Civilinė byla Nr. e2A-2043-565/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30834-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10; 2.4.2.9.1; 3.1.7.11; 3.3.1.20

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

lietuvos respublikos vardu

2022 m. spalio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Rositos Patackienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugų ratas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugų ratas“ ieškinį atsakovei Pastato, (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrijai ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl susirinkimo pripažinimo neįvykusiu, priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai: uždaroji akcinė bendrovė „Chemaka“, V. P., G. K. J., G. J., T. B., A. B.-B., uždaroji akcinė bendrovė „Gimtinė“, uždaroji akcinė bendrovė „Starteksa“, G. B., uždaroji akcinė bendrovė „Asia tasty“, R. S., S. M., N. M., P. S., S. V., S. V. individuali įmonė „M.“, uždaroji akcinė bendrovė „Zeltika“, uždaroji akcinė bendrovė „Mazgas“, V. S., K. P., R. M., L. S., V. P., D. J., G. J., M. P., E. G., P. Č., B. Č., K. K., A. R., G. M., V. M., D. D., E. Š., A. M., K. M., M. D. S., Z. K., K. J., R. M., V. M., J. S., K. T. K., E. K. V., A. V., V. S., V. S., M. L., T. L., A. I., M. Ž., A. Ž., S. M., Š. M., E. J., V. J., I. G., E. B., E. A., K. A., N. S., J. S., R. B., E. B., A. Z., V. G., M. G., R. K., R. K., G. K., V. K., S. N., V. K., E. K., R. V., L. V., K. K., G. K., R. K.-M., A. M., M. Č., R. Z., R. T., I. T., E. P., D. S., S. D. B., E. S., P. A. S., L. S., uždaroji akcinė bendrovė „Visanja“, uždaroji akcinė bendrovė „Visalta“, Biblijos tikinčiųjų bendruomenė „Jo klausykite!“, Lietuvos Respublika, atstovaujama koncertinės įstaigos valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Paslaugų ratas“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti visuotinį pastato, (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija arba atsakovė) narių susirinkimą, vykusį 2021 m. spalio 28 d., neįvykusiu, o bendrijos narių balsavimo balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. 10/28 pagrindu priimtus nutarimus/sprendimus – negaliojančiais: 1) suteikti leidimą montuoti naujus ar keisti senus kondicionierius ant pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo; 2) suteikti leidimą UAB „Algrima“, juridinio asmens kodas 140795027, kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę rezervuoti 4 (keturias) mašinų stovėjimo aikštelės vietas darbo dienomis (pirmadienį – penktadienį) nuo 8 val. iki 17 val.; 3) leidimo suteikimas Bendrijos pirmininkui pildyti paraišką dėl naujos elektros įvado įvedimo, siekiant suteikti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams pasirinkti nepriklausomą tiekėją, sąžiningus bei skaidrius tarifus. Preliminarią (ar tikslią) elektros įvado įrengimo kainą pateiks Elektros skirstymo operatorius (ESO). Išlaidos už naują elektros įvado įvedimą bus paskirstomos visiems butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai; 4) įrengti naują telefonspynę pritaikytą daugiabučiams. Kaina iki 350 Eur. Išlaidos už naujos telefonspynės įrengimą bus paskirstomos visiems butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai; 5) pritarti patekimo ant pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo tvarkai: butų ir kitų patalpų savininkai, nuomininkai, norėdami patekti ant pastato stogo, prieš vieną dieną iki patekimo kreipiasi į pastato administratorių UAB „Mano Būstas“; 6) kreiptis į advokatų profesinę bendriją AVOCAD dėl teisinių paslaugų suteikimo, imantis teisinių veiksmų prieš galimai neteisėtus UAB „Paslaugų ratas“ ir UAB „Elpava“ veiksmus. Išlaidos už teisinių paslaugų suteikimą bus paskirstomas proporcingai visiems butų ir kitų patalpų savininkams; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, jog ieškovė yra patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, tačiau nėra pastato (duomenys neskelbtini) bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narė ir 2021 m. spalio 28 d. susirinkime nebalsavo. Bendrijos narių susirinkime negalėjo būti svarstomi klausimai, numatyti Bendrijos narių balsavimo raštu biuletenyje nuo 4 iki 10, nes šie klausimai susiję su bendrojo naudojimo objektais, taip pat papildomomis išlaidomis, priemonių, nesusijusių su pastato naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais. Ginčijami susirinkimo klausimai yra susiję ne tik su Bendrijos narių teisėmis ir pareigomis, o su viso pastato patalpų savininkų teisėmis ir pareigomis: 1) buvo organizuojamas Bendrijos narių susirinkimas, kuriame buvo svarstomi visuotinio pastato patalpų savininkų susirinkimo kompetencijai priklausantys klausimai; 2) Bendrijos narių susirinkimas buvo organizuojamas nesilaikant Bendrijos įstatuose ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNSBĮ) numatytos tvarkos; 3) Bendrijos narių susirinkimo rezultatai nebuvo tinkamai ir laiku įforminti bei paskelbti; 4) dėl netinkamai balsavimo raštu biuletenyje nurodytų formuluočių ir sprendimų projektų nebuvimo / nepateikimo prieš balsavimą raštu abejotinai išreikšta balsavusiųjų valia; 5) organizuojant Bendrijos narių susirinkimą klaidinti pastato patalpų savininkai, kurie nėra Bendrijos nariai.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovė nurodė, jog organizavo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, kuriame buvo svarstomi mišrūs klausimai: 1) priskirtini tik bendrijos narių kompetencijai bei 2) klausimai, kurių sprendimų priėmimui yra būtinas visų namo savininkų dalyvavimas. Tokiais atvejais balsavime dalyvauja ne tik tie namo savininkai, kurie yra bendrijos nariai, tačiau ir likę savininkai, kurie nėra bendrijos nariai. DNSBĮ nėra įtvirtinta, jog kilus poreikiui organizuoti ne tik bendrijos, bet ir visų savininkų susirinkimą, bendrija turi rengti du atskirus susirinkimus. Be to, DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog tiek bendrijos, tiek namų savininkų susirinkimas yra šaukiamas ta pačia tvarka, kuri yra įtvirtinta DNSBĮ 11 straipsnyje. Balsavime dalyvavo daugiau nei pusė savininkų (41 iš 77), todėl klausimais, kurių sprendimų priėmimui yra būtinas visų namo savininkų dalyvavimas, susirinkimas yra laikytinas įvykusiu teisėtai. Bendrijos klausimais balsavime dalyvavo 36 iš 52 narių, todėl ir šiais klausimais susirinkimas laikytinas įvykęs teisėtai. Balsavimo biuleteniai buvo išsiųsti visiems namo savininkams, taigi sprendimus priėmė ne tik bendrijos nariai, tačiau viso namo savininkai, įskaitant ir savininkus, kurie nėra Bendrijos nariai. Vien tai, jog pranešime ar balsų skaičiavimo protokole nėra formaliai įvardinta, jog buvo organizuojamas ne tik bendrijos narių, tačiau ir visų namo savininkų susirinkimas, nėra objektyvus pagrindas panaikinti sprendimus. Didžioji namo savininkų dalis pritarė sprendimams, todėl vien dėl formalios rašymo apsirikimo klaidos, panaikinus sprendimus, namo savininkams tektų rengti pakartotinį balsavimą, kuriame būtų iš esmės sprendžiami ir priimami analogiški sprendimai. Tokia situacija akivaizdžiai pažeistų visų namo gyventojų teises ir teisėtus lūkesčius.

