Administracinė byla Nr. I-90-386/2013
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00057-2012-2
Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 14.7; 38; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugsėjo 6 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant atsakovės atstovei R. V., trečiojo suinteresuoto asmens atstovui A. K., 2013 m. rugpjūčio 29 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pagal pareiškėjo R. C. patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir A. K. dėl 2012-01-16 atsakymo (sprendimo) Nr. 13SD-47 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir
n u s t a t ė:
pareiškėjas R. C. (toliau – ir pareiškėjas) 2012-02-06 skundu ir patikslintais skundais (t. I, b.l. 3-4, 75-78, 113-114) kreipėsi į teismą ir prašo:
- pripažinti neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus (nuo 2012-04-02 Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, toliau - ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skyrius) 2012-01-16 sprendimą Nr. 13SD-47;
- įpareigoti atsakovę leisti pareiškėjui ne aukciono būdu įsigyti su jo sklypu besiribojantį 0,0943 ha valstybinės žemės plotą ir, atliekant detaliojo planavimo procedūrą, prijungti šį žemės plotą prie pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas nurodo, jog 1998-07-16 sudarė Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. P 21/98 - 0585 dėl 913 m2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šalia šio sklypo yra valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp pareiškėjui ir kitiems asmenims priklausančių sklypų. Pareiškėjas 2011-12-07 pateikė atsakovei prašymą leisti įsigyti minėtą valstybinį žemės plotą ne aukciono būdu Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybės) 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr.692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" 2.15 punkto pagrindu.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius 2012-01-16 raštu Nr. 13SD-47 "Dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo" atsisakė tą padaryti. Pareiškėjas nesutinka su šiuo atsakymu (sprendimu). Atsakyme nurodyti ketinimai formuoti minėtoje valstybinėje žemėje bendrojo naudojimo sklypą želdiniams įrengti ir eksploatuoti yra nepagrįsti, nes ši valstybinė žemė yra neprižiūrima, joje neįmanoma suformuoti atskiro sklypo. Taip pat nepagrįstai remiamasi patvirtintu detaliuoju planu, nes, leidus pareiškėjui išsipirkti minėtą valstybinės žemės plotą, jis galės inicijuoti ir patvirtinto detaliojo plano pakeitimą.
Pareiškėjas R. C. į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėjas 2013-07-17 nutraukė atstovavimo sutartį su advokatu O. D. (t. II, b.l. 53).
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė) atsiliepimais į skundą ir patikslintus skundus prašo juos atmesti kaip nepagrįstus (t. I, b.l. 32-35, 85-86 ir t. II, b.l. 14-16).
Atsakovė nurodo, kad pareiškėjo pageidaujamas įsigyti žemės plotas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr.692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" nustatyti kriterijų, kuriuos turi atitikti valstybinės žemės plotas, kad jį būtų galima parduoti ne aukciono būdu kaip įsiterpusį žemės sklypą, todėl pagrįstai netenkintas pareiškėjo prašymas leisti jam ne aukciono būdu įsigyti su jo sklypu besiribojantį valstybinės žemės plotą.
Atsakovė teigia, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, pateikė atsakymą, kuris nelaikytinas individualiu administraciniu aktu (įsakymu) ir kuriam netaikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai.
Atsakovė nurodo, jog pareiškėjas 2012 m. vasario 6 d. pateiktu skundu neginčijo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skyriaus 2012 m. sausio 16 d atsakymo, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas patikslintam skundui paduoti yra praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo (prašymo) padavimo terminą. Pareiškėjas patikslintame skunde teismo neprašo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, todėl mano, kad pareiškėjo patikslinto skundo šis reikalavimas turi būti atmestas.
Atsakovės atstovė prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepimuose nurodytais motyvais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pareiškėjo patikslintą skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą (t. II, b.l. 27-31).
Nurodo, jog pareiškėjo pageidaujamas įsigyti žemės sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr.692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" nustatytų kriterijų, kuriuos turi atitikti valstybinės žemės plotas, kad jį būtų galima parduoti ne aukciono būdu kaip įsiterpusį žemės plotą. Be to, įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu žemės sklypu.
Pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2003-02-03 sprendimu Nr. 50 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniu, pagal kurį pats pareiškėjas, kaip planavimo organizatorius, suplanavo želdynams įrengti skirtą sklypą. Visų pirma, šis 0,0544 ha ploto sklypas yra mažesnis už pareiškėjo prašomą prisijungti plotą. Antra, šis sklypas nėra suformuotas ir pats pareiškėjas prašo leisti keisti 2003-02-03 detaliojo plano sprendinius, kuriais grindžia savo reikalavimą.
Jei pareiškėjui išimties tvarka būtų leista įsigyti laisvą valstybinę žemę be aukciono, tai būtų pažeistas viešasis interesas, nes aukščiausia žemės kaina galėtų būti nustatyta tik rengiant viešą aukcioną Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) nustatyta tvarka.
Pareiškėjo prašomame įsigyti žemės plote yra esamas privažiavimas į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane pažymėta kaip „naikinamas esamas privažiavimas") ir esami buitinių nuotekų tinklai. Pažymi, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-04-05 sprendimu Nr.T2-110 patvirtintame detaliajame plane (toliau - Detalusis planas) numatyta įrengti naują privažiavimą (Detaliajame plane pažymėtas proj. Nr. 2 ir Nr. 3) į minėtus sklypus, jį perduoti Klaipėdos miesto savivaldybei (Detaliojo plano pagrindinių tekstinių sprendinių 20.1 papunktis, 2003-02-17 sutarties „Dėl infrastruktūros plėtojimo" Nr. 16-88 (toliau – ir 2003-02-17 sutartis Nr. 16-88) 3.2, 3.3 p.). Užbaigus naujo privažiavimo statybą įstatymų nustatyta tvarka ir perdavus jį savivaldybei, pareiškėjas turi demontuoti esamą privažiavimą (Detaliojo plano 24 p., 2003-02-17 sutarties Nr. 16-88 3.3, 3.7 p.). Analogiškos nuostatos yra ir dėl buitinių nuotekų tinklų (Detaliojo plano 20.2 p., 2003-02-17 sutarties Nr. 16-88 3.1, 3.7 p.).
Šiuo metu minėti Detaliojo plano sprendiniai nėra įgyvendinti ir 2003-02-17 sutartis Nr. 16-88 nėra įvykdyta - pareiškėjas nėra užbaigęs statybos įstatymų nustatyta tvarka ir jos perdavęs savivaldybei. Kol nėra pripažintos tinkama naudoti gatvės ir tinklų, savivaldybė negali leisti demontuoti esamą kelią arba leisti detaliuoju planu pirkti žemės plotą, kurioje yra esama gatvė ir tinklai, nes savivaldybės bendrojo naudojimo gatvė atsidurtų privačiame sklype. Savivaldybė negali sutikti su detaliojo plano keitimu, kol neišspręsti neužbaigtos statybos ir esamo susisiekimo klausimai.
Pareiškėjas nėra ir negali būti laisvos valstybinės žemės valdytoju ar naudotoju, todėl jam detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos negali būti perduotos.
Trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepimuose nurodytais motyvais.
Konstatuojama:
Pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą leisti pareiškėjui ne aukciono būdu įsigyti su jo sklypu besiribojantį 0,0943 ha valstybinės žemės plotą ir, atliekant detaliojo planavimo procedūrą, prijungti šį žemės plotą prie pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Byloje nagrinėjamas ginčas, ar pareiškėjui R. C. ne aukciono būdu gali būti leidžiama įsigyti su jo sklypu besiribojantį 0,0943 ha valstybinės žemės plotą ir, atliekant detaliojo planavimo procedūrą, prijungti šį žemės plotą prie pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio - šių sklypų savininkams.
Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" (toliau – ir Nutarimas) 2.15 punkte nurodyta, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.
Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas (Nutarimo 2.15 punktas).
Pagal Nutarimo tą patį 2.15 punktą, jeigu įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu žemės sklypu, rengiant detalųjį planą, kitą teritorijų planavimo dokumentą ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Zin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 21 straipsnyje nustatytais atvejais detaliojo teritorijų planavimo dokumentams prilyginamą žemės sklypo planą, pagal kurį formuojamas šis įsiterpęs žemės plotas, su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) nuomininkai apie galimybę pirkti arba nuomoti šį plotą informuojami, taip pat parduodamo ar išnuomojamo žemės ploto dydis kiekvienam iš prašymą pateikusių asmenų nustatomas Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 (Žin., 2010, Nr. 91-4815), nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog vadovaujantis Vyriausybės 2011-03-16 nutarimu Nr. 323, šios nuostatos netaikomos, jeigu teritorijų planavimo dokumentui, kuriame formuojamas įsiterpęs žemės plotas, rengti planavimo sąlygos išduotos iki šio nutarimo įsigaliojimo (Žin., 2011, Nr. 36-1708).
