tuo asmeniu, tačiau vienu momentu girdėjo pakeltus tonus, abu kalbėjo griežtai, matė apsistumdymą. Kuris pradėjo šiuos veiksmus, ji nematė, taip pat nematė daugiau fizinių veiksmų, tik matė, kaip M. M. stojosi nuo žemės. Į įvykio vietą BMW automobiliu buvo atvykęs ir kitas asmuo (vėliau liudytoja jį atpažino kaip M. V.), buvo priėjęs prie M. M. ir jo draugo, tačiau jų pokalbio turinio ji negirdėjo. Fizinių veiksmų nebuvo. Tas asmuo buvo labai trumpai. Nematė, ar jam buvo perduoti kokie nors daiktai. Po visko ant M. M. sužalojimų, kraujo ar nubrozdinimų nematė, jis tik sakė, kad skauda pirštą, jai nieko neaiškino, nes čia ne jos reikalai (t. 11, b. l. 40–41). Liudytoja taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ji buvo nurodžiusi, kad girdėjo pirmojo asmens M. M. pasakytą frazę „Tau nusibodo gyventi?“. Tai suprato kaip grasinimą nukentėjusiojo atžvilgiu, tai nebuvo pasakyta juoko forma, šį sakinį vyras pasakė griežtai. Vėliau išgirdo grumtynių garsus, iki jų girdėjo kažkokius šūksnius, abu vyrai mosikavo rankomis, buvo įsiaudrinę. Jai pakėlus galvą M. M. kėlėsi nuo žemės, o kitas vyras stovėjo. Ji suprato, kad galimai tas vyras trenkė ar pastūmė, po ko M. M. nukrito. Kas pirmas sudavė smūgį, ji nematė. Atpasakodama M. V. veiksmus, liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad šis atvažiavęs priėjo prie M. M. ir vyro iš „VW“ automobilio (T. V.), kažką pasakė, apsisuko, grįžo atgal į savo automobilį bei išvažiavo. Tuo metu M. M. toliau ginčijosi su likusiu vyru, apsistumdė, kalbėjo pakeltu tonu. Vėliau abu nurimo, susitarė susitikti kitą dieną (t. 2, b. l. 99–102, 103–108, 109–110, 111–116, 121–125). Nors liudytoja nestebėjo viso konflikto tarp T. V. ir M. M. eigos ir dalies veiksmų nematė, visgi jos atpasakotos aplinkybės atitinka būtent nukentėjusiojo parodymus ir prieštarauja T. V. teiginiams apie konflikto su M. M. mastą ir pobūdį. Nuteistais nors ir pripažino pasakęs frazę „Tau gyventi nusibodo?“, tačiau menkino jos reikšmę, tvirtino, kad tai buvo ne grasinimas, o susirūpinimas M. M. būkle, tačiau įvykio vietoje buvusi, nuteistojo balso toną girdėjusi bei stebėjusi dalį vėlesnių veiksmų liudytoja šią frazę apibūdino būtent kaip grasinimą, o tai atitinka M. M. parodymus. Liudytoja taip pat nurodė nemačiusi M. M. sužalojimų, visgi akivaizdu, kad kraujosruvos kūne neatsiranda iš karto po trauminių poveikių. Be to, vizualiai matomi kūno sužalojimai buvo nustatyti nukentėjusiojo kūno vietose, kurios yra dengiamos rūbais, tad G. J.-V. jų ir negalėjo matyti. Liudytoja taip pat patvirtino nukentėjusiojo teiginius, kad jis prašė jos pasilikti iki atvyks T. V., o tai leidžia spręsti, kad M. M. jautė iš nuteistojo pusės grėsmę, kurios siekė išvengti kitų žmonių dalyvavimu jų susitikimo metu.

17.       Konfliktą tarp M. M. ir T. V. iš dalies matė ir name statybos darbus tuo metu atlikę asmenys, liudytojai M. Š., A. Č. K., A. Z. ir R. K.. Liudytojas M. Š. nurodė matęs, kaip vyrai kalbėjosi, bet negirdėjo apie ką. Po to matė, kaip jie susikibo, tačiau nežiūrėjo. Suduotų smūgių, sužalojimų nematė. Šūkavimas ir stumdymasis truko neilgai. Dirbo antrame aukšte, įvykius matė trumpai, praeidamas, pro langiuką. M. M. neatrodė neblaivus. Liudytojas A. Č. K. patvirtino, kad išeidamas iš pastato išmesti šiukšlių girdėjo pastato šeimininko garsų pokalbį su kažkokiu žmogumi, jie ginčijosi, tačiau negirdėjo apie ką. Viską stebėjo labai trumpai. Liudytojas A. Z. teisme nurodė dirbęs patalpose, praktiškai nieko nematė, tačiau kolega pasakė, kad kažkas vyksta, buvo kažkoks konfliktas. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, kad namo šeimininkas su kažkokiu asmeniui kalbėjo garsiai, pakeltais tonais. Po to matė, kad jie buvo apsikabinę, bendravo kaip draugai (t. 2, 148–149; t. 10, b. l. 197–199; t. 11, b. l. 38–40). Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad praeidamas iš namo, nešdamas šiukšles girdėjo, kaip M. M. ir atvažiavęs vyras, kurį vėliau atpažino (liudytojas atpažino T. V.), ginčijosi pakeltais balsais, tačiau nesiklausė apie ką. Ginčas buvo piktas, jie pasistumdė, ginčijosi susikibę, šūkavo. Taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad matė, kaip M. M. sudavė vieną smūgį į krutinę tam vyrui, su kuriuo ginčijosi. Kad pastarasis suduotų smūgį M. M., jis nematė. Taip pat nematė įvykio pradžios. Po apsistumdymo vyrai buvo apsikabinę. Dar pro langą pastebėjo įvažiuojantį baltą, 5 klasės BMW, daugiau nieko. Nematė, kad M. M. būtų vartojęs alkoholį (t. 2, b. l. 134–135, 136–141; t. 10, b. l. 197). Iš dalies įvykius matė ir kaimynystėje gyvenantis liudytojas E. J.. Apklaustas teisme, taip pat ir balsu perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis įvykių neprisiminė, tačiau patvirtino, kad nepasirašytų neteisingai surašytų parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė ir parašu patvirtino tai, kad 2021 m. balandžio 1 d. būdamas namuose pro virtuvės langą pamatė kaip šalia namo M. M. ginčijasi su kažkokiu vyru, kuris stovėjo į jį nugara. Nematė, kad jie būtų mušęsi, vyrai mosikavo rankomis. Tai tikrai nebuvo draugiškas pokalbis, suprato, kad jie kažko nepasidalino. Pokalbio pro langą negirdėjo (t. 2, b. l. 174–176; t. 11, b. l. 6–7). Taigi, įvykio vietoje 2021 m. balandžio 1 d. buvusių asmenų parodymai patvirtina tarp M. M. ir T. V. buvusį didesnio masto ir agresyvesnio pobūdžio konfliktą, nei teigė pats nuteistasis T. V., o tai atitinka nukentėjusiojo M. M. nurodytas aplinkybes. Nors aptarti parodymai tiesiogiai nepatvirtina nukentėjusiojo nurodytų T. V. smurtinių veiksmų, o būtent smūgių sudavimo, o liudytojo R. K. parodymai netgi patvirtina, kad pats M. M. sudavė T. V., tai nepaneigia byloje nustatytų įvykio aplinkybių. Visi liudytojai nurodė įvykius stebėję tik fragmentiškai, tad akivaizdu, kad visų įvykių jie nematė. Liudytojas R. K. taip pat nurodė nematęs įvykio pradžios, tad jo stebėtas M. M. smūgis neprieštarauja nukentėjusiojo teiginiams, kad jis bandė gintis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nė vienas iš darbininkų, kurie įvykio dieną betarpiškai bendravo su M. M., nenurodė, kad jis buvo neblaivus, ką kategoriškai tvirtino T. V., būtent su neblaivumu siedamas ir M. M. nukritimą ant žemės.

18.       Nukentėjusiojo M. M. parodymus bei pirmiau padarytas išvadas patvirtina ir liudytojo G. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Jis nurodė, kad 2021 m. balandžio 1 d. M. M. prašymu tamsiai mėlynos spalvos mikroautobusiuku „Mercedes-Benz Vitto“ atvežė jį iki pastarojo namų, kadangi atvažiavo darbininkai. Matė kaip automobiliu ,,VW Golf“ atvažiavo vyras (liudytojas vėliau atpažino jį kaip T. V.), jis išlipo ir pradėjo kalbėtis su M. M.. Apie ką jie kalbėjo, jis nesuprato, kadangi jie kalbėjosi lietuviškai, iki jų buvo apie 2–3 metrai. M. M. su vyru kalbėjosi pakeltais tonais ir tas vyras pirmas kumščiu sudavė vieną kartą M. M. į veidą. Nuo to smūgio šis nukrito ant žemės, tada atsikėlęs M. M. norėjo jam atgal suduoti, bet nepataikė. Jie tampėsi tarpusavyje susiėmę už rūbų ties krūtine. Besitampydami jie rėkė vienas ant kito. Konfliktas tarp jų truko iki 5 minučių. Kai baigė tampytis, matė, kad jie jau vienas ant kito nerėkė, kalbėjosi normaliai. Tada šalutiniu keliuku prie jų priėjo dar vienas vyras, kurį matė trumpai. Jis priėjo prie besikalbančių tarpusavyje M. M. ir nepažįstamo vyro, jie jam kažką pasakė ir šis išėjo. Kur tas vyras išėjo, nežino. Prisimena, kad jis buvo neaukštas ir stambus, daugiau jo bruožų neįsidėmėjo. Įvykio metu baltos spalvos BMW automobilio nematė. Po kurio laiko tas vyras, atvažiavęs su ,,VW Golf“ automobiliu, išvažiavo. Jis į konfliktą tarp vyrų nesikišo, kadangi nežinojo, dėl ko jis įvyko. Apskritai niekas į jų konfliktą nesikišo, nei darbininkai, nei buhalterė. Kai vyras su ,,VW Golf“ automobiliu išvažiavo, jis buvo priėjęs prie M. M. ir matė, kad jam paraudęs žandas ir iš nosies bėgo kraujas. Neklausė, dėl ko kilo konfliktas, jam ir nepasakojo. Liudytojas savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 77–79, 80–84, 85–93). Liudytojas G. T. nebuvo apklaustas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, nes nepavyko nustatyti jo gyvenamosios ar buvimo vietos, kontaktinių duomenų ir iškviesti į teismo posėdį, nors buvo imtasi visų prieinamų priemonių. Jis yra užsienio valstybės pilietis, jam siųsti šaukimai negrįžo, tikrintais turimais kitais kontaktiniais duomenimis (telefonas, socialinių tinklų paskyra, susirašinėjimo internete platformos) su juo susisiekti nepavyko, valstybės informacinėse sistemose ir registruose informacijos apie jį negauta (t. 11, b. l. 9–12; t. 12, b. l. 92–96). Nesant duomenų apie liudytojo buvimo vietą, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (t. 1, b. l. 19). Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, Nr. 2K-228/2014, Nr. 2K-255-746/2015, Nr. 2K-431-746/2015 ir kt.). Šiuo atveju kliūčių remtis minėtais liudytojo parodymais, patvirtinančiais kitus aptartus įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė.

19.       Kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusiojo M. M. parodymus, vertintini ir liudytojo V. J. parodymai. Apklaustas pirmosios instancijos teisme jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad buvo grįžęs į Lietuvą ir 2021 m. balandžio 1 d. Kleboniškio miške atsitiktinai susitiko M. M.. Šis, nuvežęs kartu buvusį rusakalbį vyrą, grįžęs jam papasakojo, kad jį ką tik sumušė, jo kelnės buvo purvinos, jis buvo kaip išvoliotas ar nukritęs ant žemės, buvo apdaužytas (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ant veido buvo raudona dėmė). M. M. papasakojo, kad su turi problemų su ,,žulikais“ (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su nusikalstama grupuote „(duomenys neskelbtini)“), įvardino pravardes ,,T.“, ,,A.“, sakė, kad jie broliai, jog užstatė namą, kad jiems sumokėtų. Degalinėje padavė didelę pinigų sumą, gal 90 000 Eur. Sakė, kad iš jo reikalauja pinigų, jog jis dar kartą sumokėtų, nes yra įsivėlęs į kažkokį nelegalų kanapių verslą, nors to nenorėjo. Dar minėjo „D.“, jis (V. J.) jį seniau pažinojo, jo vardas R.. M. M. jam sakė, kad jį sumušė kieme, T. išlipo iš mašinos, trenkė jam į galvą ir jis nukrito ant žemės. Dar buvo T. brolis, o „D.“ net nebuvo išlipęs iš mašinos. Dar pasakojo, kad Prancūzijoje buvo sulaikyta ,,fūra“, svogūnuose pareigūnai rado ,,žolę“. ,,T.“ apkaltino M. M., kad jis blogai paslėpė krovinį, todėl turėjo mokėti pinigus. Sakė, kad daugiau neturi iš ko mokėti, daugiau neturi ką užstatyti, ką galėjo, jau paėmė iš jo. Tai pasakodamas M. M. buvo labai susinervinęs, išsigandęs. Jiems susitikus pastarasis tikrai nebuvo girtas, gal tik šiek tiek išgėręs (t. 2, b. l. 53–57; t. 11, b. l. 42–45). Liudytojas V. J. tiesiogiai 2021 m. balandžio 1 d. įvykių M. M. namo kieme nematė, visgi jo atpasakotas nukentėjusiojo pasakojimas, taip pat paties matyta M. M. išorinė būklė (purvinas, apdaužytas (raudona dėmė veide)), psichologinė būsena (susinervinęs, išsigandęs), atitinka nukentėjusiojo parodymus bei pirmiau aptartų juos patvirtinančių įrodymų visumą. Liudytojas taip pat nepatvirtino nuteistojo T. V. teiginių, kad M. M. buvo tiek girtas, kad su juo nebuvo galima susikalbėti. Kaip jau buvo minėta, tokio nukentėjusiojo neblaivumo nenurodė ir liudytojai M. Š., A. Č. K., A. Z. ir R. K.. Šiame kontekste paminėtina ir byloje pateikta specialisto išvada, patvirtinanti, kad 2021 m. balandžio 8 d. paimtame M. M. šlapimo mėginyje etilo alkoholio bei amfetaminų, benzodiazepine, kokaino, kokaino metabolite, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta (t. 2, b. l. 20). Nors šis tyrimas buvo darytas ne 2021 m. balandžio 1 d., o kelias dienas vėliau, visgi jo duomenys paneigia T. V. teiginius, kad M. M. galimai buvo apsvaigęs nuo kitų medžiagų. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakai organizme išlieka pakankamai ilgą laiką, tačiau jų rasta nebuvo.