5.       Tretieji asmenys R. M., M. D. S., M. G., K. M., K. P., A. R., S. N., R. T., N. M., E. K. V., M. Č., V. K., S. V. individuali įmonė „M.“, A. Z., S. V., A. V., P. Č., D. D., Z. K., B. Č., UAB „Visanja“, G. J., G. K. J., G. M. ir koncertinė įstaiga valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ raštu išreiškė nuomonę, kad palaiko atsakovės poziciją.

6.       Tretieji asmenys UAB „Asia tasty“, A. B.-B. ir T. B. raštu išreiškė nuomonę, kad palaiko ieškovės poziciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovės 3 914,35 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės valstybei 421,12 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

7.1.                      ieškovė yra patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, tačiau nėra pastato Bendrijos narė ir organizuojamajame susirinkime nebalsavo. Bendrijos sprendimus ieškovė ginčija išimtinai dėl procedūrinių pažeidimų;

7.2.                      ieškovės teigimu, šiuo atveju viename ir tame pačiame susirinkime negalėjo būti svarstomi klausimai, priskirtini išimtinai Bendrijos narių kompetencijai, ir tie klausimai, kuriuos spręsti kompetentingi visi pastato (duomenys neskelbtini) savininkai, t. y. turėjo būti organizuojami du atskiri susirinkimai. DNSBĮ nedraudžiama organizuoti mišrų susirinkimą ir jo metu spręsti klausimus, priskirtus tiek išimtinai Bendrijos narių kompetencijai, tiek tuos, kurie priskirtini visų patalpų savininkų kompetencijai. Nagrinėjamu atveju buvo organizuojamas mišrus susirinkimas. Šiuo atveju apie vyksiantį susirinkimą buvo pranešta visiems pastato (duomenys neskelbtini) savininkams, įskaitant ir ieškovę. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji 2021 m. spalio 14 d. elektroniniu paštu taip pat gavo atsakovės pranešimą apie organizuojamą visuotinį bendrijos narių (duomenys neskelbtini) susirinkimą, kuris turėtų vykti 2021 m. spalio 28 d. 19:00 val. Nors pranešimo tekste nurodoma, kad šaukiama į Bendrijos narių susirinkimą, tačiau iš numatomos darbotvarkės, taip pat fakto, kad pranešimas buvo siunčiamas visiems savininkams, spręstina, kad buvo šaukiama į visų savininkų susirinkimą. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad vien nuoroda į Bendrijos narių susirinkimą minėtame pranešimo tekste galėjo suklaidinti patalpų savininkus dėl šaukiamo susirinkimo pobūdžio. Buvusi Bendrijos pirmininkė, kuri ir organizavo šį susirinkimą, R. M., teismo posėdžio metu patvirtino, kad nei iš ieškovės, nei iš kitų patalpų savininkų nebuvo gavusi jokių klausimų dėl šaukiamo susirinkimo pobūdžio, tai pat, kad susirinkimas atitiko susiklosčiusią Bendrijos susirinkimų organizavimo ir šaukimo praktiką (ir anksčiau yra vykę Bendrijos mišrūs susirinkimai);

7.3.                      ieškovės teigimu, Bendrijos narių susirinkimo rezultatai nebuvo tinkamai ir laiku įforminti bei paskelbti. Kaip esminį pažeidimą ieškovė nurodo tą faktą, jog šiuo atveju buvo surašytas tik balsų raštu skaičiavimo komisijos protokolas, ir nebuvo surašytas visuotinio susirinkimo protokolas: iš balsų raštu skaičiavimo komisijos protokolo turinio nebuvo galimybės sužinoti, kokie konkrečiai sprendimai priimti (pritarta/nepritarta) balsavimo klausimais, kokiu balsavimo santykiu buvo priimti sprendimai. Teismas, įvertinęs nurodytus ieškovės argumentus, sprendė, jog susirinkimo sušaukimo reikalavimų buvo laikytasi. 2021 m. spalio 28 d. balsų raštu skaičiavimo komisijos protokolas Nr. 10/28, 2021 m. spalio 14 d. Bendrijos pirmininkės elektroninis laiškas, viešai pakabintas pranešimas, teismo posėdžio metu duoti atsakovės atstovo ir R. M. paaiškinimai patvirtina, kad patalpų (duomenys neskelbtini) savininkai laikantis įstatymo numatyto termino apie balsavimą raštu, rengiamą visuotinį susirinkimą, susirinkimo darbotvarkę bei siūlomų sprendimų projektus buvo informuoti trimis būdais: elektroniniu paštu, balsavimo biuletenius įmetant į pašto dėžutes ir viešai pakabintu skelbimu. Nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog balsavimo raštu biuleteniuose pateiktų sprendimų projektų formuluotės dėl savo nekonkretumo leidžia abejoti balsavusiųjų raštu valia. Šiuo atveju įstatymas reikalauja, kad būtų paskelbti siūlomų sprendimų projektai, tačiau nereglamentuoja jų detalumo. Paskelbtų sprendimų projektuose buvo pateikta esminė informacija, leidžianti apsispręsti dėl priimamo sprendimo. Kaip paaiškino R. M., nei iki susirinkimo, nei jo metu nebuvo gauta patalpų savininkų paklausimų dėl priimamų sprendimų turinio, išskyrus dėl naujo Bendrijos susirinkimo pirmininko kandidatūros; 