Taigi, kad būtų galima be aukciono parduoti žemės sklypą, turi būti nustatytos aplinkybės: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu; 2) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir negalima suformuoti atskirų žemės sklypų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo prašomas įsigyti 0,0943 ha valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės ploto sąvokos. Šio žemės ploto pietinė riba ribojasi su laisva valstybine žeme, o pagal Nutarimo 2.15 punktą, „įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos".
Pareiškėjo prašomas įsigyti 0,0943 ha valstybinės žemės plotas viršija Nutarimu leistiną 0,04 ha plotą gyvenamosiose teritorijose. Pagal Klaipėdos miesto bendrąjį planą, patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-04-05 sprendimu Nr.T2-110, pareiškėjo prašomas įsigyti plotas patenka į teritoriją, pažymėtą kaip gyvenamoji.
Be to, pareiškėjas prašo detaliuoju planu leisti prisijungti laisvą valstybinę žemę prie savo nuosavybės teise valdomo sklypo, t. y. prie kitos paskirties gyvenamosios teritorijos būdo sklypo, o tai galima padaryti tik detaliuoju planu pakeitus pageidaujamo prisijungti sklypo būdą į kitos paskirties gyvenamosios teritorijos būdą.
Pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2003-02-03 sprendimu Nr. 50 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniu, pagal kurį pats pareiškėjas, kaip planavimo organizatorius, suplanavo želdynams įrengti skirtą sklypą. Pažymėtina, kad šis 0,0544 ha ploto sklypas yra mažesnis už pareiškėjo prašomą prisijungti plotą ir šis sklypas nėra suformuotas, o pats pareiškėjas prašo keisti 2003-02-03 detaliojo plano sprendinius, kuriais grindžia savo reikalavimą. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalį nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad žemės sklypas - teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
Pareiškėjas nepagrindžia aplinkybės, kad iš prašomo įsigyti 0,0943 ha valstybinės žemės ploto negalima suformuoti atskiro 0,0943 ha ploto žemės sklypo. Paties pareiškėjo valdomas žemės sklypas sudaro 0,0913 ha, t. y. net mažiau nei būtų galima suformuoti atskiru sklypu ir parduoti aukcione. Be to, galiojantis detalusis planas patvirtina, kad pareiškėjo prašomame įsigyti žemės plote galima suformuoti net mažesnio ploto, t. y. 0,0544 ha, atskirą žemės sklypą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo prašomas įsigyti ne aukciono tvarka žemės plotas ribojasi su gretimais žemės sklypais, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nutarimo 2.15 punktą, jeigu įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu žemės sklypu rengiant teritorijų planavimo dokumentą, pagal kurį formuojamas šis įsiterpęs žemės plotas, su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) nuomininkai apie galimybę pirkti arba nuomoti šį plotą informuojami, taip pat parduodamo ar išnuomojamo žemės ploto dydis kiekvienam iš prašymą pateikusių asmenų nustatomas Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 (Žin., 2010, Nr. 91-4815), nustatyta tvarka.
Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatyta, kad savarankiškoji savivaldybės funkcija yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Pareiškėjo prašomame įsigyti žemės plote yra esamas privažiavimas į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane pažymėta kaip „naikinamas esamas privažiavimas") ir esami buitinių nuotekų tinklai. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-04-05 sprendimu Nr.T2-110 patvirtintame detaliajame plane numatyta įrengti naują privažiavimą (Detaliajame plane pažymėtas proj. Nr. 2 ir Nr. 3) į minėtus sklypus, jį perduoti Klaipėdos miesto savivaldybei (Detaliojo plano pagrindinių tekstinių sprendinių 20.1 papunktis, 2003-02-17 sutarties „Dėl infrastruktūros plėtojimo" Nr. 16-88 3.2, 3.3 p.). Užbaigus naujo privažiavimo statybą įstatymų nustatyta tvarka ir perdavus jį savivaldybei, pareiškėjas turi demontuoti esamą privažiavimą (Detaliojo plano 24 p., 2003-02-17 sutarties Nr. 16-88 3.3, 3.7 p.). Analogiškos nuostatos yra ir dėl buitinių nuotekų tinklų (Detaliojo plano 20.2 p., 2003-02-17 sutarties Nr. 16-88 3.1, 3.7 p.).