20.       Apeliantai akcentavo ir liudytojų R. K., M. K. bei R. K. parodymus, kuriais, pasak jų, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo. Analizuodama pirmosios instancijos teisme apklaustų R. K., M. K. ir R. K. parodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad jie nurodė aplinkybes dėl nukentėjusiojo charakterio savybių, neadekvataus, nuolat besikeičiančio elgesio, pastebėto piktnaudžiavimo alkoholiu bei, galimai, vaistais ar narkotikais, nes būdavo apsvaigęs (t. 11, b. l. 19–22), tai yra dėl aplinkybių, iš esmės nesusijusių su nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis dėl fizinio ir psichologinio smurto prieš jį panaudojimo. Nei 2021 m. balandžio 1 d., nei 2021 m. balandžio 4 d. įvykių šie asmenys nematė. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, pagrįstai nesivadovavo nurodytų liudytojų parodymais. Net ir esant informacijai apie nukentėjusiojo piktnaudžiavimą alkoholiu ar kitomis svaiginančiomis priemonėmis, tai niekaip nepaneigia M. M. nurodytų aplinkybių dėl įvykių konkrečiai 2021 m. balandžio 1 ar 4 d., kurias patvirtina kiti jau aptarti įrodymai. Liudytojas R. K. taip pat teismui nurodė, kad prieš 3 metus (apklausa daryta 2023 m. rugsėjo 15 d.), pavasarį, 8–9 val., M. M. atvažiavo pas jį neblaivus, automobilį vairavo ne jis. Buvo linksmas, atsidarė durys ir jis (M. M.) vos neiškrito. Sakė, kad gėrė visą kelią iš Vokietijos. Dar sakė, kad važiuos susitikti su T. V., išsiaiškinti dėl darbinių reikalų, į ką liudytojas atsakė, kad nevažiuotų, nes yra neblaivus. M. M. pasakė, kad nevažiuos, tačiau tą pačią dieną paskambino ir pasakė, kad visgi susitiko, buvo konfliktas, jie apsistumdė. Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas nenurodė tikslios šių įvykių datos. Jis juos teismui atpasakojo praėjus beveik pustrečių metų, nebūdamas pirmiau apie tai apklaustas. Šiuos parodymus gretinant su kitais bylos duomenimis matyti, kad liudytojas G. T. patvirtino, jog kartu su M. M. grįžo į Lietuvą dieną ar dvi iki 2021 m. balandžio 1 d. Kiti liudytojai, betarpiškai bendravę su M. M. 2021 m. balandžio 1 d. incidento metu, nukentėjusiojo neblaivumo nepatvirtino. Todėl teisėjų kolegija nevertino liudytojo R. K. parodymų kaip tikslių ir paneigiančių byloje padarytas išvadas.

21.       Taigi, įvertinusi aptartų byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas jais vadovaudamasis teisingai nustatė 2021 m. balandžio 1 d. T. V. fizinio smurto prieš M. M. veiksmus. Byloje teisingai nustatytos ir nuteistųjų T. V. bei M. V. prieš nukentėjusįjį panaudotos psichinės prievartos aplinkybės. M. M. išsakytus abiejų nuteistųjų grasinimus visų pirma patvirtina jo paties nuoseklūs ikiteisminiame tyrime ir teisme duoti parodymai, kuriais abejoti, kaip minėta, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina ir paties M. V. dalyvavimą nagrinėjamuose įvykiuose. Byloje nėra ginčijama, kad jis 2021 m. balandžio 1 d. prie nukentėjusiojo namų atvyko tai suderinęs su T. V.. Nors abu nuteistieji tvirtino, kad M. V. atvažiavo tik tam, kad paimti iš brolio raktus, jokių grasinimų nukentėjusiajam neišsakė, visgi nei M. M., nei kas nors kitas iš pirmiau minėtų tos dienos įvykius stebėjusių asmenų nenurodė, kad T. V. būtų perdavęs ką nors M. V.. M. M. teiginiai, kad M. V. nutraukė savo grasinimus jo atžvilgiu ir išvažiavo todėl, kad pamatė, jog prie namų yra pašalinių asmenų, atitinka bylos duomenų pagrindu nustatytas aplinkybes apie įvykio vietoje buvusius kitus asmenis (prie namo dirbo keturi darbininkai, taip pat buvo liudytojai G. T. ir G. J.-V.). Aplinkybė, kad M. V. į įvykio vietą atvyko jau po fizinio smurto panaudojimo, šiuo atveju padarytų išvadų dėl jo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje nekeičia, nes bylos įrodymai bei jų pagrindu nustatytas tolimesnis M. V. elgesys patvirtina, kad abu nuteistieji veikė bendrininkaudami, siekdami tų pačių nusikalstamų tikslų.

22.       Nuteistojo T. V. ir netiesiogiai nuteistojo M. V. agresyvumą nukentėjusiojo atžvilgiu patvirtina ir liudytojos I. Ž. pateiktame mobiliojo ryšio telefone ,,iPhone Apple“ buvę duomenys – telefono ekrano nuotraukos, kuriose užfiksuotas pokalbis programėlėje ,,Telegram“. Jas apžiūrėjus nustatyta, kad 2021 m. kovo 7 d. 21.05 val. tarp adresato, įvardinto ,,T.“, ir I. Ž. vyko tokio turinio pokalbis (kalba ištaisyta). I. Ž.: ,,Tai yra mano vaiko tėvas ir taškas. Norėtum, kad kažkas atakuotų tavo šeimą taip!?“. Iš šios žinutės matyti, kad kalbama apie M. M.. Pokalbio eigoje adresatas „T.“ siunčia žinutę: ,,Perduok tam savo velniui, kad mes jį vis tiek pagausim, px tegul palina ką jis nori, bet paleisiu aš jį detalėm, galėsiu tau įmesti kokią koją ar galvą, ką norėsi pasirinksi, bet žertva nepralys“ (t. 2, b. l. 190–196, 198–200). Liudytoja I. Ž., duodama parodymus pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad šią žinutę gavo iš T. V., po to ją persiuntė M. M., nes suprato, jog ji skirta jam. Perskaitęs žinutę M. M. pasakė, kad susitvarkys pats (t. 10, b. l. 187–190). Nuteistasis T. V. teisme neneigė siuntęs žinutes, tačiau teigė, kad tai buvo ne grasinimai, o paerzinimas (t. 10, b. l. 142–151, 154–164). Analizuojant aptartą žinutę atkreiptinas dėmesys ir naudojamą daugiskaitą: „<...> mes jį vis tiek pagausim <...>“, iš ko spręstina, kad T. V. ne vienas turėjo pretenzijų M. M. ir jį persekiodamas veikė su kitais asmenimis. Kad nuteistasis M. V. veikė kartu su T. V., siekdamas tų pačių nusikalstamų tikslų, patvirtina ir byloje nustatyti tolimesni įvykiai, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat yra įrodyti.

23.       Dėl 2021 m. balandžio 4 d. aplinkybių, o būtent, kad nuteistasis T. V. savo vairuojamu automobiliu blokavo nukentėjusiojo vairuotą automobilį, o po to vijosi jį Kauno gatvėmis, nuteistojo T. V. ir nukentėjusiojo M. M. parodymai iš esmės sutampa, dėl jų ginčo byloje nėra. Nukentėjusysis M. M. nuo pat pradžių šiuos veiksmus siejo su 2021 m. balandžio 1 d. įvykiais, tačiau nuteistasis T. V. nurodė kitokias tokio savo elgesio priežastis. Jo teigimu, jis norėjo pakalbėti su M. M. apie jo elgesį šeimoje su žmona ir dukra, apie pagalbą dėl gėrimo. Tokias pačias minėtų veiksmų priežastis nurodė ir kartu važiavusi nuteistojo T. V. sutuoktinė liudytoja A. V., kuri buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamoji, o vėliau kaip liudytoja. Duoti parodymus teisme ji atsisakė (t. 3, b. l. 110–112, 135–140; 10, b. l. 172). Analizuodama šių asmenų parodymus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo T. V. įvardytos priežastys akivaizdžiai nebuvo adekvačios jo elgesiui, dėl ko pateikti paaiškinimai nėra įtikinami. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad jis automobiliu blokavo M. M. automobilį viešoje vietoje, gatvėje, dienos metu, Šv. Velykų sekmadienį. Nuteistojo T. V. teigimu, jis veikė M. M. žmonos ir vaiko interesais, tačiau sustabdytame automobilyje taip pat buvo mažametis vaikas ir tai T. V. buvo žinoma. Visgi jis to nepaisė ir dideliu greičiu vijosi M. M. automobilį miesto gatvėmis, taip keldamas pavojų jame esantiems asmenims, tarp jų ir vaikui, nors iš situacijos akivaizdu, kad konstruktyvaus pokalbio dėl paties nuteistojo įvardytų aplinkybių (M. M. elgesio su artimaisiais, gėrimo) su nuo jo bėgančiu M. M. nebūtų buvę. Tačiau toks nuteistojo T. V. elgesys visiškai atitiko nukentėjusiojo nurodytas priežastis, o būtent siekį įbauginti, kad M. M. perduotų iš jo reikalaujamą turtą. Paminėtina ir tai, kad pats T. V. teisme tvirtinęs, jog sustabdęs M. M. ir priėjęs prie jo nesikeikė, elgėsi ramiai, gal tik žmona ką garsiau riktelėjo, tačiau vėliau pats nurodė, kad „du bernai jo vieno išsigando“. Iš to taip pat spręstina, kad jis aiškiai suvokė, jog savo elgesiu kelia M. M. baimę, dėl kurios jis važiuodamas dideliu greičiu nuo jo šalinosi, tačiau savo veiksmus tęsė gana ilgą laiką. T. V. veiksmų besivejant nukentėjusiojo automobilį poveikį iliustruoja ir byloje fiksuoto liudytojo V. J. skambučio Bendrajam pagalbos centrui turinys, iš kurio matyti, kad aptariamos gaudynės automobilyje buvusiems asmenims sukėlė didelį išgąstį, baimę ir netgi paniką. Bendrajam pagalbos centrui prašydamas pagalbos du kartus skambino ir automobilyje buvęs mažametis V. J. sūnus D. G. (t. 1, b. l. 67–70, 71–73, 74–76). 

24.       Nuteistasis M. V. neigė 2021 m. balandžio 4 d. prisijungęs prie T. V. veiksmų ir automobiliu „Land Rover“ blokavęs kelią važiuojančiam M. M.. Tos pačios pozicijos laikėsi ir nuteistasis T. V. bei ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. V.. Ginčijant teismo nustatytas aplinkybes nurodoma, kad turėjo būti vadovaujamasi liudytojo V. J., kuris 2021 m. balandžio 4 d. įvykio metu buvo automobilyje kartu su M. M., parodymais. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytojas V. J. teigė, kad automobilyje „Land Rover“, kuris taip pat blokavo kelią M. M., matė du žmones, tačiau juos sudėtinga atpažinti. Jis su M. M. iš automobilio suprato, kad jį vairavo „D.“ (R. G.). M. M. sakė, kad čia yra „D.“ automobilis. Pats iki tol nežinojo, kokį automobilį vairuoja „D.“ (t. 11, b. l. 42–45). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. J. teigė, kad juodu automobiliu „Range Rover“, kaip žino iš seniau, naudojasi R. G., pravarde „D.“. Prisimena, kad šio automobilio galiniai langai tamsinti. Matė, kad priekyje sėdėjo du vyrai, kiek įsidėmėjo, vairavo tamsaus gymio vyras, virš 40 metų, gali teigti, kad tai buvo „D.“, nes jį seniai pažįsta. O keleivio pusėje sėdėjo stambus, šviesus vyras, jį matė pirmą kartą (t. 2, b. l. 53–57). Taigi, liudytojas V. J. įvardino R. G., o ne M. V. kaip asmenį, galimai vairavusį automobilį „Land Rover“, tačiau šie liudytojo parodymai nebuvo kategoriški, jiems įtaką darė ir įvykio eigoje M. M. nurodytos aplinkybės. Be to, duodamas parodymas liudytojas ne kartą minėjo, kad viskas vyko labai greitai, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog V. J. nurodytos aplinkybės dėl to, kas vairavo ir buvo automobilyje „Land Rover“, nėra kategoriškos, todėl turi būti vertinamos kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.

25.       Nustatydamas tai, kad automobilį „Land Rover“ vairavo ne R. G., kaip nurodė liudytojas V. J., o nuteistasis M. V., pirmosios instancijos teismas vadovavosi kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kuriuos pagrįstai pripažino tinkamais įrodymais nurodytoms aplinkybėms nustatyti. 2021 m. balandžio 22 d. daiktų apžiūros protokole fiksuoti duomenys patvirtina, kad vaizdo kameros, esančios (duomenys neskelbtini), įrašuose, fiksuotuose 2021 m. balandžio 1 d. nuo 7.54 val. iki 13.51 val. ir 2021 m. balandžio 4 d. nuo 16.40 val. iki 19.08 val. (kamera pradeda įrašinėti tik užfiksavusi judesį), matyti M. V. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kiemas bei važiuojamoji kelio dalis ties juo. Nustatyta, kad 2021 m. balandžio 1 d. 11.38 val. į minėto namo kiemą įvažiavo baltos spalvos BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. V., ir jam iš paskos prie namo atvažiavo ir sustojo juodos spalvos „Land Rover Range Rover Sport“ automobilis, kurį vairavo R. G.. Šiuo automobiliu patartasis išvažiavo 12.14 val. Tą pačią dieną 11.43 val. iš namo kiemo išvažiavo kitas prieš tai kieme stovėjęs juodos spalvos „Land Rover Range Rover Sport“ automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 4 d. 17.45 val. iš namo kiemo užfiksuoti išeinantys T. V. ir A. V., kurie išvažiavo automobiliu „Porsche Cayenne“. Tą pačią dieną 18.18 val. iš namo kiemo išvažiavo juodos spalvos automobilis „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną 18.32 val. (duomenys neskelbtini) atvažiavo automobilis „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prasidarius vartams įvažiavo į namo kiemą. Tą pačią dieną 18.43 val. iš namo kiemo išvažiavo baltos spalvos BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir grįžo 18.54 val. Iš automobilio išlipo M. V. ir įėjo į namo butą Nr. 2 (t. 4, b. l. 103–118). Šių duomenų pagrindu nustatyta, kad aktualiu laikotarpiu M. V. ir R. G. naudojosi tos pačios juodos spalvos ir to paties modelio „Land Rover Range Rover Sport“ automobiliais. Analizuojant minėtus duomenis taip pat nustatyti ir šių dviejų automobilių skiriamieji požymiai. Nuotraukoje, padarytoje iš vaizdo įrašo, matyti, kad R. G. išlipa iš automobilio, kurio ratų ratlankius sudaro 10 stipinų, o M. V. naudojosi kieme stovėjusiu automobiliu, kurio ratlankius sudaro 15 stipinų. Be to, matyti, kad ant M. V. vairuojamo automobilio yra sumontuoti šoninių langų deflektoriai bei pilkos spalvos šoniniai slenksčiai (t. 4, b. l. 103–118, 149–158). Nors nuteistojo gynėjas nurodo, kad šie požymiai nėra pakankamas įrodymas aplinkybėms, jog 2021 m. balandžio 4 d. įvykiuose dalyvavusį automobilį vairavo M. V., nustatyti, tačiau šie įrodymai, vertinant juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, yra pakankama įrodymus jungiančios grandinės dalis.

