Administracinė byla Nr. eA-2505-756/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04043-2021-9
Procesinio sprendimo kategorija 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aleno Piesliako,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. F. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. F. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. F. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 21S29117 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento Komisijos 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 6K-1255 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad pateikė prašymą suteikti prieglobstį, tačiau atsakovas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nesutikdamas su atsakovo priimtu Sprendimu, pareiškėja paaiškino, kad nuo 2016 m. gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, atliko praktiką ir nuo 2017 m. pradžios įsidarbino (duomenys neskelbtini) banke informacinių sistemų inžinieriaus padėjėju, ten dirbo iki išvykimo iš šalies. (duomenys neskelbtini) mieste gyveno vienas, nuomojo butą. 2021 m. pradžioje važiavo maršrutiniu autobusiuku iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) miestą pas draugą ir kelionės metu prie (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) karininkai sustabdė autobusą ir visi 8 važiavę žmonės buvo areštuoti, nes buvo palaikyti (duomenys neskelbtini) zonos sukilėliais. Visi areštuotieji buvo nuvežti į stovyklą miške ir įkalinti, kiekvieną dieną buvo kankinami, karininkai norėjo išgauti informacijos, kurios jie neturėjo. Minėtoje stovykloje buvo įkalintas apie 2–3 savaites, vėliau – dėdė (duomenys neskelbtini), tarnavęs ginkluotosiose pajėgose, išlaisvino jį. Dėdė paaiškino karininkams, kad įvyko klaida, jis nėra sukilėlis, tačiau atsakingi asmenys pasakė, kad jis visada bus laikomas sukilėliu, nes jau buvo atsidūręs šioje stovykloje. Dėdė nusprendė, kad pareiškėjas turi kuo greičiau palikti šalį.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam turėjo būti užtikrintas tiesioginis išklausymas, jis prašė atsakovo sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.
4. Pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento argumentais, kad nebuvo pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Kilmės šalies informacija patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės kontekste. Civiliai dažnai tampa atsitiktinėmis atakų (tiek organizuotų vyriausybės, tiek separatistų) aukomis, griaunami ir deginami vietinių gyventojų kaimai. (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame gyveno prieglobsčio prašytojas, 2021 m. I ketvirtį įvyko nuo 50 iki 99 incidentų, per kuriuos žuvo žmonės. Ši valstybės kilmės informacija sutapo su pareiškėjo pateikta informacija ir prieglobsčio prašymo motyvais bei patvirtino, kad jo pagrobimas buvo neišgalvotas, todėl baimė vėl patirti smurtą, prarasti sveikatą ir gyvybę yra visiškai pagrįsta. Nurodytos aplinkybės patvirtino realią grėsmę pareiškėjo gyvybei bei sveikatai, todėl jam turėjo būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga.
5. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas taip pat nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, o asmuo neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėjo sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.
6. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, konstatavo, kad įžvelgiama grėsmė prieglobsčio prašytojui iš esmės siejama su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė jam tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėsė Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsižvelgus į tai, jis neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.
8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais dėl žodinio skundo nagrinėjimo. Pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad rašytinio proceso tvarka skundas negalėjo būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.
9. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, o ir pats pareiškėjas savo pasakojime nenurodė tokių aplinkybių, todėl jo atveju nebuvo nustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją ir atsižvelgęs į tai priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, o jokios informacijos ir duomenų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas, nepateikė ir pats pareiškėjas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas apie pagrobimą nebuvo patikimas. Istorijos tikrumas, kuriuo grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį, yra abstraktus ir nedetalus. Migracijos departamento surinktoje informacijoje apie kilmės valstybę nebuvo duomenų, kad (duomenys neskelbtini) kariuomenė (pareiškėjas pats apklausoje patvirtino ir buvo įsitikinęs, kad jį areštavo uniformuoti (duomenys neskelbtini) kariuomenės kariai) persekiotų jaunus (duomenys neskelbtini) vyrus. Nustatyta, kad konflikto metu (duomenys neskelbtini) buvo persekiojamos šios asmenų grupės: politikai ar politiniai aktyvistai, mokytojai, asmenys, turintys ryšių su vyriausybe. Pareiškėjas nepriklauso nė vienai iš minimų grupių. Jis pats nurodė niekada nedalyvavęs sukilimuose, mitinguose ar kitokioje politinėje veikloje. Nors gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, teritorijoje, kur vyksta konfliktas, prieglobsčio prašytojas neminėjo, kad turėjo problemų dėl (duomenys neskelbtini) vykstančios „(duomenys neskelbtini) krizės“, asmeniškai iki atvykimo į Lietuvą nebuvo patyręs iš separatistų pusės jokio smurto ar žeminančio elgesio, todėl prieglobsčio prašytojo baimė būti vėl suimtam nebuvo atsakovo laikoma visiškai pagrįsta.
10. Atsakovo teigimu, pareiškėjas savo pasakojimo nepagrindė jokiais kitais įrodymais, todėl, vertinant prieglobsčio prašytojo pasakojimą ir surinktą kilmės valstybės informaciją, prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie areštą Migracijos departamento vertintas kritiškai bei savaime nelaikytas patikimu įrodymu patvirtinant prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų tikrumą. Atsižvelgus į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojo pasakojimas neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti (areštuoti) prieglobsčio prašytoją bei nepagrindė rizikos patirti persekiojimą tikimybės, atsakovas konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį. Įvertinus prieglobsčio prašytojui gresiantį pavojų slankiosios skalės testo kontekste, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei lemtų apsaugos poreikį nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio. Taigi nebuvo nustatyta aplinkybių, jog pareiškėjui grėstų individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, be to, jis nėra pažeidžiamas asmuo, pareiškėjas yra jaunas, darbingas, turi profesinių įgūdžių, todėl atsakovas manė, kad kilmės valstybėje galėtų saugiai gyventi. Atsižvelgus į tai, atsakovas konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
11. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog Migracijos departamentas nepasisakė dėl ginčijamo Sprendimo dalies, kuria pareiškėjas yra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį bei uždraudžiama atvykti į Lietuvą. Pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas kaip nepagrįstas. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsakovo nuomone, tikėtina, kad atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo pareiškėjas gali pasislėpti.
12. Atsakovas nurodė, kad nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršijo Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje nustatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Migracijos departamentas, nagrinėdamas prieglobsčio prašymą ir vertindamas, ar pareiškėjui gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), atliko išsamų situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Atsakovo teigimu, visos individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl Sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo nustatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visiškai.
15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1315-442/2022 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir panaikinęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimą, perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
16. Lietuvos vyriausiasis teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsamiai ir visapusiškai nevertino pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių, kuriomis jis grindė skundo reikalavimą bei prieglobsčio suteikimo būtinumą, nenagrinėjo padėties kilmės valstybėje pareiškėjo prašyme dėl prieglobsčio suteikimo išdėstytų aplinkybių kontekste, t. y. neišnagrinėjo šio ginčo visa apimtimi pagal pareiškėjo skunde suformuluotas bylos nagrinėjimo ribas, tuo pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
III.
17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo 3 ir 4 punktus ir išdėstė juos taip: „Uždrausti R. F. K. (R. F. K.) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”, „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi R. F. K. (R. F. K.) pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, kitą skundo dalį atmetė.
18. Teismas sprendime vadovavosi bylai aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), Įstatymu, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencija dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija), 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva), 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – SIS II reglamentas).