Minėti Detaliojo plano sprendiniai iki šiol nėra įgyvendinti ir 2003-02-17 sutartis Nr. 16-88 nėra įvykdyta - pareiškėjas nėra užbaigęs statybos įstatymų nustatyta tvarka ir jos perdavęs savivaldybei. Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 27 d. sprendimu atmestas ieškovo R. C. ieškinys atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui, nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, kuriuo jis prašė pripažinti 2003-02-17 sutartį Nr. 16-88 „Dėl infrastruktūros plėtojimo" niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją, sumokant ieškovui ekvivalentą pinigais, t. y. 128 858,91 Lt (t. II, b.l. 45-51; sprendimas neįsiteisėjęs – apskųstas apeliacine tvarka).
Kol nėra pripažintos tinkamos naudoti gatvės ir tinklai, Klaipėdos miesto savivaldybė negali leisti demontuoti esamą kelią arba leisti detaliuoju planu pirkti žemės plotą, kurioje yra esama gatvė ir tinklai, nes savivaldybės bendrojo naudojimo gatvė atsidurtų privačiame sklype. Tokiu būdu būtų pažeistos Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto nuostatos, nes savivaldybė negalėtų užtikrinti susisiekimo. Negali būti parduodama žemė po savivaldybei priklausančiu keliu. Dėl šių aplinkybių trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė pagrįstai nurodo, jog nesutinka ir su detaliojo plano keitimu, kol neišspręsti neužbaigtos statybos ir esamo susisiekimo klausimai.
Pareiškėjas buvo Detaliojo plano organizatoriumi ir pats suplanavo ginčo teritoriją ir jos vystymą. Detaliajame plane aiškiai numatyta prisijungti laisvą valstybinės žemės 0,0399 ha plotą ir suformuoti 0,0544 ha ploto sklypą, skirtą želdiniams. Tiek Detaliajame plane, tiek 2003-02-17 sutartyje Nr. 16-88, kurios sudarymas buvo privalomas pagal tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo (2001-04-19 redakcija) 20 straipsnio 7 dalį, pareiškėjas aiškiai išdėstė atliktinų darbų seką, kurie yra būtina prielaida prisijungti laisvą valstybinę žemę. Norint keisti detaliojo plano sprendinius, būtina rengti naują teritorijos detalųjį planą, prieš tai likviduojant neužbaigtos statybos padarinius (arba užbaigiant statybą) arba sudarant sutartį su savivaldybe dėl detaliojo plano rengimo ir jo sprendinių finansavimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo savo atsiliepime (t.II, b.l. 30) ir jo atstovas teisme nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje susitikimo su pareiškėju R. C. metu jam buvo siūlyta sudaryti sutartį, tame tarpe ir taikos sutartį, dėl detaliojo plano sprendinių detalaus įgyvendinimo, bet pareiškėjas iki šiol nesutiko su pasiūlytomis sąlygomis.
Pagal Teritorijų planavimo 20 straipsnio 1 dalį, detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai yra savivaldybės administracijos direktorius ir valstybinės žemės valdytojai. Pagal Teritorijų planavimo 20 straipsnio 2 dalį, savivaldybė ar valstybinės žemės valdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui. Pažymėtina, kad pareiškėjas R. C. nėra ir negali būti laisvos valstybinės žemės valdytoju ar naudotoju, todėl jam detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos negali būti perduotos. Dėl šios priežasties pareiškėjo reikalavimas dėl detaliojo plano rengimo laisvoje valstybinėje žemėje prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
Atsižvelgiant į nustatytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, konstatuojama, jog pareiškėjo skundas dalyje dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą leisti jam ne aukciono būdu įsigyti su jo sklypu besiribojantį 0,0943 ha valstybinės žemės plotą ir, atliekant detaliojo planavimo procedūrą, prijungti šį žemės plotą prie pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl pareiškėjo reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skyriaus 2012-01-16 sprendimą Nr. 13SD-47.
