Administracinė byla Nr. A143-1065/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01602-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija 34 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. liepos 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Gubernija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Gubernija“ skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas AB „Gubernija“ (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–4) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos banko (toliau – ir atsakovas) Priežiūros tarnybos direktoriaus 2012 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. 241-12 „Dėl AB „Gubernija“ teisės pažeidimo bylos“.
Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su atsakovo priimtu sprendimu, nes priimtas sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Pabrėžė, kad Finansinių priemonių rinkų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šis įstatymas nustato reikalavimus finansų maklerio įmonėms ir reguliuojamoms rinkoms. Finansinių priemonių rinkų įstatyme numatytos poveikio priemonės negali būti taikomos šiame įstatyme nenumatytiems subjektams. AB „Gubernija“ nėra finansų maklerio įmonė ar reguliuojama rinka, todėl poveikio priemonės, vadovaujantis Finansinių priemonių rinkų įstatymo nuostatomis, jai negalėjo būti taikomos. Dėl ginčijamame sprendime nurodytų pažeidimų pažymėjo: dėl ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo – 2011 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose turtas už 516,6 tūkst. Lt buvo atvaizduotas ne ilgalaikio turto komplektacijoje, bet atsargose (padaryti ištaisymai); dėl atsargų vertinimo – atsargų ir žaliavų suma 623 000 Lt neatitiko ir neatitinka fakto, nes įmonės inventorizacijos metu atsargų ir žaliavų centriniame sandėlyje buvo už 329 332,80 Lt, ir tai yra užfiksuota Inventorizacijos komisijos 2011 m. kovo 15 d. pažymoje; dėl iš pirkėjų gautinų sumų – UAB „Assa-Pectin“ iki šios dienos yra visiškai atsiskaičiusi, tačiau ši bendrovė nebuvo išbraukta, o sumos neperžiūrėtos. Civilinė byla su UAB „Žinių partneriai“ nebaigta; dėl mokėtinų palūkanų ir ginčytinų delspinigių nuo laiku negrąžintos kredito sumos neužregistravimo apskaitoje ir neatskleidimo finansinėse ataskaitose – AB „Gubernija“ ir UAB „Respublikos investicija“ dėl skolos pagal Kreditavimo sutartį pasirašė Ketinimų protokolą, kuris ir patvirtina palūkanų skaičiavimus, kylančius iš 2009 m. gruodžio 4 d. grafiko; dėl palūkanų neatvaizdavimo finansinėse ataskaitose nuo O. S. negrąžintos 2,894 mln. Lt sumos – Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimas dėl skolos O. S. priteisimo gautas ir įregistruotas registracijos knygoje 2011 m. lapkričio 5 d., todėl AB „Gubernija“, skelbdama 2010 m. metinę atskaitomybę, nežinojo apie šį teismo sprendimą.
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 82–92) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad iki 2011 m. gruodžio 31 d. priežiūros institucijos funkcijas vykdė Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija (toliau – ir Vertybinių popierių komisija). Finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki 2011 m. gruodžio 31 d. nebaigtus nagrinėti prašymus, skundus, kreipimusis ir kitus nebaigtus priimti teisės aktuose nustatytus sprendimus ar nebaigtus atlikti veiksmus priežiūros institucijos 2011 m. gruodžio 31 d. perduoda Lietuvos bankui. Pažymėjo, kad Vertybinių popierių komisija 2011 m. gruodžio 1 d. įgijo likviduojamos įstaigos statusą, todėl, vadovaujantis paminėtu reguliavimu, nebaigtus atlikti veiksmus perdavė Lietuvos bankui.
Nurodė, kad, vadovaujantis Vertybinių popierių įstatymo 2 straipsnio 52 dalimi, AB „Gubernija“ yra emitentas, todėl pagal Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalį pareiškėjas laikomas prižiūrimu finansų rinkos dalyviu.
Nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas. Pabrėžė, kad materialinės teisės norma, už kurios pažeidimą AB „Gubernija“ paskirta poveikio priemonė, yra įtvirtinta Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje. Neteisingu laikė pareiškėjo teiginį, jog poveikio priemonė – įspėjimas negalėjo būti skirta, nes pareiškėjas nepatenka į Finansinių priemonių rinkų įstatymo subjektų ratą. Pabrėžė, kad AB „Gubernija“ yra emitentas, kad Finansinių priemonių rinkų įstatymas nustato, jog perleidžiamieji vertybiniai popieriai yra finansinė priemonė, o finansinės priemonės ir perleidžiamieji vertybiniai popieriai yra sudėtinė reguliuojamos rinkos dalis, kad vertybinių popierių rinka taip pat yra reguliuojama rinka, o subjektai, kurių vertybiniais popieriais tokioje rinkoje prekiaujama, turi laikytis Vertybinių popierių įstatymo reikalavimų, kad Finansinių priemonių rinkų įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato priežiūros institucijai imtis privalomųjų priemonių, užtikrinančių veiksmingą finansinių priemonių rinkų veikimą ir investuotojų apsaugą, kad Vertybinių popierių įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 5 punktas priežiūros institucijai priskiria pareigą tikrinti, ar emitentų apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos ir (arba) konsoliduotosios finansinės ataskaitos sudaromos pagal taikomus buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimus, kad duomenys, kurie pateikiami emitento metinėse finansinėse ataskaitose, atskleidžia informaciją apie emitento turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius, pinigų srautus, todėl yra reikšminga investuotojų, įsigijusių ar ketinančių įsigyti to emitento vertybinių popierių, interesų apsaugos priemonė.
Pažymėjo, kad priimant skundžiamą sprendimą buvo tinkamai įvertintos faktinės aplinkybės, tinkamai taikytos materialinės ir procesinės teisės normos. Pabrėžė, kad nustačius faktą, jog pareiškėjas pažeidė Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 5 dalies reikalavimus, tai vertino kaip teisinę prielaidą priežiūros institucijai vykdyti Finansinių priemonių rinkų įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus uždavinius ir, esant Finansinių priemonių rinkų įstatymo 84 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, taikyti 83 straipsnio 1 dalyje numatytas poveikio priemones. Nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog Finansinių priemonių rinkų įstatymo taikymo subjektų ratas yra siauras ir apima tik finansų maklerio įmones ir reguliuojamas rinkas, ir tvirtino, kad šis įstatymas taikomas visiems prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams, emitentams, o kartais ir fiziniams bei juridiniams asmenims, kurie pažeidžia jame įtvirtintus draudimus. Pažymėjo, kad AB „Gubernija“ skunde netinkamai aiškina Finansinių priemonių rinkų įstatymo 83 straipsnio nuostatas, ir tvirtino, kad šis straipsnis nustato poveikio priemonių sąrašą, kurias gali taikyti priežiūros institucija, o pritaikytą poveikio priemonę – įspėjimą vertino kaip adekvačią nuobaudą.
