Civilinė byla Nr. 2-4443-490/2019
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02301-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.1.5; 2.6.1.3.6; 2.6.11.1; 3.2.6.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 30 d.
Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė,
sekretoriaujant Loretai Bražinskienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrochema“ atstovei Vaidai Krasinskienei,
atsakovei A. J.-U. ir jos atstovei advokato padėjėjai Rūtai Sutkutei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Agrochema“ ieškinį atsakovei A. J.-U. dėl skolos priteisimo.
Teismas
nustatė:
ieškovė UAB „Agrochema“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės A. J.-U. 19 976,60 Eur skolą, 389,54 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 46–49).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2018 m. balandžio 18 d. šalys pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MP/LD/18/54 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo nupirkti ir priimti, o ieškovė – parduoti prekes, kurių pavadinimas, kiekis, kaina, prekių perdavimo terminai nurodyti abiejų šalių pasirašytuose sutarties prieduose arba abiejų šalių pasirašytose sąskaitose faktūrose ir / arba krovinio važtaraščiuose ir / arba priėmimo–perdavimo aktuose. Pagal sutartį atsakovei už perduotas prekes buvo pateiktos dvi PVM sąskaitos faktūros: 2018 m. balandžio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AGJOP027309, suma – 17 772,47 Eur, ir 2018 m. birželio 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AGJOP028272, suma – 2 204,13 Eur, kurių atsakovė neapmokėjo. Abiejų nurodytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminai yra suėję. Ieškinio surašymo dieną atsakovės įsiskolinimas pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras yra 19 976,60 Eur. 2018 m. spalio 23 d. ieškovė siuntė atsakovei reikalavimą dėl įsiskolinimo padengimo Nr. 737, tačiau atsakovė į ieškovės raginimą nereagavo ir įsiskolinimo nepadengė. Sutarties 4.1 punkte numatyta, kad praleidęs terminą atsiskaityti, pirkėjas privalo mokėti pardavėjui 0,05 procentų dydžio pavėluoto mokėjimo palūkanas nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną atsiskaitymo termino praleidimo dieną. Bendra paskaičiuotų pavėluoto mokėjimo palūkanų suma yra 389,54 Eur, kurias ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos nuo bylos iškėlimo teisme teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dalyvaudama teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinį keliamus reikalavimus jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad pavėluoto mokėjimo palūkanas, kurias ieškovė prašo priteisti iš atsakovės, buvo nustatytos abiejų sutarties šalių tarpusavio susitarimu. Sutartį šalys parengė kartu, dalyvaujant abiem šalims, atsakovė jokių pastabų dėl palūkanų dydžio ar kitų sutarties sąlygų ieškovei neteikė. Priešingu atveju, ieškovė į atsakovės pastabas būtų atsižvelgusi, būtų derinamos kitos sutarties sąlygos, atsižvelgus į priešingos šalies pastabas. Ieškovė 6 procentų dydžio metines palūkanas prašo priteisti iš atsakovės tuo pagrindu, kad abi sutarties šalys veikia kaip verslo subjektai. Atsakovė yra fizinis asmuo, kuri verčiasi ūkine komercine veikla, ji yra ūkininkė, turinti PVM mokėtojo kodą, todėl laikoma verslininke. Ieškovė nesutinka su atsakovės prašymu dėl skolos mokėjimo išdėstymo. Sutinka, kad buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, tačiau ekstremalios situacijos paskelbimas savaime nereiškia, kad ūkininkas yra atleidžiamas nuo visų įsipareigojimų pagal sutartis vykdymo. Šalys sutartyje 6.5 punkte išdėstė nenugalimos jėgos aplinkybių tvarką, pagal kurią pirkėjas turėjo pranešti pardavėjui apie susidariusias aplinkybes ir negalėjimą vykdyti sutarties, turėjo pateikti įrodymus, tačiau atsakovė ieškovei nepateikė pažymos, kuri liudytų nenugalimo jėgos aplinkybių buvimo faktą jos ūkyje. Atsakovė į ieškovę šiuo pagrindu niekada nesikreipė, nepranešė, kad jos ūkį palietė