Iš pareiškėjo R. C. 2011-12-07 prašymo (pagal gavimą patvirtinantį spaudą, atsakovės Skyrius šį prašymą gavo 2011-12-30, reg. Nr. 13PP-630) turinio matyti, kad pareiškėjas prašo, vadovaujantis Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 2.15 punktu, suteikti jam galimybę ne aukciono būdu įsigyti su jo žemės sklypu besiribojantį 816 m2 valstybinės žemės plotą (t. I, b.l. 37). Prašyme pareiškėjas nurodė, jog 1998-07-16 sudarė Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. P 21/98 - 0585 dėl 913 m2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šalia šio sklypo yra valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp pareiškėjui ir kitiems asmenims priklausančių sklypų. Minėtame žemės plote nėra suformuotas joks žemės sklypas ir nėra galimybės suformuoti atskirą žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, kad yra visos sąlygos, numatytos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 2.15 punkte, prašo ne aukciono būdu parduoti jam besiribojantį 816 m2 žemės plotą.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skyrius 2012-01-16 atsakymu Nr. 13SD-47 (t. I, b.l. 11) netenkino pareiškėjo prašymo ir nurodė, kas yra laisvos valstybinės žemės plotai pagal Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 2.15 punktą bei savo atsisakymą grindė ir tuo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės 2003-02-03 sprendimu Nr. 50 "Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo" patvirtinto detaliojo plano sprendiniuose numatyta prie esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), prijungti 0,0399 ha ploto įsiterpusį laisvą valstybinės žemės sklypą (detaliajame plane pažymėta indeksu S2), suformuoti naują 0,0544 ha žemės sklypą (proj. Nr. 3), sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, žemės naudojimo būdas - bendrojo naudojimo teritorija, žemės naudojimo pobūdis - želdynams įrengti ir eksploatuoti. Atsakyme paaiškina, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalį nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 stripsnio 14 dalyje nustatyta, kad žemės sklypas - teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Atsakyme teigiama, kad detaliuoju planu suplanuota laisvos valstybinės žemės dalis, sudaranti 0,0399 ha, (detaliajame plane pažymėta indeksu S2) gali būti laikoma įsiterpusia tik tuo atveju, jeigu 0,0544 ha valstybinės žemės sklypo dalis (detaliajame plane proj. Nr. 3) teisės aktų nustatyta tvarka būtų suformuota kaip atskiras žemės sklypas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nurodyta, jog šis atsakymas gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. II, b.l. 14-16) nurodė, jog pareiškėjo skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skyriaus 2012-01-16 atsakymas Nr. 13SD-47 nelaikytinas individualiu administraciniu aktu (įsakymu) ir jam netaikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio reikalavimai. Teigia, kad pareiškėjui atsakyta į jo prašymą, remiantis Viešojo administravimo 2 straipsnio 14 dalies nuostatomis.
Piliečių prašymų nagrinėjimą reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau - ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės).
Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje prašymas apibrėžtas, kaip su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Iš esmės analogiška prašymo definicija įtvirtinta ir Prašymų nagrinėjimo taisyklių 5 punkte - prašymas - su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Šiame punkte taip pat reglamentuota, kad atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu, raštu ar elektroniniu būdu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 punktą individualus administracinis aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skyriaus 2012-01-16 atsakymas (sprendimas) Nr. 13SD-47 pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, nes juo atsisakyta leisti pareiškėjui ne aukciono būdu įsigyti su jo žemės sklypu besiribojantį valstybinės žemės plotą, todėl šis atsakymas (sprendimas) yra individualus administracinis aktas.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis nustato individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus ir pranešimą apie individualaus administracinio akto priėmimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, LVAT nutartis administracinėse bylose Nr.A756-700/2008, A756-422/2009, Nr.A556-1898/2008, A522-1752/2012, A146 -834/2013 ir kt.).
Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skyriaus 2012-01-16 atsakymo Nr. 13SD-47 turinio matyti, kad pareiškėjo prašymas netenkintas, remiantis Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 2.15 punktu (nurodyto žemės sklypo nelaikė įsiterpusiu) ir Klaipėdos miesto savivaldybės 2003-02-03 sprendimu Nr. 50 "Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo" patvirtinto detaliojo plano sprendiniais. Minėtas atsakymas suprantamas, nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo remtasi jį priimant, nurodyta atsakymo apskundimo tvarka. Atsakymas pasirašytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skyriaus vedėjos, t. y. tinkamo asmens. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas skundžiamas 2012-01-16 atsakymas Nr. 13SD-47 pareiškėjui išsiųstas per įstatymo nustatytą 3 dienų terminą – iš spaudo ant voko matyti, kad jis Klaipėdoje gautas 2012-01-18 (t. I, b.l. 12).