26.       Nukentėjusiojo M. M. vairuojamo automobilio ,,Porsche Panamera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persekiojimą užfiksavo vaizdo kameros, buvusios Romainių g. 36, Maironiškių g. 46A, degalinėje ,,Cirkle K“ Žemaičių pl. 19, Baltijos g. 52B, Baltų pr. 81, Žiemgalių g. 21, Kaune, tačiau įrašuose dėl vaizdo stebėjimo kamerų padėties persekiojime dalyvavusio automobilio „Land Rover Range Rover Sport“ vairuotojas bei valstybinis numeris nėra matomi (t. 4, b. l. 31–33, 34–39, 40–43, 44–48, 49, 50–54, 55–58, 59–67, 68–70, 71–82, 83–85, 86–91). Įraše, darytame Žiemgalių g. 21, Kaune, atlikus specialių žinių reikalaujantį tyrimą, minėto automobilio valstybinis numeris taip pat nebuvo identifikuotas, tačiau nustatyta, kad priekinė keleivio sėdynė yra tuščia. Išryškinti automobilio vairuotojo individualizuojančius požymius, taip pat, ar automobilio galinėje sėdynėje yra keleivių, nebuvo galimybės. Visgi, tiek iš tyrimo metu naudotos nuotraukos, tiek ir iš nuotraukų, padarytų iš minėto vaizdo įrašo Žiemgalių g. 21, Kaune, matyti kai kurie persekiojime dalyvavusio automobilio „Land Rover Range Rover Sport“ skiriamieji požymiai, kurie sutampa su M. V. tą pačią dieną vairuoto automobilio požymiais, o būtent, automobilio ratlankiai turi 15 stipinų, yra šoninių langų deflektoriai bei pilkos spalvos šoniniai slenksčiai (t. 4, b. l. 86–91, 146–148, 149–156). Taigi, gaudynėse dalyvavusio automobilio „Land Rover“ markė, modelis, spalva ir net trys skiriamieji požymiai sutapo su M. V. tą dieną naudoto automobilio požymiais.

27.       Nuteistasis T. V. nurodė, kad su žmona 2021 m. balandžio 4 d. buvo atvykę pas M. V. į jo namus, tai patvirtino ir nuteistasis M. V., bendravo prie stalo, nes buvo Šv. Velykos. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. V. tvirtino, kad tą dieną R. G. nematė. Tokių aplinkybių nenurodė ir nuteistieji. 2021 m. balandžio 4 d. nuo 17.45 val. iki 19.43 val. R. G. naudoto mobiliojo ryšio telefono prisijungimai fiksuoti kitoje Kauno miesto dalyje (t. 5, b. l. 114–140). Šio asmens atvykimas ar išvykimas nefiksuotas ir vaizdo kameros (duomenys neskelbtini), įrašuose. Juose užfiksuota, kad T. V. ir A. V. iš M. V. namų išeina 17.45 val. Taigi, tuo metu M. V. buvo namuose. Jis pats, duodamas parodymus teisme, nors ir neigė dalyvavęs nuosprendyje nurodytuose 2021 m. balandžio 4 d. įvykiuose, tačiau pripažino, kad tą įvykio dieną vairavo turimą automobilį „Land Rover“. Minėtos vaizdo kameros įrašuose taip pat užfiksuota, kad automobilis „Land Rover Range Rover Sport“ su pirmiau aptartais skiriamaisiais požymiais iš M. V. gyvenamojo namo kiemo prasidarius vartams išvažiavo 18.18 val. Liudytojo V. J. skambutis Bendrajam pagalbos centrui, pranešant apie automobiliu jį ir M. M. besivejančius asmenis, registruotas 18.16 val. Iš įraše fiksuoto pokalbio turinio matyti, kad iš pradžių liudytojas nurodė apie juos besivejantį vieną automobilį „Porsche“ ir tik pokalbio eigoje po kurio laiko jau nurodė, kad prie gaudynių prisijungė dar vienas automobilis „Range Rover“ (t. 1, b. l. 67–70; t. 5, b. l. 114–132). Vaizdo kameros Maironiškių g. 46a, Kaune, įrašai patvirtina, kad juodos spalvos automobilis „Land Rover Range Rover Sport“, įvažiuojantis iš Tyrlaukio gt. į 9- jo Forto gt. ir nuvažiuojantis Baltų pr. link, užfiksuotas 18.21 val. Pažymėtina, kad ši vieta nuo M. V. gyvenamosios vietos, iš kur 18.18 val. išvažiavo automobilis „Land Rover Range Rover Sport“ su skiriamaisiais požymiais, tėra nutolusi mažiau nei porą kilometrų. Kiti pirmiau minėti vaizdo kamerų įrašai, kuriuose nufilmuota M. M. vairuoto automobilio „Porsche Panamera“ ir jį besivejančio T. V. vairuoto automobilio „Porche Cayanne“ važiavimo trajektorija, patvirtina, kad juodos spalvos automobilis „Land Rover Range Rover Sport“ joje pirmą kartą fiksuotas 18.22 val., važiuojantis Žiemgalių gt. nuo Baltų pr., o jau 18.23 val. automobilis „Land Rover Range Rover Sport“, kurio nuotraukoje pavyko identifikuoti skiriamuosius požymius, fiksuotas ties Žiemgalių gt. 21, Kaune, namu (t. 4, b. l.  44–48, 50–54, 59–67, 71–82, 86–91, 103–118).

28.       Pirmiau aptartus duomenis papildo ir byloje pateiktų mobiliojo ryšio duomenų analizė, iš kurios matyti, kad A. V., gaudynių metu kartu su T. V. buvusi „Porche Cayanne“ automobilyje, 2021 m. balandžio 4 d. 18.17 val. skambino I. V. (išeinantis skambutis), taip pat skambino M. V.: 18.18 val. – išeinantis skambutis, 18.19 val. – keturi išeinantys praleisti skambučiai, 18.20 val. – išeinantis skambutis, o M. V. skambino jai: 18.50 val. ir 19.13 val. – du įeinantys praleisti skambučiai (t. 5, b. l. 27–31, 114–132). Paminėtina, kad ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apskritai neigė, kad ji ar kartu buvęs vyras kam nors skambino tuo metu, kai vijosi M. M., nors minėti objektyvūs duomenys liudija priešingai. Nuteistasis T. V. nurodė nematęs, ar jo žmona kam nors skambino, o nuteistasis M. V. šių aplinkybių neprisiminė. Kaip netiesioginiai įrodymai, papildantys pirmiau aptartų duomenų visumą, vertintina ir tai, kad M. V., kaip pats patvirtino, tos pačios 2021 m. balandžio 4 d. naktį išvyko į Vokietiją, niekam nenurodęs savo buvimo vietos. Nors nuteistasis tokio savo elgesio priežastimi įvardijo barnį su sutuoktine (tokia aplinkybė neatmestina), visgi toks jo skubus išvykimas, nepranešant apie tai nei tuometiniam darbdaviui, nei šeimos nariams, vertinant tai kartu su pirmiau aptartais įrodymais, leidžia pirmiausia tai sieti su T. V. ir jo sutuoktinės sulaikymu bei siekiu pačiam to išvengti.

29.       Aptarti įrodymai patvirtina ir papildo vienas kitą, tad, jungiant juos į nuoseklią įrodymų grandinę bei vertinant jų visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė T. V. ir M. V. veiksmus 2021 m. balandžio 1 ir 4 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje teisingai nustatyti ir šių veiksmų tikslai.

30.       Inkriminuojant turto prievartavimą, būtina nustatyti ir neteisėtą vertimą suteikti turtinę naudą kaltininkui. Tai, kad nuteistieji M. V. ir T. V. pirmiau nuodytus veiksmus atliko versdami M. M. jų naudai perduoti 180 000 Eur vertės turtą, pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis nukentėjusiojo M. M. parodymais ir kitais bylos duomenimis, tarp jų ir „SKY ECC“ sistemoje užfiksuotais susirašinėjimais. Paminėti „SKY ECC“ susirašinėjimo duomenys papildo ir pirmiau padarytas teismo išvadas dėl T. V. ir M. V. veiksmų bei veikimo kartu. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuos duomenis pripažino tinkamais įrodymais byloje ir vadovavosi jais nustatydamas bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teiginiai dėl „SKY ECC“ duomenų naudojimo ir jų pripažinimo tinkamais įrodymais byloje sudaro didelę dalį apeliacinių skundų argumentų, o šie įrodymai sudaro įrodymų grandinės, kuria nustatytos bylos aplinkybės, tarp jų ir dėl nukentėjusiojo vertimo perduoti turtą nuteistųjų naudai, dalį, pirma pasisakys dėl šių duomenų pripažinimo įrodymais ir jų naudojimo byloje leistinumo bei teisėtumo.

Dėl „SKY ECC“ šifruotoje susirašinėjimo sistemoje esančių duomenų pripažinimo įrodymais ir jų naudojimo byloje leistinumo

31.       Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). 

32.       Iš bylos medžiagos matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 03-2-00136-21 pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu bei Lietuvos kriminalinės policijos biurui Europol kanalu gavus informaciją apie Lietuvos Respublikos piliečių organizuotas nusikalstamas grupes, kurių neteisėta veika susijusi su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis labai dideliais kiekiais ir jų kontrabandą, kurios naudojasi šifruotą elektroninį ryšį užtikrinančią elektroninio ryšio sistema „SKY ECC“, 2021 m. gruodžio 15 d. Europos tyrimo orderiu Nr. TP-01-00646-21 buvo kreiptasi į Prancūzijos Respubliką, prašant pateikti Lietuvos Respublikai šifruotą elektroninį ryšį užtikrinančios elektroninio ryšio sistemos „SKY ECC“ duomenis, susijusius su nurodytais unikaliais identifikatoriais, tarp jų ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (T. V.); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (M. V.), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (M. M.), bei leisti naudoti šiuos duomenis kaip įrodymą Lietuvos Respublikoje vykdomame baudžiamajame procese T. V., M. V., M. M., R. G., O. M., K. J. atžvilgiu. 2022 m. sausio 10 d. Paryžiaus apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų teismo pirmininko pavaduotojas, atsakingas už ikiteisminį tyrimą (prokuratūros Nr. 22010000214, tyrimo Nr. JI 507-1/22/36), B. Hansemann pavedė Centrinės kriminalinės policijos direkcijos direktoriui atlikti Lietuvos Respublikos 2021 m. gruodžio 15 d. Europos tyrimo orderiu prašomus veiksmus ir leido minėto pavedimo pagrindu surinktus duomenis naudoti Lietuvos Respublikoje (ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00136-21). 2022 m. vasario 22 d. Prancūzijos Centrinės kriminalinės policijos direkcijos Kovos su narkotikais biuras įvykdė Paryžiaus apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų teismo pirmininko pavaduotojo pavedimą, gavo prašomus „SKY ECC“ duomenis ir perdavė juos Paryžiaus baudžiamųjų bylų teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, po ko šie duomenys buvo perduoti Lietuvos Respublikos atsakingiems pareigūnams (t. 7, b. l. 125–153). Ikiteisminį tyrimą Nr. 03-2-00136-21 atliekantiems pareigūnams susipažinus su Prancūzijos Respublikos pateiktais „SKY ECC“ duomenimis nustatyta, kad dalis jų yra reikšmingi ir ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-10395-21, todėl 2022 m. birželio 2 d. dar kartą buvo kreiptasi į Prancūzijos Respublikos teisėsaugos institucijas su prašymu leisti Europos tyrimo orderio Nr. TP-01-00646-21 pagrindu gautus duomenis – elektroninio ryšio sistemoje „SKY ECC“ užfiksuotą informaciją, susijusią su vartotojais, kurių identifikatoriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (T. V.); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (M. V.), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (M. M.), naudoti ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-10395-21. Paryžiaus apeliacinio teismo už tyrimą atsakingas pirmininko pavaduotojas B. Hansemann 2022 m. rugpjūčio 24 d. suteikė leidimą naudoti ir dalintis duomenimis pagal Europos tyrimo orderį, tai yra jo vykdymo metu gautais rezultatais, prokuratūros Nr. 22010000214, tyrimo Nr. JI 507-1/22/36, ir Lietuvos Respublikoje vykdomame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-10395-21 (t. 7, b. l. 154–158). Nurodyti dokumentai patvirtina, kad „SKY ECC“ duomenys, priskirti vartotojams, kurių identifikatoriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendradarbiavimo pagrindu buvo teisėtai perduoti iš šiuos duomenis surinkusios valstybės (Prancūzijos) kitai šiuos duomenis ketinančiai panaudoti valstybei (Lietuvai). Tai atitinka BPK 66 straipsnio, taip pat 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/41/ES Dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose reikalavimus.

33.       Minėtos direktyvos 2014/41 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad išduodančioji institucija gali išduoti ETO tik tuo atveju, kai tenkinamos šios sąlygos: a) išduoti ETO yra būtina ir proporcinga 4 straipsnyje nurodyto proceso tikslu, atsižvelgiant į įtariamojo arba kaltinamojo teises, ir b) ETO nurodytą (-as) tyrimo priemonę (-es) būtų galima nurodyti vykdyti tokiomis pačiomis sąlygomis panašioje nacionalinėje byloje. Aiškindamas šias Direktyvos nuostatas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra nurodęs, jog pagal Direktyvos 2014/41 6 straipsnio 1 dalies a punktą reikalaujama, kad Europos tyrimo orderio išdavimo būtinumo ir proporcingumo kontrolė būtų atliekama remiantis šios direktyvos 4 straipsnyje nurodytų procesų tikslais. Pastarojo straipsnio, kuriame nustatytos procesų, kuriuose gali būti išduotas Europos tyrimo orderis, rūšys, a punkte nustatyta, kad toks orderis gali būti išduotas „baudžiamajame procese, kurį pradėjo teisminė institucija ar kuris gali būti pradėtas teisminėje institucijoje dėl nusikalstamos veikos pagal išduodančiosios valstybės teisę“. Kadangi šioje nuostatoje daroma nuoroda į išduodančiosios valstybės teisę, tokio orderio išdavimo būtinumas ir proporcingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant tik į šią teisę (ESTT didžiosios kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. sprendimas byloje Nr. C?670/22, 88 punktas).

34.       Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos, šiuo konkrečiu atveju prokurorė D. S., ETO kreipėsi į kompetentingas Prancūzijos teisėsaugos institucijas, ETO išdavimo pagrindu nurodydama Lietuvoje pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, bei ikiteisminio tyrimo metu gautą informaciją apie šios nusikalstamos veikos vykdymą organizuotoje grupėje, dideliu tarptautiniu mastu. Savo ruožtu prašant leisti panaudoti gautus duomenis kitame ikiteisminiame tyrime, buvo pateikta informacija apie atliekamą nusikalstamų veikų, numatytų BK 181 straipsnio 3 dalyje, 284 straipsnyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, tyrimą. Paminėtina, kad BK 181 straipsnio 3 dalyje numatyta veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, išduodamu ETO vykdančiosios valstybės buvo prašoma pateikti (vėliau – leisti naudoti) duomenis, kuriuos ETO vykdanti institucija jau turėjo.

35.       ESTT, aiškindamas Direktyvos 2014/41 6 straipsnio 1 dalies b punkto sąlygas, nurodė, kad tuo atveju, kai „Europos tyrimo orderyje nurodytą tyrimo priemonę“ sudaro vykdančiosios valstybės kompetentingų institucijų jau turimų įrodymų gavimas (t. y. šių įrodymų perdavimas išduodančiosios valstybės kompetentingoms institucijoms), toks orderis gali būti išduotas, tik jeigu toks perdavimas „galėjo būti nurodytas tokiomis pačiomis sąlygomis panašioje nacionalinėje byloje“. Vartojant žodžius „tokiomis pačiomis sąlygomis“ ir „panašioje nacionalinėje byloje“, Direktyvos 2014/41 6 straipsnio 1 dalies b punkte tikslių Europos tyrimo orderio išdavimo sąlygų nustatymas susiejamas tik su išduodančiosios valstybės teise. Taigi, pageidaudama gauti vykdančiosios valstybės kompetentingų institucijų jau turimus įrodymus, išduodančioji institucija turi susieti Europos tyrimo orderį su visų sąlygų, kurios pagal jos valstybės narės teisę numatomos panašioje nacionalinėje byloje, laikymusi. Vis dėlto pagal Direktyvos 2014/41 6 straipsnio 1 dalies b punktą nereikalaujama, kad Europos tyrimo orderio dėl vykdančiosios valstybės kompetentingų institucijų jau turimų įrodymų perdavimo išdavimui būtų taikomos tos pačios materialinės sąlygos, kokios taikomos išduodančiojoje valstybėje renkant šiuos įrodymus. Direktyvos 2014/41 6 straipsnio 1 dalies b punktu siekiama užkirsti kelią išduodančiosios valstybės teisėje numatytų taisyklių ir garantijų apėjimui (ESTT didžiosios kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. sprendimas byloje Nr. C?670/22, 91–97 punktai).

