Civilinė byla Nr. 2-1258-781/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01376-2009-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.4.3.11.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS skyrių, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS skyrių, atskirąjį skundą, 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teisme yra iškelta ir nagrinėjama bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Egvilta“ bankroto byla. 

2.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 10 d. nutartimi BUAB „Egvilta“ bankroto byloje priėmė bankrutavusios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Kauno dujotiekio statyba“ atsisakymą nuo 144 520,39 Eur kreditorinio reikalavimo BUAB „Egvilta“ bankroto byloje ir nutraukė šio reikalavimo nagrinėjimą.

3.       Pareiškėjas Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS skyrių (toliau – ir pareiškėjas), 2019 m. liepos 18 d. pateikė teismui prašymą dėl įtraukimo į bylos procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų ir veikiančiu BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ pusėje. Nurodė, kad turi materialųjį suinteresuotumą dėl ginčo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, kadangi pareiškėjo naudai yra įkeistos visos reikalavimo teisės BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ skolininkams. Taip pat nurodė, kad yra BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ kreditorius, todėl BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ bankroto administratoriaus atsisakymas nuo 144 520,39 Eur kreditorinio reikalavimo į BUAB „Egvilta“, pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas į BUAB „Egvilta“ bankroto bylą pateikė 2019 m. liepos 17 d. prašymą į šią bylą įtraukti jį trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi grąžino pareiškėjui pareiškimą ir atsisakė priimti jo atskirąjį skundą.

5.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu pareiškė paskelbus nutartį, kuria nutraukiamas ginčo nagrinėjimas, ginčo nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme yra baigtas ir prašymas dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nebegali būti paduotas, o paduotasis turi būti nepriimamas kaip paduotas pasibaigus procesiniu įvykiu apibrėžtam terminui ir išnykus atitinkamai procesinei pareiškėjo teisei, todėl paduotas prašymas grąžinamas jį padavusiam asmeniui. 

6.       Teismas taip pat pažymėjo, kad grąžinus prašymą dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pareiškėjas nėra įtraukiamas į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu. Todėl pareiškėjo pateiktas atskirasis skundas nepriimamas kaip paduotas neturinčio teisės jį paduoti asmens. 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo 2019 m. liepos 17 d. prašymą ir įtraukti jį trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į civilinę bylą Nr. B2-810-585/2019; įtraukus pareiškėją trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į civilinę bylą Nr. B2-810-585/2019, priimti 2019 m. liepos 17 d. pateiktą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-810-585/2019 dėl BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ 144 520,39 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Egvilta“ bankroto byloje nagrinėti iš esmės ir patvirtinti BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ 144 520,39 Eur finansinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Pareiškėjo naudai įkeistos BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ reikalavimo teisės, turimos į BUAB „Egvilta“. Taigi, teismas nepaneigė, kad pareiškėjas turi tiesioginį materialinį suinteresuotumą, kad BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ pareikštas finansinis reikalavimas BUAB „Egvilta“ bankroto byloje būtų patvirtintas.

7.2.                      Teismas pats turėjo pareigą ex officio įtraukti pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kadangi teismas 2019 m. liepos 10 d. nutartimi sprendė dėl pareikėjo turimo įkaito disponavimo, t.y. sprendė dėl įkaito sunaikinimo.

7.3.                      Pareiškėjui pateikus 2019 m. liepos 17 d. prašymą dėl įtraukimo į bylą ir pateikus atskirąjį skundą, teismas turėjo pasinaikinti 2019 m. liepos 10 d. nutartį ir iš naujo nagrinėti BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ pareikšto 144 520,39 Eur reikalavimo tvirtinimo klausimą, kadangi teismo 2019 m. liepos 10 d. priimta nutartis yra negaliojanti dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, t.y. dėl to, kad teismas sprendė dėl į bylą neįtraukto asmens – pareiškėjo – materialinių teisių panaikinimo. 

8.       BUAB „Egvilta“ kreditorius E. V. pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėjas ne tik nėra tiesioginis tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektas, tačiau taip pat nėra susijęs su BUAB „Egvilta“ tokiais materialiaisiais teisiniais santykiais, dėl kurių kilęs ir nagrinėjamas byloje kreditorinis reikalavimas galėtų lemti pareiškėjo teises ar pareigas.  Pareiškėjas yra BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ kreditorius ir tik BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ bankroto byloje turi (ir gali) turėti suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi. Pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog UAB „Egvilta“ prievolė dėl 144 520,39 Eur sumokėjimo UAB „Kauno dujotiekio statyba“ pasibaigė dar iki nutarties iškelti BUAB „Egvilta“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, todėl ši UAB „Kauno dujotiekio statyba“ pasibaigusi reikalavimo teisė į BUAB „Egvilta“ negalėjo būti ir nebuvo įkeitimo sandorio objektu. Kadangi UAB „Kauno dujotiekio statyba“ pasibaigusi reikalavimo teisė į BUAB „Egvilta“ nebuvo įkeitimo sandorio objektu, UAB „Kauno dujotiekio statyba“ negalėjo ir „sunaikinti“ to, ko neturėjo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

10.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. rugpjūčio 14 d. buvo gautas kreditoriaus E. V. atsiliepimas į atskirąjį skundą. Kadangi byla apeliacinės instancijos teismui buvo perduota po atskirojo skundo gavimo bei nesulaukus atsiliepimų į pareiškėjo atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi išsprendžia kreditoriaus E. V. atsiliepimo priėmimo klausimą ir priima minėtą procesinį dokumentą. 