19. Teismas nustatė, kad:
19.1. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 12 d. žodžiu paprašė suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
19.2. 2021 m. rugpjūčio 12 d. pirminės bei 2021 m. spalio 1 d. vykusių apklausų metu pareiškėjas papasakojo, kad 2021 m. pradžioje važiavo maršrutiniu autobusiuku iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini) miestą pas draugą ir kelionės metu prie (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) karininkai sustabdė autobusą ir visus 8 važiavusius žmones areštavo, nes palaikė (duomenys neskelbtini) zonos sukilėliais. Visi areštuoti žmonės buvo nuvežti į stovyklą miške ir įkalinti. Pareiškėjas plačiau papasakoti, kaip atrodė vieta, į kurią jis buvo atvežtas, negalėjo, tik paaiškino, kad kiekvieną dieną buvo kankinamas, karininkai norėjo išgauti informacijos, kurios jis neturėjo. Minėtoje stovykloje buvo įkalintas apie 2–3 savaites, vėliau dėdė, kuris tarnavo ginkluotosiose pajėgose, jį išlaisvino. Pareiškėjo dėdė paaiškino karininkams, kad įvyko klaida, jis nėra sukilėlis, tačiau atsakingi asmenys nurodė, kadangi jau pareiškėjas buvo atsidūręs šioje stovykloje, bus visada laikomas sukilėliu. Dėl ko pareiškėjo dėdė nusprendė, kad pareiškėjas turi kuo greičiau palikti šalį. Pareiškėjo teigimu, jis iki 2021 m. arešto (duomenys neskelbtini) neturėjo jokių problemų, niekada nebuvo sulaikytas, niekas jam negrasino ir nepersekiojo. Sukilimuose nedalyvavo, su kariniu paruošimu nieko bendro neturi.
19.3. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į tai, kad šioje situacijoje nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, nusprendė, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Taip pat konstatuota, kad prieglobsčio prašytojui nesuteiktinas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.
19.4. Skundžiamu Sprendimu nuspręsta: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį; 3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
20. Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 12 d. pirminės bei 2021 m. spalio 1 d. apklausų metu duotus paaiškinimus, ginčijamo Sprendimo motyvus ir išvadas, akcentuodamas
Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsniuose, Konvencijos 1 straipsnio A dalyje, Tvarkos aprašo 99 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, vadovaudamasis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais tokio pobūdžio bylose, sutiko su atsakovo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje. 21. Teismas pripažino, kad atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes. Sutiko su atsakovo padaryta išvada, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų neegzistuoja. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad atsakovas tyrimą dėl baimės patirti grasinimus iš esmės atliko paviršutiniškai.
22. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo kilmės šalyje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, dėl kurių prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad nei pareiškėjo pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nesuponuoja prielaidos, kad prieglobsčio prašytojui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl konvencinių priežasčių.
23. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, nors ir nustatytų aplinkybių visumoje padaryta išvada, kad pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau, atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs kokių nors teisės pažeidimų, todėl pareiškėjui taikyta Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė ir teismo nustatytas 2 metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjas buvo išsiųstas ir jo pateikti prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.
24. Kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
25. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, tačiau, teismo vertinimu, vadovaujantis Įstatymo ir Tvarkos 44.3.1 papunkčiu, nepagrįstai buvo parinkti laikotarpiai dėl uždraudimo atvykti ir duomenų įvedimo į antrosios kartos Šengeno sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį. Dėl šios priežasties teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir sumažino laikotarpius iki dvejų metų.
IV.
26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti visa apimtimi. Taip pat pareiškėjas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
27. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.
28. Pareiškėjo nuomone, nebuvo objektyviai įvertinta nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Pareiškėjo pasakojimas neturi formos ir turinio trūkumų, o atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją, yra nustatytos individualios aplinkybės, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojo suteikimo poreikį. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį yra ne hipotetinio pobūdžio, o laikytina visiškai pagrįsta. Taigi, „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata yra įvykdyta ir pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus, o Migracijos departamentas asmeniui nepagrįstai nesuteikė pabėgėlio statuso.