36.       ESTT minėtame 2024 m. balandžio 30 d. sprendime byloje Nr. C?670/22 (99–105 punktai) taip pat pažymėjo, jog, visų pirma, iš Direktyvos 2014/41 2, 6 ir 19 konstatuojamųjų dalių matyti, kad Europos tyrimo orderis – tai SESV (teisėjų kolegijos pastaba – Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo) 82 straipsnio 1 dalyje nurodyta teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose priemonė, grindžiama nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principu. Šis principas, kuris yra teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose „kertinis akmuo“, savo ruožtu grindžiamas tarpusavio pasitikėjimu ir nuginčijama prezumpcija, kad kitos valstybės narės laikosi Sąjungos teisės, visų pirma – gerbia pagrindines teises (2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo Staatsanwaltschaft Wien (suklastoti mokėjimo nurodymai), C?584/19, EU:C:2020:1002, 40 punktas). Darytina išvada, kad kai išduodančioji institucija pageidauja, kad remiantis Europos tyrimo orderiu jai būtų perduoti vykdančiosios valstybės kompetentingų institucijų jau turimi įrodymai, pirmoji iš šių institucijų neturi teisės kontroliuoti atskiros procedūros, kurią taikydama vykdančioji valstybė narė surinko prašomus perduoti įrodymus, teisėtumo. Konkrečiai kalbant, priešingas šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalies aiškinimas praktiškai lemtų sudėtingesnę ir mažiau veiksmingą sistemą, kuri pakenktų šia direktyva siekiamam tikslui. Be to, reikia pabrėžti, kad Direktyva 2014/41 užtikrina atitinkamų asmenų pagrindinių teisių gerbimo teisminę kontrolę. Pirma, pagal Direktyvos 2014/41 14 straipsnio 1 dalį valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad tyrimo priemonei, dėl kurios išduotas Europos tyrimo orderis, būtų taikomos teisių gynimo priemonės, lygiavertės taikomoms panašioje nacionalinėje byloje. Šiomis aplinkybėmis kompetentingas teismas turi patikrinti, ar laikytasi tokio orderio išdavimo sąlygų, kurios nurodytos šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje ir primintos šio sprendimo 87–95 punktuose. Taigi, jeigu kitos valstybės narės kompetentingų institucijų jau turimų įrodymų perdavimas pasirodytų esąs neproporcingas išduodančiojoje valstybėje atitinkamam asmeniui iškeltų baudžiamųjų bylų tikslais dėl, pavyzdžiui, šio asmens pagrindinių teisių pažeidimo sunkumo arba tokius įrodymus būtų nurodyta perduoti pažeidžiant panašioje nacionalinėje byloje taikytiną teisinę tvarką, skundą dėl Europos tyrimo orderio dėl šio perdavimo gavęs teismas turėtų padaryti atitinkamas išvadas pagal nacionalinę teisę. Antra, pagal Direktyvos 2014/41 14 straipsnio 7 dalį valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad išduodančiojoje valstybėje iškeltoje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus, gautus pagal šį Europos tyrimo orderį, būtų paisoma teisės į gynybą ir būtų užtikrintas teisingas bylos nagrinėjimas. Kalbant konkrečiai apie teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, reikia, be kita ko, priminti: manydamas, kad šalis negali veiksmingai pakomentuoti įrodymo, kuris gali turėti lemiamą įtaką faktinių aplinkybių vertinimui, teismas turi konstatuoti teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą ir atmesti šį įrodymą, kad būtų išvengta tokio pažeidimo (šiuo klausimu žr. 2021 m. kovo 2 d. sprendimo Prokuratuur (prieigos prie elektroninių ryšių duomenų sąlygos), C?746/18, EU:C:2021:152, 44 punktą).

37.       Iš bylos medžiagos matyti, kad išduotu ETO buvo prašoma perduoti (leisti naudoti) „SKY ECC“, tai yra šifruotą elektroninį ryšį (bendravimą) užtikrinančios elektroninio ryšio sistemos (tinklo), veikiančios specialiai tam pritaikytuose mobiliuosiuose įrenginiuose, duomenis, kurie buvo gauti specialiosios operacijos metu teisėsaugos institucijoms prisijungus prie „SKY ECC“ tinklo ir perėmus siunčiamus koduotus duomenis, kurie vėliau buvo iššifruoti. Tokie duomenys savo esme atitinka elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, kurios kontrolės, fiksavimo ir kaupimo reikalavimus Lietuvoje reglamentuoja BPK 154 straipsnis. Pagal nurodyto straipsnio nuostatas tam, kad byloje esantys telekomunikacijų tinklais gauti duomenys būtų laikomi teisėtai gautais duomenimis ir pripažįstami įrodymais, būtina, jog dėl tokių duomenų rinkimo, fiksavimo ir kaupimo būtų priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, bei egzistuotų pagrindas manyti, jog tokiu būdu galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą arba apie nesunkius nusikaltimus, numatytus kituose išvardintuose BK straipsniuose.

38.       Kaip minėta, viena iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tirtų veikų, numatytų BK 181 straipsnio 3 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Pradėtame ikiteisminiame tyrime buvo gauti nukentėjusiojo M. M. parodymai apie tai, kad šią veiką galimai įvykdė T. V. ir M. V., kad asmenys bendravimui naudojosi įvairiomis susirašinėjimo programėlėmis, konspiracijos tikslais naudojo slapyvardžius. Nukentėjusiojo pateiktą informaciją buvo būtina patikrinti, o tai buvo pakankamas faktinis pagrindas taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę. Be to, iš pirmiau minėtų iš Prancūzijos gautų dokumentų matyti, kad šie duomenys į nagrinėjamą bylą pateikti gavus Paryžiaus apeliacinio teismo, Paryžiaus baudžiamųjų bylų teismo pirmininko pavaduotojo B. Hansemann leidimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad ETO bei prašymo leisti panaudoti duomenis vykdymui buvo pateikta informacija apie Lietuvoje vykstančių abiejų ikiteisminių tyrimų aplinkybes, tad vykdančioji institucija, o konkrečiai minėtas teisėjas B. Hansemann, turėjo galimybę įvertinti ETO (prašymo leisti naudoti duomenis) vykdymo svarbą. Iš paminėtų dokumentų taip pat spręstina, kad minėtas teisėjas buvo atsakingas už ikiteisminį tyrimą Prancūzijoje prieš asmenį X (prokuratūros Nr. 22010000214, tyrimo Nr. JI 507-1/22/36) ir iš esmės atliko ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, be kita ko, kontroliuodamas šio tyrimo teisėtumą, kuriame ir buvo gauti bei iššifruojami „SKECC“ sistemos duomenys (t. 7, b. l. 141–153, 156–158). Taigi, šis ikiteisminis tyrimas Prancūzijoje buvo vykdomas prižiūrint nepriklausomo ir nešališko asmens – ikiteisminio tyrimo teisėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, „SKY ECC“ duomenys buvo surinkti iš esmės esant toms pačioms sąlygoms, kurios atitinka ir Lietuvoje taikomus tokio pobūdžio duomenų rinkimo standartus – esant duomenimis pagrįstų įtarimų dėl padarytų kelių nusikaltimų, tarp jų ir vieno sunkaus, bei duomenų rinkimo veiksmų atlikimą patvirtinus nepriklausomam ir nešališkam teisėjui. Remiantis šiais duomenimis ir argumentais daroma išvada, kad byloje turimus „SKY ECC“ duomenis, susijusius su vartotojais, kurių identifikatoriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje taikomų įstatymų ir aptartų tarptautinių normų kontekste, yra pagrindas pripažinti teisėtais būdais gautais duomenimis.

39.       Visgi iš apskųsto nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įrodinėdamas byloje nustatytas aplinkybes, leistinais įrodymais pripažino ir dalį duomenų, kuriuos panaudoti šiame procese leidimas nebuvo duotas. Tai informacija, susijusi su „SKY ECC“ vartotoju, kurio identifikatorius (duomenys neskelbtini). Nors iš pirmiau jau minėto už tyrimą atsakingo Paryžiaus apeliacinio teismo teisėjo, pirmininko pavaduotojo B. Hansemann suteikto leidimo naudoti ir dalintis duomenimis pagal Europos tyrimo orderį matyti, kad suteiktas leidimas apėmė gautus rezultatus pagal pirmiau suteiktą leidimą (prokuratūros Nr. 22010000214, tyrimo Nr. JI 507-1/22/36), tačiau Kauno apygardos prokuratūros prašymas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-10395-21 naudoti duomenis, priskirtus „SKY ECC“ vartotojui, kurio identifikatorius (duomenys neskelbtini), minėtam teisėjui B. Hansemann net nebuvo pateiktas, tad tuo pačiu nebuvo jo įvertintas (t. 7, b. l. 156–158). Šią aplinkybę teisėjų kolegija vertina kaip kliūtį pripažinti šiuos duomenis ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-10395-21 gautais teisėtu būdu, tad ginčijamame nuosprendyje jie pripažinti įrodymais ir jais vadovautasi pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas šią klaidą ištaisys įvertindamas nuosprendžio išvadas dėl nustatytų bylos aplinkybių nesiremdamas aptartais duomenimis.

40.       Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl byloje padarytų išvadų, be jas pagrindžiančių įrodymų gavimo teisėtumo turi būti įvertinta ir tai, ar kitoje valstybėje surinktų ir teisėtai Lietuvai perduotų duomenų panaudojimas procese nepažeidžia nuteistųjų T. V. ir M. V. teisės į gynybą, ar šiuo atveju buvo užtikrinta jų teisė veiksmingai komentuoti šiuos duomenis, tai yra, ar jiems buvo užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, kaip tai numatyta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje. Pagal Direktyvos 2014/41 14 straipsnio 7 dalies nuostatas, nedarant poveikio nacionalinėms procesinėms taisyklėms, valstybės narės užtikrina, kad išduodančiojoje valstybėje vykstančiame baudžiamajame procese vertinant įrodymus, gautus pasinaudojus ETO, būtų paisoma teisės į gynybą ir būtų užtikrintas teisingas bylos nagrinėjimas.

41.       Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistiesiems bei gynybai buvo suteikta galimybė susipažinti su visų šioje byloje gautų „SKY ECC“ duomenų turiniu. Jie buvo apžiūrėti ikiteisminio tyrimo metu, kompiuterinė laikmena su turimu pilnu susirašinėjimo turiniu pridėta prie bylos medžiagos (t.  7, b. l. 159–184, kompiuterinė DVD laikmena voke Nr. 2 prie bylos medžiagos). Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme nuteistieji ir gynėjai pasisakė dėl šių duomenų vertinimo. Nors byloje nebuvo pateikti pirminiai duomenys, kaip ir kokiu būdu buvo gauta ir iškoduota byloje pateikta šifruoto susirašinėjimo sistemos „SKY ECC“ informacija, tačiau apeliantai savo ruožtu įtikinamai nepagrindė teiginių, kad ši informacija jiems turi didelę reikšmę tokių duomenų vertinimui. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju aptariamas trūkumas buvo pakankamai kompensuotas tuo, kad apeliantai turėjo galimybę patikrinti vertinamų pranešimų turinį, be kita ko, užduodami klausimus vienam iš susirašinėjimo dalyvių, o būtent nukentėjusiajam M. M., kuris iš esmės pripažino naudojęsis „SKY ECC“ ir paaiškino, kas yra kiti susirašinėjimo dalyviai. Apeliantų ginčytas „SKY ECC“ identifikatorių priskyrimas konkrečiam asmeniui taip pat buvo tikrinamas. Tuo tikslu buvo apklausti liudytojai T. J. ir L. A.. Papildomus argumentus dėl šių aplinkybių tolimesnėje šio procesinio sprendimo dalyje nurodys ir apeliacinės instancijos teismas. Apibendrinant spręstina, kad šiuo atveju pagrindo išvadai apie pažeistą nuteistųjų teisę į veiksmingą gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą nėra.

42.       Nuteistųjų gynėjas argumentus, kad aptariami duomenys negali būti pripažinti tinkamais įrodymais šiame baudžiamajame procese, taip pat grindžia ir kitos valstybės, tai yra Italijos Aukščiausiojo Teismo praktikos pavyzdžiais – 2021 m. liepos 15 d., 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimais, kuriuose padaryta išvada, kad „SKY ECC“ duomenys negali būti pripažinti tinkamais įrodymais byloje, kadangi neįmanoma patikrinti jų leistinumo ir gavimo teisėtumo, turint omenyje ir tai, jog neviešo pobūdžio priemonių taikymas visais atvejais reikalauja maksimalaus tikslumo. Vertindama šiuos argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad minėto klausimo sprendimas kiekvienoje baudžiamojoje byloje yra individualus, priklausantis nuo ne vieno faktoriaus. Kaip jau buvo minėta pirmiau, šiuo atveju turi būti vadovaujamasi ir ESTT pateiktais išaiškinimais, kad ETO – tai teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose priemonė, grindžiama nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principu, kuris yra teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose „kertinis akmuo“, savo ruožtu grindžiamas tarpusavio pasitikėjimu ir nuginčijama prezumpcija, kad kitos valstybės narės laikosi Sąjungos teisės, visų pirma – gerbia pagrindines teises (2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo Staatsanwaltschaft Wien (suklastoti mokėjimo nurodymai), C 584/19, EU:C:2020:1002, 40 punktas). Nesant kitų įrodymų byloje dėl galimo pirminio „SKY ECC“ duomenų gavimo neteisėtumo, preziumuojama, jog šie duomenys Prancūzijos Respublikoje buvo surinkti laikantis privalomų teisinių procedūrų, gerbiant pagrindines teises ir yra teisėti.

43.       Kvestionuodami „SKY ECC“ duomenų pripažinimo įrodymais byloje leistinumą bei teisėtumą, apeliantai nurodo, kad nebuvo nustatytas „SKY ECC“ identifikatorių priskyrimo konkretiems asmenims pagrindas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, sprendžia, kad byloje gauti „SKY ECC“ duomenys, susiję su vartotojais, kurių identifikatoriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo pagrįstai ir teisingai susieti su konkrečiais asmenimis, šiuo atveju atitinkamai su nuteistaisiais T. V., M. V. ir nukentėjusiuoju M. M..

44.       Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog Prancūzijos teisėsaugos institucijoms pateiktame ETO buvo prašoma pateikti „SKY ECC“ duomenis, susijusius tik su konkrečiais „SKY ECC“ sistemos identifikatoriais. Taigi, duomenys apie nurodytų identifikatorių numerių sąsajas su nuteistaisiais T. V., M. V. bei nukentėjusiuoju M. M. buvo surinkti dar atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-10395-21. Be to, 2022 m. vasario 22 d. surašytame Prancūzijos kovos su narkotikais Kriminalinės policijos pareigūno H. P. protokole užfiksuota, kad vykdant 2022 m. sausio 10 d. Paryžiaus baudžiamųjų bylų teismo pirmininko pavaduotojo, atsakingo už ikiteisminį tyrimą, B. Hansemann pavedimą, buvo gauta prašyta informacija, susijusi su „SKY ECC“ identifikatoriais, prie jų kartu pateikiant duomenis ir jų naudotus konkrečius slapyvardžius (t. 7, b. l. 145, 151). Taigi, informacija apie konkretaus identifikacinio numerio vartotojo slapyvardį buvo gauta to paties informacijos gavimo iš bendros „SKY ECC“ duomenų platformos metu. Be to, iš Prancūzijos gauta informacija buvo patikrinta Lietuvoje ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų, kurie, remdamiesi konkrečiais, objektyviais nuteistuosius apibūdinančias duomenimis, kiekvieną susirašinėjimą susiejo su konkrečiais asmenimis. Savo ruožtu šie duomenys buvo patikrinti ir pirmosios instancijos, taip pat ir apeliacinės instancijos teismuose.