7.4.                      2021 m. spalio 28 d. susirinkimas laikytinas teisėtu ir dalyvių kvorumo aspektu. DNSBĮ 11 straipsnio 5 dalis ir Bendrijos įstatų 41 punktas numatė, jog visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Vadinasi, visuotinis visų savininkų susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė savininkų (DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalis). 2021 m. spalio 28 d. susirinkimo metu pastate (duomenys neskelbtini) buvo 77 patalpos. Šiuo atveju iš 77 patalpų savininkų gautas 41 balsas, t. y. susirinkime laikomi dalyvavusiais dauguma patalpų savininkų. Visuotinio susirinkimo rezultatai buvo užfiksuoti viename dokumente – 2021 m. spalio 28 d. Bendrijos narių balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole Nr. 10/28. Kaip paaiškino atsakovės atstovas teismo posėdžio metu, šiame protokole buvo užfiksuoti visi balsai – tiek balsavusiųjų iš anksto raštu, tiek balsavusiųjų susirinkimo metu. Nėra pagrindo abejoti šiais paaiškinimais, nes jie atitinka bylos medžiagą: byloje buvo pateikti 24 balsavimo raštu biuleteniai, taip pat susirinkime dalyvavusiųjų 17 savininkų sąrašas. Taigi iš viso susirinkime dalyvavo 41 savininkas, kaip ir nurodoma minėtame protokole. Byloje esantis susirinkimo dalyvių sąrašas patvirtina, kad susirinkimo dalyviai buvo užregistruoti laikantis aptartų įstatymo reikalavimų. Minėtas balsų skaičiavimo protokolas buvo pakabintas viešai patalpų savininkams susipažinti. Taigi buvo laikytasi esminių visuotinio susirinkimo rezultatų įforminimo ir paskelbimo reikalavimų;

7.5.                      iš balsų skaičiavimo protokolo nėra galimybės nustatyti, kokiu balsavimo santykiu priimti konkretūs sprendimai, nėra užfiksuota, kaip balsavo susirinkime gyvai dalyvavę savininkai. Tai nėra teigiama praktika, tačiau nurodytos aplinkybės nelaikytinos esminiais pažeidimais, kurie sudarytų pagrindą susirinkimą laikyti neįvykusiu ir jo metu priimtus sprendimus negaliojančiais. Visuotinio susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus (DNSBĮ 11 straipsnio 6 dalis). Bendrijos visuotiniame susirinkime kiekvienas bendrijos narys turi po vieną balsą. Visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ir kitos paskirties pastatų savininkų susirinkime kiekvienas savininkas turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nuosavybės teisės objektų tame (tuose) bendrijai priklausančiame (priklausančiuose) pastate (pastatuose) (DNSBĮ 11 straipsnio 9 dalis). Šiuo atveju didžioji dalis savininkų susirinkime dalyvavo iš anksto raštu išreikšdami savo nuomonę – gauti 24 balsavimo raštu biuleteniai (22 balsai raštu iš Bendrijos narių (juos pateikė 19 Bendrijos narių) ir 2 balsai iš savininkų, kurie nėra Bendrijos nariai). Susirinkime gyvai balsavo 17 asmenų – 14 Bendrijos narių ir 3 savininkai ne Bendrijos nariai. Žinant balsavusiųjų iš anksto raštu poziciją kiekvienu priimamu sprendimu, galima daryti išvadą, jog nepriklausomai nuo balsavusiųjų gyvai balsų pasiskirstymo, sprendimai būtų buvę priimti, nes balsavusieji raštu sudarė daugumą susirinkime dalyvavusiųjų, o nepritariančių tam tikriems sprendimams buvo vos keletas. Be to, atsakovės su tripliku pateikti balsavusiųjų gyvai patvirtinimai leido įsitikinti, kad šie asmenys dalyvavo susirinkime, taip pat jog jie pritarė daugumai priimtų sprendimų. Į nagrinėjamą bylą trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti visi pastato (duomenys neskelbtini) savininkai ir jiems sudaryta galimybė pateikti byloje atsiliepimą į ieškinį. Dauguma rašytines nuomones pateikusių savininkų palaikė Bendrijos poziciją, nebuvo pateikta jokių duomenų apie galimus savininkų teisių ir teisėtų interesų pažeidimus organizuojant 2021 m. spalio 28 d. susirinkimą. Šiuo atveju nebuvo nustatyta esminių visų pastato savininkų susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą susirinkimą laikyti neįvykusiu, o jo metu priimtus sprendimus pripažinti negaliojančiais;

7.6.                      atsakovė bylos nagrinėjimo metu  patyrė iš viso 3 914,35 Eur teisinių paslaugų išlaidų. Visos prašomos priteisti teisinių paslaugų išlaidos buvo faktiškai patirtos ir yra pagrįstos, todėl atsakovei iš ieškovės priteisiama 3 914,35 Eur. Atmetus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Byloje patirta 421,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteisiamos valstybei iš ieškovės.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8.       Ieškovė UAB „Paslaugų ratas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti – pripažinti visuotinį bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimą, vykusį 2021 m. spalio 28 d. neįvykusiu, susirinkimo protokolą ir priimtus nutarimus / sprendimus negaliojančiais; nesant pagrindų priimti naują sprendimą – pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjosi išlaidų priteisimo – atmesti atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

8.1.                      pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino bendrojo naudojimo objektų savininkų teises, įskaitant teisę į tinkamai organizuojamus visuotinius bendrojo naudojimo objektų savininkų ir visuotinį bendrijos narių susirinkimus, reguliuojančias teisės normas. Atsakovė, organizuodama „mišrų“ visuotinį butų ir kitų patalpų ir bendrijos narių susirinkimą, privalėjo balsavimo raštu biuletenyje nurodyti įstatymo leidėjo numatytus duomenis, tačiau balsavimo raštu biuletenyje pateikė tik balsavimo klausimus, kurių formuluočių negalima vertinti, kaip aiškių, tikslių (pavyzdžiui, susirinkimo pirmininko, sekretorės ir naujo bendrijos pirmininko rinkimas/balsavimas vyko nepateikiant kandidatūrų). Atsakovė yra atsakinga už tinkamą balsavimo organizavimą, todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad susirinkimo sušaukimo pažeidimai yra tik formalūs ir nesudarantys pagrindo pripažinti susirinkimą neįvykusiu;

8.2.                      visuotiniame susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Visuotinio susirinkimo dalyvių sąrašą pasirašo visuotinio susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus (DNSBĮ 11 straipsnio 4 dalis). Konkrečiu atveju buvo organizuotas balsavimas raštu, o apie organizuojamą „gyvą“ susirinkimą, jo laiką bei vietą nebuvo iš anksto pranešta, todėl nėra aišku kokiu pagrindu ir konkrečiai kada buvo sudarytas neva to paties susirinkimo (kuris iš tiesų turėjo vykti raštu) dalyvių sąrašas, kuris nėra pasirašytas, o į sąrašą nėra įtraukti raštu balsavę asmenys. Teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė;