Dėl kitų pareiškėjo argumentų pažymėjo, kad patikrinimas buvo atliekamas dėl AB „Gubernija“ finansinių ataskaitų už 2010 m. laikotarpį, o ne už 2011 m. laikotarpį, kurį bendrovė akcentuoja savo paaiškinimuose, todėl pareiškėjo argumentus vertino kritiškai.
Pažymėjo, kad AB „Gubernija“ visos nuo 2005 m. viešai skelbiamos finansinės ataskaitos privalėjo ir privalo būti parengtos pagal visų tarptautinių apskaitos standartų reikalavimus, nes pareiškėjo vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Pabrėžė, kad atsargų ir žaliavų 2010 m. gruodžio 31 d. AB „Gubernija“ 2010 m. finansinėse ataskaitose buvo nurodyta 3 273 723 Lt, o pareiškėjo teiginiai, jog inventorizacijos metu nustatyta, kad atsargų ir žaliavų centriniame sandėlyje buvo 329 332,80 Lt, yra nepagrįsti jokiais tai įrodančiais dokumentais, o pareiškėjo minima Inventorizacijos komisijos pažyma nei patikrinimo metu, nei teismui nėra pateikta. Nurodė, kad atliekant patikrinimą pareiškėjo buvo paprašyta pateikti atsargų sąrašą, nurodant įsigijimo datą, bei paaiškinimą, ar buvo nustatoma, kaip to reikalauja 2 tarptautinio apskaitos standarto „Atsargos“, minėtų atsargų grynoji galimo realizavimo vertė. Pareiškėjas pateikė paaiškinimus, nurodydamas, kad negali išskirti kiekvieno vieneto (atsargos) įsigijimo datos, todėl informacijos nepateikė. Pareiškėjas nurodė, kad atliekant inventorizaciją yra įvertinama inventorizuojamo trumpalaikio turto galimo realizavimo vertė tik vizualiai, pažymint, ar turto būklė pakitusi/nepakitusi dėl įvairių laikymo sąlygų. Atsakovas pabrėžė, kad nepriklausomi auditoriai atliko pareiškėjo 2010 m. finansinių ataskaitų auditą ir pasisakė, kad mažaverčio inventoriaus sąskaitose apskaitytų įsisenėjusių atsargų vertė 2010 m. gruodžio 31 d. buvo 623 000 Lt. Patikrinimo metu pareiškėjas pateikė mažaverčio inventoriaus sąskaitoje apskaitytas įsisenėjusias atsargas, kurių vertė 622 400,51 Lt, tačiau pagrįstų įrodymų, kad tos atsargos yra pasenusios, nepateikė. Tvirtino, kad pareiškėjas nevertino tikslios galimo realizavimo vertės, kuri padėtų įsitikinti, ar nereikia atsargų nukainoti iki grynosios galimo realizavimo vertės, jei ji būtų mažesnė negu atsargų įsigijimo savikaina, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjas, sudarydamas 2010 m. finansines ataskaitas, nesilakė 2 tarptautinio apskaitos standarto 33 straipsnio reikalavimų.
Dėl pareiškėjo teiginio, kad „Taryba taip pat buvo informuota, kad UAB „Assa-Pectin“ šiai dienai yra pilnai atsiskaičiusi, bet šis pavadinimas nebuvo išbrauktas, o sumos neperžiūrėtos. Apie tai, kad civilinė byla su UAB „Žinių partneriai“ nebaigta ir yra pateiktas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, Taryba buvo informuota. Tačiau į tai nebuvo atsižvelgta“, pažymėjo, kad 2010 m. gruodžio 31 d. skola iš UAB „Assa-Pectin“ buvo pradelsta daugiau kaip 90 dienų. Pagal 39 tarptautinį apskaitos standartą, ši aplinkybė yra pakankamas įrodymas, kad ši gautina suma gali būti sumažėjusi. Tai patvirtina ir faktas, kad ši skola 2011 m. kovo 31 d., kada 2010 m. finansinės ataskaitos jau buvo bendrovės vadovybės patvirtintos ir kurių auditas jau buvo atliktas, vis dar buvo negrąžinta. Todėl vertino, kad pareiškėjas, rengdamas 2010 m. finansines ataskaitas pagal 39 tarptautinio apskaitos standarto nuostatas, turėjo įvertinti gautinos sumos iš UAB „Assa-Pectin“ būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant pradinę faktinę šio finansinio turto palūkanų normą, dabartinę vertę. Pareiškėjo paaiškinimus dėl iš UAB „Žinių partneriai“ gautinos sumos, vertino kritiškai, nes gautina suma 2010 m. gruodžio 31 d. yra pradelsta daugiau negu 90 dienų, o tai yra akivaizdus įrodymas, kad ši suma turi vertės sumažėjimo požymių. Pabrėžė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, siekdamas priteisti priskaitytus delspinigius ir palūkanas už uždelstą atsiskaitymo laiką, patvirtino, kad iš UAB „Žinių partneriai“ gautina suma turėjo vertės sumažėjimo požymių, todėl reikėjo įvertinti jos būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant pradinę faktinę šio finansinio turto palūkanų normą, dabartinę vertę.