nenugalimos jėgos aplinkybės ir pan., pažymų iš prekybos, pramonės ir amatų rūmų nepateikė. Mano, kad šalyje visuotinai paskelbta ekstremali situacija neįtakoja skolos išdėstymo atsakovei. Be to, įvairių antstolių kontorose yra vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai kitiems kreditoriams. Išdėsčius skolos mokėjimo terminus, būtų pažeisti ieškovės interesai, kadangi kiti kreditoriai iš ieškovės jau yra prisiteisę skolas, antstoliai vykdo išieškojimus iš atsakovės areštuoto turto, kreditoriai gauna įmokas. Taigi, skolos išdėstymas dalimis, pažeistų ieškovės interesus į išieškotiną skolą. Ieškovės atstovės nuomone, net ir išdėsčius skolos mokėjimą dalimis, atsakovė nesugebės įvykdyti skolinių įsipareigojimų ieškovei, todėl išdėstyti ar nukelti skolos mokėjimą yra netikslinga, kadangi atsakovės finansinė padėtis šiuo metu yra gana bloga.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. 2018 m. balandžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. MP/LD/18/54 buvo sudaryta tarp ieškovės UAB „Agrochema“ ir ūkininkės A. J.-U.. Prekės buvo teikiamos ne šeimos ar namų ūkio poreikiams, o atsakovės, kaip ūkininkės, ūkio reikmėms tenkinti, todėl mano, kad ieškovė pareiškė ieškinį netinkamai atsakovei. Atsakovė, kaip ūkininkė, skolos neginčija, sutinka, kad yra skolinga ieškovei, tačiau skolos neturėjo galimybės padengti ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių. Praeiti metai atsakovės ūkiui buvo nuostolingi, todėl ūkis neturėjo finansinės galimybės padengti įsiskolinimų kreditoriams. Tikisi, kad šiais metais oro sąlygos bus geresnės ir, pardavusi derlių, atsakovė galės padengti savo įsiskolinimus kreditoriams. Prašo skolos mokėjimą atidėti po ūkio derliaus nuėmimo. Atsakovės nuomone, ieškovė nepagrįstai prašo priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, kadangi įstatymas numato galimybę prašyti tik 5 procentų dydžio metinių palūkanų (b. l. 70).
Atsakovė, dalyvaudama teismo posėdyje, nurodė, kad su ieškovės prašoma priteisti pagrindine skolos suma iš esmės sutinka, ieškinio atmesti neprašo, tačiau skolos mokėjimą prašo atidėti iki rudens, o po atidėjimo skolos mokėjimą išdėstyti dalimis dvejiems metams, atsakovei suteikiant galimybę skolą kas mėnesį grąžinti po 900 Eur. Esant galimybei, atsakovė įsipareigojo pervesti ieškovei ir didesnes pinigines sumas. Atsakovės ūkis kelerius metus iš eilės patyrė didelius nuostolius dėl gamtinių sąlygų. Į ūkį buvo investuota tikrai daug lėšų, tačiau su oro sąlygomis susijusių aplinkybių atsakovė negalėjo nuspėti, jų įvertinti. Atsakovė turi įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams, tačiau įsiskolinimai nėra labai dideli, su visais kreditoriais yra tariamasi. Šiai dienai atsakovė į ūkį yra daug investavusi, yra pasėti pasėliai, toliau laukiama derliaus nuėmimo. Papildomai lėšų grąžinti skolas kreditoriams atsakovė šiuo metu neturi, visos lėšos investuotos į derlių. Derlius bus pradedamas nuimti tik rugpjūčio mėnesio, tuomet turėtų pagerėti atsakovės finansinė padėtis, pardavusi pasėlius, ji galės pradėti atsiskaityti su kreditoriais, taip pat ir su ieškove. Atsakovė taip pat prašo sumažinti palūkanų dydį. Sudarant sutartį, pastabos dėl palūkanų dydžio ieškovei buvo išsakytos žodžiu, tačiau sutartys yra standartinės, sudarytos pačios ieškovės, kuri nėra linkusi koreguoti ar keisti sutarties sąlygų, mažinti palūkanų dydžio ar pan. Ūkio veiklai vykdyti, atsakovei reikėjo trąšų, todėl teko sutikti su ieškovės sutarties sąlygomis, kad gautų prekes. Jeigu ūkyje viskas klostysi gerai, realizavusi grūdus, atsakovė planuoja gauti apie 81 000 Eur pelno. Kitų antstolių kontorose vykdomi išieškojimai dėl jos tėčio ūkio, atsakovė yra laidavusi už tėčio skolas. Šiuo metu jos per vienerius mokėtinos skolos siekia apie 70 000 Eur. Priverstinis išieškojimas iš jos turto šiuo metu nevykdomas, turtas iš varžytynių neparduodamas. Į prekybos, pramonės ir amatų rūmus nesikreipė dėl nukentėjimo pažymos, kadangi už jas reikėjo susimokėti mokesčius.