8.3.                      DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo priimami savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas reiškia, kad visos sprendimo teisės priklauso savininkui, jis negali būti verčiamas balsuoti prieš savo valią, jo nuosavybės tvarkymo klausimų negali spręsti joks kitas asmuo, neturintis atitinkamų savininko įgaliojimų. Taigi, priešingai nei nurodo atsakovė, visuotiniai patalpų savininkų balsavimai ir visuotiniai bendrijos narių susirinkimai negali būti organizuojami vienu metu, kadangi susirinkimų kompetencija yra skirtinga. Įstatymo leidėjo numatytas teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad Bendrijos narių susirinkime negalėjo būti svarstomi klausimai, numatyti Bendrijos narių balsavimo raštu biuletenyje nuo 4 punkto iki 10 punkto, nes susiję su bendrojo naudojimo objektais, taip pat papildomomis išlaidomis, priemonių, nesusijusių su pastato naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais;

8.4.                      Bendrijos Įstatų 40 punkte numatyta, kad pranešimą apie Bendrijos narių susirinkimą organizatorius turi paskelbti prieš dvi savaites gerai matomoje vietoje, kartu pateikiant ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti datą ir laiką, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Bendrijos įstatuose numatytos tvarkos nebuvo laikomasi, sprendimų projektai nebuvo pateikti, nebuvo pasiūlyta, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su projektais. Toks procedūrinis pažeidimas, įvertinus balsavimui pateiktus klausimus, yra reikšmingas ir negali būti vertinamas kaip formalus pažeidimas, ypatingai, kad tai buvo ne vienas pažeidimas, o jų visuma;

8.5.                      priimant sprendimą byloje, buvo netinkamai taikytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidas. Siekiant, kad būtų paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su išlaidomis advokatui advokato padėjėjui apmokėti reikia teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, be to, visi bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju teismo posėdis įvyko 2022 m. gegužės 3 d. Nurodyto teismo posėdžio metu teismas išėjo į sprendimų priėmimo kambarį priimti teismo sprendimo, kurio pagrindu būtų įvertintos ir paskirstytos proceso šalių į bylą pateiktos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės atstovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos į bylą nepateikė išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagrindžiančių įrodymų. Realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus atsakovės atstovas pateikė tik 2022 m. gegužės 20 d., t. y. likus 3 dienoms iki teismo sprendimo paskelbimo. Todėl, nustačius, kad nėra pagrindų priimtą sprendimą panaikinti, teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų keistinas – atmetant atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

9.       Atsakovė pastato, (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1.                      byloje buvo ginčijamas 2021 m. spalio 28 d. bendrijos narių balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas Nr. 10/28 (toliau – ir Protokolas). Pirminiame ieškinyje buvo formuojamas reikalavimas pripažinti visus Protokole priimtus sprendimus negaliojančiais. Ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo bei atsisakė ieškinio reikalavimų dėl dalies Protokolo sprendimų ir jų neginčijo (iš 11 Protokolo sprendimų buvo ginčijami tik 6). Apeliaciniu skundu yra peržengiamos bylos nagrinėjimo ribos ir reikalavimas „pripažįstant visuotinį bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimą, vykusį 2021 m. spalio 28 d. neįvykusiu, susirinkimo protokolą ir priimtus nutarimus / sprendimus negaliojančiais“ yra nepagrįstas, nes tenkinus apeliacinį skundą, susirinkimas galėtų būti laikomas neįvykęs nebent dalyje, tačiau ne visoje apimtyje. Vien dėl šių priežasčių, apeliacinis skundas negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu;

9.2.                      teisės aktais nedraudžiama organizuoti mišrų susirinkimą ir jo metu spręsti klausimus, priskirtus tiek išimtinai bendrijos narių kompetencijai, tiek tuos, kurie priskirtini visų patalpų savininkų kompetencijai. Mišraus susirinkimo, kuriame būtų sprendžiami klausimai tiek daugiabučio namo bendrijos nariams, tiek visiems namo savininkams, nei DNSBĮ, nei CK ar joks kitas teisės aktas, nereglamentuoja. Nagrinėjamu atveju organizuojamas susirinkimas nepažeidė Bendrijos narių bei visų savininkų teisių ir pareigų, nes: 1) balsavimo biuleteniai buvo išsiųsti visiems namo savininkams (įskaitant ir pačiai ieškovei), taigi sprendimus priėmė ne tik Bendrijos nariai, tačiau viso namo savininkai, įskaitant ir tuos, kurie nėra Bendrijos nariai; 2) balsavimo biuleteniuose buvo suformuoti itin išsamūs klausimai (dienotvarkė), kurie aiškiai / konkrečiai patvirtino, jog klausimai yra priskirtini visų namo savininkų kompetencijai (nurodant, kurie iš klausimų yra priskirtini Bendrijos nariams, o kurie iš jų visiems savininkams);

9.3.                      nei ieškovė, nei joks kitas savininkas nesikreipė į atsakovę dėl galimai kilusių neaiškumų (dėl susirinkimo formos) ir pan. Be to, trečiojo asmens statusu byloje dalyvavo visi namo savininkai, byloje nebuvo gauti jokie prieštaravimai dėl vykusio susirinkimo, jo neaiškumo ir pan. 2021 m. spalio 14 d. elektroniniame laiške, kuriuo savininkams buvo siunčiamas pranešimas, kalbama apie susirinkimą, nedarant jokios nuorodos, kad šaukiamas tik Bendrijos narių susirinkimas. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog organizuojant mišrų susirinkimą, buvo užtikrintos bei sudarytos prielaidos visiems namo savininkams įgyvendinti savo kaip savininkų teises. Ieškovė neįrodė jokių balsavimo procedūrinių pažeidimų, kurie būtų iš esmės pažeidę namo savininkų teises bei teisėtus lūkesčius. Jokiame teisės akte nėra numatyta, kiek detaliai balsavimo klausimai / sprendimų projektai turėtų būti detalizuoti. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog namo savininkams sprendimų projektai buvo aiškūs, jog būtų prielaidos išreikšti valią kiekvienu klausimu;