Atsižvelgiant į nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, konstatuojama, jog pareiškėjo skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skyriaus 2012-01-16 atsakymas Nr. 13SD-47 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamus reikalavimus individualiam administraciniam aktui.
Pareiškėjas R. C. 2011-12-07 prašymu (atsakovės Skyrius jį gavo 2011-12-30, reg. Nr. 13PP-630) prašė suteikti jam galimybę ne aukciono būdu įsigyti su jo žemės sklypu besiribojantį 816 m2 (t. y. 0,0816 ha) valstybinės žemės plotą (t. I, b.l. 37). Pareiškėjas patikslintu skundu prašo įpareigoti atsakovą leisti jam ne aukciono būdu įsigyti su jo sklypu besiribojantį 0,0943 ha valstybinės žemės plotą ir, atliekant detaliojo planavimo procedūrą, prijungti šį žemės plotą prie jam priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 113-114). Teismas šiuo sprendimu nurodė, kad pareiškėjo skundas dalyje dėl šio reikalavimo atmestinas kaip nepagrįstas, teismas nurodė daugiau aplinkybių, dėl kurių šis reikalavimas netenkintinas, todėl pareiškėjo skundžiamo minėto 2012-01-16 atsakymo Nr. 13SD-47 panaikinimas jam nebesukeltų teisinių pasekmių.
Taigi, pareiškėjo skundas dalyje dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skyriaus 2012-01-16 sprendimą Nr. 13SD-47 atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinės bylos šalys yra: pareiškėjas (skundą, prašymą padavęs subjektas); atsakovas (institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos).
Teisės moksle ir teismų praktikoje pripažįstama, jog įtraukti dalyvauti trečiuoju suinteresuotu asmeniu būtina ir galima ne bet kokį asmenį, tačiau tik turintį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Teismas, įvertindamas situaciją, turi nustatyti potencialius bylos proceso dalyvius, jų teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi buvimą ar nebuvimą ir nuspręsti, ar ateityje tam tikrų asmenų materialiosioms teisėms ir pareigoms teismo sprendimas gali turėti kokios nors įtakos, ar ne.
2013-05-02 teismo posėdžio metu (II t., b. l. 35, 37-38) patenkintas rašytinis pareiškėjo R. C. prašymas trečiuoju suinteresuotu asmeniu į procesą įtraukti A. K., gyv. (duomenys neskelbtini) ir A. K. įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu bei teismas įpareigojo pareiškėjo atstovą advokatą O. D. pateikti patikslintą skundą, nurodant visus žemės sklypų, besiribojančių su pareiškėjo žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) savininkus (vardas, pavardė ir adresas) ir nustatytas 10 dienų terminas patikslintam skundui pateikti, bylos nagrinėjimas atidėtas 2013-07-18 8.30 val.
2013-07-16 teisme gautas pareiškėjo atstovo advokato O. D. prašymas (II t., b. l. 43), kuriame nurodė, jog pareiškėjo žemės sklypo gretimų žemės sklypų savininkai yra: P. P., gim. (duomenys neskelbtini), S. S., gim. (duomenys neskelbtini), R. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. L., gim. (duomenys neskelbtini). Prie prašymo pridėjo 2013-07-09 VĮ Registrų centro pažymą (II t., b. l. 44), kurioje nurodyti asmenys (vardai ir pavardės), kurių žemės sklypai ribojasi su R. C. žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir nurodyti žemės sklypų kadastriniai numeriai (t. II, b.l. 43, 44).
Nei pareiškėjas, nei jo atstovas nepateikė teismui patikslinto skundo, kuriame trečiaisiais suinteresuotais asmenimis būtų nurodyti minėti asmenys bei jų gyvenamoji vieta. Teismui šių asmenų gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl P. P., S. S., R. S., A. K. ir J. L. neįtraukti į šią bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.
Teismas šiuo sprendimu pareiškėjo skundą atmeta kaip nepagrįstą, todėl nurodytų asmenų teisės, interesai ir pareigos nebus pažeisti ir jų neįtraukus į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.
Dėl atsakovės teiginio apie praleistą terminą patikslintam skundui paduoti.
