Baudžiamoji byla Nr. 2K-56/2013

Teisminio proceso Nr. 1-58-2-00003-2008-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.2.2.3;      1.2.7.6; 1.2.9.7; 1.2.30.4; 2.1.7. (S)                    

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Olgai Zabelinai,

nuteistojo gynėjui Albertui Bandžiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 153 straipsnį laisvės atėmimu dvejiems metams, 309 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams; vadovaujantis  75 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant A. Ž. per šį terminą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti ilgiau kaip septynioms paroms, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per vienerius metus nemokamai atidirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose įstaigose bei organizacijose.

Iš A. Ž. priteista (duomenys neskelbtini) 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, (duomenys neskelbtini) 2500 Lt patirtoms išlaidoms už teisinę pagalbą atlyginti.

A. Ž. dėl kaltinimų pagal BK 150 straipsnio 4 dalį dėl septynių veikų, 153 straipsnį dėl veikų 2007 m. vasario pradžioje ir pabaigoje, 162 straipsnio 1 dalį dėl veikų 2007 m. liepos pradžioje ir viduryje, 309 straipsnio 2 dalį dėl veikos 2007 m. liepos pradžioje išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalis, kuria A. Ž. nuteistas pagal BK 153 straipsnį už nusikalstamą veiką 2007 m. vasarą ir išteisintas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 162 straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 2 dalį (veika 2007 m. liepos pradžioje), panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo A. Ž. nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už aštuonias veikas: 1) laisvės atėmimu ketveriems metams, 2) laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams, 3) laisvės atėmimu ketveriems metams aštuoniems mėnesiams, 4) laisvės atėmimu penkeriems metams, 5) laisvės atėmimu penkeriems metams dviems mėnesiams, 6) laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams, 7) laisvės atėmimu penkeriems metams aštuoniems mėnesiams, 8) laisvės atėmimu šešeriems metams; pagal 153 straipsnį už keturias veikas: 1) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 2) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, 3) laisvės atėmimu vieneriems metams, 4) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; pagal 162 straipsnio 1 dalį už tris veikas: 1) laisvės atėmimu dvejiems metams, 2) laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams, 3) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; pagal 309 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, A. Ž. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už aštuonias nusikalstamas veikas, 153 straipsnį už keturias nusikalstamas veikas, 162 straipsnio 1 dalį už tris nusikalstamas veikas ir 309 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal 309 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nuteistojo A. Ž. gynėjo Alberto Bandžiaus apeliacinis skundas  atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Pirmosios instancijos teismas A. Ž. nuteisė pagal BK 153 straipsnį ir 309 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2007 m. vasarą, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , tvirkino mažametę (duomenys neskelbtini): ne vieną kartą rodė kompiuteryje ir telefone nuogų vaikų nuotraukas, žiūrėjo kartu su ja televizijos kanalą, kur buvo rodomi žmonių lytiniai aktai, bučiavo ją, glostė ir laižė jos kūną bei lytinius organus, vedžiojo savo lytinį organą per mažametės sėdmenis, prašė liesti jo lytinį organą, siuntė trumpąsias žinutes į nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną „paimk morką, įsikišk giliau“, „kada pasimylėsime“; be to, savo namuose (duomenys neskelbtini , nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki policijos pareigūnų 2008 m. kovo 28 d. atliktos kratos laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojami vaikai.

