Civilinė byla Nr. e2-860-236/2016
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekobazė“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. e2-1484-657/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekobazė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, institucija teikianti išvadą byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Ekobazė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui, prašydama panaikinti atsakovės 2016 m. sausio 21 d. sprendimą, kuriuo atsakovė atmetė ieškovės pateiktą pasiūlymą, ir priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo „Padangų atliekų transportavimo iš Alytaus regione esančių laikino padangų atliekų laikymo vietų“ procedūras (pirkimo Nr. 169109).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartimi nutarė ieškovės UAB „Ekobazė“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti supaprastinto atviro konkurso „Padangų atliekų transportavimo iš Alytaus regione esančių laikino padangų atliekų laikymo vietų“ (pirkimo Nr. 169109) procedūras iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
Teismas nustatė, kad atsakovė vykdo supaprastintą atvirą konkursą „Padangų atliekų transportavimo iš Alytaus regione esančių laikino padangų atliekų laikymo vietų“ (pirkimo Nr. 169109). Atsakovė siekia įsigyti padangų atliekų transportavimo iš Alytaus regione esančių laikino padangų atliekų laikymo vietų ir šių atliekų perdirbimo paslaugas (Konkurso sąlygų 12. p.). Ieškovė ginčija jos pasiūlymo atmetimo pagrįstumą, nurodydama, kad jos pasiūlytas įkainis A pirkimo dalyje yra beveik 3 kartus mažesnis už antroje vietoje esantį dalyvį. Teismas sutiko, kad tikslinga taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas nurodė, jog ieškovei ginčijant jos pasiūlymo atmetimo pagrįstumą, kol bus nustatyta, ar jis buvo atmestas teisėtai, sustabdžius konkurso procedūras būtų užtikrintas ekonomiškumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas, tiek šalių, tiek trečiųjų asmenų interesų apsauga.
Teismas pažymėjo, jog atsakovei sudarius viešojo pirkimo sutartį su galimai neteisėtu pirkimo laimėtoju, būtų pažeisti pagrindiniai viešųjų pirkimo rengimo principai, t. y. lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo bei nešališkumo, taip pat konkursas sukeltų pasekmes visiems jo dalyviams. Eliminuojant iš konkurso galimai mažiausią kainą pasiūliusią tiekėją būtų pažeistas ir viešojo pirkimo tikslas – perkamą objektą įsigyti racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, sprendė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju užtikrins ir viešojo intereso apsaugą.
Teismas nurodė, jog konkurso objektas yra susijęs su Alytaus regiono gyventojų poreikių tenkinimu, tačiau šiuo metu byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis pirkimo procedūras užbaigti itin sparčiai, o ne jas stabdyti. Be to, dėl trumpo šios kategorijos bylų išnagrinėjimo termino, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovei tęsiant pirkimo procedūras ir sudarius sutartį su pirkimo laimėtoju, ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, jog laikinųjų apsaugos priemonių – viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymo – taikymas užtikrins šalių interesų pusiausvyrą, viešojo intereso apsaugą ir stabilumą byloje kol ginčas bus išspręstas iš esmės (CPK 144 str. 1 d., 4237 str. 2 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovo UAB „Ekobazė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Ieškinys yra prima facie nepagrįstas, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui;
2) Skundžiama nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė prieštarauja ekonomiškumo ir proporcingumo principams, nes atsakovės ir visuomenės galimi nuostoliai yra žymiai didesni už ieškovės galimus nuostolius, prioritetas yra suteikiamas privačiam ir nesąžiningam ieškovės interesui, o ne visuomenės interesui, o tai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis). Todėl galiojant teismo pritaikytai laikinajai apsaugos priemonei bus patirta didesnė žala nei galimi ieškovės nuostoliai, todėl yra pažeidžiamas viešasis interesas;
3) Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino pirkimo objekto bei kitų byloje egzistuojančių faktinių aplinkybių, kurios leidžia tvirtinti, jog siekiant užtikrinti viešąjį interesą, turi būti sudarytos sąlygos tinkamam ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui;
4) Pažeidus bendrąją taisyklę, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas turi išspręsti apie prašymo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą pranešus atsakovui (CPK 148 str. 1 d.), atsakovas prarado galimybę pateikti argumentus, paneigiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