Dėl kito pareiškėjo teiginio – „Tarp bendrovės ir UAB „Respublikos investicija“ dėl skolos pagal Kreditavimo sutartį yra pasirašytas Ketinimų protokolas, kuris patvirtina mūsų palūkanų skaičiavimus, kylančius iš 2009-12-04 mūsų pasiūlyto grafiko. Taryba apie tai informuota posėdžio metu, tačiau priimant sprendimą į tai nebuvo atsižvelgta“, nurodė, kad joks Ketinimų protokolas nebuvo pateiktas, ir pažymėjo, kad toks protokolas nėra pateiktas ir teismui. Kad joks susitarimas tarp pareiškėjo ir UAB „Respublikos investicija“ nebuvo pasiektas, patvirtina ir 2011 m. lapkričio 24 d. UAB „Respublikos investicija“ raštas, todėl tvirtino, kad rengdamas 2010 m. finansines ataskaitas pareiškėjas turėjo vadovautis tuo metu žinoma informacija ir pagal 1 tarptautinio apskaitos standarto 27 straipsnio (kaupimo principas) bei 39 tarptautinio apskaitos standarto 14 straipsnio nuostatas, vadovaudamasis Kreditavimo sutartimi, pripažinti visas priklausančias sumokėti sumas, t. y. delspinigius nuo laiku negrąžinto 17,770 mln. Lt kredito, kurio grąžinimo terminas pagal Kreditavimo sutartį – 2010 m. gruodžio 31 d., ir visas nesumokėtas sukauptas palūkanas.
Dėl skolos O. S. atsakovas nurodė, kad dar 2010 m. vasario 10 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo O. S. iš pareiškėjo priteisė 2,894 mln. Lt skolos su palūkanomis ir netesybomis bei 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, o Lietuvos apeliacinis teismas sprendimą dėl minėtų sumų paliko nepakeistą. Tvirtino, kad, vadovaujantis kaupimo principu bei 39 tarptautinio apskaitos standarto 14 straipsnio nuostatomis, pareiškėjas turėjo savo finansinėse ataskaitose atvaizduoti teismo paskirtas 5 procentų metines palūkanas nuo 2,894 mln. Lt sumos, t. y. pripažinti finansinius įsipareigojimus ir sąnaudas kartu, o teikiant finansines ataskaitas patikslinti į apskaitą įtrauktą O. S. turimą grąžinti sumą ir teisingai ją pripažinti 2010 m. finansinėse ataskaitose, t. y. 2010 m. finansinėse ataskaitose pripažinti tikslias Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartyje nurodytas sumas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu (b. l. 125–132) atmetė pareiškėjo skundą.
Teismas nustatė, kad byloje kilęs ginčas dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2012 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. 241-12 „Dėl AB „Gubernija“ teisės pažeidimo bylos“ teisėtumo bei pagrįstumo. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vertybinių popierių įstatymas, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas, Buhalterinės apskaitos įstatymas, Europos Sąjungos Komisijos 2002 m. liepos 19 d. reglamentu Nr. 1606/2002 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) patvirtinti Tarptautiniai apskaitos standartai, Finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos įstatymas, Lietuvos banko įstatymas. Teismas vadovavosi Finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsnio 5 dalimi, Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 13 punktu. Pažymėjo, jog, Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo duomenimis, AB „Gubernija“ yra emitentas (dalyvio kodas 5363).
Teismas nurodė, kad pagrindinis pareiškėjo skundo argumentas yra tai, kad negalėjo būti skirta poveikio priemonė – įspėjimas, kadangi, pareiškėjo teigimu, jis nepažeidė Finansinių priemonių rinkų įstatymo ir nepatenka į subjektų, kuriems taikomos šio įstatymo nuostatos bei poveikio priemonės, ratą. Teismas su šiuo pareiškėjo argumentu nesutiko ir jį atmetė. Kaip jau buvo paminėta, AB „Gubernija“ yra vertybinių popierių emitentas. Pareiškėjo vertybiniais popieriais yra leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, todėl būdamas emitentas AB „Gubernija“ privalo laikytis Vertybinių popierių įstatymo reikalavimų. Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad perleidžiamieji vertybiniai popieriai yra finansinė priemonė, o finansinė priemonė ir vertybiniai popieriai yra sudėtinė reguliuojamos rinkos dalis (Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 str. 32 d.). Taigi pareiškėjo teiginys, jog jis nėra finansų maklerio įmonė ar reguliuojama rinka, yra teisiškai nepagrįstas. Teismas, išanalizavęs Vertybinių popierių įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 7 punkto, Finansinių priemonių rinkų įstatymo 84 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 83 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 6 punktų nuostatas, padarė išvadą, kad AB „Gubernija“ yra reguliuojamos rinkos dalis, todėl Lietuvos bankas pagrįstai taikė Finansinių priemonių rinkų įstatymo nuostatas.
Teismas pažymėjo, jog atsakovas vertino, ar AB „Gubernija“ 2010 m. finansinės ataskaitos atitinka tarptautinius apskaitos standartus, ir, atlikęs tyrimą, konstatavo, kad pareiškėjas, sudarydamas 2010 m. finansines ataskaitas, nesilaikė nė vieno tarptautinio apskaitos standarto, taip pat pagal tarptautinius apskaitos standartus neparengė aiškinamojo rašto ir bendrovės apskaitos politikos, kuria vadovaudamasi bendrovė sudaro finansines ataskaitas, todėl pažeidė Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 5 dalį. Teismas nustatė, kad AB „Gubernija“ aiškinamasis raštas ir finansinė ataskaita prieinama www.gubernija.lt. Įvertinęs Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 5 dalį, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsnio 5 dalį, Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, teismas konstatavo, kad pagal egzistuojantį teisinį reguliavimą rėmimasis tarptautiniais apskaitos standartais, tvarkant finansines ataskaitas, yra privalomas. Tarptautiniai apskaitos standartai – tai tarptautiniai apskaitos standartai (IAS), tarptautiniai finansų apskaitos standartai (IFRS) ir juos liečiančios interpretacijos (SIC-IFRIC interpretacijos), šių standartų ir juos liečiančių interpretacijų vėlesni pakeitimai, būsimi standartai ir juos liečiančios interpretacijos, kuriuos skelbia arba priima Tarptautinė apskaitos standartų valdyba (IASB) (2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo 2 str.). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo skunde kelia abejones ir nesutinka tik su kai kuriais Lietuvos banko sprendime nustatytais pažeidimais, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nesutinka ne su visais atsakovo nustatytais pažeidimais ir jų įvertinimu, o tik su tais, kuriuos aiškiai įvardija skunde, todėl teismas juos ir vertino.