Šis teismas A. Ž. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį dėl septynių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, 153 straipsnį dėl nusikalstamų veikų 2007 m. vasario pradžioje ir pabaigoje, 162 straipsnio 1 dalį, dėl nusikalstamų veikų 2007 m. liepos pradžioje ir viduryje, pagal 309 straipsnio 2 dalį dėl nusikalstamos veikos 2007 m. liepos pradžioje, išteisino konstatavęs, kad nepadarytos nusikalstamos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė pripažinęs, kad, be nepatikimų nukentėjusiosios parodymų, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad A. Ž. padarė šias jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį panaikino ir dėl tos dalies priėmė naują nuosprendį, kuriuo A. Ž. nuteisė pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už aštuonias nusikalstamas veikas, 153 straipsnį už keturias nusikalstamas veikas, 162 straipsnio 1 dalį už tris nusikalstamas veikas ir 309 straipsnio 2 dalį už nusikalstamą veiką 2007 m. liepos pradžioje, būtent už tai, kad:

2007 m. vasario pradžioje, dienos metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pasiūlė ir žiūrėjo kartu su mažamete (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto pavadinimo televizijos kanalą, kur buvo rodomi žmonių lytiniai aktai, nuogi vyrai ir moterys, taip tvirkino mažametę; po to, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, pažadėjęs nupirkti didelę lėlę, numovė jai kelnes, laižė jos lytinius organus, prašė jį pabučiuoti, o mažametei atsisakius, pats ją pabučiavo, taip oraliniu ir fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamete prieš jos valią, t. y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 153 straipsnyje ir 150 straipsnio 4 dalyje;

2007 m. vasario pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) bejėgiška būkle dėl mažametystės, numovė jai kelnes, rankomis glamonėjo pilvą, laižė jos lytinius organus, prašė jį pabučiuoti, o mažametei atsisakius, pats ją pabučiavo, taip oraliniu ir fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamete prieš jos valią; po to savo mobiliuoju telefonu nufotografavo jos lytinius organus ir jai rodė nuotraukas, t. y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnyje, 162 straipsnio 1 dalyje;

2007 m. kovo pradžioje, vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) bejėgiška būkle dėl mažametystės, jai gulinčiai lovoje pakėlė naktinius marškinius, laižė jos pilvą ir lytinius organus, glostė ir bučiavo jos kūną, prašė, kad ji jam glostytų lytinį organą, taip oraliniu ir fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamete prieš jos valią, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje;

2007 m. kovo viduryje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nuo 00.00 iki 01.00 val., (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) bejėgiška būkle dėl mažametystės, jai gulint lovoje pakėlė naktinius marškinius, vedžiojo savo lytinį organą per mažametės sėdmenis ir taip fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamete prieš jos valią, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje;

2007 m. birželį, vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) bejėgiška būkle dėl mažametystės, atsigulė pas ją į lovą, savo lytinį organą vedžiojo per jos sėdmenis, įvedė į jos analinę angą, po to, ją laižė, prašė paliesti jo lytinį organą, pabučiuoti, taip analiniu ir fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamete prieš jos valią; iškart po to žadėjo su ja ateityje atlikti lytinį aktą, prašė jos, kad ši įsikištų į lytinius organus morką, taip tvirkino mažametę, t. y. yra padarė nusikaltimus, numatytus BK 150 straipsnio 4 dalyje ir 153 straipsnyje;

2007 m. liepos pradžioje, dienos metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) bejėgiška būkle dėl mažametystės, jai nusimovus kelnaites ir sėdint ant lovos, laižė jos lytinius organus, taip oraliniu ir fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamete prieš jos valią, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje;

A. Ž. 2007 m. liepos pradžioje, dienos metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pakvietė mažametę (duomenys neskelbtini) į savo namus (duomenys neskelbtini), pasiūlė jai pažaisti kompiuteriu ir, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, paprašė nusimauti kelnaites, laižė jos lytinius organus, taip oraliniu ir fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamete prieš jos valią, iškart po to, pasodino ją ant kėdės, paprašė, kad ji pasikeltų marškinėlius ir ją nufotografavo – taip išnaudojo mažametę pornografinei produkcijai gaminti; po to parodė kompiuteryje esančias pornografinio turinio nuotraukas, taip demonstravo pornografinio turinio dalykus, t. y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 150 straipsnio 4 dalyje, 162 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje;