29. Pareiškėjas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl atitikties Įstatymo 86 straipsnio nuostatoms buvo neteisingai įvertinti visi aspektai bei aplinkybės. Nebuvo tinkamai įvertinta įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatų atitiktis su pareiškėjo individualiu santykiu. Pareiškėjo vertinimu jis atitinka esmines nuostatas ir jam turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas bei papildoma apsauga. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją. Pareiškėjo tvirtinimu, nebuvo teisingai įvertinta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies nuostatų ir atitikties pareiškėjui aspektai.
30. Vertinant pareiškėjo individualią situaciją ir pareiškėjo nurodytus aspektus bei aplinkybes, buvo galimai pažeistas Tvarkos aprašo 99 punktas. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.
31. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo surinkta ribota informacija, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas yra neobjektyvi ir prieštarauja pareiškėjo kilmės šalies realybei. Todėl teismas buvo suklaidintas, o esminiai faktinių aplinkybių vertinimo trūkumai nebuvo pašalinti, kas taip pat sudarė pagrindą Sprendimą naikinti.
32. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
33. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą, ir pažymi, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
V.
34. Migracijos departamentas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. gegužės 13 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 139 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Migracijos departamentas prašo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, kadangi dėl padidėjusio darbo krūvio neturėjo galimybės nustatytu laiku pateikti atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą.
35. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos objektyvios priežastys, dėl kurių atsiliepimas negalėjo būti pateiktas per nustatytą terminą, vertina, jog yra tikslinga atnaujinti praleistą terminą ir priimti atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą (ABTĮ 66 str. 3 d.).
36. Pareiškėjas prašo jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas ir turėtų galimybę teikti paaiškinimus, pareiškėjas nenurodo kitų su šiuo prašymu susijusių motyvų.
37. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
38. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, ar nurodyti pasakojimo neatitikimus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.
39. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. 21S29117 ir Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 6K-1255 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
40. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, tačiau, teismo vertinimu, vadovaujantis Įstatymo ir Tvarkos 44.3.1 papunkčiu, nepagrįstai buvo parinkti laikotarpiai dėl uždraudimo atvykti ir duomenų įvedimo į antrosios kartos Šengeno sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį. Dėl šios priežasties teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir sumažino laikotarpius iki dvejų metų.
41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, jog atsakovo surinkta ribota informacija, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas yra neobjektyvi ir prieštarauja pareiškėjo kilmės šalies realybei.
42. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
43. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso, vadovavosi Įstatymo 83 straipsnio, 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1–3 dalimis, 88 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Šių teisės normų teisėjų kolegija nekartoja.
44. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat yra pateikta aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškintos visiškai pagrįstos baimės sąlygos vertinimo aspektai, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo aktuali praktika, kuria formuluojamos svarbios Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso aiškinimo taisyklės, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Teisėjų kolegija šia praktika remiasi ir nepildys kitais pavyzdžiais.
45. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, baimę būti persekiojamam grindžia tuo, kad buvo palaikytas (duomenys neskelbtini) zonos sukilėliu, dėl ko buvo įkalintas ir kankinamas. Baimė būti nužudytam paskatino jį išvykti iš šalies. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausos metu ir teisme pareiškėjo duotus paaiškinimus bei visą Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, duotus apklausų ir teismo posėdžio metu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo jokių dėl jo individualių savybių ar priklausymo tam tikrai grupei atsirandančių aplinkybių, dėl kurių būtų persekiojamas. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo istorijai apie jo areštą ir kalinimą akivaizdžiai trūksta konkrečių detalių ir tikslumo, o tam tikri pasakojimo epizodai yra netgi improvizacinio pobūdžio. Pareiškėjas taip pat ir teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai (detaliai) papasakoti apie jo sulaikymą (nei apibūdinti, kaip jis vyko, kokiu laiku ir kiek truko), nepaisant to, kad tokie įvykiai, pasak pareiškėjo, vyko visai neseniai (2021 m. pradžioje). Tiek apklausos metu, tiek teismo posėdžio metu, pareiškėjui užduodant konkrečius patikslinančius klausimus apie vietovę, areštą, pastatą, pareiškėjas jokių detalių pateikti negalėjo (neišeidamas už priminės istorijos ribų kartojo, kad buvo šalia miškas ir keli namai). Taip pat jį tariamai sulaikiusių asmenų motyvus (pažymėtina, kad pats yra (duomenys neskelbtini), todėl sunkiai tikėtina, kad galėjo būti priskirtas (duomenys neskelbtini) sukilėliams), skirtingai nei kitą informaciją apie šeimą, gyvenimą (duomenys neskelbtini), išsilavinimą, darbovietę, pasakojo sklandžiai ir informatyviai. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kaip vyko kelionė iš (duomenys neskelbtini), nes jis net nežinojo tikslaus laiko, kada išvyko (pasak pareiškėjo, jis miegojo). Šio epizodo detalės pasakojant teismo posėdžio metu skyrėsi nuo Migracijos departamentui pateikto pasakojimo – apklausos Migracijos departamente metu pareiškėjas paaiškino, kad visą laiką miegojo iki kol atsibudo (duomenys neskelbtini), vėliau paaiškino, kad buvo prabudęs, kai atsisveikino su dėde, teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo prabudęs ir kai tikrino dokumentus kertant sieną. Pareiškėjas apsisprendimą bėgti iš savo šalies grindė baime, kad bus persekiojamas vien dėl to, kad kažkada buvo sulaikytas, tačiau tokią prielaidą grindė tik tuo, kad jam taip sakė jo dėdė, t. y. ši prielaida paremta subjektyviu pareiškėjo įsitikinimu ir nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad pareiškėjas iš kilmės šalies išvažiavo per kontrolės postą, jo dokumentai buvo tikrinami, taigi tai nedera su pasakojimo dalimi, kad yra paieškomas kilmės šalyje. Pareiškėjas nenurodė, kad jam būtų kilusios grėsmės (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), kuriose praleido kelis mėnesius iki patekimo į Lietuvą.
46. Migracijos departamentas atliko tyrimą ir patikrino pareiškėjo teiginius dėl jam galimai kilusios grėsmės (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad ji prieštarauja turimai kilmės valstybės informacijai. Apklausos metu pareiškėjas patvirtino, kad jį areštavo uniformuoti (duomenys neskelbtini) kariuomenės kariai, tačiau pagal kilmės šalies informaciją tokių duomenų dėl tendencingo jaunų (duomenys neskelbtini) vyrų persekiojimo (duomenys neskelbtini) nerasta. Pats pareiškėjas patvirtino, kad jam nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) niekas negrasino ir grėsmės jo gyvybei (sveikatai) jokios nebuvo. Vertinant asmens pasakojimą (kad jis sukilimuose pats nedalyvavo ir su kariniu pasiruošimu nieko bendro neturi, nors gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, teritorijoje, kurioje vyksta konfliktas, tačiau paaiškino, kad neturi problemų dėl (duomenys neskelbtini) vykstančios „(duomenys neskelbtini) krizės“, pats yra (duomenys neskelbtini), ir asmeniškai iki atvykimo į Lietuvą nebuvo patyręs iš separatistų pusės jokio smurto) kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija bei atsižvelgiant į asmens paaiškinimus, kurie yra abstraktūs, nedetalūs, asmens pasakojimas apie tariamą persekiojimą, darant prielaidas, Migracijos departamento vertintas kritiškai bei savaime nelaikytas patikimu įrodymu, patvirtinančiu asmens nurodytų faktų tikrumą. Tokiu atveju nagrinėjamoje situacijoje tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas (jo nesklandumas, nedetalumas, prieštaravimai) neleidžia identifikuoti, kad pareiškėją persekiojo asmenys, nuo kurių gali būti suteikiama tarptautinė apsauga.