Teismas, spręsdamas dėl ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo (sprendimo 1.2 p.), vadovavosi 16 tarptautinio apskaitos standarto „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ 8, 9 straipsniais, 36 tarptautinio apskaitos standarto „Turto vertės sumažėjimas“ 9 straipsniu, 12 straipsnio e dalimi. Nustatė, kad AB „Gubernija“ 2010 m. finansinėse ataskaitose turtą, kurio vertė 516,6 tūkst. Lt, pripažino ilgalaikio turto straipsnio pogrupyje Ilgalaikis turtas komplektacijoje, t. y. šį turtą pareiškėjas laikė ilgalaikiu ir todėl privalėjo laikytis 16 tarptautinio apskaitos standarto ir 36 tarptautinio apskaitos standarto reikalavimų – skaičiuoti nusidėvėjimą ir įvertinti atsiperkamąją vertę, nes šis turtas turėjo vertės sumažėjimo požymių. Pareiškėjas teigė, kad 2011 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose turtas už 516,6 tūkst. Lt atvaizduotas ne ilgalaikio turto komplektacijoje, bet atsargose, t. y. šio turto nebelaiko ilgalaikiu materialiuoju turtu. Teismas nesutiko su šiuo pareiškėjo teiginiu, nes, kaip matyti 2011 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose, palyginamuosiuose 2010 m. duomenyse, turtas, kurio vertė 516,6 tūkst. Lt, atvaizduotas ilgalaikio turto straipsnyje, o ne atsargose.
Teismas, spręsdamas dėl atsargų vertinimo (sprendimo 2 p.), nustatė, jog, pareiškėjo teigimu, atsargų ir žaliavų suma 623 tūkst. Lt neatitiko ir neatitinka fakto, nes inventorizacijos metu atsargų ir žaliavų centriniame sandėlyje nustatyta už 329 332,80 Lt, ir tai užfiksuota 2011 m. kovo 15 d. pažymoje. Teismas padarė išvadą, kad tiek 2010 m. finansinėse ataskaitose, tiek 2011 m. atsargų duomenyse (palyginamuosiuose 2010 m. duomenyse) nurodyta, kad atsargos sudarė 3 273 723 Lt. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog nei atsakovui, nei teismui nebuvo pateikta 2011 m. kovo 15 d. pareiškėjo minima pažyma. Teismui pateikta nepriklausomo auditoriaus pažyma patvirtino, kad atsargų vertė – 623 tūkst. Lt.
Teismas, spręsdamas dėl 2010 m. gruodžio 31 d. iš pirkėjų gautinų sumų, kurios turi vertės sumažėjimo požymių (sprendimo 3 p., dėl UAB „Assa-Pectin“ ir UAB „Žinių partneriai“), nustatė, jog pareiškėjas nurodė, kad UAB „Assa-Pectin“ yra visiškai atsiskaičiusi, tačiau ji nebuvo išbraukta iš sąrašo, o sumos neperžiūrėtos; ginčas su UAB „Žinių partneriai“ nebaigtas, pareiškėjas yra pateikęs apeliacinį skundą. Teismas vadovavosi 39 tarptautinio apskaitos standarto „Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas“ 58 straipsniu, 59 straipsnio b dalimi, 63 straipsniu. Pabrėžė, kad, pareiškėjo teigimu, UAB „Assa-Pectin“ yra atsiskaičiusi. Teismas padarė išvadą, kad 39 tarptautinio apskaitos standarto 59 straipsnio b dalyje nustatyta, kad objektyviu įrodymu, jog finansinio turto ar finansinio turto grupės vertė yra sumažėjusi, laikomas sutarties pažeidimas. Pareiškėjas neneigė, kad 2010 m. gruodžio 31 d. skola iš UAB „Assa-Pectin“ buvo pradelsta daugiau kaip 90 dienų, o ši aplinkybė pagal 39 tarptautinį apskaitos standartą yra pakankamas įrodymas, kad ši suma gali būti sumažėjusi; todėl teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad pareiškėjas, rengdamas 2010 m. finansines ataskaitas pagal 39 tarptautinio apskaitos standarto nuostatas, turėjo įvertinti gautinos sumos iš UAB „Assa-Pectin“ būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant pradinę faktinę šio finansinio turto palūkanų normą, dabartinę vertę. Taip pat vertintini pareiškėjo paaiškinimai ir dėl UAB „Žinių partneriai“ gautinos sumos, nes gautina suma 2010 m. gruodžio 31 d. yra pradelsta daugiau nei 90 dienų. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas šių faktinių aplinkybių (pradelsimo) neginčijo ir savo paaiškinimuose pripažino, kad gautinų sumų sumažėjimo skaičiavimus skaičiavo ne taip, kaip reikalauja 39 tarptautinis apskaitos standartas.
Teismas, spręsdamas dėl mokėtinų palūkanų ir ginčytinų delspinigių nuo laiku negrąžintos kredito sumos neužregistravimo apskaitoje ir neatskleidimo ataskaitose (sprendimo 4.1 p.), nustatė, kad pareiškėjas skunde teismui teigė, kad tarp jo ir UAB „Respublikos investicija“ dėl skolos pagal Kreditavimo sutartį yra pasirašytas Ketinimų protokolas, kuris ir patvirtina palūkanų skaičiavimus, kylančius iš 2009 m. gruodžio 4 d. pasiūlyto grafiko. Teismas tvirtino, kad šie pareiškėjo paaiškinimai yra nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais ir vertintini kritiškai, kadangi iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad UAB „Respublikos investicija“ 2011 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 15 informavo Vertybinių popierių komisiją, kad iki 2011 m. lapkričio 16 d. su AB „Gubernija“ nebuvo pasiektas susitarimas dėl kredito sutarties grąžinimo terminų pratęsimo. Todėl teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad pareiškėjas turėjo vadovautis tuo metu žinoma informacija ir pagal 1 tarptautinio apskaitos standarto 27 straipsnio bei 39 tarptautinio apskaitos standarto 14 straipsnio nuostatas, vadovaudamasis kreditavimo sutartimi, pripažinti visas priklausančias sumokėti sumas.