2007 m. liepos mėnesio viduryje, dienos metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) bejėgiška būkle dėl mažametystės, ją nurengė, laižė jos lytinius organus, taip oraliniu ir fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamete prieš jos valią; po to pasakė, kad nori ją nufotografuoti, mažametei atsigulus ant lovos, prašė jos pasikelti marškinėlius ir paslėpti rankas ir nufotografavo ją telefonu, taip išnaudojo mažametę pornografinei produkcijai gaminti, t. y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 150 straipsnio 4 dalyje, 162 straipsnio 1 dalyje;

2007 m. vasarą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, siuntė mažametei (duomenys neskelbtini) į jos telefoną trumpąsias žinutes: „kada pasimylėsime“, „paimk morką, įsikišk giliau“ ir prašė, kad tai padariusi, jam praneštų, atsiųsdama žinutę, taip tvirkino mažametę, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnyje.

Šis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, neįvertino visų bylos duomenų, neteisingai interpretavo objektyviais duomenimis byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. Ž. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius ir bylą nutraukti arba perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde jis nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, dėl kurių suvaržytos BPK 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje nustatytos jo procesinės teisės, sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus nuosprendžius.

Kasatorius nurodo, kad jam pareikšti kaltinimai dėl mažametės nukentėjusiosios seksualinio prievartavimo, tvirkinimo bei vaiko išnaudojimo pornografijai netikslūs ir nekonkretūs, todėl buvo suvaržyta jo teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo. Kai kurių kaltinime nurodytų veikų padarymo laikas (mažametės tvirkinimo 2007 m. birželį ir 2007 m. vasarą; dvi seksualinio prievartavimo veikos 2007 m. liepą, kai kuriose apklausose nurodomos kaip įvykusios tą pačią dieną) sutampa, dėl to jis du kartus nuteistas už tą pačią nusikalstamą veiką. Be to, vieno seksualinio prievartavimo nusikaltimo išskaidymas į kelias atskiras nusikalstamas veikas pasunkino jo padėtį, nes už kiekvieną nusikalstamą veiką apeliacinės instancijos teismas paskyrė atskiras laisvės atėmimo bausmes, subendrintas jas iš dalies sudedant. Pagal teismų praktiką, jeigu  asmuo per tam tikrą laiko tarpą kelis kartus lytiškai santykiauja arba kelis kartus tenkina lytinę aistrą su tuo pačiu nukentėjusiuoju prieš jo valią esant vieningai tyčiai, keli lytiniai santykiavimai arba keli lytinės aistros tenkinimo veiksmai vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Pripažinus, jog pakanka įrodymų, kad kasatorius padarė nusikalstamas veikas, jos turėjo būti vertinamos kaip vienas tęstinis nusikaltimas ir bausmė turėjo būti skirta vadovaujantis BK 63 straipsnio 10 dalimi.

Kasatorius mano, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes, net ir pripažinus jį kaltu, jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti ne pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, o pagal BK 153 straipsnį, nes byloje nėra įrodymų, kad jis atliko veiksmus prilyginamus lytiniams santykiams, jis tuo nebuvo kaltinamas, o kaltinime nurodyti tariami lytinį santykiavimą galimai imituojantys veiksmai paneigti specialisto išvadomis.