9.4.                      ieškovės argumentai apie tariamai nežinomą susirinkimo laiką buvo paneigti byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, t. y. pranešimu apie susirinkimą, kuriame buvo nurodyta aiški bei konkreti susirinkimo data ir laikas. Atsakovė taip pat nesutinka su argumentu, jog nėra aišku kada ir kur buvo sudarytas susirinkimo dalyvių sąrašas bei tai, jog jis nėra pasirašytas, nes tokio pobūdžio įrodymai yra pateikti byloje (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 7). Juolab, byloje yra pateikti ir gyvai susirinkime dalyvavusių savininkų patvirtinimai, jog susirinkimas vyko ir jie buvo išreiškę pozicijas ginčo klausimais (tripliko priedas Nr. 2);

9.5.                      didžioji dalis savininkų susirinkime dalyvavo iš anksto raštu išreikšdami savo nuomonę – gauti 24 balsavimo raštu biuleteniai (22 balsai raštu iš bendrijos narių (juos pateikė 19 bendrijos narių) ir 2 balsai iš savininkų, kurie nėra Bendrijos nariai), Susirinkime gyvai balsavo 17 asmenų – 14 Bendrijos narių ir 3 savininkai ne Bendrijos nariai. Žinant balsavusiųjų iš anksto raštu poziciją kiekvienu priimamu sprendimu, galima daryti išvadą, jog nepriklausomai nuo balsavusiųjų gyvai balsų pasiskirstymo, sprendimai būtų buvę priimti, nes balsavusieji raštu sudarė daugumą susirinkime dalyvavusiųjų, o nepritariančių tam tikriems sprendimams buvo vos keletas. Jokie prieštaravimai nebuvo gauti, todėl nėra prielaidų teigti, jog susirinkimas tariamai įvyko neteisėtai ir / ar iš esmės tariamai pažeidė ieškovės ir / ar kitų savininkų interesus;

9.6.                      teismas pagrįstai priteisė atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2022 m. gegužės 3 d. teismui buvo pateikti įrodymai dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (sąskaitos bei ataskaitos). Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pareikštas ir tą pačią dieną vykusio teismo posėdžio metu. Ieškovei buvo sudarytos prielaidos susipažinti su atsakovės patirtomis išlaidomis, jų detalizacija, įkainiais ir pan. Ieškovei taip pat buvo suteikta procesinė teisė išreikšti poziciją dėl išlaidų pagrįstumo. Įrodymai dėl sąskaitų apmokėjimo (jų realumo) buvo pateikti 2022 m. gegužės 20 d., tačiau tai neturėtų būti formali kliūtis patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimui. Mokėjimai buvo atlikti vėliau dėl to, jog keitėsi Bendrijos pirmininkas bei naujasis pirmininkas neturėjo reikiamų įgaliojimų mokėjimų atlikimui. Apeliacinės instancijos teismas turėtų atsižvelgti į tai, jog priteistos bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos realiai ir jau susidariusios bylos išnagrinėjimo iš esmės dieną. Vien dėl formalių aplinkybių (dėl to, jog mokėjimai buvo pateikti vėliau, nepaisant to, jog buvo pateiktas prašymas su išlaidų detalizacija) nepriteisus bylinėjimosi išlaidų, būtų paneigiama atsakovės teisė gauti realiai patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą.

10.       Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12.       Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

13.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovei UAB „Paslaugų ratas“ nuosavybės teise priklauso administracinės paskirties patalpos, esančios pastate adresu (duomenys neskelbtini). Šio pastato patalpų savininkai – tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, yra įsteigę Pastato, (duomenys neskelbtini), savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ (Bendrija, atsakovė). Ieškovė nėra Bendrijos narė. 2021 m. spalio 28 d. 19:00 val. įvyko Bendrijos organizuojamas susirinkimas, kuriame ieškovė nedalyvavo (toliau – ir Susirinkimas). Susirinkimo metu buvo sprendžiami ir priimti sprendimai tokiais klausimais: 1) dėl pritarimo Bendrijos susirinkimo pirmininko A. R. ir susirinkimo sekretoriaus E. Š. kandidatūroms; 2) dėl darbo sutarties su Bendrijos pirmininke R. M. nutraukimo nuo 2021 m. lapkričio 17 d.; 3) dėl naujo Bendrijos pirmininko išrinkimo; 4) dėl leidimo montuoti naujus ar keisti senus kondicionierius ant pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo, suteikimo; 5) dėl leidimo UAB „Algrima“, juridinio asmens kodas 140795027, kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę rezervuoti 4 (keturias) mašinų stovėjimo aikštelės vietas darbo dienomis (pirmadienį-penktadienį) nuo 8 val. iki 17 val., suteikimo; 6) dėl leidimo suteikimo Bendrijos pirmininkui pildyti paraišką dėl naujos elektros įvado įvedimo, siekiant suteikti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams pasirinkti nepriklausomą tiekėją, sąžiningus bei skaidrius tarifus. Preliminarią (ar tikslią) elektros įvado įrengimo kainą pateiks Elektros skirstymo operatorius (ESO). Išlaidos už naują elektros įvado įvedimą bus paskirstomos visiems butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai; 7) dėl įrengimo naujos telefonspynės, pritaikytos daugiabučiams. Kaina iki 350 Eur. Išlaidos už naujos telefonspynės įrengimą bus paskirstomos visiems butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai; 8) dėl pritarimo patekti ant pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo tvarkai: butų ir kitų patalpų savininkai, nuomininkai, norėdami patekti ant pastato stogo, prieš vieną dieną iki patekimo kreipiasi į pastato administratorių UAB „Mano Būstas“; 9) kreiptis į advokatų profesinę bendriją AVOCAD dėl teisinių paslaugų suteikimo, imantis teisinių veiksmų prieš galimai neteisėtus UAB „Paslaugų ratas“ ir UAB „Elpava“ veiksmus. Išlaidos už teisinių paslaugų suteikimą bus paskirstomas proporcingai visiems butų ir kitų patalpų savininkams; 10) dėl pritarimo Bendrijos įstatų pakeitimui, išdėstant naują įstatų redakciją; 11) dėl kreipimosi į UAB „Paslaugų ratas“ dėl servituto nustatymo, siekiant užtikrinti tinkamą priėjimą prie bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų.