Teismas, spręsdamas dėl palūkanų neatvaizdavimo finansinėse ataskaitose nuo O. S. negrąžintos 2,894 mln. Lt sumos (sprendimo 4.2 p.), nustatė, kad, pareiškėjo teigimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimas dėl skolos O. S. priteisimo gautas ir registracijos knygoje užregistruotas 2011 m. lapkričio 5 d., todėl pareiškėjas tvirtino, kad skelbdamas 2010 metinę ataskaitą nežinojo apie šį sprendimą. Teismas, remdamasis informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, jog Šiaulių apygardos teismas dar 2010 m. vasario 10 d. priėmė sprendimą, kuriuo O. S. iš AB „Gubernija“ priteisė 2,894 mln. Lt skolos su palūkanomis ir netesybomis bei 5 procentų metinėmis palūkanomis nuo priteistos 2,894 mln. Lt sumos. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. sausio 24 d. sprendimu Šiaulių apygardos teismo sprendimo dalį, susijusią su pareiškėjo turimomis grąžinti skolomis O. S., paliko nepakeistą. Pareiškėjas, vadovaujantis kaupimo principu bei 39 tarptautinio apskaitos standarto 14 straipsnio nuostatomis, turėjo savo finansinėse ataskaitose atvaizduoti teismo paskirtas 5 proc. metines palūkanas nuo 2,894 mln. Lt sumos, t. y. pripažinti finansinius įsipareigojimus ir sąnaudas kartu. Teismas vadovavosi 10 tarptautinio apskaitos standarto „Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio“ 8, 9 straipsniais. Nustatė, kad pareiškėjo finansinių ataskaitų sudarymo data – 2011 m. kovo 28 d., todėl sutiko ir su šiuo atsakovo argumentu, kad pareiškėjas, vadovaudamasis tarptautinio apskaitos standarto nuostatomis, 2010 m. finansinėse ataskaitose turėjo pripažinti 5 proc. palūkanų sumą nuo 2,894 mln. Lt sumos ir apskaičiuoti jas laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 2 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. bei kartu patikslinti į apskaitą įtrauktą O. S. turimą grąžinti sumą, t. y. 2,894 mln. Lt, ir ją teisingai pripažinti 2010 m. finansinėse ataskaitose, t. y. 2010 m. finansinėse ataskaitose pripažinti tikslias 2011 m. sausio 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodytas sumas.
Teismas, išanalizavęs teisės aktų nuostatas ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad Lietuvos bankas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, objektyviai vertino visas aplinkybes bei 2012 m. gegužės 9 d. priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl AB „Gubernija“, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 136–143) prašo: apklausti kaip liudytoją AB ,,Gubernija“ 2010 m. auditą atlikusį asmenį UAB ,,Nepriklausomas auditas“ auditorę O. K.; panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas sprendime pats aiškiai konstatavo, jog ginčo santykiams negali būti taikomas Finansinių priemonių rinkų įstatymas, tačiau visgi sprendimą grindžia šio įstatymo nuostatomis. Finansinių priemonių rinkų įstatyme numatytos poveikio priemonės negali būti taikomos įstatyme nenumatytiems subjektams. Bendrovė nėra finansų maklerio įmonė ar reguliuojama rinka, todėl ir poveikio priemonės – įspėjimas dėl veiklos trūkumų bei pažeidimų bei nustatomas jų pašalinimo terminas, vadovaujantis Finansinių priemonių rinkų įstatymo 83, 84 straipsnių nuostatomis, negalėjo būti taikomos.
2. 2011 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose turtas už 516,6 tūkst. Lt atvaizduotas ne ilgalaikio turto komplektacijoje, bet atsargose, t. y. ištaisyta anksčiau nei buvo surašyta pažyma. Posėdyje atsakovas apie tai buvo informuotas. Tačiau nei atsakovas, nei teismas tos aplinkybės nevertino ir net neaptarė savo sprendimuose.
3. Prideda 2011 m. kovo 15 d. pažymos kopiją, kuri patvirtina, jog inventorizacijos metu 2010 m. lapkričio 30 d. atsargų ir žaliavų centriniame sandėlyje mažaverčio inventoriaus sąskaitoje akte nustatyta 329 332,80 Lt suma. Negali paaiškinti, iš kur auditoriai ataskaitoje nurodė, jog mažaverčio inventoriaus sąskaitoje apskaitytų įsisenėjusių atsargų vertė 623 tūkst. Lt. Tai yra techninė auditorės klaida, todėl tikslinga kviesti į teismo posėdį ir apklausti kaip liudytoją auditą atlikusį asmenį UAB ,,Nepriklausomas auditas“ auditorę O. K. Atsakovas, atlikdamas patikrinimą, galėjo ir privalėjo vadovautis ne tik auditoriaus išvada, bet ir visais kitais buhalteriniais pareiškėjo duomenimis, t. y. įvertinti ir auditoriaus darbo kokybę, bet to nepadarė.
4. 39 tarptautinio apskaitos standarto ,,Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas“ nuostatos konkrečiu atveju negali būti taikomos, nes jos reglamentuoja visai kitus atvejus, t. y. finansinį turtą, o ne gautinas sumas už parduotas prekes. Atsakovas taip pat buvo informuotas, kad UAB „Assa-Pectin“ iki šios dienos yra visiškai atsiskaičiusi, bet šis pavadinimas nebuvo išbrauktas, o sumos neperžiūrėtos. Apie tai, kad civilinė byla su UAB „Žinių partneriai“ nebaigta, pateiktas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, atsakovas buvo informuotas. Tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.
5. Tarp AB ,,Gubernija“ ir UAB „Respublikos investicija“ dėl skolos pagal Kreditavimo sutartį yra pasirašytas Ketinimų protokolas, kuris patvirtina palūkanų skaičiavimus, kylančius iš 2009 m. gruodžio 4 d. pasiūlyto grafiko. Atsakovas apie tai buvo informuotas, tačiau priimant sprendimą į tai nebuvo atsižvelgta. Prideda išrašą iš Ketinimų protokolo. Tarp AB ,,Gubernija“ ir UAB „Respublikos investicija“ vyko teisminis ginčas dėl reikalavimo įgijimo teisėtumo. Todėl nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo negalėjo spręsti ir palūkanų bei delspinigių nuo laiku negrąžintos kredito sumos įtraukimo į apskaitą klausimo, nes nebuvo žinomas kreditorius ir jo pozicija.
6. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimas dėl skolos O. S. priteisimo gautas ir registruotas registracijos knygoje 2011 m. lapkričio 5 d., nors sprendimas priimtas 2011 m. sausio 24 d. Todėl bendrovė, skelbdama 2010 metinę atskaitomybę, nežinojo apie šį teismo sprendimą ir neįtraukė jo į 2010 m. finansines ataskaitas. Teismas netinkamai vertino pateiktą dokumentą apie Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimo gavimo datą.
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 162–172) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Faktas, kad AB „Gubernija“ pažeidė Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 5 dalies reikalavimus, sudarė teisines prielaidas priežiūros institucijai vykdyti Finansinių priemonių rinkų įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus uždavinius ir, esant Finansinių priemonių rinkų įstatymo 84 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, taikyti 83 straipsnio 1 dalyje numatytas poveikio priemones.
2. Finansinių priemonių rinkų įstatymo 83 straipsnis nustato poveikio priemonių sąrašą, kurias gali taikyti priežiūros institucija. AB „Gubernija“ pritaikyta poveikio priemonė – įspėjimas iš esmės yra vertinamas kaip adekvati nuobauda, kai nėra pagrindo skirti kitos poveikio priemonės, pavyzdžiui, baudos. Teismų praktikoje terminai „nuobauda“ ir „sankcija“ naudojami kaip sinonimai. ,,Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ sankcija apibrėžiama kaip poveikio ar kontrolės priemonė.
3. Patikrinimas buvo atliktas dėl AB „Gubernija“ finansinių ataskaitų už 2010 m. laikotarpį, o ne už 2011 m. laikotarpį. 2010 m. finansinėse ataskaitose 516,6 tūkst. Lt vertės turtas parodytas ilgalaikio materialiojo turto straipsnyje, AB „Gubernija“ šį turtą laikė ilgalaikiu ir todėl privalėjo laikytis 16 tarptautinio apskaitos standarto ir 36 tarptautinio apskaitos standarto reikalavimų, t. y. skaičiuoti nusidėvėjimą ir įvertinti atsiperkamąją vertę, kadangi šis turtas turėjo vertės sumažėjimo požymių. 2011 m. finansinėse ataskaitose pateikiami lyginamųjų metų duomenys (t. y. duomenys už 2010 m.) nėra retrospektyviai ištaisyti, kad atitiktų tarptautinių apskaitos standartų reikalavimus. Palyginamuosiuose 2010 m. duomenyse turtas, kurio vertė 516,6 tūkst. Lt, atvaizduotas ilgalaikio turto straipsnyje, o ne atsargose.
4. 2010 m. finansinėse ataskaitose nurodyta, kad atsargos 2010 m. gruodžio 31 d. sudarė 3 273 723 Lt. 2011 m. kovo 15 d. pažyma anksčiau nebuvo pateikta. Šioje pažymoje nėra nurodyta visa finansinių ataskaitų teisingam sudarymui itin svarbi informacija, kuri turi būti pateikta, tai yra: atlikus atsargų ir žaliavų inventorizaciją faktiškai nustatytų inventorizuojamų objektų likučiai, informacija, ar jie sutampa su buhalterinės apskaitos duomenimis, taip pat faktiškai nustatytų inventorizuojamų objektų įvertinta grynoji galimo realizavimo vertė ir kita informacija. Patikrinimo metu nustatytas faktas, kad nebuvo gauta pakankamai patikimos informacijos, kuri leistų įsitikinti teisinga atsargų verte, atvaizduota finansinės būklės ataskaitoje, yra teisingas. Surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, kad AB „Gubernija“ nesilaikė 2 tarptautinio apskaitos standarto „Atsargos“, todėl apklausti kaip liudytoją auditą atlikusią UAB „Nepriklausomas auditas“ auditorę yra netikslinga.
5. AB „Gubernija“, rengdama 2010 m. finansines ataskaitas pagal 39 tarptautinio apskaitos standarto nuostatas, turėjo įvertinti gautinos sumos iš UAB „Assa-Pectin“ būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant pradinę faktinę šio finansinio turto palūkanų normą, dabartinę vertę. Paaiškinimai dėl iš UAB „Žinių partneriai“ gautinos sumos vertintini kritiškai, kadangi gautina suma 2010 m. gruodžio 31 d. yra pradelsta daugiau negu 90 dienų, o tai yra akivaizdus įrodymas, kad ši suma turi vertės sumažėjimo požymių.
6. Ketinimų protokolas buvo pasirašytas tik 2012 m. balandžio 24 d. 2010 m. gruodžio 31 d. ir vėliau, iki kada buvo atliekamas patikrinimas (t. y. 2011 m. pabaigos), joks susitarimas tarp AB „Gubernija“ ir UAB ,,Respublikos investicija“ dėl skolų grąžinimo grafiko pakeitimo nebuvo pasirašytas. Rengdama 2010 m. finansines ataskaitas, AB „Gubernija“ turėjo vadovautis tuo metu žinoma informacija ir pagal 1 tarptautinio apskaitos standarto 27 straipsnio (kaupimo principas) bei 39 tarptautinio apskaitos standarto 14 straipsnio nuostatas, vadovaudamasi Kreditavimo sutartimi, pripažinti visas priklausančias sumokėti sumas, t. y. delspinigius nuo laiku negrąžinto 17,770 mln. Lt kredito, kurio grąžinimo terminas pagal Kreditavimo sutartį 2010 m. gruodžio 31 d., ir visas nesumokėtas sukauptas palūkanas.