Kasatorius pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas ignoravo bylos duomenis, kad 2007 m. vasario pradžioje žiūrėti televizijos kanalą, kur rodomi žmonių lytiniai aktai, nuogi vyrai ir moterys, pasiūlė pati nukentėjusioji, žinojusi tą kanalą ir nurodžiusi jį kaip Nr. 80, nes jos senelis, kai dar buvo gyvas, jį žiūrėjo, dėl to kasatorių nepagrįstai nuteisė už kažkada nukentėjusiąją tvirkinusių jos artimų giminaičių veiksmus; nevertino specialisto išvados Nr. GI 12/08 (08), kuria nukentėjusiajai sužalojimų nenustatyta, todėl nepagrįstai jį nuteisė ir už tai, kad 2007 m. birželį tariamai įvedė lytinį organą į nukentėjusiosios analinę angą. Šis teismas formaliai perrašė kaltinime nurodytą veiką, nenurodė kiekvieną veiką patvirtinančių įrodymų ir nepateikė išsamių motyvų, kaip vertina vieną ar kitą įrodymą dėl atskiros nusikalstamos veikos, taip pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Vertindami įrodymus, teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas išvadas dėl kasatoriaus kaltės grindė tik nukentėjusiosios, jos motinos ir šios draugių prieštaringais parodymais, nors nukentėjusiosios apklausa VšĮ „Vaiko namas“ nelaikytina specialisto tyrimu, nes joje dalyvavo ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir uždavinėjo nukentėjusiajai menamus klausimus, dieną prieš tai aptaręs būsimą apklausą, nukentėjusiosios psichologinė-psichiatrinė ekspertizė nebuvo paskirta, jos motina materialiai suinteresuota bylos baigtimi, pati ėmėsi ikiteisminio tyrimo pareigūno funkcijų, apklausdama dukros draugę, jos parodymai yra išvestiniai, nes ji kartu su nukentėjusiąja dalyvavo visose ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose, padėjo surašyti savo dukrai vėlesnius parodymus ir to neneigė apklausta teismo posėdžio metu, o jos ikiteisminio tyrimo tyrėjai pateiktas sąsiuvinis su faktais, dėl kurių jis kaltinamas, yra surašytas dviem raštais, neidentifikuotais rašysenos ekspertize. Kasatoriaus manymu, byloje nėra jokių objektyvių jo kaltės įrodymų.

Kasatorius teigia, kad tiriant bylą pažeistos BPK 149 straipsnio 7 dalies nuostatos, nes 2008 m. kovo 28 d. kratos protokole užfiksuota, jog krata jo motinos bute vyko nedalyvaujant kviestiniams, paimti daiktai nebuvo tinkamai aprašyti, nufotografuoti, supakuoti ar užantspauduoti, jų perdavimas policijos komisariate nėra įformintas, jų apžiūras ikiteisminio tyrimo tyrėja atliko vienasmeniškai, kompiuterį apžiūrėjo dalyvaujant specialistui, tačiau jo parašo apžiūros protokole nėra, jis nebuvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą. Dėl šių pažeidimų kyla abejonių tuo, ar tos pačios nuotraukos ir kasatoriaus naudojimosi metu kompiuteryje buvusi informacija buvo pateikta peržiūrėti specialistams ir ekspertizei atlikti, ir duotų išvadų patikimumu, o kratos metu gauti duomenys negalėjo būti įrodymais (BPK 20 straipsnio 3 dalis).

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde kratos ir jos pagrindu gautų duomenų  teisėtumo klausimas nebuvo keliamas ir nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, todėl šie kasacinio skundo argumentai paliktini nenagrinėti.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymų vertinimą reglamentuojančios baudžiamojo proceso įstatymo normos reikalauja, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nenustačius, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė minėtus reikalavimus, vien nuteistajam nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Nekyla abejonių, kad nukentėjusiosios parodymai išžaginimo ir seksualinio prievartavimo bylose yra reikšmingi, taigi duomenų sąsajumo prasme jie laikytini įrodymais.