14.       Pirmosios instancijos teisme ieškovė, kaip viena iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkių, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė pripažinti Susirinkimą neįvykusiu, o taip pat prašė pripažinti negaliojančiais šiuos konkrečius Susirinkimo metu priimtus sprendimus (iš 11 sprendimų ieškiniu ginčijami 6): 1) suteikti leidimą montuoti naujus ar keisti senus kondicionierius ant pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo; 2) suteikti leidimą UAB „Algrima“, juridinio asmens kodas 140795027, kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę rezervuoti 4 (keturias) mašinų stovėjimo aikštelės vietas darbo dienomis (pirmadienį - penktadienį) nuo 8 val. iki 17 val.; 3) leidimo suteikimas Bendrijos pirmininkui pildyti paraišką dėl naujos elektros įvado įvedimo, siekiant suteikti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams pasirinkti nepriklausomą tiekėją, sąžiningus bei skaidrius tarifus. Preliminarią (ar tikslią) elektros įvado įrengimo kainą pateiks Elektros skirstymo operatorius (ESO). Išlaidos už naują elektros įvado įvedimą bus paskirstomos visiems butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai; 4) įrengti naują telefonspynę pritaikytą daugiabučiams. Kaina iki 350 Eur. Išlaidos už naujos telefonspynės įrengimą bus paskirstomos visiems butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai; 5) pritarti patekimo ant pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo tvarkai: butų ir kitų patalpų savininkai, nuomininkai, norėdami patekti ant pastato stogo, prieš vieną dieną iki patekimo kreipiasi į pastato administratorių UAB „Mano Būstas“; 6) kreiptis į advokatų profesinę bendriją AVOCAD dėl teisinių paslaugų suteikimo, imantis teisinių veiksmų prieš galimai neteisėtus UAB „Paslaugų ratas“ ir UAB „Elpava“ veiksmus. Išlaidos už teisinių paslaugų suteikimą bus paskirstomas proporcingai visiems butų ir kitų patalpų savininkams.

15.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, atmetė ieškovės ieškinį, konstatavęs, jog nėra pagrindo išvadai, kad Susirinkime priimtais sprendimais būtų pažeistos teisės aktų nuostatos, Bendrijos įstatų normos, taip pat ieškovės, kaip patalpų savininkės, nesančios Bendrijos nare, ar kitų trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai.

16.       Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: pripažinti Susirinkimą neįvykusiu, o Susirinkimo protokolą ir priimtus nutarimus / sprendimus – negaliojančiais.

17.       CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pavyzdžiui, draudimo apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kelti naujus reikalavimus, teikti naujus įrodymus), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai,  apeliantė negali, skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, didinti savo ieškinio reikalavimų. Minėta, jog pirmosios instancijos teisme ieškovė ginčijo 6 iš 11 Susirinkime priimtų sprendimų, todėl apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas pripažinti visus Susirinkime priimtus nutarimus / sprendimus negaliojančiais laikytinas ieškinio reikalavimų didinimu. Apeliacinės instancijos teisme nustačius, jog tam tikri ieškovės reiškiami reikalavimai nebuvo keliami ir vertinami pirmosios instancijos teisme bei nesudarė tos bylos nagrinėjimo dalyko, atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotą apeliaciją, šie reikalavimai nebus vertinami ir apeliacinės instancijos teisme ir dėl jų nebus pasisakyta.

18.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės paaiškinimus analizavo nevisapusiškai, neobjektyviai ir pasirinktinai (dėl tam tikrų apeliantės nurodytų aplinkybių ir argumentų nepasisakė ir jų nevertino), prioritetą suteikė tik atsakovės paaiškinimams bei jų pateiktiems įrodymams, teismo sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino tiek ieškovės, tiek atsakovės žodinius ir rašytinius argumentus, paaiškinimus, rašytinius įrodymus. Savo išvadas dėl ieškovės ieškinio reikalavimų teismas padarė įvertinęs įrodymų visumą. Byloje nenustatyta, kad ieškovės argumentai buvo ignoruojami, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog buvo pažeistos CPK nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės ar teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą. Vien tik ta aplinkybė, jog sprendimas ir jo motyvai neatitinka apeliantės pozicijos ir jame nėra aptarti absoliučiai visi byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstyti teiginiai ar nurodyti įrodymai, automatiškai nereiškia, kad teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas.

19.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog viename susirinkime negalėjo būti svarstomi klausimai, priskirtini išimtinai Bendrijos narių kompetencijai, ir tie klausimai, kuriuos spręsti kompetentingi visi pastato (duomenys neskelbtini) savininkai (t. y. ir tie, kurie nėra Bendrijos nariai), t. y. turėjo būti organizuojami du atskiri susirinkimai.

20.       CK 4.85 straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo organizavimo ir vykdymo aspektus ir turi blanketinių nuostatų, kurios nukreipia į kitus teisės aktus. Ši norma reglamentuoja tam tikrus butų ir kitų patalpų savininkų kompetencijai priklausančius klausimus. Jie susiję su bendrojo naudojimo objektų bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimu. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje išvardyti sprendimai priimami dėl: 1) bendrojo naudojimo objektų sukūrimo; 2) bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo; 3) bendrojo naudojimo objektų disponavimo. Šie klausimai sprendžiami butų ir kitų patalpų savininkų dauguma. Kiti CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nenurodyti klausimai, pavyzdžiui, susiję su visų ar dalies savininkų įkurtos bendrijos veikla (ataskaitų tvirtinimu, bendrijos vadovavimo organų veiklos aspektų reguliavimu, atlyginimu už darbą bendrijoje ir kt.), gali būti sprendžiami bendrijos narių susirinkime.

21.       CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami šių savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DGNSBĮ) 11 straipsnis nustato, kaip šaukiamas ir vyksta, kokius bendraturčių klausimus nagrinėja daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos narių susirinkimas, jeigu daugiabučiame gyvenamajame name yra įsteigta savininkų bendrija. DNSBĮ 12 straipsnis reglamentuoja visų daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarką, taip pat sprendimų dėl bendrų interesų tenkinimo arba dėl atskirų bendros nuosavybės objektų priėmimą. Pagal DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalį šiame straipsnyje nustatyti klausimai daugiabučiame gyvenamajame name, kuriame yra įsteigta bendrija, sprendžiami savininkų balsų dauguma. Visų savininkų susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarka vykdoma ir sprendimai priimami remiantis mutatis mutandis DNSBĮ 11 straipsnio nuostatomis. Tokie klausimai pagal DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalį yra: 1) bendrų interesų tenkinimo klausimai; 2) priemonių, nesusijusių su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, klausimai; 3) pastato atnaujinimo, lėšų tam kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų klausimai. Kaip bendrų interesų tenkinimas DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodomas toks pavyzdinis sąrašas kaip karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir panašūs klausimai. Sutartys su paslaugų teikėjais gali apimti įvairias paslaugas, reikalingas visiems savininkams, nes tai turi būti bendrų interesų tenkinimas. Tokia sutartis gali būti dėl teisinių paslaugų teikimo, jei šios paslaugos gali būti naudojamos atstovaujant ar ginant visų namo gyventojų interesus.