47. Migracijos departamentas tyrimo metu surinko informaciją apie (duomenys neskelbtini) vykstančią „(duomenys neskelbtini) krizę“. Nustatė, kad iki 2016 m. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyveno daugmaž taikiai, bet per pastaruosius metus kalbų atskirtis (duomenys neskelbtini) privedė prie pilietinio karo slenksčio. 2016 m. spalio 6 d. (duomenys neskelbtini) teisininkai ir mokytojai pradėjo organizuoti taikius protestus prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybės (duomenys neskelbtini) teisėjų ir mokytojų skyrimus į (duomenys neskelbtini) gyvenamąsias vietas. 2017 m. rugsėjo mėn. protestai ir (duomenys neskelbtini) vyriausybės reakcija į protestus peraugo į ginkluotą tebevykstantį konfliktą tarp (duomenys neskelbtini) palaikančių frakcijų ir (duomenys neskelbtini) vyriausybės. 2019 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) prezidentas P. B. pasiūlė pradėti dialogą tarp (duomenys neskelbtini) vyriausybės ir (duomenys neskelbtini) separatistų, o 2019 m. spalio mėn. amnestavo daugiau nei 300 (duomenys neskelbtini) separatistų, tačiau 2021 m. „(duomenys neskelbtini) krizė“ tebesitęsia, tam tikruose (duomenys neskelbtini) regionuose vyksta smurtiniai veiksmai. Remiantis šaltiniais, smurtiniai veiksmai dažniausiai naudojami prieš asmenis, kurie dalyvauja ar siekia dalyvauti įstatymų leidžiamojoje valdžioje, vietos institucijų rinkimuose, yra kandidatai rinkimuose, rinkimų procesų organizatoriai, aktyvistai. Remiantis (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasarį publikuota ataskaita, (duomenys neskelbtini) separatistai taikosi į asmenis, kurie siekia dalyvauti arba dalyvauja įstatymų leidžiamojoje valdžioje, vietos institucijų rinkimuose, yra kandidatai rinkimuose, rinkimų procesų organizatoriai, aktyvistai. (duomenys neskelbtini) kaip persekiojamą grupę išskiria (duomenys neskelbtini) partijos narius. Separatistai kaltina juos nesolidarumu, nes jie nepadeda siekti jų tikslų. Apie (duomenys neskelbtini) separatistų taikiniu tapusius valstybės tarnautojus pranešama ir (duomenys neskelbtini) 2020 m. ataskaitoje apie (duomenys neskelbtini) 2021 m. (duomenys neskelbtini) ataskaitoje pranešama ir apie civilius, kurie buvo pagrobti, kai kurie sužaloti, nes, separatistų manymu, jie bendradarbiavo su vyriausybe.
48. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti Migracijos departamento atlikto pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimo išsamumu ir visapusiškumu, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti persekiojimo auka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes. Sprendime nurodyta, kokia informacija surinkta ir iš kokių šaltinių. Ši informacija yra visiškai aktuali nagrinėjamai bylai, tuo metu pats pareiškėjas nepateikė nei argumentų, nei faktų, kad informacija nustatyta neteisingai, ar kad atsakovas tyrimą dėl baimės patirti grasinimus iš esmės atliko paviršutiniškai. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs pareiškėjo pasakojimų apklausos metu Migracijos departamento darbuotojams bei teisme duotus paaiškinimus, taip pat Migracijos departamento surinktą informaciją, pagrįstai sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje.
49. Migracijos departamentas, vertindamas papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės asmeniui tikimybės. Todėl nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Tyrimo metu, įvertinus surinktą kilmės valstybės informaciją apie aukų pareikalavusius įvykius (duomenys neskelbtini), buvo konstatuota, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o (duomenys neskelbtini) regione tokia rizika neegzistuoja. Taigi, pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas taip pat neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto.
50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei duomenų įvedimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą terminų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms nurodytais aspektais, jų nekartodama, ir šias sprendimo palieka nepakeistas.
51. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. F. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Alenas Piesliakas