(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU

2017 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VG Delada“ administratorės uždarosios akcinės bendrovės „TOP CONSULT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl termino likvidavimo procedūrai vykdyti pratęsimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi iškėlė UAB „VG Delada“ bankroto bylą, 2014 m. spalio 14 d. nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartis dėl pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įsiteisėjo 2015 m. sausio 8 d.
2. Bankroto administratorė kreditorių susirinkimo pavedimu kreipėsi į teismą, prašydama vieneriems metams pratęsti terminą BUAB „VG Delada“ likvidavimo procedūrai vykdyti. Bankroto administratorė savo prašymą grindė tuo, kad 2016 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkime buvo nuspręsta įpareigoti BUAB „VG Delada“ bankroto administratorių kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu pratęsti BUAB „VG Delada“ likvidavimo terminą vieneriems metams, atsižvelgiant į tai, kad BUAB „VG Delada“ prekės atsargos nėra parduotos, todėl bankroto administratorė dėl objektyvių priežasčių negali užbaigti bendrovės bankroto procedūros.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 10 d. nutartimi atmetė bankroto administratorės prašymą dėl termino likvidavimo procedūrai vykdyti pratęsimo ir nustatė bankroto administratorei dviejų mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VG Delada“ likvidavimo procedūrai baigti ir pateikti dokumentams, kurie yra būtini sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti.
4. Teismas nustatė, kad priežastis, kliudanti baigti įmonės likvidavimo procedūrą, yra ta, jog vis dar nėra realizuotas bendrovės turtas – prekių (autodetalių) atsargos, tačiau klausimas dėl prekių (autodetalių) atsargų pardavimo buvo iškeltas dar antrajame kreditorių susirinkime, kuris įvyko 2012 m. birželio 15 d. Kreditoriai tą dieną priėmė nutarimą, kuriuo nustatė aptariamo turto pardavimo tvarką ir kainą. Bendrovės kreditorių susirinkimas 2014 m. rugsėjo 25 d., 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. lapkričio 27 d., 2016 m. gegužės 13 d. ir 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimais nustatė vis mažesnes prekių atsargų pardavimo kainas. Sprendžiant pagal teismui pateiktą kreditorių susirinkimo protokolą, bendrovės kreditorė, kuriai yra įkeistos prekių atsargos, inicijavo šio turto vertinimo procedūrą. Kreditorių susirinkimas nutarė atidėti prekių atsargų pardavimą iki bus nustatyta šio turto vertė.
5. Teismas konstatavo, kad atsakovės bankroto procesas trunka ilgiau negu 5 (penkerius) metus. Toks laiko tarpas bankroto procedūrai, kuri neišsiskiria sudėtingumu ir specifiškumu, vykdyti yra ypatingai ilgas. Nuo kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo patvirtintos pradinės prekių atsargų pardavimo tvarka ir kaina, priėmimo dienos yra praėjęs ilgesnis negu 4 (ketverių) metų laiko tarpas.
6. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą teismas sprendė, kad yra išnaudotos protingos laiko ir kitų resursų sąnaudos bendrovės bankroto procedūrai vykdyti. Tolesnis likvidavimo procedūros vykdymas prieštarautų bankroto proceso tikslams. Dėl šios priežasties teismas atmetė bankroto administratorės prašymą dėl termino bankrutavusios atsakovės likvidavimo procedūrai vykdyti pratęsimo.

3. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskirajame skunde BUAB „VG Delada“ administratorė UAB „TOP CONSULT“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartį ir pratęsti BUAB „VG Delada“ likvidavimo terminą vieneriems metams. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas skundžiamojoje nutartyje formaliai pritaikė ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalies nuostatas ir nesigilino į susiklosčiusias objektyvias aplinkybes dėl bankroto administratorės pastangų parduoti BUAB „VG Delada“ turtą.
2. 2016 m. gruodžio 8 d. BUAB „VG Delada“ kreditorių susirinkime bankroto administratorė teikė nutarimo projektą dėl BUAB „VG Delada“ prekių atsargų (autodetalių) kainų ir pardavimo tvarkos patvirtinimo, kuriam nebuvo pritarta. Tai jau ne pirmas atvejis, kai BUAB „VG Delada“ kreditorių susirinkimas nepritaria siūlomai turto pardavimo kainai ir tvarkai.
3. Teismas, prieš konstatuodamas bankroto procedūrų vilkinimą, galėjo atsižvelgti bei įvertinti kreditorių susirinkimuose keliamų konkrečių klausimų dėl įmonei priklausančio turto pardavimo pagrįstumą ir bankroto administratorės atliekamus veiksmus siekiant šį turtą kuo greičiau ir efektyviau parduoti.
4. Per teismo nustatytą dviejų mėnesių terminą nuo ginčijamos nutarties įsiteisėjimo dienos nėra objektyviai įmanoma bankroto administratorei užbaigti bankrutavusios įmonės likvidavimo procedūras.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl termino bankrutavusios įmonės likvidavimo procedūrai vykdyti pratęsimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas tik formaliai pritaikė ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalies nuostatas ir nesigilino į susiklosčiusias objektyvias aplinkybes dėl bankroto administratorės pastangų parduoti BUAB „VG Delada“ turtą, kad likęs neparduotas bankrutavusiai įmonei priklausantis turtas būtų realizuotas kuo efektyviau ir operatyviau, tačiau kreditorių susirinkimas nepritaria bankroto administratorės siūlymams dėl prekių atsargų (autodetalių) kainų ir pardavimo tvarkos, įpareigoja ją kreiptis į teismą dėl likvidavimo termino pratęsimo.