Po kreipimosi į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-04-17 nutartimi priimtas pareiškėjo R. C. 2012-02-06 skundas, kuriuo jis prašė įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrių suteikti pareiškėjui galimybę ne aukciono būdu įsigyti su jo sklypu besiribojantį valstybinės žemės plotą ne daugiau kaip 0,5 ha ir patikslintas atsakovas – atsakove laikoma Nacionalinė žemės taryba prie Žemės ūkio ministerijos (t. I, b.l. 3-4, 15-16, 18-19, 21-22).
Teismo 2012-05-15 nutartimi Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įtraukta į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu (t. I, b.l. 45).
2012-10-29 gautas pareiškėjo patikslintas skundas (t. I, b. l. 75-78), kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę leisti pareiškėjui ne aukciono būdu įsigyti su jo sklypu besiribojantį 0,0943 ha valstybinės žemės plotą ir, atliekant detaliojo planavimo procedūrą, prijungti šį žemės plotą prie pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šis patikslintas skundas teismo 2012-10-31 nutartimi priimtas (t. I, b.l. 79-81).
2013-01-30 teisme gautas pareiškėjo R. C. patikslintas skundas, kuriuo prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos procesinį sprendimą, išdėstytą atsakovo 2012-01-16 rašte Nr. 13SD-47 ir įpareigoti atsakovę leisti pareiškėjui ne aukciono būdu įsigyti su jo sklypu besiribojantį 0,0943 ha valstybinės žemės plotą ir, atliekant detaliojo planavimo procedūrą, prijungti šį žemės plotą prie parėškėjui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 113-114).
Teismas 2013-02-06 nutartimi netenkino pareiškėjo R. C. prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skyriaus 2012-01-16 sprendimo Nr. 13SD-47 ,,Dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pardavimo“ panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti 2013-01-30 patikslintą skundą, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu (t. I, b.l. 120-123).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-03-20 nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-02-06 nutartį ir patikslinto skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. I, b.l. 138-141). LVAT nutartyje nurodė jog pareiškėjas 2013-01-30 pateiktame patikslintame skunde suformulavo reikalavimą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus 2012-01-16 sprendimą Nr. 13SD-47. Šiuo sprendimu nepatenkintas pareiškėjo prašymas parduoti 0,0816 ha valstybinės žemės plotą. Tačiau pareiškėjas jau paduotame pirminiame skunde (b. l. 3–4) aiškiai nurodė, jog nesutinka su tokiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus sprendimu (atsakymu) ir prašė įpareigoti atsakovą suteikti pareiškėjui galimybę ne aukciono būdu įsigyti su jo sklypu besiribojantį valstybinės žemės plotą ne daugiau kaip 0,5 ha. Prašymas įpareigoti atlikti veiksmus iš esmės kyla iš pareiškėjui nepalankaus sprendimo dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo. Reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus buvo priimtas nagrinėti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-04-17 nutartimi kaip atitinkantis ABTĮ nustatytus reikalavimus, tarp jų ir dėl skundo padavimo termino. Pažymėjo, kad teisė suformuluoti skundo reikalavimus priklauso pareiškėjui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas iš esmės laiku išreiškė nesutikimą su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus 2012-01-16 sprendimu Nr. 13SD-47 ,,Dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pardavimo“, todėl pareikštas konkretus reikalavimas panaikinti šį sprendimą nepagrįstai atsisakytas priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013-04-08 nutartimi, atsižvelgiant į LVAT 2013-03-20 nutartį, priėmė 2013-01-30 pareiškėjo patikslintą skundą, kuriuo prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus 2012-01-16 sprendimą Nr. 13SD-47 ir įpareigoti atsakovę leisti pareiškėjui ne aukciono būdu įsigyti su jo sklypu besiribojantį 0,0943 ha valstybinės žemės plotą ir, atliekant detaliojo planavimo procedūrą, prijungti šį žemės plotą prie parėškėjui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (t. II, b.l. 3-5).
Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog pareiškėjas nepraleido įstatymo nustatyto termino patikslintam skundui paduoti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo R. C. patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir A. K. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus 2012-01-16 sprendimo Nr. 13SD-47panaikinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojimo leisti pareiškėjui ne aukciono būdu įsigyti su jo sklypu besiribojantį 0,0943 ha valstybinės žemės plotą ir, atliekant detaliojo planavimo procedūrą, prijungti šį žemės plotą prie pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjos Laimutė Jokubauskaitė
Dalia Gumuliauskienė
Eglė Kiaurakytė