45.       Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas, vyresnysis tyrėjas T. J., komentuodamas „SKY ECC“ identifikacinių numerių priskyrimo konkrečiam asmeniui procesą, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu gavo duomenų, jog asmenys naudojasi „SKY ECC“ platforma, o Lietuvos kriminalinės policijos biuras disponuoja informacija, ar asmenys naudojasi šia šifruota susirašinėjimo sistema. Pateikus užklausą su vardais ir pavardėmis, anketiniais duomenimis, gavo atsakymą, kad tokie žmonės naudojasi tam tikrais „SKY ECC“ identifikaciniais numeriais. Konkrečiam asmeniui tokį numerį jau buvo priskyręs Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Atidarius gautus įrašytus duomenis buvo matomi aplankai su „SKY ECC“ identifikaciniais numeriais. Kiekvieną gautą susirašinėjimą jis patikrino, atliko jų analizę, tikrino faktus, kad nustatyti, ar tai yra konkrečių asmenų susirašinėjimas. Buvo siunčiamos vaikų, žmonos nuotraukos, sveikinama vienas kitą su gimtadieniu. Patikrino T. V. ir M. V. anketinius duomenis policijos duomenų bazėje, viskas atitiko. Pateikta informacija pasitvirtino. Gautą susirašinėjimą jis atrinko, nereikšmingų duomenų, tai yra jų kelionių, asmeninių dalykų, nepridėjo, nes tai nėra ikiteisminiam tyrimui reikšmingi duomenys, tačiau visi gauti susirašinėjimai buvo pridėti, jie įrašyti į kompaktinį diską. Kai kur buvo pateikti tik vieno asmens susirašinėjimai, jo klausimai ir atsakymai. Kai kur yra T. V. ir M. V. susirašinėjimai, T. V. kažko klausia, o M. V. neatsako. Tokius duomenis gavo iš Prancūzijos, pats nieko netrynė. Mano, kad kažkuriuo metu vienas iš susirašinėjimo dalyvių išsitrynė savo „SKY ECC“ identifikatorių ir jo susirašinėjimo sistemoje neišliko (t. 11 , b. l. 59–62). Liudytoja vyriausioji tyrėja L. A., atlikusi šioje byloje ikiteisminį tyrimą, nurodė, kad „SKY ECC“ duomenys jau buvo gauti su kiekvienam asmeniui priskirtu konkrečiu identifikaciniu numeriu. Kas atliko pirminį šį duomenų priskyrimą, ji nežino, tačiau žino, kad šiuos duomenis T. J. patikrino susiedamas susirašinėjimuose aptariamus įvykius su nuteistųjų asmenybėmis, jų pravardėmis, pavardėmis ir panašiai (t. 11, b. l. 90–94). Pagrindo išvadai, kad šių asmenų parodymai prieštarauja vienas kitam, kaip teigia apeliantai, teisėjų kolegija nenustatė. Šių įrodymų visumos pagrindu nustatyta, kad šifruotas susirašinėjimas „SKY ECC“ platformoje buvo vykdomas vartotojams naudojant ne vardus ir pavardes, o identifikatorių numerius. Identifikatorių numerių sąsajos su konkrečiais asmenimis buvo nustatytos Lietuvos kriminalinės policijos biuro darbuotojų jau pradiniame ETO pateikimo Prancūzijos teisėsaugos institucijoms etape. Vykdant ETO gautų susirašinėjimų, kuriuos leista naudoti ir nagrinėjamoje byloje, konkrečių identifikatorių numerių priskyrimas konkretiems asmenims, šiuo atveju T. V., M. V. ir M. M., buvo patikrintas dar kartą. Pareigūnas T. J. analizavo susirašinėjimo turinį jį siedamas su nuteistųjų anketiniais duomenimis bei kita informacija, jo padarytos išvados dėl susirašinėjimo priskyrimo konkretiems asmenims buvo tos pačios. Teisėjų kolegija savo ruožtu taip pat analizavo aptariamus duomenis ir atliktos analizės pagrindu pripažįsta, kad „SKY ECC“ identifikaciniai numeriai su konkrečiais asmenimis, o būtent: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)– T. V.; (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)– M. V.; (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)– M. M., buvo susieti teisingai.

46.       Jau minėtame Prancūzijos kovos su narkotikais Kriminalinės policijos pareigūno H. P. 2022 m. vasario 22 d. parengtame protokole šioje byloje aktualus „SKY ECC“ ID numeris (duomenys neskelbtini)siejamas su slapyvardžiu J., B.; numeris (duomenys neskelbtini)– su slapyvardžiu B.; numeris (duomenys neskelbtini)– su slapyvardžiu b., b. t.; numeris (duomenys neskelbtini)– su slapyvardžiu M.., T., T. n., T. (su dviem jausmaženkliais (duomenys neskelbtini)), T.; numeris (duomenys neskelbtini)– su slapyvardžiu N.; numeris (duomenys neskelbtini)– su slapyvardžiu H. n., M. (t. 7, b. l. 151). Duodamas parodymus teisme nukentėjusysis M. M. nurodė, kad veždami neteisėtą krovinį jie tarpusavyje naudojo „SKY ECC“ programą. Tai specialus ryšys, įdiegtas telefonuose, dažniausiai naudojamas neteisėtai veiklai. Šią programą turėjo ir T. V., M. V., taip pat ir R. G.. Joje jie turėjo slapyvardžius – T. V. buvo „B.“, M. V. buvo „T.“, R. G. buvo „H.“, o jis pats buvo „H.“. Jis taip pat nurodė ir kitas pravardes, kad T. V. kiti vadindavo „T.“, M. V. buvo „A.“ arba „T.“ dėl jo pilvo, R. G. – „D.“ (t. 10, b. l. 156–163). Iš dalies šiuos parodymus patvirtina ir liudytojas V. J., kuris atpasakojo M. M. jam nurodytas aplinkybes, o būtent, kad M. M. jam įvardino pravardes ,,T.“, ,,A.“, sakė, kad jie broliai, kad turi su jais problemų, jie reikalauja pinigų. ,,T.“ apkaltino M. M., kad šis blogai paslėpė krovinį, todėl turėjo mokėti pinigus. Taip pat minėjo „D.“, kurį ir pats liudytojas pažįsta iš seniau kaip R.. Pats nuteistasis T. V. taip pat patvirtino teismui, kad vaikystėje jį vadino „T.“. Šių duomenų visuma vertintina kartu su byloje esančių aptariamų susirašinėjimų turiniu (t. 7, b. l. 159–169, 170–176, 178–184, kompiuterinė laikmena pridėtame voke Nr. 2). Nors, apeliantų teigimu, susirašinėjimai buvo atrinkti selektyviai, o iš dalies tai patvirtino ir liudytojas T. J., nurodęs, kad jo vertinimu nereikšmingų susirašinėjimo duomenų jis nepridėjo, visgi kartu su bylos medžiaga teismui buvo pateikta ir kompiuterinė laikmena (voke Nr. 2), kurią apklausų metu minėjo ir liudytojai T. J., L. A., su įrašytais visais byloje disponuotais susirašinėjimais. Nuteistieji ir gynėjai esant poreikiui turėjo galimybę susipažinti ir su šiais duomenimis, kurie yra neatsiejama nagrinėjamos bylos dalis.

47.       Byloje pateikti „SKY ECC“ vartotojų ID (duomenys neskelbtini), ID (duomenys neskelbtini) ir ID (duomenys neskelbtini)susirašinėjimai (t. 7, b. l. 159–169, 170–176, 178–184) buvo vykdomi lietuvių kalba (teksto kalba gramatiškai netaisyta, kai kur raidės „i“, „X“ pakeistos simboliu „*“ dėl necenzūrinio žodžių turinio). Susirašinėjimo metu 2021 m. vasario 26 d. ID (duomenys neskelbtini) rašė: „Reik ir ta porsa atimt viska“, ID (duomenys neskelbtini) atsakė: „nieko chia nereik atiminet“ ir 2021 m. vasario 27 d. pasiūlė: „nu tai reik pas prani primust tiksliai“, ID (duomenys neskelbtini) atsakė: „primusim geria pra draugas is zonos gryzo“, „As ji supi*siu jaj iki vakaro nepaduos“; ID (duomenys neskelbtini): „tai reik paklausyti ka jis kalbes kaip jis masto“, ID (duomenys neskelbtini): „Ne tai nusivesim kad prisipazintu“, „Ir tada uzpi*st ir pasakysim jaj ne b. invalidas butum likes“, „Tai jis dar i tave kabinsis kad atmazinai ji“, „Taip galvojam“; ID (duomenys neskelbtini): „tai gerai“. 2021 m. vasario 27 d. ID (duomenys neskelbtini) atsiuntė kūdikio, vizualiai kiek vyresnio nei 6 mėn. amžiaus, nuotrauką. Jis taip pat nurodė: „Ne ne reik 25 pasiimt prqdziai“, ID (duomenys neskelbtini) atsakė: „tai paduos jis viska kur jis dings“. ID (duomenys neskelbtini) taip pat nurodė: „ir sakyk sutiksim pasikalbesim prie to pachio ir paduosi eu ir matematika bus aiksi“, ID (duomenys neskelbtini): „davesiu jis paims saibas padavines man ir as jam apie matieka papasakosiu ir vsio“, „Tu derink sakau nx mano saibas man paduot reikia“, ID (duomenys neskelbtini): „ok“. Vėliau asmenys kalbėjo apie tai, kad „H. ir porsa nori atimt“, tačiau sutarė, kad „nereik perspaust, nes yra hatos“, ID (duomenys neskelbtini) dar pasiūlė: „tai jo bet baudu p*st reik paliubasu“. 2021 m. vasario 28 d. ID (duomenys neskelbtini) klausė: „o kada chia h. y ta siaure mete praniui? Dabar chia po nauju?“, ID (duomenys neskelbtini): „Jo nu“, ID (duomenys neskelbtini): „nu jo kaskada as jau nepamenu tiksliai kada chia jis veze jau“, ID (duomenys neskelbtini): „nu jo padliuga vis mazha“. 2021 m. kovo 1 d. ID (duomenys neskelbtini): „tai ka h. matei jau“, ID (duomenys neskelbtini): „ne nemaciau dar laukiu kol saibas pasiims is banko ir tada ner cia ko drsimt kartu susitikinet“, ID (duomenys neskelbtini): „nu tai reik kalbet ka h. mastys man labai idomu“, ID (duomenys neskelbtini) dar pasiteiravo: „O h. siust sita lapeli kad gaudytusi“, ID (duomenys neskelbtini): „tai jo gali siusti aisku“, „is musu puses nera jokio bispridelo“. ID (duomenys neskelbtini) taip pat nurodė: „Tau dar jis kiek skolingas ane“, į ką ID (duomenys neskelbtini) atsakė: „jo 25 ir 8“, ID (duomenys neskelbtini) „Porsa paimt“, ID (duomenys neskelbtini): „tai jis turi nama nusimest ant dienu manau“. 2021 m. kovo 2 d. ID (duomenys neskelbtini) taip pat nurodė: „parasys jam h. kaip pasiimsiu saibas tada ir paimsim ji bet suka uzmust galim“, „jam p*zda bus“, „gaus gaidya nx malku tiksliai kazkiek“, „as ji suplesiciau“, „H. ir uzmust ji noretu“, „Nu biski ip*st reik“. 2021 m. kovo 3 d. ID (duomenys neskelbtini) rašė: „Nu asilas nx as ji tikrai suspardysiu vien uz pinigus nx“, „Turi 25 nuimt jis kurva 8 nuemes“, „jis nesusitikineja su manim urodas. Nu as pakentesiu bet i dantis tai iskart kaip p*siu“. 2021 m. kovo 4 d. ID (duomenys neskelbtini) nurodė: „Sakyk h. laukia saibu. Vesk saibas“. 2021 m. kovo 5 d. ID (duomenys neskelbtini): „ka jis tau dėl skolos sneka tarkuok tu ji“, „istrink zinutes su juo, kol neissisaugojo“. Nors iš aptartų pokalbių turinio matyti, kad dalies ID (duomenys neskelbtini) vartotojo žinučių nėra išlikę, nes 2021 m. kovo 2–5 d. susirašinėjime yra tik ID (duomenys neskelbtini) žinutės, tai paaiškinama tuo, kad, kaip nurodė liudytojas T. J., vartotojas turėjo galimybę jas ištrinti. Pasiūlymą pašnekovui ištrinti žinutes teikė ir ID (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijai nekilo abejonių ir dėl to, kad šie pokalbiai vyko tarp ID (duomenys neskelbtini) ir ID (duomenys neskelbtini) vartotojų. Pastarojo atsakymai iki 2021 m. kovo 1 d. yra išlikę, o liudytojų L. V. ir T. J. parodymai patvirtina, kad tiek šie pokalbiai (t. 7, b. l. 172–175), tiek ID (duomenys neskelbtini) pokalbis (t. 7, b. l. 176), taip pat ir tarp ID (duomenys neskelbtini), ID (duomenys neskelbtini) bei trečiojo asmens, kurio susirašinėjimo duomenimis teismas nusprendė nesiremti, vykę pokalbiai (t. 7, b. l. 179–184) buvo tarp tų „SKY ECC“ vartotojų, kuriuos ranka nurodė liudytoja L. V., nes tai atitinka byloje pateiktus pirminius duomenis (kompiuterinė laikmena voke Nr. 2). Pastaruosiuose pokalbiai buvo išskirstyti į atskirus aplankus, kurių pavadinimuose buvo nurodyti pokalbių dalyvių vartotojų ID numeriai.

48.       Iš pirmiau analizuotų pokalbių turinio matyti, kad pokalbio dalyviai kalbėjo apie kitą asmenį, jį įvardydami slapyvardžiu „H.“, kuris yra jiems skolingas pinigų ir turi juos atiduoti. Pradžiai siūloma paimti 25. Asmenys, minėdami ir kito asmens „H.“ pasiūlymus, tarėsi, ką daryti, kalbėjo, kad tą asmenį („H.“) reiktų sumušti, buvo siūloma atimti „Porsche“ automobilį, tačiau nuspręsta to nedaryti, nes „H.“ turi parduoti namą. Iš pokalbių turinio taip pat matyti, kad „H.“ užsiima „vežimu“, tai darė ne kartą. Šios aplinkybės atitinka nukentėjusiojo M. M. duotus parodymus apie tai, kad abu nuteistieji jam grasino smurtu, reikalavo iš jo sumokėti pinigus už prarastą krovinį, kurį jis buvo apsiėmęs vežti, kad jis vengė bendravimo. Taip pat iš pokalbio turinio aišku, kad jame naudotas slapyvardis „B.“ buvo siejamas su ID (duomenys neskelbtini) vartotoju. Be to, byloje esantys nuteistojo M. V. šeimos narių duomenys patvirtina, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. jam gimė sūnus M. V. (t. 8, b. l. 115), tad minėtoje ID (duomenys neskelbtini) atsiųstoje nuotraukoje matomo vaiko amžius vizualiai atitinka M. V. sūnaus amžių. Abu nuteistieji yra broliai, tad T. V. su aptariamu vaiku siejo giminystės ryšys, o tai paaiškina tokio pobūdžio nuotraukos siuntimą jam. Nuteistasis T. V. yra nurodęs teismui, kad M. M. jam buvo skolingas 25 000 Eur. Byloje pirmiau analizuoti įrodymai taip pat patvirtina, kad nukentėjusysis naudojosi automobiliu „Porsche Panamera“. Liudytoja G. J.-V. nurodė, kad M. M. ją paskyrė vienos iš įmonių, o būtent UAB „H.“ direktore. Byloje esančiame I. Ž. ir T. V. susirašinėjime „Telegram“ pastarasis rašomuose žodžiuose raides „ž“ ir č“ keičia raidžių junginiai „ch“, žodis „čia“ rašomas „chia“. Taip pat rašo ir ID (duomenys neskelbtini) vartotojas. Šie duomenys ir argumentai, vertinami visumoje, leidžia ID (duomenys neskelbtini)vartotoją identifikuoti kaip T. V., ID (duomenys neskelbtini)vartotoją – kaip M. V., o jų pokalbiuose minimą „H.“ – kaip M. M..