22.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-695/2019 nurodė, jog ir CK, ir DNSBĮ yra privatinius teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai, kurie nurodytose teisės normose dispozityviai reglamentuoja savininkų valios, priimant sprendimus, išreiškimo būdą. Vienu atveju savininkai tiesiogiai išreiškia savo valią susirinkime, kitu atveju – susivieniję į bendriją narių susirinkime, t. y. veikdami teisiškai organizuotame darinyje pagal jo nustatytas taisykles. CK ir DNSBĮ nuostatos, būdamos privatinės ir dispozityvios, nevaržo savininkų ir bendrijos narių teisės susitarti ir įgyvendinti valios išreiškimo savininkų kompetencijai priskirtais klausimais kitais būdais, nei nustatyta įstatyme, jeigu tik šie būdai nepažeidžia įstatymo imperatyvų.

23.       Esant nurodytam reglamentavimui, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, jog teisinis reglamentavimas nedraudžia organizuoti mišrų susirinkimą ir jo metu spręsti klausimus, priskirtus tiek išimtinai Bendrijos narių kompetencijai, tiek tuos, kurie priskirtini visų patalpų savininkų kompetencijai.

24.       Apeliantė taip pat teigia, jog konkrečiu atveju buvo organizuotas balsavimas raštu, o apie organizuojamą „gyvą“ susirinkimą, jo laiką bei vietą nebuvo iš anksto pranešta, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu ir konkrečiai kada buvo sudarytas susirinkimo dalyvių sąrašas, kuris nėra pasirašytas, o į sąrašą nėra įtraukti raštu balsavę asmenys.

25.       Pirmiausia pažymėtina, jog minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-695/2019 nurodyta, jog nei CK, nei DNSBĮ nedraudžia savininkams valios išreiškimo būdų ar formų dėl sprendimo raštu tuo atveju, jeigu yra organizuojamas susirinkimas. Tokia situacija CK ir DNSBĮ nereglamentuota, bet ji nedraudžiama, todėl savininkų sprendimai sukuria jiems teises ir pareigas (CK 1.136 straipsnio 1 dalis).

26.       DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalis numato, jog pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Analogiškai šis klausimas reglamentuojamas ir Bendrijos įstatų 40 punkte.

27.       Byloje esantys duomenys patvirtina, jog apie šaukiamą Susirinkimą, apie Susirinkimo darbotvarkę bei siūlomų sprendimų projektus, apie balsavimą raštu, laikantis įstatyme numatytų terminų, buvo pranešta visiems pastato (duomenys neskelbtini) savininkams, įskaitant ir ieškovę. Savininkai buvo informuoti elektroniniu paštu, balsavimo biuletenius įmetant į pašto dėžutes ir viešai pakabintu skelbimu. Įvertinus paskelbtų sprendimų projektus, matyti, kad juose buvo pateikta esminė informacija, leidžianti apsispręsti dėl priimamo sprendimo. 2021 m. spalio 28 d. balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole Nr. 10/28 nurodyta, jog pastato (duomenys neskelbtini) savininkams buvo įteikti (išsiųsti) 77 balsavimo raštu biuleteniai, 69 iš jų – elektroniniu paštu. Ieškovė neneigia, kad ji 2021 m. spalio 14 d. elektroniniu paštu gavo atsakovės pranešimą apie organizuojamą Susirinkimą, kuriame aiškiai nurodyta, jog „<...> visi mielai bus laukiami gyvame susitikime. Prašome su savimi turėti veidą dengiančias kaukes ir laikytis rekomendacijų dėl susidariusios COVID-19 situacijos. Negalinčius dalyvauti susirinkime, kviečiame balsuoti raštu, balsavimo biuletenis pridedamas (2021-10-13 protokolas). Visą informaciją rasite protokolo viduje, taip pat jame rasite ir balsavimui skirtą dalį. Užpildytus balsavimo biuletenius prašome pateikti iki 2021 -11-27 00:00 val. <...>. Mielai atsakysime į Jums kilusius klausimus<...>“. Iš pranešime nurodomos darbotvarkės, taip pat fakto, kad pranešimas buvo siunčiamas visiems savininkams (ir tiems, kurie nėra Bendrijos nariai), akivaizdu, kad buvo šaukiama į visų savininkų susirinkimą. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog 2021 m. spalio 14 d. elektroniniame laiške, kuriuo savininkams buvo siunčiamas pranešimas, kalbama apie “visuotininį (duomenys neskelbtini) susirinkimą”, nenurodant, kad šaukiamas tik Bendrijos narių susirinkimas. Šiuo atveju apeliantė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad tuo atveju, jeigu jai kilo klausimų dėl susirinkimo pobūdžio, ji kreipėsi į Bendriją (jos valdymo organus ar kitus asmenis) neaiškumams pašalinti. Byloje taip pat nėra duomenų, jog kitiems patalpų savininkams taip pat kilo klausimų dėl šaukiamo susirinkimo pobūdžio.

28.       Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog patalpų savininkai nebuvo tinkamai informuoti apie organizuojamą Susirinkimą bei jo darbotvarkę, kad jiems nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su sprendimų projektais. Teisėjų kolegija sprendžia, jog konkrečiu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog apeliantės ginčijami Susirinkimo sprendimai turėtų būti panaikinti kaip pažeidžiantys apeliantės teises. Šiuo atveju apeliantė buvo įtraukta į ginčo klausimų svarstymą (gavo kvietimą į susirinkimą ir šios aplinkybės neneigia), tačiau pati pasirinko ginčo klausimų svarstyme nedalyvauti.

29.       Susirinkimas laikytinas teisėtu ir dalyvių kvorumo aspektu. DNSBĮ 11 straipsnio 5 dalyje, o taip pat Bendrijos įstatų 41 punkte nurodyta, jog visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių (DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalis).

30.       2021 m. spalio 28 d. vykusio susirinkimo metu pastate (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo 77 patalpos. Šiuo atveju iš 77 patalpų savininkų gautas 41 balsas, t. y. susirinkime laikomi dalyvavusiais daugiau kaip pusė patalpų savininkų. Todėl Susirinkimas laikytinas teisėtu ir galėjo priimti sprendimus. 