Dėl naujų įrodymų pridėjimo ir dokumentų išreikalavimo

11.       Kreditorius E. V. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują rašytinį įrodymą – BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ bankroto administratoriaus atsakymą dėl finansinio reikalavimo BUAB „Egvilta“ bankroto byloje.

12.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

13.       Susipažinęs su naujai pateikto rašytinio įrodymo turiniu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditorius E. V. pateiktu dokumentu siekia įrodyti BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ finansinio reikalavimo nepagrįstumą. Atkreipiamas dėmesys, jog apskųsta 2019 m. liepos 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą ir grąžino pareiškėjui pareiškimą dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas svarstomas nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad kreditoriaus E. V. naujai pateiktas rašytinis įrodymas neturi sąsajumo su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, todėl jis nepriimamas ir prie bylos nepridedamas.

14.       Teismo teisė pagal asmens prašymą reikalauti rašytinių įrodymų iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turinčių atitinkamą rašytinį įrodymą, nustatyta CPK 198 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnyje. Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Kreditorius E. V. prašo išreikalauti įrodymus, kurie galimai susiję su pareiškėjo reikalavimu BUAB „Kauno dujotiekio statyba“. Tačiau šie dokumentai nėra susiję su ginčo šioje byloje esme, todėl prašymas išreikalauti papildomus įrodymus nėra tenkinamas (CPK 180 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

15.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti atskirąjį skundą vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. kaip pateiktą neturinčio teisės jį paduoti asmens. Pareiškėjo manymu, teismas turėjo pareigą ex officio įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kadangi 2019 m. liepos 10 d. nutartimi buvo sprendžiama dėl pareiškėjo turimo įkaito disponavimo.

17.       Aktualu pažymėti, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Jei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas nenustato tam tikrų bankroto bylos nagrinėjimo ypatumų, taikomos CPK nuostatos.

18.       CPK 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises ir naudotis jomis gindamas savo poziciją. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, atsisakyti ieškinio, jį pripažinti arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

19.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme neįtvirtintas baigtinis subjektų, galinčių būti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bankroto byloje, sąrašas, todėl trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bankroto byloje gali būti ne tik įmonės kreditoriai. Dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės įstoti į bankroto bylą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas pagal tai, ar šis asmuo turi įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su bylos dalyku. Teismų praktika formuojama ta linkme, kad tam, jog asmuo galėtų dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, būtina įrodyti pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, neapsiribojant vien teisinio (turtinio) reikalavimo bankroto byloje turėjimu. Į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teismui konstatavus pakankamą teisinį suinteresuotumą, gali būti įtraukiami įmonės savininkai, akcininkai, laiduotojai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2010).

20.       Taigi, iš anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo, kasacinio teismo išaiškinimo matyti, kad teismas savo iniciatyva gali įtraukti asmenį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tik nustatęs pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą ir įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su nagrinėjamos bylos dalyku.

21.       Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi grąžino pareiškėjui 2019 m. liepos 17 d. pareiškimą dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu bei atsisakė priimti jo 2019 m. liepos 17 d. atskirąjį skundą dėl 2019 m. liepos 10 d. nutarties. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 10 d. nutartimi priėmė BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ atsisakymą nuo reikalavimo patvirtinti 144 520,39 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Egvilta“ bankroto byloje ir šio reikalavimo nagrinėjimą nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pareiškėjui ir yra įkeistos BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ reikalavimo teisės, turimos į BUAB „Egvilta“, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas jau turi teisę besąlygiškai disponuoti šiomis reikalavimo teisėmis, ar reikšti konkrečias turtines pretenzijas BUAB „Egvilta“ atžvilgiu. Tarp BUAB „Egvilta“ ir BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ nesant tiesioginio teisinio santykio ir pareiškėjui esant BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ kreditoriumi, savo teisių gynimą pareiškėjas turi realizuoti BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ bankroto byloje. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinės pareigos BUAB „Egvilta“ bankroto byloje pareiškėjui suteikti byloje dalyvaujančio, konkrečiai – trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statuso.

22.       Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu jį paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Vadovaujantis CPK 305 straipsniu, apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Byloje pripažinus, kad pareiškėjas nėra BUAB „Egvilta“ bankroto byloje dalyvaujantis asmuo, konstatuotina, kad jis neturi teisės skųsti teismo priimtų procesinių sprendimų, priimtų BUAB „Egvilta“ bankroto byloje.

23.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.

24.       Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, keisti ar naikinti apskųstą teismo nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė atskirojo skundo priėmimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, pagrįstai sprendė dėl pagrindo priimti atskirąjį skundą nebuvimo. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25.       Kreditorius E. V. teismui pateikė prašymą priteisti jo naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, pagrindžiančių šių išlaidų patyrimą, teismui nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, jo prašymas nėra tenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                         Jūratė Varanauskaitė