49.       Iš 2021 m. vasario 26–27 d. susirašinėjimo, vykusio tarp ID (duomenys neskelbtini), ID (duomenys neskelbtini)ir trečiojo asmens (šio asmens žinučių teisėjų kolegija nevertino), matyti, kad kalbama apie „H.“. ID (duomenys neskelbtini) nurodo: „Nes pranys apie avogunus apie kada luzo viska zino“, ID (duomenys neskelbtini): „tai gal h. tauraginiui pasipasakojo“. Toliau kalbama apie tai, ar krovinys buvo įkrautas, į ką ID (duomenys neskelbtini): „jei y krove tai tada h. atsakys uz viska“. ID (duomenys neskelbtini) tai pat nurodė: „tai turi butu luzhe ne 60 o 100“, kad „paimsim nama greit“, ID (duomenys neskelbtini): „Sprendziam visi bet p*st reik kad zaliuotu kitaip be lauzymo nebus pamokos“, ID (duomenys neskelbtini): „Ryt gimtadienis jo dukros“, „ryt 15 h lyg gimtadienis ten domkei kur mano n. buvo“. Po to asmenys tariasi, kad po gimtadienio reikia „imti“ ir „kabinti“, į ką ID (duomenys neskelbtini): „jis net nepadejo i. sventes ruost o turejo“, ID (duomenys neskelbtini): „tai svarbu i. negadinti sventes“. Šių pokalbių turinys taip pat atitinka nukentėjusiojo M. M. parodymų turinį, kad draudžiamos medžiagos buvo gabenamos svogūnų krovinyje, kad jis buvo verčiamas atiduoti pinigus už jį, nepaisant to, kad krovinys buvo sulaikytas policijos, kad dėl to jam grasino smurtu abu nuteistieji. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad nukentėjusysis M. M. turi mažametę dukrą, kurios motinos I. Ž. vardas atitinka minimą pokalbyje. Nuteistojo T. V. asmens duomenys patvirtina, kad jis turi 2013 m. rugsėjo 15 d. gimusią dukrą N. V. (pokalbyje minima „n.“ (t. 9, b. l. 184)). Šie duomenys ir argumentai sustiprina padarytas išvadas, kad ID (duomenys neskelbtini) vartotojas yra T. V., ID (duomenys neskelbtini) vartotojas – M. V., o pokalbiuose minimas „H.“ – M. M..

50.       2021 m. kovo 4–5 d. susirašinėjime tarp ID (duomenys neskelbtini) ir ID (duomenys neskelbtini) (užfiksuotos tik pastarojo vartotojo siųstos žinutės), ID (duomenys neskelbtini) nurodė: „H.  jau rašo del a. saibu“, „Susiskaiciuojam siandien eu kas kiek iseme ir kaip kas kur“, „Ir kas kaip liekas nuvez paduos a.“, „A. na*ui siuncia mane“, „Jis nori man ta 18000 pakabinti“. Vėliau ID (duomenys neskelbtini) nurodo, kad kalbės tik su šio pokalbio pašnekovu, kad nedarytų iš jo „asilo“, kad „Chatos jum gi lieka“, kad čia jo transportas. Taip pat nurodo: „Paliesi mano seima ar kazka gausi dvigubai atgal“. Šio pokalbio turinį, jame minimą „A.“, kuris reikalauja pinigų, vertinant kartu su nukentėjusiojo M. M. parodymais, kitais pirmiau aptartais įrodymais ir susirašinėjimų turiniu, darytina išvada, kad šie duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, leidžia nukentėjusiojo M. M. parodymus vertinti kaip patikimus ir jais vadovautis. Šių duomenų visuma taip pat netiesiogiai patvirtina padarytas išvadas ir dėl nuteistojo M. V. 2021 m. balandžio 1 d. pasakytų grasinimų M. M. atžvilgiu, taip pat patvirtina, kad abu nuteistieji veikė kartu, siekdami to paties tikslo – kad M. M. jiems perduotų didelės vertės turtą. Dėl konkrečios šio turto vertės dar bus pasisakyta toliau.

51.       Nors skunduose minima, kad 2021 m. balandžio 1 ir 4 d. įvykiai buvo susieti be pagrindo, teisėjų kolegija tam nepritaria. Byloje surinktų įrodymų pagrindu chronologine tvarka nustatyti tokie vienas paskui kitą sekę įvykiai. Pagal M. M. parodymus, krovinys Prancūzijoje buvo prarastas 2021 m. vasario mėnesį. Pagal „SKY ECC“ susirašinėjimo duomenis, vasario 26– kovo 4 d. nuteistieji, atlikę turėto gauti užmokesčio skaičiavimus ir nusprendę, kad atsakomybė ir skola dėl negauto pelno praradus krovinį tenka M. M. („H.“), tariasi dėl fizinio smurto jo atžvilgiu panaudojimo, grasinimų, reiškia jam pretenzijas, piktinasi dėl jo elgesio bandant išsisukti nuo skolos, nebendrauti. 2021 m. kovo 7 d. T. V. „Telegram“ programoje susisiekia ir su M. M. drauge I. Ž., išreiškia grasinimą, kad M. M. vis tiek bus pagautas ir turės atsiskaityti. Neabejotina, kad vėliau sekę balandžio 1 ir 4 d. įvykiai buvo nuteistųjų siekio išreikalauti iš nukentėjusiojo patirtų nuostolių atlyginimą tąsa. Kaip nurodė M. M., iki nagrinėjamų įvykių jis vengė susitikimo su nuteistaisiais, buvo išvykęs. 2021 m. balandžio 1 d. atvykęs prie M. M. namo (duomenys neskelbtini) T. V. sudavė smūgius nukentėjusiajam. Jo smūgius lydėjo grasinimai susidoroti su juo, reikalavimas grąžinti pinigus. Netrukus prie namo atvykęs M. V. taip pat grasino susidorosiantis su nukentėjusiojo šeima, padegsiantis jo namus ir kitaip priversiantis kentėti. Panašaus pobūdžio grasinimai buvo išreikšti ir nuteistiesiems bendraujant tarpusavyje „SKY ECC“ platformoje, taip pat T. V. išsiųstoje žinutėje I. Ž.. Pats nukentėjusysis M. M. abiejų dienų įvykius siejo tarpusavyje, nors ir patvirtino, kad 2021 m. balandžio 4 d. jokie turto perdavimo reikalavimai jam nebuvo išsakyti. Pastaroji aplinkybė vertintina atsižvelgus ir į tai, kad tiesioginis T. V. ir M. M. bendravimas tą dieną buvo labai trumpas. Nuteistasis T. V. taip pat patvirtino, kad 2021 m. balandžio 1 d. išsiskirdamas su M. M. sakė, kad su juo susitiks po Velykų. 2021 m. balandžio 4 d. buvo Šv. Velykų sekmadienis. Nustatyta, kad T. V. pastebėjo važiuojantį M. M. atsitiktinai, tačiau po to sekę agresyvūs jo veiksmai, o būtent kelio blokavimas, ėjimas prie automobilio aiškintis, vėlesnis intensyvus M. M. automobilio vijimasis važiuojant dideliu greičiu, atliekant pavojingus manevrus, pasitelkus ir M. V., kuris taip pat dalyvavo ir 2021 m. balandžio 1 d. įvykiuose, visa tai leidžia daryti išvadą, kad 2021 m. balandžio 1 ir 4 d. įvykiai, kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo tarpusavyje susiję tęstiniai veiksmai, įvykdyti tuo pačiu tikslu – siekiant sukurti bauginančią aplinką ir priversti M. M. perduoti nuteistiesiems didelės vertės turtą. Šias išvadas papildo ir tai, kad iš pirmiau aptartų „SKY ECC“ susirašinėjimų bei kitos bylos medžiagos matyti, jog nuteistuosius su nukentėjusiuoju siejo tik neteisėta veika, jokių kitų klausimų T. V. ir M. V. su juo nesprendė.

52.       Taip pat nėra jokio pagrindo aptartus 2021 m. balandžio 4 d. įvykius vertinti kaip nelegalias žiedines lenktynes ar panašiai. Tai paneigia ne tik M. M. parodymai, bet ir automobilyje buvusių asmenų (V. J. ir jo sūnaus) skubus kreipimasis į policiją pagalbos. Iš jų pokalbių su Bendrosios pagalbos centro darbuotojais matyti, kad buvo važiuojama tomis pačiomis gatvėmis žiedu siekiant sutikti pagalbon išvykusius policijos automobilius. Apeliantai nurodo, kad situacija nebuvo bauginanti ar įtempta, kalbėdamas telefonu su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju liudytojas V. J. perdėtai reagavo į situaciją, nurodė, kad automobilyje važiuoja vaikai, nors vyko tik vienas vaikas, minėjo nusižudysiantis. Teisėjų kolegija, įvertinusi visą J. J. pokalbį (t. 1, b. l. 67–70, 74–76), nustatė, kad jis Bendrosios pagalbos centro darbuotojui kelis kartus pakartojo ir teisingą informaciją apie tai, jog mašinoje yra vaikas. Pokalbio eigoje jis taip pat išsakė frazę: „Važiuok į valdybą greičiau, aš noriu žudytis, važiuoju į valdybą“. Visgi įvertinus duomenis, kokioje situacijoje šio pokalbio metu buvo liudytojas, iš pokalbio bendro turinio matomą jo patirtą didelį stresą, akivaizdu, kad asmuo pagrįstai kvietėsi policijos pagalbą, nes žinojo kas persekioja jų automobilį, kuriame buvo ir jo sūnus. Aptarti jo žodžiai abejonių dėl padarytų išvadų nesukėlė.

Dėl įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo M. M. vertimą nuteistiesiems perduoti 180 000 Eur vertės turtą

53.       Kaip jau minėta, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme M. M. nurodė, kad 2021 m. balandžio 1 d. atvykęs T. V. buvo agresyviai nusiteikęs, reikalavo, kad jis grąžintų 180 000 Eur kaip nuostolį už Prancūzijoje prarastą krovinį. Krovinio vertė buvo didelė, 180 000 Eur suma atitinka trijų asmenų dalis, turėtas gauti už šį krovinį. Grasino smurtu ir atvykęs M. V.. 2021 m. balandžio 4 d. įvykius nukentėjusysis taip pat siejo su šiuo reikalavimu (t. 10, b. l. 154–164). Duodama parodymus pirmosios instancijos teisme liudytoja G. J.-V. nurodė, kad ji M. M., be kita ko, buvo paskirta UAB „A.“ direktore. UAB „A.“ veikla buvo krovinių gabenimas. Įmonėje buvo vienas įvykis, kai Prancūzijoje buvo sulaikytas vilkikas su priekaba, tačiau transporto priemonės iš karto buvo paleistos, o vairuotojas paleistas po savaitės. M. M. dėl to įvykio nieko neklausė, jis atrodė irgi nustebęs, stengėsi padėti spręsti problemą, susijusią su vilkiko ir vairuotojo sulaikymu. M. M. ieškojo advokato, įmonė vairuotojui pirko bilietą, kad galėtų grįžti (t. 11, b. l. 40–41). Šie liudytojos parodymai iš dalies patvirtina M. M. parodymų dalį dėl Prancūzijoje sulaikyto krovinio. Nukentėjusiojo parodymus dėl to iš dalies patvirtina ir pirmiau aptarti susirašinėjimai „SKY ECC“ platformoje. Aplinkybės dėl to, kad 2021 m. vasario 16 d. Prancūzijos Respublikoje buvo sulaikytas krovinys, kuriame rastos draudžiamos medžiagos – apie 108 kg narkotinių medžiagų kanapių (jos aprašytos Prancūzijos teisėsaugos institucijoms pateiktame jau minėtame Europos tyrimo orderyje (t. 7, b. l. 129–140)), buvo tiriamos ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00136-21, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis šiuo metu byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme, tad įsiteisėjusio teismo nuosprendžio šiuo klausimu nėra. Visgi pirmiau aptartų įrodymų visuma pagrindžia nukentėjusiojo M. M. parodymus šiuo klausimu, iš šių aplinkybių jis pats kildino nuteistųjų jam reiškiamas turtines pretenzijas, nes jie laikė jį skolingu dėl negauto pelno, tad vien dėl to, kad minima byla dar nėra išnagrinėta, nėra pagrindas jo parodymus vertinti kaip nepatikimus ir jais nesivadovauti.

54.       Apeliantai nurodo, kad „SKY ECC“ susirašinėjime buvo minima 18 000 (valiuta neįvardyta), o ne 180 000 Eur dydžio suma, kurią nurodo M. M.. Aptartuose pokalbiuose iš tiesų nurodyti minėti skaičiai, tačiau ši aplinkybė nepaneigia M. M. parodymų. Iš pokalbių matyti, kad jų dalyviai įvairius žodžius ir skaičius trumpino (pvz., 25 reiškė 25 000 ir pan.), tad 18 000 ir 180 000 iš esmės reiškė tą patį, ir pokalbių dalyviai suprato, kad turima omenyje 180 000 Eur suma. Jau minėti pokalbiai leidžia spręsti, kad iš M. M. reikalaujamą pinigų sumą siekė atgauti trys asmenys – nuteistieji T. V., M. V. ir dar vienas asmuo, įvardytas „H.“ (M. M. nurodė, kad tai R. G.). Tokiu atveju kiekvienam jų teksianti pinigų suma būtų buvusi pakankamai nedidelė – po 6 000 Eur. Iš susirašinėjimų taip pat matyti, kad norimą pinigų sumą buvo siekiama atgauti įstatymus pažeidžiančiomis priemonėmis – panaudojant fizinį smurtą bei grasinimus, netgi minėta, kad M. M. „H.“ nori užmušti. Tokios priemonės aptariamoje situacijoje neatitinka siekiamos atgauti pinigų sumos dydžio. Iš pokalbių taip pat matyti, kad skolos grąžinimui M. M. ketino parduoti namą, kas taip pat leidžia spręsti, kad buvo reikalaujama didelė pinigų suma. Padarytas išvadas papildo ir turimi bylos duomenys, kad Prancūzijoje buvo sulaikytas krovinys su 108 kg „žolės“. Tokio kiekio narkotinės medžiagos vertė juodojoje rinkoje yra akivaizdžiai ir gerokai didesnė nei 18 000 Eur. Apibendrindama teisėjų kolegija pripažįsta, kad abejonių dėl to, jog iš M. M. buvo reikalaujama būtent 180 000 Eur suma, nėra.