31.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog

32.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog iš Susirinkimo balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. 10/28 nėra galimybės nustatyti, kokiu balsavimo santykiu priimti konkretūs sprendimai, nėra užfiksuota, kaip balsavo Susirinkime gyvai dalyvavę savininkai, tačiau šių aplinkybių nelaikė esminiais pažeidimais, nes didžioji dalis savininkų Susirinkime dalyvavo iš anksto raštu išreikšdami savo nuomonę – gauti 24 balsavimo raštu biuleteniai (22 balsai raštu iš Bendrijos narių ir 2 balsai iš savininkų, kurie nėra Bendrijos nariai). Susirinkime gyvai balsavo 17 asmenų – 14 Bendrijos narių ir 3 savininkai ne Bendrijos nariai. Žinant balsavusiųjų iš anksto raštu poziciją kiekvienu priimamu sprendimu, galima daryti išvadą, jog, nepriklausomai nuo balsavusiųjų gyvai balsų pasiskirstymo, sprendimai būtų buvę priimti, nes balsavusieji raštu sudarė daugumą Susirinkime dalyvavusiųjų, o nepritariančių tam tikriems sprendimams buvo vos keletas. Be to, dauguma rašytines nuomones pateikusių Savininkų palaikė Bendrijos poziciją, nebuvo pateikta jokių duomenų apie galimus savininkų teisių ir teisėtų interesų pažeidimus organizuojant Susirinkimą.

33.       Pažymėtina, jog Juridinių asmenų organų sprendimai nebūtinai turi būti pripažįstami negaliojančiais, nors ir prieštarauja tam tikroms atskiroms normoms. Pripažinti juos negaliojančiais ar ne, diskrecijos teise palikta spręsti teismui, remiantis protingumo ar sąžiningumo principais. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažįsta, kad net ir konstatavus tam tikrus formalius pažeidimus, remiantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, nenustačius, jog šie pažeidimai iš esmės pažeidė ieškovės teises ar sukėlė neigiamas pasekmes Bendrijai, ieškovei ir / ar kitiems patalpų savininkams, būtų neteisinga.

34.       Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi kuria atsakovei iš ieškovės priteistos 3 914,35 Eur bylinėjimosi išlaidos. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog po 2022 m. gegužės 3 d. įvykusio teismo posėdžio teismas išėjo į sprendimų priėmimo kambarį priimti teismo sprendimo. Atsakovės atstovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos į bylą nepateikė išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagrindžiančių įrodymų. Realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus atsakovės atstovas pateikė tik 2022 m. gegužės 20 d., t. y. likus 3 dienoms iki teismo sprendimo paskelbimo, todėl, ieškovės vertinimu, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėjo būti atmestas.

35.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą.

36.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 22 punktas).

37.       Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2022 m. gegužės 3 d. atsakovė teismui pateikė įrodymus (sąskaitas ir ataskaitas) dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pareikštas ir tą pačią dieną vykusio teismo posėdžio metu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 3 914,35 Eur  advokato pagalbos išlaidų, kurias sudaro: atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių paruošimas (786,50 Eur), atsiliepimo į ieškinį paruošimas (865,15 Eur), prašymo rengimas dėl trečiųjų asmenų įtraukimo (235,95 Eur), tripliko rengimas (1 179,75 Eur), sutikimo rengimas dėl procesinių dokumentų gavimo, lydraščio rengimas bei pateikimas teismui dėl papildomų įrodymų pateikimo (314,60 Eur), pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje (532,40 Eur). Ieškovei buvo sudarytos prielaidos susipažinti su atsakovės patirtomis išlaidomis, jų detalizacija ir įkainiais. Įrodymai, patvirtinantys sąskaitų apmokėjimą, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti 2022 m. gegužės 20 d., tai yra jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau sutiktina su atsakove, jog ši aplinkybė neturėtų būti formali kliūtis patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimui. Atsakovė paaiškino, jog mokėjimai buvo atlikti vėliau dėl to, jog keitėsi Bendrijos pirmininkas, o naujasis pirmininkas neturėjo reikiamų įgaliojimų mokėjimų atlikimui. 

38.       Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs atsakovės ir jos atstovų veiksmuose procesinio piktnaudžiavimo bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nustatytų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą užtikrinti atsakovės procesinę teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tuo labiau, kai įstatymas numato tokią teisę, priešingu atveju būtų pažeisti atsakovės teisėti interesai, nes pirmosios instancijos teismo atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos realiai ir jau susidariusios bylos išnagrinėjimo iš esmės dieną.

39.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, buvo patirtos realiai, atsakovei teisinės paslaugos buvo suteiktos, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei iš ieškovės priteisė atsakovės pirmosios instancijos teisme jos patirtas advokato pagalbos išlaidas.

Dėl procesinės bylos baigties

40.       Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė nagrinėjamos bylos esmę, pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

41.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino šiai bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą – ieškinį atmesti, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą pagal apeliacinio skundo argumentus nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42.       CPK

43.       Ieškovės apeliacinis skundas atmestas, todėl ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos.

44.       Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 1 573,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovės prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais (2022 m. birželio 29 d. PVM sąskaita-faktūra už teisines paslaugas Nr. AVC 22-758, 2022 m. birželio 29 d. darbų ataskaita bei 2022 m. liepos 8 d. mokėjimu į sąskaitą: pažyma Nr. FT22189ZSR2W ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. mokėjimu į sąskaitą: pažyma Nr. FT22237P0YMV), iš kurių matyti, kad atsakovei buvo suteikta teisinė pagalba teikiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Atsakovės patirtos išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą šios išlaidos visa apimtimi atsakovei priteisiamos iš ieškovės.

45.       Atsakovė taip pat prašo priteisti 235,95 Eur dydžio advokato pagalbos išlaidas už apeliacinės instancijos teismui atsakovės advokato rengtą prašymą dėl teisėjos nušalinimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje dalyvaujančio asmens teisė teikti teisėjo nušalinimo pareiškimą yra savarankiška teisė ir nėra susijusi su apeliacinio proceso paskirtimi (pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrole). Bet kuriuo atveju, iš bylos duomenų nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartimi atsakovės pareiškimas dėl teisėjos Rositos Patackienės nušalinimo nuo apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2A-2043-565/2022 buvo atmestas. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės prašymas priteisti advokato pagalbos išlaidas už pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo parengimą atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

            Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Pastato, (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrijai ,, (duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Paslaugų ratas“ (juridinio asmens kodas 123072472) 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovės patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                            Rūta Burdulienė

                                                                                Jadvyga Mardosevič                                                      

                                                                                                                                    Rosita Patackienė