7. Finansinių ataskaitų sudarymo data buvo 2011 m. kovo 28 d. Todėl, vadovaudamasi tarptautinių apskaitos standartų nuostatomis, AB „Gubernija“ 2010 m. finansinėse ataskaitose turėjo pripažinti 5 proc. palūkanų sumą nuo 2,894 mln. Lt sumos ir apskaičiuoti jas laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 2 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. bei kartu patikslinti į apskaitą įtrauktą O. S. turimą grąžinti sumą, t. y. 2,894 mln. Lt, ir ją teisingai pripažinti 2010 m. finansinėse ataskaitose, t. y. 2010 m. finansinėse ataskaitose pripažinti tikslias 2011 m. sausio 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodytas sumas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos matyti, kad pareiškėjo skundžiamas atsakovo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimas buvo priimtas Vertybinių popierių komisijai atlikus pareiškėjo 2010 m. finansinių ataskaitų atitikimo tarptautiniams apskaitos standartams patikrinimą ir surašius 2011 m. gruodžio 22 d. pareiškėjo tikslinio patikrinimo aktą. Šiame akte buvo konstatuota, kad pareiškėjo 2010 m. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte pateikta informacija ir jo apskaitos politika, kuria vadovaujantis pareiškėjas sudaro finansines ataskaitas, neatitinka tarptautinių apskaitos standartų (b. l. 44-50).
Pasisakydama dėl nurodyto patikrinimo akto sąsajos su pareiškėjo skundžiamu atsakovo sprendimu ir atsakovo kompetencijos priimti šį sprendimą, kolegija pažymi, kad Vertybinių popierių komisija, atlikdama paminėtą pareiškėjo patikrinimą ir surašydama nurodytą patikrinimo aktą, vykdė tuo metu Vertybinių popierių įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 5 punkto (2010-06-03 įstatymo Nr. XI-876 redakcija) jai priskirtą funkciją tikrinti, ar vykdant šio įstatymo reikalavimus emitentų apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos ir (ar) konsoliduotosios finansinės ataskaitos sudaromos pagal taikomus buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimus. Pagal nurodyto patikrinimo akto surašymo metu galiojusio Vertybinių popierių įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 7 punktą (2010-06-03 įstatymo Nr. XI-876 redakcija), Vertybinių popierių komisija turėjo teisę taikyti šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas sankcijas asmenims, pažeidusiems šį įstatymą ir Vertybinių popierių komisijos nutarimus. Kalbant apie pastarosios teisės normos sąsają su aptariamu patikrinimo aktu, darytina išvada, kad šiame akte nustatytų trūkumų konstatavimas galėtų būti faktiniu pagrindu Vertybinių popierių komisijai pasinaudoti paminėta savo teise, nustatyta Vertybinių popierių įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Tačiau Finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos įstatymu Vertybinių popierių komisija, kaip priežiūros institucija, tapo likviduojama (1 str.). Jos priežiūrinės funkcijos, nustatytos aukščiau nurodytos redakcijos Vertybinių popierių įstatymo 42 straipsnyje pagal naują šio straipsnio (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1882) redakciją, įsigaliojusią nuo 2012 m. sausio 1 d., perėjo šios administracinės bylos atsakovui Lietuvos bankui, kuris, be kita ko, įgijo teisę taikyti šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas sankcijas asmenims, pažeidusiems šį įstatymą ir priežiūros institucijos nutarimus (Vertybinių popierių įstatymo 42 str. 1 d. 7 p.). Pažymėtina, kad Vertybinių popierių įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje (bylai aktuali 2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1882 redakcija) yra nurodyta, kad Lietuvos bankas, kaip priežiūros institucija, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atlieka finansinių priemonių rinkų priežiūros funkcijas. Taip pat pažymėtina, kad tokia funkcija Lietuvos bankui nustatyta ir Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje (2011-11-17 įstatymo Nr. XI-1666 redakcija), kurioje, be kita ko, nurodyta, kad emitentai yra prižiūrimi finansų rinkos dalyviai. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas įstatymų nuostatas, kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad ir Vertybinių popierių įstatymo, ir Finansinių priemonių rinkų įstatymo taikymo požiūriu atsakovas, kaip priežiūros institucija, reaguodamas į aukščiau nurodytą pareiškėjui surašytą patikrinimo aktą, turėjo teisę taikyti pareiškėjo atžvilgiu Vertybinių popierių įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 7 punkte (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1882 redakcija) numatytas poveikio priemones, t. y. taikyti šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas sankcijas.
Pasisakydama dėl paminėtame patikrinimo akte nurodytos pareiškėjo prievolės vadovautis tarptautiniais apskaitos standartais, tvarkant apskaitą ir sudarant metines finansines ataskaitas, kolegija pažymi, kad tokia prievolė pareiškėjui nustatyta ne tik Vertybinių popierių įstatymo (21 str. 5 d.), bet ir Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (15 str. 5 d.) bei Buhalterinės apskaitos įstatymo (3 str. 3 d.). Pastebėtina, kad būtinumo laikytis jos pareiškėjas iš esmės neneigia. Todėl ši nagrinėjamai bylai reikšminga aplinkybė laikytina nustatyta.
Kaip matyti iš byloje skundžiamo atsakovo sprendimo, pareiškėjui poveikio priemonė – įspėjimas ir nurodymas pašalinti nustatytus pažeidimus per nustatytus terminus – buvo paskirta už Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 5 dalies (2010-06-03 įstatymo Nr. XI-876 redakcija) pažeidimą, padarytą sudarant 2010 m. finansines ataskaitas (b. l. 70).
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas yra vertybinių popierių emitentas Vertybinių popierių įstatymo 2 straipsnio 48 dalies (2010-06-03 įstatymo Nr. XI-876 redakcija) prasme, kad šio emitento vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, kaip ji apibrėžiama Finansinių priemonių rinkų įstatyme (Vertybinių popierių įstatymo 2 str. 39 d. (2009-12-15 įstatymo Nr. XI-568 redakcija). Šios aplinkybės atitinkamai implikavo AB „Gubernija“ pareigą laikytis minėtoje Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje (2010-06-03 įstatymo Nr. XI-876 redakcija) įtvirtinto reikalavimo, kad „apskaita turi būti tvarkoma ir metinės finansinės ataskaitos ir metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais ir kitais teisės aktais“.
Pareiškėjui už šio reikalavimo nesilaikymą (tai, kad AB „Gubernija“, sudarydama 2010 m. finansinę ataskaitą, nesilaikė tarptautinių standartų) atsakovas pritaikė ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusio Finansinių priemonių rinkų įstatymo 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2011-11-17 įstatymo Nr. XI-1672 redakcija) numatytą poveikio priemonę – „įspėti dėl veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus“. Be minėtos Vertybinių popierių įstatymo nuostatos, ginčo poveikio priemonės taikymo pagrindu taip pat buvo nurodytas Finansinių priemonių rinkų įstatymo 84 straipsnio 1 dalies 4 punktas (2011-11-17 įstatymo Nr. XI-1672 redakcija), nustatantis, kad „šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės gali būti taikomos, kai <...> pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai“.