55.       Taigi, aptarti byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad byloje buvo teisingai nustatyti visi BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Nežiūrint to, nuteistųjų gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistųjų veiksmus pagal BK 181 straipsnio 3 dalies 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakciją, galiojusią nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2023 m. gegužės 31 d., padarė esminę klaidą, kadangi nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje įstatymo Nr. XIV-1925 redakcijoje BK 181 straipsnio 3 dalyje buvo numatytas naujas turto svetimumo kriterijus. Šiuo atveju jis šalina nuteistųjų baudžiamąją atsakomybę, nes M. M. patvirtino, kad jo turto nebuvo reikalaujama. Teisėjų kolegija šiuos argumentus vertina kaip teisiškai nepagrįstus.

56.       Visų pirma pažymėtina, kad nukentėjusysis M. M. nurodė, jog iš jo nebuvo reikalaujama jam turėjusios tekti prarasto krovinio pelno dalies (60 000 Eur, nes visas krovinys buvo vertas 240 000 Eur, o padalinus šią sumą iš keturių, likusi jo vertė buvo 180 000 Eur). Taigi, likusią reikalautą 180 000 Eur sumą jis būtų turėjęs sumokėti iš savo turto. Ir antra, naujoje BK 181 straipsnio 3 dalies redakcijoje Nr. XIV-1925 baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas prievartavo labai didelės vertės svetimą turtą. Šį turto svetimumo kriterijų apeliantai aiškina netinkamai. Teismų praktikoje dėl turtinių nusikaltimų pripažįstama, kad svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-389/2013, Nr. 2K-373-696/2016, Nr. 2K-22-628/2019 ir kt.). Taigi, turto svetimumo požymis yra siejamas su turto nepriklausymu kaltininkui, o ne nukentėjusiajam, kaip nurodoma apeliaciniuose skunduose. Nagrinėjamu atveju surinkti duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis M. M. nebuvo pasisavinęs nuteistiesiems priklausiusio turto. Šiuo atveju jis buvo verčiamas sumokėti būtent savo turtą kaip kompensaciją už prarastą nelegalų krovinį, iš kurio pelno negavo nei nuteistieji, nei pats nukentėjusysis. Nuteistųjų turtinės pretenzijos nebuvo grindžiamos jokia įstatymo ginama teise. Taigi, pagrindo išvadai, kad nuteistųjų veiksmai buvo kvalifikuoti netinkamai, kad naujos įstatymo Nr. XIV-1925 redakcijos BK 181 straipsnio 3 dalis šiuo atveju šalina nuteistųjų atsakomybę, nėra.

Dėl ikiteisminių tyrimų atskyrimo

57.       Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad galimybė teisingai išnagrinėti šią baudžiamąją bylą buvo panaikinta dar ikiteisminio tyrimo metu, po to, kai buvo priimtas 2021 m. balandžio 8 d. prokurorės nutarimas atskirti ikiteisminius tyrimus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti.

58.       BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad prokuroras priima sprendimus dėl tyrimų sujungimo ir atskyrimo. Nagrinėjamojo byloje nutarimas atskirti ikiteisminį tyrimą priimtas nurodant, kad nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, nėra tiesiogiai susijusi su nusikalstamomis veikomis, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas šioje byloje. Be to, liudytoju apklaustam asmeniui atskiriamoje byloje gali būti įteiktas pranešimas apie įtarimą, dėl ko jis įgytų įtariamojo statusą (t. 1, b. l. 32–34). Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, toks nusikalstamų veikų atskyrimas atitiko Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. I-20 patvirtintas Rekomendacijas dėl nusikalstamų veikų tyrimo, sujungimo ir atskyrimo, o apeliaciniame skunde jos interpretuojamos neteisingai. Šio teisės akto 7.4 punkte nurodoma rekomendacija nėra vienintelė, kurios pagrindu atskiriami ikiteisminiai tyrimai. Kartu pateikiamos dar trys situacijos, kai ikiteisminius tyrimus rekomenduojama išskirti. Tyrimų atskyrimas nepažeidžia ir rekomendacijų 6.1 ir 6.2. punktų, kadangi BK 181 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo buvo pareikšti įtarimai nuteistiesiems, nebuvo tęstinės, jos nesudarė idealios nusikalstamų veikų sutapties. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika niekaip nėra susijusi su BK 181 straipsnio 3 dalyje numatyta veika, inkriminuota nuteistiesiems. Tai, ar nuteistieji bus pripažinti kaltais padarę BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, esminės reikšmės sprendžiant jų atsakomybės pagal BK 181 straipsnio 3 dalį klausimą neturi. Šių nusikaltimų nejungia bendras sumanymas, jų aplinkybės nepersipina, veikas sudaro tarpusavyje nesusiję nusikalstamų veikų požymiai. Be to, M. M. prieš atskiriant tyrimus šioje baudžiamojoje byloje jau turėjo nukentėjusiojo statusą.

59.       Taip pat nėra pagrindo vadovautis apeliaciniame skunde nurodoma kasacinio teismo praktika baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020, kadangi joje analizuojamas atvejis, kai ikiteisminiai tyrimai buvo atskirti kitų įtariamųjų atžvilgiu asmenims padarius tą pačią nusikalstamą veiką ir veikiant bendrininkų grupėje. Tokios situacijos šiuo atveju nėra. Ikiteisminiai tyrimai buvo išskirti dėl tiesiogiai nesusijusių nusikalstamų veikų. Apeliantų nurodomos aplinkybės dėl nuteistųjų atžvilgiu atliekamų ikiteisminių tyrimų kitose baudžiamosiose bylose su nagrinėjama byla nėra susiję, tad dėl jų nepasisakoma.

60.       Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju atskyrus ikiteisminius tyrimus baudžiamojo proceso įstatyme numatytos asmens teisės į teisingą ir nešališką teismą, rungtyniškumo principai pažeisti nebuvo ir nesukliudė pirmosios instancijos teismui šioje baudžiamojoje byloje priimti teisingą sprendimą.

Dėl M. M. terorizavimo ir sistemingo bauginimo panaudojant psichinę prievartą (BK 145 straipsnio 2 dalis)

61.       Nuteistojo T. V. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad T. V. buvo nuteistas dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nesant teisinio ir faktinio pagrindo. Byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankamos šios nusikalstamos veikos požymiams nustatyti. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamosios bylos medžiagą, apskųstą nuosprendį, remdamasi kasacinio teismo praktika šių nusikaltimų bylose, sutinka tik su dalimi pateiktų argumentų, o būtent, kad dalis nustatytų T. V. veiksmų be pagrindo vertinti kaip sudarantys šios veikos objektyviųjų požymių dalį.

62.       Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Taigi, ši norma nustato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba 2) sistemingą žmogaus bauginimą, naudojant psichinę prievartą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-627/2012). Žmogaus terorizavimas pasireiškia grasinimais. Grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindą galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, Nr. 2K-142/2007, Nr. 2K-26/2010).

63.       Sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kelti baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą (pvz., besikartojantys įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas, gąsdinantys naktiniai skambučiai, amoralaus pobūdžio SMS žinutės ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, Nr. 2K-542/2011, Nr. 2K-198/2013, Nr. 2K-347/2014, Nr. 2K-269-303/2020). Be kita ko, teismų praktikoje pažymima, kad BK 145 straipsnio 2 dalies inkriminavimas reikalauja veiksmų sistemiškumo, tie veiksmai turi būti atlikti per palyginti trumpą laiką, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniais, o ne atsitiktiniai veiksmai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2013). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginamojo pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Negali būti vertinami kaip sistemingi per tam tikrą laiko tarpą padaryti keli veiksmai, kurių nesieja bendras sumanymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-942/2022).

64.       Nagrinėjamu atveju pagal teismo nustatytas aplinkybes T. V. aptariamą nusikaltimą padarė per kelis atskirus kartus parašydamas nukentėjusiajam M. M. grasinančio, bauginančio pobūdžio žinutes. Pirmąjį kartą 2021 m. kovo 7 d. grasinančio pobūdžio žinutės buvo perduotos per nukentėjusiojo sugyventinę ir vaiko motiną I. Ž., T. V. su pastarąja bendraujant „Telegram“ programėlėje. T. V. be kita ko nurodė (teisėjų kolegijos pastaba – gramatinės klaidos ištaisytos): „Perduok tam savo velniui, kad mes jį vis tiek pagausim, px tegul palina ką jis nori, bet paleisiu aš jį detalėm, galėsiu tau įmesti kokią koją ar galvą, ką norėsi pasirinksi, bet žertva nepralys“ (t. 2, b. l. 190–196, 198–200). Vėliau, 2021 m. gegužės mėnesį, T. V. M. M. rašė tiesiogiai (teisėjų kolegijos pastaba – gramatinės klaidos ištaisytos, viename žodyje raidė „i“ pakeista simboliu „*“ dėl necenzūrinio žodžio turinio). Pirmojoje žinutėje jis nurodė: „Tu mikimauze laižyk tą <...> toliau, jūs gangsteriai mentofski, tu <...> makleri, nevažinėk į tą Vilnių pas bahurus, nes kitą kartą grįši su morka šiknoj“. Tą patį 2021 m. gegužės mėnesį, po kurio laiko nuo ankstesnių žinučių išsiuntimo, T. V. nukentėjusiajam rašė: „Aš tau prisiekiu, auka tu, kad tu kentėsi“, ,,Velnio tu gabale, aš tave išmedžiosiu“, ,,Tu avine prasmirdęs, galvoji ilgai pas tą spurgį važinėsi, mano gyvenimo tikslas tave atp*st, tu žertva esi, kad tau net tos pušys nepadės“, ,,Žinau viską, gaidy, kur tu miegi“ (t. 2, b. l. 39–44).

65.       Ginčo dėl to, kad paminėtas žinutes M. M. siuntė T. V., iš esmės nėra. Šias aplinkybes patvirtina ir paties T. V. parodymai, taip pat byloje esantys abonentinių numerių, į kuriuos buvo siunčiamos žinutės, taip pat telekomunikacinių įvykių analizė (t. 5, b. l. 157–162). Taigi, nurodytos žinutės išsiųstos kelias atskirais kartais, per gana neilgą laikotarpį (2–3 mėnesiai). Be to, žinutės savo turiniu yra panašios, jomis grasinama nukentėjusiojo atžvilgiu atlikti veiksmus, kurie galėtų pavojingai paveikti jo sveikatą. Abejonių dėl grasinimų realumo teisėjų kolegijai taip pat nekilo. Liudytoja I. Ž., kaip nurodo apeliantai, patvirtino, kad minėtas 2021 m. kovo 7 d. žinutes parodė M. M., o jis jai nurodė nekreipti į tai dėmesio, su T. V. jis išsiaiškins pats, tačiau pastarieji teiginiai leidžia spręsti tik apie jo norą nuraminti sugyventinę ir vaiko motiną, leisti suprasti, kad su T. V. jis išsiaiškins pats ir ji į šiuos reikalus nebus įtraukiama. Taip pat, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, aplinkybės, jog M. M. iki konflikto su T. V. žinojo, kad šis buvo teisiamas dėl kito žmogaus nužudymo (nuteistas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu dėl chuliganiškų paskatų), tačiau vis tiek su juo bendravo, nepatvirtina, jog M. M. galėjo nebijoti T. V. grasinimų, nevertinti jų kaip realių. Akivaizdu, kad tokių aplinkybių žinojimas, kai su asmeniu yra palaikomi draugiški santykiai, bendrauti netrukdo, tačiau tokio asmens išsakyti grasinimai gali atrodyti itin pavojingi tada, kai su tokiu asmeniu pradedama konfliktuoti, kas šiuo atveju ir nustatyta. Kad M. M. jautė realią grėsmę, patvirtina ir tai, kad prieš susitikdamas su T. V. 2021 m. balandžio 1 d., jis kartu pasikvietė ir kitus asmenis – G. J.-V., vairuotoją G. T., namo remonto darbus atlikusius darbininkus. Taigi, M. M. buvo įbaugintas nuteistojo veiksmų, jo grasinimus suprato kaip realius. Kad nukentėjusysis pagrįstai bijojo T. V., patvirtina ir nustatytos fizinio smurto prieš jį panaudojimo 2021 m. balandžio 1 d. aplinkybės, taip pat persekiojimas 2021 m. balandžio 4 d.

66.       Visgi aptarti duomenys turi būti vertinami atsižvelgiant ir į kitus bylos įrodymus, kurių analizė leidžia pripažinti, kad T. V. pirmąsias 2021 m. kovo 7 d. žinutes siuntė siekdamas priversti M. M. perduoti didelės vertės turtą, o likusias žinutes siuntė turėdamas kitą tikslą –atkeršyti už kreipimąsi į teisėsaugą, grasinimais priversti nukentėjusįjį bijoti dėl savo sveikatos. Tai lemia ir skirtingą tokių jo veiksmų teisinį vertinimą.

67.       Kaip patvirtina pirmiau jau aptarti įrodymai, būtent tuo laikotarpiu, kai buvo išsiųstos 2021 m. kovo 7 d. žinutės, T. V. kartu su M. V. aktyviai bendravo „SKY ECC“ platformoje, buvo kalbama apie tai, kokių veiksmų reiktų imtis, siekiant priversti M. M. perduoti didelės vertės turtą, aptariama, kad jo atžvilgiu turi būti smurtaujama. Nukentėjusysis M. M. taip pat patvirtino, kad dar prieš 2021 m. balandžio 1 d. susitikimą T. V. jam ne kartą skambino, tačiau jis vengė su juo bendrauti. Jau žinojo, kad šis reikš pretenzijas dėl prarasto krovinio, jautė grėsmę, todėl tą dieną buvo pasikvietęs darbininkus. Byloje yra konstatuotas nuteistųjų bendras sumanymas grasinant panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudojant, atvirai nuteistųjų naudai iš M. M. prievartauti didelės vertės turtą. Ši veika kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 3 dalį. Ir nors minimos 2021 m. kovo 7 d. žinutės nėra įtrauktos į paminėto nusikaltimo aprašymą, aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad jos buvo dalis veiksmų, kuriais buvo siekiama priversti nukentėjusįjį sumokėti reikalaujamus pinigus. Šie veiksmai be pagrindo kvalifikuoti kaip sudėtinė atskiros BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos objektyviųjų požymių dalis. Atsižvelgiant į tai, šie nuteistojo veiksmai šalintini iš pastarojo nusikaltimo aplinkybių. 

68.       Be to, kartu turi būti šalinamas ir T. V. inkriminuotas sistemingas bauginimas. Teisėjų kolegija padarė tokią išvadą, nes negali būti vertinami kaip sistemingi padaryti keli veiksmai, kurių nesieja bendras sumanymas. Be to, vėlesnės, t. y. gegužės mėnesio T. V. žinutės buvo parašytos per du kartus, kuriuos skiria gana neilgas laiko tarpas, tačiau objektyviai sistemingumas reikalauja didesnio jų skaičiaus ir paprastai bent trijų bauginamojo pobūdžio veiksmų, rodančių kaltininko elgesio kryptingumą ir siekį įbauginti asmenį.