Kasatoriaus teiginiai, kad jokių objektyvių jo kaltės įrodymų byloje nėra, kad nukentėjusiosios ir jos motinos parodymai apeliacinės instancijos teisme įvertinti nesilaikant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nepagrįsti ir atmestini. Bylą pagal prokuroro ir nuteistojo gynėjo apeliacinius skundus nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK nustatytų  įrodymų vertinimo reikalavimų, todėl pats atliko įrodymų tyrimą, kaip liudytoją apklausė tyrėją R. Ž., kaip atstovę pagal įstatymą nukentėjusiosios motiną, taip pat mažametę nukentėjusiąją, nuteistasis ir jo gynėjas turėjo galimybę užduoti joms klausimus. Šis teismas iš naujo įvertino nukentėjusiosios ir jos motinos parodymus ir pagrįstai konstatavo, kad jie viso proceso metu dėl esminių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių buvo nuoseklūs ir vienodi, juos patvirtina kiti bylos duomenys. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nukentėjusioji visų apklausų metu tvirtino, jog nuteistasis ne kartą pasinaudodamas tuo, kad jos tėvų nebuvo namuose, rankomis lietė jos lytinius organus, juos bučiavo bei laižė, savo lytiniais organais lietė jos sėdmenis, prašė jį pabučiuoti, kad kelis kartus ją nuogą nufotografavo savo mobiliojo ryšio telefonu ir šias bei kitais pornografinio turinio nuotraukas jai demonstravo. Tą aplinkybę, kad mažametė nukentėjusioji visų apklausų metu nurodydavo skirtingą prieš ją įvykdytų nusikalstamų veikų skaičių bei jų padarymo laiką, teismas vertino kaip objektyviai pateisinamą ir nesudarančią pagrindo pripažinti jos parodymus nepatikimais. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į nukentėjusiosios amžių nusikalstamų veikų padarymo metu ir tai, kad jos apklausos vyko praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po įvykių, taip pat remdamasis psichologės, atlikusios nukentėjusiosios byloje duotų parodymų psichologinį vertinimą, išvada. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendė, kad nukentėjusiosios byloje duotų parodymų patikimumą patvirtina ir tai, kad jie sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis – nukentėjusiosios įstatyminės atstovės (duomenys neskelbtini), liudytojų R. P., L. V., J. V. parodymais. Todėl apeliacinės instancijos teismo išvados dėl kasatoriaus kaltės yra pagrįstos ir teisingos.

Kasatoriaus teiginiai, kad nukentėjusiosios motinos parodymai nepatikimi dėl materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, deklaratyvūs. Mažametės nukentėjusiosios motina kaip įstatyminė atstovė pagal BPK 109 straipsnio nuostatas turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį dėl nusikalstamos veikos patirtos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Todėl vien ši aplinkybė teismui nesudaro pagrindo abejoti jos parodymų patikimumu.

Kasatorius skunde reiškia nesutikimą su nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą pateikto sąsiuvinio, kuriame nukentėjusioji aprašė A. Ž. veiksmus prieš ją, duomenų pripažinimu įrodymais. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas šiuos duomenis BPK normų nepažeidė, juos patikrino BPK nustatytais procesiniais veiksmais – apklausė nukentėjusiąją ir jos atstovę pagal įstatymą. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog sąsiuvinis su užrašais gautas neteisėtu būdu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiosios padarytų įrašų patikimumą patvirtina ir tai, jog jie sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis.

Kasatoriaus teiginiai, kad nepilnametės nukentėjusiosios apklausa VšĮ „Vaiko namas“ nelaikytina specialisto išvada, nes tai padaryta pažeidžiant BPK normas, nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusiosios VšĮ „Vaiko namas” apklausa atlikta tikslinant nukentėjusiosios parodymus, joje dalyvavo psichologė, vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja bei tyrėja, kad apklausa buvo pradėta psichologei pasiūlius jai papasakoti viską apie nuteistojo prieš ją atliktus veiksmus, vėliau mažametė atsakė į tyrėjos užduotus klausimus, ir tai atitinka BPK 184 ir 186 straipsnių, 178 straipsnio 1 dalies reikalavimus, o baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai nedraudžia ikiteisminio tyrimo pareigūnams dalyvauti taip vykdomoje nepilnamečio asmens apklausoje ir užduoti jam klausimus. Teismas taip pat įvertino tyrėjos R. Ž. bei nukentėjusiosios parodymus. Šių duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apklausos eiga ir pasirinkta forma nesudaro pagrindo išvadai, kad tyrėja uždavė menamus klausimus, kad šios apklausos metu nukentėjusioji nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurių nebūtų nurodžiusi prieš tai ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktoje apklausoje ir kad šios apklausos metu nurodytas aplinkybes patvirtino ir vėliau pas ikiteisminio tyrimo teisėją vykusios apklausos metu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas patikrino kasaciniame skunde ginčijamų duomenų atitiktį BPK 20 straipsnio reikalavimams ir pripažino juos patikimu įrodymu. 

              Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išdėstė A. Ž. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvus ir išvadas. Šis teismas pagrįstai konstatavo, kad, bylos duomenimis, nustatyti A. Ž. veiksmai prieš mažametę – jos lytinių organų laižymas, kūno lietimas savo lytiniu organu, bučiavimas, jų pobūdis, intensyvumas ir ilgalaikiškumas atitinka ne tvirkinimo, o BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyto seksualinio prievartavimo oraliniu bei kitokio fizinio sąlyčio būdu požymius. Nuteistasis pirmiausia siekė patenkinti savo lytinę aistrą, o ne tvirkinti mažametę ir taip sukelti pernelyg ankstyvą jos  domėjimąsi seksualinio pobūdžio veiksmais. Nukentėjusioji seksualinio prievartavimo veiksmų atlikimo metu dėl amžiaus nesuprato su ja atliekamų veiksmų pobūdžio, todėl nuteistasis pasinaudojo bejėgiška jos būkle dėl mažametystės. Nustatęs, kad mažametę nukentėjusiąją A. Ž. seksualiai prievartavo aštuonis kartus skirtingu laiku ir tuo metu, kai likdavo su ja vienas, taigi jo tyčia susiformuodavo tik susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, kurių jis iš anksto iki galo negalėjo numatyti ir kurios nepriklausė vien tik nuo jo, teismas teisingai A. Ž. veiksmus vertino ne kaip vieną tęstinį nusikaltimą, o kaip atskiras nusikalstamas veikas. Teismas nustatė, kad mažametės seksualinio prievartavimo metu 2007 m. vasario pradžioje, 2007 m. vasario pabaigoje, 2007 m. birželį, žiūrėdamas kartu su mažamete erotinius filmus, siūlydamas jai pasimylėti, prašydamas į lytinius organus įsikišti morką, taip pat 2007 m. vasarą į mažametės mobiliojo ryšio telefoną siųsdamas nepadoraus, vulgaraus turinio žinutes, siūlydamas jai pasimylėti, nurodydamas įsikišti į lytinius organus morką, A. Ž. siekė ją lytiškai sujaudinti ir sukelti ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis. Šiuos kasatoriaus veiksmus teismas teisingai kvalifikavo kaip mažametės tvirkinimą pagal BK 153 straipsnį. Teismas taip pat nustatė, kad mažametės seksualinio prievartavimo metu 2007 m. vasario pabaigoje, 2007 m. liepos pradžioje 2007 m. liepos viduryje A. Ž. savo mobiliojo ryšio telefonu fotografavo apnuogintus nukentėjusiosios lytinius organus ir šias nuotraukas jai demonstravo. Teismas konstatavo, kad A. Ž. suprato, jog taip išnaudoja mažametę pornografinio turinio produkcijai (nuotraukoms) gaminti ir norėjo taip veikti. Šiuos A. Ž. veiksmus teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 162 straipsnio 1 dalį. Be to, teismas nustatė, kad A. Ž. mažametės seksualinio prievartavimo metu 2007 m. liepos pradžioje demonstravo jai kompiuteryje buvusias pornografinio turinio nuotraukas, kuriose buvo vaizduojami nuogi vaikai. Šiuos kasatoriaus veiksmus teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 309 straipsnio 2 dalį. Vien ta aplinkybė, kad nuteistajam nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, kaip jau minėta, savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

              Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta, pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, esant visiems BK 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnyje, 162 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties požymiams, o kasaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo tenkinti kasatoriaus prašymo. 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. Ž. kasacinį  skundą atmesti.

Teisėjai                                                                      Rimantas Baumilas

Alvydas Pikelis

Vytautas Greičius