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose yra viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014; 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010 ir kt.). Bankroto bylos iškėlimas ir nagrinėjimas neišvengiamai turi įtakos visų įmonės kreditorių, taip pat visos visuomenės bei valstybės interesams, nes užbaigus bankroto bylą įmonė skolininkė paprastai yra likviduojama. Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tuo atveju, jeigu racionaliai panaudojami bankrutuojančios įmonės turtas ir lėšos ir pasiekiamas kuo didesnis kreditorių reikalavimų patenkinimo rezultatas. Įmonės likvidavimo procedūrų nukėlimas neapibrėžtam laikui ir nekonstatavus tam akivaizdaus pagrindo laikytinas neatitinkančiu viešojo intereso ir prieštaraujančiu bankroto proceso principams. Taigi, prasidėjus įmonės likvidavimo procedūroms, tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas turi operatyviai veikti bei priimti tokius sprendimus ar atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau ir didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus bei teisingai išspręsti bylą.
11. ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, šis turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi būti nurašytas. Nurašytas bankrutavusios įmonės turtas (išskyrus nekilnojamąjį turtą) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo nurašymo dienos turi būti panaudojamas arba sunaikinamas kreditorių nustatyta tvarka. Kreditorių susirinkimo prašymu šioje dalyje nurodytą 24 mėnesių terminą teismas gali pratęsti.
12. ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatytas terminas pratęsiamas tik išimtiniais atvejais labai neilgam ir konkrečiam laiko tarpui, kai egzistuoja objektyvios (tiek nuo įmonės kreditorių, tiek nuo įmonės bankroto administratoriaus valios nepriklausančios) priežastys, kliudančios baigti bankroto procedūrą, ir tik tiek, kiek protingomis ir normaliomis laiko bei darbo sąnaudomis reikia procedūroms baigti. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kuo ilgiau trunka įmonės likvidavimo procedūra, tuo didesnės administravimo išlaidos ir atitinkamai mažesnės kreditorių, kurių interesams užtikrinti pirmiausia ir yra skirta bankroto procedūra, galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, tuo ilgiau neapibrėžtoje padėtyje išlaikomi su bankroto proceso metu likviduojamu verslu susiję asmenys. Be to, kuo ilgesnis bankroto procesas, tuo didesnės valstybės sąnaudos, kurios patiriamos teisminio bankroto procese, brangiausiu būdu likviduojant įmonę.
13. Nagrinėjamu atveju atsakovės bankroto procesas trunka ilgiau negu penkerius metus, klausimas dėl nerealizuotų prekių (autodetalių) atsargų pardavimo buvo iškeltas dar 2012 m. birželio 15 d. kreditorių susirinkime, kuriame kreditoriai priėmė nutarimą, kuriuo nustatė aptariamo turto pardavimo tvarką ir kainą. Atsakovės kreditorių susirinkimas 2014 m. rugsėjo 25 d., 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. lapkričio 27 d., 2016 m. gegužės 13 d. ir 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimais nustatė vis mažesnes prekių atsargų pardavimo kainas, tačiau šis turtas vis dar nėra realizuotas. 2016 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkime bankroto administratorė teikė nutarimo projektą dėl  prekių atsargų (autodetalių) kainų ir pardavimo tvarkos patvirtinimo, tačiau kreditoriai projektui nepritarė ir nutarė atidėti prekių atsargų pardavimą, iki bus nustatyta šio turto vertė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad toks laiko tarpas įmonės bankroto procedūrai, kuri neišsiskiria sudėtingumu ir specifiškumu, vykdyti yra ypatingai ilgas, bei aplinkybės, kad bankroto administratorė siekė įmonės turtą parduoti kuo greičiau ir efektyviau, tačiau kreditorių susirinkimas administratorės siūlymams nepritarė, pagrįstai nepripažino objektyvia priežastimi ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatytam terminui pratęsti.
14. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl tolesnio bankrutavusios įmonės likvidavimo procedūros vykdymo prieštaravimo bankroto proceso tikslams yra pagrįsta išsamiu, visapusišku ir objektyviu bylai reikšmingų aplinkybių išsiaiškinimu ir surinktų įrodymų įvertinimu (CPK 185 straipsnis). Atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo priešingai, nei padarė pirmosios instancijos teismas, išvadai, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Atmetęs prašymą pratęsti terminą bankrutavusios atsakovės likvidavimo procedūrai vykdyti ir siekdamas nesukurti teisiškai neapibrėžtos situacijos, teismas nustatė bankroto administratorei dviejų mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos atsakovės likvidavimo procedūrai užbaigti ir įstatymo nustatytiems dokumentams teismui pateikti. Teismo vertinimu, toks terminas yra pakankamas ir likusiam turtui – prekių atsargoms – parduoti ar kitaip realizuoti. Atskirajame skunde pažymima, kad per šį teismo nustatytą terminą objektyviai neįmanoma užbaigti įmonės likvidavimo procedūras. Apeliantės suformuluotas atskirojo skundo dalykas (panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pratęsti bankrutavusios atsakovės likvidavimo terminą vieneriems metams) neteikia pagrindo apeliacine tvarka revizuoti skundžiamos nutarties dalį, kuria teismas nustatė bankroto administratorei terminą atsakovės likvidavimo procedūrai užbaigti bei dokumentams, būtiniems sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimui, pateikti, ir nustatyti kitą terminą, kurio apeliantė net neįvardija, nurodytiems veiksmams atlikti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                                          Danutė Gasiūnienė