69.       Vertindama likusias teismo nustatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo aplinkybes, teisėjų kolegija su apskųsto nuosprendžio išvadomis sutinka. Siųsdamas vėlesnes žinutes, T. V. sąmoningai siekė įbauginti nukentėjusįjį, neigiamai paveikti jo psichologinę būseną. Tai patvirtina jo žinutėse minimi agresyvūs, pavojingi nukentėjusiojo sveikatai veiksmai, o būtent įspėjimas „kitą kartą grįši su morka šiknoj“, taip pat vėliau sekę grasinimai: „Aš tau prisiekiu, auka tu, kad tu kentėsi“, ,,aš tave išmedžiosiu“, ,,mano gyvenimo tikslas tave atp*st“, ,,Žinau viską, gaidy, kur tu miegi“. Aiškindamas žinučių siuntimo aplinkybes, T. V. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad tuo metu buvo neblaivus, todėl M. M. parašė nesąmones, kad žino, kur jis miega. Tą dieną bendravo su jo draugės giminėmis, sužinojo, kad jis negražiai elgiasi su I. Ž., bando atimti vaiką, dėl to jam kilo pyktis. Ir dabar ant jo pyksta, nes jis melavo, pridarė problemų (t. 10, b. l. 142–151, 154–164). Visgi bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad tokį T. V. pyktį ir agresiją sukėlė tai, kad 2021 m. balandžio 4 d., po M. M. automobilio gaudynių, jis ir jo sutuoktinė A. V. buvo sulaikyti policijos. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusysis M. M. taip pat nurodė, kad T. V. gegužės mėnesio žinutes galimai išprovokavo jo kreipimasis į policiją dėl byloje nagrinėjamų įvykių. Tokią išvadą iš dalies patvirtina ir žinutėse minimas žargoninis policijos įvardijimas „jūs gangsteriai mentofski“, taip pat tai, kad nė vienoje iš minėtų žinučių joks turtinio pobūdžio reikalavimas nebuvo reiškiamas. Byloje nebuvo nustatyti ir jokie kiti nuteistųjų veiksmai, kuriais jie po 2021 m. balandžio 4 d. dar būtų tęsę sumanymo prievartauti iš M. M. didelės vertės turtą realizavimą. Aptariamose žinutėse T. V. aiškiai reiškė pyktį ir grasino, kas sietina su noru atkeršyti už nukentėjusiojo veiksmus bei kreipimąsi į policiją.

70.       Pirmiau minėtų žinučių turinys, net ir pašalinus iš aptariamos nusikalstamos veikos 2021 m. kovo 7 d. žinutes, leidžia T. V. veiksmus vertinti kaip pakankamai pavojingus, nukentėjusysis pagal grasinimų išraišką ir kitas aplinkybes (2021 m. balandžio 1 bei 4 d. realų susidūrimą su nuteistojo T. V. psichologinio ir fizinio smurto veiksmais) turėjo pagrindą galvoti, kad grasinimai bus realiai įgyvendinti. Tai netiesiogiai patvirtina ir liudytojos I. Ž. parodymai teismui, kad po 2021 m. balandžio 4 d. įvykių M. M. bijojo, buvo grįžęs su „palyda“ ir nurodė, jog juos saugo „Jungtis“ (t. 10, b. l. 186–191). Taigi, M. M. pasitelkė jį saugančius asmenis, o tai neabejotinai patvirtina, kad nuteistojo T. V. žinutes su grasinimais padaryti pavojingą jo sveikatai veiką, atsižvelgiant ir į tai, kad tokio pobūdžio veiksmus šis jau buvo įgyvendinęs, jis vertino kaip realias ir buvo jų psichologiškai paveiktas. Nuteistasis suprato savo veiksmų pavojingumą ir tikslingai, veikdamas tiesiogine tyčia, jais siekė būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Šie veiksmai pagrįstai vertinti kaip M. M. terorizavimas.

71.       Apibendrindama tai, kas pasakytina, teisėjų kolegija pripažįsta, kad T. V. BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padarė esant tokioms aplinkybėms: T. V. 2021 m., laikotarpiu nuo gegužės mėnesio vidurio iki gegužės mėnesio pabaigos, būdamas (duomenys neskelbtini), iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini)  į nukentėjusiojo M. M. mobiliojo ryšio telefone įdiegtą programėlę ,,Telegram“, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), atsiuntė grasinančio turinio žinutes, kuriose naudodamas necenzūrinius žodžius grasino nukentėjusiajam M. M., kad su juo susidoros, fiziškai jį sužalos ir padarys kitokią pavojingą sveikatai veiką, bei iš telefono abonento Nr. +(duomenys neskelbtini) į nukentėjusiojo M. M. mobiliojo ryšio telefone esančią programėlę ,,Signal“, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), atsiuntė grasinančio turinio žinutes, kuriose, naudodamas necenzūrinius žodžius, grasino nukentėjusiajam M. M., kad jį susiras, žino, kur jis miega, susidoros su juo fiziškai, kad jis kentės, tai yra, padarys jo atžvilgiu pavojingą jo sveikatai ar turtui veiką, tokiu būdu jis terorizavo nukentėjusįjį M. M..

72.       Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo atliktu nuteistojo T. V. veiksmų vertinimu BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kontekste, apeliantai taip pat nurodo, kad neišteisinus nuteistojo dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, ši veika kartu su BK 181 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika, dėl kurios padarymo T. V. pripažintas kaltu, turėtų būti vertinama kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Teisėjų kolegija su šiuo vertinimu nesutinka.

73.       Teismų praktikoje ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, Nr. 2K-115/2007, Nr. 2K-126/2007, Nr. 2K-412/2010, Nr. 2K-536/2010, Nr. 2K-37/2011). Kita vertus, kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, Nr. 2K-516/2005, Nr. 2K-437/2006, Nr. 2K-477/2008, Nr. 2K-355/2009). Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aptartų nusikalstamų veikų aplinkybės negali būti vertinamos kaip padarytos esant idealiai sutapčiai, tai yra kaip veiksmai, kuriuos sieja bendras sumanymas. Byloje nustatyta, kad nuteistojo T. V. veiksmų tikslas BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo atveju buvo priversti nukentėjusįjį perduoti didelės vertės turtą, o BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atveju – atkeršyti už kreipimąsi į teisėsaugą, įbauginti nukentėjusįjį, paveikti jo psichologinę būseną. Be to, veikos skiriasi ir laiko atžvilgiu. 2021 m. gegužės mėnesio žinutės buvo išsiųstos jau po 2021 m. balandžio 4 d., kai turto prievartavimo veika buvo baigta. Taigi, nėra jokio pagrindo nurodytas nusikalstamas veikas vertinti kaip idealią nusikalstamų veikų sutaptį.

Dėl bausmių

74.       Apeliaciniuose skunduose taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti nuteistųjų atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatų ir iš dalies neatidėti jiems skirtų bausmių vykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas BK 75 straipsnio nuostatų nuteistųjų atžvilgiu netaikė pagrįstai.

75.       Skirdamas bausmę nuteistajam T. V., pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad jis pripažintas kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo, kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis, 181 straipsnio 3 dalis) ir viena apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis, 145 straipsnio 2 dalis) kategorijoms. Nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertintos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės – anksčiau teistas, tačiau teistumai yra išnykę, per paskutinius penkerius metus penkis kartus patrauktas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi (t. 9, b. l. 188–199), iki suėmimo kitoje byloje taikymo dirbo, yra sukūręs šeimą, turi mažametį vaiką (t. 9, b. l. 180–187). Aplinkybių, dėl kurių T. V. galėtų būti paskirta švelnesnė, negu įstatyme numatyta bausmė (BK 62 straipsnis), taip pat dėl kurių laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis), byloje nenustatyta. Nurodytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad nuteistajam už BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką pagrįstai buvo skirta sankcijoje numatyta artimesnė minimaliai laisvės atėmimo bausmė, kuri šiuo atveju atitinka aptartas nusikalstamą veiką apibūdinančias ir nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, bausmės tikslus, yra teisinga ir proporcinga.

76.       Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos BK 145 straipsnio 2 dalis (galiojanti 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), kurios sankcijoje numatytos dvi laisvės atėmimui alternatyvios švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas ir areštas. Šis baudžiamasis įstatymas švelnina bausmes ir lengvina asmens teisinę padėtį, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią. Nuteistojo T. V. veiksmai perkvalifikuojami pagal naujos įstatymo Nr. XIV-3060 redakcijos BK 145 straipsnio 2 dalį ir jam skiriama nauja bausmė. Dar kartą įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių, turinčių reikšmę skiriant bausmę, visumą, taip pat atsižvelgusi į šiuo procesiniu sprendimu sumažintą nusikalstamų veiksmų apimtį, teisėjų kolegija šiuo atveju parenka arešto bausmę, nustatydama artimesnį minimaliam jo terminą. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausme, skirta už BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką. Nustatydamas pridedamos arešto bausmės dalį, teismas atsižvelgė į tas pačias jau aptartas aplinkybes, reikšmingas individualizuojant bausmę.

77.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573) buvo pakeistos ir BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip tai buvo numatyta iki tol galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Šis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, teisėjų kolegija juo vadovavosi tiek parinkdama bausmę už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, tiek ir revizuodama bausmę, skirtą pagal BK 181 straipsnio 3 dalį. Dar kartą įvertinusi byloje nustatytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, pagrindo keisti už pastarąją veiką T. V. skirtą bausmę nenustatė, nes yra proporcinga padarytos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai. Jau minėtu 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 buvo pakeistos ir BK 62 straipsnio bei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, išplėtusios galimybes šių straipsnių pagrindu nuteistiesiems skirti švelnesnes bausmes, kas atitinkamai švelnina baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų padėtį, tačiau šiuo atveju net ir pasikeitus minėtoms įstatymo nuostatoms teisėjų kolegija nenustatė pagrindo ar išskirtinių aplinkybių, kurios leistų nuteistiesiems skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta įstatyme. Nagrinėjamoje byloje sąlygų taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nenustatyta, o pagal suformuotą teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalis paprastai taikoma, kai nustatoma visuma išimtinių aplinkybių, dėl kurių įstatyme numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K 98 1073/2019, Nr. 2K-40-648/2020 ir kt.). Tokių aplinkybių teisėjų kolegija nagrinėjamuoju atveju nenustatė.

78.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo T. V. įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti atlikus tik dalį T. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jos vykdymą atidedant BK 75 straipsnio 3 dalies pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančia BK 75 straipsnio 4 dalimi (įstatymo Nr. Nr. XIV-2573 redakcija), asmeniui, nuteistam, be kita ko, už sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi, šiuo atveju galėtų būti sprendžiamas T. V. skirtos galutinės bausmės ne tik dalinis, bet ir visiškas vykdymo atidėjimas, tačiau pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir iš dalies ar visiškai atidėti T. V. skirtos bausmės vykdymą teisėjų kolegija nenustatė. 

79.       Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (atlikus dalį paskirtos bausmės), sąrašas. Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-217-976/2018). Pabrėžiama, kad, svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (atlikus dalį jam paskirtos bausmės), kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017 ir kt.).

80.       Nurodyta teismų praktika leidžia sutikti su apeliantų argumentais, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog nuteistajam šiuo metu yra taikomas suėmimas kitoje baudžiamojoje byloje, o tai užkirstų kelią tinkamam probacijos vykdymui. Visgi, teisėjų kolegija keisti sprendimo neturi pagrindo dėl kitų argumentų. Byloje nėra nustatyta nė vienos T. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nuteistasis nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje neišsakė jokio kritiško savo veiksmų vertinimo. BK 181 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta veikiant bendrininkų grupėje, verčiant perduoti labai didelės vertės turtą, be to, panaudojant ir fizinius smurtinius veiksmus. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis jau anksčiau buvo nubaustas ir atliko laisvės atėmimo bausmes, tačiau šios patirtys nesustabdė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo resocializacija nėra įmanoma be realaus bausmės atlikimo, kadangi šiuo metu jis nesupranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, nevertina jų kritiškai.

81.       Skirdamas bausmę nuteistajam M. V., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis, 181 straipsnio 3 dalis). Veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Taip pat nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant M. V. asmenybę, atsižvelgta į tai, kad jis anksčiau buvo teistas, tačiau teistumai jau yra išnykę ir jis laikomas neteistu. Per paskutinius penkerius metus jis tris kartus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi (t. 8, b. l. 119–127), iki suėmimo kitoje byloje dirbo, yra sukūręs šeimą, turi du mažamečius vaikus (t. 8, b. l. 111–118). Aplinkybių, dėl kurių M. V. galėtų būti paskirta švelnesnė, negu įstatyme numatyta bausmė (BK 62 straipsnis), taip pat dėl kurių laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis), byloje nenustatyta. Šių aplinkybių pagrindu nuteistajam skirta minimali BK 181 straipsni 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši bausmė yra teisinga ir pakankama bausmės tikslams įgyvendinti.

82.       Teisėjų kolegija, vertindama nuteistajam M. V. skirtą bausmę, atsižvelgė ir į pirmiau minėtus BK 61 straipsnio 2 dalies, 62 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies pakeitimus (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), tačiau pagrindo jais vadovaujantis keisti jam skirtą bausmę nenustatė. Nuteistajam buvo skirta sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė. Sąlygų taikyti naujos redakcijos BK 62 straipsnio nuostatas nenustatyta, taip pat nėra visumos išimtinių aplinkybių, dėl kurių įstatyme numatytos bausmės paskyrimas šiuo atveju būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus padarytai veikai, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms

83.       Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismas nepagrįstai nuteistojo atžvilgiu netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo paskirtos bausmės vykdymo. Teisėjų kolegija su nurodytais argumentais nesutinka. Pagrindo iš dalies ar, taikant naujos redakcijos BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas, visiškai atidėti M. V. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra.

84.       Byloje nėra nustatyta nė vienos M. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nuteistasis nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje neišsakė jokio kritiško savo veiksmų vertinimo. BK 181 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta veikiant bendrininkų grupėje, verčiant perduoti labai didelės vertės turtą, be to, T. V. panaudojant ir fizinius smurtinius veiksmus. Nors pats M. V. fizinio smurto M. M. atžvilgiu nenaudojo, o 2021 m. balandžio 1 d. įvykiuose dalyvavo labai trumpai, tai neleidžia spręsti apie aiškiai mažesnį jo asmenybės pavojingumą. Kaip nustatyta, jis visapusiškai dalyvavo 2021 m. balandžio 4 d. įvykiuose. Jo bendravimas su T. V., fiksuotas „SKY ECC“ platformoje, taip pat rodo didelę jo agresiją nukentėjusiojo atžvilgiu, taip prisidedant ir prie byloje fiksuoto T. V. fizinio smurto. Šiuo metu jis laikomas neteistu, tačiau praeityje buvo padaręs nusikalstamą veiką, buvo baustas administracine tvarka. Tai taip pat neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Šių aplinkybių kontekste galima daryti pagrįstą išvadą, kad tik realiai atliekant M. V. skirtą laisvės atėmimo bausmę gali būti įgyvendinti bausmės tikslai, o visiškas ar dilinis bausmės vykdymo atidėjimas, net ir skyrus baudžiamojo poveikio priemones, nebūtų pakankamas šiems tikslams pasiekti.

85.       M. V. ir jo gynėjo skunde taip pat pateikiami argumentai dėl suėmimo kitoje byloje taikymo reikšmės skiriant bausmę, tačiau teisėjų kolegija dėl šių argumentų jau pasisakė atsakydama į nuteistojo T. V. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, savo išvadų dar kartą nekartoja.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nustatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo aplinkybes, sietinas su grasinančio turinio žinučių siuntimu 2021 m. kovo 7 d., taip pat, kad T. V. sistemingai baugino M. M. panaudodamas psichinę prievartą.

Perkvalifikuoti T. V. nusikalstamą veiką iš BK 145 straipsnio 2 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) į BK 145 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) ir skirti jam trisdešimties parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, skirta 2024 m. vasario 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu už BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams ir penkiolikai dienų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

        Nuteistojo M. V. bei jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                 Aušra Bielskė

                                                                                                                                   Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                                                   Ernestas Rimšelis