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovė pagrindinės skolos sumos neginčija, sutinka ją sumokėti, tačiau šiuo metu to padaryti neturi finansinių galimybių. Atsakovė į prekybos, pramonės ir amatų rūmus nesikreipė dėl nukentėjimo pažymos, kadangi tam nebuvo pagrindo, atsakovė juk nesiekė būti atleista nuo skolų mokėjimų, o ketino jas sumokėti. Jeigu šalyje nebūtų paskelbta ekstremali padėtis dėl oro sąlygų, gal ir būtų reikėję kreiptis tam, kad įrodyti, jog atsakovės ūkis patyrė nuostolius dėl sausros. Tačiau šiuo metu situacija yra visai kitokia. Skola susidarė dėl to, kad atsakovės ūkis neturi pajamų, todėl atsakovė prašo skolą išdėstyti ilgesniam terminui. Tokių aplinkybių, kaip sausros, liūtys, ūkininkai negali kontroliuoti. Atsakovės ūkis turi pakankamai turto, todėl patikino, kad ieškovės teisės nebus pažeistos, atsakovė skolą padengs. Prašo atidėti skolos mokėjimą 6 mėnesių laikotarpiui, skolą pradedant mokėti nuo rugsėjo mėnesio, kadangi ūkis šiuo metu finansiškai nepajėgus atlyginti visos skolos iš karto. taip pat prašo skolos mokėjimą išdėstyti dvejiems metams, mokant po 900 Eur per mėnesį. Atsakovė stengsis kuo greičiau grąžinti skolą, galbūt, grąžins skolą ir anksčiau. Dauguma kitiems kreditoriams susidariusių skolų yra mokėtinos ne per vienerius metus, atsakovei per metus reikia sumokėti iki 20 000 Eur. Atstovės nuomone, ieškovės veiksmai yra piktavališki, jei bus priverstinai parduotas atsakovės ūkio turtas (padargai, technika ir pan.), atsakovė negalės toliau vykdyti veiklos, nuimti derliaus ir tuo pačiu iš savo veiklos užsidirbti.
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymai, šalių ir jų atstovų paaiškinimais, nustatyta, kad šalys pasirašė 2018 m. balandžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MP/LD/18/54 dėl ieškovės platinamų prekių pardavimo atsakovei, kuria atsakovė įsipareigojo už prekes sumokėti pardavėjui (ieškovei) pavedimu į sutartyje nurodytą pardavėjo sąskaitą sutarties prieduose ir / ar PVM sąskaitose faktūrose nurodytu terminu arba atsiskaityti kitu, sutarties prieduose nustatytu būdu (sutarties 3.1. punktas) (b. l. 50–53). Kaip nurodo ieškovės atstovė ir patvirtina kartu su ieškiniu pateiktos PVM sąskaitos faktūros: 2018 m. balandžio 20 d. Nr. AGJOP027309 (2018 m. balandžio 19 d. ir 2018 m. balandžio 20 d. atsakovei buvo perduotos prekės pagal 2018 m. balandžio 19 d. važtaraštį Nr. CSHGEL, 2018 m. balandžio 19 d. – važtaraštį Nr. TVAG00022455 ir 2018 m. balandžio 20 d. važtaraštį Nr. TVAG00022476, prekių perduota už 17 772,47 Eur; mokėjimo terminas – 2018 m. rugsėjo 30 d.) ir 2018 m. birželio 11 d. Nr. AGJOP028272 (2018 m. birželio 11 d. atsakovei buvo perduotos prekės pagal 2018 m. birželio 11 d. krovinio važtaraštį Nr. VJOP00024575 prekių perduota už 2 204,13 Eur; mokėjimo terminas – 2018 m. rugsėjo 30 d.) (b. l. 54–59). PVM sąskaitos faktūros turėjo būti apmokėtos iki 2018 m. rugsėjo 30 d., t. y. prievolės įvykdymo terminas yra pasibaigę. Ieškovės atstovės paaiškinimu, atsakovė iki ieškinio teismui pateikimo minėtos sąskaitos neapmokėjo net iš dalies. Pasibaigus prievolės įvykdymo terminui, šiuo metu atsakovės neapmokėta skola yra 19 976,60 Eur, kurios dydžio atsakovė neginčijo.
Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, bei nustatytais terminais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). CK 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.38 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prievolės šalių pareiga kooperuotis, tai yra, kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju atsakovė, neatsiskaitydama su ieškove už jai pateiktas prekes sutartu laikotarpiu, laikoma pažeidusia prievolę.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos darytina išvada, kad atsakovė savo prievolės – laiku ir visiškai atsiskaityti su ieškove tinkamai neįvykdė, todėl iš jos ieškovei priteistina 19 976,60 Eur skola už parduotas prekes (CK 6.38 straipsnis).
Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį netesybomis (CK 6.70 straipsnis). Už pavėlavimą mokėti kainą pirkėjas privalo mokėti palūkanas, kurios pradedamos skaičiuoti nuo daikto perdavimo ar šalių sutarto termino, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato ko kito (CK 6.344 straipsnio 2 dalis). Minėtos sutarties Nr. MP/LD/18/54 4.1 punkte šalys susitarė dėl 0,05 procentų pavėluoto mokėjimo palūkanų dydžio nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovės atstovė patvirtino, kad palūkanų dydis nustatytas ir pagrįstas tarpusavio susitarimu. Nors atsakovės teigimu, ieškovė palūkanas iš jos skaičiuoja nepagrįstai, kad jos yra aiškia per didelės, tačiau šis sutarties punktas šalių nebuvo pakeistas, atsakovė pažeidė savo sutartinę prievolę, todėl ji privalo atlyginti ieškovei dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius ir sumokėti netesybas, kurios nustatytos sutartyje kaip pavėluoto mokėjimo palūkanos. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovei yra priteistina 389,54 Eur ieškovės paskaičiuotų palūkanų už pradelstas atsiskaityti 39 dienas (b. l. 61).
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutinka, kad iš jos būtų priteisiamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, motyvuodama tuo, kad iš jos turi būti priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos kaip iš fizinio asmens. Tačiau su šia atsakovės pozicija teismas neturi pagrindo sutikti. Kasacinės instancijos teismas yra padaręs išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog CK 6.210 straipsnio 2 dalis taikytina tada, kai abi sutarties šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2014).
Šiuo atveju abi šalys yra verslininkai (atsakovė yra ūkininkė), todėl taikytinas 6 procentų metinių palūkanų dydis. Kadangi atsakovė sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, iš jos priteistinos įstatyme numatytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (nuo 19 976,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 straipsnis ir 6.210 straipsnis).
Dėl skolos mokėjimo atidėjimo ir išdėstymo.
Atsakovė su ieškovės prašoma priteisti pagrindine skolos suma iš esmės sutiko, tačiau skolos mokėjimą prašo atidėti iki rudens, o po atidėjimo, skolos mokėjimą išdėstyti dalimis dvejiems metams, atsakovei suteikiant galimybę skolą kas mėnesį grąžinti po 900 Eur.
Su šiuo atsakovės prašymu ieškovės atstovė nesutiko, motyvuodama tuo, kad skolos išdėstymas dalimis, pažeistų ieškovės interesus į išieškotiną skolą. Ieškovės atstovės nuomone, net ir išdėsčius skolos mokėjimą dalimis, atsakovė nesugebės įvykdyti skolinių įsipareigojimų ieškovei dėl turimų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, atsakovės finansinė padėtis yra gana bloga, todėl išdėstyti ar nukelti skolos mokėjimą atsakovei yra netikslinga.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių (Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1666-343/2016). Kasacinis teismas, taikydamas CPK 284 straipsnį, yra nurodęs, kad vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo; teismas taip pat turi nustatyti ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats teismo sprendimas ir nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Tokiu būdu klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Turtinę padėtį apibūdina ne tik asmens periodinės pajamos, bet taip pat ir išlaidos, nuosavybės teise turimas turtas ir pan. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją.