Kaip jau buvo pasakyta aukščiau, pareiškėjas yra emitentas vertybinių popierių (finansinių priemonių), kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, t. y. pareiškėjas yra reguliuojamos finansinių priemonių rinkos dalyvis ir, be kita ko, privalo laikytis (jam taikomų) šiai rinkai nustatytų reikalavimų. Tačiau vien pareiškėjo priskyrimas reguliuojamos rinkos dalyviui savaime nesuponuoja išvados, kad jis patenka į Finansinių priemonių rinkų įstatymo 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2011-11-17 įstatymo Nr. XI-1672 redakcija) numatytos poveikio priemonės subjektų ratą, kai yra sprendžiama dėl Vertybinių popierių įstatymo nuostatų pažeidimo ir poveikio priemonių už šiuos pažeidimus taikymo.
Iš tiesų, nuostatos, kurias pažeidusiu buvo pripažintas pareiškėjas, yra įtvirtintos Vertybinių popierių įstatyme. Vadovaujantis šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu (2011-11-17 įstatymo Nr. XI-1673 redakcija), priežiūros institucija asmenims, pažeidusiems šį įstatymą ar šio įstatymo pagrindu priimtus priežiūros institucijos nutarimus ir nevykdantiems priežiūros institucijos duotų nurodymų ar įpareigojimų, gali taikyti poveikio priemonę – įspėti dėl veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus, t. y. gali taikyti tokią pačią poveikio priemonę, kaip ir nustatyta Finansinių priemonių rinkų įstatymo 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pažymėtina, kad analogiška nuostata dėl aptariamos poveikio priemonės taikymo buvo įtvirtinta ir iki 2012 m. sausio 1 d. galiojusiame Vertybinių popierių įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2010-06-03 įstatymo Nr. XI-876 redakcija). Iš nurodytų Vertybinių popierių įstatymo nuostatų yra aiškiai matyti, kad būtent jame yra apibrėžiami asmenų atsakomybės už šio įstatymo nuostatų pažeidimus pagrindai ir poveikio priemonės. Jeigu atsakovas manė, kad pareiškėjas pažeidė Finansinių priemonių rinkų įstatymą, jis, be kita ko, turėjo aiškiai nurodyti, kokią šio įstatymo materialiąją normą pareiškėjas pažeidė. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo įspėtas tik dėl Vertybinių popierių įstatymo pažeidimo.
Pasisakydama dėl aukščiau aptarto neatitikimo reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija, viena vertus, pažymi, kad nacionalinės teisės sistema yra ne fragmentiška, bet vieninga, todėl, neneigiant prielaidos, kad pareiškėjas tam tikrais atvejais patenka į Finansinių priemonių rinkų įstatymo taikymo sritį (pvz., Finansinių priemonių rinkų įstatymo 2 str. 3 d. nustato, kad šio įstatymo IV skyrius yra taikomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims), vis dėlto, esant teisėkūros subjekto (įstatymų leidėjo) aiškiai išreikštai pozicijai, atsakomybės ir poveikio priemonių taikymo už Vertybinių popierių įstatymo pažeidimus, kuriuos nurodė atsakovas, klausimas turi būti sprendžiamas pagal šio įstatymo, o ne Finansinių priemonių rinkų įstatymo nuostatas (išskyrus teisės aktuose aiškiai nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamu atveju netaikytinos). Kita vertus, pažymėtina, kad (kaip jau buvo pasakyta aukščiau) poveikio priemonė, nurodyta Finansinių priemonių rinkų įstatymo 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte (įspėjimas dėl veiklos trūkumų ir pažeidimų bei terminų juos pašalinti nustatymas), visiškai identiška poveikio priemonei, nurodytai Vertybinių popierių įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Kolegija, atsižvelgdama į pastarąją aplinkybę, taip pat į tai, kad atsakovas, kaip priežiūros institucija, turi teisę taikyti tokią poveikio priemonę ir pagal Vertybinių popierių įstatymą, ir pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymą, daro išvadą, kad neteisinga nuoroda atsakovo sprendime į Finansinių priemonių rinkų įstatymo nuostatas nagrinėjamoje situacijoje nėra reikšminga ta prasme, kad tai leistų pripažinti pareiškėjo skundžiamą atsakovo sprendimą neteisėtu. Todėl šiuo klausimu apelianto nurodyti argumentai kolegijos pripažintini bylai nereikšmingais.
Pasisakydama dėl pareiškėjo 2010 m. finansinių ataskaitų atskirų pozicijų (su kuriomis jis nesutiko, skųsdamas paminėtą atsakovo 2012-05-09 sprendimą) vertinimo jų atitikimo pirmosios instancijos teismo aptartų tarptautinių apskaitos standartų aspektu, kolegija pirmiausia pažymi, kad aukščiau nurodyto atsakovo veiklos patikrinimo objektu buvo būtent jo pateiktos (paviešintos) 2010 m. finansinės ataskaitos. Tačiau, vertindamas šias ataskaitas, atsakovas (jo teisių pirmtakė Vertybinių popierių komisija) ir šią bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas galėjo remtis kitais byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais arba paneigiančiais šių ataskaitų duomenų atitikimą tarptautinių apskaitos standartų nuostatoms, tarp jų ir pareiškėjo 2011 m. finansinėmis ataskaitomis. Tai reiškia, kad byloje nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjo 2011 m. finansinės ataskaitos turi tik įrodomąją reikšmę. Kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais ir jų nekartodama pritaria teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjo ginčijamos 2010 m. finansinių ataskaitų pozicijos buvo nurodytos nesilaikant atitinkamų (teismo nurodytų) tarptautinių apskaitos standartų.
Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas iš esmės yra pagrįstas (ABTĮ 86 str.).
Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo AB „Gubernija“ apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Laimė Baltrūnaitė
Anatolijus Baranovas