Atsiliepime į atsakovės UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą ieškovė UAB „Ekobazė“ nesutinka su ieškovės atskiruoju skundu. Nurodo, jog atsakovė iš esmės nėra pateikusi įrodymų, kurie pagrįstų susikaupusių padangų atliekų kiekį tam skirtose aikštelėse, taip pat nėra pateikta argumentų, kodėl nesant galiojančios sutarties dėl panaudotų padangų atliekų išvežimo ir perdirbimo, atsakovė, turėdama perkančiosios organizacijos statusą bei pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pripažinta profesionalia viešųjų pirkimų santykių dalyve, nesuskubo atlikti viešojo pirkimo procedūrų, nors žino, kad viešuosiuose pirkimuose dalyviai turi atitinkamas teises skundžiant galimai neteisėtus perkančiųjų organizacijų sprendimus ir dėl tokių skundų teikimo paprastai yra stabdomos viešųjų pirkimų procedūros. Atsakovė nepateikė pagrįstų argumentų, kokia būtent žala, ir kokiais būdais ji pasireikš visuomenei, jeigu panaudotos padangos bus pašalintos iš susikaupimo vietų 1 (vienu) arba 2 (dviem) mėnesiams vėliau, kodėl iki šiol susikaupusioms atliekoms nebuvo nupirktos išvežimo bei perdirbimo paslaugos, o laukiama padangų keitimo sezono, jeigu iki šiol neva yra pastebima tendencija dėl atliekų padaugėjimo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės UAB „Ekobazė“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad perkančioji organizacija vykdo supaprastintą atvirą konkursą „Padangų atliekų transportavimo iš Alytaus regione esančių laikino padangų atliekų laikymo vietų“ (pirkimo Nr. 169109), siekia įsigyti padangų atliekų transportavimo iš Alytaus regione esančių laikino padangų atliekų laikymo vietų ir šių atliekų perdirbimo paslaugas, pirkimas suskirstytas į dvi dalis (Konkurso sąlygų 12. p.). Pagal bylos duomenis ieškovė pateikė pasiūlymą abiem pirkimo dalims.
Teismas bylose dėl viešųjų pirkimų, įskaitant ginčus dėl pirkimo sąlygų teisėtumo, ieškovo prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tikėtinai pagrindžiami ieškinio reikalavimai ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Viešųjų pirkimų bylose teismas motyvuota nutartimi gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę - viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą (CPK 4237 str. 2 d. 1 p.), vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 4237 str. 1 d.). Atitinkamai, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 4237 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylose dėl viešųjų pirkimo procedūros teisėtumo paprastai konkuruoja du viešieji interesai – viešasis interesas, kad pirkimas vyktų teisėtai ir jame lėšos būtų naudojamos ekonomiškai, kad nebūtų pažeisti potencialių tiekėjų teisėti interesai (nagrinėjamu atveju, kad be pagrindo nebūtų suvaržyta tiekėjų konkurencija) bei kitas viešasis interesas – visuomenės neatidėliotinas interesas pirkimo objektu. Kiekvienu konkrečiu atveju prioritetas teikiamas tam viešajam interesui, kurio nepaisius, būtų sukeliamos didesnės neigiamos pasekmės, žala, nesukuriamas didesnis visuomeninis gėris (CPK 4237 str. 1 d.).
Atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio preliminaraus (prima facie) nepagrįstumo neturi esminės reikšmės šio atskirojo skundo išnagrinėjimui. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-912-381/2015, 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1484-178/2015). Šioje byloje nėra aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas, o iš esmės ieškinys šioje proceso stadijoje nėra nagrinėjamas ir vertinamas.
Apeliacinis teismas taip pat laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, jog skundžiama nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė prieštarauja ekonomiškumo ir proporcingumo principams, nes atsakovės ir visuomenės galimi nuostoliai yra žymiai didesni už ieškovės galimus nuostolius, prioritetas yra suteikiamas privačiam ir nesąžiningam ieškovės interesui, o ne visuomenės interesui, o tai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, jog nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų susikaupusių padangų atliekų kiekį tam skirtose aikštelėse, taip pat nenurodė, kodėl nesant galiojančios sutarties dėl panaudotų padangų atliekų išvežimo ir perdirbimo, pastaroji nesuskubo atlikti viešojo pirkimo procedūrų, nors žino, kad viešuosiuose pirkimuose dalyviai turi atitinkamas teises skundžiant galimai neteisėtus perkančiųjų organizacijų sprendimus ir dėl tokių skundų teikimo paprastai yra stabdomos viešųjų pirkimų procedūros. Be to, apeliantė nepateikė pagrįstų argumentų, kokia būtent žala, ir kokiais būdais ji pasireikš visuomenei, jeigu panaudotos padangos bus pašalintos iš susikaupimo vietų 1 (vienu) arba 2 (dviem) mėnesiams vėliau, kodėl iki šiol susikaupusioms atliekoms nebuvo nupirktos išvežimo bei perdirbimo paslaugos, o laukiama padangų keitimo sezono, jeigu iki šiol neva yra pastebima tendencija dėl atliekų padaugėjimo.
CPK 148 straipsnis reglamentuoja vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita. CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Apie gautą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, jog pažeidus bendrąją taisyklę laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas išspręsti apie prašymo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą pranešus atsakovui (CPK 148 str. 1 d.), atsakovas prarado galimybę pateikti argumentus, paneigiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai bei atsiliepimo atsikirtimai į jį neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Kazys Kailiūnas