Atsakovė, teikia prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo dėl šiuo metu sunkios finansinės padėties, negalėdama iš karto sumokėti visos priteistos sumos ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė teismui nepateikė neginčytinų įrodymų, patvirtinančių jos itin sunkią finansinę padėtį (duomenų apie gaunamas pajamas, turtą, pinigines lėšas bankų sąskaitose, kitus kreditorinius įsiskolinimus, konkrečias mokėtinas sumas per vienerius metus kreditoriams ir pan.), teismas negali vertinti jos materialinės padėties kaip itin sunkios ir sudarančios pagrindą ilgesniam laikui išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015). Todėl ir dėl šios priežasties atsakovei byloje nepateikus neginčytinų įrodymų, patvirtinančių jos finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas, o vien tik žodinius pažadus, spręstina, kad ir dėl to išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo, nes tokiu būdu akivaizdžiai neproporcingai būtų pažeisti ieškovės interesai (CPK 284 straipsnis). Atsakovė pati yra nurodžiusi, kad ji negali numatyti ekstremalios padėties dėl gamtinių sąlygų, tiek 2017 m., tiek 2018 m., buvo nepalankūs ūkininkavimui jos ūkyje dėl gamtinių sąlygų, todėl negalima daryti pagrįstų išvadų, kad šiais metais situacija bus visiškai kitokia, ir atsakovė, sėkmingai ir pelningai nuėmusi derlių, galės atsiskaityti su ieškove. Kaip jau minėta, teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo iš karto negalima įvykdyti dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties. Atsakovė turi nemažus įsipareigojimus kitiems kreditoriams, antstolių kontorose vykdomi skolų priverstiniai išieškojimai iš atsakovės. Pažymėtina, kad su skolos mokėjimo atidėjimu ir išdėstymu taip pat nesutinka ir ieškovė. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės atstovės argumentais, kad išdėsčius skolos mokėjimo terminus, būtų pažeisti ieškovės interesai, kadangi kiti kreditoriai iš ieškovės jau yra prisiteisę skolas, antstoliai vykdo išieškojimus iš atsakovės areštuoto turto, kreditoriai gauna įmokas. Skolos išdėstymas dalimis, pažeistų ieškovės interesus į išieškotiną skolą.
Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad jos finansinė padėtis sudaro pagrindą taikyti išimtį ir sprendimo vykdymą išdėstyti, byloje nėra duomenų, jog, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą per tam tikrą laikotarpį, taip pat atidėjus skolos mokėjimą, bus užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas, neužtikrins teisėtų ieškovės interesų įgyvendinimo, tuo pačiu pažeis lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, todėl atsakovės prašymas netenkintinas (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 284 straipsnis).
Pažymėtina, kad atsakovė dėl skolos mokėjimo išdėstymo gali kreiptis tiesiogiai į ieškovę ir tartis dėl skolos mokėjimo grafiko.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Nagrinėjamoje byloje ieškovė, pateikdama teismui ieškinį, sumokėjo 661 Eur žyminį mokestį (611 Eur žyminis mokestis už ieškinio padavimą ir 50 Eur už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis). Duomenų apie kitas ieškovės turėtas išlaidas byloje nėra (CPK 179 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos 661 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Valstybė šioje byloje turėjo 12,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį tenkinus, valstybei iš atsakovės priteistinos 12,05 Eur išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–267 straipsniais, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės A. J.-U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrochema“, juridinio asmens kodas 110548779, 19 976,60 Eur (devyniolikos tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 centų) skolą, 389,54 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 54 centų) palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (20 366,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 661 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovės A. J.-U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,05 Eur (dvylikos eurų 5 centų) pašto išlaidas, kurios turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.
Teisėja Jolanta Damulienė